Šinšilų laikymo sąlygų gerovės vertinimas pagal sveikatingumo rodiklius

0 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas

Marijana Lisišina

Šinšilų laikymo sąlygų gerovės vertinimas pagal

sveikatingumo rodiklius

Evaluation of Chinchilla Keeping Conditions Welfare

from the Perspective of Animal WellnessIndicators

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. Dr. Paulius Matusevičius

1 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ VEISIMO IR MITYBOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šinšilų laikymo sąlygų gerovės vertinimas sveikatingumo rodikliais“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1.

2.

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

2

TURINYS

1.1. Šinšilų augimą įtakojančių veiksnių analizė ... 9

1.2. Šinšilų termoreguliacinių procesų ypatumai ...11

1.3. Šinšilų etologija ir sveikatingumas ... 12

2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGOS ... 15

2.1. Šinšilų laikymo įranga ... 16

2.2. Šinšilų etologijos tyrimai ... 16

2.3. Gyvūnų gerovės vertinimas ... 18

2.4. Zootechniniai tyrimai ... 18

2.5. Veterinariniai ir patologiniai tyrimai ... 20

2.7 Šinšilų sveikatingumo tyrimai ... 20

2.8 Statistinė duomenų analizė ... 20

3. TYRIMO REZULTATAI ... 21

3.1 Narvo dydžio ir dugno sistemos poveikio šinšilų jauniklių 2-3 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumo įvertinimas ... 21

3.2 Narvo dydžio ir dugno sistemos poveikio šinšilų 4 - 8 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumo įvertinimas ... 24

3.3 Narvo dydžio ir dugno sistemos poveikio šinšilų vyresnių nei 8 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumo įvertinimas ... 26

3.4 Narvo dydžio ir dugno sistemos poveikio šinšilų vyresnių nei 8 - 12 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumo įvertinimas ... 27

3.5 Narvo dydžio ir dugno sistemos poveikio šinšilų vaikingų patelių ir patinų letenėlių sveikatingumo įvertinimas ... 28

3.6 Šinšilų augimo spartos ir narvo dydžio, dugno sistemos koreliacija priklausomai nuo gyvūnų amžiaus grupės bei narvo įrangos sistemos ... 30

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ... 35

IŠVADOS ... 37

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38

PRIEDAI...41

3 SANTRAUKA

Šinšilų laikymo sąlygų gerovės vertinimas pagal sveikatingumo rodiklius Marijana Lisišina

Magistro baigiamasis darbas

Raktažodžiai: šinšilos, elgsena, gyvūnų gerovė, sveikatingumas, narvai, laikymo sistemos. Baigiamasis magistrinis darbas paruoštas tema ,, Šinšilų laikymo sąlygų gerovės vertinimas pagal sveikatingumo rodiklius“

Darbo tikslas: nustatyti nustatyti šinšilų skitingų narvų ir jų įrangos sistemų poveikį gyvūnų gerovei bbei sveikatingumui.

Darbą sudaro: 42 lapai, 9 lentelės, 26 paveikslai, 60 literatūros šaltinių.

Moksliniai tyrimai „Šinšilų laikymo sąlygų gerovės vertinimas pagal sveikatingumo rodiklius“ atlikti 2015 – 2016 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų mitybos katedroje, Alvydo Barsteigos ūkyje (Utenos r., Vaikutėnų k.) su ilgauodegėmis (Chinchilla lanigera) „Standart“ veislės šinšilomis. Tyrimams atlikti atrinkta 600 vnt. šinšilų, iš jų 120 patelių su jaunikliais. Tyrimai atlikti LSMU ir jungtinės veiklos sutartimi su partneriu TAGAVA vykdant mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektą „Šinšilų auginimo ir laikymo sąlygų vertinimas gyvūnų gerovės aspektais“. Projekto vadovas prof. dr. Paulius Matusevičius. Mokslinių tyrimui vykdymui buvo deleguotas Valstybinės maisto ir vetrinarijos tarnybs atstovas.

Tyrimų medžiaga ir metodai. Šinšilų etologijai įvertinti gyvūnai buvo laikomi skirtingo dydžio narvuose, turinčiuose smėlio maudyklę, L formos lentynėlę 15.0 x 15.0 x 20.0 cm. Šinšilų patelių narvai buvo sujungti į vieną sistemą, t.y. penki vienodo tipo narvai buvo sujungti į vieną sistemą su patino kanalu. Viso vertinti 8 konstrukcinių dydžių narvai. Bendras narvų kiekis - 120 narvų. Šinšilos tyrimų metų buvo laikomos individualiuose ir šeimyniniuose vielos tinklo plokščiadugniuose vielos ir kieto pagrindo bei kombinuotuose narvuose. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta „SAS“ statistiniu paketu. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai (x ), vidutinė aritmetinė paklaida (±m). Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant studento t – testą. Duomenys buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p< 0,05.

4 drėgmės, susikaupusios kraike, didėja grybelio tikimybė. Šinšilų letenėlių sveikatingumui teigiamą poveikį turėjo tik kombinuoto (B) dugno pagrindo narvai ir jų įrangos sistemos, lyginant su bendraamžiais gyvūnais laikytais plokščiadugniuose vielos (A) ir kieto pagrindo (C) narveliuose. Šinšilos aktyvios nakties ir ankstyvu paros metu, tai turi įtakos gyvūnų priežiūrai (valymas, maudymasis smėlyje) ir šėrimui. Nustatyta, kad šinšilų aktyvumas sumažėja tarp 7-8 val. ryte. Narvo dydžio pokytis (plotis, ilgis, aukštis) šinšilų judrumo (judesiai/val.) rodiklis vidutinio dydžio narvuose buvo aukštesnis lyginant su gyvūnų laikytų narvuose 71 x 71 x 100, 71 x 71 x 50 dydžių rodikliais.

Išvados. Narvo dydis (27 x 27 x 50) apriboja šinšilų judėjimo galimybę, gyvūno higienos ypatumus ir negali būti rekomenduojamas šinšilų auginime. Šinšilų jauniklių 2-3 mėn. amžiaus masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio kai gyvūnai buvo laikomi ant kieto pagrindo su drožlėmis (C) nustatyta stipri teigaima (+ 0,8135) koreliacija, patelėms su jaunikliais kurios buvo laikomos plokščiadugniuose vielos (A) dugno narveliuose nustatyta labai silpna neigiama (- 0,0674), atinkamai - kombinuoto dugno (B) - labai silpna neigiama (- 0,6783) bei laikant ant kieto pagrindo (C) - silpna teigima (+ 0,2484) koreliacija.

5 SUMMARY

Evaluation of Chinchilla Keeping Conditions Welfare from the Perspective of Animal Wellness Indicators

Marijana Lisišina Final Master’s thesis

Key words: Chinchilla, behaviour, animal welfare, wellness, cages, keeping systems. Final Master’s thesis theme "Evaluation of Chinchilla Keeping Conditions Welfare from the Perspective of Animal Wellness Indicators”

The aim of the thesis: evaluate the effect of different cages and keeping systems on the indicators of animal wellness.

The thesis consists of: 42 pages, 9 tables, 26 pictures, 60 literature sources.

The scientific researches „Evaluation of Chinchilla Keeping Conditions Welfare from the Perspective of Animal Wellness Indicators “ were performed in 2015-2016 at the Animal Nutrition Department of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences, Alvydas Barsteiga farm (Utena district, Vaikutėnai village) with long tailed Chinchillas (Chinchilla lanigera) from the breed „Standart“. There were studied 600 chinchillas, 120 of them were females with pups. The researches were performed in the collaboration with TAGAVA (Traditional Responsible Animal Farming Association) under the project „Evaluation of Chinchilla Farming and Keeping Conditions from the Perspective of Animal Welfare“. The head of the project was prof. dr. Paulius Matusevičius.

Materials and methods of the research. To evaluate chinchillas etology animals were kept in the cages of different size with sand bath, 15.0 x 15.0 x 20.0 cm L-shaped shelf. The cages of female chinchillas were connected into one system, 5 cages of the same type were connect with the channel of male. There were assessed 8 cages of different sizes. Total amount of cages - 120. The statistical data analysis were made using „SAS“ statistical package.

Results. The researches showed that the size of cage has influence on the indicators of animal welfare and wellness.

7 ĮVADAS

Prisitaikančio elgesio reakcijos yra labai svarbios gyvūnui išlaikant homeostazę, ypač leidžiant gyvūnui kontroliuoti ir keisti savo aplinką (8) . Nenormalus pasikartojantis elgesys gali atsirasti, kai gyvūnas yra laikomas aplinkoje su sensorinės arba pažinimo stimuliacijos apribojimu arba kai jis yra veikiamas nuolatinių dirgiklių ir gali būti ypač ryškus, kai gyvūnas negali išreikšti elgsenos, kuri paprastai turėtų būti svarbi augant natūralioje gamtoje, arba kai gyvūnas negali elgtis taip, kad būtų atstatyta jo elgsenos pusiausvyra. Pasikeitęs elgesys yra ne tik, kaip prastos gyvūnų gerovės rodiklis, tačiau taip pat dažnai, kaip streso indikatorius (8; 12)

Gyvūnų laikymo ir auginimo sistemos pastoviai patiria pasikeitimus ir yra tobulinamos, kadangi gyvūnų apsauga ir gerovė vis labiau ir labiau tampa reikšminga, tiek sudarant reikiamas sąlygas patiems gyvūnams, tiek ir siekiant išgauti kokybiškesnius produktus iš pramoninių gyvūnų, naudojamų ir vartojamų žmonių reikmėms. Tradiciškai žmogaus reikmėms naudojamų gyvūnų, tokių kaip stambūs raguočiai, kiaulės, avys ir kt., auginimo sąlygos, jų įtaka gyvūnų gerovei ir produktų gaunamų šių gyvūnų pagrindu kokybei yra plačiai tyrinėta ir tiriama pastoviai. Mokslinių tyrimų, vykdomų gyvūnų gerovės klausimais, nėra daug, todėl mažai skelbiama duomenų mokslinėje literatūroje (22; 25; 26). Objektyvių gerovės vertinimo metodų naudojimas nustatant gyvūnų gerovę ir komfortą, kaip poveikį auginimo ir laikymo sąlygoms yra svarbi aplinkybė (22) .

Žmogaus veiklos plėtra, globalizacijos kontekste vykstantys pokyčiai į pramoninių gyvūnų, naudojamų žmogaus reikmėms, įtraukia vis naujų rūšių gyvūnus. Vieni iš tokių gyvūnų – tai brangiakailai graužikų rūšies gyvūnai - šinšilos, kurių auginimo verslas pramoniniu būdu sparčiai plečiasi ir Lietuvoje. Šie gyvūnai yra plačiai auginami Čilėje, Peru, Kanadoje, Vengrijoje, Danijoje, Lenkijoje ir kt. šalyse (22).

8 tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse nėra atlikta ir ilgalaikių tyrimų vertinant šinšilų auginimo technologinį ciklą.

Tyrimų tikslas - nustatyti skitingų narvų ir jų įrangos sistemų poveikį šinšilų (Chinchilla lanigera) gerovės bei sveikatingumo rodikliams.

Darbo uždaviniai:

1. nustatyti skirtingų narvų dydžio poveikį šinšilų (Chinchilla lanigera) 1-12 mėn. amžiaus laikotarpiais augimui ir vystymuisi;

2. nustatyti šinšilų (Chinchilla lanigera) skirtingo fiziologinio amžiaus elgesio pakitimus priklausomai nuo narvo dydžio ir jų įrangos sistemų.

3. nustatyti narvų dydžio poveikį šinšilų (Chinchilla lanigera) 1-12 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumui ir kailio kokybei;

9

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.

Šinšilų augimą įtakojančių veiksnių analizė

Intensyvus šinšilų auginimas ir veisimas, auginimo programos, suformavo šinšilų elgsenos stereotipus ir auginimo praktiką. Šinšiliukai gimsta pilnai apaugę kailiu, judantys ir su atmerktomis akimis. Naujagimis sveria 30 – 60 g, suaugusio gyvūno svoris 400 – 600 g, (9).

Šinšilos turi būti šeriamos kombinuotų visaverčių ir tik granuliuotu pašaru, galimi atvejai ir kai paros racionas yra papildomas naudojant pilnos fermentacijos šieną. Kombinuoto pašaro augalinių komponentų sudedamosios dalys visaverčiame pašare panaudojamos daug optimalesnėmis sąlygomis negu lyginant su šinšilų gyvenančių natūralioje kalnų aplinkoje mityba. Visaverčiuose pašaruose yra didesnis apykaitinės energijos ir mažesnis ląstelienos kiekis (7).

Pašarų, skirtų šinšiloms, sudėtyje turi būti 16 – 20 proc. baltymų, 15 – 35 proc. ląstelienos, 4 proc. riebalų (7).

Vienas iš rodiklių, naudojamų įvertinti šinšilų patelių reprodukciją yra naujagimių skaičius ir atjunkytų jauniklių skaičius per metus. Atlikti tyrimai parodė, kad didesnis vados dydis atvirkščiai proporcingai įtakoja gimusių jauniklių svorį bei didina svorio vidurkio kintamumą. Šinšilų naujagimių kūno svoris gimimo metu yra pagrindinis faktorius jų gyvybingumui bei kūno svoriui atjunkymo metu ir žymiai įtakoja jų tolesnį auginimą ir kailio kokybę. Pasiekti didelį paros priesvorį galima tik tada, kai geras augimas yra nuo pat auginimo pradžios. Mažas šinšilų svoris gimimo metu tiesiogiai susijęs su gimusių negyvų šinšilų skaičiumi bei jų mirtingumo rodikliu ankstyvojo augimo - žindymo periodu. Veisiant šinšilas siekiama iš patelių gauti kuo daugiau vadų per metus su kuo didesniu skaičiumi jauniklių. Geriausias rezultatas yra dvi šinšilų vados per metus. Kai kurie autoriai nurodo galimus aukštesnius šinšilų reprodukcijos rodiklius. Per didelis patelių panaudojimas silpnina jų sveikatingumą, mažėja vaisingumas ir gali sutrumpinti bendrą galimą šinšilų patelių veisimui naudojimo laikotarpį (2) .

10 sekretuojamo pieno kiekį ir jo poveikį jauniklių sveikatingumui (1). Iš 36 patelių, 17 (47 proc.) atvedė vadą su vienu jaunikliu, 14 (39 proc.) vadas su dvyniais, ir 5 (14 proc.) vadas su trimis jaunikliais (vidutiniškai 1,67 jauniklio vadoje).

Savaitės svorio prieaugio palyginimai neparodė didelių skirtumų. Skirtumas kūno svorių prieauglio nustatytas tik trijų jauniklių vadų 5 savaitėje (didžiausias svorio prieauglis 94,2 g) ir vieno jauniklio vadoje 2, 4, 5, 6 ir 7 gyvenimo savaitę. Ryškus skirtumas vadose su vienu jaunikliu 5 savaitę (mažiausias prieauglis 25,3 g) ir vadose su trimis jaunikliais 7 gyvenimo savaitę.

Vidutinis jauniklių svorio prieaugis per savaitę per visą tyrimą buvo 26.6 g. Vidutinis savaitės kūno svorio prieauglis ypač skyrėsi vieno jauniklio vadose 8 savaitę (41,4 g) ir trijų jauniklių - 1 (16,1 g) ir 8 (17,7g) savaičių ir dviejų jauniklių 1 (17,9 g) savaitės .

Didžiausias svorio prieauglis gyvūnui, laikotarpyje nuo gimimo iki nujunkymo buvo nustatytas vieno jauniklio vadose. Mažiausias svorio prieauglis gyvūnui laikotarpyje nuo gimimo iki nujunkymo buvo stebimas trijų jauniklių vadose.

Vienišių jauniklių tokius rezultatus gali lemti tai, kad jiems nereikia konkuruoti dėl priėjimo prie spenelio. Situacija kitokia, kai kalbame apie trijų jauniklių vadas. Kita vertus patelė, kuri turi žindyti tris jauniklius gali sekretuoti mažiau pieno. Augimo kompensacija jaunikliuose su mažesniu gimimo svoriu buvo stebima po trečios laktacijos savaitės. Tai ypač ryšku vadose su trimis jaunikliais. Vidutinis nujunkymo kūno svoris vadose su vienu jaunikliu 310 g , su dviem 239,3 g ir su trimis 230,81 g. Barabasz ir Dzierżanowska (55) nustatė, kad jaunikliai nujunkyti savaitės intervalais iki 84 gyvenimo dienos ir savaitės svorio prieaugliai buvo 16,5, 19,5, 21,0, 26,0, 104 ir 90 g. Šie autoriai pateikia vidutinį gimimo svorį 48 g, nujunkymo svoris 325 g. Dviejų ir trijų jauniklių vadose nujunkymo svoris mažesnis. Pagal Neira et al. (57) ir Gromadzka-Ostrowska (58) šinšilų jaunikliai gali turėti didesnį nujunkymo svorį iki 450 - 500 g priklausomai nuo lyties, nes vyresnės patelės pasiekia didesnį kūno svorį nei patinėliai.

11 Koreliacija tarp vados svorio 14 dieną ir pieno produkcijos rodo, kad šie rodikliai yra labai susiję r=0.80 (P<0.001).

Koreliaciją tarp vados svorio 14 dieną ir pieno produkcijos analizavo Rozempolska-Rucińska ir kt. (60) . Tokia koreliacija leidžia daryti ankstyvą šinšilų selekciją pagal palikuonių svorį, didinant pieno kiekį patelėse.

Pieno liaukų aktyvumo stebėjimas rodo, kad aktyvių spenelių kiekis priklauso nuo vados dydžio. Kai yra vienas jauniklis, pirmi du speneliai yra aktyvūs. Kai yra du jaunikliai vadoje pirmi du speneliai naudojami daugiau. Kai aktyvių spenelių kiekis atitinka jauniklių kiekį nėra kovos dėl spenelių. Tokių vadų jaunikliai būna vienodo dydžio. Kartais patelė su dviem jaunikliais turi tris ar tik vieną aktyvų spenelį. Kai tik vienas spenelis aktyvus, jaunikliai pradeda konkuruoti dėl spenelio. Taip pat ir kaip patelė turi tris jauniklius ir du aktyvius spenelius. Tokiu atveju vienas jauniklis būdavo mažesnis ar net apkandžiotas. Vadose su trimis jaunikliais aukštesnieji speneliai buvo ilgiau gyvybingi nei apatiniai.

1.2. Šinšilų termoreguliacinių procesų ypatumai

Viena iš svarbiausių žinduolių savybių – palaikyti pastovią kūno temperatūrą nepaisant aplinkos sąlygų. Tai nuo 30 ºC kloakiniuose iki 38 ºC kai kuriuose placentiniuose. Bet daugeliu atvejų nukrypimas 6 °C nuo normalios temperatūros yra letalus. Homotermija leidžia išlaikyti gyvybinius požymius nepaisant išorinių sąlygų (51).

Fermose auginant šinšilas viena iš pagrindinių užduočių yra palaikyti tinkamas mikroklimatines sąlygas, kad užtikrinti tinkamą temperatūrą ir drėgmę. Šie gyvūnai pakenčia temperatūros sumažėjimą iki –30 °C ir pakilimą iki +39 °C. Tačiau šiomis sąlygomis jie sunkiai išgyvena (50). Pasak Peichao et al. (49) šinšiloms natūrali temperatūra yra 22 ± 0,5 °C. žemiau šios temperatūros gyvūnai balansuoja tarp metabolinės energijos panaudojimo ir jos gamybos. Tai reiškia, kad krintant temperatūrai iš maisto gaunama energija panaudojama padengti jos poreikį.

Esant blogai ventiliacijai ir temperatūrai virš 30 °C, gyvūnai miršta nuo karščio šoko. Tačiau mažinant temperatūrą žemiau optimalios, kai oro drėgmė pakyla iki 70–80 % neigiamai veikiama gyvūnų sveikata ir aktyvumas. Tokios sąlygos veda prie infekcijų, ypač peršalimų, nuo kurių gyvūnai miršta (50).

12 pačių gyvūnų. Pagal matavimus gauta vidutinė temperatūra 34,2 °C, yra žemesnė nei pateikiama literatūroje (48). Šis neatitikimas greičiausiai yra dėl skirtingų aplinkos temperatūrų ir drėgmės aplinkoje, kurioje buvo atliekami matavimai. Šiame tyrime atlikti kambario temperatūros matavimai kito nuo 1,0 °C iki 21,0 °C vidutiniškai 9,7 °C. Drėgmė fermoje nuo 10 % iki 59 % vidutiniškai 52 %. Pokyčiai kūno temperatūros ir deguonies poreikio šinšilose prie skirtingos aplinkos temperatūros nėra tokie patys. Kosolapov (50) pateikia šinšilų minimalią kūno temperatūrą (30 °C) prie 10 °C, ir maksimalią (38 °C) prie 30 °C. Tuo tarpu Boersman (46) teigia, kad aplinkos temperatūrai esant 16 °C šinšilų kūno temperatūra kinta nuo 36,4 iki 38,3 °C. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad šinšilų termoreguliacinis pajėgumas yra didelis, kūno temperatūra kinta greitai priklausomai nuo kintančios aplinkos temperatūros.

Cortes et al. (47) nustatė, kad šinšilos turi termoreguliacinę priklausomybę tarp šilumos suvartojimo ir gavimo, kuri labiausiai tinka esant laukinės aplinkos sąlygoms. Jie įvertino gyvūnų metabolinę energiją, vandens netekimą išgarinant ir kūno temperatūrą skirtingomis aplinkos sąlygomis. Tyrimai rodo, kad pagrindinis metabolinis lygmuo ir terminis laidumas atitinkamai 80,4 ir 72,5 % nuo tikėtinų reikšmių yra gyvūnų grupėje, kuriai priklauso šinšilos. Ši reikšmė yra aukščiausia graužikams, kas rodo, kad Chinchilla lanigera turi labai aukštą terminę izoliaciją. Be to, vandens netekimas išgarinant buvo 95 % nuo tikėtinos reikšmės Chinchilidae grupėje. Tai rodo, kad ilgo kūno šinšilose yra ryšys tarp sunaudojamo ir šilumos kiekio gaunamo termoreguliacijoje.

Koreliacijos koeficientas paskaičiuotas šinšilos kūno temperatūrai ir aplinkos temperatūrai r = 0,227 ir buvo statistiškai reikšmingas (p < 0,01). Ryšys su drėgme nebuvo toks ryškus, tačiau rasti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp skirtingų drėgnumų ir koreliacijos koeficiento reikšmė

r = 0,163 (p < 0,01).

1.3.

Šinšilų etologija ir sveikatingumas

13 Pirminis gyvūnėlio tyrimas atliekamas jam esant narvelyje – stebimas jo aktyvumas, judėjimas, elgesys, reakcija į dirgiklius, kailiuko būklė, uodegos padėtis, kvėpavimas, akys, maitinimasis. Klinikinis tyrimas atliekamas pasveriant gyvūną, pamatuojant jo temperatūrą. Po to svarbu gerai apžiūrėti šinšilų kailiuko kokybę, nes kada gyvūnas stresuoja, kraujyje didėja kortizolio kiekis, kas sąlygoja kailiuko kramtimąsi (nugaros vidurio, juosmens sritis), jis tampa nušiuręs (43). Pažeistų vietų kailiukas būna trumpesnis, plaukai tamsesni. Galvos sritis ir distalinės galūnės įprastai nebūna pažeistos. Toliau tiriama oda, gleivinės, auskultuojami plaučiai ir širdis, palpuojamas pilvukas. Galiausiai apžiūrima burnos ertmė (43).

Įvairūs faktoriai, įskaitant laikymą, genetiką, traumas, šinšiloms gali sukelti dantų problemas. Šinšilų dantys auga nuolat, dėl to gali būti ir sąkandžio problemų, netinkamai prižiūrint, auginant, laikant gyvūną, o tai gali turėti neigiamos įtakos jų sveikatingumui (43).

Šinšilų dantų vystymasis tam tikru laipsniu genetiškai paveldimas ir gali būti kontroliuojamas nuolat vykdant gyvūnų atranką (20). Šinšilų dantų pakitimai gali atsirasti dėl traumų, ypač pažeidžiant kandžius (19) .

Šinšilos turi kaplius ir neaštrius krūminius dantis. Šinšilų dantys auga nuolat, visą gyvenimą. Viršutiniai kandžiai per savaitę užauga 1,3 – 1,7 mm ir apatiniai kandžiai 1,1 – 2,2 mm. Tarp kandžių ir kaplių yra didelis tarpas (diastema). Dantys turi ilgą vainikinę dalį, be tikrosios dantų šaknų struktūros. Kandžių emalis geltonai oranžinės spalvos, storesnis išorinėje pusėje. Šios pigmentacijos nėra gimimo metu, dėl paviršinio emalio sluoksnio. Šinšilų dantų spalvos pakitimas nėra patologija (5; 19). Šinšilų kandžiai išdėstyti vienodai, turi didelį kramtomąjį paviršių. Kramtomasis paviršius beveik horizontalus, nelygus ir grublėtas, turintis dentino griovelius. (4) . Apatinis žandikaulis platesnis už viršutinį žandikaulį. Smilkinkaulis ir apatinis žandikaulis turį didelį judėjimo laipsnį į apačią ir į viršų. (23) .

14 Šinšilų dantų ligos pasireiškia kandžių, krūminių dantų arba kai visuma patologinių pasikeitimų. Dantų patologija nuolat sąlygoja dantų ligų atsiradimą (23).

Šinšilos, kurios jaučia dantų arba burnos gleivinės skausmą, negali įprastai kramtyti, ar nuryti pašarą. Nustatyta, kad tokiais atvejais šinšilų svoris mažėja, pasireiškia pašaro išbarstymas, kailis atrodo netvarkingas, susivėlęs, neblizgantis, nes skausmą jaučiantis gyvūnai būna fiziologiškai silpnesni (23).

Atsiradusios išskyros iš akių, nosies gali būti dantų ligų požymis (23). Kandžių peraugimas arba neprikandimas matomi sveikatingumo vertinimo ir apžiūros metu (6; 23) .

Netinkamas sukandimas dažniausiai pasireiškia šinšiloms 8 mėn. ir vyresnio amžiaus laikotarpiu. Šinšilų kandžiai ir krūminiai dantys nuolat auga, todėl bet koks trynimosi pakitimas yra rizikos faktorius dantų augimui ir sukandimui. Nesukandimas gali būti būti tik kandžių arba tik krūminių dantų, arba kompleksinis reiškinys apimantys kandžius ir krūminius dantis (23).

Šinšilų apatinio žandikaulio kandžiai augą į viršų, viršutinio žandikaulio kandžiai lenktai pasukti į burnos ertmę. Dėl dantų labai greito augimo, šinšiloms gali pasireikšti seilėjimasis, blogiau ėsti pašarą (23).

Šinšilų naujagimių kūno svoris gimimo metu yra pagrindinis faktorius jų gyvybingumui bei kūno svoriui atjunkymo metu ir žymiai įtakoja jų tolesnį auginimą ir kailio kokybę (41).

1 lentelė. Procentinis šinšilų jauniklių mirtingumas, priklausomai nuo svorio gimimo metu (41; 42) Kūno masė, 1d. amžiaus/g Mirtingumas, (%)

30–39 47,40

40–49 23,20

50–59 19,30

virš 60 5,00

Šinšilos turi specifines fiziologines savybes pasižyminčias termoreguliacijos sistemą funkcijomis ir gebėjimų prisitaikyti skirtingose aplinkose bei sąlygose.

15

2

. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGOS

Moksliniai tyrimai „Šinšilų laikymo sąlygų gerovės vertinimas pagal sveikatingumo rodiklius“ atlikti 2015 – 2016 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų mitybos katedroje, Alvydo Barsteigos ūkyje (Utenos r., Vaikutėnų k.) su ilgauodegėmis (Chinchilla lanigera) „Standart“ veislės šinšilomis. Tyrimams atlikti atrinkta 600 vnt. šinšilų, iš jų 120 patelių su jaunikliais. Magistro darbas „Šinšilų laikymo sąlygų gerovės vertinimas pagal sveikatingumo rodiklius“ parengtas vykdant LSMU ir jungtinės veiklos sutartimi su partneriu TAGAVA mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektą „Šinšilų auginimo ir laikymo sąlygų vertinimas gyvūnų gerovės aspektais“. Projekto vadovas prof. dr. Paulius Matusevičius. Mokslinių tyrimui vykdymui buvo deleguotas Valstybinės maisto ir vetrinarijos tarnybs atstovas.

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728), Europos konvencija dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 325), 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyva 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 292) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/65/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 609), 2007 m. birželio 18 d. Komisijos rekomendacija 2007/526/EB dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo ir priežiūros gairių (OL 2007 L 197, p. 1), Europos Komisijos rekomendacijų dėl eksperimentinių gyvūnų eutanazijos 1 ir 2 dalimis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. B1-639 „Dėl Gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr.155 „Dėl Geros laboratorinės praktikos (GLP) taisyklių neklinikinių (eksperimentinių) laboratorijų tyrimams“ (Žin., 1999, Nr. 35-1053).

16

2.1. Šinšilų laikymo įranga

Tyrimams atlikti buvo atrinkta 600 vnt. šinšilų, iš jų 120 patelių su jaunikliais. Šinšilų etologijai įvertinti gyvūnai buvo laikomi skirtingo dydžio narvuose, turinčiuose smėlio maudyklę, L formos lentynėlę 15.0 x 15.0 x 20.0 cm ir silikatinį blokelį šinšilų graužimo poreikiams tenkinti.

Šinšilų patelių narvai buvo sujungti į vieną sistemą, t.y. penki vienodo tipo narvai buvo sujungti į vieną sistemą su patino kanalu. Visų kitų 8 konstrukcinių dydžių narvai buvo naudojami pagal žemiau pateiktą schematinį brėžinį.

Viso naudotos 24 tipų narvų sistemos po 5 narvus. Bendras narvų kiekis - 120 narvų. Šinšilos tyrimų metų turi buvo laikomos individualiuose ir šeimyniniuose vielos tinklo plokščiadugniuose vielos ir kieto pagrindo bei kombinuotuose narvuose.

2.2.

Šinšilų etologijos tyrimai

Gyvūnų adaptacijos laikotarpis tiriamajame narve - 3 dienos, tiriamasis laikotarpis - 5 dienos. Vaizdo kamera 24 val. per parą fiksuojami fiziologiniai išorinių požymių analizės rodikliai. Vaizdo medžiagos pagrindu buvo vertinama šinšilų etologijos rodikliai:

• Elgsena pagal (29; 30; 31) Komfortiškas elgesys (maudymasis smėlyje, kailiuko valymas liežuviu ir dantimis) pagal (29; 30)

• Judėjimas į priekį (šokinėjimas, vaikščiojimas, straksėjimas) pagal (30) • Kovingas elgesys (gąsdinimas, puolimas ir sprukimas) pagal (30; 32; 36) • Lytinis elgesys pagal (29).

• Vaikavimasis ir jauniklių priežiūra pagal (30; 32; 35; 36) Miegas ir poilsis pagal (30). • Objektų graužimas pagal (36).

• Jauniklių elgesys pagal (36; 37).

• Kitas elgesys (griežimas dantimis, pseudoseksualinis elgesys ir skleidžiami garsai) pagal (32).

17 Šinšilų laikymo sąlygų gerovės vertinimas pagal sveikatingumo rodiklius

Narvo dydis y 27-x 27-z 50 1 grupė Narvo dydis y 40-x 50-z 34 2 grupė Narvo dydis y 50-x 50-z 34 3 grupė Narvo dydis y 50-x 50-z 50 4 grupė Narvo dydis y 60-x 50-z 50 5 grupė

Etologiniai, veterinariniai patologiniai, zootechniniai, statistiniai tyrimai Narvo dydis y 71-x 50-z 40 6 grupė Narvo dydis y 71-x 71-z 50 7 grupė Narvo dydis y 71-x 71-z 100 8 grupė Etologijos vertinimas Šinšilų laikymo įranga

Šinšilų etologijos tyrimai Zootechniniai tyrimai Šinšilų auginimo intensyvumo nustatymas Pašarų konversija Statistinė duomenų analizė Narvo pagrindas vielos tinklas Narvo pagrindas

kombinuotas

18

2.3. Gyvūnų gerovės vertinimo kriterijai pagal D. M. Broon (44 )

1. Gerbūvio rodikliai pagal antinksčių liaukos aktyvumą1

:

Labai geras Retkarčiais pasireiškiantis padidėjąs antinksčių aktyvumas

Labai blogas Patologinės pasekmės, kilusios dėl sumažėjusio antinksčių aktyvumo Rizikos kriterijai Pasikartojantis (dažnas) antinksčių aktyvumas, aukštesnis enzimo sintezės lygis

2. Stereotipų dažnumas:

Labai geras Atsitiktiniai stereotipiniai judesiai

Labai blogas Stereotipiniai judesiai trunka 40% viso aktyvaus judėjimo laiko Rizikos kriterijai Stereotipiniai judesiai trunka 5% viso aktyvaus judėjimo laiko 3. Gerbūvio rodikliai pagal augimo, reprodukcijos ir gyvenimo trukmės duomenis: Labai geras Normalus augimas, reprodukcija ir amžius

Labai blogas Labai pablogėjęs augimas (daug skurdukų), maža reprodukcija, trumpas amžius

Rizikos kriterijai Pablogėjąs augimas ir sumažėjusi reprodukcija 4. Gerbūvio rodikliai pagal žaizdų atsiradimą ir bendrą pakenkimą: Labai geras Nėra žaizdų

Labai blogas Gyvūnas žaizdotas, nemiega ir kenčia Rizikos kriterijai Atsiranda pavienės žaizdos ir mieguistumas

5. Gerbūvio rodikliai pagal imuninės sistemos funkcijas, ligų ir kančių pobūdį; Labai geras Imuninė sistema funkcionuoja gerai, gyvūnas sveikas ir žvalus Labai blogas Esminė imuno depresija, dažnų ligų sunki eiga

Rizikos kriterijai Nedidelė depresija, padažnėjusios ligos, gyvūnas mieguistas, nežvalus Stebėjimų pabaigoje vaizdo medžiagos pagrindu buvo sudaromos diagramos, kuriose 15 min. intervalais bus analizuojamas šinšilų veiklos dažnumas.

1

Pastaba: dėl šinšilos dydžio (šinšilos svoris, max 800-900g) „Gerbūvio rodikliai pagal

antinksčių liaukos aktyvumą“ nebus nustatomi.

2.4. Zootechniniai tyrimai

19 ~ 3 mm diametro, naudojamos bunkerinės šėryklos. Augimo intensyvumui nustatyti šinšilos buvo sveriamos bandymo pradžioje ir bandymo pabaigoje, paskaičiuota pašarų konversijos laipsnis.

2 lentelė. Šinšilų visaverčio kombinuotojo pašaro sudėtis.

Pašaro sudėtis, proc. Kiekis, proc.

Apykaitinė energija MJ/ kg Žali proteinai Žali riebalai Žalioji ląsteliena Žali pelenai Lizinas Metioninas Ca P Na 9,99 17,73 4,70 12,90 7,40 1,20 0,70 0,90 0,61 0,05

Vidutinis šinšilų svorio prieaugis per periodą:

AWG = F – S (1)

F - vidutinis šinšilų svoris bandmo pradžioje S - vidutinis šinšilų svoris bandymų pabaigoje

Vidutinis šinšilų suvartoto pašaro kiekis per dieną/ X laikotarpį: A

(B*C) + (D) (2)

A - pašarų kiekis, suvartotas per visą periodą B = šinšilų kiekis

C - ekepermento laikotarpis, dienų skaičius

D = dienų iki eksperimento su šinšilomis pabaigos kiekis

Pašaro suvartojimas per peiodą (3)

20

2.5. Veterinariniai ir patologiniai tyrimai

Nustačius elgesio sutrikimus papildomai buvo apžiūrimos ir vertinamos šinšilų patologijos: kojų (galūnių) pastatymo patologija (netaisyklingas), nagų patologija (pakitusi nagų forma), letenėlių patologija (opos, žaizdos) (3 lentelė). Šinšilų išoriniai sužalojimai buvo vertinami pagal (36; 39). 3 lentelė. Šinšilų patologiniai anatominių dalių vertinimai.

Anatominė dalis/pakitimas Grupė

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Kojų (galūnių) pastatymas Nagai

Letenėlės

Kiekybiniai analizės pokyčiai buvo padaryti lyginamaisiais metodais.

2.6.

Šinšilų sveikatingumo tyrimai

Šinšilos kiekvieną dieną (ryte ir vakare) per visą bandymo laikotarpį buvo stebimos ir registruojamos visose grupėse. Šinšilų sveikatingumas buvo vertinamas pagal FELASA rekomendacijas (www.felasa.eu). Apžiūrint šinšilas buvo stebima jų elgsena, judesiai, kūno padėtis, plaukų bei odos pakitimai, šlapimo ir išmatų konsistencija, diarėja. Šinšilų imlumas ligoms buvo nustatomas pagal (30; 31; 36; 39; 40) metodikas. Šinšilų sumažėjęs produktyvumas buvo nustatomas pagal (36; 38; 40)

2.7.

Statistinė duomenų analizė

21

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 . Narvo dydžio ir dugno

sistemos poveikio šinšilų jauniklių 2-3 mėn.

amžiaus letenėlių sveikatingumo įvertinimas

Šinšilų jauniklių letenelių sveikatingumo tyrimai buvo atlikti nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. 21d. – 29 d. Vertinta 120 vnt, šinšilų 2 - 3 mėn. amžiaus jauniklių letenėlių sveikatingumas prieš įkeliant gyvūną į tiriamąjį narvą ir bandymo pabaigoje. Vertinta galinių letenėlių sveikatingumas – odos pakitimai (plaukotumas, higiena, odos suketėjimas). Tyrimų rezultatais buvo nustatyti odos pakitimai laikant narve 27 x 27 x 50 cm - B 3; C 1; C 2 ir C 5 kombinuotoje dugno laikymo sistemoje ir kieto pagrindo plokščiadugnėje (ant drožlių) sistemoje diagnuozuoti odos sukietėjimai. (2 pav.).

B 3 Pažeistos C 1 Pažeistos

C 2 Pažeistos C 5 Pažeistos

2 pav. Narvo dydžio 27 x 27 x 50 ir jų įrangos sistemų kombinuota dugno laikymo sistema ir kieto pagrindo plokščiadugnė (ant drožlių) sistema.

22 C 3 Šlapios letenėlės

3 pav. Narvo dydžio 71 x 71 x 100 ir jų įrangos sistemų kieto pagrindo plokščiadugnė (ant drožlių) sistema.

Narvo dydis 50 x 50 x 34 cm su dugno B ir C įrangos sistema turejo poveikį odos pakitimui. Nustatytas šlapių letenėlių atvejis kombinuotoje sistemoje (4 pav.). B 3 ir C 5 kieto pagrindo plokščiadugnėje (ant drožlių) sistemoje diagnuozuoti odos sukietėjimai.

B 3 Šlapios letenėlės C 4 Pažeistos C 5 Šlapios letenėlės 4 pav. Narvo dydžio 50 x 50 x 34 ir jų įrangos sistemų kombinuota ir kieto pagrindo plokščiadugnė (ant drožlių) sistema.

Narvo dydis 40 x 50 x 34 cm su dugno C įrangos sistema turejo poveikį odos pakitimui. Nustatyti odos sukietėjimai C 5 kieto pagrindo plokščiadugnėje (ant drožlių) sistemoje (5 pav.).

C 5 Pažeistos

23 Narvo dydis 60 x 50 x 50 cm su dugno B ir C įrangos sistema turejo poveikį odos pakitimui. B 2; C 2; C 4 ir C 5 kombinuotoje ir kieto pagrindo plokščiadugnėje (ant drožlių) sistemoje diagnuozuoti odos sukietėjimai. (6 pav.).

B 2 Pažeistos C 2 Pažeistos

C 4 Pažeistos C 5 Pažeistos

6 pav. Narvo dydžio 60 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų kombinuota ir kieto pagrindo plokščiadugnė (ant drožlių) sistema.

Narvo dydis 71 x 50 x 40 cm su dugno C įrangos sistema turejo poveikį odos pakitimui. Nustatyti odos sukietėjimai C 3 kieto pagrindo plokščiadugnėje (ant drožlių) sistemoje (7 pav.).

C 3 Pažeistos

7 pav. Narvo dydžio 71x50x40 ir jų įrangos sistemų kieto pagrindo plokščiadugnė (ant drožlių) sistema.

24 B 3 Pažeistos

8 pav. Narvo dydžio 71 x 71 x 50 ir jų įrangos sistemų kombinuota sistema.

Stebėjimo metu nenustayta šinšilų jauniklių stereotipinių judesių. Narvo dydžio 71x71x50 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų jauniklių letenėlių sveikatingumui buvo nustatytas C ir B dugno tipui, skirtumai grupėje tarp įrangos sistemų statistiškai nereikšmingi.

3.2.

Narvo dydžio ir dugno sistemos poveikio šinšilų 4 - 8 mėn. amžiaus letenėlių

sveikatingumo įvertinimas

Šinšilų jauniklių letenelių sveikatingumo tyrimai buvo atlikti nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. 31d. – rugsėjo 08 d. Vertinta 120 vnt, šinšilų 4 - 8 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumas prieš įkeliant gyvūną į tiriamąjį narvą ir bandymo pabaigoje. Vertinta galinių letenėlių sveikatingumas – odos pakitimai (plaukotumas, higiena, odos suketėjimas). Tyrimų rezultatais buvo nustatyti odos pakitimai laikant narve 27 x 27 x 50 cm - B 4 kombinuotoje ir C 4 kieto pagrindo plokščiadugnėje (ant drožlių) sistemoje diagnuozuoti odos sukietėjimai.(9 pav.).

B 4 Pažeistos C 4 Pažeistos

9 pav. Narvo dydžio 27 x 27 x 50 ir jų įrangos sistemų kombinuota ir kieto pagrindo plokščiadugnė (ant drožlių) sistema.

25 C 5 Pažeistos

10 pav. Narvo dydžio 60 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų kieto pagrindo plokščiadugnė (ant drožlių) sistema.

Narvo dydis 71 x 50 x 40 cm su dugno C įrangos sistema turejo poveikį odos pakitimui. Nustatyti odos sukietėjimai C 5 kieto pagrindo plokščiadugnėje (ant drožlių) sistemoje (11 pav.).;

C 5 Pažeistos

11 pav. Narvo dydžio 71 x 50 x 40 ir jų įrangos sistemų kieto pagrindo plokščiadugnė (ant drožlių) sistema.

Narvo dydis 50 x 50 x 50 cm su dugno B įrangos sistema turejo poveikį odos pakitimui. Nustatyti odos sukietėjimai B 4 kieto pagrindo sistemoje.

B 4 Pažeistos

12 pav. Narvo dydžio 50 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų kombinuota sistema.

26 C 3 Pažeistos C 4 Pažeistos C 5 Pažeistos

13 pav. Narvo dydžio 71 x 71 x 50 ir jų įrangos sistemų kieto pagrindo plokščiadugnė (ant drožlių) sistema.

Stebėjimo metu nenustayta šinšilų 4-8 mėn. amžiaus grupei stereotipinių judesių. Narvo dydžio 71x71x50 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų jauniklių letenėlių sveikatingumui buvo nustaytas tik C tipo dugnui, skirtumai įrangos sistemų statistiškai nereikšmingi.

3.3.

Narvo dydžio ir dugno sistemos poveikio šinšilų vyresnių nei 8 mėn. amžiaus

letenėlių sveikatingumo įvertinimas

Šinšilų jauniklių letenelių sveikatingumo tyrimai buvo atlikti nuo 2015 m. rugsėjo mėn. 10 d. – 18 d. Vertinta 120 vnt, šinšilų vyresnių nei 8 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumas prieš įkeliant gyvūną į tiriamąjį narvą ir bandymo pabaigoje. Vertinta galinių letenėlių sveikatingumas – odos pakitimai (plaukotumas, higiena, odos suketėjimas). Tyrimų rezultatais buvo nustatyti odos pakitimai laikant narve 71 x 50 x 40 cm - C 1 ir C 4 kieto pagrindo plokščiadugnėje (ant drožlių) sistemoje diagnuozuoti odos sukietėjimai. (14 pav.).

.

C 1 Pažeistos C 4 Pažeistos

14 pav. Narvo dydžio 71 x 50 x 40 ir jų įrangos sistemų kieto pagrindo plokščiadugnė (ant drožlių) sistema.

27 B 4 Pažeistos C 3 Pažeistos

15 pav. Narvo dydžio 50 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų kombinuota ir kieto pagrindo plokščiadugnė (ant drožlių) sistema.

Stebėjimo metu šinšilų 8 mėn. amžiaus grupei nenustatyta stereotipinių judesių. Narvo dydžio 71x71x50 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų jauniklių letenėlių sveikatingumo pažeidimai nustayti B ir C dugnuose, skirtumai įrangos sistemų statistiškai nereikšmingi.

3.4.

Narvo dydžio ir dugno sistemos poveikio šinšilų vyresnių nei 8 - 12 mėn.

amžiaus letenėlių sveikatingumo įvertinimas

Šinšilų jauniklių letenelių sveikatingumo tyrimai buvo atlikti nuo 2015 m. rugsėjo mėn. 22 d. – 30 d. Vertinta 120 vnt, šinšilų atjunkytų šinšilų vyresnių nei 8 - 12 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumas prieš įkeliant gyvūną į tiriamąjį narvą ir bandymo pabaigoje. Vertinta galinių letenėlių sveikatingumas – odos pakitimai (plaukotumas, higiena, odos suketėjimas). Tyrimų rezultatais buvo nustatyti odos pakitimai laikant narve 60 x 50 x 50 cm - C 4 kieto pagrindo plokščiadugnėje (ant drožlių) sistemoje diagnuozuoti odos sukietėjimai (16 pav.).

C 4 Pažeistos

16 pav. Narvo dydžio 60 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų kieto pagrindo plokščiadugnė (ant drožlių) sistema.

28

3.5. Narvo dydžio ir dugno sistemos poveikio šinšilų vaikingų patelių ir patinų

letenėlių sveikatingumo įvertinimas

Šinšilų jauniklių letenelių sveikatingumo tyrimai buvo atlikti nuo 2015 m. spalio mėn. 05 d. – spalio 22 d. Vertinta 120 vnt, šinšilų vaikingų patelių ir patinų letenėlių sveikatingumas prieš įkeliant gyvūną į tiriamąjį narvą ir bandymo pabaigoje. Vertinta galinių letenėlių sveikatingumas – odos pakitimai (plaukotumas, higiena, odos suketėjimas). Tyrimų rezultatais buvo nustatyti odos pakitimai laikant narve 27 x 27 x 50 cm – kieto pagrindo plokščiadugnėje (ant drožlių) sistemoje, diagnuozuoti odos sukietėjimai. (17 pav.)

C 2 Pažeistos

17 pav. Narvo dydžio 27 x 27 x 50 ir jų įrangos sistemų kieto pagrindo plokščiadugnė (ant drožlių) sistema.

Narvo dydis 71 x 71 x 100 cm su dugno A ir B įrangos sistema turejo poveikį odos pakitimui. Vielos tinklo plokščiadugnėje sistemoje ir kombinuotoje sistemoje diagnuozuoti odos sukietėjimai.(18 pav.)

A 4 Pažeistos B 4 Pažeistos

18 pav. Narvo dydžio 71 x 71 x 100 ir jų įrangos sistemų vielos tinklo plokščiadugnė ir kombinuota sistema.

Narvo dydis 40 x 50 x 34 cm su dugno C įrangos sistema turejo poveikį odos pakitimui. Nustatyti odos sukietėjimai C 3 kieto pagrindo sistemoje (19 pav.).

29 C 3 Pažeistos

19 pav. Narvo dydžio 40 x 50 x 34 ir jų įrangos sistemų kieto pagrindo plokščiadugnė (ant drožlių) sistema.

Narvo dydis 60 x 50 x 50 cm su dugno B įrangos sistema turejo poveikį odos pakitimui. Nustatyti odos sukietėjimai B 3 kieto pagrindo sistemoje (20 pav.).

B 3 Pažeistos

20 pav. Narvo dydžio 60 x 50 x 50 ir jų įrangos sistemų kombinuota sistema.

Narvo dydis 71 x 50 x 40 cm su dugno B įrangos sistema turejo poveikį odos pakitimui. Nustatyti odos sukietėjimai B 1 ir B 2 kieto pagrindo sistemoje (21 pav.).

B 1 Pažeistos B 2 Pažeistos 21 pav. Narvo dydžio 71 x 50 x 40 ir jų įrangos sistemų kombinuota sistema.

Stebėjimo metu šinšilų vaikingų patelių ir patinų (šeimos) grupei stereotipinių judesių. Narvo dydis 27 x 27 x 50 ir jų įrangos sistemų poveikis šinšilų šeimų letenėlių sveikatingumui turėjo dydžiausią neigaimą poveikį, skirtumai statistiškai nereikšmingi.

30

3.6. Šinšilų augimo spartos ir narvo dydžio, dugno sistemos koreliacija

priklausomai nuo gyvūnų amžiaus grupės bei narvo įrangos sistemos

Nustatyta, kad skirtingų šinšilų fiziologinių grupių gyvūnams narvo dydžio rodiklis turėjo poveikų pašarų išbarstymui. (22 - 26 pav.). pateikiami duomenys apie šinšilų grupių gyvūno svorio ir pašarų sunaudojimą, jų santykinis palyginimas su skirtingais narvų dydžiais ir įrangos sistema. Šinšilų patelės su jaunikliais analizuotos dėl to, kad pašaro suvartojimo neįmanoma nustatyti kiek vidutiniškai suėdė vienas gyvūnas per parą, priklausomai nuo to, kad patelių ir jauniklių šėrimui naudojama viena šėrykla.

22 pav. Išbarstyto pašaro kiekio gramais,stulpelinė diagrama

Pirmo tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai pašaro išbarstė 1 ir 2 grupėje laikytos 2 – 3 mėn.

31 4 lentelė.Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio koreliacija priklausomai nuo gyvūnų amžiaus bei narvo įrangos sistemos

Šinšilų fiziologinė amžiaus grupė

Narvo įrangos sistema

A B C

Šinšilų jaunikliai 2-3 mėn.

amžiaus + 0,3782 _{vidutinė teigiama} + 0,5359 silpna teigiama

+ 0,8135 stipri teigiama

23 pav. Išbarstyto pašaro kiekio gramais,stulpelinė diagrama

Antro tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai pašaro išbarstė 8 grupėje laikytos 4 – 8 mėn. amžiaus ant vielos tinklo plokščiadugnės sistemos laikytos šinšilos. Narvo dydis 71 x 71 x 50.

5 lentelė.Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio koreliacija priklausomai nuo gyvūnų amžiaus bei narvo įrangos sistemos

Šinšilų fiziologinė amžiaus grupė

Narvo įrangos sistema

A B C

Šinšilų patinai ir patelės 4-8

mėn.amžiaus + 0,8455

stipri teigiama

+ 0,1318 + 0,8875

32 24 pav. Išbarstyto pašaro kiekio gramais,stulpelinė diagrama

Trečio tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai pašaro išbarstė 4 grupėje esančios 8 mėn. amžiaus šinšilos su jaunikliais. Narvo dydis 40 x 50 x 34.

6 lentelė.Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio koreliacija priklausomai nuo gyvūnų amžiaus bei narvo įrangos sistemos

Šinšilų fiziologinė amžiaus grupė

Narvo įrangos sistema

A B C

Patelės ir patinai, vyresni nei 8

mėn. stipri teigiama + 0,7564

33 25 pav. Išbarstyto pašaro kiekio gramais,stulpelinė diagrama

Ketvirto tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai pašaro išbarstė 2; 5; ir 6 grupėse esančios 8 – 12 mėn. amžiaus šinšilos.Narvo dydžiai 71 x 71 x 100 ; 60 x 50 x 50 ir 71 x 50 x 40 . Narvo dydis 71 x 71 x 100 turi neigiamą poveikį šinšilų elgesiui.

7 lentelė.Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio koreliacija priklausomai nuo gyvūnų amžiaus bei narvo įrangos sistemos

Šinšilų fiziologinė amžiaus grupė

Narvo įrangos sistema

A B C

34 26 pav. Išbarstyto pašaro kiekio gramais,stulpelinė diagrama

Paskutinio tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai pašaro išbarstė 1 grupėje laikytos vaikingos patelės. 1 grupėje analizuotas mažiausias narvo dydis 27 x 27 x 50 apriboja šinšilų judėjimo galimybes.

8 lentelė. Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio koreliacija priklausomai nuo gyvūnų amžiaus bei narvo įrangos sistemos

Šinšilų fiziologinė amžiaus grupė

Narvo įrangos sistema

A B C

Vaikingos patelės ir patinai - 0,0674

labai silpna neigiama

- 0,6783 labai silpna neigiama + 0,2484 silpna teigima

Šinšilų jauniklių 2-3 mėn. amžiaus masės ir pašarų sunaudojimo pokytis kai gyvūnai buvo laikomi ant kieto pagrindo su drožlėmis (C) nustatyta stipri teigaima (+ 0,8135) koreliacija, patelėms su jaunikliais kurios buvo laikomos plokščiadugniuose vielos (A) dugno narveliuose nustatyta labai silpna neigiama (- 0,0674), atinkamai - kombinuoto dugno (B) - labai silpna neigiama (- 0,6783) bei laikant ant kieto pagrindo (C) - silpna teigima (+ 0,2484) koreliacija.

9 lentelė. Šinšilų masės ir pašarų sunaudojimo pokyčio priklausomai nuo narvo dydžio

35

4.

TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS

Besaikis valymasis yra vienas iš labiausiai paplitusių elgsenos pokyčių, pasireiškiančių kaip gyvūnų atsakas į konfliktą (13). Laikymas netinkamo dydžio narveliuose gali skatinti lėtinio konflikto išsivystymą, jei pasikeitė tam tikrų rūšių specifinės elgsenos ribos. Tai gali prasidėti kaip jų veiklos pokytis bei gali tapti anomalijomis su fiziologinėmis pasekmėmis (13).

Mūsų atliktų tyrimų rezultatais nustatyta, kad pakitusi nagų forma ir odos sukietėjimas dažniau pasireiškia laikant plokščiadugniuose vielos ir kieto pagrindo narveliuose. Narvo dydis 27 x 27 x 50 apriboją šinšilų judėjimo glimybę ir koreliuoja su letėnėlių sveikatingumo rodikliais. Taip pat nustatytas vielos dugno neigiamas poveikis letenėlių sveikatingumui.

Šinšilos turi specifines fiziologines savybes pasižyminčias termoreguliacijos sistemą funkcijomis ir gebėjimų prisitaikyti skirtingose aplinkose bei sąlygose. Kailio kramtymas yra vienas iš sudėtingiausių nelaisvėje auginamų šinšilų elgsenos problemų (18; 21; 23). Patelėms, kurioms pasireiškia ypač sunkūs formos kailių kramtymo atvejai, parodo žymiai padidėjusi kortizolio koncentracija šlapime, kas leidžia daryti prielaidą, kad šios elgsenos išraiška buvo įtakota fiziologinio streso. Mūsų atliktų tyrimų rezultatais nustatyta, kad narvo dydis 27 x 27 x 50 apriboją šinšilų judėjimo glimybę ir koreliuoja su kailiuko kokybės rodikliais.

Barabasz ir Dzierżanowska (55) nurodo, kad dauguma šinšilų atveda vieną jauniklį (47.2 proc.), du (29.7 proc.), tris (7.6 proc.) ir keturis (0.6 proc.) jauniklius vadoje. Tie patys autoriai nurodo, kad 14.9 proc. patelių jų tirtoje grupėje visai neatvedė patelių. Tyrimais nustatyta, kad vidutinis vados svoris didėja su vados dydžiu. Vados su vienu jaunikliu gimimo svoris buvo 72,2 g, su dvejais – 119,1 g, ir su trimis – 148,0 g. Situacija buvo atvirkštinė lyginant individualių gyvūnų svorį: gyvūnai iš vieno jauniklio vados buvo sunkiausi, o iš trijų – lengviausi. Ryškus skirtumas tarp vieno ir trijų jauniklių vadų kūnų svorių buvo pastebėtas laktacijos periodu. Jie buvo ypač ryškūs pirmame laktacijos periode. Tačiau kai jaunikliai pradėdavo papildyti savo racioną granuliuotų pašaru, skirtumai mažėjo 28, 35 ir 49 gyvenimo dieną. Vidutinis kūno svoris iš dviejų ir trijų jauniklių vadų labiausiai skyrėsi 14, 21 ir 28 gyvenimo dieną, ką galima sieti su kova už priėjimą prie spenelio. Vėlesniuose perioduose didelių skirtumų nenustatyta, nes mityba pilnai buvo visaverčių granuliuotų pašarų.

36 Šinšiloms ypač svarbus yra jų kailio dydis, kuris yra pagrindinis jų vertės rodiklis. Tyrimais nustatyta teigiama koreliacija tarp kūno svorio ir gyvūnų kailio kokybės rodiklio.

37

IŠVADOS

1. Kieto pagrindo (C) narveliuose šinšilų kailis įgauna gelsvą atspalvį dėl kraike (drožlėse) besikaupiančios drėgmės, fekalijų bei šlapimo. Dėl drėgmės, susikaupusios kraike, didėja grybelio tikimybė. Šinšilų letenėlių sveikatingumui teigiamą poveikį turėjo tik kombinuoto (B) dugno pagrindo narvai ir jų įrangos sistemos, lyginant su bendraamžiais gyvūnais laikytais plokščiadugniuose vielos (A) ir kieto pagrindo (C) narveliuose.

2. Narvo dydis (71 x 71 x 100) turi neigiamą poveikį šinšilų elgsenai. Tyrimai parodė, kad šiuose narvuose šinšilų adaptacija, pasireiškia gyvūno judėjimo stresinė būsena, kas didina traumų riziką, tuo pačiu daro ilgalaikį neigiamą poveikį į gyvūnų elgesį, formuojant juose padidintą jautrumą galimoms kitoms stresinėms situacijoms, kas neigiamai įtakoja tolimesnį gyvūnų gyvybingumą. Vėliau šiuose narvuose pastebėtas mažesnis šinšilų judrumas bei padidintas baikštumas, lyginant su laikomais kitais gyvūnais kitų dydžių narvuose.

3. Šinšilos aktyvios nakties ir ankstyvu paros metu, tai turi įtakos gyvūnų priežiūrai ir šėrimui. Narvo dydžio pokytis (plotis, ilgis, aukštis) šinšilų judrumo rodiklis vidutinio dydžio narvuose buvo aukštesnis lyginant su gyvūnų laikytų narvuose 71 x 71 x 100, 71 x 71 x 50 dydžių rodikliais.

38

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Alworth LC, Harvey SB. The Laboratory Rabbit,Guinea Pig, Hamster, and Other Rodents.Anatomy,Physiology,and Behavior. Leidykla. 2012 P.955-65.

2. Barabasz B, Lapinski L,: Growth rate of sucking chinchilla pups and lactat- ing performance of their dams. Anim. Sci. Pap. Rep. 2008; 26 (3): 227–34.

3. Jarosz S, Rzewska E. Szynszyle chów i hodowla. PWRiL, Warszawa. 1996 P.94. 4. Derbaudrenghien V, Caelenberg AV, Hermans K, Gielen I, Martel A. Dental pathology in chinchillas. Vlaams Diergeneeskunding Tijdschrift. 2010;79: 345 – 58.

5. Hansens S, Wolf P, Kamphues J. Basic data regarding feeds and feeding, the calcium metabolism as well as the health of chinchillas. 17TH International symposium on housing and diseases of rabbits, furproviding animals and pet animals. ŽURNALAS 2011; NUMERIS: 114 –16.

6. Hsu Charlie C, Briscoe Jeleen A, and Keffer Angela B. The Laboratory Rabbit,Guinea Pig,Hamster,and Other Rodents. Basic Experimental Methods. 2012 P.977-90.

7. Girling S. Veterinary nursing of exoticpets. Oxford. Blackwell Publishung. 2003. P. 198- 213.

8. Garner JP, Weisker SM, Dufour B, Mench JA. Barbering (fur and whisker trimming) by laboratory mice as a model of human trichotillomania and obsessive–compulsive spectrum disorders. Comput. Med. 2004;54: 216–24.

9. Laber – Laird K, Swindle MM, Flecknell P. Handbook of rodent and rabbit medicine. New York. Pergamon. 1996. P151 – 83.

10. Levin Stephen I,Berger Diana MP,and Gluckman TL. The Laboratory Rabbit,Guinea Pig,Hamster,and Other Rodents. Management,Husbandry,and Colony Health. 2012 P.967-75.

11. Martin BJ. The Laboratory Rabbit,Guinea Pig,Hamster,and Other Rodents. Taxonomy and History. 2012 P.949-52.

12. Mason GJ, Latham NR. Can't stop, won't stop: is stereotypy a reliable animal welfare indicator? Anim. Welf. 2004; 13: 57–69.

13. Mon-Fanelli AA, Dodman NH, O'Sullivan RL. Veterinary models of compulsive self-grooming: parallels with trichotillomania. In: Stein DJ, Christenson GA, Hollander E. (Eds.) Trichotillomania. American Psychiatric Press. Washington D.C, 1999. pp. 63–92.

14. Martin L. The Laboratory Rabbit,Guinea Pig,Hamster,and Other Rodents Chinchillas as Experimental Models. 2012 P.1009-26.

39 16. Osofsky A, Verstraete FJM. Dentistry in pet rodents. Compendium. 2005. P. 671 – 83. 17. Ponzio MF, Monfort SL, Busso JM, Davenne VG, Ruiz RD, Fiol de Cuneo M. A non-Invasive method for assessing adrenal activity in the chinchilla (Chinchilla lanigera). J. Exp. Zool. 2004; 1 (301): 218–27.

18. Ponzio MF, Busso J.M, Ruiz RD, Fiol de Cuneo M, A survey assessment of the incidence of fur-chewing in commercial chinchilla (Chinchilla lanigera) farms. Anim. Welf. 2007; 16: 471–79.

19. Reiter AM. Pathophysiology of dental disease in the rabbit, guinea pig, and chinchilla. Journal of Exotic Pet Medicine. 2008; 17: 70 – 7.

20. Silverman S, Tell L. Radiology of rodents, rabbits and ferrets: an atlas of normal anatomy and positioning. Philadelphia. Eslsevies Saunders. 2005. P. 67 – 104.

21. Tisljar M, Janic D, Grabarevic Z, Marinculic A, Pinter L, Janicki Z, Nemanic A, Stress-induced Cushing's syndrome in fur-chewing chinchillas. Acta Vet. Hung. 2002; 50: 133–42.

22. Bodak E, Kolacz R. Dobrostan zwierzat i kryteria jego oceny.Medycyna Wet.1999; 55 ( 3 ); 147-54.

23. Vanjonack WJ, Johnson HD.. Relationship of thyroid and adrenal function to fur-chewing in the chinchilla. Comp. Biochem. Physiol. 1973; 45: 115–20.

24. Verstraete FJM. Advances in diagnosis and treatment of small exotic mammal dental disease. Seminars in Avian and Exotic Pet Medicine. 2003; 12: 37 – 48.

25. Edwards SA. Outdoor pig production: European perspective. Pigs News and Inf. 1994; 15(4):.111–12.

26. Dalmau A, Manteca X, Temple D.Velarde A. Assessment of animal welfare through behvioral parameters in Iberian pigs in intensive and extensive conditions.Appl. Anim. Behav. Sci. 2011;131: 29-39.

27. Kalinowska B, Klocek Cz, Kosznowski J, Nowicki J. Poziom aktywnosci jako wskažnik komfortu bytowego w chowie swin.Rocz.Nauk.2005 P.555-59.

28. Migdal W, Klocek Cz, Nowicki J, Szewczyk A. Zachowanie sie warchlakow w zaležnoski od sposobu utrzymania.Zesz.Nauk.Chow i Hodowla Trzody Chlewnej.2000;48: 267-73.

29. Bigami G, Beach FA. Mating behaviour in the chinchilla. Animal Behaviour 1968; 16: 45–53.

30. Schweigart G.. Chinchilla. Heimtier und Patient. Gystav Fischer Verlag, Jena. 1995. p 148 .

31. Van der Hage MH, Bakker WT. De chinchilla. Diergeneeskundig Memorandum 1994; 3 (4)

40 33. Jensen MB, Pedersen LJ,Studnitz M. The effect of type of rooting material and space allowance on exploration and abnormal behavior in growing pigs.Appl. Anim. Behav. Sci. 2010;123: P.87-92.

34. Łapiński S, Barabasz B, Makowski A, Niedbała P. The thermoregulatory capacity of farmed chinchillas (chinchilla lanigera) [ elektroninis šaltinis ]. 2010 [ žiūrėta 2015 m. lapkričio 19 d.]. Prieiga per internetą. http://www.inenbiol.com/bt/20101/2/11.pdf

35. Puzder M. ir Novikmec J. The principal reproductive indices in Chinchilla laniger. 1992.

36. Bickel E. Südamerikanische Chinchillas. Albrecht Philler Verlag, Minden, 1983.P. 186 37. Weir B. Biology (of chinchillas). Orejuda-Chinchilla 1986; 3 (1): 23–5.

38. Wiepkema PR, Over gedragsstoringen bij dieren in de veehouderij. Tijdschrift voor 1985.

39. Hartmann K, Haltungsbedingte Erkrankungen beim Chinchilla. Tierärztl. Prax 1993; 21: 574–80.

40. Haderbeck E, Pilzbefall. Fellbeissen, Fellbrechen beim Chinchilla. Deutsche Pelztierzuchte 1982; 56 (5): 79–81.

41. Gondret F, Lefaucheur L, Louveau I, Lebret B, Pichod OX, Le Cozler Y. Influence of piglet birth weight on postnatal growth performance, tissue lipogenic capacity and muscle histological traits at market weight. Livest. Prod.Sci. 2005; 93:137-46.

42. Rehfeldt C, Kuhn G. Consequences of birth weight for postnatal growth. performance and carcass quality in pigs as related to myogenesis J. Anim. Sci. 2006; 84 (E. Suppl.):113-23 43. Carpenter JW, Quesenberry KE, Ferrets,Rabbits,and Rodents.Clinical Medicine and

Surgery,third ed.Elsevier. Saunders 2012 P.566-75.

44. Broom DM, Johnson KG, Stress and animal welfare. Elsevier. Saunders 1993 P.57-92. 45. Barabasz B, Lapinski S. Growth rate of sucking chinchilla pups and lactating

performance of their dams. [ elektroninis šaltinis ]. 2008 [ žiūrėta 2015 m. lapkričio 25 d. ].; 26, number: 3, pages: 227-34 ]. Prieiga per internetą :

http://www.ighz.edu.pl/files/objects/7515/62/strona227-234.pdf

46. Boersman AA,Studied on motor activity and body temperature of chinchillas / Boersman AA, — Tierartzliche Facultat, Ludwig- Maksimilians- 1995 P. — 141. 47. Cortes A, Water economy in rodents: evaporative water loss an metabolic water

41 48. Peichao W, Influence of environment temperature on oxygen consumption and heat

production of adult chinchilla / Hogee L, Helin S, Kuochen Ch, Longbiao Z, -1980 P. - 16 49. Peichao W, Heat energy metabolism during pregnancy and lactation in Chinchilla

lanigera. / Peichao W, Guozhen Q, Houji L, Helin S, Longbiao Z Scientifur 1984 P.-141

50. Kosolapov IT, Osobiennosti termoregulacii u szinszill. Krolikovodstvo i Zveravodstvo. 1976 P.— 5, 30

51. Schmidt-Nielsen K, Fizjologia Zwierząt: Adaptacja do środowiska. Warszawa. — Wyd.Nauk. PWN, 1997.

52. Lanszki J, – The effect of litter size and individual weight at birth on the growth and mortality of chinchillas. Scientifur 20 (1), 1996 P. 42-47.

53. Seremak B, – Wybrane aspekty rozrodu szynszyli w chowie fermowym (Selected aspects of chinchilla (Chinchilla laniger M.) reproduction under farm management). In Polish, summary in English. Zeszyty Naukowe AR w Szczecinie, Rozprawy 240, 2007 P. 1-60.

54. Brach R, Bieniek J, – Analiza śmiertelności szynszyli odmiany standard podczas odchowu (An analysis of mortality of the chinchilla Standard variety during rearing). In Polish, summary in English. Roczniki Naukowe Zootechniki, Supplement 17, 2003 P. 329-32.

55. Barabasz B, Dzierzanowska G , – Opieka nad szynszylami w okresie

ciąży i wczesnego odchowu młodych (The care of chinchillas during pregnancy and early rearing of offspring). In Polish. Przegląd Hodowlany 6, 2005 P. 19-20.

56. Barabasz B , – Szynszyle, hodowla i użytkowanie (Chinchillas – breeding and use). In Polish. PWRiL, Warszawa. 2001.

57. Neira R , Garcia X , Schen R ,– Reproduction and growth in confined chinchillas (Chinchilla lanigera). Avances en Production Animal, Chile, 14 (1-2), 1989 P. 109-19.

58. Gromadzka – Ostrowska J , – Studia nad fizjologią szynszyli ze szczególnym uwzględnieniem rozrodu i odporności (Studies of the physiology of chinchillas with particular regard to immunity and reproduction). In Polish, summary in English Zeszyty Naukowe AR w Krakowie, Rozprawy 238, 1998 P. 1-134.

59. Volcani R , Zisling R , Skland D , Nitzan N, – The composition of chinchilla milk. British Journal of Nutrition 29, 1973 P. 121-25.

6 PRIEDAS 2015 08 21 - 08 29

Šinšilų letenelių sveikatingumo tyrimai buvo atlikti nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. 21 d. – spalio mėn. 22 d.

A 1 A 2 A 3 A 4 A 5

B 1 B 2 Nugaišo B 3 Pažeistos B 4 B 5

C 1 Pažeistos C 2 Pažeistos C 3 C 4 C 5 Pažeistos 1 pav. Narvo dydžio 27 x 27 x 50 cm ir jų įrangos sistemų (A, B, C) poveikio šinšilų jauniklių 2 - 3 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumui

vertinimas.

A 1 A 2 A 3 A 4 A 5

B 1 B 2 B 3 B 4 B 5

C 1 C 2 C 3 Šlapios letenėlės C 4 C 5

2 pav. Narvo dydžio 71 x 71 x 100 cm ir jų įrangos sistemų (A, B, C) poveikio šinšilų jauniklių 2 - 3 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumui vertinimas.

A 1 A 2 A 3 A 4 A 5

B 1 B 2 B 3 Šlapios letenėlės B 4 B 5

C 1 C 2 C 3 C 4 Pažeistos C 5 Šlapios letenėlės

3 pav. Narvo dydžio 50 x 50 x 34 cm ir jų įrangos sistemų (A, B, C ) poveikio šinšilų jauniklių 2 - 3 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumui vertinimas.

A 1 A 2 A 3 A 4 A 5

B 1 B 2 B 3 B 4 B 5

C 1 C 2 C 3 C 4 C 5 Pažeistos

4 pav. Narvo dydžio 40 x 50 x 34 cm ir jų įrangos sistemų ( A, B, C ) poveikio šinšilų jauniklių 2 - 3 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumui vertinimas.

A 1 A 2 A 3 A 4 A 5

B 1 B 2 Pažeistos B 3 B 4 B 5

C 1 C 2 Pažeistos C 3 C 4 Pažeistos C 5 Pažeistos 5 pav. Narvo dydžio 60 x 50 x 50 cm ir jų įrangos sistemų ( A, B, C ) poveikio šinšilų jauniklių 2 - 3 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumui vertinimas.

A 1 A 2 A 3 A 4 A 5

B 1 B 2 B 3 B 4 B 5

C 1 C 2 C 3 Pažeistos C 4 C 5

6 pav. Narvo dydžio 71 x 50 x 40 cm ir jų įrangos sistemų ( A, B, C ) poveikio šinšilų jauniklių 2 - 3 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumui vertinimas.

A 1 A 2 A 3 A 4 A 5

B 1 B 2 B 3 B 4 Nekokybiška nuotrauka B 5

C 1 C 2 C 3 C 4 Nekokybiška nuotrauka C 5

7 pav. Narvo dydžio 50 x 50 x 50 cm ir jų įrangos sistemų ( A, B, C ) poveikio šinšilų jauniklių 2 - 3 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumui vertinimas.

A 1 A 2 A 3 A 4 A 5

B 1 B 2 B 3 Pažeistos B 4 B 5

C 1 C 2 C 3 C 4 C 5

8 pav. Narvo dydžio 71 x 71 x 50 cm ir jų įrangos sistemų ( A, B, C ) poveikio šinšilų jauniklių 2 - 3 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumui vertinimas.

2015 08 31 - 09 08 A 1 A 2 A 3 A 4 A 5 B 1 B 2 B 3 B 4 Pažeistos B 5 C 1 C 2 C 3 Nekokybiška nuotrauka C 4 Pažeistos C 5

9 pav. Narvo dydžio 27 x 27 x 50 cm ir jų įrangos sistemų ( A, B, C ) poveikio šinšilų patinų ir patelių 4 - 8 mėn .amžiaus letenėlių sveikatingumui vertinimas.

A 1 A 2 A 3 A 4 A 5

A 1a Nekokybiška nuotrauka

A 2 a (vienas nugaišo) A 3 a A 4 a A 5 a

B 1 Pažeistos B 2 Pažeistos B 3 Pažeistos B 4 Nekokybiška nuotrauka

B 1b (vienas nugaišo) B 2 b B 3 b B 4 b B 5 b

C 1 C 2 C 3 C 4 Pažeistos C 5

C 1 c C 2 c C 3 c C 4 c C 5 c

B 1b B 2 b Nekokybiška nuotrauka

B 3 b B 4 b B 5 b

C 1 C 2 C 3 C 4 C 5

C 1 c C 2 c C 3 c (prasta nuotraukų

kokybė) C 4 c (prasta nuotraukų kokybė) C 5 c

A 1 A 2 A 3 A 4 A 5

B 1 B 2 B 3 B 4 B 5

C 1 C 2 C 3 C 4 C 5

12 pav. Narvo dydžio 40 x 50 x 34 cm ir jų įrangos sistemų ( A, B, C ) poveikio šinšilų patinų ir patelių 4 - 8 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumui vertinimas.

A 1 A 2 A 3 A 4 A 5

B 1 B 2 (be uodegos) B 3 B 4 B 5

C 1 C 2 C 3 C 4 C 5 Pažeistos

13 pav. Narvo dydžio 60 x 50 x 50 cm ir jų įrangos sistemų ( A, B, C ) poveikio šinšilų patinų ir patelių 4 - 8 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumui vertinimas.

A 1 A 2 A 3 A 4 A 5

B 1 B 2 B 3 B 4 B 5

C 1 C 2 C 3 C 4 C 5 Pažeistos

14 pav. Narvo dydžio 71 x 50 x 40 cm ir jų įrangos sistemų ( A, B, C ) poveikio šinšilų patinų ir patelių 4 - 8 mėn. amžiaus letenėlių sveikatingumui vertinimas.