Urolitų formavimasis yra viena pagrindinių šunų šlapimo sistemos problemų (1). Atlikto tyrimo duomenimis, šlapimo sistemos akmenlige dažniau serga grynaveisliai šunys (79,91 proc.) nei mišrūnai. Daugiausiai iš grynaveislių šunų sirgo mažųjų ir vidutinių veislių šunys (62 proc.). Tyrimo metu buvo užfiksuota daugiausiai susirgimo atvejų tarp grynaveislių Jorkšyro terjerų, mopsų, ši cu ir prancūzų buldogų. Literatūros šaltiniuose aprašoma, kad daugiausiai urolitų buvo aptinkama pas grynaveislius šunis (75,2 proc.). Buvo identifikuotos 23 veislės, iš kurių daugiau negu pusė buvo mažų veislių šunys, turėjo polinkį urolitiazės pasireiškimui (2).
Autorių duomenimis, urolitų formavimasis vyksta įvairaus amžiaus šunų organizme ir įrodyta, kad 5-9 metų šunys turi didžiausią (64 proc.) urolitų pasireiškimą tarp visų amžiaus grupių (1). Struvitinės akmenligės atveju amžius gali varijuoti nuo 1 mėn. iki 19 metų amžiaus (12). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didesnį polinkį sirgti šlapimo sistemos akmenlige turi 6-10 metų šunys ir vienas susirgimo atvejis užfiksuotas šunų iki 1 metų amžiaus grupėje, kai akmenligė buvo nustatyta 6 mėn. Berno zenenhundui, kuriam ultragarsinio tyrimo metu buvo identifikuoti smulkūs urolitai šlapimo pūslėje ir struvitinė kristalurija.
Patinai yra labiau linkę formuoti kalcio oksalato ir metabolinius urolitus, o patelės daugiau formuoja struvitus ir mišrios sudėties urolitus (1, 9). Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai aptinkami kristalai buvo struvitai (31 atvejis, 44,93 proc.), tuo tarpu struvitai ir amorfiniai kristalai buvo nustatyti 4 atvejais (5,8 proc.). Struvitai pasireiškė 1,5 karto dažniau patinams nei patelėms bei visų tipų kristalai buvo aptinkami dažniau pas patinus nei pateles. Analizuojant visus tiriamuosius, nepriklausomai nuo veislės, šlapimo sistemos akmenlige 1,76 karto dažniau sirgo patinai nei patelės. Daugiausiai urolitiazė pasireiškė nekastruotiems šunims (96 proc.), o kastruoti šunys sudarė vos 4 proc. atvejų. Nekastruoti šunys serga urolitiaze 24 kartus dažniau nei kastruoti šunys. Vertinant mokslinių straipsnių duomenis, įvairių urolitų pasireiškimas nekastruotiems šunų patinams yra daugiau negu 3 kartus didesnis nei kastruotiems, o nekastruotoms patelėms 1,88 karto didesnis nei kastruotoms. Nekastruoti patinai turi 1,73 karto didesnę tikimybę susirgti šlapimo takų akmenlige nei nekastruotos patelės (16).
2018-2020 m. duomenimis, yra nustatyti dažniausiai pasireiškiantys šlapimo sistemos akmenligės klinikiniai požymiai ir jų pasiskirstymas priklauso nuo kristalų tipo. Dažniausiai aptinkami kristalai buvo struvitai (31 atvejis, 44,93 proc.), tuo tarpu struvitai ir amorfiniai kristalai buvo nustatyti 4 atvejais (5,8 proc.). Struvitai pasireiškė 1,5 karto dažniau patinams nei patelėms bei visų tipų kristalai buvo aptinkami dažniau pas patinus nei pateles. Dažniausias simptomas esant šlapimo takų akmenligei buvo poliakiurija (49 atvejai, 25,39 proc.), antras dažniausias simptomas buvo hematurija, o rečiausias simptomas buvo anurija. Poliakiurija pasireiškia 6 kartus dažniau nei
38 anurija. Lyginant klinikinių požymių pasireiškimą pagal urolitų lokalizaciją šlapimo sistemos organuose, pastebima, kad pagrindiniai klinikiniai požymiai yra strangurija, oligurija ir abdominalinis skausmas, kai urolitai yra šlapimo pūslėje. Tyrimo metu buvo užfiksuoti 4 atvejai, kai urolitai buvo lokalizuoti šlaplėje. Šiais atvejais pasireiškė abdominalinis skausmas, strangurija, poliakiurija, oligurija ir anurija. Mokslinių straipsnių duomenimis, šunų akmenligės klinikinių požymių pasireiškimas priklauso nuo urolitų dydžio, formos, lokalizacijos. Šlapimo sistemos organuose esant smulkiems urolitams bei kristalurijos atveju yra dirginama šlapimo sistemos gleivinė, sunkiai pasišalina urolitai ir kristalai su šlapimu, todėl dažniausiai pastebima poliakiurija, strangurija, hematurija (4). Bakterinių infekcijų pasireiškimo atveju galimas piurijos pasireiškimas (22). Susitraukinėjant šlapimo pūslei ir dėl dažno bandymo šlapintis urolitai gali patekti į šlaplę ir sukelti šlapimo takų obstrukciją, dėl kurios gali pasireikšti padidėjusi pilvo apimtis, susilaikantis šlapimas, skausmingumas, anurija (23).
Patelės įvairių tyrimų metu buvo įvardijamos kaip dažniausiai sergančios struvitine urolitiaze, toks pasireiškimas paaiškinamas tuo, kad patelėms dažniau pasireiškia šlapimo takų infekcijos (dėl trumpesnio šlapimo takų nei patinų). Staphylococcus pseudointermedius ir Proteus spp. dažniausiai siejamos su struvitine urolitiaze, sukelta ureazę produkuojančių bakterijų. Pseudomonas spp.,
Klebsiella spp. ir Escherichia coli – tai bakterijos, kurios gali gaminti ureazę (1). Tyrimo metu
užfiksuota, kad bakteriologinis šlapimo tyrimas atliktas tik penkiems šunims. Bakteriologinio tyrimo metu buvo aptikta Proteus spp., Staphylococcus spp., Enterococcus spp., o likusiuose 2 mėginiuose nebuvo nustatyta mikroorganizmų. Iš šlapimo išskirtas Staphylococcus spp. buvo jautrus enrofloksacinui, gentamicinui, nitrofurantoinui ir atsparus amoksicilinui su klavulano r., amoksicilinui, penicilinui. Proteus spp. - jautrūs ciprofloksacinui, cefalotinui, o Enterococcus spp. nustatytas jautrumas amoksicilinui su klavulano r., amoksicilinui, ampicilinui, enrofloksacinui, gentamicinui. Visais trim atvejais, paskirta pirminė antibakterinė terapija, remiantis bakteriologinio tyrimo duomenimis, buvo tinkamai paskirta, t.y. mikroorganizmai nebuvo atsparūs paskirtoms antibakterinėms medžiagoms. Visiems tiriamiesiems, kuriems buvo atliktas bakteriologinis šlapimo tyrimas, buvo nustatyti magnio amonio fosfato kristalai šlapime, 60 proc. atvejų tai buvo patinai, nors mikroorganizmų atžvilgiu teigiami mėginiai buvo surinkti iš 66,67 proc. atvejų iš patelių.
Urolitai aptinkami šlapimo pūslėje ir šlaplėje (61,9 proc.), tik šlapimo pūslėje (33,3 proc.) ir šlapimo pūslėje ir inkstuose (4,8 proc.). Didžioji dalis urolitų yra rentgenokontrastiški (85,7 proc.) (6). Inkstai nėra dažna šunų akmenligės vieta, daugiausia urolitai šunims randami šlapimo pūslėje ar šlaplėje. Šlapimo takų infekcija gali nulemti šlapimo takų akmenligės susidarymą, tai gali paveikti urolitų formavimo vietą. Struvito akmenys, susiję su Staphylococcus aureus šlapimo takuose, dažniausiai buvo šlapimo pūslėje (1). Tyrimo metu dažniausiai šlapimo taktų akmenligės lokalizacija buvo šlapimo pūslė (71,01 proc.). Antra pagal dažnumą vieta buvo šlaplė ir šlapimo
39 pūslė (10,14 proc.) ir 4 atvejais akmenligė nustatyta inkstuose. 3 metų amžiaus cvergšnaucerio patelei, kuriai buvo atliktas bakteriologinis šlapimo tyrimas ir nustatyta Staphylococcus spp. mikroorganizmai šlapime, urolitai buvo aptikti šlapimo pūslėje.
Atlikto tyrimo metu dažniausiai buvo taikomi ultragarsinis ir rentgeninis vaizdinės diagnostikos metodai. Literatūroje yra pateikiama daug skirtingų vaizdinės diagnostikos metodų: rentgeninis, ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija, uretroskopija (4, 5). Papildomai turi būti atliekami šlapimo biocheminiai ir mikroskopiniai tyrimai bei kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai, kad būtų galima įvertinti bendrą gyvūno būklę (3). Urolitų mineralinė sudėtis nebuvo nustatoma tyrimo metu, tačiau remiantis literatūros šaltinių duomenimis yra svarbu atlikti mineralinės sudėties tyrimus. Cheminę urolitų kiekybinę ir kokybinę sudėtį galima nustatyti atliekant stereoskopinę mikroskopiją, infraraudonųjų spindulių - spektroskopiją, skenuojančią elektroninę mikroskopiją ir rentgeno spindulių analizę (2, 5). Tyrimo metu buvo pastebėta, kad 8 atvejais, kuomet šlapime nebuvo aptikti kristalai, vėliau atliekant vaizdinės diagnostikos tyrimus buvo nustatyti urolitai.
Urolitiazės gydymo metu buvo taikomos įvairios procedūros, priklausomai nuo urolitų dydžio, lokalizacijos ir kristalų tipo. Šlapimo pūslės kateterizacija ir/ar cistotomija ar uretrotomijos, uretrostomijos, šlapimo pūslės plovimas buvo atliekami šunims, kuriems pasireiškė šlapimo sistemos akmenligė. Dažniausiai buvo atliekama cistotomija, o rečiausiai atlikta procedūra buvo uretrotomija. Gydymo metu 47 šunims buvo taikoma dieta, dažniausiai buvo skiriamos „Hill’s u/d”, „Royal Canin urinary s/o“, „Specific CCD“ veterinarinarinės dietos priklausomai nuo šlapimo pH reikšmės. Šunims, kurie serga šlapimo sistemos akmenlige, yra taikomas simptominis gydymas, skysčių terapija ir antibakterinis gydymas. Iš visų tiriamųjų (n=69) antibakterinis gydymas buvo skiriamas didžiajai daliai tiriamųjų, t.y. 79,71 proc. Daugiau nei pusei antibakterine terapija gydytų šunų buvo skiriamas amoksicilinas su klavulano r., todėl ir dažniausiai taikyta antibakterinė medžiaga buvo amoksicilinas. Kita dažniausiai taikoma antibakterinė medžiaga yra enrofloksacinas, o rečiausiai buvo skiriamas gydymas su cefaleksinu. Literatūroje pateikiama, kad urolitų šalinimui iš šlapimo sistemos organų, kaip alternatyvą chirurginiam gydymui, galima taikyti litotripsiją su hidropropulsijos metodu (VUH) arba su šlapimo pūslės kateterizavimu. Litotripsijos metodu galima pašalinti urolitus, esančius įvairiose šlapimo sistemos organų vietose (36, 37). Akmenligės gydyme yra svarbus šlapimo pH kontroliavimas taikant dietas, preparatus ir antibiotikų terapiją. Antibiotikų terapija turi būti taikoma bent 1 mėn. nuo gydymo pradžios, nes, vykstant urolitų tirpdymo procesui, gali atsirasti bakterijų (22).
40
IŠVADOS
1. Nepriklausomai nuo veislės, šlapimo sistemos akmenlige 1,76 karto dažniau sirgo patinai nei patelės. Nekastruoti šunys urolitiaze serga 24 kartus dažniau nei kastruoti šunys.
2. Daugiausiai susirgimo atvejų nustatyta 6-10 metų amžiaus grupėje, vidutinis sirgusio šuns amžius 7,7 metai. 6-10 metų amžiaus patelės serga šlapimo sistemos akmenlige 2,4 karto dažniau nei 11-14 metų patelės.
3. Šlapimo sistemos akmenligė 3,9 karto dažniau sirgo grynaveisliai šunys nei mišrūnai.
4. Dažniausias simptomas esant šlapimo takų akmenligei buvo poliakiurija, antras dažniausias simptomas buvo hematurija, o rečiausias simptomas buvo anurija. Poliakiurija pasireiškia 6 kartus dažniau nei anurija.
5. Šlapimo sistemos akmenlige sergantiems šunims magnio amonio fosfato (struvitai) kristalai buvo aptinkami 6,2 karto dažniau nei kalcio oksalato kristalai. Struvitai pasireiškė 1,5 karto dažniau patinams nei patelėms.
6. Ultragarsinis tyrimo metodas 3,5 karto dažniau taikomas nei rentgeninis tyrimas.
7. Šlapimo sistemos akmenligės gydymui buvo taikomas kombinuotas procedūros, antibakterinės terapijos ir dietos metodas 1,5 karto dažniau nei taikoma antibakterinė terapija kartu su dieta ir 2,4 karto dažniau nei taikoma procedūra (kateterizacija ir chirurginis gydymo metodas) ir antibakterinė terapija. Rečiausiai buvo taikoma procedūros ir dietos kombinacija 1,45 proc. atvejų.
41
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Hoxha Z, Rapti D. Urolithiasis in dogs. Albanian Journal of Agricultural Sciences. 2017;637– 40.
2. Del Angel-Caraza J, Diez-Prieto I, Pérez-García CC, García-Rodríguez MB. Composition of lower urinary tract stones in canines in Mexico City. Urological research. 2010;38(3):201–4. 3. Ackerman N. Nutritional management of canine urolithiasis. . The Veterinary Nurse.
2016;7(1):12–7.
4. Runge JJ, Berent AC, Mayhew PD, Weisse C. Transvesicular percutaneous cystolithotomy for the retrieval of cystic and urethral calculi in dogs and cats: 27 cases (2006–2008). Journal of the American Veterinary Medical Association. 2011;239(3):344–9.
5. Nykamp SG. Dual-energy computed tomography of canine uroliths. . American journal of veterinary research. 2017;78(10):1150–5.
6. Fromsa A, Saini NS, Rai TS. Diagnosis, Prediction and Mineral Analysis of Uroliths in Canines. Global Veterinaria. 2011;610–7.
7. Libermann SV, Doran IC, Bille CR, Bomassi EG, Rattez EP. Extraction of urethral calculi by transabdominal cystoscopy and urethroscopy in nine dogs. Journal of Small Animal Practice. 2011;52(4):190–4.
8. Langston C, Gisselman K, Palma D, McCue J. Diagnosis of urolithiasis. Compend Contin Educ Vet. 2008; 30(8): 447-450.
9. Houston DM, Weese HE, Vanstone NP, Moore AEP, Weese JS. Analysis of canine urolith submissions to the Canadian Veterinary Urolith Centre, 1998-2014. . The Canadian veterinary journal. 2017;58(1):45–50.
10. Brandenberger-Schenk F, Rothenanger E, Reusch CE, Gerber B. Uroliths of dogs in Switzerland from 2003 to 2009. Schweizer Archiv für Tierheilkunde. 2015;157(1):41–8.
11. Mendoza-López CI, Del-Angel-Caraza J, Aké-Chiñas MA, Quijano-Hernández IA, Barbosa-Mireles MA. Canine Silica Urolithiasis in Mexico (2005–2018). Veterinary medicine international. 2020;2020:8883487.
12. Palma D, Langston C, Gisselman K, McCue J. Canine struvite urolithiasis. Compendium (Yardley, PA). 2013;35(8):E1;
13. Okafor CC, Lefebvre SL, Pearl DL, Yang M, Wang M, Blois SL, et al. Risk factors associated with calcium oxalate urolithiasis in dogs evaluated at general care veterinary hospitals in the United States. . Preventive veterinary medicine. 2014;115(3–4):217–28.
42 14. Hunprasit V, Schreiner PJ, Bender JB, Lulich JP. Epidemiologic evaluation of calcium oxalate urolithiasis in dogs in the United States: 2010-2015. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2019;33(5):2090–5.
15. Syme HM. Stones in cats and dogs: What can be learnt from them? Arab Journal of Urology. 2012; Available from: https://www.tandfonline.com/doi/pdf/10.1016/j.aju.2012.06.006
16. Florey J, Ewen V, Syme H. Association between cystine urolithiasis and neuter status of dogs within the UK. Journal of small animal practice. 2017;58(9):531–5.
17. Hesse A, Hoffmann J, Orzekowsky H, Neiger R. Canine cystine urolithiasis: A review of 1760 submissions over 35 years (1979-2013). The Canadian veterinary journal. 2016;57(3):277–81. 18. Houston DM, Weese HE, Evason MD, Biourge V, van Hoek I. A diet with a struvite relative
supersaturation less than 1 is effective in dissolving struvite stones in vivo. British Journal of Nutrition. 2011;106(S1):S90–2.
19. Tion M, Dvorska J, Saganuwan S. A review on urolithiasis in dogs and cats. Bulgarian Journal Of Veterinary Medicine. 2015;18(1):1–18.
20. Karmi N, Brown E., Hughes S., McLaughlin B, Mellersh C., Biourge V, et al. Estimated Frequency of the Canine Hyperuricosuria Mutation in Different Dog Breeds. . Journal of veterinary internal medicine. 2010;24(6):1337–42.
21. Brons A‐., Henthorn P., Raj K, Fitzgerald C., Liu J, Sewell A., et al. SLC3A1 and SLC7A9 Mutations in Autosomal Recessive or Dominant Canine Cystinuria: A New Classification System. Journal of veterinary internal medicine. 2013;27(6):1400–8.
22. Tion M, Dvorska J, Saganuwan S. A review on urolithiasis in dogs and cats. Bulgarian Journal Of Veterinary Medicine. 2015;18(1):1–18.
23. Dinesh D, Behl SM, Singh P, Tayal R, Pal M, Chandolia RK. Diagnosis of urinary bladder diseases in dogs by using two-dimensional and three-dimensional ultrasonography. Veterinary World. 2015;8(7):819–22
24. Cianciolo RE, Mohr FC. Urinary system. Jubb, Kennedy, and Palmer’s pathology in domestic animals. 2015;2:376–421.
25. Nelson RW, Couto CG. Small animal internal medicine [Internet]. St. Louis, Mo: Elsevier/Mosby; 2014. 11 p.
26. Elliott J, Grauer GF, Westropp JL. BSAVA manual of canine and feline nephrology and urology. Quedgeley: British Small Animal Veterinary Association; Third edition ed. Quedgeley: British Small Animal Veterinary Association 2017.
27. Killilea DW, Westropp JL, Shiraki R, Mellema M, Larsen J, Kahn AJ, et al. Elemental Content of Calcium Oxalate Stones from a Canine Model of Urinary Stone Disease. PloS one. 2015;10(6):e0128374.
43 28. Kumar D, Behl SM, Singh P, Pal M, Chandolia RK. Diagnosis and surgical management of
urolithiasis in dogs. . Intas Polivet. 2016;17(1):164.
29. Shah MA, Bhat AR, Basha MA, Saxena A. Surgical Management of Urolithiasis in Male Dogs: A Clinical Review of 10 Cases. The indian journal of veterinary sciences and biotechnology. 2018;13(3).
30. Gatoria IS, Saini NS, Rai TS, Dwivedi PN. Comparison of three techniques for the diagnosis of urinary tract infections in dogs with urolithiasis. Journal of Small Animal Practice. 2006;47(12):727–32.
31. Gnanandarajah J, Johnson T, Kim H, Abrahante J, Lulich J, Murtaugh M. Comparative faecal microbiota of dogs with and without calcium oxalate stones. . Journal of Applied Microbiology. 2012;113(4):745–56.
32. Maden M, Ider M, Parlak K, Ozturk A. Treatment of Complete Urethral Obstruction by using Pneumatic Lithotripsy in a Dog: A Preliminary Report [Internet]. 2016.
33. Webb JA, Rosati M, Naigamwalla DZ, Defarges A. The use of medetomidine-based sedation protocols to perform urohydropropulsion and cystoscopy in the dog. Canadian veterinary journal. 2014;55(1):1213–8.
34. Grant D., Werre S., Gevedon M. Holmium : YAG Laser Lithotripsy for Urolithiasis in Dogs. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2008;22(3):534–9.
35. Langston C, Gisselman K, Palma D, McCue J. Methods of urolith removal. Compendium (Yardley, PA). 2010;32(6):E1.
36. Defarges A, Dunn M, Berent A. New alternatives for minimally invasive management of uroliths: lower urinary tract uroliths. Compendium (Yardley, PA). 2013;35(1):E1.
37. Bevan JM, Lulich JP, Albasan H, Osborne CA. Comparison of laser lithotripsy and cystotomy for the management of dogs with urolithiasis. Journal of the American Veterinary Medical Association. 2009;234(10):1286–94.
38. Defarges A, Dunn M. Use of Electrohydraulic Lithotripsy in 28 Dogs with Bladder and Urethral Calculi. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2008;22(6):1267–73.
39. Lulich JP, Osborne CA, Albasan H, Monga M, Bevan JM. Efficacy and safety of laser lithotripsy in fragmentation of urocystoliths and urethroliths for removal in dogs. Journal of veterinary internal medicine. 2009;234(10):1279–85.
40. Allen HS, Swecker WS, Becvarova I, Weeth LP, Werre SR. Associations of diet and breed with recurrence of calcium oxalate cystic calculi in dogs. . Journal of the American Veterinary Medical Association. 2015;246(10):1098–103.
44 42. Dolinsek D. Calcium oxalate urolithiasis in the canine: surgical management and preventative
strategies. The Canadian veterinary journal. 2004;45(7):607–9.
43. Pinel CB, Monnet E, Reems MR. Laparoscopic-assisted cystotomy for urolith removal in dogs and cats - 23 cases. The Canadian veterinary journal. 2013;54(1):36–41.
44. Dear JD, Larsen JA, Bannasch M, Hulsebosch SE, Gagne JW, Johnson EG, et al. Evaluation of a dry therapeutic urinary diet and concurrent administration of antimicrobials for struvite cystolith dissolution in dogs. BMC Veterinary Research. 2019;15.
45. Lulich J., Berent A., Adams L., Westropp J., Bartges J., Osborne C. ACVIM Small Animal Consensus Recommendations on the Treatment and Prevention of Uroliths in Dogs and Cats. Journal of the American Veterinary Medical Association. 2016;30(5):1564–74.
46. Chutipongtanate S, Chaiyarit S, Thongboonkerd V. Citrate, not phosphate, can dissolve calcium oxalate monohydrate crystals and detach these crystals from renal tubular cells. European journal of pharmacology. 2012;689(1–3):219–25.
47. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500) (Žin. 1997, Nr. 108-2728)