3. TYRIMO REZULTATAI
3.3. Priešsezoninio nuovargio, vidutinio treniravimosi laiko bei
tiriamųjų patyrusių traumas ir tiriamųjų nepatyrusių traumų grupių
Norėdami įvertinti priešsezoninio nuovargio, vidutinio treniravimosi laiko per savaitę bei griaučių ir raumenų sistemos funkcinius rodiklius tarp tiria-mųjų patyrusių traumas ,,T+“ ir tiriatiria-mųjų nepatyrusių traumas ,,T–“ grupių iš visų tiriamųjų (n = 351) tolimesniam tyrimo duomenų vertinimui, pagal atrankos kriterijus, atrinktos 169 tiriamosios. Iš jų sekančiais metais 92 tiria-mosios patyrė traumą ir priklausė ,,T+“ grupei. Likusios 77 tiriatiria-mosios, nepatyrusios traumos, įtrauktos į ,,T–“ grupę (II duomenų analizės etapas).
,,T+“ grupės amžiaus vidurkis nustatytas 23,08 (95 proc. PI: 21,9–24,25) metai, o ,,T–“ – 23,2 (95 proc. PI: 22,93–24,49) metai. ,,T+“ grupės ūgio vidurkis 180,19 (95 proc. PI: 178–181) centimetrų, o ,,T–“ grupės –179,4 (95 proc. PI: 177,82–181,15) centimetrai. ,,T+“ grupės svorio vidurkis buvo 71 (95 proc. PI: 69–73) kilogramas, o ,,T–“ grupės – 70 (95 proc. PI: 68–72) kilogramų. Tarp ,,T+“ ir ,,T–“ grupių charakteristikos rodiklių statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p > 0,05) (3.3.1 lentelė).
3.3.1 lentelė. Tiriamųjų patyrusių traumas ,,T+“ ir tiriamųjų nepatyrusių traumas ,,T–“ grupių amžiaus, ūgio ir svorio rodiklių palyginimas
Duomenys pateikiami kaip aritmetinis vidurkis ir 95 proc. pasikliautinasis intervalas (𝑥𝑥̅ ± PI).
Įvertinus priešsezoninio pasiruošimo vidutinio treniravimosi laiko ir nuo-vargio duomenų rezultatus tarp ,,T–“ ir ,,T+“ grupių nustatyta, kad vidutinio treniravimosi laiko rezultatai statistiškai reikšminga nesiskyrė (p > 0,05). Pa-lyginus priešsezoninio nuovargio rezultatus nustatyta, kad ,,T–“ grupės prieš-sezoninio nuovargio vidurkis buvo 3,25 balai, o ,,T+“ grupės – 4,17 balai. Tarp ,,T+“ ir ,,T–“ grupių gautas beveik vieno balo skirtumas statistiškai reikšmingai skyrėsi (p = 0,007) (3.3.2 lentelė). Tai rodo, kad tiriamųjų ne-patyrusių traumas grupės nuovargis buvo mažesnis ir mažesnė traumos rizikos tikimybė.
Grupė n = 77 ,,T–“ n = 92 ,,T+“ Kriterijus reikšmė (U arba t)
p reikšmė
Amžiaus mediana (m) 23,2 (95 proc.
PI: 22,93–24,49) PI: 21,9–24,25) 23,08 (95 proc. 3480 0,96 Ūgio vidurkis (cm) 179,4 (95 proc.
PI: 177,82–181,15) 180,19 (95 proc. PI: 178–181) –0,55 0,58 Svorio mediana (kg) 70 (95 proc.
67
3.3.2 lentelė. Priešsezoninio pasiruošimo vidutinio treniravimosi laiko per savaitę ir nuovargio balo palyginimas tarp tiriamųjų patyrusių traumas ,,T+“ ir tiriamųjų nepatyrusių traumas ,,T–“ grupių
Grupė n = 77 ,,T–“ n = 92 ,,T+“ Kriterijus reikšmė (U arba t)
p reikšmė
Vidutinė treniruotės laiko
mediana (h) 12 (3; 30; 12,23) 12 (7; 32; 13,24) 2967,5 0,086 Priešsezoninio nuovargio
vidurkis (balai) 3,25 (95 proc. PI: 2,79–3,7) PI: 3,724,17 (95 proc. –4,66) –2,733 0,007* Duomenys pateikiami kaip aritmetinis vidurkis ir 95 proc. pasikliautinasis intervalas (𝑥𝑥̅ ± PI) arba mediana (xme), minimali reikšmė (xmin), maksimali reikšmė (xmax) ir aritmetinis vidurkis (𝑥𝑥̅): xme(xmin; xmax; 𝑥𝑥̅).
*Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių.
Palyginome dinaminės pusiausvyros tyrimo rezultatus tarp ,,T+“ ir ,,T–“ grupių. Tačiau įvertinus YBT–LQ testo atlikimo rodikliai tarp grupių sta-tistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p > 0,05), tyrimo duomenys pa-teikti 3.3.3 lentelėje.
3.3.3 lentelė. Dinaminės pusiausvyros rodiklių palyginimas tarp tiriamųjų patyrusių traumas ,,T+“ ir tiriamųjų nepatyrusių traumas ,,T–“ grupių
Dinaminės pusiausvyros rodikliai ,,T–“ n = 77 n = 92 ,,T+“ Kriterijus reikšmė (U arba t) p reikšmė Suminio YBT-LQ kk
vidurkio indeksas PI: 101,19–104,65) 102,92 (95 proc. PI: 102,41–105,27) 103,84 (95 proc. –0,823 0,412 Suminio YBT-LQ dk
vidurkio indeksas PI: 101,42–105,44) 103,43 (95 proc. PI: 101,87–104,73) 103,3 (95 proc. 0,105 0,916 Asimetrijos mediana 0 (–37,6; 8,5; –0,51) 0,69 (–6,87; 10,87; 0,54) 3066 0,243 Priekinės krypties skirtumo mediana 13,5; 0,87) 0,5 (7,5; 13,5; 047) 0 (–9,5; 3302 0,687 Šoninės krypties skirtumo mediana 13,5; –1,07) 0 (–90; 1 (–17,5; 13; 0,68) 2919 0,1 Skersinės krypties skirtumo mediana 12,5; –0,84) 0 (–17; 0,5 (–16,5; 13; 0,21) 2947 0,12 Duomenys pateikiami kaip aritmetinis vidurkis ir 95 proc. pasikliautinasis intervalas (𝑥𝑥̅ ± PI) arba mediana (xme), minimali reikšmė (xmin), maksimali reikšmė (xmax) ir aritmetinis vidurkis (𝑥𝑥̅): xme(xmin; xmax; 𝑥𝑥̅).kk – kairė koja, dk – dešinė koja.
68
Palyginome funkcinių judesių tyrimo rezultatus tarp ,,T+“ ir ,,T–“ grupių. Įvertinus suminį FMS balą tarp grupių, nustatėme, kad ,,T+“ grupės suminis FMS vidurkis buvo 1,28 balais mažesnis. Gautas skirtumas tarp grupių sta-tistiškai reikšmingai skyrėsi (p < 0,001) (3.3.4 lentelė). Galime teigti, kad ,,T+“ grupėje tiriamosios pasižymėjo mobilumo ir stabilumo stoka, simetrijos trūkumu tarp priešingų kūno pusių, raumenų aktyvacijos sekos ir lokomo-cinės sistemos sutrikimais.
3.3.4 lentelė. Suminio FMS balo rodiklių palyginimas tarp tiriamųjų paty-rusių traumas ,,T+“ ir tiriamųjų nepatypaty-rusių traumas ,,T–“ grupių
,,T–“
n = 77 n = 92 ,,T+“ Kriterijus reikšmė U p reikšmė
Suminio FMS
balo mediana (10;19; 15,44), 16 (9; 19; 14,16) 14 390 0,001* Duomenys pateikiami kaip mediana (xme), minimali reikšmė (xmin), maksimali reikšmė (xmax) ir aritmetinis vidurkis (𝑥𝑥̅): xme(xmin; xmax; 𝑥𝑥̅).
*Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių.
Atliekant FMS testą buvo vertinamas asimetrijų skaičius (t. y. kai testo atlikimas kaire kūno puse nesutampa su dešine). Asimetriškas judesys, sporto veikloje, gali sukelti mažas traumas ar perkrovas ir rizika patirti traumą fi-zinio aktyvumo metu labai padidėja. Asimetrijų skaičius vertinamas visiems judesiams. Susumavus visas asimetrijas, vidutinis bendras rodiklis palygi-namas tarp ,,T+“ ir ,,T–“ grupių.
Nustatėme, kad asimetrijų skaičius svyravo nuo 0–3. Daugiausiai asimet-rijų nustatyta ,,T+“ grupėje (4,3 proc.). ,,T–“ grupėje nebuvo nei vienos ti-riamosios, atliekančios visus FMS judesius, su trimis ar daugiau asimet-rijomis. Apie 11 proc. tiriamųjų nustatytos vidutiniškai po dvi asimetrijas. ,,T–“ ir ,,T+“ grupės pusei tiriamųjų FMS testo judesių asimetrija nenustatyta. Palyginus grupes statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p > 0,05) (3.3.5 lentelė).
3.3.5 lentelė. Vidutinis asimetrijų skaičiaus palyginimas tarp ,,T+“ ir ,,T–“ grupių
Grupė Asimetrijų skaičius (proc.)
0 1 2 3
,,T–“ 54,5 33,8 11,7 0 ,,T+“ 46,2 38,5 11 4,3
Analizuojant FMS testo atlikimą tarp ,,T+“ ir ,,T–“ grupių, įvertinome kiekvieną judesį atskirai (gilus pritūpimas, barjerinis žingsnis, įtūpstas, pečių
69
paslankumas, aktyvios tiesios kojos kėlimas, liemens stabilumas atsispau-dimo metu ir liemens stabilumas pasisukime) pagal balų skirstinį (3.3.6 len-telė).
Vertinant gilaus pritūpimo testo atlikimo duomenis nustatėme, kad ,,T-“ grupė judesį atliko kokybiškiau ir gautas skirtumas tarp grupių statistiškai reikšmingas (p < 0,001). 5,2 proc. ,,T–“ grupės ir 3,3 proc. ,,T+“ grupės tiriamųjų pasižymėjo gera koordinuota kojų mobilumo bei juosmens dalies ir viso liemens stabilizacinių sistemų veikla, kuomet pečių lanko ir klubo padėtys išlieka simetriškos. Abi grupės daugiausiai buvo įvertintos dviem balais. Daugiau nei 20 proc. tiriamųjų ,,T–“ grupėje (palyginant su ,,T+“ grupe) judesį atliko palengvintoje padėtyje ir įvertintos dviem balais. Vienu balu įvertintos ir gilaus pritūpimo neatliko pagal instrukcijas, net naudojant kompensacijas, 7,8 proc. ,,T–“ grupės ir 27,5 proc. ,,T+“ grupės tiriamųjų. Beveik 20 proc. ,,T+“ grupės krepšininkių pasižymėjo mobilumo stoka ran-kose arba kojose palyginant su ,,T–“ grupe. Daugiau nei 3 proc. ,,T+“ grupės tiriamųjų jautė skausmą judesio metu ir įvertintos nuliu.
Palyginus ,,T+“ ir ,,T–“ grupių barjerinio žingsnio, įtūpsto, pečių pa-slankumo, aktyvios tiesios kojos kėlimo testų atlikimo rodiklius, jie buvo panašūs ir statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p > 0,05).
Analizuojant liemens stabilumo atsispaudimo metu testo atlikimo rodik-lius tarp ,,T+“ ir ,,T–“ grupių nustatytas skirtumas statistiškai reikšmingas (p = 0,02). Nustatėme, kad skausmą jautė ir nuliu įvertintos net 15,8 proc. ,,T+“ tiriamųjų grupėje. Jos galėjo turėti blogesnę refleksinę dubens, liemens, mentę stabilizuojančių raumenų funkciją, kai krūvis tenka rankoms. Dviem balais įvertintas vienodas tiriamųjų procentas abiejuose ,,T+“ ir ,,T–“ grupė-se. 29,9 proc. ,,T–“ grupės ir 31,9 proc. ,,T+“ grupės tiriamųjų judesį atliko naudojant kompensacinius judesius ir įvertintos vienu balu. Dažnai pasitai-kantys kompensaciniai judesiai gali būti dubens kampo pasikeitimas, pa-svirimas arba pasisukimas į vieną pusę bei netolygus liemens atkėlimas. Dvigubai daugiau ,,T–“ grupės tiriamųjų judesį atliko puikiai ir įvertintos trimis balais. ,,T–“ grupės tiriamosios galėjo turėti geresnį mentės stabilumą, didesnę dinaminę jėgą, dubens stabilizatorių funkcinį pajėgumą stabilizuojant kūną sagitalioje plokštumoje bei geresnį mobilumą abiejų kojų klubų sąna-riuose ir krūtininės nugaros dalyje.
Analizuojant liemens stabilumo pasisukime testo atlikimo rodiklius nu-statėme, kad šio testo atlikimo rodikliai tarp ,,T+“ ir ,,T–“ grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p = 0,019). 88,3 proc. ,,T–“ grupės ir 72,5 proc. ,,T+“ grupės tiriamųjų judesį atliko naudodamos kompensacinius judesius ir įver-tintos dviem balais. ,,T+“ grupės tiriamosios galėjo pasižymėti geru priešingų pusių klubo sąnarių mobilumu ir stabilumu. Taip pat gebėjimu sukamojo ju-desio metu tinkamai stabilizuoti dubenį ir juosmenį bei krūtininės nugaros
70
dalies mobilumu kartu su pečių lanko stabilizatorių funkcionalumu. ,,T–“ grupėje nebuvo tiriamųjų, kurios jautė skausmą, o ,,T+“ grupės 1,1 proc ti-riamųjų jautė skausmą ir įvertintos nuliu. 11,7 proc. ,,T–“ grupės ir 25,3 proc. ,,T+“ grupės judesį atliko ne pagal instrukciją ir naudojo kompensacinius ju-desius ir įvertintos vienu balu.
3.3.6 lentelė. FMS testo judesių įvertinimo rodiklių palyginimas tarp tiria-mųjų patyrusių traumas ,,T+“ ir tiriatiria-mųjų nepatyrusių traumas ,,T–“ grupių
FMS judesiai Grupė Balai (proc.) p 0 1 2 3 Gilus pritūpimas ,,T–“ 1,3 7,8 85,7 5,2 0,001* ,,T+“ 4,4 27,5 64,8 3,3 Barjerinis žingsnis ,,T–“ 0 31,2 55,8 13 0,649 ,,T+“ 0 38,5 46,1 15,4 Įtūpstas ,,T–“ 1,3 6,5 61 31,2 0,211 ,,T+“ 6,6 9,9 57,1 26,4 Pečių paslankumas ,,T–“ 0 0 15,6 84,4 0,876 ,,T+“ 1,1 0 15,4 83,5
Aktyvios tiesios kojos kėlimas ,,T–“ 0 1,3 20,8 77,9 0,218 ,,T+“ 1,1 1,1 28,6 69,2
Liemens stabilumas atsispaudimo
metu ,,T–“ 5,1 29,9 29,9 35,1 0,02* ,,T+“ 20,9 31,9 29,6 17,6
Liemens stabilumas pasisukime ,,T–“ 0 11,7 88,3 0 0,019* ,,T+“ 1,1 25,3 72,5 1,1
*Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių.
Palyginome šuolio biomechanikos tyrimo rezultatus tarp tiriamųjų paty-rusių traumas ,,T+“ ir tiriamųjų nepatypaty-rusių traumas ,,T–“ grupių. Nustatėme, kad abiejų grupių suminis LESS vidurkio balas buvo didesnis nei šeši. ,,T+“ grupės suminis LESS balo vidurkis buvo 0,8 balu mažesnis nei ,,T–“ grupės, gautas skirtumas tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p < 0,05) (3.3.7 lentelė.).
71
3.3.7 lentelė. Suminio LESS balo rodiklių palyginimas tarp tiriamųjų paty-rusių traumas ,,T+“ ir tiriamųjų nepatypaty-rusių traumas ,,T–“ grupių
,,T–“
n = 77 n = 92 ,,T+“ reikšmė U Kriterijus reikšmė p
Suminio LESS balo mediana 7 (1; 11; 6,61) 7 (2; 13; 7,33) 227,5 0,028* Duomenys pateikiami kaip mediana (xme), minimali reikšmė (xmin), maksimali reikšmė (xmax) ir aritmetinis vidurkis (𝑥𝑥̅): xme(xmin; xmax; 𝑥𝑥̅).
*Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių.
Palyginome LESS testo klaidas (12 galimų vertinimo klaidų) tarp tiria-mųjų patyrusių traumas ,,T+“ ir tiriatiria-mųjų nepatyrusių traumas ,,T–“ grupių (3.3.8 lentelė). Įvertinus klaidų ,,Kampas kelio sąnaryje kontakto su žeme metu sagitalinėje plokštumoje“, ,,Kelių padėtis pirmo kontakto su žeme metu frontalioje plokštumoje“, ,,Kampas kelio sąnaryje maksimalaus pritūpimo metu sagitalinėje plokštumoje“, ,,Liemens lenkimo kampas sagitalioje plokš-tumoje kontakto su žeme metu“, ,,Šoninis liemens lenkimo kampas kontakto su žeme metu frontalioje plokštumoje“, ,,Pėdų padėtis sagitalioje plokštumoje pirmojo kontakto su žeme metu“, ,,Pėdų padėtis horizontalioje plokštumoje kontakto su žeme metu“, ,,Atstumas tarp pėdų kontakto su žeme metu fronta-lioje plokštumoje“, ,,Nusileidimo minkštumas“, ,,Bendras įspūdis“ rodiklius tarp ,,T+“ ir ,,T–“ grupių nenustatėme statistiškai reikšmingų skirtumų (p > 0,05).
Vertinant ketvirtos LESS testo klaidos ,,Kelių padėtis maksimalaus pri-tūpimo metu frontalioje plokštumoje“ atlikimo rodiklius nustatėme, kad 10,4 proc. ,,T“ grupės ir 3,3 proc. ,,T+“ grupės tiriamųjų judesį atliko be klaidų ir įvertintos nuliu balų. Tai rodo, kad šis judesys atliktas be klaidų. 35 proc. ,,T–“ grupės ir 51,7 proc. ,,T+“ grupės tiriamųjų darė daugiausiai klaidų ir įvertintos trimis balais. Taigi net puse ,,T+“ grupės tiriamųjų šį judesį atliko prastai. Ketvirtos klaidos atlikimo rodikliai tarp ,,T+“ ir ,,T–“ grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p = 0,014).
Analizuodami dešimtos LESS testo klaidos ,,Pėdų kontaktas su žeme simetriškumas“ atlikimo rodiklius nustatėme, kad 85,7 proc. ,,T–“ grupės ir 96,6 proc. ,,T+“ grupės tiriamųjų įvertintos nuliu balu ir pėdų kontaktas su žeme buvo simetriškas. Palyginus rodiklius tarp ,,T+“ ir ,,T–“ grupių gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p = 0,012).
72
3.3.8 lentelė. LESS testo dvylikos klaidų rodiklių palyginimas tarp tiriamųjų patyrusių traumas ,,T+“ ir tiriamųjų nepatyrusių traumas ,,T–“ grupių
Klaidos
rūšis Grupė 0 1 Balai (proc.) 2 3 p
1 ,,T–“ 90,9 9,1 0 – 0,137 ,,T+“ 83,1 15,7 1,2 – 2 ,,T–“ 31,2 32,5 26 10,4 0,266 ,,T+“ 21,3 37,1 30,3 11,2 3 ,,T–“ 98,7 1,3 – – 0,918 ,,T+“ 98,9 1,1 – – 4 ,,T–“ 10,4 24,7 29,9 35 0,014* ,,T+“ 3,3 18 27 51,7 5 ,,T–“ 85,7 10,4 3,9 – 0,330 ,,T+“ 79,8 15,7 4,5 – 6 ,,T–“ 59,7 40,3 – – 0,107 ,,T+“ 47,2 52,8 – – 7 ,,T–“ 84,4 14,3 1,3 – 0,199 ,,T+“ 91 7,9 1,1 – 8 ,,T–“ 44,2 55,8 – – 0,498 ,,T+“ 49,4 50,6 – – 9 ,,T–“ 61 39 – – 0,627 ,,T+“ 57,3 42,7 – – 10 ,,T–“ 85,7 14,3 – – 0,012* ,,T+“ 96,6 3,4 – – 11 ,,T–“ 44,2 45,5 10,3 – 0,782 ,,T+“ 44,9 39,4 15,7 – 12 ,,T–“ 11,7 81,8 6,5 – 0,144 ,,T+“ 6,7 82 11,3 –
Klaidos rūšys: 1 – kampas kelio sąnaryje kontakto su žeme metu sagitalioje plokštumoje, 2 – genum valgum laipsnis kontakto su žeme metu frontalioje plokštumoje, 3 – kampas kelio sąnaryje maksimalaus pritūpimo metu sagitalioje plokštumoje, 4 – genu valgum laipsnis maksimalaus pritūpimo metu frontalioje plokštumoje, 5 – liemens lenkimo kampas sagitalio-je plokštumosagitalio-je kontakto su žeme metu, 6 – šoninis liemens lenkimo kampas kontakto su žeme metu frontalioje plokštumoje, 7 – pėdų padėtis sagitalioje plokštumoje pirmojo kontak-to su žeme metu, 8 – pėdų padėtis horizontalioje plokštumoje kontakkontak-to su žeme metu , 9 – atstumas tarp pėdų kontakto su žeme metu frontalioje plokštumoje, 10 – pėdų kontaktas su žeme, 11 – šuolio minkštumas , 12 – bendras įspūdis.
73
Remiantis šiais vertinimo rezultatais, galima teigti, kad pastarąsias dvi klaidas, tai yra ketvirta klaida genu valgum laipsnis maksimalaus pritūpimo metu frontalioje plokštumoje ir dešimta klaida – pėdų kontaktas su žeme, padariusios krepšininkės gali turėti didesnę riziką patirti kojų traumas.
3.4. Priešsezoninio nuovargio, vidutinio treniravimosi laiko,