Nustatyta, kad skirtingų šinšilų fiziologinių grupių gyvūnams narvo dydžio rodiklis turėjo poveikų pašarų išbarstymui. (22 - 26 pav.). pateikiami duomenys apie šinšilų grupių gyvūno svorio ir pašarų sunaudojimą, jų santykinis palyginimas su skirtingais narvų dydžiais ir įrangos sistema. Šinšilų patelės su jaunikliais analizuotos dėl to, kad pašaro suvartojimo neįmanoma nustatyti kiek vidutiniškai suėdė vienas gyvūnas per parą, priklausomai nuo to, kad patelių ir jauniklių šėrimui naudojama viena šėrykla.
22 pav. Išbarstyto pašaro kiekio gramais,stulpelinė diagrama
Pirmo tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai pašaro išbarstė 1 ir 2 grupėje laikytos 2 – 3 mėn.
šinšilos. Manoma, kad įtakos turėjo narvo dydis 1 grupėje analizuotas mažiausias narvo dydis 27 x 27 x 50 ir 2 grupėje analizuotas didžiausias narvo dydis 71 x 71 x 100 turi neigiamą poveikį šinšilų elgesiui. Narvo dydys 27 x 27 x 50 apriboja šinšilų judėjimo galimybes .
31 4 lentelė.Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio koreliacija priklausomai nuo gyvūnų amžiaus bei narvo įrangos sistemos
Šinšilų fiziologinė amžiaus grupė
Narvo įrangos sistema
A B C
Šinšilų jaunikliai 2-3 mėn.
amžiaus silpna teigiama + 0,3782 vidutinė teigiama + 0,5359
+ 0,8135 stipri teigiama
23 pav. Išbarstyto pašaro kiekio gramais,stulpelinė diagrama
Antro tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai pašaro išbarstė 8 grupėje laikytos 4 – 8 mėn. amžiaus ant vielos tinklo plokščiadugnės sistemos laikytos šinšilos. Narvo dydis 71 x 71 x 50.
5 lentelė.Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio koreliacija priklausomai nuo gyvūnų amžiaus bei narvo įrangos sistemos
Šinšilų fiziologinė amžiaus grupė
Narvo įrangos sistema
A B C
Šinšilų patinai ir patelės 4-8
mėn.amžiaus + 0,8455
stipri teigiama
+ 0,1318 + 0,8875
32 24 pav. Išbarstyto pašaro kiekio gramais,stulpelinė diagrama
Trečio tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai pašaro išbarstė 4 grupėje esančios 8 mėn. amžiaus šinšilos su jaunikliais. Narvo dydis 40 x 50 x 34.
6 lentelė.Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio koreliacija priklausomai nuo gyvūnų amžiaus bei narvo įrangos sistemos
Šinšilų fiziologinė amžiaus grupė
Narvo įrangos sistema
A B C
Patelės ir patinai, vyresni nei 8
mėn. stipri teigiama + 0,7564
+ 0,6983 + 0,7635 stipri teigiama stipri teigiama
33 25 pav. Išbarstyto pašaro kiekio gramais,stulpelinė diagrama
Ketvirto tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai pašaro išbarstė 2; 5; ir 6 grupėse esančios 8 – 12 mėn. amžiaus šinšilos.Narvo dydžiai 71 x 71 x 100 ; 60 x 50 x 50 ir 71 x 50 x 40 . Narvo dydis 71 x 71 x 100 turi neigiamą poveikį šinšilų elgesiui.
7 lentelė.Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio koreliacija priklausomai nuo gyvūnų amžiaus bei narvo įrangos sistemos
Šinšilų fiziologinė amžiaus grupė
Narvo įrangos sistema
A B C
Šinšilų patinai ir patelės 8 – 12 mėn. amžiaus + 0,4514 silpna teigima + 0,1590 silpna teigiama + 0,2296 silpna teigima
34 26 pav. Išbarstyto pašaro kiekio gramais,stulpelinė diagrama
Paskutinio tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai pašaro išbarstė 1 grupėje laikytos vaikingos patelės. 1 grupėje analizuotas mažiausias narvo dydis 27 x 27 x 50 apriboja šinšilų judėjimo galimybes.
8 lentelė. Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio koreliacija priklausomai nuo gyvūnų amžiaus bei narvo įrangos sistemos
Šinšilų fiziologinė amžiaus grupė
Narvo įrangos sistema
A B C
Vaikingos patelės ir patinai - 0,0674
labai silpna neigiama
- 0,6783 labai silpna neigiama + 0,2484 silpna teigima
Šinšilų jauniklių 2-3 mėn. amžiaus masės ir pašarų sunaudojimo pokytis kai gyvūnai buvo laikomi ant kieto pagrindo su drožlėmis (C) nustatyta stipri teigaima (+ 0,8135) koreliacija, patelėms su jaunikliais kurios buvo laikomos plokščiadugniuose vielos (A) dugno narveliuose nustatyta labai silpna neigiama (- 0,0674), atinkamai - kombinuoto dugno (B) - labai silpna neigiama (- 0,6783) bei laikant ant kieto pagrindo (C) - silpna teigima (+ 0,2484) koreliacija.
9 lentelė. Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio priklausomai nuo narvo dydžio
koreliacinis ryšys 27 x 27 x 50 71 x 71 x 100 50 x 50 x 34 40 x 50 x 34 60 x 50 x 50 71 x 50 x 40 50 x 50 x 50 71 x 71 x 50 -0,3082 0,2213 -0,4865 -0,1223 -0,4916 -0,0869 0,1098 0,6126 silpna neigiama silpna teigiama silpna neigiama silpna neigiama silpna neigiama labai silpna neigima labai silpna teigiama vidutinė teigiama
35
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS
Besaikis valymasis yra vienas iš labiausiai paplitusių elgsenos pokyčių, pasireiškiančių kaip gyvūnų atsakas į konfliktą (13). Laikymas netinkamo dydžio narveliuose gali skatinti lėtinio konflikto išsivystymą, jei pasikeitė tam tikrų rūšių specifinės elgsenos ribos. Tai gali prasidėti kaip jų veiklos pokytis bei gali tapti anomalijomis su fiziologinėmis pasekmėmis (13).
Mūsų atliktų tyrimų rezultatais nustatyta, kad pakitusi nagų forma ir odos sukietėjimas dažniau pasireiškia laikant plokščiadugniuose vielos ir kieto pagrindo narveliuose. Narvo dydis 27 x 27 x 50 apriboją šinšilų judėjimo glimybę ir koreliuoja su letėnėlių sveikatingumo rodikliais. Taip pat nustatytas vielos dugno neigiamas poveikis letenėlių sveikatingumui.
Šinšilos turi specifines fiziologines savybes pasižyminčias termoreguliacijos sistemą funkcijomis ir gebėjimų prisitaikyti skirtingose aplinkose bei sąlygose. Kailio kramtymas yra vienas iš sudėtingiausių nelaisvėje auginamų šinšilų elgsenos problemų (18; 21; 23). Patelėms, kurioms pasireiškia ypač sunkūs formos kailių kramtymo atvejai, parodo žymiai padidėjusi kortizolio koncentracija šlapime, kas leidžia daryti prielaidą, kad šios elgsenos išraiška buvo įtakota fiziologinio streso. Mūsų atliktų tyrimų rezultatais nustatyta, kad narvo dydis 27 x 27 x 50 apriboją šinšilų judėjimo glimybę ir koreliuoja su kailiuko kokybės rodikliais.
Barabasz ir Dzierżanowska (55) nurodo, kad dauguma šinšilų atveda vieną jauniklį (47.2 proc.), du (29.7 proc.), tris (7.6 proc.) ir keturis (0.6 proc.) jauniklius vadoje. Tie patys autoriai nurodo, kad 14.9 proc. patelių jų tirtoje grupėje visai neatvedė patelių. Tyrimais nustatyta, kad vidutinis vados svoris didėja su vados dydžiu. Vados su vienu jaunikliu gimimo svoris buvo 72,2 g, su dvejais – 119,1 g, ir su trimis – 148,0 g. Situacija buvo atvirkštinė lyginant individualių gyvūnų svorį: gyvūnai iš vieno jauniklio vados buvo sunkiausi, o iš trijų – lengviausi. Ryškus skirtumas tarp vieno ir trijų jauniklių vadų kūnų svorių buvo pastebėtas laktacijos periodu. Jie buvo ypač ryškūs pirmame laktacijos periode. Tačiau kai jaunikliai pradėdavo papildyti savo racioną granuliuotų pašaru, skirtumai mažėjo 28, 35 ir 49 gyvenimo dieną. Vidutinis kūno svoris iš dviejų ir trijų jauniklių vadų labiausiai skyrėsi 14, 21 ir 28 gyvenimo dieną, ką galima sieti su kova už priėjimą prie spenelio. Vėlesniuose perioduose didelių skirtumų nenustatyta, nes mityba pilnai buvo visaverčių granuliuotų pašarų.
Labai skyrėsi naujagimių kūno svoris (34 - 110 g) vidutiniškai 60.4 g . Tokius rezultatus pateikia Barabasz (56) ir teigia, kad naujagimių svoris 30- 70 g priklauso nuo vados dydžio. Barabasz ir Dzierżanowska (55) pateikia vidutinį šinšilų gimimo svorį 48 g, kuris galėtų būti 50 g nepriklausomai nuo vados dydžio.
36 Šinšiloms ypač svarbus yra jų kailio dydis, kuris yra pagrindinis jų vertės rodiklis. Tyrimais nustatyta teigiama koreliacija tarp kūno svorio ir gyvūnų kailio kokybės rodiklio.
Mūsų tyrimai parodė, kad šinšilos laikomos individualiuose vielos tinklo narveliuose su kombinuoto dugno pagrindu turėjo švaresnį kailiuką atinkamai lyginant su bendraamžiais gyvūnais laikomais plokščiadugniuose vielos ir kieto pagrindo bei narvuose. Narvo dydis 27 x 27 x 50 apriboją šinšilų judėjimo glimybę, gyvūno higienos ypatumus ir negali būti rekomenduojamas šinšilų auginime.
37
IŠVADOS
1. Kieto pagrindo (C) narveliuose šinšilų kailis įgauna gelsvą atspalvį dėl kraike (drožlėse) besikaupiančios drėgmės, fekalijų bei šlapimo. Dėl drėgmės, susikaupusios kraike, didėja grybelio tikimybė. Šinšilų letenėlių sveikatingumui teigiamą poveikį turėjo tik kombinuoto (B) dugno pagrindo narvai ir jų įrangos sistemos, lyginant su bendraamžiais gyvūnais laikytais plokščiadugniuose vielos (A) ir kieto pagrindo (C) narveliuose.
2. Narvo dydis (71 x 71 x 100) turi neigiamą poveikį šinšilų elgsenai. Tyrimai parodė, kad šiuose narvuose šinšilų adaptacija, pasireiškia gyvūno judėjimo stresinė būsena, kas didina traumų riziką, tuo pačiu daro ilgalaikį neigiamą poveikį į gyvūnų elgesį, formuojant juose padidintą jautrumą galimoms kitoms stresinėms situacijoms, kas neigiamai įtakoja tolimesnį gyvūnų gyvybingumą. Vėliau šiuose narvuose pastebėtas mažesnis šinšilų judrumas bei padidintas baikštumas, lyginant su laikomais kitais gyvūnais kitų dydžių narvuose.
3. Šinšilos aktyvios nakties ir ankstyvu paros metu, tai turi įtakos gyvūnų priežiūrai ir šėrimui. Narvo dydžio pokytis (plotis, ilgis, aukštis) šinšilų judrumo rodiklis vidutinio dydžio narvuose buvo aukštesnis lyginant su gyvūnų laikytų narvuose 71 x 71 x 100, 71 x 71 x 50 dydžių rodikliais.
4. Narvo dydis (27 x 27 x 50) apriboja šinšilų judėjimo galimybę, gyvūno higienos ypatumus ir negali būti rekomenduojamas šinšilų auginime. Nustatyta, kad visose tirtose gyvūnų grupėse ir narvų tipuose suvartoto pašaro kiekio ir santykinio dydžio gyvūno svorio koreliacija buvo didesnė, lyginant su narvo dydžiu 27 x 27 x 50 bendraamžių šinšilų vidutiniu pašarų suvartojimu skirtingo amžiaus grupių atvejais. Šinšilų jauniklių 2-3 mėn. amžiaus masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio kai gyvūnai buvo laikomi ant kieto pagrindo su drožlėmis (C) nustatyta stipri teigaima (+ 0,8135) koreliacija, patelėms su jaunikliais kurios buvo laikomos plokščiadugniuose vielos (A) dugno narveliuose nustatyta labai silpna neigiama (- 0,0674), atinkamai - kombinuoto dugno (B) - labai silpna neigiama (- 0,6783) bei laikant ant kieto pagrindo (C) - silpna teigima (+ 0,2484) koreliacija.
38