LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Ieva Šimkutė
KAUNO MIESTO IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ AUGIMO RODIKLIŲ SĄSAJOS SU GYVENSENA
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Gyvensenos medicina)
Studentas Mokslinis vadovas
Ieva Šimkutė doc. dr. Aušra Petrauskienė
2019 01 04 2019 01 04
SANTRAUKA
Gyvensenos medicinaKAUNO MIESTO IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ AUGIMO RODIKLIŲ SĄSAJOS SU GYVENSENA
Ieva Šimkutė
Mokslinė vadovė prof. dr. Aušra Petrauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2019. 71 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų augimo rodiklių sąsajas su
gyvensenos veiksniais
Uždaviniai: 1) Įvertinti Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų augimo rodiklius. 2) Įvertinti
Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos įpročius. 3) Nustatyti vaikų augimo rodiklių sąsajas su gyvensena.
Metodika. Tyrime dalyvavo Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankantys vaikai ir jų
tėvai. Tyrimo metu buvo atlikta tėvų anketinė apklausa ir vaikų antropometrinių rodiklių matavimas. Išdalintos 662 anketos su informuota asmens sutikimo forma, sugrąžintos 215 užpildytų anketų, atsako dažnis 32,0 proc. Kiekybiniams požymiams buvo apskaičiuoti vidurkiai ir standartinis nuokrypis. Rodmenų vidurkiams lyginti naudotas Stjudento (t) kriterijus. Požymių priklausomumui tikrinti taikytas χ2 kriterijus, lyginti du požymius tarpusavyje – z kriterijus.
Rezultatai: Ištirtų vaikų ūgio vidurkis yra 113,2 cm, svorio vidurkis – 19,7 kg, o KMI vidurkis –
15,2 kg/m2. Berniukai vidutiniškai 3,4 cm aukštesni ir 2 kg sunkesni už mergaites. Mergaitės per
metus vidutiniškai paaugdavo po 6,67 cm, berniukai – po 7,07 cm, vaikų svoris per metus padidėdavo atitinkamai po 2,49 kg ir po 2,09 kg. Tarp normalaus kūno svorio vaikų (61,2 proc.) buvo daugiau berniukų, tačiau tarp turinčių per didelį svorį (9,6 proc.) vaikų skirtumų pagal lytį nerasta. Nustatyta tendencija, kad yra daugiau nepakankamo svorio mergaičių, lyginant su berniukais. Statistiškai reikšmingai daugiau 2 – 4 m. amžiaus vaikų ilgiau miega pietų miego darbo ir poilsio dienomis, eina vakare anksčiau miegoti poilsio dienomis, išmiega daugiau valandų darbo ir poilsio dieną, lyginant su 5 – 7 m. vaikų grupe. Dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų darbo dienomis lauke nebūna išvis, poilsio dienomis daugiausiai vaikų laukia praleidžia iki 0,5 val. Poilsio dienomis didžiosios dalies vaikų laikas, praleidžiamas pasyviai prie ekranų, ypač prailgėja.
Išvados: Nustatyta, kad 61,2 proc. darželinio amžiaus vaikų yra normalaus kūno svorio, 29,2 proc. –
nepakankamo kūno svorio, o 9,6 proc. vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Reikšmingai didesnė dalis vaikų poilsio dienomis gula ir keliasi vėliau, ženkliai ilgiau praleidžia prie ekranų, trumpai žaidžia lauke. Didžioji darželinukų dalis arbatos cukrumi nesaldina, tačiau vaisių, šviežių daržovių, kruopų, pieno produktų vartojimas nėra pakankamas. Nustatytos sąsajos tarp per didelio vaikų svorio ir
vėlesnio ėjimo miegoti vakare bei gero apetito, tarp normalaus kūno svorio ir dažnesnio virtų daržovių vartojimo, tarp nepakankamo kūno svorio ir ilgo žaidimo lauke.
SUMMARY
Lifestyle medicineTHE LINKS BETWEEN GROWTH INDICATORS AND LIFESTYLE OF PRESCHOOL AGE CHILDREN IN KAUNAS CITY
Ieva Šimkutė
Supervisor professor Aušra Petrauskienė
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2019. 71p.
Aim of the study – Evaluate the links between growth indicators and lifestyle of preschool age
children in Kaunas city.
Objectives: 1) To evaluate the growth indicators of preschool age children in Kaunas city. 2) To
evaluate lifestyle of preschool age children in Kaunas city. 3) To determine the links between growth indicators and lifestyle of children.
Methodology. Children and their parents attending pre-school institutions in Kaunas participated in
the survey. The questionnaire survey of parents and measurements of children's anthropometric indicators was performed. 662 questionnaires with informed consent form were distributed, 215 completed questionnaires were returned, the response rate was 32.0 %. For quantitative variables mean values and standard deviations were calculated. Student's (t) criteria was used while comparing the mean values. For checking the dependence χ2 criteria were used, for comparing two variables – z criteria.
Results: The average height of the investigated children is 113.2 cm, the average weight is 19.7 kg,
and the average BMI is 15.2 kg / m2. Boys on average are 3.4 cm taller and 2 kg heavier than girls.
During the year, girls grew on average by 6.67 cm, boys by 7.07 cm, and weight of children increased by 2.49 kg and 2.09 kg, respectively. There were more boys among normal body weight children (61.2%), but there were no differences between children with excess body weight (9.6%) in gender. There is a tendency for girls to be underweight compared to boys. Statistically significant more 2 - 4 year olds are sleeping more during weekdays and weekends, going to sleep earlier in the evening on weekends and are sleeping more hours both on weekdays and weekends compared to 5 - 7 years old children. Most preschool children do not have any outdoor activities on work days, on weekends most of the children spend playing outdoors about 0.5 an hour. On weekends passively spend screen time especially increases.
Conclusions: It was found that 61.2 % of preschool age children have normal body weight, 29.2 % -
insufficient body weight, and 9.6% of children are overweight or obese. A significantly larger proportion of children during weekends go to sleep and wake up later, spend much longer on the screens, play shortly outside. The majority of nursery schools do not sweeten the tea, but the
consumption of fresh fruits, fresh vegetables, grain and dairy products is not enough. There has been a link between overweight in children and later going to bed, also good appetite; between normal body weight and everyday consumption of cooked vegetables; between underweight and long play outdoors.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Vaikų antropometriniai rodikliai ir jų reikšmė ... 12
1.2. Vaikų gyvensenos veiksniai ... 15
1.2.1. Vaikų mityba ... 16
1.2.2. Vaikai ir fizinis aktyvumas ... 18
1.2.3. Vaikų miegas ... 19
1.2.4. Kiti vaikų gyvensenos veiksniai ... 20
1.3. Vaikų antsvoris, nutukimas ir sąsajos su gyvensena... 22
2. TYRIMO METODIKA... 26
3. REZULTATAI ... 29
3.1. Tiriamieji ir jų charakteristika ... 29
3.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų augimo rodikliai ... 30
3.3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos įpročiai ... 36
3.3.1. Darželinio amžiaus vaikų miego įpročiai ... 37
3.3.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinis aktyvumas ir laisvalaikis ... 41
3.3.3. Vaikų mitybos įpročiai ... 46
3.4 Vaikų augimo rodiklių sąsajos su gyvensena ... 50
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 56
IŠVADOS ... 64
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 65
LITERATŪRA ... 66
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija KMI – Kūno masės indeksas
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
HBSC – Health Behavior in Shool aged Children (Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas)
IOTF – International Obesity Task Force (Tarptautinė nutukimo darbo grupė)
SĄVOKOS
Antsvoris ir nutukimas – labiausiai paplitusi lėtinė medžiagų apykaitos liga, kai riebalinio
audinio sąskaita padidėja kūno masė. Nenormalus arba per didelis riebalų kaupimasis, kuris gali pakenkti sveikatai [1]. Vaikų antsvoris ir nutukimas nustatomas apskaičiavus jų kūno masės indeksą (KMI) ir jį įvertinus pagal ribines vertes, kurios nustatytos atsižvelgiant į vaikų amžių ir lytį [2].
Gyvensenos veiksniai – tai besikeičiantys gyvenimo būdo įpročiai ir ypatumai, kurie gali labai
paveikti bendrą sveikatą ir gerovę, įskaitant vaikų fiziologinį augimą [3].
Mitybos būklė – asmens sveikatos būklė, kuriai turi įtakos maistinių medžiagų įsisavinimas ir
panaudojimas. Teoriškai optimalią mitybos būklę reikėtų pasiekti vartojant pakankamai, bet ne pernelyg daug kalorijų gaunamų iš pagrindinių maistinių medžiagų ir kitų maisto komponentų (pvz., maistinių skaidulų), tuo pačiu vengiant įvairių kenksmingų maisto priedų [4].
Fizinis aktyvumas – griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas
yra didesnis negu esant ramybės būsenos, o tai gali apimti ir mobilumo, namų ruošos, profesines ir kitas laisvalaikio sritis [5].
ĮVADAS
Vaikai, jų sveikata ir fizinis vystymasis yra kiekvienos populiacijos prioritetas. Ar vaikas auga sveikas, galima spręsti pagal tai, ar vaiko fizinė raida yra harmoninga. Vaikų sveikata ir jų augimas yra stebimi nuo pat pirmųjų jų dienų. Stebėjimas tęsiasi visą kūdikystę, vaikystę, paauglystę. Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti vaiko fizinio vystymosi sutrikimus, kad juos būtų galima kuo ankščiau pakoreguoti. Objektyvūs rodikliai, kuriais galima nustatyti, ar vaiko fizinis vystymasis yra normalus, yra ūgis ir svoris, pagal kuriuos apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI), o metodas, tiriantis vaikų kūno ir jo dalių formas, proporcijas ir sudėtį, yra vadinamas antropomentrija [6]. Šis metodas yra paprastas ir pigus, tačiau gaunami duomenys yra tikslūs ir naudingi, padeda stebėti, kaip keičiasi vaiko fiziniai parametrai. Labai svarbu stebėti augančios kartos fizinę būklę, nes pagal tai galima spręsti apie vaiko sveikatos būklę vyresniame amžiuje.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipė dėmesį, kad vis didesnė ikimokyklinio amžiaus vaikų dalis turi antsvorio ar yra nutukę. Vaikui išnaudojant mažiau energijos, negu jos gauna, ima neproporcingai ūgiui augti svoris ir vertinama, kad vaikas tada turi antsvorio. Vaikai, turintys antsvorio, turi didesnę riziką vėlesniame amžiuje turėti įvairių fiziologinių ir, svarbiausia, psichologinių problemų [7]. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nutukusių vaikų skaičius vis didėja. PSO nustatė, kad 1990 m. pasaulyje nutukusių arba antsvorį turinčių vaikų buvo 4,2 proc., 2010 m. buvo nutukę arba turėjo antsvorio net 6,7 proc. vaikų ir prognozuojama, kad 2020 m., antsvorį ar nutukimą turinčių vaikų skaičius išaugs net iki 9,1 proc. [8]. Tuo tarpu 2016 m. Lietuvoje atlikus Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimą ir ištyrus 3844 pirmokus, buvo nustatyta, kad iš jų kas penktas (19,8 proc.) turėjo antsvorio, įskaitant nutukimą, ir kas dešimtas (10,1 proc.) – nepakankamo kūno svorio. Lyginant su 2008 m. to paties tyrimo duomenimis, statistiškai reikšmingai sumažėjo normalaus svorio pirmokų ir statistiškai reikšmingai padidėjo antsvorį, įskaitant nutukimą, turinčių vaikų skaičius [9]. Vykdant moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimą (Health Behaviour of School Aged Children – HBSC) buvo pastebėta, kad 2006 m. 11 m. mergaičių, kurios turėjo antsvorį buvo 10 proc., o 2014 m. 11 m. mergaičių, kurios turėjo antsvorį skaičius padidėjo iki 16 proc. Atitinkamai 11 m. berniukų, turinčių antsvorį nuo 2006 m. iki 2014 m. padidėjo nuo 16 proc. iki 27 proc. Kitose vyresnių mokinių amžiaus grupėse, tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų taip pat buvo pastebėtas antsvorio turinčių vaikų didėjimas [10,11]. Tai parodo, kad per didelis svoris Lietuvos vaikų tarpe yra vis didėjanti problema ir, nesiimant tinkamų prevencijos priemonių, ji vyresniame amžiuje šiems vaikams gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.
Vaiko augimą ir fiziologinį jo vystymąsi nulemia daugelis veiksnių. Pagrindiniais iš jų yra laikomi mityba ir fizinis aktyvumas [12]. Šiuolaikinės visuomenės įpročiai nulėmė, kad vaikai gauna per daug cukraus, per mažai daržovių ir vaisių, per daug riebalų, per daug druskos, taip pat per mažai užsiima fizine veikla. Miegas, aplinkinių įtaką, medijos, visa fizinė, socialinė aplinka taip pat daro
įtaką vaiko gyvensenai ir tuo pačiu vaikų harmoningam augimui [13,14,15]. Minėtų veiksnių įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikų fiziniam vystymuisi yra ypač aktuali, nes vaikų požiūris ir įpročiai yra vis dar tebesiformuojantys, o imlumas įvairiems aplinkos veiksniams yra ypač jautrus. Be gyvensenos ir aplinkos veiksnių, vaiko sutrikusį fizinį vystymąsi gali nulemti ir sveikata, paveldėti genetiniai veiksniai [16]. Visi minėti veiksniai yra svarbūs vaiko sveikatai, o jų visuma ir tarpusavio ryšiai tampriai siejasi su vaiko fizine raida.
Vaikų sveikata ir jų fizinis vystymasis yra labai aktualūs klausimai, ne tik dėl individualios vaiko sveikatos, bet svarbūs ir šalies, populiacijos lygyje, nes, žinant raidos dėsnius, galima numatyti būsimas gyventojų sveikatos problemas ir pradėti taikyti prevencijos priemones, norint joms užkirsti kelią. Dėl šių priežasčių labai svarbu, kuo ankščiau tirti vaikų antropometrinius rodiklius ir tuo pačiu svarbu vaikams užtikrinti kuo palankesnę aplinką susiformuoti tinkamiems gyvensenos įpročiams, kurie nulemtų harmoningą fizinį vystymąsi ir geresnę sveikatą suaugusiojo amžiuje.
Temos aktualumas, naujumas. Lietuvoje yra atlikta keletas objektyvių mokyklinio amžiaus
vaikų antropometrinių matavimų tyrimų, tačiau ikimokyklinio amžiaus vaikų antropometriniai rodikliai nebuvo analizuoti. Objektyvių fizinio išsivystymo rodiklių sąsajos būtent su ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvensena taip pat iki šiol nebuvo vertinamos kituose tyrimuose.
Praktinė problemos sprendimo reikšmė. Tyrimas buvo atliekamas bendradarbiaujant su
Endokrinologijos instituto gydytojais ir mokslininkais. Tirti objektyvūs fizinio išsivystymo rodikliai aktualūs ne tik dėl individualios vaiko sveikatos, bet svarbūs ir šalies, populiacijos mastu. Apibendrinus gautus duomenis populiacijos lygmeniu, galima numatyti būsimas sveikatos problemas ir pradėti taikyti prevencijos priemones, siekiant problemoms užkirsti kelią. Sukaupti duomenys gali būti panaudoti kuriant Lietuvos vaikų augimo standartus.
Asmeninis autorės indėlis. Darbo autorė dalyvavo visuose tyrimo etapuose, t. y. nuo tyrimo
planavimo ir organizavimo darželiuose iki jo atlikimo ir rezultatų analizės. Gautas LSMU bioetikos centro leidimas tyrimui. Tyrimas suderintas su pasirinktų ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigų direktoriais ir Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus atstovais. Surinktos užpildytos tėvų anketos, informuoto asmens sutikimo formos ir atlikti vaikų antropomentriniai matavimai, tiems vaikams, kurių tėvai davė sutikimą, ugdymo įstaigose. Surinkti duomenys suvesti į kompiuterinę duomenų bazę, atlikta statistinė duomenų analizė.
DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų augimo rodiklių sąsajas su
gyvensenos veiksniais
Uždaviniai:
1. Įvertinti Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų augimo rodiklius. 2. Įvertinti Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos įpročius. 3. Nustatyti vaikų augimo rodiklių sąsajas su gyvensena.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaikų antropometriniai rodikliai ir jų reikšmė
Vaikai yra viena iš pažeidžiamiausių ir tuo pačiu svarbiausių visuomenės grupių, kurių sveikata ir fizinis vystymasis turi būti ypač stebimi, registruojami ir vertinami. Vaikystėje yra labai svarbu sekti, ar vaikas auga ir vystosi normaliai. Vaiko augimui įtakos turi aplinka, gyvensenos įpročiai, genetika ir daugelis kitų veiksnių, ir tai yra labai sudėtingas procesas. Norint nustatyti, ar vaikas vystosi ir auga normaliai, yra matuojami ir vertinami antropometriniai arba kitaip – augimo rodikliai, kurie parodo, ne tik tai, ar vaikas vystosi normaliai, bet gali būti naudojami vertinant vaiko sveikatą, ir tai, ar jis auga tinkamoje aplinkoje.
Antropometrija yra metodas, tiriantis kūno ir jo dalių dydį, proporcijas ir sudėtį. Dažniausiai naudojami vaikų antropometriniai rodikliai yra ūgis ir svoris [17]. Šiuos rodiklius paprasta pamatuoti ir jie būna gana tikslūs. Žinant ūgį ir svorį galima apskaičiuoti dar vieną rodiklį, kuris yra išvestinis dydis, vadinamas KMI. Žinant KMI, galima nustatyti, ar vaikas turi antsvorio, ar nėra nutukęs arba per liesas. KMI yra taip pat svarbus, kai norima įvertinti metabolinių bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką [18]. Be ūgio ir svorio, dažnai matuojamos ir odos riebalinės klostės ir kūno apimtys, kurios parodo poodinį riebalų sluoksnį ir kaip organizme pasiskirstę riebalai. Matuojant svorį yra naudojamos medicininės svarstyklės, ūgiui – ūgio matuoklės, riebalinėms klostėms naudojamas kaliperis, o kūno apimtys matuojamos centimetrine juostele.
Visi išvardinti antropometriniai tyrimo metodai yra pigūs, neskausmingi, lengvai atliekami ir nereikalaujantys brangios ar sudėtingos įrangos. Tai – bene didžiausi antropometrinių matavimų privalumai. Matuojant minėtus rodiklius, retai susiduriama su sunkumais, bet tai priklauso nuo tiriamųjų populiacijos. Vaikai yra jautri grupė, todėl matuojant jų antropometirnius rodiklius ir elgtis reikėtų atitinkamai. Vaikų matavimui yra parengtos metodinės rekomendacijos, kuriose detaliai surašyti visi tyrimo etapai, pradedant nuo rekomendacijų, kokiu laiku vaikus matuoti yra tinkamiausia iki to, kaip vaikams sudaryti kuo palankesnę psichologinę atmosferą, kad jie antropometrinių rodiklių matavimo metu jaustųsi kuo komfortabiliau [6]. Antropometrija yra įdomus, reikalaujantis kruopštumo mokslas ir, žinant kaip vykdyti antropometrinius matavimus, galima gauti tikslių ir vertingų duomenų, kuriuos galima panaudoti įvairiems antropologijos mokslo klausimams aprašyti. Išmatavus tam tikrus vaikų antropometrinius rodiklius ir norint įvertinti jų augimą, yra naudojamos augimo rodiklių lentelės ir diagramos. Vaikų augimas nevyksta laipsniškai ar proporcingai, pirmaisiais gyvenimo metais vaikas auga intensyviau, negu kitame amžiuje. Pirmaisiais gyvenimo metais vaiko ūgis padidėja apie 25 cm, toliau iki trečiųjų gyvenimo metų vaikas paauga per metus apie 10 cm. Ikimokyklinio amžiaus vaikai per metus paauga apie 6 cm. Vaikų svorio augimas pirmaisiais gyvenimo metais taip pat būna spartesnis, negu ikimokykliniame amžiuje [19].
Dėl šios priežasties vaikų augimo negalima vertinti kitaip, kaip tik naudojant specialius augimo standartus, kurie atsižvelgia į tai, kad vaikas neauga proporcingai.
Skirtingų šalių vaikų augimo rodikliai gali būti skirtingi, todėl rekomenduojama, kad šalys turėtų savo nacionalinius vaikų augimo standartus. Pagrindinių vaikų augimo rodiklių – ūgio ir svorio – kreivės bei lentelės yra sudarytos atskirai berniukams ir mergaitėms, nes jų augimas, einant metams, nėra vienodas. Dažniausiai diagramų pagalba ir yra vertinami minėti rodikliai ir jų atitikimas augimo standartams. Be ūgio ir svorio labai svarbu yra įvertinti KMI, kuris apskaičiuojamas svorį kilogramais padalinant iš ūgio metrais pakelto kvadratu. Atliekant antropometrinius matavimus svarbu ne tik gauti tikslius duomenis, tačiau ir sugebėti juos tinkamai interpretuoti, gebant naudotis augimo lentelėmis ir vertinimo standartais. Kadangi vaikų augimas yra greitas, netolygus ir sudėtingas, nuo lyties priklausantis procesas, tai vaikų KMI vertinti pagal suaugusiems naudojamas ribines vertes negalima. Vaikų KMI vertinimo lentelių Lietuva kol kas neturi, todėl naudojasi tarptautiniais vaikų KMI vertinimo standartais.
Kaip minėta, atliekant tyrimus, susijusius su vaikų nutukimo ir antsvorio vertinimu, vis dažniau naudojamas išvestinis vaikų augimo rodiklis – KMI. Vertinant vaikų KMI, dažniausiai rekomenduojama naudoti kurį nors iš šių trijų tarptautinių vaikų ir paauglių KMI vertinimo standartų: 1) Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (angl. International Obesity Task Force) (IOTF) pasiūlytas KMI ribines vertes; 2) PSO paskelbtus tarptautinius vaikų augimo vertinimo standartus; 3) KMI procentilines kreives, sudarytas pagal Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nacionalinio sveikatos statistikos centro (angl. National Center for Health Statistics / Centers for Disease Control and Prevention Growth Charts) (NCHS) duomenis [6, 20]. KMI vertinamas procentiliniu metodu. Procentiliai yra skaičiai, kurie dalina pasirinkto augimo rodiklio variacinę eilutę į šimtą intervalų. Penkesdešimtasis procentilis dalija variacinę eilutę į dvi dalis ir sutampa su mediana [21]. JAV NCHS sudaryti standartai naudoja 85-ąjį ir 95-ąjį procentilius, kaip ribinius, vertinant vaikų antsvorį ir nutukimą. Diagramose vaikų nutukimas ir antsvoris vertinamas atsižvelgiant į vaikų lytį (atskirai berniukams, mergaitėms) ir į amžių (1 mėn. intervalais, vaikams nuo 2 iki 19 m.) [22]. 2000 m. IOTF pasiūlė KMI ribines vertes 6 mėn. intervalais antsvoriui ir nutukimui vertinti, o 2007 m. buvo pasiūlytos ribinės vertės ir vaikų nepakankamo svorio vertinimui [23,2]. Šios vertės yra apskaičiuotos vaikams, nuo 2 iki 18 m. amžiaus, atskirai mergaitėms ir berniukams. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo palyginta IOTF ir JAV NCHS vaikų KMI vertinimo metodai. Buvo padaryta išvada, kad tiek viena, tiek kita vaikų KMI klasifikacija yra naudinga vertinant vaikų antsvorį, tačiau nustatant vaikų nutukimą, ypač tarp vyresnio amžiaus berniukų jautresnis ir tikslesnius rezultatus pateikia IOTF KMI vertinimo metodas [24]. PSO vaikų KMI vertina standartinio nuokrypio metodu, naudojant augimo kreives. Vaikui lankantis pas gydytoją, tam tikrais laiko tarpais, yra brėžiama individuali vaiko augimo kreivė. Pagal jos nuokrypius yra sprendžiama, ar vaiko fizinis vystymasis yra
harmoningas. Augimo kreivėse yra jau nubrėžtos medianos. Daugiausia dėmesio į vaiko sveikatą reikėtų atkreipti tuomet, kada vaiko augimo kreivė yra smarkiai virš medianos arba po ja, taip pat jeigu ji staigiai pradeda leistis arba brėžiama lygi kreivė, kuri parodo, kad vaikas nepriauga svorio arba ūgio [20,21]. Norint palyginti visus tris minėtus tarptautinius vaikų KMI vertinimo standartus, buvo atliktas tyrimas ir tų pačių tiriamųjų KMI įvertintas pagal skirtingus standartus. Naudojant IOTF standartus buvo rasta 10,8 proc. antsvorio turinčių berniukų ir 13,8 proc. mergaičių. Įvertinus tų pačių tiriamųjų KMI pagal JAV NCHS vertinimo standartus, buvo rasta 8,5 proc. berniukų ir 14,6 proc. mergaičių turinčių antsvorio. Pagal PSO paskelbtus tarptautinius vaikų augimo vertinimo standartus buvo rasta 14,1 proc. berniukų ir 17,1 proc. mergaičių turinčių antsvorio. Šis tyrimas įrodo, kad norint tarpusavyje palyginti vaikų antsvorio ar nutukimo paplitimą skirtingose populiacijose, reikėtų būtinai atsižvelgti į tai, kokiais tarptautiniais standartais vadovaujantis buvo vertinamas vaikų KMI [25]. Visi minėti tarptautiniai vaikų KMI vertinimo standartai yra naudingi ir tikslūs, norint įvertinti vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimą, bei jais naudotis patogu, nes gautus duomenis galima lengvai palyginti su kitų autorių tyrimų rezultatais, kai vertinimo metodologijos sutampa.
Augimo vertinimo standartai rodo, kad vaikas neharmoningai gali augti dėl netinkamos mitybos, per mažo fizinio aktyvumo, netinkamos fizinės aplinkos ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, hormonų apykaitos sutrikimo, tačiau gali būti ir dėl to, kad tėvai yra labai žemi arba labai aukšti ir vaikas genetiniu būdu paveldėjo tokį kūno sudėjimą. Taip pat yra tikimybė, kad vaikas serga kokia nors liga, todėl šeimos gydytojas, nustatęs, kad vaikas neatitinka augimo standartų, turėtų informuoti šeimą ir siųsti tokį vaiką pas specialistą, kuris išsiaiškintų galimo sutrikimo priežastį, atliktų išsamesnius tyrimus ir diagnozuotų ligą [26].
Kaip minėta, vaikų augimui įtakos turi daugelis veiksnių, kurie jį lydi visos vaikystės metu. Vieni iš stipriausiai vaikų augimą lemiančių veiksnių yra genetiniai veiksniai, paveldėti iš tėvų [16]. Prie vaiko augimo ateityje prisideda ir tolimesnei vaiko sveikatai įtakos turi mamos sveikatos ir gyvensenos veiksniai nėštumo metu, ypač mamos KMI ir jo pokyčiai nėštumo metu, tabako ar alkoholio vartojimas, gestacinis diabetas [27]. Po nėštumo svarbu ir pirmieji naujagimio metai, ypač svarbu tai, kad vaikas būtų maitinamas mamos pienu. Kūdikiai, kurie mamos pienu yra maitinami bent pirmus 3 gyvenimo mėnesius, dažniau vystosi ir auga normaliai, bei atitinka šalies vaikų augimo rodiklius [26]. Taip pat didelę reikšmę vaiko augimui turi fizinė aplinka, kurioje jis auga, ypač iki trečiųjų gyvenimo metų [28]. Fizinis aktyvumas arba jo stoka, mityba, emocinė būklė, depresija, žemas pasitikėjimo savimi lygis, problemos mokymosi įstaigoje, šeimos aplinka, valgymo sutrikimai, kultūrinė, socialinė aplinka, nepasitenkinimas savo kūnu, medijų formuojamas požiūris į idealias kūno formas taip pat prisideda prie vaikų augimo tendencijų [14]. Šių visų išvardintų veiksnių visuma ir gebėjimas prie jų prisitaikyti nulemia, ar vaiko augimas yra harmoningas.
Keičiantis socialinei bei ekonominei aplinkai, keičiasi ir žmonių, o ypač vaikų kūno matmenys, ūgis ir svoris. Mokslininkai, atliekantys ilgalaikius vaikų ūgio stebėjimo tyrimus Europoje, nustatė tendenciją, kad vaikų ūgis per dešimtmetį padidėja apie 0,3 – 3 cm [29]. Kitose pasaulio populiacijose ūgio mažėjimo arba didėjimo tendencijos yra kitokios, nes įvairias populiacijas veikia skirtingi socialiniai, kultūriniai ir aplinkos veiksniai, o tai nulemia ir skirtingus antropometrinių rodiklių pokyčius. Vis dėlto, PSO teigia, kad vaikai, gyvenantys sveikoje aplinkoje, kai visi jų fiziologiniai poreikiai yra patenkinami tinkamai (išimtinai žindyti iki 6 mėn., laiku pradėtas primaitinimas papildomais maisto produktais, paskiepyti, ligos atveju suteikta medicininė pagalba) ikimokykliniame amžiuje turėtų turėti panašius augimo rodiklius [30]. Vaikų fiziniam vystymuisi didelę įtaką daro aplinka ir įvairūs veiksniai, todėl, keičiantis aplinkai, keičiasi ir vaikų augimas.
Apibendrinant galima teigti, kad vaikų augimo stebėsenos procesas yra ilgas ir reikalaujantis daug pastangų ir laiko, tačiau rezultatai yra labai svarbūs. Vaikų augimui stebėti dažniausiai yra matuojamas svoris ir ūgis, iš jų yra apskaičiuojamas KMI. Vertinant augimo rodiklius yra naudojami augimo standartai: lentelės ir kreivės. Individualiu lygmeniu stebint vaiko augimą, brėžiama vaiko augimo kreivė, iš jos galima pastebėti įvairius nuokrypius, kurie gali reikšti tam tikrus sveikatos sutrikimus. Antropometriniai vaikų tyrimai yra svarbūs siekiant identifikuoti ir perspėti vaikų sveikatos problemas dabar ir ateityje. Vaikų augimo stebėjimas gali užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams vyresniame amžiuje, dažnai susijusiems su netinkamu gyvenimo būdu, kuris turi įtakos, ne tik vaiko augimui, bet ir būsimai sveikatai. Kuo anksčiau bus pastebėti vaiko fizinio vystymosi nuokrypiai, tuo ankščiau galima ištirti priežastis ir, jei įmanoma, jas koreguoti. Tai turi didžiulę naudą individualiai ir populiacijos sveikatai. Populiacijos lygmeniu galima numatyti būsimas sveikatos problemas ir, siekiant joms užkirsti kelią, pradėti taikyti prevencijos priemones. Apskritai fizinis vaiko vystymasis parodo ne tik vaiko sveikatos būklę, bet ir jo gyvenimo gerovę.
1.2. Vaikų gyvensenos veiksniai
Vaikų sveikata ir sveikatos problemos yra aktualios visai visuomenei, nes vaikai – jauniausia visuomenės grupė, kurios sveikata dažnai atspindi ne tik šalies sveikatos sektoriaus būklę, tačiau ir ekonominę, socialinę gerovę. Vaikų sveikata yra glaudžiai susijusi su mityba, fiziniu aktyvumu ir kitais gyvensenos komponentais, todėl visada svarbu kreipti dėmesį ne tik į vaikų sveikatos rodiklius, bet ir į jų gyvenseną, nes netinkami gyvensenos įpročiai veda prie sveikatos sutrikimų ateityje.
Yra nustatyta, kad daugiausia vaiko harmoningą augimą ir fiziologinį jo vystymąsi sąlygoja mityba ir fizinis aktyvumas [12]. Kiti gyvensenos veiksniai – miegas, medijos, visa fizinė, socialinė aplinka taip pat daro įtaką vaiko gyvensenai ir tuo pačiu vaikų harmoningam augimui [13,14,15]. Minėtų veiksnių įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikų fiziniam vystymuisi yra ypač aktuali, nes jų požiūris ir įpročiai yra vis dar tebesiformuojantys, o imlumas įvairiems dalykams yra ypač jautrus.
Be gyvensenos ir aplinkos veiksnių, vaiko sutrikusį fizinį vystymąsi gali nulemti ir paveldėti genetiniai veiksniai [16]. Visi minėti veiksniai yra svarbūs vaiko sveikatai, o jų visuma ir tarpusavio ryšys daro didžiausią įtaką harmoningam vaiko augimui.
Taigi toliau darbe plačiau paanalizuosiu kai kuriuos iš išvardintų veiksnių.
1.2.1. Vaikų mityba
Vienas iš dažniausiai minimų ir didelę įtaką sveikatai ir augimui turinčių gyvensenos veiksnių yra mityba. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad net 25-30 proc. įtakos sveikatai ir augimui turi mityba [31]. Vaikų mityba, o ypač ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba, yra išskirtinė, nes šio amžiaus vaikai patys retai renkasi, ką valgys, didžiausią atsakomybę už jų mitybos kokybę dalinasi šeima ir ikimokyklinė įstaiga. Svarbu sveikos mitybos rekomendacijų žinojimas ir jų pritaikymas vaiko gyvensenoje.
Vaikams ir jų mitybai labai svarbus yra tėvų pavyzdys. 2014 metais buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo šeimos, turinčios ikimokyklinio amžiaus vaikų. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. Viena tėvų grupė turėjo vartoti daugiau vaisių ir daržovių savo dienos maisto racione, o kita grupė tėvų – valgyti įprastą maistą. Pasibaigus tyrimui buvo nustatyta, kad tėvų, kurie savo dienos maisto racione turėjo vartoti daugiau vaisių ir daržovių, vaikai taip pat pradėjo valgyti daugiau vaisių ir daržovių ne tik namie, bet ir mokykloje, kai pradėjo ją lankyti, be to šie vaikai ėmė vartoti mažiau greito maisto, lyginant, su kita tiriamųjų grupe [32]. Kito tyrimo metu paaiškėjo, kad tėvų, kurie praleidžia pusryčius, vaikai taip pat dažniau nevalgo pusryčių [33]. Minėti tyrimai ir jų rezultatai įrodo, kad tėvų mityba glaudžiai siejasi su jų vaikų mitybos įpročiais ir vaikai seka tėvų rodomu pavyzdžiu, todėl labai svarbu tėvams ne tik mokyti vaikus sveikos mitybos pagrindų, tačiau ir patiems jų laikytis. Taip pat tėvams labai svarbu suprasti vaiko mitybos poreikius, žinoti jų sveikos mitybos rekomendacijas. 2014 m. Klaipėdoje atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad tėvai žino sveikos mitybos principus, supranta mitybos piramidę, tačiau jiems trūksta informacijos apie vaikui palankius ir nepalankius maisto produktus, taip pat apie sveikos mitybos ugdymą darželiuose ir bendradarbiavimo su visuomenės sveikatos specialiste, kuri dirba jų vaikų darželyje, galimybes [34]. Pagal tai galima spręsti, kad trūksta bendradarbiavimo tarp dviejų svarbiausių grandžių, kurios atsakingos už vaiko mitybą, t.y. ugdymo įstaigos ir tėvų.
Ugdymo įstaigose vaikas praleidžia daug laiko ir ten valgo, todėl svarbu, kad maistas, kurį jis ten gauna būtų sveikas ir atitiktų sveikos mitybos principus. 2018 m. rugsėjo 1d. įsigaliojo naujas maitinimo organizavimo aprašas ugdymo įstaigose, kuriame į vaikų valgiaraščius rekomenduojama įtraukti dar daugiau daržovių ir vaisių, kurie antrojo patiekalo lėkštėje užimtų vieną trečdalį ir būtų bent trijų rūšių, mažinti cukraus, druskos, riebių padažų kiekį, kasdien patiekti kruopų patiekalų, dažniau – du – tris kartus per savaitę vartoti ankštinių, padidėjo draudžiamų produktų sąrašas.
Rekomenduojama, kad patiekalai, pateikiami vaikams, turi būti iš ekologiškų žaliavų, sveikesni ir estetiški. Dar labai svarbu paminėti ir tai, kad pasikeitė vaikams rekomenduojamas kilokalorijų kiekis per dieną. Jis buvo sumažintas 200 kcal. Dėl šios priežasties teko koreguoti vaikų valgiaraščius ugdymo įstaigose. [35]. Šie pokyčiai yra palankūs vaikų sveikesnei gyvensenai, nes dar vaikystėje maitinantis pagal sveikos mitybos principus, tikimasi, susiformuos sveikesni mitybos įpročiai. Po atlikto tyrimo, kurio metu buvo vertinama ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročiai Klaipėdoje, buvo nustatyta, kad 20 proc. vaikų pusryčius valgo tik kartais, o 3 proc. jų nevalgo iš viso, 2,1 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinasi tik du kartus per dieną, kas ketvirtas vaikas kasdien valgo saldumynus, beveik kas antras vaikas kelis kartus per mėnesį valgo greito maisto produktų, kokakolą ir kitus gazuotus gėrimus geria daugiau negu pusė vaikų [15]. Iš tyrimo matome, kad ne visų ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba atitinka sveikos mitybos rekomendacijas ir principus, todėl tiek tėveliai, tiek ugdymo įstaigos turėtų būti suinteresuoti pagerinti vaikų mitybą.
Tyrimai rodo, kad didelio kaloringumo, daug paprastųjų angliavandenių, daug cukraus turinčių produktų, bei maisto, kuriame mažai naudingų maistinių medžiagų, vartojimas yra siejamas su vaikų antsvoriu ir nutukimu [36]. Vaikams taip pat ypač svarbu valgyti pusryčius. Ištirta, kad vaikai, kurie praleidžia pusryčius, paauglystėje yra labiau linkę į nutukimą ir dažniau turi antsvorio [33]. Tai parodo, kad ne tik valgomas maistas, bet ir mitybos rėžimas siejasi su vaikų antsvoriu ir nutukimu.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba yra siejama ne tik su nutukimu, tačiau yra laikoma ir fizinei raidai labai reikšmingu veiksniu. Yra keletas maisto produktų, kurių vartojimas yra ypač siejamas su harmoninga vaikų fizine raida. Vienas iš tokių produktų yra pienas, kuriame gausu baltymų ir kalcio [37]. Taip pat buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo stebima, kaip kiaušinių kasdienis valgymas veikia vaikų augimą ir buvo pastebėta, kad vaikai, kurie kasdieniame maisto racione gavo kiaušinių, augo sparčiau ir dažniau atitiko augimo normas. Tai yra siejama su dideliu cholino kiekiu, baltymų ir kokybiškų aminorūgščių, kurių gausu kiaušinyje, rinkiniu [38]. Vartojimas įvairių maisto produktų taip pat siejami su vaikų augimu, nes tik gaunant pakankamą kiekį ir reikiamų maisto medžiagų vaikas gali harmoningai fiziškai vystytis.
Apibendrinant galima teigti, kad vaikų mityba siejama ne tik su sveikata, bet tuo pačiu ir su jų augimu. Labai svarbu ne tik tai, ką vaikai valgo, bet ir tai kokį pavyzdį jiems rodo tėvai savo mitybos įpročiais. Vis daugiau dėmesio skiriama vaikų mitybos klausimams, ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose kuriami nauji valgiaraščiai, vis daugiau skelbiama informacijos tėveliams apie vaikų sveikatos mitybos rekomendacijas. Sveikatinanti vaikų mityba prisideda prie harmoningo fizinio vystymosi ir turi įtakos sveikatai vyresniame amžiuje, tuo tarpu neteisinga vaikų mityba gali sąlygoti per didelio ar per mažo svorio problemas, tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą.
1.2.2. Vaikai ir fizinis aktyvumas
Dar vienas labai svarbus vaikų gyvensenos komponentas yra fizinis aktyvumas. Fiziniu aktyvumu laikoma veikla, kai „griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu esant ramybės būsenos, tai gali apimti ir mobilumo, namų ruošos, profesines ir kitas laisvalaikio sritis“ [5]. Įrodyta, kad fizinis aktyvumas teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Taip pat fizinis aktyvumas yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, vėžio ir mirtingumo rizikų mažinimu [39]. Žinoma, kad vaikai iš prigimties yra judrūs, todėl kiekvienas vaikas turėtų pasirinkti mėgstamą judėjimo formą – tai gali būti plaukimas, bėgiojimas, krepšinis, futbolas, šokis, važiavimas dviračiu ir panašiai.
Kiekviena amžiaus grupė turi tam tikras fizinio aktyvumo rekomendacijas. Vaikams, kurių amžius yra 5-17 metų, rekomenduojama per dieną užsiimti vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla ne mažiau negu 60 min. [40]. Jaunesniems negu 5 metų vaikams griežtų fizinio aktyvumo rekomendacijų nėra, tačiau yra rekomenduojama vaikams tiesiog sudaryti saugias ir palankias sąlygas užsiimti fizine veikla, leisti žaisti, fizinį aktyvumą padaryti įdomiu ir patraukliu užsiėmimu [41]. Nors rekomendacijų ir nėra, bet žinoma, kad tėvai turi būti pavyzdys vaikams ir fizinio aktyvumo srityje, 2015 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tirtos sąsajos tarp vaikų ir jų tėvų fizinio aktyvumo. Gauti rezultatai parodė, kad tėvų, kurie dažniau užsiėmė fizine veikla, ir vaikai buvo fiziškai aktyvesni [42]. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose stengiamasi į vaikų dienotvarkę įtraukti fizinės veiklos užsiėmimų, tačiau tėvai taip pat turėtų nepamiršti tiek patys, tiek vaikus skatinti užsiimti fizine veikla.
Lietuvoje 2012 m. buvo atliktas ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo tyrimas, kurio metu paaiškėjo, „kad apie penktadalis (21,7 proc.) ikimokyklinio amžiaus vaikų pėsčiomis lauke vaikšto daugiau kaip 1 valandą per dieną ir 9,2 proc. vaikų lauke vaikšto mažiau kaip 15 minučių per dieną, laisvalaikiu kasdien mankštinasi 22,5 proc. vaikų, o niekada nesimankština panašiai tiek pat tiriamųjų (21,9 proc.), 36,1 proc. tiriamųjų atlieka fizinius pratimus 2 ir daugiau kartų per savaitę, o penktadalis (19,5 proc.) ikimokyklinio amžiaus vaikų mankštinasi kelis kartus per mėnesį [43]“. Kadangi tikslių fizinio aktyvumo rekomendacijų ikimokyklinio amžiaus vaikams (išskyrus nuo 5 metų) nėra, tai tyrimo rezultatus sunku vertinti. 2013 m. vykdant Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimą buvo įvertintas pirmokų fizinis aktyvumas. Gauta, kad dauguma Lietuvos pirmokų yra pakankamai fiziškai aktyvūs, tačiau stebint tendencijas, matoma, kad vaikai vis mažiau užsiima fizine veikla, vis mažiau vaikų yra fiziškai aktyvūs. Taip pat tyrimas parodė, kad tirtų vaikų fizinis aktyvumas atitiko PSO rekomendacijas [44].
Lietuvos mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimo metu vaikų paprašoma nurodyti, kiek jie per dieną užsiima vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla. Nustatyta, kad 2014 m. kasdien vidutine arba intensyvia fizine veikla ne mažiau negu 60 min. užsiėmė tik 20 proc. mergaičių ir 27
proc. berniukų 11 metų amžiaus grupėje. 13-mečių mergaičių, užsiimančių rekomenduojama fizine veikla, buvo dar mažiau, tik 12 proc., o berniukų buvo truputį daugiau – 28 proc. 15 metų paauglių tarpe užsiėmimas fiziniu aktyvumu dar sumažėjo tarp mergaičių, iš jų bent po valandą užsiėmė vidutine arba intensyvia fizine veikla tik 12 proc., o tarp berniukų – 23 proc. [10]. Tai reiškia, kad visi kiti vaikai neužsiima rekomenduojamu fiziniu aktyvumu ir tai gali turėti jų sveikatai neigiamų pasekmių.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai dar negali įvertinti fizinio aktyvumo naudos savo sveikatai, todėl vaiko motyvacija užsiimti fiziniu aktyvumu turi kilti iš įdomumo. Didžiojoje Britanijoje 2012 – 2013 m. ir 2015-2016 m. buvo atlikti tyrimai, kuriais buvo siekiama įvertinti, kaip keičiasi vaikų fizinė veikla, kai jie būna 5 – 6 m. ir 8 – 9 m. Paaiškėjo, kad 5 – 6 m. vaikai didesnę dienos dalį praleidžia būdami fiziškai aktyvūs, negu kai jiems būna 8 – 9 m. ir jie pradeda lankyti mokyklą. Šio tyrimo metu taip pat buvo pastebėta, kad augant vaikui didėja jo atsakomybė rinktis, ką veikti laisvalaikio metu, todėl tėvai turi būti suinteresuoti sudominti vaiką fizine veikla ir leisti jam užsiimti, tuo kuo jis norėtų, bei skatinti jį būti fiziškai aktyviu. Taip pat šio tyrimo metu tėvai išreiškė susirūpinimą vis didėjančiu vaikų laisvalaikio leidimu su elektroniniais prietaisais [45].
Fizinis aktyvumas, taip pat yra tas gyvensenos veiksnys, kuris turi glaudų ryšį su antsvoriu ir nutukimu. Kenijoje antropometrinių tyrimų pagalba buvo išmatuotas vaikų ūgis, svoris, apskaičiuotas KMI ir įvertinta, koks yra vaikų nutikimo paplitimas, bei rodikliai palyginti su vaikų fiziniu aktyvumu. Buvo rastas ryšys, tarp tų vaikų, kurie neįvykdė rekomenduojamos aktyvios fizinės veiklos normų ir nutukimo [46]. Estijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu ieškota ryšio tarp vaikų kūno sudėties ir fizinio aktyvumo. Buvo rasta, kad vaikai, kurių kūne yra daugiau riebalų, rečiau užsiima fizine veikla. Tai įrodo, kad fizinis aktyvumas labai svarbus, galvojant apie fizinę vaiko sveikatą ir išvaizdą [47]. Vaikams per mažai judant ir per mažai sunaudojant energijos, ji riebalų pavidalu kaupiama organizme, taip imama priaugti nereikalingo svorio.
Taigi, ikimokyklinio amžiaus vaikams yra ypač svarbu netrukdyti savo kasdienėje veikloje užsiimti fizine veikla, kuri atneša naudą sveikatai, harmoningam fiziniam vystymuisi, bei apsaugo nuo nutukimo. Dėl visapusės fizinės veiklos naudos tiek tėvai, tiek ugdymo įstaiga turi skatinti vaikus būti fiziškai aktyvius dar ankstyvoje vaikystėje ir parinkti patinkančią bei mėgstamą vaikui judėjimo formą, skatinti judėjimo įvairovę, tam kad fizinis aktyvumas taptų ne prievole, o malonumu, teikiančiu naudą sveikatai, lavinančiu viso organizmo kaulų – raumenų sistemos vystymąsi.
1.2.3. Vaikų miegas
Gerai vaiko savijautai ir fizinei raidai labai svarbus dar vienas gyvensenos veiksnys – miegas. Visų pirma miegas leidžia kūnai pailsėti fiziškai, ilsisi raumenys, kai kurie organai. Kokybiškas miegas yra siejamas net su stipresne imunine sistema. Taip pat miegas yra labai glaudžiai susijęs su
psichologine sveikata, vaikų emocine būkle, nuotaika, kuri iš pradžių, dėl netinkamo miego režimo, gali pasireikšti irzlumu, nerimu, kuris vėliau gali pereiti į rimtesnius psichologinius sutrikimus [48]. Ikimokyklinio amžiaus vaikams tai yra ypač svarbu, nes jų organizmas yra vis dar sparčiai besivystantis ir miego trūkumas arba nekokybiškas miegas gali pakenkti jų sveikatai. Ikimokyklinio amžiaus vaikams per parą yra rekomenduojama apie 10 – 13 val. miego, 9 – 10 val. miego yra būtinos. Taip pat rekomenduojama, kad vaikas miegoti eitų ne vėliau, negu 21 – 22 val. [49]. Svarbu ne tik miego trukmė, bet ir palaikyti jų miego rutiną. Miego rutinos laikomasi turi būti ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir namuose, tėvai turi garantuoti kokybišką ir savalaikį vaiko poilsį. Miego rutina susijusi ne vien su tokia pačia miego trukme kasdien, ėjimu miegoti ir kėlimusi tą pačią valandą, bet ir su įvairiais ritualais prieš miegą, pavyzdžiui, knygelės paskaitymu, tėvų bučiniu prieš miegą, šviesos išjungimu. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie kasdien laikosi miego rutinos, patiria kokybiškesnį miegą, miega ramiai, rečiau prabunda [50,51].
Pakankamas miegas dar labai svarbus ir dėl to, kad miego metu gaminasi augimo hormonas somatotropinas, kuris išsiskiria maždaug iki dvyliktos valandos. Taip pat miegant atsistato daugelis pažeistų organizmo ląstelių [52]. Įvairiais tyrimais yra nustatyta, kad ne visi vaikai patiria kokybišką miegą, kiti susiduria su miego problemomis. Italijoje 2015 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo vertinamas 1 – 14 metų vaikų miegas. Buvo nustatyta, kad tik 66,9 proc. vaikų miego trukmė atitiko rekomendacijas, taip pat 23,4 proc. vaikų nakties metu keisdavo miegojimo vietą, o net 42,7 proc. vaikų bent kartą prabusdavo naktį [13]. Lietuvoje 2013 metais taip pat buvo atliktas ikimokyklinio amžiaus vaikų miego tyrimas. Rezultatai parodė, kad tėvai stengiasi vaikus migdyti ir kelti panašiu metu, daugiausia vaikų miegoti eina 21 – 22 val. (darbo dienomis 78,9 proc. vaikų, o savaitgaliais 73,9 pro. vaikų), o dauguma vaikų keliasi 7 – 8 val. (darbo dienomis 84,3 proc. vaikų, o savaitgaliais – 57,6 proc.). Taip pat pastebėta, kad dauguma vaikų (61 proc. darbo dienomis ir 70,6 proc. poilsio dienomis) miega 9 – 10 val. [53]. Skirtingo amžiaus vaikams yra rekomenduojama skirtinga miego trukmė. Kadangi tyrime dalyvavo vaikai nuo 1 iki 7 metų, todėl negalima teigti, kad daugumos vaikų miego trukmė atitiko rekomendacijas.
Vaikui ir jo sveikatai yra svarbi ne tik miego trukmė, bet ir miego rutina, jo kokybė, kuri, kaip rodo įvairūs tyrimai, ne visada yra gera ir gali sąlygoti įvairius fizinės ir psichologinės sveikatos sutrikimus. Prie tinkamų miego įpročių susiformavimo turėtų vėlgi aktyviai prisidėti tėvai ir ikimokyklinio ugdymo įstaiga.
1.2.4. Kiti vaikų gyvensenos veiksniai
Be fizinės veiklos, miego ir mitybos vaikams labai svarbi ir psichologinė – socialinė aplinka, nes tik psichologiškai tvirtas žmogus gali tinkamai pasirūpinti savimi, savo ir kitų sveikata, bei gyvensena. Vienas iš psichologinių veiksnių, dažnai pasitaikančių vaiko gyvenime, yra patyčios. Taip
pat modernėjant visuomenei vis daugiau informacijos talpinama medijose, todėl ir vaikų gyvenime jos užima vis didesnį vaidmenį. Žiniasklaida straipsnius, žinutes, reklamą formuoja taip, kad jos būtų patrauklios ir populiarios, tačiau ne visada atsižvelgiama į informatyvumą ir pateikiamos informacijos kokybę, ar į naudą sveikatai [13]. Dėl šių priežasčių svarbu atsižvelgti, kokia medijose pateikta informacija pasiekia vaikų auditoriją.
Šiais laikais patyčios ir ugdymo įstaiga yra neatsiejamas dalykas. Atlikus tyrimą 2014 m. Lietuvos ugdymo įstaigose paaiškėjo, kad beveik kas trečias mokinys patiria patyčias (31,2 proc. berniukų ir 27,7 proc. mergaičių). Vaikai nepatiriantys patyčių dažnai patys dalyvauja tyčiodamiesi iš kitų vaikų (29,8 proc. berniukų ir 15,3 proc. mergaičių) [54]. Patyčios stipriai veikia vaiko psichologiją, pasitikėjimą savimi, gebėjimą deramai komunikuoti. Vaikai, patiriantys patyčias, dažniau patiria nervinę įtampą, liūdesį, irzlumą, nemigą, silpnumą. Patyčios kenkia ir vaikų fizinei sveikatai, nes buvo rastos sąsajos tarp patirtų patyčiu ir galvos, nugaros, skrandžio skausmų, galvos svaigimo. Taip pat patyčios siejamos ir su rizikingu elgesiu, nes tie vaikai, kurie tyčiojasi iš kitų, dažniau vartoja alkoholį ar kitas psichotropines medžiagas [55]. Visa visuomenė turėtų būti už tai atsakinga ir visa visuomenė turėtų stengtis sumažinti patyčias, nes visuomenės konstruktas ir nulemia tai, kad vaikai turi eiti į mokyklą [56].
Visuomenė, žiniasklaida, elektroniniai prietaisai taip pat turi įtakos vaikų gyvensenos pasirinkimams. Reklamos ir jų įtaiga taip pat veikia vaiko psichologiją. Dažnai šiuolaikinės reklamos ir jų reklamuojamos prekės yra skirtos būtent vaikų auditorijai, kuri yra imli ir pateikiamą informaciją priima kaip naudingą ir jiems reikalingą. Vaikai, kurie dažniau matė reklamas apie saldžius pusryčius, dažniau pusryčiams ir rinkdavosi šiuos gaminius, tokius kaip saldūs kukurūzai, sausainiai [57].
Dar vienas šiais laikais vaikų gyvenseną veikiantis veiksnys yra elektroniniai prietaisai. Vis daugiau vaikų vis daugiau laiko praleidžia naudodamiesi mobiliaisiais telefonais, nešiojamais kompiuteriais, planšetėmis ir panašiais elektroniniais prietaisais. Italijoje 2015 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tirti 1 – 14 metų vaikų miego įpročiai ir jų sąsajos su elektroniniais prietaisais. Buvo nustatyta, kad įvairių elektroninių prietaisų naudojimas ir televizoriaus žiūrėjimas prieš miegą neigiamai veikia vaikų miegą ir yra susijęs su vaikų miego sutrikimais [13]. Kalbant apie elektorinius prietaisus ir medijas taip pat buvo rastas ryšys tarp dažnesnio televizoriaus žiūrėjimo, video žaidimų ir antsvorio [58]. Ikimokyklinio amžiaus vaikams elektroniniai prietaisai tampa įprasta gyvenimo dalimi, nes juos vaikai mato mokymosi įstaigoje, parduotuvėse, namuose, jais naudojasi tėvai, auklėtojai ir draugai, todėl ir jiems naudotis kompiuteriais ir telefonais negali būti uždrausta. Tėvai turi sugebėti tinkamai riboti naudojimąsi elektroniniais prietaisais taip, kad vaikas jaustųsi sveikas socialiai, tačiau ir taip, kad nebūtų kenkiama jo sveikatai.
Norint užtikrinti gerą ikimokyklinių vaikų sveikatą reikia atkreipti dėmesį ne tik į mitybą, fizinį aktyvumą, bet ir užtikrinti vaikų psichologinę gerovę, stebėti vaiko aplinką supančias medijas, bei
reguliuoti jų naudojimąsi elektroniniais prietaisais. Tai svarbu, nes vaikų naudojimasis medijomis daro įtaką visai jo gyvensenai. Gera socialinė sveikata neatsiejama, nuo saugios aplinkos, kuri dažniausiai būna be patyčių. Dažniausiai vaikai su patyčiomis susiduria mokykloje, tačiau šiais laikais patyčias patiria jau ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantys vaikai. Patyčios yra didelė socialinė problema, į kurią būtina kreipti daugiau dėmesio ir stengtis mažinti jų mastą ar iš vis joms užkirsti kelią.
Taigi apibendrinant galima teigti, kad vaikų sveikatai įtaką daro fizinis aktyvumas, mityba, miegas, psichologinė, socialinė ir medijų aplinka. Kiekvienas gyvensenos veiksnys skirtingai veikia vaiko sveikatą, o gyvensenos ir kitų sveikatą lemiančių veiksnių visuma ir nulemia, ar vaikas auga harmoningai, ar yra sveikas. Vaikų gyvensenos stebėsenos tyrimų yra atlikta daug ir įvairių, apie tai kaip skirtingi veiksniai, veikia skirtingus sveikatos rodiklius ar simptomus. Trūksta tyrimų, kurie leistų įvertinti konkrečią ikimokyklinio amžiaus vaikų grupę ir taip kaip įvairūs gyvensenos veiksniai siejasi su jų sveikata ir augimo rodikliais arba tų pačių veiksnių paplitimą tokio amžiaus vaikų populiacijoje. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dar vystosi ir auga labai sparčiai, jie yra ypač jautrūs gyvensenos pokyčiams, nuolat teigiama, kad vaikų sveikata vis blogėja, todėl ikimokyklinio amžiaus vaikų grupės gyvensena ir sveikata turėtų būti tyrinėjama labiau.
1.3. Vaikų antsvoris, nutukimas ir sąsajos su gyvensena
Vis didesne šiuolaikine visuomenės sveikatos problema įvardinamas nutukimas ir antsvoris, kuris yra glaudžiai susijęs su antropometrinių rodiklių matavimu ir jų vertinimu. Išmatavus vaikų objektyvius fizinės raidos rodiklius nustatoma ar vaiko svoris normalus, per mažas ar per didelis. Įvertinus, kad svoris yra per didelis galima išsiaiškinti to priežastis ir užkirsti kelią daugeliui fizinių ir psichologinių sveikatos sutrikimų.
Viena iš didžiausių problemų, kalbant apie vaikų sveikatą ir netinkamus gyvensenos įpročius, yra vaikų nutukimas. Įvairiose Europos ir pasaulio šalyse atliekami tyrimai, kurių metu nustatomas vis didesnis nutukusių ar antsvorio turinčių vaikų skaičius. PSO nustatė, kad pasaulyje net 43 milijonai 0-5 metų vaikų 2010 m. buvo nutukę arba turėjo antsvorio ir tai sudarė, net 6,7 proc. 1990 m. nutukusių arba antsvorį turinčių vaikų buvo 4,2 proc., o 2020 metais, spėjama, kad antsvorį ar nutukimą turinčių vaikų skaičius išaugs net iki 9,1 proc. [8]. Vertinant atskirų šalių vaikų nutukimo stebėsenos tyrimus, Airijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu tris kartus buvo kas dveji metai, buvo matuojami 7, 9 ir 11 metų amžiaus vaikai (2008, 2010 ir 2012 metais). Buvo vertinama, ar vaikai neturi antsvorio, ar nėra nutukę. Atlikus šį tyrimą buvo pastebėta, kad išmatavus 7 metų berniukus antsvorio turinčių buvo 18,3 proc., 9 metų berniukų turinčių antsvorį buvo 16,2 proc., o 11 metų berniukų, turinčių antsvorį, skaičius sumažėjo iki 14,4 proc. Tuo tarpu 7 metų antsvorio turinčių mergaičių buvo 26,4 proc., 9 metų – 21,4 proc., o 11 metų – 21,4 proc. Nutukimo paplitimas tarp
mokyklinio amžiaus vaikų, keičiantis vaikų amžiui mažėjo (tarp 7 metų berniukų buvo 4,7 proc. nutukusių; tarp 9 metų – 3,8 proc., o tarp 11 metų – 2,2 proc.. Tarp 7 metų mergaičių buvo 7,5 proc. nutukusių, tarp 9 metų – 4,6 proc., o 11 metų – 5,5 proc.). Nežiūrint į tai, kad augant vaikams mažėjo nutukusį ar antsvorį turinčių vaikų skaičius, tačiau vis vien beveik kas ketvirtas vaikas Airijoje yra nutukęs arba turi antsvorio [59]. Maltoje buvo atliktas panašus tyrimas, kurio metu 2 kartus buvo matuojami tie patys vaikai, 2008 ir 2010 metais. Pirmojo matavimo metu vaikams buvo apie 7 metus, o antrojo tyrimo metu vaikams buvo apie 9 metus. Tarp 7 mečių vaikų buvo rasta apie trečdalis antsvorio turinčių arba nutukusių vaikų, kai tie patys vaikai buvo tiriami po 2 metų, nutukusį ir antsvorį turinčių vaikų padidėjo iki daugiau negu 40 proc. Maltoje nutukusių ir antsvorį turinčių vaikų skaičius yra ypač didelis, todėl turi būti vykdoma ypač griežta prevencija norint tam užkirsti kelią [60]. 2008 ir 2010 metais Norvegijoje buvo atliktas tyrimas ir jo metu buvo nustatyta, kad nutukimo ir antsvorio paplitimas tarp vaikų svyravo nuo 16 iki 19 proc. Padidėjimas buvo stebimas tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų [61]. Kiekvienoje šalyje vaikų antsvorio ir nutukimo tendencijos skiriasi, tačiau pasaulyje antsvorio turinčių ir nutukusių vaikų skaičius didėja ir jeigu nebus taikoma veiksminga prevencija, jų didės ir ateityje.
Lietuvoje vaikų nutukimo stebėsenos tyrimų nėra atlikta tiek daug, kiek išsivysčiusiose Europos šalyse, tačiau pastaraisiais metais vis labiau kreipiamas dėmesys į vaikų fizinio vystymosi tyrimus. Būtent ikimokyklinio amžiaus vaikų nutukimo stebėsena yra vykdyta 2003 metais Kauno miesto darželiuose – lopšeliuose. Šiuo tyrimu gauti rezultatai parodė, kad 5,8 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų turėjo antsvorį [62]. Vilniuje 2003 – 2006 m. buvo tiriamas antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų, be to šie duomenys buvo palyginti su 1986 m. taip pat Vilniaus mieste vykdytu ikimokyklinio amžiaus vaikų nutukimo ir antsvorio tyrimu. Antsvorio 1986 m. Vilniaus mieste turėjo 10,7 proc. mergaičių, o 2006 m. jų padidėjo iki 18,2 proc. Tarp berniukų antsvorio paplitimas 1986 m. buvo 6,5 proc., o 2006 m. 12,4 proc. Tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų matome antsvorio turinčių vaikų padidėjimą. Tuo tarpu nutukusių vaikų buvo mažiau, tačiau jų taip pat padaugėjo, berniukų tarpe 1986 m. buvo 0,8 proc., o 2006 m. – 3,7 proc. nutukusių ir tarp mergaičių 1986 m. iš vis nebuvo tokių, o 2006 m. rasta 1,9 proc. nutukusių ikimokyklinio amžiaus mergaičių [63]. Tyrimų, kuriuose tirtas būtent ikimokyklinio amžiaus vaikų nutukimas ir antsvoris Lietuvoje sunku rasti, tačiau yra gausu tyrimų, atliktų su mokyklinio amžiaus vaikais.
Lietuva nuo 1994 m. dalyvauja tarptautiniame mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrime (angl. – Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) . Jo metu vaikų paprašoma nurodyti ūgį ir svorį, tada apskaičiuojamas KMI ir nustatoma, ar vaikas turi antsvorio, ar yra nutukęs. Šis tyrimas vykdomas kas ketverius metus nuo 1994 m. Jo dėka labai patogu stebėti, antsvorio turinčių mokyklinio amžiaus vaikų paplitimą, kitimo tendencijas. Nuo 2006 m. iki 2014 m. visose amžiaus grupėse (11, 13,15 metų), tiek tarp berniukų, tiek tarp mergaičių stebimas vis didesnis antsvorio ir
nutukimo paplitimas. 2006 m. tik 6 proc. 11 – mečių mergaičių turėjo antsvorio arba buvo nutukusios, 2010 m. jų padidėjo iki 10 proc., o 2014 m. šis skaičius išaugo net iki 16 proc. 13 metų mergaičių tarpe antsvorio turinčių ir nutukusių nuo 2006 m. iki 2010 m. padidėjo dvigubai (nuo 4 iki 8 proc. ), o 2014 m. išliko toks pat kaip ir 2010 m. – 8 proc. 15 – mečių mergaičių tarpe 2006 m. tik 4 proc. turėjo antsvorio arba buvo nutukusios, 2010 m. jų padidėjo nežymiai, iki 5 proc., o 2014 m. išaugo iki 8 proc. Berniukų tarpe antsvorio ir nutukimo paplitimas labiausiai padidėjo 11 – mečių tarpe. 2006 m. antsvorio turinčių arba nutukusių 11 – mečių berniukų buvo 14 proc., 2010 m. jų padidėjo iki 16 proc., o 2014 m. išaugo, net iki 27 proc. 13 metų berniukų tarpe antsvorio turinčių ir nutukusių nuo 2006 m. iki 2010 m. padidėjo nuo 9 iki 13 proc., tačiau nuo 2010 m. iki 2014 m. pastebėtas didesnis nutukimo ir antsvorio paplitimo augimas, nuo 13 proc. jis padidėjo, net iki 20 proc. tarp 15 – mečių berniukų, taip kaip ir 15 tarp mergaičių, nutukimo ir antsvorio paplitimas padidėjo nežymiausiai. 2006 m. buvo 8 proc. antsvorio arba nutukusių 15-mečių Lietuvos mokyklose besimokančių berniukų, 2010 m. jų padidėjo iki 13 proc., o 2014 m. išaugo iki 17 proc. [10,11,64]. Svarbiausia ir yra tai, kad nutukimo ir antsvorio paplitimas, tyrimo duomenis, vis didėja, todėl šis tyrimas turėtų būti vykdomas ir toliau, kad būtų galima stebėti, kokios yra tendencijos, ar vykdoma prevencija yra veiksminga.
Vaikų nutukimo ir antsvorio tyrimus lyginti tarpusavyje ir stebėti jų kitimą yra labai sunku, nes dažnai skirtingiems tyrimams yra naudojamos skirtingos metodikos. Tam, kad Lietuvoje būtų sistemingai renkama informacija apie vaikų sveikatą ir jos rodiklius, buvo sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema. Remiantis Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, Higienos institutas išleido leidinį „Vaikų sveikata 2016 m.“, kuriame ir įvertino mokyklinio amžiaus vaikų KMI. 2016 m. Lietuvoje buvo 14 proc. vaikų, kurie turėjo antsvorio ir 5 proc. vaikų, kurie buvo nutukę. 2008 ir 2010 m. buvo atliktas tyrimas tarp 7-8 metų Vilniaus apskrities vaikų ir buvo nustatyta, kad 12,2 proc. vaikų turėjo antsvorio ir 6,1 proc. vaikų buvo nutukę [65]. Atsiradus Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinei sistemai, duomenis apie vaikų nutukimą rinkti ir vertinti bus daug paprasčiau, kadangi kiekvienų vaikų sveikatos patikrinimų metu yra matuojamas ūgis ir svoris, taip bus galima apskaičiuoti KMI ir nustatyti, ar vaikas turi antsvorio, ar yra nutukęs. Įvertinus įvairius tyrimus apie vaikų antsvorį ir nutukimą Lietuvoje, galima daryti išvadą, kad antsvorio ir nutukimo problema yra ir ją reiktų kuo greičiau pradėti spręsti, nes ateityje ši vaikų sveikatos problema tik didės.
Svarbu paminėti ir tai, kad ne tik gyvensenos veiksniai turi įtakos antsvoriui, bet ir tai, kad antsvorio turintys vaikai yra linkę, ne į tam tikras fizinės sveikatos problemas, bei ir į įvairias psichosocialines gyvensenos problemas, tokias kaip savęs nuvertinimas, nepasitikėjimas savimi, realybės suvokimas savaip [66]. PSO išskiria kelis svarbiausius aspektus, kuriais antsvoris ar nutukimas kenkia vaikų sveikatai. Visų pirma, nutukimas ar antsvoris, dar jauname amžiuje, vaikams
didina metabolinių ligų, hipertenzijos riziką. Nutukusių ar antsvorio turinčių vaikų bendra fizinė sveikata, dažniau būna prastesnė. Nutukę ar antsvorio turintys vaikai dažniau būna užgauliojami, iš jų būna dažniau šaipomasi, jie sulaukia daugiau patyčių. Taip pat yra nustatyta, kad turintys antsvorio arba nutukę vaikai, dažniau praleidinėja pamokas ir jų mokymosi pasiekimai yra prastesni. Vyresniame amžiuje nutukusių vaikų sveikata taip pat prastesnė, jie turi didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Antsvorio turinčių vaikų, ateityje dažniau laukia sunkesnis įsidarbinimas ir mažiau apmokamas darbas [67]. Ikimokyklinio amžiaus vaikams tai yra ypač svarbu, nes jų pasaulėžiūra ir psichologinis mentalitetas tik formuojasi ir tokios problemos smarkiai gali tam pakenkti. Antsvorio turinčių vaikų socialinis gyvenimas gali suprastėti dėl patyčių ir visuomenės atstūmimo.
Nutukimas yra glaudžiai susijęs su įvairiais vaikų gyvensenos veiksniais. Mityba, fizinis aktyvumas, miegas ir jo trukmė veikia vaiko augimą. Vaikai, kurie neišmiega pagal jų amžių rekomenduojamos miego trukmės yra dažniau linkę į nutukimą ir antsvorį, negu tie vaikai, kurių miego trukmė atitinka rekomendacijas [68]. Elektroniniai prietaisų, medijų poveikis vaikų sveikatai ir ryšys su antsvoriu ir nutukimu, taip pat ištirtas [58]. Ne tik gyvensenos veiksniai turi įtakos antsvoriui, bet ir antsvorio turintys vaikai yra linkę, į tam tikras fizinės sveikatos problemas, bei į įvairias psichosocialines gyvensenos problemas, rizikingesnį elgesį ir tuo pačiu žalingus gyvensenos įpročius [62]. Tyrimai įrodo, kad gyvensena ir jos veiksniai turi įtakos antsvoriui ir nutukimui, todėl rengiant prevencines ir ugdymo priemones nukreiptas į nutukimo ir antsvorio mažinimą turėtų būti atsižvelgiamą į vaikų gyvenseną.
Apibendrinant galima teigti, kad šiuolaikinių vaikų tarpe vis daugėja antsvorio ir nutukimo turinčių vaikų. Pasaulyje atlikta daug tyrimų šia tema ir pastebėta, kad kiekviena šalis turi skirtingas vaikų antsvorio ir nutukimo tendencijas, tačiau beveik visame pasaulyje matomas antsvorio turinčių ir nutukusių vaikų skaičiaus augimas. Lietuvoje taip pat atlikta tyrimų apie vaikų nutukimą ir antsvorį, bei atsiradus informacinei sistemai, kurioje bus fiksuojami vaikų sveikatos pažymų duomenys, vaikų antsvorio ir nutukimo stebėsena supaprastės. Kol kas trūksta išsamių ir naujų tyrimų apie ikimokyklinio amžiaus vaikų nutukimą ir antsvorį. Taip pat trūksta informacijos apie ikimokyklinio amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo sąsajas su įvairiais gyvensenos veiksniais, kurie nustatyta, kad turi glaudų ryšį su bendros vaikų grupės nutukimu ir antsvoriu. Vaikų populiacija yra ypač jautri ir imli įvairiems pokyčiams, todėl įvertinus, kad gyvensenos veiksniai turi ryšį su antsvoriu ir nutukimu, prevencija ir jų sveikatos ugdymas turėtų būti nukreiptas būtent į žalingus gyvensenos veiksnius.
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo rūšis. Tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis momentinis tyrimas.
Tyrimo organizavimas. Pirmiausia tyrimui atlikti buvo suformuoti tyrimo tikslas ir uždaviniai.
Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (1 priedas). Taip pat buvo gauti Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų sutikimai dalyvauti tyrime, kurie buvo pristatyti Kauno miesto savivaldybės švietimo skyriui, prašant leidimo vykdyti tyrimą pasirinktose ikimokyklinėse įstaigose. Kauno miesto savivaldybės švietimo skyriaus atsakingas asmuo buvo supažindintas su tyrimo eiga ir ugdymo įstaigoms nusiuntė raštą, kviesdamas jas dalyvauti tyrime. Sutikusios įstaigos buvo įtrauktos į tyrimą. Atvykus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vadovai buvo supažindinti su anketomis, paprašyta darželių grupių auklėtojų jas, įdėtas į vokus drauge su informuoto asmens sutikimo forma, išdalinti vaikų tėvams. Gavus užpildytą anketą ir abiejų tėvų sutikimus buvo išmatuoti vaikų antropometriniai rodikliai: ūgis ir svoris. Dalis tyrimo atlikta 2017 m. lapkričio mėn., dalis – 2018 m. balandžio ir spalio mėnesiais.
Tiriamųjų kontingentas. Tyrime dalyvavo Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas
lankantys vaikai ir jų tėvai.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas.
Tyrimas vykdomas bendradarbiaujant su Endokrinologijos institutu jau antrus metus. Buvo suplanuota pakviesti visas Kauno ikimokyklines įstaigas dalyvauti tyrime. Darbo autorės tyrimui atlikti pasirinkta parankioji netikimybinės imties atranka, kviečiant dalyvauti dar netirtas ugdymo įstaigas. Pagal oficialiosios statistikos portalą Kauno mieste 2017 m. ikimokykliniame ugdyme dalyvavo 14672 vaikai [69]. Pasirinkus 5,0 proc. paklaidą ir apskaičiavus imties dydį programa “Sample size Calculation for X – Sectional Surveys” buvo nustatyta, kad, siekiant reprezentuoti populiaciją, reikia ištirti 374 vaikus. Pasirinktose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo iš viso išdalintos 662 anketos su informuota asmens sutikimo forma. Teisingai buvo užpildytos 215 anketų, kartu su jomis gavome pasirašytas asmens sutikimo formas. Atsako dažnis – 32,0 proc. Antropometriniai matavimai atlikti 209 vaikams. Atsako dažnis 31,6 proc.
Tiriamųjų atrankos įtraukimo kriterijai. Pagrindinis kriterijus, dėl kurio vaikai buvo įtraukti
į tyrimą, buvo Kauno miesto ikimokyklinės ugdymo įstaigos lankymas. Vadovaujantis Lietuvos Bioetikos komiteto reikalavimais, biomedicininiame tyrime galėjo dalyvauti vaikai, kurių abu tėvai davė raštišką sutikimą, pasirašydami informuoto asmens sutikimo formoje.
Tiriamųjų atrankos atmetimo kriterijai. Vaikai, kurių tik vienas iš tėvų pasirašė sutikimo formą, arba ne iki galo užpildė anketą, nenurodė vaiko duomenų (vardo, pavardės) negalėjo dalyvauti tyrime arba nebuvo įtraukti į galutinę tiriamųjų imtį.
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Tyrimo metu buvo naudota anketinė šeimos
Anketos klausimyną (2 priedas) sudarė 40 klausimų. 1 – 6 ir 35 – 38 klausimai buvo apie vaikų ir tėvų sociodemografinius duomenis. 19 – 21 klausimai buvo apie vaiko miegą, jo trukmę, kada nueina miegoti, keliasi. 22 – 25 klausimai apėmė vaiko fiziškai aktyvią veiklą, jo laisvalaikį. 26 – 31 klausimai buvo susiję su mityba, vaiko apetitu, tam tikrais produktais ir su jų vartojimo dažnumu. 32 – 34 klausimais buvo teiraujamasi tėvų nuomonės apie vaiko ir visos šeimos fizinį aktyvumą bei vaiko sveikatą. Analizės metu panaudoti ne visi anketos pagalba surinkti duomenys, nes tyrimas atliktas kartu su Endokrinologijos institutu, kuriam reikėjo daugiau informacijos.
Antropometriniams tyrimams atlikti buvo naudojama vienoda įranga visose ugdymo įstaigose. Vaikų ūgis matuotas SECA nešiojama ūgio matuokle (matavimo tikslumas – 0,1 cm). Vaikų svoris matuotas elektroninėmis medicininėmis nešiojamomis SECA svarstyklėmis (matavimo tikslumas – 0,01 kg).
Kintamieji, kuriais buvo vertinami ir interpretuojami duomenys, – tėvų atsakymai apie įvairius vaiką ir jo fizinį išsivystymą liečiančius klausimus (miegą, fizinį aktyvumą, mitybą ir kita).
Duomenų analizės planas ir metodai. Surinkti tyrimo duomenys buvo suvesti ir apdorojami
kompiuterine SPSS (23.0 versija) programa. Išmatavus vaikų antropometrinius rodiklius: ūgį ir svorį, kiekvienam jų buvo apskaičiuotas KMI ir įvertintas pagal T. Cole su bendraautoriais KMI tarptautines ribines vertes vaikų antsvoriui, nutukimui (2000 m.) ir nepakankamam svoriui (2007 m.) įvertinti (3, 4 priedai). Kiekybiniams požymiams buvo apskaičiuoti vidurkiai ir pateikiami su standartiniu nuokrypiu. Rodmenų vidurkiams lyginti naudotas Stjudento (t) kriterijus. Požymių priklausomumui tikrinti taikytas χ2 kriterijus, lyginti du požymius tarpusavyje – z kriterijus.
Prieš atliekant duomenų analizę, kai kurie ištirti duomenys buvo grupuojami. Įvertinus vaikų KMI buvo gautos keturios vaikų fizinio išsivystymo grupės: nepakankamo svorio, normalaus kūno svorio, antsvorio ir nutukimo. Nutukusių vaikų skaičius buvo nedidelis, todėl ši grupė buvo sujungta su antsvorio turinčių vaikų grupe ir pavadinta antsvorio, įskaitant nutukimą grupe. Atliekant tiriamųjų gyvensenos analizę, tiriamieji buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: jaunesniųjų (2 m. - 4 m.) ir vyresniųjų (5 m. - 7 m.) amžiaus vaikų grupes.
Naudojami statistinio patikimumo žymenys: p<0,05 – statistiškai reikšminga, p>0,05 – statistiškai nereikšminga. Tyrimo rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose.
Tyrimo etika. Tėvams pasirašant sutikimo formą, jie buvo informuojami, kad apklausos
anketoje jų pateikta informacija bus visiškai konfidenciali ir naudojama tik tyrimo tikslams, prieinama tik koduojančiam asmeniui, suvedančiam duomenis į kompiuterinę duomenų bazę. Asmens duomenys bus tvarkomi bei saugomi pagal Lietuvos respublikoje galiojančią asmens duomenų apsaugos įstatyminę tvarką. Analizuojant duomenis vietoje asmeninės informacijos bus naudojami tik skaitmeniniai kodai. Mokslinėse publikacijose skelbiami tyrimo rezultatai neleis
atskleisti jų asmeninių duomenų. Tyrimui atlikti buvo gauti Kauno miesto ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų sutikimai, bei Bioetikos centro leidimas (1 priedas).
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamieji ir jų charakteristika
Vykdant tyrimą, 215 tėvų pasirašė ant informuoto asmens sutikimo formos ir tuo būdu davė sutikimus vaikams dalyvauti tyrime. Atliekant objektyvius antropometrinius tyrimus buvo išmatuoti antropometriniai rodikliai (ūgis, svoris) 209 vaikams ir apskaičiuoti jų KMI rodikliai. Tyrime daugiausia dalyvavo 5 metų amžiaus vaikų (25,8 proc.), o mažiausiai buvo ištirta 7 metų vaikų (2,9 proc.) (3.1.1 lentelė). Lyginant tiriamųjų pasiskirstymą pagal lytį, tyrime dalyvavo truputį daugiau mergaičių, negu berniukų, atitinkamai 107 mergaitės ir 102 berniukai.
3.1.1 lentelė. Vaikų, dalyvavusių antropometriniame tyrime, skirstinys, atsižvelgiant į lytį ir
amžių
Amžius Berniukai Mergaitės Visi vaikai
n proc. n proc. n proc.
2 m. 8 7,8 13 12,1 21 10,0 3 m. 16 15,7 22 20,6 38 18,2 4 m. 24 23,5 22 20,6 46 22,0 5 m. 26 25,5 28 26,2 54 25,8 6 m. 25 24,5 19 17,8 44 21,1 7 m. 3 2,9 3 2,8 6 2,9 Iš viso 102 100,0 107 100,0 209 100,0
Truputį daugiau negu pusė tyrime dalyvavusių vaikų buvo priskirti jaunesniojo amžiaus vaikų grupei, o likusi dalis – vyresniojo amžiaus darželį lankančių vaikų grupei (3.1.2 lentelė). Tyrimo metu buvo ištirta daugiau jaunesniojo amžiaus mergaičių (53,3 proc.), negu vyresniojo amžiaus, ir daugiau vyresniojo amžiaus berniukų (52,9 proc.), negu jaunesniojo amžiaus berniukų, lankančių darželį.
3.1.2 lentelė. Ištirtųjų vaikų skirstinys, atsižvelgiant į lytį ir amžiaus grupes
Amžius Berniukai Mergaitės Visi vaikai
n proc. n proc. n proc.
2m. - 4 m. 48 47,1 57 53,3 105 50,2
5m. - 7 m. 54 52,9 50 46,7 104 49,8
