20 pav.Zeranolio struktūrin÷ formul÷ (Schmidt et al, 2008)
Zeranolis yra mikotoksino zearalenono darinys, veikiantis estrogeniškai ir anaboliškai. Zeranolis (pav. 20) yra natūralus mikoestrogeno derivatas, kuris yra gaunamas iš mikotoksino zearalenono. Zeranolis gali būti gaminamas sintetiškai, veikia estrogeniškai 3 kartus stipriau nei zearalenonas. Amerikos žemyne naudojamas galvijų priesvoriams didinti. ES šiems tikslams draudžiamas naudoti (Schmidt et al., 2008). Zenanolis. Mikotoksino zearalenono darinys (rezorcilo r. laktonas), veikiantis estrogeniškai ir anaboliškai. Amerikos žemyne naudojamas galvijų priesvoriams didinti (gyvulių augimui stimuliuoti ir pašarų sąnaudoms mažinti). Zeranolio pagrindinis metabolitas yra taleranolis. ES produkcijos gyvuliams zeranolis ir taleranolis draudžiamas naudoti. Tačiau, abu mišiniai gali būti nustatyti įvairių gyvūnų šlapime, jei jų pašarai yra užkr÷sti grybelių gaminamu zearalenonu.
Zeranolio kiekis nustatomas šlapime imunofermentiniu metodu (nustatymo limitas 2 µg/kg). Likučiams nustatyti šlapime naudojamas chromatografinis, radioimuninis ir imunofermentinis metodas, GC-MS.
Zeranolis ir jo metabolitai veikia kaip estrogeno receptorių agonistai ir keičia gyvūnų estrogenų kiekį. Natūralių estrogenų perteklius gali sukelti moterims krūties ir gimdos v÷žį.
Mokslininkai skambina pavojaus varpais: d÷l chemiškai užterštos aplinkos „išreguliuotų“ hormonų sukeltos feminizacijos visoje planetoje stebimi fiziologiniai vyriškos lyties stuburinių gyvūnų pokyčiai. Vyriškumo praradimas gresia ir žmon÷ms.
Zeranolio nustatymas n÷ra specifinis, kad įrodytų sintetinio hormono buvimą, kadangi Fusarium užterštų grūdų patekimas į maistą gali duoti panašius rezultatus. Paruošti laboratoriniai metodai, kurie atskiria sintetinių hormonų ir Fusarium grybelio produkuojamų mikotoksinų liekanas. Tam taikomi LC/MS įranga.
Mikotoksinų poveikis žmon÷ms ir gyvuliams gali būti tiesioginis arba netiesioginis. Tiesioginis pasireiškia tada, kai mitybos grandin÷je dalyvauja produktas, kuriame vyksta mikotoksinų gamyba: sul÷t÷ja augimas, susilpn÷ja imunitetas, sumaž÷ja atsparumas infekcijai, sumaž÷ja produktyvumas, randasi augliai ir pan. Netiesioginis mikotoksinų poveikis
pasireiškia tada, kai valgoma mikotoksinais užkr÷stą maistą (pieną, kiaušinius, m÷są), t.y., kai mikotoksinai gaunami per tarpinius organizmus. Įvairus zearalenono (ZON) kiekis randamas beveik kiekviename žem÷s ūkio produkte, pašarų žaliavose ir paruoštuose pašaruose. ZON mikotoksino dažniausiai ir didžiausia koncentracija nustatoma Vidurio Europos šalyse (Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, buv. Jugoslavijoje) (Bakutis, 2004). Kontrastingomis Lietuvos meteorologin÷mis sąlygomis javų grūdai dar kietosios brandos periodu yra gausiai užkr÷sti Fusarium, Pencillium, Aspergillus,Cladosporium, Alternaria ir kitų genčių įvairių rūšių grybais(Lugauskas, 2006 ).
Didžiausia šio mikotoksino koncentracija aptinkama ant supel÷jusių grūdų,(kviečių ir kukurūzų) sukelia gyvulių ir paukščių apsinuodijimus (Masteikien÷, 2002; Lugauskas, 2006; Bakutis, 2007).
Pagrindinis zearalenono biologinis poveikis – sutrikdo reprodukcinę organizmo sistemą, veikdamas specifinius estrogeninius receptorius, vystosi lytinių organų augliai. Zearalenono poveikiui jautrios yra kiaul÷s, ypač paršaved÷s ir jaunos kiaulait÷s. D÷l jo poveikio pakitimai genitaliniame trakte sukelia kiaul÷ms vadinamąją netikrą rują. Net ir maža ZON koncentracija pašare (250mg/kg) paršavedei paršingumo metu daro įtaką. Įvairūs tyrin÷tojai pažymi, kad zearalenonas neišsiskiria ūmiu toksiniu poveikiu. Nuo peroralin÷s 200 mg/kg svorio zearalenono doz÷s pel÷s ir žiurk÷s nestimpa. Tačiau toksinas suk÷l÷ embriopatinius simptomus – žiurkių gemalo (embriono) skeleto anomalijas. Taip pat buvo patvirtintas reikšmingas jo estrogeninis agentas. Zearalenono poveikis organizmui – aktuali problema, nes Europoje užaugintuose pašaruose jo koncentracija dažnai viršija leistinas normas. Daugelio mokslininkų ir praktikų pasteb÷ta, kad ne visi žem÷s ūkio gyvuliai ir paukščiai vienodai jautrūs įvairioms mikotoksinų koncentracijoms. Žinoma, kad jautriausi yra monogastriniai gyvūnai (pvz., kiaul÷s), o ypač jų prieauglis. Gyvuliai, turintys sud÷tingą virškinimo traktą (pvz., galvijai) sugeba patys detoksikuoti ženklų mikotoksinų kiekį. Jeigu kiaul÷ms 0,05 mg/kg. ZON pašare jau sukelia kiaušidžių pakitimus, tai galvijams ir paukščiams toks kiekis visiškai nepavojingas.
Daugelyje šalių pašarų užterštumas mikotoksinais yra reglamentuojamas ir kontroliuojamas. ZON reglamentuojamas ne visose Europos valstyb÷se. Žinant šio mikotoksino poveikį, dažniausiai nustatomos rekomendacin÷s normos. Šeriant galvijus rekomenduojama, kad į karv÷s organizmą su pašaru patektų ne daugiau kaip 1,6 mg/kg (ppb) ZON. Leistinos ir rekomenduojamos ZON koncentracijos galvijų pašaruose n÷ra nustatomos, kadangi galvijai šeriami įvairiais pašarais ir šio mikotoksino gali būti ne tik koncentruotuose
pašaruose, bet ir stambiuose bei sultinguose (Bakutis, 2004). Nustatyta, kad grūduose min÷tų toksinų randama 20-30 proc. mažiau nei paruoštuose pašaruose (Bakutis, 2007).
Rezorcilo rūgšties laktonai gyvūnin÷s kilm÷s produktuose gali būti nustatyti kai yra naudojami gyvūnų augimui skatinti. Juos taip pat galima nustatyti šeriant gyvūnus mikotoksinais užterštais pašarais. Esant tam tikroms sąlygoms, pašaruose gali buti nustatomas mikotoksinas zearalenonas, kuri gamina keli Fusarium genties grybai.Užteršti zearalenonu pašarai gali būti rezorcilo rūgšties laktono zeranolio nustatymo priežastis. Tačiau nustačius gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose zeranolį ir tyrimais nepatvirtinus, kad būtent pašarai yra taršos šaltinis, įtariama, kad gyvūnui buvo taikytas neteis÷tas gydymas.
ES 2007 m. rezorcilo rūgšties laktonai dažniausiai buvo nustatyti galvijų m÷giniuose. Visais atvejais pašarai buvo užkr÷sti grybeliais.
Zeranoli (α-zearalanolis) yra nesteroidinis, sintetinis estrogenas. Jo 12-36 mg implantai galvijų augimui stimuliuoti suleidžiami po ausies oda. Zeranolis organizme metabolizuojamas į β-zearalanolį (taleranolį) ir nedidelis kiekis į zearalanoną (Kleinova et al., 2002). Zeranolis ir jo metabolitai yra resorcilo rūgšties laktonai. Zearalenoną taip pat gamina Fusarium grybeliai, kurias dažnai yra užkr÷sti javai.Tod÷l į žmonių organizmą zeranolio metabolitai gali patekti vartojant sintetinį zeranolį kaip augimo stimuliatorių ir šeriant galvijus grybeliais apkr÷stais javais (Kleinova et al., 2002).
Zeranolis dideliais kiekiais retai naudojamas gyvūnams (Kolok, Sellin, 2008), tod÷l audiniuose randami tik nedideli jo liekanų kiekiai nanogramais (Laganá et al., 2001). Daugelis tyr÷jų (Nazli et al., 2005; Dickson et al., 2009), ištyrę 300 bandinių, zeranolio liekanų nenustat÷.
Zeranolis ir jo metabolitai veikia kaip estrogenų receptorių agonistai, jiems veikiant gyvūnams pasireiškia estrogeninis poveikis (Le Guevel, Pakdel 2001, Leffers et al., 2001, Nikaido et al. 2005, Galbraith 2002). Vengrijos mergait÷ms, kurių kraujo serume nustatytas zearalanonas, pasireišk÷ ankstyvas lytinis brendimas ir mastopatija (Szuets et al., 1997; Massart et al., 2008). Kadangi padidintas estrogenų kiekis žmon÷ms veikia kancerogeniškai, tod÷l zeranolis taip pat gali sukelti v÷žinius susirgimus (Pillay et al., 2002). Atlikus zeranolio ir jo metabolitų mutageninius tyrimus buvo gauti neigiami rezultatai (Metzler, Pfeiffer, 2001). Zeranolis ir jo metabolitai nustatomi imunofermentiniu, dujų ar skysčių chromatografijos su masių spektrometrija metodu (Tuomola et al., 2002; Sorensen, Elbaek, 2005; Wang S., Wang H., 2007; Yang et al., 2009). Lietuvoje buvo pripažinti taršos šaltiniu, gydymas neteis÷tomis medžiagomis nebuvo nustatytas.
Zearalenonas nustatomas augalin÷s kilm÷s maisto produktuose, pašaruose, aukšto efektyvumo skysčiu chromatografijos metodu (AESCh), grūduose, pašaruose imunofermentin÷s analiz÷s (IFA) metodu, zeranolis ir taleranolis nustatomas šlapime, dujų chromatografijos- masių spektrometrijos (DCh-MS) metodu, zeranolio kiekis m÷soje nustatomas IFA metodu.
19 lentel÷.Metodai naudojami vaistų likučiams nustatyti (Stolker, Brinkman, 2005) Medžiagos
grup÷ Veiklioji medžiaga
Laboratorinis
metodas Nustatymo limitas
Dietilstilbestrolis 1 µg/kg Heksoestrolis 1 µg/kg A 1 Stilbenai Dienoestrolis GC-MS 2 µg/kg Metiltiouracilas Propiltiouracilas A 2 Tireostatikai Tiamazolis HPLC 100 µg/kg Imunofermentinis (ELISA) 1 µg/kg GC-MS Trenbolonas 2 µg/kg A 3 Medžiagos veikiančios androgeniškai 19-nortestosteronas GC-MS 2 µg/kg Medroksiprogesteronas Chlormalidonas A 3 Medžiagos veikiančios gestageniškai Megestrolis Imunofermentinis (ELISA) 5 µg/kg A 4 Oestrogeniškai veikiančios medžiagos Zeranolis GC-MS 2 µg/kg Klenbuterolis Imunofermentinis Salbutamolis GC-MS A 5 Beta agonistai mabuterolis 1 µg/kg
IFA (ELISA) - imunofermentin÷s analiz÷s metodas; DCh (GC) - dujų chromatografijos metodas;
DCh-MS (GC-MC)- dujų chromatografijos – masių spektrometru metodas; AESCh (HPLC)- aukšto efektyvumo skysčių chromatografijos metodas; PSCh (TLC) - plonasluoksn÷s chromatografijos metodas;
SCh-MS/MS (LC-MC)- skysčių chromat. su dvigubu masių spektrometru.
ES tiriant steroidus, daugiausia neatitikimų nustatyta galviju m÷giniuose. Nuo 2005 m. neatitikimų skaičius d÷l hormonu ir hormoniniu poveikiu pasižyminčių medžiagų galvijų m÷giniuose tolygiai maž÷jo. 2007 m. padaug÷jo neatitikimu d÷l tireostatikų (tiouracilo). Manoma, kad tiouracilas pateko į gyvūnų organizmą juos šeriant kryžmažiedžiais augalais.