4. REZULTATAI
4.4. Psichologinės gerovės sąsajos su fiziniu aktyvumu laisvalaikio metu
sąsajas, buvo naudojamas Pirsono koreliacijos koeficientas. Kadangi pasitenkinimo gyvenimu ir savimi, neigiamo emocingumo, pasitenkinimo santykiais su artimaisiais, pasitenkinimo fizine sveikata išreikštumas ir tiriamųjų fizinio aktyvumo dažnis bei trukmė statistiškai reikšmingai skiriasi vaikinų ir merginų grupėse, todėl toliau skaičiavimai bus atlikti atskirai vyrų ir moterų imtyse (žr. 22 lent.).
Iš 22 lentelėje pateiktų rezultatų matyti, kad vaikinų pasitenkinimo gyvenimu ir savimi, pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais ir santykiais su artimaisiais, kontrolės ir pasitenkinimo fizine sveikata psichologinės gerovės subskalių ir fizinio aktyvumo dažnio ir trukmės laisvalaikio metu ryšiai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Pastebėta, kad koreliacinių ryšių stiprumas labai žemas, nes visos koreliacijos nesiekia 0,3. Tai reiškia, kad didėjant asmens fizinio aktyvumo dažniui kartais per pastarąją savaitę ar praleistoms valandoms per savaitę, didėja ir asmens pasitenkinimo gyvenimu ir savimi, pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais, santykiais su artimaisiais, kontrolės ir pasitenkinimo fizine sveikata išreikštumas. Taip pat didėjant fizinio aktyvumo trukmei valandoms per savaitę, didėja ir vaikinų neigiamas emocingumas. Pastebima, kad vaikinų fizinio aktyvumo bendram dažniui ne pamokų metu, ir psichologinės gerovės subskalių išreikštumo ryšiai yra neigiami. Tai reiškia, kad didesnis bendras fizinės veiklos dažnis ne pamokų metu yra susijęs su mažiau išreikštu pasitenkinimu gyvenimu ir savimi, tarpasmeniniais santykiais, santykiais su artimaisiais, kontrole ir fizine sveikata.
Analizuojant merginų fizinio aktyvumo laisvalaikiu trukmės ir dažnio ryšį su psichologinės gerovės subskalių išreikštumu, pastebėta, kad tik pasitenkinimo santykiais su artimaisiais ir fizinio aktyvumo trukmės valandomis ar dažnio (per pastarąją savaitę ar bendro dažnio laisvalaikiu, ne pamokų metu) ryšiai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05). Visi koreliacijos ryšiai nesiekia 0,3, o ryšys tarp pasitenkinimo santykiais su artimaisiais ir fizinė veiklos bendro dažnio ne pamokų metu yra neigiamas. Tai reiškia, kad didėjant merginų fizinio aktyvumo dažniui kartais per pastarąsias savaites ar trukmei valandomis, didėja ir pasitenkinimas santykiais su artimaisiais. Taip pat didėjant merginų fizinio aktyvumo bendram dažniui, mažėja pasitenkinimas santykiais su artimaisiais.
22 lentelė. Vyrų ir moterų psichologinės gerovės ir fizinio aktyvumo laisvalaikio metu
statistiniai ryšiai
Vyrai 1. Kiek dienų per pastarąsias 7 dienas Tu sportavai ar užsiėmei kita fizine veikla, kuri per dieną
truko ne mažiau 60 minučių?
2. Ar dažnai ne pamokų metu, laisvalaikiu, mankštiniesi ir sportuoji taip, kad suprakaituotum,
padažnėtų kvėpavimas?
3. Kiek valandų per savaitę ne pamokų metu mankštiniesi ir sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas? LPGS-J subskalės r p r p r p Pasitenkinimas gyvenimu ir savimi 0,237 0,001 -0,230 0,001 0,240 0,001 Neigiamas emocingumas 0,050 0,473 -0,121 0,085 0,139 0,047 Pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais 0,177 0,011 -0,244 0,001 0,214 0,002 Pasitenkinimas santykiais su artimaisiais 0,229 0,001 -0,198 0,004 0,275 0,001 Kontrolė 0,218 0,002 -0,166 0,017 0,178 0,011
Pasitenkinimas fizine sveikata 0,158 0,024 -0,197 0,005 0,194 0,005
Moterys 1. Kiek dienų per pastarąsias 7 dienas Tu sportavai ar užsiėmei kita fizine veikla, kuri per dieną
truko ne mažiau 60 minučių?
2. Ar dažnai ne pamokų metu, laisvalaikiu, mankštiniesi ir sportuoji taip, kad suprakaituotum,
padažnėtų kvėpavimas?
3. Kiek valandų per savaitę ne pamokų metu mankštiniesi ir sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas? LPGS-J subskalės r p r p r p Pasitenkinimas gyvenimu ir savimi 0,101 0,126 -0,102 0,121 0,097 0,140 Neigiamas emocingumas 0,015 0,817 -0,089 0,179 0,046 0,485 Pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais 0,024 0,721 -0,099 0,131 0,023 0,722 Pasitenkinimas santykiais su artimaisiais 0,257 0,001 -0,179 0,006 0,156 0,017 Kontrolė 0,010 0,875 0,001 0,985 0,003 0,964
Pasitenkinimas fizine sveikata 0,026 0,698 -0,103 0,118 0,109 0,096
Siekiant nustatyti tiriamųjų amžiaus, fizinio aktyvumo lygio, fizinio aktyvumo atitikimo rekomendacijoms išreikštumo, lyties prognostinę vertę psichologinės gerovės dimensijoms, buvo naudota tiesinė regresinė analizė. Prieš tai buvo patikrintos visos jos taikymo prielaidos. Priklausomi kintamieji – visos psichologinės gerovės subskalės. Nepriklausomi kintamieji – lytis, amžius, fizinio aktyvumo lygis, fizinio aktyvumo atitikimo rekomendacijoms išreikštumas. Rezultatai pateikti 23 lentelėje. Analizės metu buvo gauta, kad regresijos modelis yra statistiškai reikšmingas, kadangi:
Pasitenkinimo gyvenimu ir savimi subskalės F kriterijaus reikšmė F(4,433)=11,635, p=0,000. Tiriamųjų lytimi, amžiumi, fizinio aktyvumo išreikštumu galima paaiškinti 9,7 proc. pasitenkinimo gyvenimu ir savimi.
Neigiamas emocingumas – F(4,431)=2,653, p=0,033. Tiriamųjų lytimi, amžiumi, fizinio aktyvumo išreikštumu galima paaiškinti 2,4 proc. tiriamųjų neigiamo emocingumo išreikštumą.
Pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais – F(4,432)=4,533, p=0,001. Tiriamųjų lytimi, amžiumi, fizinio aktyvumo išreikštumu galima paaiškinti 4,0 proc. pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais.
Pasitenkinimas santykiais su artimaisiais – F(4,433)=11,897, p=0,000. Tiriamųjų lytimi, amžiumi, fizinio aktyvumo išreikštumu galima paaiškinti 9,9 proc. pasitenkinimo santykiais su artimaisiais.
Pasitenkinimas fizine sveikata – F(4,433)=5,076, p=0,001. Tiriamųjų lytimi, amžiumi, fizinio aktyvumo išreikštumu galima paaiškinti 4,5 proc. pasitenkinimo fizine sveikata. Taip pat regresinė analizė buvo atlikta tiriamųjų kontrolės išreikštumo prognozavimui pagal lytį, amžių ir fizinio aktyvumo išreikštumą. Rezultatai rodo, kad regresijos modelis nėra statistiškai reikšmingas, nes F kriterijaus reikšmė F(4,433)=1,723, p=0,144. Tiriamųjų lytimi, amžiumi, fizinio aktyvumo išreikštumu galima paaiškinti tik 1,6 proc. kontrolės išreikštumo.
23 lentelė. Tiriamųjų amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo išreikštumo ir psichologinės gerovės
išreikštumo sąsajos Veiksniai Pasitenkinimas gyvenimu ir savimi Neigiamas emocingumas Pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais Pasitenkinimas santykiais su artimaisiais Kontrolė Pasitenkinimas fizine sveikata β koef. p β koef. p β koef. p β koef. p β koef. p β koef. p
Lytis 0,236 0,000 0,105 0,042 0,013 0,791 0,183 0,000 0,025 0,628 0,129 0,011 Amžius 0,032 0,480 0,011 0,810 -0,144 0,002 -0,141 0,002 -0,059 0,218 0,071 0,132 Fizinio aktyvumo lygis 0,118 0,019 0,089 0,090 0,110 0,033 0,119 0,018 0,023 0,660 0,105 0,042 Fizinio aktyvumo atitikimas rekomendacijoms 0,029 0,609 -0,022 0,668 0,062 0,209 0,085 0,079 0,094 0,061 0,010 0,839
Gauti tiesinės regresinės analizės rezultatai rodo, kad su tiriamųjų pasitenkinimo gyvenimu ir savimi išreikštumu statistiškai reikšmingai siejasi lytis ir fizinio aktyvumo lygis (p<0,05). Tai rodo, kad vaikinai pasižymi stipresniu pasitenkinimu gyvenimu ir savimi nei merginos ir fiziškai aktyvūs tiriamieji pasižymi stipresniu pasitenkinimu gyvenimu ir savimi nei fiziškai pasyvūs. Taip pat matyti, kad lytis statistiškai reikšmingai susijusi su tiriamųjų neigiamo emocingumo išreikštumu (p<0,05). T.y. vaikinai pasižymi labiau išreikštu neigiamu emocingumu nei merginos.
Amžius ir fizinio aktyvumo lygis yra statistiškai reikšmingai susiję su tiriamųjų pasitenkinimu tarpasmeniniais santykiais (p<0,05). Tiriamųjų amžius yra neigiamai susijęs su pasitenkinimu tarpasmeniniais santykiais, t.y. kuo tiriamieji yra vyresni, tuo jų pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais yra mažesnis. Taip pat gauta, kad tiriamųjų fizinio aktyvumo lygis
teigiamai susijęs su pasitenkinimu tarpasmeniniais santykiais, t.y. fiziškai aktyvūs asmenys yra labiau patenkinti tarpasmeniniais santykiais nei fiziškai pasyvūs.
Gauta, kad tiriamųjų lytis, amžius, fizinio aktyvumo lygis ir pasitenkinimas santykiais su artimaisiais siejasi statistiškai reikšmingai (p<0,05). Tiriamųjų lytis ir fizinio aktyvumo lygis teigiamai susiję su pasitenkinimu santykiais su artimaisiais, t.y. vaikinai ar fiziškai aktyvūs tiriamieji yra labiau patenkinti santykiais su artimaisiais nei merginos ar fiziškai pasyvūs tiriamieji. Tiriamųjų amžius yra neigiamai susijęs su pasitenkinimu santykiais su artimaisiais, t.y. kuo tiriamieji yra vyresni, tuo jų pasitenkinimas santykiais su artimaisiais yra mažesnis.
Taip pat regresinės analizės metu gauta, kad tiriamųjų lytis, fizinio aktyvumo lygis statistiškai reikšmingai siejasi su pasitenkinimu fizine sveikata (p<0,05). Tai reiškia, kad vaikinai ar fiziškai aktyvūs tiriamieji yra labiau patenkinti savo fizine sveikata nei merginos ar fiziškai pasyvūs tiriamieji.
Taigi, siekiant nustatyti tiriamųjų psichologinės gerovės ir fizinio aktyvumo laisvalaikio metu išreikštumo sąsajas buvo rasti statistiškai reikšmingi rezultatai. Atliktus tiesinę regresinėę analizę pastebėta, kad statistiškai reikšmingi rezultatai rasti analizuojant pasitenkinimo gyvenimu ir savimi sąsajas su lytimi ir fizinio aktyvumo lygiu, neigiamo emocingumo sąsajas su lytimi, pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais sąsajas su amžiumi ir fizinio aktyvumo lygiu, pasitenkinimo santykiais su artimaisiais sąsajas su lytimi, amžiumi ir fizinio aktyvumo lygiu, pasitenkinimo fizine sveikata sąsajas su lytimi ir fizinio aktyvumo lygiu. Taip pat matoma, kad didžiausią dalį (9,9 proc.) priklausomo kintamojo – pasitenkinimo santykiais su artimaisiais, paaiškina nepriklausomi kintamieji kaip lytis, amžius, fizinio aktyvumo lygis. Taip pat panašią dalį (9,7 proc.) priklausomo kintamojo - pasitenkinimo gyvenimu ir savimi, paaiškina nepriklausomi kintamieji kaip lytis ir fizinio aktyvumo lygis. Kadangi visos paaiškinamos dalys yra gana mažos, todėl galima manyti, kad tiriamųjų psichologinę gerovę lemia ir kiti veiksniai, kurie šiame tyrime nebuvo tyrinėti.