Karvių pieno kiekis, pieno sudėtis ir vaisingumas priklauso nuo pašarų ir juose esančių mineralų. Siekiant pagerinti mineralų pasisavinimą organizme, buvo sukurta chelatinė jų forma. Todėl ypatingai svarbu, kad pašare esančios maisto medžiagos būtų gerai pasisavinamos ir panaudojamos produkcijai gaminti (Jukna ir kt., 2005). Kaip teigia S. Japertas (2008), J. Klimaitė (2005), kad chelatų formoje esančius mikroelementus gyvuliai gali pasisavinti žymiai geriau. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad papildant melžiamų karvių racionus mineraliniais, energiniais ir baltyminiais papildais, užtrūkio metu bei pirmaisiais laktacijos mėnesiais padaugėja mikroelementų kraujyje, daugiau primelžiama natūralaus ir koreguoto pieno, jis baltymingesnis, bet mažesnio riebumo (Bartkevičiūtė, Černiauskienė, 2004). S. Kinal su kitais mokslininkais (2005) nustatė, kad duodant karvėms mangano papildų su cinku ir variu tris laktacijos mėnesius, padidėja pieno primilžis ir baltymų kiekis piene.
Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad panaudojus chelatizuotus papildus „Cow Care“ bandomosios grupės karvių pieno kiekis buvo 7,38 proc., baltymų kiekis – 0,15 proc., pieno riebumas – 1,47 proc. didesnis nei kontrolinės grupės karvių, kurios gavo geriamojo vandens.
Laktozė yra svarbus angliavandenis, kuris lemia primelžto pieno kiekį ir jo sudėtį bei parodo karvių energijos balansą (Heuer, 2004). Kadangi laktozė sintetinama karvės tešmenyje, jos sintezės medžiaga yra gliukozė, kuri sintetinama kepenyse. Galima teigti, kad pieno sintezė ypač priklauso nuo mikroorganizmų veiklos didžiajame prieskrandyje bei metabolizmo procesų organizme, o ne tik nuo raciono maistingumo (Jeroch ir kt., 2004). Ištirta, kad kuo karvė intensyviau mobilizuoja energijos atsargas, tuo dažniau suserga tešmens uždegimu ir piene mažėja laktozės, baltymų ir urėjos koncentracija, ženkliai padidėja somatinių ląstelių skaičius (Šimkienė ir kt., 2009; Žilaitis ir kt., 2006; Rezamand et al., 2007).
Tyrimo rezultatai parodė, kad panaudojus chelatizuotus papildus „Cow Care“ bandomosios grupės karvių laktozės kiekis piene didėjo ir buvo didesnis 0,07 proc. (p<0,05) nei kontrolinės grupės karvių piene. Pastarosios karvių grupės laktozės kiekis piene mažėjo.
Daugelis tyrėjų (Ahola et al., 2004; Strusińska et al., 2004; Kinal et al., 2005; Špakauskas ir kt., 2010) nustatė, kad, pieninėms karvėms skiriant mikroelementų Zn, Cu ir Mn junginius su aminorūgštimis ir chelatus, piene sumažėja somatinių ląstelių skaičius. S. Japertas (2006) teigia, kad padidintas vario ir mangano kiekis melžiamoms karvėms gali sumažinti SLS, kadangi abu elementai svarbūs imuninės sistemos veiklai.
Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės karvių piene somatinių ląstelių skaičius nežymiai mažėjo lyginant su kontrolinės grupės karvėmis, t. y. 25,98 proc. karvių (p<0,05) buvo didesnis už bandomosios grupės.
Šlapalo koncentracija – naudingas rodiklis, įeinantis į pieno testą ir glaudžiai besisiejantis su pašaro sudėtimi ir šėrimo balansu (Burgos et al., 2007). Baltymų apykaita organizme normali kai, šlapalo piene randama 15–30 mg proc. (Sederevičius ir kt., 2008). Reikia atminti, kad padidėjusi ar sumažėjusi urėjos koncentracija įspėja apie karvių reprodukcines ligas (Žilaitis, 2008).
Bandomosios grupės karvių piene urėjos koncentracija, 30 parų po veršiavimosi, buvo 33,16 proc. (p<0,05), 60 parų po veršiavimosi – 20,94 proc. (p<0,05) ir 90 parų po veršiavimosi – 28,17 proc. (p<0,05) mažesnė nei kontrolinės grupės karvių. Galime teigti, kad bandomosios ir kontrolinės grupių karvių baltymų apykaita organizme normali ir urėjos piene randama 15–30 mg proc.
Kaip teigia mokslininkai, kad kai sėklinama iki 30 parų po veršiavimosi, tai karvės 33 procentais prasčiau apsisėklina, o sėklinant karves, kai po apsiveršiavimo praeina 51–70 parų – apsivaisinimas padidėja iki 600 proc. Aminorūgščių chelatų priedai teigiamai įtakoja ir reprodukcines karvių savybes. Dauguma galvijų, kurių racionai papildomi šiais papildais apsivaisina iš pirmo sėklinimo, lengviau veršiuojasi, kyla mažiau komplikacijų pogimdyminiu periodu (Mohebbi-Fani ir kt., 2007). Taip pat įrodyta, kad panaudojus amino rūgščių chelatus, laikotarpis nuo apsiveršiavimo iki apsisėklinimo sutrumpėjo 25 dienomis (Formigoni, Parisini, Corradi, 2004).
Iš tyrimo metu gautų rezultatų matome, kad bandomosios grupės karvių, kurios gavo chelatizuotus papildus „Cow Care“, laikotarpis nuo veršiavimosi iki pirmos rujos buvo trumpesnis, t. y. 29,10 proc. (p<0,05) nei kontrolinių karvių, kurios gavo geriamojo vandens. Galime daryti išvadą, kad naudojant chelatizuotus papildus „Cow Care“ karvių neveršingumo laikotarpis trumpėja.
IŠVADOS
Remiantis atliktų tyrimų rezultatais galime daryti šias išvadas:
1. Panaudojus chelatizuotus papildus „Cow Care“ bandomosios grupės karvių pieno kiekis buvo didesnis 7,38 proc., nei kontrolinės grupės karvių, kurios gavo geriamojo vandens (p<0,05). 2. Bandomosios grupės karvių pieno baltymų kiekis buvo – 0,15 proc., pieno riebumas – 1,47
proc., laktozės kiekis piene 0,07 proc., didesnis nei kontrolinės grupės karvių. Somatinių ląstelių skaičius bandomosios grupės karvių buvo mažesnis 25,98 proc. už kontrolinės grupės karvių. Bandomosios grupės karvių urėjos koncentracija piene 30 parų po veršiavimosi tyrimo buvo 33,16 proc., 60 parų po veršiavimosi – 20,94 proc. ir 90 parų po veršiavimosi – 28,17 proc. mažesnė nei kontrolinės grupės karvių (p<0,05).
3. Bandomosios grupės karvių laikotarpis nuo veršiavimosi iki pirmos rujos buvo trumpesnis 29,10 proc. nei kontrolinės grupės karvių (p<0,05).
REKOMENDACIJOS
Rekomenduojama sugirdyti chelatizuoto papildo po 100 ml tirpalo atskiesto iki 500 ml geriamuoju vandeniu užtrūkintoms karvėms 14–21 paras prieš apsiveršiavimą, tik po apsiveršiavimo ir 30 parų po apsiveršiavimo.
LITERATŪRA
1. Ahola J. K., Baker D. S., Burns P. D., Mortimer R.G., Enns R. M., Whittier J. C., Geary T. W., Engle T. E. Effect of copper, zinc and manganese supplementation and source on reproduction, mineral status and performance in grazing beef cattle over a two-year period. J. Anim. Sci. 2004. Vol. 82 (8). P. 2375 – 83.
2. Akar Y., Vildiz H. Concentrations of Some Minerals in Cows with Retained Placenta and Abortion. Turk. J. Vet. Anim. Sci. 2005. Vol. 29. P. 1157 – 1162.
3. Andrieu S. Is there a role for organic trace element supplements in transition cow health. Vet. J. 2008.Vol. 176. P. 77 – 83.
4. Ashmead H. D., Samford R. A. Effects of Metal Amino Acid Chelates or Inorganic Minerals on Three Successive Lactations in Dairy Cows. Intern. J. Appl. Res. Vet. Med. 2004. Vol. 2 (3). P. 181 – 188.
5. Bartkevičiūtė Z., Černiauskienė J. Pieninių karvių produktyvumo kaita šeriant racionu su papildais. Vet. Med. Zoot. 2004. T. 27 (49). P. 47 – 51.
6. Bosseboeuf Y., Bourdonnais A., Ashmead H. D., Ashmead S. D. The effect of copper, zinc, and manganese amino acid chelates on dairy cow reproduction on eight farms: field trial. Intern. J. Appl. Res. Vet. Med. 2006. Vol. 4 (4). P. 313 – 319.
7. Burgos S. A., Fadel J. G., De Peters E. J. Prediction of Ammonia Emission from Dairy Cattle Manure Based on Milk Urea Nitrogen Relation of Milk Urea Nitrogen to Urine Urea Nitrogen Excretion. J. Dairy Sci, December 1. 2007. Vol. 90 (12). P. 5499 – 5508.
8. Dewayne H., Stephen D., Royce A. Effects of Metal Amino Acid Chelates on Milk Production, Reproduction, and Body Condition in Holstein First Calf Heifers. Intern. J. Appl. Res. Vet. Med. 2004. Vol. 2 (4). P. 252 – 260.
9. Erdogan S., Celik S., Erdogan Z. Seasonal and locational effects on serum, milk, liver and kidney chromium, manganese, copper, zinc, and iron concentrations of dairy cows. Biol. Trace Elem. Res. 2004. Vol. 98. No. 1. P. 51–61 Ferguson J. D., Tomlinson D., Socha M. Effects of inorganic and organic (4-PlexR) trace mineral supplementation on milk production and reproduction. J. Dairy Sci. 2004. Vol. 87 (Suppl. 1). P. 117.
10. Formigoni A., Parisini P, Corradi F. The use of amino acid chelates in high Production milk cows. University of Bologna. 2004. P. 170 – 185.
11. Fuerst-Waltl B., Schwarzenbacher H., Perner CH.,Solkner J. Effects o fage and environmental factors on semen production and semen quality of Austran Simmental bulls. University of Natural Resources and Applied Life Sciences Vienna, Department of Sustainable Agricultural
Systems, Division of Livestock Sciences, Gregor Mendel-Str. 33, A – 1180 Vienna, Austria. Animal Reproduction Science. Volume 95, Issues 1 - 2, 2006. P. 27 – 37.
12. Gressley T. F. Zinc, copper, manganese, and selenium in dairy cattle rations. University of Delaware. Department of animal and food sciences. 2009. P. 65 – 71.
13. Greičiuvienė A., Jukna Č., Malakauskas M., Markevičiūtė D., Minkevičius V., Rudejevienė J., Semokienė D.,Šernienė L. Pieno ūkis. 2009. P.127.
14. Guyot H., Saegerman C., Lebreton P., Sandersen C., Rollin F. Epidemiology of trace elements deficiencies in Belgian beef and dairy cattle herds. J. Trace Elem. Med. Biol. 2009. Vol. 23 (2). P. 116 – 123.
15. Hall O. J. Appropriate methods of diagnosing mineral deficiencies in Cattle. Tri-State Dairy Nutrition Conference Utah State University. 2006. P. 43 – 50.
16. Hansen S. L., Spears J. W., Lioyd K. E., Whisnant C. S. Feeding a Low Manganese Diet to Heifers During Gestation Impairs Fetal Growth and Development. J. Dairy Sci. 2006. Vol. 89. P. 4305 – 4311.
17. Hansen S. L., Ashwell M. S., Moeser A. J., Fry R. S., Knutson M. D., Spears J. W. High dietary iron reduces transporters involved in iron and manganese metabolism and increases intestinal permeability in calves. J. Dairy Sci. 2010. Vol. 93. No. 2. P. 656 – 665.
18. Heidarpour B. M., Mohri M., Seifi H. A., Alavi Tabatabaee A. A. Effects of parenteral supply of iron and copper on hematology, weight gain and health in neonatal dairy calves. Vet. Res. Commun. 2008. Vol. 32. N. 7. P. 553 – 561.
19. Heuer C. The use of test day informatikon of dairy cows in early lactation. J Dairy Sci. 2004. Vol.87. P. 593 – 601.
20. Hosnedlová B., Trávníček J., Šoch M. Current viewof the significance of zinc for ruminants a eview. Agricultura tropica et subtropica. 2007. Vol. 40 (2). P. 57 – 64.
21. Japertas S. Mikroelementai tešmens būklei gerinti ir somatinių ląstelių skaičiaus piene mažinimui. Pienininkystė. 2006. T 11.
22. Jeroch H., Drochner W., Simon O. Ernährung landwirschaftlicher Nutztiere. Stuttgart. 1999. P. 87 – 94.
23. Jeroch H., Šeškevičienė J., Kulpys J. Žemės ūkio gyvulių ir paukščių mitybos fiziologinės reikmės. Kaunas. 2004. P. 158.
24. Jucevičienė A. Chelatiniai mineralų junginiai – geriausiai organizmo pasisavinami mineralai. Gydymo menas. 2004. Nr. 11. P. 21 – 23.
on the yield, composition and quality of milk. Bull. Vet. Inst. Pulawy. 2005. Vol. 49. P. 423 – 426.
27. Kinal S., Korniewicz A., Slupczynska M., Bodarski R., Korniewicz D., Čermak B. Effect of the application of bioplexes of zinc, copper and manganese on milk quality and composition of milk and colostrum and some indices of the blood metabolic profile of cows. Czech. J. Anim. Sci. 2007. Vol. 52 (12). P. 423 – 429.
28. Klaas I. C., Enevoldsen C., Ersbøll A.K., Tölle U. Cow–Related Risk Factors for Milk Leakage American Dairy Science Association. J. Dairy Sci. 88. 2005. P. 128 – 136.
29. Klimaitė J. Karvių sergančių slaptuoju mastitu diagnostika, gydymas ir profilaktika. Daktaro dezertacija. Kaunas. 2005.
30. Kulpys J., Stankevičius R. Produktyvių karvių šėrimo sistemos. Kaunas: Terra Publika. 2010. 9-25, P. 64 – 85.
31. Krys S., Lokajová E., Podhorský A., Pavlata L. Microelement Supplementation in Dairy Cows by Mineral Lick. Acta Vet. Brno. 2009. Vol. 78. P. 29 – 36.
32. Lietuvos žemės ūkis. Ekonominė apžvalga. 2004. V. LAEI. P. 152 – 157.
33. Matusevičius A. P., Špakauskas V. Galvijų mineralinių apykaita jos sutrikimai profilaktika ir gydymas. Kaunas. 2012. P.19 – 69.
34. McDonald P., Edwards R.A, Grieenhaugh J.F.D. Animal nutrition. Logman scientific and technical 1988m. P. 103 – 113.
35. McEvoy M., Kennedy E., Murphy J. P., Boland T. M., Delaby L., O'Donovan M. The effect of herbage allowance and concentrate supplementation on milk production performance and dry matter intake of spring-calving dairy cows in early lactation. J. Dairy Sci. 2008. Vol. 91 (3). P. 1258 – 69.
36. Mikroelementų svarba karvių mityboje. http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/gyvulininkyste/2219, prieiga internete 2014.09.23.
37. Mohebbi-Fani M., Nazifi E., Rowgani E., Namazi F. Association between serum mineral status and sub-optimal perforance in dairy cows in Fars Province. Int. J. Dairy Sci. 2007. Vol2. No 3. P. 281 – 286.
38. Nocek J. E., Socha M. T., Tomlinson D. J. The Effect of Trace Mineral Fortification Level and Source on Performance of Dairy Cattle. J. Dairy Sci. 2006. Vol. 89. P. 2679 – 2693. 39. Oruç H. H., Uzunoğlu I., Cengiz M. Suspected Iron Toxicity in Dairy Cattle. Uludag Univ. J.
Fac. Vet. Med. 2009. Vol. 28. No. 1. P. 75 – 77.
41. Paulauskas E. Mineralinių medžiagų svarba karvėms. Mano ūkis, 2012. http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/gyvulininkyste/2673-mineraliniu-medziagu-svarba-karvems, prieiga internete 2014.09.18.
42. Paulauskas E., Kuzmienė I., Kulpys J., Stankevičius R. Ar verta naudoti aukšto produktyvumo karvėms apsaugotus riebalus? VetInfo. 2010/2. P. 61 – 64.
43. Paterson J. A., Engle T. E. Trace Mineral Nutrition in Beef Cattle. Nutrition Conference of the University of Tennessee. 2005. P. 320.
44. Pašarų priedų naudojimas gyvūnų šėrimui, 2014, http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/554/, prieiga per internetą 2014.09.02.
45. Pašarinis priedas melžiamoms karvėms. 2014. http://www.vetmarket.lt/ourportfolio/dairy-pro-pasarinis-priedas-melziamoms-karvems, prieiga internete 2014.09.23.
46. Pašarų reikmė ir galvijų šėrimas. http://www.asu.lt/nm/l-projektas/ekologinisukis/82.htm, prieiga internete 2014.09.25.
47. Pavlata L., PodhorskyA., Pechova A, Chomat P. Differences in the occurrence of selenium, copper and zinc deficiencies in dairy cows, calves, heifers and bulls. Vet. Med.-Czech. 2005. Vol. 50 (9). P. 390 – 400.
48. Pechová A., Pavlata L., Lokajová E. Zinc Supplementation and Somatic Cell Count in Milk of Dairy Cows. Acta Vet. Brno. 2006. Vol. 75. P. 355 – 361.
49. Pikelis V. Galvijų reprodukcija. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Akademija, Kėdainių r. 2005. P. 38.
50. Rajala-Schultz P. J., Saville W. J. A. Sources of variation in milk urea nitrogen in Ohio dairy herds. J. Dairy Sci. 2003. Vol. 86. P. 1653 – 1661.
51. Rezamand P. Energy status, lipid – soluble vitamins and acute phase proteins in periparturient Holstein and Jersey dairy cows with or without subclinical mastitis. J. Dairy Sci. 2007. V. 90. P. 5097.
52. Rowe M. P., Powell J. G., Kegley E. B. Lester T. D., Williams C. L., Page R. J.,Rorie R. W. Influence of organic versus inorganic trace mineral supplementation on bull semen quality. University of Arkanas System Division of Agriculture, Department of Animal Science, Fayetteville, Ark. AAES Research Series 597. Arkanas Animal Science Department Report. 2011. P. 11 – 13.
53. Sederevičius A., Dabašinskienė A., Savickis S., Švedaitė V., Makauskas S. Pieno šlapalo azotas – svarbus melžiamų karvių mitybos indikatorius. 2008. T 44. P. 23 – 30.
55. Spears J. W., Schlegel P., Seal M. C., Lloyd K. E. Bioavailability of zinc from zinc sulfate and different organic zinc sources and their effects on ruminal volatile fatty acid proportions. Liv. Prod. Sci. 2004. Vol. 90. P. 211 – 217.
56. Sprinkle J. E., Cuneo S. P., Frederick H. M., EnnsR. M., Schafer D. W., Carstens G. E., Daugherty S.B., Noon T. H., Rickert B. M., Reggiardo C. Effects of a long-acting, trace mineral, reticulorumen bolus on range cow productivity and trace mineral profiles. J. Anim. Sci. 2006. Vol. 84. P. 1439 – 1453.
57. Spolders M., Sun H., Wähner M., Grün M., Rehage J., Flachowsky G. Influence of different copper and zinc supply on their concentrations in blood serum, liver and hair of dairy cows. Berl. Munch. Tierarztl. Wochenschr. 2008. Vol. 121 (7 - 8). P. 278 – 285.
58. Stanišauskienė D. Mineralinių medžiagų svarba karvėms. Mano ūkis. Kaunas, 2005. http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/gyvulininkyste/2673-mineraliniu-medziagu-svarba-karvems. prieiga internete 2014.10.10.
59. Stankūnienė V., Tacas J., Mišeikienė R. Pieno ūkio savininkui. Kaunas. 2008. p. 224 – 238. 60. Strusińska D., Mierzejewska J., Skok A. Concentration of mineral components, ß-carotene,
vitamins A and E in cows colostrums and milk when using mineral-vitamin supplements. Medycyna Wet. 2004. Vol. 6. P. 202 – 206.
61. Šimkienė A., Juozaitienė V., Juozaitis A., Šimkus A., Žilaitis V., Urbonavičius A. Laktozės kiekio karvių piene ryšiai su selekcionuojamais požymiais ir paveldimumas. Veterinarija ir zootechnika. T. 45 (67). 2009. P. 84.
62. Špakauskas V., Jokubauskienė V., Matusevičius A., Černauskas A., Ružauskas M., Klimienė I. Mineralinių priedų įtaka mikroelementų kiekiui melžiamų karvių kraujo serume. Veterinarija ir zootechnika. 2010. T. 51 (73).
63. Šrejberova P., Šoch M., Lukešova D. Mutual relations between copper and zinc in blood plasma in some selected categories of cattle and sheep. Agricult. Trop. Subtrop. 2005. Vol. 38. P. 64 – 70.
64. Travnicek J., Herzig I., Kursa J., Kroupova V., Navratilova M. Iodine content in raw milk. Vet. MedCzech. 2006. Vol. 51 (9). P. 448 – 453.
65. Uchockis V. Pieninių veislių galvijų šėrimas, IV dalis. 2013. http://www.pienoukis.lt/ pieniniu-veisliu-galviju-serimas-iv-dalis, prieiga internete 2014.09.25.
66. Viskas galvijų šėrimui ir priežiūrai, 2013 katalogas, www.balticagro.lt. Katalogas_Viskas_Galviju_serimui_2013_web.pdf, prieiga internete 2014.09.10.
67. Weiss W. P., Socha M. T. Dietary manganese for dry and lactating Holstein cows. J. Dairy Sci. 2005. Vol. 88 (7). P. 2517–2523.
69. Žilaitis V., Antanaitis R., Rudejevienė J., Juozaitienė V., Žiogas V. Karvių pieno sudėties ir tešmens mikrofloros pokyčiai veikiant vaistui „Ergogen Complex“. ISSN 1392 - 2130. Veterinarija ir zootechnika. 2008. T. 43(65). P. 91 – 96.
70. Žilaitis V., Banys A., Maruška R., Vorobjovas G., Žiogas V. Ryšys tarp karvių ginekologinės būklės, kraujo serumo biocheminių rodiklių ir pieno sudėties. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2006. T. 33 (55). P. 22 – 27.
71. http://lt.wikipedia.org/wiki/Chelatas, prieiga internete 2014.08.12.
72. http://www.speclab.com/elements/selenium.htm, prieiga internete 2014.08.12. 73. http://www.atsdr.cdc.gov/tfacts151.html, prieiga internete 2014.08.12.
74. http://japr.fass.org/cgi/reprint/12/4/417.pdf, prieiga internete 2014.08.12. 75. http://www.vegsoc.org/info/zinc.html, prieiga internete 2014.08.12.
76. http://www.eclecticphysician.com/supplements/zinc.shtml, prieiga internete 2014.08.12. 77. http://www.cobalt.chem.ucalgary.ca/, prieiga internete 2014.08.12.
78. http://www.merck.com/mmhe/sec12/ch155/ch155f.html, prieiga internete 2014.08.12. 79. http://geb.uni-giessen.de/geb/volltexte/2002/832/, prieiga internete 2014.08.12. 80. http://www.vetmed.wsu.edu/depts-fdiu/mastitis.asp, prieiga internete 2014.08.12.