Pagrindiniai rezultatai ir jų vertinimas. Ištyrus Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų
augimo rodiklius, nustatyta, kad bendras vaikų ūgio vidurkis yra 113,2 cm, svorio vidurkis 19,7 kg, o KMI vidurkis lygus 15,2 kg/m2. Tiriant vaikų augimo rodiklių vidurkius atsižvelgiant į amžių, nustatyta, kad 4 m. berniukų vidutinis ūgis yra 109,7 cm, vidutinis svoris – 18,3 kg ir KMI vidurkis – 15,25 kg/m2. Šio amžiaus mergaičių vidutinis ūgis yra 117,1 cm, vidutinis svoris – 17,0 kg ir KMI vidurkis – 14,17kg/m2. Tarp 5 m. amžiaus berniukų vidutinis ūgis yra 121,0 cm, mergaičių – 121,8 cm. Apskaičiuotas 5 m. amžiaus berniukų vidutinis svoris - 23,6 kg, o mergaičių 20,5 kg. Nustatyta, kad 5 m. berniukų vidutinis KMI yra didesnis už mergaičių vidutinį KMI, atitinkamai, 15,94 kg/m2 ir 14,94 kg/m2. Vertinant 6 m. amžiaus berniukų augimo rodiklius buvo nustatyta, kad jų vidutinis ūgis yra 122,8 cm, vidutinis svoris – 22,5 kg ir KMI vidurkis – 14,89 kg/m2. Šio amžiaus mergaičių vidutinis ūgis yra 124,7 cm, vidutinis svoris – 23,0 kg ir KMI vidurkis – 15,29 kg/m2. Šie apskaičiuoti darželinio amžiaus vaikų ūgio, svorio ir KMI rodiklių vidurkiai yra reikšmingi, nes panašių tyrimų su ikimokyklinio amžiaus vaikais nėra atliekama ir mokslinėje literatūroje tokių rodiklių nėra paskelbta.
Lyginant vaikų ūgių vidurkius buvo nustatyta, kad berniukai vidutiniškai 3,4 cm aukštesni už mergaites. Tai galėjo nulemti spartesnis berniukų augimas, nes mergaitės per metus vidutiniškai paaugdavo 6,67 cm, o berniukų ūgio pokytis per metus buvo didesnis – 7,07 cm. Lyginant berniukų ir mergaičių svorio vidurkius apskaičiuota, kad berniukai buvo vidutiniškai 2 kg sunkesni už mergaites. Analizuojant mergaičių ir berniukų KMI dinamiką pagal metus, nustatyta, kad mergaičių KMI per metus vidutiniškai sumažėjo 0,09 kg/m2, o berniukų KMI per metus vidutiniškai sumažėjo 0,11 kg/m2. Vaikų KMI mažėjimas yra normalus vaikų fizinio vystymosi procesas, nes pagal T. Cole ir bendraautorius, vaikų KMI reikšmės vaikystėje keičiasi, keičiantis vaiko amžiui. Būtent nuo 1 m. iki 6 m. amžiaus yra stebimas vaikų fiziologinis KMI sumažėjimas, tai kaip tik ir pavyko nustatyti mūsų atliktame tyrime [2].
Kiti svarbūs rezultatai, gauti tyrimo metu, yra susiję su vaikų fiziniu išsivystymu, vertinamu pagal KMI. Nustatyta, kad dauguma, beveik du trečdaliai (61,2 proc.) vaikų, yra normalaus kūno svorio. Beveik kas trečias (29,2 proc.) darželinukas yra nepakankamo kūno svorio, o beveik kas dešimtas (9,6 proc.) vaikas turi antsvorio arba yra nutukęs. Rezultatai parodė, kad gana didelis procentas darželinio amžiaus vaikų yra nepakankamo kūno svorio, taip gali būti dėl to, kad vaikų gyvensenos įpročiai yra jiems nepalankūs, taip pat tai galėjo nulemti jų genetika arba pasirinkta KMI vertinimo metodika. Kadangi nacionalinių lietuviškų vaikų KMI vertinimo standartų neturime, vaikų KMI buvo vertintas pagal Kovos su nutukimu darbo grupės (IOTF) ribines vertes antsvoriui bei nutukimui bei nepakankamam svoriui vertinti. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad IOTF
apskaičiuotos vaikų KMI ribinės vertės labiau tinkamos Šiaurės šalių vaikų populiacijos vertinimui, o PSO vaikų KMI ribinės vertės labiau tinkamos Azijos šalių populiacijai.
Darbe buvo analizuojami pagrindiniai darželinio amžiaus vaikų gyvensenos elementai: miego trukmė, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, laiko, praleidžiamo prie ekrano trukmė, kurie, galvojome gali sietis su vaikų fiziniu išsivystymu. Išanalizavus vaikų miego įpročius, galima teigti, kad daugiau statistiškai reikšmingai 2 – 4 m. amžiaus vaikų miega ilgiau pietų miego tiek darbo dienomis (iki 2 val.), tiek poilsio dienomis (iki 2 val. ir daugiau), eina anksčiau miegoti poilsio dienomis (nuo 21 iki 22 val.), darbo dieną išmiega daugiau valandų (12 val. ir daugiau), poilsio dieną taip pat miega daugiau valandų (12 – 13 val. ir daugiau), lyginant su 5 – 7 m. vaikų grupe. Su vaikų miegu susiję rezultatai parodė, kad vaikų suskirstymas į dvi amžiaus grupes pasiteisinimo, nes jaunesnio amžiaus vaikai miega ilgiau, eina anksčiau miegoti, jų miego rutina yra kitokia, negu 5 – 7 m. amžiaus vaikų. Reikia pastebėti, kad vyresniojo amžiaus vaikų grupėje penktadalis vaikų darbo dienomis ir beveik pusė vaikų poilsio dienomis miegoti eina gana vėlai, tik nuo 22 val. ir vėliau. Rekomenduojama, kad vaikas miegoti nueitų ne vėliau negu 21 – 22 val. [49]. Mūsų tyrimas parodė, kad dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų nesilaiko šios rekomendacijos ir miegoti eina per vėlai.
Analizuojant tyrimo rezultatus, apie vaikų fizinio aktyvumo ir laisvalaikio įpročius, matyti, kad tiek jaunesnio, tiek vyresnio ikimokyklinio amžiaus vaikai, darbo dienomis dažniausiai lauke nebūna išvis, poilsio dienomis didžiausia vaikų dalis laukia praleidžia tik iki 0,5 val. Tai, kad vaikai darbo dienomis lauke nebūna išvis galima paaiškinti tuo, kad vaikai visą dieną būna darželyje ir grįžus namo vakare į lauką nebeina. Taip pat galima daryti prielaidą, kad tėvai pildydami anketas nepriskaičiavo vaikų veiklų darželyje. Poilsio dienomis daugiausia vaikų lauke praleidžia apie pusvalandį, tai nėra daug. Tačiau, tėvų nuomone, didžiausia tiek 2 – 4 m., tiek 5 – 7 m. vaikų dalis yra pakankamai fiziškai aktyvūs ir yra iš vidutiniškai fiziškai aktyvių šeimų.
Ištyrus vaikų laiką praleidžiamą prie kompiuterio arba televizoriaus darbo ir poilsio dienomis paaiškėjo, kad neretai vaikai daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio ekranų, negu leisdami laiką aktyviai ir žaisdami lauke. Nustatyta, kad didžiausia dalis tiek 2 m. – 4 m., tiek 5 m. – 7 m. vaikų darbo dienomis televizorių žiūri apie 1 val., o didžiausia vyresniosios amžiaus grupės vaikų dalis (32,4 proc.) prie kompiuterio darbo dienomis praleidžia apie 0,5 val. Poilsio dienomis vaikų laikas praleidžiamas pasyviai prie elektroninių prietaisų ypač prailgėja. Tikėtina, kad visa šeima poilsio dienomis pasyviai leidžia laisvą laiką, neriboja vaikų sėdimosios veiklos, neskatina vaikų užsiimti fizine veikla, aktyviai žaisti.
Išanalizavus vaikų mitybos įpročius, galima teigti, kad beveik pusė (46,1 proc.) Kauno miesto ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų valgo 4 kartus per dieną. Vertinant ikimokyklinio amžiaus vaikų pusryčiavimo įpročius nustatyta, kad net 94,3 proc. vaikų pusryčiauja kasdien. Tokia didelė pusryčiaujančių vaikų dalis, gali būti dėl to, kad tirta populiacija yra vaikai, lankantys ikimokyklinę
įstaigą, kurioje jie kiekvieną dieną gauna pusryčius. Daugiausia tiek 2 – 3 m., tiek 5 – 7 m. amžiaus vaikų tėvų savo vaiko apetitą vertino gerai. Darželinio amžiaus vaikų mityboje vyrauja rekomenduojami produktai, tačiau reikia pastebėti, kad kasdien šviežių daržovių, pieno vartoja tik nedidelė tiriamųjų dalis. Galbūt tėvų atsakymai pilnai neatskleidė, ką vaikai valgo darželyje. Lyginant tam tikrų maisto produktų suvartojimo dažnumą pagal amžiaus grupes, buvo pastebėta tendencija, kad nerekomenduojamų maisto produktų jaunesniosios grupės vaikai vartoja mažiau, negu vyresniosios grupės vaikai, kurių didesnė dalis valgo kelis kartus per mėnesį saldžius dribsnius, geria gaiviuosius gėrimus, vartoja tortus, ledus, bei picas ir kitą greitą maistą. Svarbu paminėti ir tai, kad didžiausia dalis tiek vyresniojo, tiek jaunesniojo amžiaus vaikų nesaldina arbatos, tačiau didžiausia dalis darželinukų iš nerekomenduojamų vartoti produktų 1 – 3 dienas per savaitę pasmaguriauja saldainiais, šokoladais, sausainiais ir saldžiais dribsniais. Taigi apskritai tėvai ir ikimokyklinė įstaiga stengiasi vaiko mitybą paversti kuo palankesne sveikatai ir tai įrodo šitie rezultatai.
Ieškant sąsajų tarp vaikų fizinės raidos ir gyvensenos įpročių nustatyta, kad turintys antsvorio arba nutukę vaikai dažniau eina miegoti nuo 22 val. ir vėliau, lyginant su nepakankamo svorio vaikais. Miegas ir jo rutina taip pat yra susijęs su vaiko hormonine pusiausvyra, augimo hormono somatotropino išsiskyrimu ir fizine raida, tad ir vaiko ėjimas miegoti vėlai nulemia, kad vaiko fizinė raida gali būti nenormali. Taip pat nustatyta, kad didesnė dalis nepakankamo svorio vaikų pasižymi vidutinišku apetitu ir reikšmingai daugiau labai gerą apetitą turi antsvorio turintys arba nutukę vaikai, lyginant su kitais vaikais. Tai, kad vaiko antsvoris ar nutukimas yra susijęs su labai geru apetitu „skamba“ logiškai, nes jeigu vaikas daug valgo, mažai juda, organizme ima kauptis riebalai ir vaikas turi antsvorio. Pastebėta, kad nepakankamo svorio vaikai dažniau lauke poilsio ir darbo dienomis praleidžia apie 2 bei 3 val. ir daugiau, lyginant su normalaus kūno svorio vaikais. Taip pat didesnė dalis nepakankamo svorio vaikų tėvų nuomone yra laikomi pakankamai aktyvūs lyginant su normalaus kūno svorio ir antsvorio arba nutukusiais vaikais. Šie rezultatai siejasi, nes vaikai lauke praleidžia gana nemažai laiko ir, greičiausiai, užsiima fizine veikla. Taip pat tie patys vaikai dažniausiai skundžiasi vidutinišku apetitu, tai nusako, kad jie valgo nedaug. Ilgą laiką užsiimant fizine veikla, išeikvojama daug energijos, kuri turi būti kompensuojama suvalgant daugiau maisto, tačiau, jeigu vaiko apetitas vidutiniškas, jis neatkuria prarastos energijos balanso, todėl jo kūno svoris tampa nepakankamu.
Pagrindinių rezultatų palyginimas su kitais tyrimais. Ikimokyklinio amžiaus vaikų
gyvensenos tyrimų vis dar nėra atliekama daug, nors didžiąją dalį sveikatos nulemia gyvensena, kurios įgūdžius ankstyvame amžiuje galima lengvai koreguoti, todėl reikia žinoti, kurie iš esamų šiandienos vaikų gyvensenos įpročių yra netinkami ir ką reiktų keisti. Skirtingų šalių ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos įpročiai gali smarkiai skirtis, todėl pirmiausia norisi apžvelgti Lietuvoje atliktus tyrimus, susijusius su ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos įpročiais ir jų
antropometriniais rodikliais. D. Aleksejevaitė su bendraautoriais 2014 m. tyrė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų miego, fizinio aktyvumą ir savijautą [53]. Minėto tyrimo metu buvo gauta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai teik darbo, tiek poilsio dienomis eina miegoti nuo 21 val. – 22 val. Šio tyrimo metu gauti lygiai tokie pat rezultatai, kaip ir mūsų tyrimo metu. Taip pat buvo ištirta, kada vaikai dažniausiai keliasi darbo ir poilsio dienomis, tyrėjų gauti rezultatai parodė, kad tiek poilsio, tiek darbo dienomis Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikai keliasi 7 val. – 8 val. Mūsų tyrimas atskleidė, kad darželinio amžiaus vaikai darbo dienomis dažniausiai keliasi 6 val. – 7 val., o poilsio dienomis keliasi 8 val. ir vėliau. Šitie skirtumai galėjo išryškėti dėl to, kad laiko intervalai tyrimų anketose galėjo būti suskirstyti nevienodai ir tai, kad į Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų miego įpročių tyrimą buvo įtraukti ne tik didžiųjų, bet ir mažųjų miestų vaikai ir tėvai, kurių ryto rutina galėjo smarkiai skirtis. Miego specialistai rekomenduoja, kad tiek darbo, tiek poilsio dienomis būtų laikomasi vienodo miego režimo, todėl nereikėtų savaitgalių vakarais gultis vėliau. Taip pat abiejose tyrimuose buvo ištirta, kiek valandų vaikas miega dienos metu. Abiejų tyrimo rezultatai parodė, kad darbo dienomis, dienos metu vaikas miega apie 1 – 2 val. Poilsio dienomis vaikų dienos miegas truputį išsiskyrė, nes Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų miego įpročių tyrimo metu nustatyta, kad poilsio dienomis vaikai iš viso nemiega dienos miego, o mūsų tyrimo metu gauta, kad 5 – 7 m. vaikų grupė taip pat nemiega pietų miego, o 2 – 4 m. vaikai poilsio dienomis dažniausiai miega iki 2 val. pietų miegą. Visos Lietuvos ikimokyklinio amžiaus miego įpročių tyrime vaikai, tiriant miego įpročius, nebuvo suskirstyti į amžiaus grupes, o didžioji dalis vaikų buvo nuo 4,6 – 5,5 m. ir jie būtų priskirti vyresniųjų, 5 – 7 m. vaikų grupei, kuri pietų miego poilsio dienomis nemiega, todėl galima teigti, kad minėto tyrimo rezultatai apie ikimokyklinio amžiaus vaikų miego įpročius yra panašūs su gautais šio mūsų tyrimo metu [53].
Lietuvoje yra atlikta ir keletas tyrimų apie ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo įpročius, kurių rezultatus galima palyginti su mūsų atliktu tyrimu. D. Aleksejevaitė ir bendraautoriai atliko prieš tai minėtą, Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų miego, fizinio aktyvumo ir savijautos įvertinimo tyrimą, 2014 m. [53]. Analizuojant, kiek laiko vaikai praleidžia lauke buvo gauta, kad 2014 m. didžiausia Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų dalis darbo dienomis praleidžia mažiau nei 1 val., o poilsio dienomis – 1 – 2 val. Mūsų tyrimas parodė, kad didžiausia Kauno ikimokyklinio amžiaus vaikų dalis lauke darbo dienomis iš viso neleidžia laiko, o poilsio dienomis tai daro iki pusės valandos. Tyrimų rezultatai rodo, kad mūsų tirtieji vaikai praleidžia mažiau laiko lauke tiek darbo, tiek poilsio dienomis. Rezultatai gali skirtis dėl to, kad tyrimų atlikimo laikas skiriasi 4 metais, tai galėjo nulemti, kad vaikų laisvalaikis ir jo praleidimo būdai skiriasi, galbūt tyrimai buvo atlikti skirtingu metų laiku [53]. Analizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą ir laisvalaikį buvo tiriama ir tai, kiek laiko vaikai praleidžia prie kompiuterio ir televizoriaus. Klaipėdos raj. B. Strukčinskienė ir kolegų atlikta Klaipėdos rajone ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir fizinio
aktyvumo ypatumų tyrimas atliktas 2013 m. parodė, kad prie televizoriaus daugiausia ikimokyklinio amžiaus vaikų praleidžia nuo pusvalandžio iki valandos per dieną, mūsų tyrimo metu nustatyta, kad darbo dienomis vaikai praleidžia apie 1 val., o poilsio dienomis šis laikas gerokai prailgėja ir prie televizoriaus didžiausia dalis tiriamųjų praleidžia nuo 1 val. iki 2 val. Tyrimų rezultatai truputį skiriasi, nes atliekant tyrimą Klaipėdoje nebuvo laiko praleidimas skirstomas į darbo ir poilsio dienas. To pačio tyrimo Klaipėdos raj. rezultatai parodė, kad 2013 m. kompiuteriu daugiausia ikimokyklinio amžiaus vaikų iš viso nesinaudojo kompiuteriu, o. mūsų 2018 m. Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų tyrimo duomenimis, laisvalaikio metu darželinio amžiaus vaikai praleidžia nemažai laiko prie kompiuterio [70].
Siekiant palyginti ištirtus vaikų mitybos įpročius buvo rastas 2013 m. tyrimas atliktas V. Strukčinskaitės ir bendraautorių Klaipėdos rajone, kurio metu buvo tiriama Klaipėdos rajono ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvensena: mitybos ypatumai.. Didžiausia Klaipėdos rajono ikimokyklinio amžiaus vaikų dalis per dieną valgo 4 kartus, mūsų tyrimo metu gautas toks pat rezultatas. Minėto tyrimo metu rasta, kad kasdien pusryčiauja 92,1 proc. vaikų, mūsų tyrimo rezultatai panašūs – kasdien pusryčiauja 94,3 proc. vaikų. Tam tikrų maisto produktų valgymo dažnumą palyginti tarp abiejų tyrimų yra sunku, nes pasirinkti maisto produktų vartojimo dažnumo intervalai yra skirtingi, tačiau abiejuose tyrimuose pastebėta tendencija, kad didesnė dalis vaikų dažniau valgo mėsą, o ne žuvį, gana dažnai valgo vaisius [15].
Prieš tai jau minėta, kad mūsų darbe apskaičiuoti darželinio amžiaus vaikų ūgio, svorio ir KMI rodiklių vidurkiai yra reikšmingi, nes šiandieninėje mokslinėje literatūroje tokio amžiaus vaikų rodiklių nėra paskelbta ir panašių tyrimų su ikimokyklinio amžiaus vaikais nėra atliekama. Mūsų tyrimo rezultatus galima palyginti tik su G. Berenytės antros pakopos studijų baigiamojo darbo rezultatais, nes abi dalyvavome tame pačiame Endokrinologijos instituto vykdomame projekte, kurio metu dalinome anketas tėvams ir matavome vaikų antropometrinius rodiklius [71]. 4.1 lentelėje pateikiamos 4 m., 5 m. ir 6 m. vaikų ūgio, svorio ir KMI vidurkių reikšmės. Matyti, kad ištirtųjų vaikų KMI vertės iš dalies yra panašios. Labai apibendrinančių išvadų daryti negalima, nes tyrime dalyvavusių skirtingo amžiaus vaikų imtys nėra didelės.
4. 1 lentelė. Vaikų ūgio, svorio ir KMI vidurkių, atsižvelgiant į lytį ir amžių, palyginimas su G.
Berenytės tyrimo rezultatais
Lytis Amžius n Tyrimas Ūgis (cm) Svoris
(kg) KMI (kg/m2) B er ni uka i 4 m. 19 G. Berenytės 114,4 17,3 15,83 24 Mūsų 109,7 18,3 15,25 5 m. 28 G. Berenytės 112,5 21,1 16,30 26 Mūsų 121,0 23,6 15,94 6 m. 36 G. Berenytės 118,9 22,2 15,64 25 Mūsų 122,8 22,5 14,89 M er ga it ės 4 m. 20 G. Berenytės 103,4 16,5 15,38 22 Mūsų 117,1 17,0 14,17 5 m. 27 G. Berenytės 112,5 20,2 15,90 28 Mūsų 121,8 20,5 14,94 6 m. 31 G. Berenytės 116,2 21,9 15,96 19 Mūsų 124,7 23,0 15,29
Analizuojant vaikų augimo rodiklius, dažniausiai yra tiriamas vaikų KMI. Kauno ikimokyklinėse įstaigose Petrauskienė A. 1999 m. atliekant ikimokyklinio amžiaus vaikų antsvorio ir padidėjusio arterinio kraujospūdžio tyrimą, matavo vaikų ūgį, svorį, apskaičiavo KMI ir įvertino vaikų fizinio augimo raidą. Buvo rasta, kad 7,4 proc. vaikų buvo nepakankamo kūno svorio, 5,8 proc. vaikų turėjo antsvorio arba buvo nutukę, likę 86,8 proc. vaikų buvo normalaus kūno svorio. Mūsų tyrimo metu tirti vaikai pasiskirstę kitaip: 61,2 proc. vaikų yra normalaus kūno svorio, 29,2 proc. yra nepakankamo kūno svorio, o 9,6 proc. vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Per devyniolikos metų laikotarpį stebimos neigiamos tendencijos – sumažėjo normalaus svorio, bei padaugėjo nepakankamo bei per didelį svorį turinčių vaikų. Tyrimo rezultatai gali skirtis dėl to, kad tyrimus skiria 15 m. laikotarpis, kuris galėjo nulemti pokyčius vaikų fizinėje raidoje [62].
Šio baigiamojo darbo tyrimo rezultatus galima palyginti ir su kitų šalių panašių tyrimų rezultatais. 2014 m. buvo atliktas tyrimas ir palyginti įvairių Europos šalių vaikų KMI, kuriuos galima palyginti ir su šito tyrimo rezultatais, nes vaikų KMI indeksas buvo vertintas pagal tą patį IOTF vertinimo metodą. Minėtame 2014 m. atliktame tyrime buvo ištirti ir įvertinti aštuonių Europos šalių vaikų KMI rodikliai. Panašiausi rezultatai su mūsų tyrimo rezultatais gauti Belgijoje, nes rasta, kad 15,1 proc. berniukų yra nepakankamo kūno svorio, o 8,2 proc. berniukų turi antsvorio arba yra nutukę. Šito tyrimo metu gauta truputį daugiau, 22,5 proc. nepakankamo svorio ir panaši dalis, 9,8 proc. antsvorį turinčių arba nutukusių ikimokyklinio amžiaus berniukų. Taip pat buvo nustatyta, kad Belgijoje rasta ir labai panaši dalis, kaip ir mūsų tyrime antsvorį turinčių ir nutukusių mergaičių dalis,
atitinkamai 10,7 proc. ir 9,3 proc. Artimiausia šalis iš aštuonių tirtųjų buvo Estija, kurios vaikų fizinė raida smarkiai skyrėsi nuo mūsų tyrime dalyvavusių vaikų fizinės raidos. Nepakankamo svorio berniukų Estijoje buvo tik 11,9 proc., o antsvorį turinčių ir nutukusių berniukų dalis sudarė 13,8 proc. Mūsų tyrimo metu gautas didesnis procentas nepakankamo kūno svorio ir mažesnis procentas antsvorio ir nutukusių berniukų. Nepakankamo svorio mergaičių buvo tik 13,4 proc., o antsvorį turinčių ir nutukusių mergaičių, 15,0 proc. Mūsų tyrimo metu gauta daugiau negu dvigubai didesnė nepakankamo svorio mergaičių dalis (35,5 proc.) ir mažiau antsvorį turinčių ir nutukusių mergaičių [72]. Tyrimo rezultatai gali skirtis dėl to, kad Europos šalių tyrime vaikai tirti iki 10 metų, vyresni vaikai galėjo nulemti ženkliai nuo mūsų tyrimo besiskiriančius rezultatus.
Tyrimo privalumai ir trūkumai. Pagrindinis šio tyrimo pranašumas yra tas, kad tokio
pobūdžio tyrimų, atliktų su ikimokyklinio amžiaus vaikų populiacija, Lietuvoje iš viso nėra. Gauta vertingų duomenų apie darželinio amžiaus vaikų antropometrinius rodiklius, kurių Lietuvoje trūksta, surinkta daug duomenų apie ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos įpročius. Tyrimo rezultatai gali būti panaudoti kitiems tyrimams.
Pagrindinis šio tyrimo trūkumas yra organizacinis – nauji Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro reikalavimai, kad galima tirti tik tuos vaikus, kurių abu tėvai duoda raštiškus sutikimus. Šis reikalavimas ypatingai sumažino tyrimo dalyvių skaičių, todėl toks menkas atsako dažnis – dalyvavo tik trečdalis asmenų, į kuriuos buvo kreiptasi. Taip pat – tėvų nenoras bendradarbiauti nulėmė mažą atsako dažnį, dėl kurio, šio tyrimo rezultatus galima taikyti tik šiai populiacijai ir nebuvo gauti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių, kurių rezultatai skyrėsi ir buvo matomos tam tikros tendencijos. Mažas atsako dažnis galėjo būti dėl to, kad pateiktoje anketoje buvo klausimai ne tik apie vaiko gyvensenos įpročius, bet ir apie jautresnius klausimus, pavyzdžiui nėštumą, vaikų, tėvų sveikatą, kurie buvo reikalingi Endokrinologijos institutui. Be to dalinama anketa buvo gana ilga. Šie aspektai galėjo nulemti tokį mažą atsako dažnį, todėl atliekant panašius tyrimus reikėtų į tai atsižvelgti, patrumpinti anketą, galbūt nedėti kai kurių klausimų. Prie šito tyrimo trūkumų verta paminėti ir tai, kad nebuvo pagalvota apklausti ne tik tėvelius, bet ir vaikų auklėtojus apie vaikų gyvensenos įpročius, nes didelę dienos dalį vaikai praleidžia ikimokyklinėje įstaigoje, todėl tėvams gali būti sunku atsakyti į kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, kiek valandų vaikai miega darželyje, arba ką jie ten valgo.
Praktinė tyrimo rezultatų reikšmė. Tirti objektyvūs fizinio išsivystymo rodikliai aktualūs, ne
tik dėl individualios vaiko sveikatos, bet svarbūs ir šalies, populiacijos lygyje. Sukaupti duomenys gali būti panaudoti kuriant Lietuvos vaikų augimo standartus, kuriuos labai reikia atnaujinti. Apibendrinus gautus duomenis populiacijos lygmeniu, galima numatyti būsimas vaikų sveikatos problemas ir pradėti taikyti prevencijos priemones, norint joms užkirsti kelią.
Interesų konfliktas. Šiame darbe nėra interesų konflikto, nes nei tyrimo vieta, nei tiriamieji
IŠVADOS
1. Nustatyta, kad 61,2 proc. vaikų yra normalaus kūno svorio, 29,2 proc. – nepakankamo kūno svorio, o 9,6 proc. vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Berniukai vidutiniškai 3,4 cm aukštesni ir 2 kg sunkesni už mergaites. Berniukai per metus vidutiniškai paaugdavo po 7,07 cm, o mergaitės – po 6,67 cm. Berniukai per metus vidutiniškai priaugdavo po 2,09 kg, o mergaitės – po 2,49 kg. Berniukų KMI per metus vidutiniškai sumažėjo 0,11 kg/m2, o mergaičių – 0,09 kg/m2.
2. Statistiškai reikšmingai daugiau jaunesniosios amžiaus grupės vaikų miega ilgiau, lyginant su