3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.9. Puskiečių formų tyrimų apibendrinimas
Trukmė (val.) kontrolė po 1 mėn. po 3 mėn. po 6 mėn.
3.35 pav. Suminis fenolinių rūgščių ir vanilino kiekio atpalaidavimas iš
optimalaus propolio hidrogelio (stabilumo tyrimo metu)
Gauti in vitro atpalaidavimo tyrimo rezultatai parodė, kad propolio feno-linių junginių atpalaidavimui gali turėti įtakos puskiečių formų struktūriniai pokyčiai laikymo metu, dėl ko kinta jų klampa, reologinės charakteristikos.
3.9. Puskiečių formų tyrimų apibendrinimas
Eksperimentinių puskiečių formų su propolio produktais kritiniu kokybės rodikliu pasirinktas didžiausias atpalaiduotas fenolinių junginių kiekis per netrumpesnę negu 6 val. trukmę. Puskiečių formų optimizavimui pritaikytas paviršiaus atsako centrinės kompozicijos modelis. Optimalios sudėties pus-kiečių formų su propolio produktais kokybė vertinta pagal pH, dinaminę klampą, reologines charakteristikas. Įvertinta tirtų propolio veikliųjų jungi-nių skvarba į žmogaus odą iš vandeninės propolio ištraukos ir skirtingų eks-perimentinių propolio puskiečių formų (3.36 pav.).
82 0,0 2,0 4,0 6,0 8,0 10,0 12,0 14,0 H G F E D C B A
Bendras fenolinių rūgščių ir aldehidų kiekis (proc.)
P ro p o li o p ro d u k ta i Epidermis Derma
3.36 pav. Visas prasiskverbęs tirtų propolio fenolinių junginių kiekis į
epidermį ir dermą per 24 val. iš: (A) vandeninės ištraukos (kontrolė), (B) vandeninės ištraukos (kai oda su pašalintu raginiu sluoksniu), (C) optimalaus v-a tipo kremo, (D) v-a tipo kremo su 5 proc. oleino rūgštimi,
(E) v-a tipo kremo su 5 proc. d-limonenu, (F) optimalaus tepalo, (G) optimalaus hidrogelio, (H) a-v tipo gelifikuoto kremo
Skvarbos ex vivo tyrimų rezultatai parodė, kad per 24 val. iš vandeninės propolio ištraukos į epidermį ir dermą prasiskverbė atitinkamai 3,65 ± 0,41 proc. ir 5,18 ± 1,26 proc. fenolinių junginių. Pašalinus odos raginį sluoksnį, šių junginių skvarba į epidermį ir dermą padidėjo apie 1,5 karto. Iš hidro-gelio fenolinių junginių skvarba į žmogaus odą ex vivo buvo apie 9 kartus mažesnė, lyginant su vandenine propolio ištrauka. Skvarbos ex vivo tyrimų rezultatai parodė, kad per 24 val. iš tepalo su tirštuoju propolio ekstraktu į epidermį ir dermą prasiskverbė atitinkamai 0,51 ± 0,13 proc. ir 0,53 ± 0,14 proc. fenolinių junginių. Iš vanduo-aliejus tipo kremo su tirštuoju propolio ekstraktu šių junginių skvarba į epidermį ir dermą buvo 4–5 kartus didesnė, lyginant su tepalu ir 3–11 kartų didesnė, lyginant su hidrogeliu. Nustatyta, kad pasirinktos skvarbą skatinančios medžiagos (oleino rūgštis ir d-limone-nas) neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos propolio fenolinių junginių su-minei skvarbai į epidermį ir dermą iš optimalaus vanduo-aliejus tipo kremo.
83
Skvarbos ex vivo tyrimų rezultatai parodė, kad propolio fenolinių junginių skvarba į odą iš aliejus-vanduo tipo gelifikuoto kremo buvo mažesnė apie 6 kartus negu iš optimalaus vanduo-aliejus tipo kremo ir statistiškai nereikš-mingai mažesnė, lyginant su optimaliu hidrogeliu.
Nešiklio svarba propolio fenolinių junginių atpalaidavimui ir skvarbai į odą patvirtinta atpalaidavimo in vitro ir skvarbos ex vivo tyrimų rezultatais. Atliktų tyrimų rezultatai patvirtina, kad kuriant ir vystant puskietes formas būtina įvertinti nešiklio, veikliųjų junginių fizikines-chemines savybes, le-miančias jų skvarbą į odą ir pasiskirstymą odos sluoksniuose. Gauti rezul-tatai nurodė tikslingumą tęsti nešiklių lipofiliškumo, emulsinių ir gelifikuotų sistemų, skvarbą skatinančių mechanizmų tyrimus.
84
IŠVADOS
1. Parinktos skirtingo lipofiliškumo puskietės nešiklių sistemos: hidrofo-binė, vanduo-aliejus tipo emulsinė, hidrofilinė, atsižvelgiant į planuotų įterpti propolio produktų fizikines charakteristikas. Pagalbinių medžia-gų tinkamumas puskiečių sistemų modeliavimui pagrįstas, vertinant jų juslines savybes, konsistenciją, vienalytiškumą ir stabilumą. Tinkamas pagalbinių medžiagų parinkimas leido suformuluoti stabilias skirtingų sudėčių ir tipų puskietes formas su skirtingais propolio produktais. 2. Eksperimentais patvirtintas optimizavimo faktorių tinkamumas, siekiant
pagerinti propolio fenolinių junginių atpalaidavimą iš puskiečių nešik-lių. Vykdant optimizavimą pasirinktose optimizavimo faktorių ribose, per 6 val. atpalaiduotas propolio fenolinių junginių kiekis: (i) iš tepalo didėjo apie 48 proc., (ii) iš vanduo-aliejus tipo kremo didėjo apie 70 proc., (iii) iš hidrogelio didėjo apie 48 proc. Pagal eksperimentinio opti-mizavimo duomenis gautos galutinės optimalios sudėties propolio pus-kietės formos: tepalas, vanduo-aliejus tipo kremas, hidrogelis. Sudary-tos paviršiaus atsako modelio kvadratinės lygtys leidžia prognozuoti per 6 val. atpalaiduotą suminį fenolinių rūgščių ir vanilino kiekį iš šių pro-polio puskiečių formų.
3. Išvystytos optimalios sudėties puskietės formos pasižymėjo skirtingu didžiausiu propolio veikliųjų junginių atpalaidavimu. In vitro tyrimais nustatyta, kad didesnis propolio fenolinių rūgščių ir vanilino atpalaida-vimas (per 8 val.) buvo iš optimalaus vanduo-aliejus tipo kremo (apie 22 proc.) negu iš optimalaus propolio tepalo (apie 5 proc.). Propolio fe-nolinių junginių atpalaidavimas iš optimalaus hidrogelio, kuris siekė apie 100 proc., susietas su jo tirpimu prasiskverbusioje pro pusiau pra-laidžią membraną vandeninėje akceptorinėje terpėje. Nustatyta atvirkš-tinė koreliacija, kuri parodė, kad mažėjant optimalios sudėties propolio puskiečių formų klampai ir lipofiliškumui, tirtų fenolinių junginių (fe-nolinių rūgščių ir vanilino) atpalaidavimas didėja.
4. Ex vivo tyrimais nustatyta, kad didesnė propolio fenolinių rūgščių ir va-nilino skvarba į žmogaus odą (per 24 val.) buvo iš optimalaus vanduo-aliejus tipo kremo (apie 4,5 proc.), bet apie 2 kartus mažesnė negu iš vandeninės propolio ištraukos. Iš optimalaus tepalo, optimalaus hidro-gelio ir aliejus-vanduo tipo gelifikuoto kremo per 24 val. į žmogaus odą prasiskverbė 8–11 kartų mažiau šių fenolinių junginių negu iš vande-ninės propolio ištraukos. Fenolinių rūgščių (vanilo, kavos, p-kumaro, ferulo rūgšties) ir vanilino skvarba į odos sluoksnius koreliuoja su šių propolio veikliųjų junginių lipofiliškumu (logP reikšme). Patvirtinta
tie-85
sioginė koreliacija tarp šių fenolinių junginių ir skvarbos į epidermį, ir atvirkštinė koreliacija tarp šių junginių ir skvarbos į dermą. Ex vivo tyri-mų rezultatai parodė, kad atpalaidavimo in vitro tyrimai yra nepakan-kami, apibūdinant dermatologinių vaistų formų su propolio fenoliniais junginiais kokybę. Skvarbos tyrimai leidžia argumentuotai parinkti tin-kamus nešiklius ir įvertinti fenolinių rūgščių (vanilo, kavos, p-kumaro, ferulo rūgšties) ir vanilino skvarbą į odą.
5. Barjerinės raginio sluoksnio funkcijos vertinimas parodė, kad didžiausią įtaką šis sluoksnis turi kavos, p-kumaro ir ferulo rūgščių skvarbai į odą. Siekiant ištirti skvarbą skatinančių medžiagų (oleino rūgšties ir d-li-moneno) įtaką propolio fenolinių junginių (vanilo, kavos, p-kumaro, fe-rulo rūgšties ir vanilino) skvarbai į žmogaus odą iš optimalaus propolio vanduo-aliejus tipo kremo, nustatyta, kad šios medžiagos turi įtakos tik vanilino skvarbai į žmogaus odą. Siekiant didesnės skvarbos į gilesnius odos sluoksnius, rekomenduotina ištirti kito tipo nešiklius ir platesnį spektrą skvarbą skatinančių medžiagų.
6. Įvertinta optimalaus propolio tepalo, vanduo-aliejus tipo kremo ir hidro-gelio kokybė pagal pH, dinaminę klampą, reologines charakteristikas. Remiantis šiais kokybės parametrais, optimalios sudėties propolio pus-kietės formos tinkamos užnešti ant žmogaus odos. Stabilumo tyrimais (6 mėn. 30 ± 2°C temperatūroje, kai santykinė drėgmė – 65 ± 5 proc.) nustatyta, kad optimalios sudėties puskiečių formų su propolio produk-tais pH reikšmė kito ≤ 1,1 vienetu. Propolio fenolinių junginių atpalai-davimas iš optimalaus tepalo praktiškai nekito, o iš optimalaus vanduo-aliejus kremo ir hidrogelio kito atitinkamai ≤ 5 proc. ir ≤ 26 proc. Pro-polio fenolinių junginių (vanilo, kavos, p-kumaro, ferulo rūgšties ir va-nilino) kiekis nekito optimalios sudėties puskietėse formose stabilumo tyrimo metu. Stabilumo tyrimų rezultatai leido nustatyti tirtų formų ko-kybės rodiklių kitimus ir identifikuoti galimas jų priežastis. Biofarma-cinių tyrimų rezultatai parodė, kad šie tyrimai yra informatyvūs, verti-nant produktų stabilumą.
86
BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS
1. Abd El Hady FK, and Hegazi AG. Egyptian propolis: 2. Chemical composition, antiviral and antimicrobial activities of East Nile Delta propolis. Z Naturforsch C 2002; 57 (3-4): 386-394.
2. Ahn M, Kumazawa S, Usui Y, Nakamura J, Matsuka M, Zhu F, and
Nakayama T. Antioxidant activity and constituents of propolis collected in
various areas of China. Food Chemistry 2007; 101 (4): 1383-1392.
3. Amic D, Davidovic-Amic D, Beslo D, and Trinajstic N. Structure-Radical Scavenging Activity Relationships of Flavonoids. Croat Chem Acta 2003; 76 (1): 55-61.
4. Ananthapadmanabhan KP, Mukherjee S, and Chandar P. Stratum corneum fatty acids: their critical role in preserving barrier integrity during cleansing. Int J Cosmet Sci 2013; 1-9.
5. Andrews SN, Jeong E, and Prausnitz MR. Transdermal delivery of molecules is limited by full epidermis, not just stratum corneum. Pharm Res 2013; 30 (4): 1099-1109.
6. Anissimov YG, Jepps OG, Dancik Y, and Roberts MS. Mathematical and pharmacokinetic modelling of epidermal and dermal transport processes. Adv Drug Deliv Rev 2013; 65 (2): 169-190.
7. Araujo MAR, Libério SA, Guerra RNM, Ribeiro MNS, and
Nascimento FRF. Mechanisms of action underlying the antiinflammatory
and immunomodulatory effects of propolis: a brief review. Braz J
Pharmacogn 2012; 22 (1): 208-219.
8. Bachiega TF, Orsatti CL, Pagliarone AC, and Sforcin JM. The effects of propolis and its isolated compounds on cytokine production by murine macrophages. Phytother Res 2012; 26 (9): 1308-1313.
9. Bajaj S, Singla D, and Sakhuja N. Stability Testing of Pharmaceutical Products. J Appl Pharma Sci 2012; 3 129-138.
10. Bankova V. Chemical diversity of propolis and the problem of standardization. J Ethnopharmacol 2005; 100 (1-2): 114-117.
11. Bankova V. Recent trends and important developments in propolis research. Evid Based Complement Alternat Med 2005; 2 (1): 29-32.
12. Barčauskaitė K, Kubilienė L, and Maruška A. Propolio ekstraktų, gautų naudojant paviršiaus aktyviąsias medžiagas, cheminės sudėties ir antioksidacinių savybių analizė. Medicinos teorija ir praktika 2012; 18 (2): 172-176.
13. Barlak Y, Deger O, Colak M, Karatayli SC, Bozdayi AM, and
Yucesan F. Effect of Turkish propolis extracts on proteome of prostate
87
14. Baroni A, Buommino E, De Gregorio V, Ruocco E, Ruocco V, and
Wolf R. Structure and function of the epidermis related to barrier properties. Clin Dermatol 2012; 30 (3): 257-262.
15. Beltrán JL, Sanli N, Fonrodona G, Barrón D, Özkan G, and
Barbosa J. Spectrophotometric, potentiometric and chromatographic pKa
values of polyphenolic acids in water and acetonitrile–water media. Anal
Chim Acta 2003; 484 (2): 253-264.
16. Benjamin CL, Ullrich SE, Kripke ML, and Ananthaswamy HN. p53 tumor suppressor gene: a critical molecular target for UV induction and prevention of skin cancer. Photochem Photobiol 2008; 84 (1): 55-62.
17. Bernardo FP, and Saraiva PM. A theoretical model for transdermal drug delivery from emulsions and its dependence upon formulation. J
Pharm Sci 2008; 97 (9): 3781-3809.
18. Berneburg M, Plettenberg H, and Krutmann J. Photoaging of human skin. Photodermatol Photoimmunol Photomed 2000; 16 (6): 239-244. 19. Bickers DR, and Athar M. Oxidative stress in the pathogenesis of skin disease. J Invest Dermatol 2006; 126 (12): 2565-2575.
20. Binic I, Lazarevic V, Ljubenovic M, Mojsa J, and Sokolovic D. Skin ageing: natural weapons and strategies. Evid Based Complement Alternat
Med 2013; 2013 827248.
21. Biniek K, Levi K, and Dauskardt RH. Solar UV radiation reduces the barrier function of human skin. Proc Natl Acad Sci U S A 2012; 109 (42): 17111-17116.
22. Bjorklund S, Engblom J, Thuresson K, and Sparr E. Glycerol and urea can be used to increase skin permeability in reduced hydration conditions. Eur J Pharm Sci 2013; 50 (5): 638-645.
23. Bolzinger M-A, Briançon S, Pelletier J, and Chevalier Y. Penetration of drugs through skin, a complex rate-controlling membrane. Current
Opinion in Colloid & Interface Science 2012; 17 (3): 156-165.
24. Borrelli F, Maffia P, Pinto L, Ianaro A, Russo A, Capasso F, and
Ialenti A. Phytochemical compounds involved in the anti-inflammatory
effect of propolis extract. Fitoterapia 2002; 73 Suppl 1 S53-63.
25. Brenner M, and Hearing VJ. The protective role of melanin against UV damage in human skin. Photochem Photobiol 2008; 84 (3): 539-549. 26. Bruschi ML, Jones DS, Panzeri H, Gremiao MP, de Freitas O, and
Lara EH. Semisolid systems containing propolis for the treatment of
periodontal disease: in vitro release kinetics, syringeability, rheological, textural, and mucoadhesive properties. J Pharm Sci 2007; 96 (8): 2074-2089.
88
27. Cai Y, Luo Q, Sun M, and Corke H. Antioxidant activity and phenolic compounds of 112 traditional Chinese medicinal plants associated with anticancer. Life Sci 2004; 74 (17): 2157-2184.
28. Cai YZ, Mei S, Jie X, Luo Q, and Corke H. Structure-radical scavenging activity relationships of phenolic compounds from traditional Chinese medicinal plants. Life Sci 2006; 78 (25): 2872-2888.
29. Campos FM, Couto JA, and Hogg TA. Influence of phenolic acids on growth and inactivation of Oenococcus oeni and Lactobacillus hilgardii. J
Appl Microbiol 2003; 94 (2): 167-174.
30. Chaillou LL, and Nazareno MA. Bioactivity of propolis from Santiago del Estero, Argentina, related to their chemical composition. LWT - Food
Science and Technology 2009; 42 (8): 1422-1427.
31. Chang RK, Raw A, Lionberger R, and Yu L. Generic development of topical dermatologic products, Part II: quality by design for topical semisolid products. Aaps J 2013; 15 (3): 674-683.
32. Chang RK, Raw A, Lionberger R, and Yu L. Generic development of topical dermatologic products: formulation development, process development, and testing of topical dermatologic products. Aaps J 2013; 15 (1): 41-52.
33. Chen CN, Weng MS, Wu CL, and Lin JK. Comparison of Radical Scavenging Activity, Cytotoxic Effects and Apoptosis Induction in Human Melanoma Cells by Taiwanese Propolis from Different Sources. Evid Based
Complement Alternat Med 2004; 1 (2): 175-185.
34. Chen J, Zhou R, Li L, Li B, Zhang X, and Su J. Mechanical, rheological and release behaviors of a poloxamer 407/ poloxamer 188/carbopol 940 thermosensitive composite hydrogel. Molecules 2013; 18 (10): 12415-12425.
35. Chen L, Hu JY, and Wang SQ. The role of antioxidants in photoprotection: a critical review. J Am Acad Dermatol 2012; 67 (5): 1013-1024.
36. Chou TH, Ding HY, Hung WJ, and Liang CH. Antioxidative characteristics and inhibition of alpha-melanocyte-stimulating hormone-stimulated melanogenesis of vanillin and vanillic acid from Origanum vulgare. Exp Dermatol 2010; 19 (8): 742-750.
37. Ciesla L, Kryszen J, Stochmal A, Oleszek W, and
Waksmundzka-Hajnos M. Approach to develop a standardized TLC-DPPH* test for
assessing free radical scavenging properties of selected phenolic compounds. J Pharm Biomed Anal 2012; 70 126-135.
38. Clydesdale GJ, Dandie GW, and Muller HK. Ultraviolet light induced injury: immunological and inflammatory effects. Immunol Cell Biol 2001; 79 (6): 547-568.
89
39. Coelho SG, Choi W, Brenner M, Miyamura Y, Yamaguchi Y,
Wolber R, Smuda C, Batzer J, Kolbe L, Ito S, Wakamatsu K, Zmudzka BZ, Beer JZ, Miller SA, and Hearing VJ. Short- and long-term effects of
UV radiation on the pigmentation of human skin. J Investig Dermatol Symp
Proc 2009; 14 (1): 32-35.
40. Costin GE, and Hearing VJ. Human skin pigmentation: melanocytes modulate skin color in response to stress. Faseb J 2007; 21 (4): 976-994. 41. Cunha IBS, Sawaya ACHF, Caetano FM, Shimizu MT, Marcucci
MC, Drezza FT, Povia GS, and Carvalho PO. Factors that Influence the
Yield and Composition of Brazilian Propolis Extracts. J Braz Chem Soc 2004; 15 (6): 964-970.
42. Cuvelier ME, Richard H, and Berset C. Comparison of the Antioxidative Activity of Some Acid-phenols: Structure-Activity Relationship. Biosci Biotechnol Biochem 1992; 56 (2): 324-325.
43. D'Orazio J, Jarrett S, Amaro-Ortiz A, and Scott T. UV Radiation and the Skin. Int J Mol Sci 2013; 14 (6): 12222-12248.
44. da Silva JFM, de Souza MC, Matta SR, de Andrade MR, and Vidal
FVN. Correlation analysis between phenolic levels of Brazilian propolis
extracts and their antimicrobial and antioxidant activities. Food Chemistry 2006; 99 (3): 431-435.
45. Dantas TNC, Silva HSRC, Neto AAD, Marcucci MC, and Maciel
MAM. Development of a new propolis microemulsion system for topical
applications. Braz J Pharmacogn 2010; 20 (3): 368-375.
46. Debacq-Chainiaux F, Leduc C, Verbeke A, and Toussaint O. UV, stress and aging. Dermatoendocrinol 2012; 4 (3): 236-240.
47. Drago L, De Vecchi E, Nicola L, and Gismondo MR. In vitro antimicrobial activity of a novel propolis formulation (Actichelated propolis). J Appl Microbiol 2007; 103 (5): 1914-1921.
48. Dupont E, Gomez J, and Bilodeau D. Beyond UV radiation: a skin under challenge. Int J Cosmet Sci 2013; 35 (3): 224-232.
49. El-Kamel AH. In vitro and in vivo evaluation of Pluronic F127-based ocular delivery system for timolol maleate. Int J Pharm 2002; 241 (1): 47-55.
50. Eros I, Abu-Eida EY, Csoka I, Santa Z, Cserne A, and Kover T. Optimization of drug release from dermatological semisolid preparations.
Drug Development Research 2003; 59 (3): 316-325.
51. Escobar-Chavez JJ, Merino-Sanjuan V, Lopez-Cervantes M,
Urban-Morlan Z, Pinon-Segundo E, Quintanar-Guerrero D, and Ganem-Quintanar A. The tape-stripping technique as a method for drug
90
52. Fadel O, El Kirat K, and Morandat S. The natural antioxidant rosmarinic acid spontaneously penetrates membranes to inhibit lipid peroxidation in situ. Biochim Biophys Acta 2011; 1808 (12): 2973-2980. 53. Faria NC, Kim JH, Goncalves LA, Martins Mde L, Chan KL, and
Campbell BC. Enhanced activity of antifungal drugs using natural
phenolics against yeast strains of Candida and Cryptococcus. Lett Appl
Microbiol 2011; 52 (5): 506-513.
54. Farooqui T, and Farooqui AA. Beneficial effects of propolis on human health and neurological diseases. Front Biosci (Elite Ed) 2012; 4 779-793.
55. Feng R, Lu Y, Bowman LL, Qian Y, Castranova V, and Ding M. Inhibition of activator protein-1, NF-kappaB, and MAPKs and induction of phase 2 detoxifying enzyme activity by chlorogenic acid. J Biol Chem 2005; 280 (30): 27888-27895.
56. Fernandes Junior A, Balestrin EC, Betoni JE, Orsi Rde O, da
Cunha Mde L, and Montelli AC. Propolis: anti-Staphylococcus aureus
activity and synergism with antimicrobial drugs. Mem Inst Oswaldo Cruz 2005; 100 (5): 563-566.
57. Fox LT, Gerber M, Plessis JD, and Hamman JH. Transdermal Drug Delivery Enhancement by Compounds of Natural Origin. Molecules 2011; 16 (12): 10507-10540.
58. Frozza CO, Garcia CS, Gambato G, de Souza MD, Salvador M,
Moura S, Padilha FF, Seixas FK, Collares T, Borsuk S, Dellagostin OA, Henriques JA, and Roesch-Ely M. Chemical characterization, antioxidant
and cytotoxic activities of Brazilian red propolis. Food and chemical
toxicology 2013; 52 137-142.
59. Galano A, Francisco-Marquez M, and Alvarez-Idaboy JR. Mechanism and kinetics studies on the antioxidant activity of sinapinic acid.
Phys Chem Chem Phys 2011; 13 (23): 11199-11205.
60. Garidel P, Folting B, Schaller I, and Kerth A. The microstructure of the stratum corneum lipid barrier: mid-infrared spectroscopic studies of hydrated ceramide:palmitic acid:cholesterol model systems. Biophys Chem 2010; 150 (1-3): 144-156.
61. Godin B, and Touitou E. Transdermal skin delivery: predictions for humans from in vivo, ex vivo and animal models. Adv Drug Deliv Rev 2007; 59 (11): 1152-1161.
62. Gomez-Caravaca AM, Gomez-Romero M, Arraez-Roman D,
Segura-Carretero A, and Fernandez-Gutierrez A. Advances in the
analysis of phenolic compounds in products derived from bees. J Pharm
91
63. Gregoris E, and Stevanato R. Correlations between polyphenolic composition and antioxidant activity of Venetian propolis. Food Chem
Toxicol 2010; 48 (1): 76-82.
64. Gulcin I, Bursal E, Sehitoglu MH, Bilsel M, and Goren AC. Polyphenol contents and antioxidant activity of lyophilized aqueous extract of propolis from Erzurum, Turkey. Food Chem Toxicol 2010; 48 (8-9): 2227-2238.
65. Hadidi N, Nazari N, and Aboofazeli R. Formulation and optimization of microemulsion-based organogels containing propranolol hydrochloride using experimental design methods. DARU J Pharm Sci 2009; 17 (3): 217-224.
66. Harding CR. The stratum corneum: structure and function in health and disease. Dermatol Ther 2004; 17 Suppl 1 6-15.
67. Harding CR, Long S, Richardson J, Rogers J, Zhang Z, Bush A,
and Rawlings AV. The cornified cell envelope: an important marker of
stratum corneum maturation in healthy and dry skin. Int J Cosmet Sci 2003; 25 (4): 157-167.
68. Hegazi AG, and Abd El Hady FK. Egyptian propolis: 3. Antioxidant, antimicrobial activities and chemical composition of propolis from reclaimed lands. Z Naturforsch C 2002; 57 (3-4): 395-402.
69. Hegazi AG, and El Hady FK. Egyptian propolis: 1-antimicrobial activity and chemical composition of Upper Egypt propolis. Z Naturforsch
C 2001; 56 (1-2): 82-88.
70. Hemaiswarya S, and Doble M. Synergistic interaction of phenylpropanoids with antibiotics against bacteria. J Med Microbiol 2010; 59 (Pt 12): 1469-1476.
71. Hennessy A, Oh C, Diffey B, Wakamatsu K, Ito S, and Rees J. Eumelanin and pheomelanin concentrations in human epidermis before and after UVB irradiation. Pigment Cell Res 2005; 18 (3): 220-223.
72. Herrling T, Fuchs J, Rehberg J, and Groth N. UV-induced free radicals in the skin detected by ESR spectroscopy and imaging using nitroxides. Free Radic Biol Med 2003; 35 (1): 59-67.
73. Hong J, Koo B, and Koo J. The psychosocial and occupational impact of chronic skin disease. Dermatol Ther 2008; 21 (1): 54-59.
74. Hu F, Hepburn HR, Li Y, Chen M, Radloff SE, and Daya S. Effects of ethanol and water extracts of propolis (bee glue) on acute inflammatory animal models. J Ethnopharmacol 2005; 100 (3): 276-283.
75. Isacson D, Bingefors K, and Lindberg M. Self-reported dermatological problems and preferences for health: an epidemiological survey. Acta Derm Venereol 2004; 84 (1): 27-31.
92
76. Isla MI, Nieva Moreno MI, Sampietro AR, and Vattuone MA. Antioxidant activity of Argentine propolis extracts. J Ethnopharmacol 2001; 76 (2): 165-170.
77. Ito S, Wakamatsu K, and Ozeki H. Chemical analysis of melanins and its application to the study of the regulation of melanogenesis. Pigment Cell
Res 2000; 13 Suppl 8 103-109.
78. Ivanauskas L, Jakstas V, Radusiene J, Lukosius A, and
Baranauskas A. Evaluation of phenolic acids and phenylpropanoids in the
crude drugs. Medicina (B Aires) 2008; 44 (1): 48-55.
79. Yaar M, and Gilchrest BA. Photoageing: mechanism, prevention and therapy. Br J Dermatol 2007; 157 (5): 874-887.
80. Yamaguchi Y, and Hearing VJ. Physiological factors that regulate skin pigmentation. Biofactors 2009; 35 (2): 193-199.
81. Yener G, Dal Ö, and Üner M. Effect of Vehicles on Release of Meloxicam from Various Topical Formulations. Open Drug Deliv J 2009; 3 19-23.
82. Jepps OG, Dancik Y, Anissimov YG, and Roberts MS. Modeling the human skin barrier-towards a better understanding of dermal absorption.
Adv Drug Deliv Rev 2013; 65 (2): 152-168.
83. Kalili KM, and de Villiers A. Recent developments in the HPLC separation of phenolic compounds. J Sep Sci 2011; 34 (8): 854-876.
84. Kalogeropoulos N, Konteles SJ, Troullidou E, Mourtzinos I, and
Karathanos VT. Chemical composition, antioxidant activity and
antimicrobial properties of propolis extracts from Greece and Cyprus. Food
Chemistry 2009; 116 (2): 452-461.
85. Kamat JP, Ghosh A, and Devasagayam TP. Vanillin as an antioxidant in rat liver mitochondria: inhibition of protein oxidation and lipid peroxidation induced by photosensitization. Mol Cell Biochem 2000; 209 (1-2): 47-53.
86. Karadzovska D, Brooks JD, Monteiro-Riviere NA, and Riviere JE. Predicting skin permeability from complex vehicles. Adv Drug Deliv Rev 2013; 65 (2): 265-277.
87. Karamac M, Kosinska A, and Pegg RB. Comparison of radical– scavenging activities of selected phenolic acids. Pol J Food Nutr Sci 2005; 14/55 (2): 165-170.
88. Kezutyte T, Desbenoit N, Brunelle A, and Briedis V. Studying the penetration of fatty acids into human skin by ex vivo TOF-SIMS imaging.
Biointerphases 2013; 8 (1): 3.
89. Kezutyte T, Drevinskas T, Maruska A, Rimdeika R, and Briedis V. Study of tolnaftate release from fatty acids containing ointment and penetration into human skin ex vivo. Acta Pol Pharm 2011; 68 (6): 965-973.
93
90. Kezutyte T, Kornysova O, Maruska A, and Briedis V. Assay of tolnaftate in human skin samples after in vitro penetration studies using high performance liquid chromatography. Acta Pol Pharm 2010; 67 (4): 327-334. 91. Khalil ML. Biological activity of bee propolis in health and disease.
Asian Pac J Cancer Prev 2006; 7 (1): 22-31.
92. Khoddami A, Wilkes MA, and Roberts TH. Techniques for analysis of plant phenolic compounds. Molecules 2013; 18 (2): 2328-2375.
93. Kikuzaki H, Hisamoto M, Hirose K, Akiyama K, and Taniguchi H. Antioxidant properties of ferulic acid and its related compounds. J Agric
Food Chem 2002; 50 (7): 2161-2168.
94. Kondo S. The roles of cytokines in photoaging. J Dermatol Sci 2000; 23 Suppl 1 S30-36.
95. Kozina LS, Borzova IV, Arutiunov VA, and Ryzhak GA. The role of oxidative stress in skin aging. Adv Gerontol 2012; 25 (2): 217-222.
96. Kujumgiev A, Tsvetkova I, Serkedjieva Y, Bankova V, Christov R,