Šiuo magistrinio darbo tyrimu buvo siekiama nustatyti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių X biure, požiūrį į darbo aplinką, organizavimą, atliekamas funkcijas, siekiant įvertinti sąsajas su pasitenkinimu darbu. Tyrimo metu nustatyta, kad priežastys, skatinančios visuomenės sveikatos priežiūros specialistus produktyviai dirbti yra dvi: išorinės ir vidinės. Prie išorinių priežasčių buvo priskirtas adekvatus atlyginimas, geri santykiai su mokiniais, VSB kolektyvu. Prie vidinių – siekis gerai atlikti savo darbą, tobulėjimo ir kūrybiškumo galimybės. Tai tik patvirtino psichologo F. Hercbergo darbuose minėtą dviejų motyvacinių veiksnių teoriją, kurioje higieniniams veiksniams priskiriami su aplinka susiję veiksniai, o motyvaciniams – veiksniai, susiję su darbo pobūdžiu ir turiniu (15).
Šiame tyrime darbo aplinkos vertinimas buvo išskirtas į dvi sritis: fizinę darbo aplinką ir organizacijos emocinį mikroklimatą. Paaiškėjo, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistai fizinę darbo aplinką sieja su darbo kabineto turėjimu, atlyginimu ir darbo priemonėmis. Taip pat nustatyta, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistų atlyginimas nuo 2019 m. padidėjo. Tai turėjo įtakos specialistams vertinant pasitenkinimą darbu, nes didėjant atlyginimui didėjo ir pasitenkinimas darbu. I. Kučinskaitės atliktame magistrinio darbo tyrime „Visuomenės sveikatos biurų problemų ir jų sprendimo galimybių vertinimas“, biuro darbuotojai susidūrė su mažais atlyginimais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka ir per dideliu darbo krūviu (12). Be to J. Klimavičiūtė savo magistriniame darbe „Visuomenės sveikatos biurų veiklos ir veiklos efektyvumo vertinimas“ kaip vieną iš problemų taip pat įvardijo mažą darbuotojų atlyginimą (55).
Toliau vertinant fizinę visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo aplinką buvo nustatyta, kad ten, kur praleidžia daugiausiai laiko, specialistai turi darbo kabinetą, kurį, didžioji dauguma (90 proc.) apklaustųjų, vertina gerai. Tačiau ugdymo įstaigose, kuriose pagal darbo grafiką būna rečiau, daugiau nei pusė respondentų neturi darbo kabineto arba juo tenka dalintis su kitais specialistais. Nors, pagal Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo mokykloje tvarkos aprašą, darbo kabinetas yra būtinas kiekvienoje ugdymo įstaigoje, siekiant užtikrinti paslaugų konfidencialumą (3). Tačiau įstaigose, kur vaikų skaičius nuolat mažėja, sunku tikėtis, kad toks kabinetas atsiras. Be to, šis tyrimas parodė, kad darbo kabineto turėjimas didina darbo produktyvumą, specialisto pilnavertiškumo jausmą, o tuo pačiu ir pasitenkinimą darbu. Taip pat tyrimo metu paaiškėjo, kad specialistai pilnai aprūpinti kompiuteriais, beveik visi (90 proc.) turi pakankamai darbo priemonių. Kad geros darbo sąlygos ir materialinis stabilumas yra svarbus motyvacinis veiksnys darbui magistriniuose darbuose 2014 m. nagrinėjo I. Jaselskytė, 2012 m. L. Sabaliauskaitė (56, 57).
Kitas svarbus darbo aplinkos vertinimo aspektas yra įstaigoje vyraujantis emocinis mikroklimatas. Šiame tyrime didžioji dauguma (70 proc.) respondentų teigė, kad mokyklose vyrauja gera atmosfera, tačiau trečdalis (30 proc.) nurodė, kad kiekvienoje mokyklose emocinis mikroklimatas susiklosto vis kitoks. Vertinant emocinį mikroklimatą biure beveik visi (95 proc.) visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pastebėjo, kad jis yra labai geras. Be to, specialistai pažymi, kad pasitenkinimui darbu labai svarbūs geri kolektyvo tarpusavio santykiai. Jei santykiai su mokytojais, auklėtojais, administracijos darbuotojais būtų blogi, vyrautų įtampa, kiltų konfliktinės situacijos pasitenkinimas darbu būtų gerokai mažesnis. Kad kolektyvas turi didelę įtaką darbuotojų pasitenkinimui darbu magistriniame darbe 2018 m. analizavo A.Visalgaitė. Jos tyrime „Visuomenės sveikatos centrų reorganizacijos įtaka darbuotojų pasitenkinimui darbu ir jį įtakojančių veiksnių analizė“ nustatyta, kad specialistai vertina darbą dėl gero kolektyvo ir gerų darbo sąlygų (14). Taip pat L.Sabaliauskaitė 2012 m. magistriniame tyrime „Visuomenės sveikatos biurų organizacijos kultūros ir sąsajų su pasitenkinimu darbu įvertinimas“ nustatė, kad pagrindinės priežastys dėl ko respondentai vertina savo darbą tiek miestuose, tiek rajonuose yra ne tik geros darbo sąlygos, bet ir geras kolektyvas bei geros saviraiškos galimybės (57).
Tyrimo metu nustatyta, kad darbo organizavimas toks, koks jis yra dabar, visus visuomenės sveikatos priežiūros specialistus tenkina. Tačiau tai priklauso ne tik nuo VSB, bet ir nuo mokinių pasiskirstymo mokyklose. Kad sunkiau organizuoti veiklas dirbant keliose ugdymo įstaigose nurodė pusė šio tyrimo respondentų. Nors situacija šiuo metu geresnė, nei I. Kučinskaitės atliekamo tyrimo metu, nes sumažintas rekomenduojamas mokinių skaičiaus normatyvas, tenkantis vienam darbuotojui iki 740 mieste ir iki 360 kaime, tačiau mokyklų tinklas išlieka platus. Šis normatyvas neužtikrina, kad visuomenės sveikatos specialistas dirbtų pilno etato krūviu vienoje ugdymo įstaigoje, nes rajonų mokyklose vis dar mokinių skaičius mažėja. Situacija galėtų pagėrėti optimizavus mokyklų tinklą (58).
Šiame tyrime nustatyta, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistai neišskyrė konkrečių darbo funkcijų, kurios didintų pasitenkinimą darbu, tačiau didžioji dauguma (85 proc.) apibrėžė sritį, kurioje dirbant pasitenkinimas darbu būna didžiausiais. Tai kontaktinis darbas su vaikais, kai pavyksta sveikatinimo renginys, matosi darbo rezultatas ar kai specialisto darbą pastebi tėvai. O darbo funkcijos, kurios kelia didžiausią nepasitenkinimą darbu, susiję su skeptišku pedagogų požiūriu į sveikatinimo veiklas, neatsakingu tėvų požiūriu į vaikų sveikatą ir asmens higieną bei dokumentų tvarkymu. Priežastys, dėl ko vienos darbe atliekamos funkcijos kelia pasitenkinimą darbu, o kitos mažina, yra susijusios su grįžtamojo ryšio pobūdžiu. Atgalinį ryšį iš visuomenės, kaip vieną svarbiausių motyvacinių veiksnių, yra nustačiusi I. Jaselskytė 2014 m. atliktame magistrinio darbo tyrime (56).
Apibendrinant šį magistrinio darbo tyrimą būtų galima teigti, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistai iš esmės yra patenkinti savo darbu.
Tyrimo privalumai ir trūkumai. Šio magistrinio darbo tyrimo privalumas yra kokybinio tyrimo metodo naudojimas tiriant tik ugdymo įstaigose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimą darbu. Nepavyko rasti panašių darbų, kurių tyrimuose būtų dalyvavę tik ugdymo įstaigose dirbantys specialistai. Dažniausiai apklausiami visi VSB specialistai, tai yra ir tie, kurie dirba pačiame biure, ir tie, kurie dirba ugdymo įstaigose. Todėl šiame darbe buvo sudėtinga lyginti gautus rezultatus. Be to, šiame tyrime dalyvavo 20 visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių trijose gretimose Rytų Lietuvos rajonų savivaldybėse. Iš viso šių savivaldybių mokyklose dirba 23 visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Naudinga būtų panašų tyrimą atlikti kitame Lietuvos regione ir palyginti gautus rezultatus.
Šiame magistrinio darbo tyrime respondentai buvo apklausti 2019 m. antroje pusėje. Nuo 2019 m. pradžios buvo padidintas valstybės finansavimas VSB veiklai (taip pat ir atlyginimams), bei sumažintas rekomenduojamas vienam specialistui tenkantis mokinių skaičius. Savaime suprantama, kad pagėrėjusi finansinė ir organizacinė situacija turėjo įtakos tyrimo rezultatams. Jei tyrimas būtų atliktas iki 2019 m., greičiausiai rezultatai būtų pesimistiškesni. Taip pat vargu ar esama situacija išliktų tokia pati, jei tyrimas būtų pakartotas po kelių metų.
Praktinė tyrimo rezultatų reikšmė. Šio tyrimo duomenys gali būti naudojami tobulinant VSB veiklą, siekiant gerinti darbuotojų sąlygas, stiprinti tarpusavio santykius, didinti motyvaciją, išlaikyti ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Taip pat atliktas tyrimas gali paskatinti panašaus pobūdžio tolimesnius mokslinius tyrimus.
Interesų konfliktas. Atliekant šį magistrinio darbo tyrimą, dalis apklaustų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų dirbo tame pačiame VSB, kaip ir apklausėjas. Tai galėjo turėti įtakos respondentų atsakymams. Tačiau asmeniniai apklausėjo ryšiai ir pasitikėjimas juo padėjo apklausti beveik visus tose trijose savivaldybėse dirbančius specialistus. Taip pat visiems respondentams buvo užtikrinama, kad tyrimas bus savanoriškas, atliktas laikantis visų etikos reikalavimų, o gauti duomenys naudojami tik šiame darbe.
IŠVADOS
1. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai darbo aplinką išskyrė į dvi dalis: fizinę ir emocinį mikroklimatą. Fizinę darbo aplinką vertina palankiai, nes padidėjo atlyginimai, visi specialistai turi darbo kabinetus bazinėse mokyklose, kuriuos, didžioji dauguma (90 proc.), vertina labai gerai. Visi specialistai turi kompiuterius, didžiajai daugumai (90 proc.) visiškai pakanka darbo priemonių. Ugdymo įstaigose, kuriose pagal darbo grafiką būna retai, darbo kabinetų neturi ketvirtadalis respondentų, o trečdaliui tenka dalintis su kitais. Beveik visi (95 proc.) visuomenės sveikatos priežiūros specialistai labai gerai vertina emocinį mikroklimatą VSB. Ugdymo įstaigose labai gerai vertina emocinį mikroklimatą didžioji dauguma (70 proc.) specialistų, o trečdalis (30 proc.) nurodė, kad kiekvienoje mokykloje jis susiklosto vis kitoks. Darbo organizavimas tenkina visus visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ir priklauso ne tik nuo VSB, bet ir nuo mokinių pasiskirstymo mokyklose. Sudarytos puikios galimybės kelti kvalifikaciją įvairiuose mokymuose, seminaruose, konferencijose.
2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai neišskyrė konkrečių darbe atliekamų funkcijų, kurios didintų pasitenkinimą darbu, tačiau dauguma (85 proc.) išskyrė sritį, kurioje dirbant pasitenkinimas darbu būna didžiausiais. Tai sėkmingas kontaktinis darbas su vaikais, kai pavyksta sveikatinimo renginys, matosi darbo rezultatas ar specialisto darbą pastebi tėvai. Funkcijos, kurios kelia didžiausią nepasitenkinimą darbu yra susijusios su skeptišku pedagogų požiūriu į sveikatinimo veiklų svarbą, atsainiu tėvų požiūriu į vaikų sveikatą, grįžtamojo ryšio nebuvimu.
3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pasitenkinimą darbu tiesiogiai sieja su fizine darbo aplinka, emociniu įstaigos mikroklimatu ir darbo organizavimu. Didėjant atlyginimui, turint tinkamą darbo kabinetą, pakankamai darbo priemonių, esant geriems tarpusavio santykiams ugdymo įstaigose ir VSB, tinkamai planuojant ir organizuojant darbą didėja pasitenkinimas darbu.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Visuomenės sveikatos specialistams:
Rekomenduojama įgyti visuomenės sveikatos krypties išsilavinimą.
Pagal galimybes siūloma kelti profesinę kvalifikaciją, stiprinti gebėjimus lyderystės, komunikavimo, streso valdymo srityse.
VSB vadovams:
Rekomenduojama bent kartą per metus atlikti anoniminę visuomenės sveikatos specialistų apklausą, kurios metu butų sužinomas pasitenkinimo darbu lygis, sulaukiama pasiūlymų.
Pagal galimybes ir toliau gerinti visuomenės sveikatos specialistų darbo sąlygas, reguliariai aprūpinti reikiamomis darbo priemonėmis, didinti atlyginimus, sudaryti sąlygas kelti kvalifikaciją.
Siūloma reguliariai organizuoti darbinius susirinkimus, kuriuose darbuotojai būtų informuojami apie darbo užduotis, naujoves, vykstančius pokyčius, išklausomos ir sprendžiamos iškilusios problemos, ieškoma geriausio darbo organizavimo būdo. Rekomenduojama organizuoti bendras kolektyvo išvykas ar kitokio pobūdžio
susibūrimus.
Siekiant gerinti santykius, siūloma reguliariai organizuoti VSB ir ugdymo įstaigų atstovų bendrus pasitarimus.
Universitetams:
Siūloma sudaryti sąlygas įgyti visuomenės sveikatos krypties išsilavinimą šioje srityje jau dirbantiems asmenims.
LITERATŪRA
1.Jucevičienė P. Organizacijos elgsena. Kaunas: Technologija; 1996.
2. Dėl visuomenės sveikatos specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimo aprašo patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. V-630.
3.Dėl visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-1035/ISAK-2680.
4. Žiedelis A, Pajarskienė B. Slaugytojų profesinio perdegimo individualios ir darbo aplinkos priežastys. Literatūros apžvalga. Visuomenės sveikata (Vilnius) 2018; 2(81): 12-19.
5. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija [Internetas]. Prieiga per internetą: http://www.svsba.lt/naujienos-11/lt/asociacijos-nariu-ataskaitinis-rinkiminis-susirinkimas-119.html [žiūrėta 2019 m. sausį].
6. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-886.
7. Higienos instituto sveikatos informacijos centras [Internetas]. Personalo ataskaita. Prieiga per internetą: http://hi.lt/spec_info/met_ata.php [žiūrėta 2019 m. gegužę].
8. Марин Е. Б, Цой С. Ю. Ценностно-мотивационные факторы удовлетворенности трудом сотрудников системы здравоохранения. Психология (Кемеров) 2019; 3(21).
9. Matijošaitytė R. Asmenybės bruožų, karjeros ir pasitenkinimo darbu sąsajos [magistro darbas]. Kauno technologijos universitetas; 2018.
10. Raišienė A, G. Išmaniosios organizacijos: veiklos principai ir darbuotojų darbo organizavimo metodai. Žmogiškųjų išteklių valdymas. Vilnius: Mykolo Riomerio universitetas; 2015.
11. Campbell S. L, Fowles E. R, Weber B. J. Organizational Sructure and Job Satifaction in Public Health Nursing. Public Health Nursing (Toronto) 2004; 6(21): 564-571. Prieiga per internetą: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.0737-1209.2004.21609.x [ žiūrėta 2020 m. vasarį].
12. Kučinskaitė I. Visuomenės sveikatos biurų problemų ir jų sprendimo galimybių vertinimas [magistro darbas]. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2019.
13. Robbins S, P. Organizacinės elgsenos pagrindai. Kaunas: Poligrafija ir informatika; 2003. 14. Visalgaitė A. Visuomenės sveikatos centrų reorganizacijos įtaka darbuotojų pasitenkinimui darbu ir jį įtakojančių veiksnių analizė [magistro darbas]. Lietuvos sveikatos mokslų
15. Čiarnienė R, Neverauskas B, Vienažindienė M, Bartkus E. V, Čiutienė R, Kindsfaterienė K, ir kt. Organizacijų vadybos pagrindai. Kaunas: Technologija; 2011.
16. Zakarevičius P. Pokyčiai organizacijose: priežastys, valdymas, pasekmės. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; 2003.
17. Bakanauskas A, Bakanauskienė I, Darškuvienė V, Grebliauskas A, Kvedaravičius J, Liesionis V, ir kt. Organizacijų vadyba. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; 2011.
18. Gaputienė I, Šarkiūnaitė I. Informacinės technologijos kaip darbuotojų pasitenkinimo darbu veiksnys. Informacijos mokslai (Vilnius) 2006; 37: 73-82.
19. Kaubrienė E. Pirminio sveikatos priežiūros lygio gydytojų pasitenkinimo darbu tyrimas [magistro darbas]. Kauno medicinos universitetas; 2004.
20.Barvydienė V, Kasiulis J. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija; 1998.
21. Alas R, Vadi M. Employees attitudes and their connections with organizational culture in the process of change in Estonian organizations. Baltic Journal of Management 2006; 1(1): 49-66.
22. Sakalas A, Šilingienė V. Personalo valdymas. Kaunas: Technologija; 2000.
23. Butkus F, S. Vadyba: organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai. Vilnius: Eugrimas; 2003.
24. Koh S. Y, Teh B. H, San O. T, Abdullah A. The Impacts of Physical, Phychological and Environmental Factors of Employees Job Satisfaction Among Public Accounting Professionals in Malaysia. Indonesia: Universitas Mahammadiyah Jakarta; 2016. p. 264-280. Prieiga per internetą: https://jurnal.umj.ac.id/index.php/IMC/article/view/1184/1078 [žiūrėta 2019 m. balandį].
25. Tamošiūnas A. Vadybos funkcijos ir priemonės. Vilnius: Technika; 2013.
26. Dubauskas G. Organizacijos elgsena. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija; 2006.
27. Lukšaitė N. Personalo motyvacijos tobulinimas Lietuvos viešajame sektoriuje [magistro darbas]. Mykolo Riomerio universitetas; 2006.
28. Gražulis V. Motyvacijų pasaulis – jo supratimo keliai ir klystkeliai. Vilnius: Ciklonas; 2005.
29. Petkevičiūtė N. Motyvavimo teorijos. Visuotinė lietuvių enciklopedija; 2009. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/motyvavimo-teorijos-21057 [žiūrėta 2019 m. lapkritį].
30. Gerikaitė J. Personalo parinkimas ir motyvacija užsienio kapitalo įmonėje [magistro darbas]. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas; 2006.
31. Buteikytė J. Kauno miesto radiologijos technologų motyvacija, pasitenkinimas darbu ir tai sąlygojantys veiksniai [magistro darbas]. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2017.
32. Giedrikaitė R, Visalgaitė A. Visuomenės sveikatos centrų reorganizacijos įtaka darbuotojų pasitenkinimui darbu. Visuomenės sveikata (Vilnius) 2018; 4(83): 97-98.
33. Viningienė D, Ramanauskas J. Motyvacijos ir pasitenkinimo darbu sąsajos žmogiškųjų išteklių valdyme Klaipėdos ir Kaliningrado įmonėse. Management theory and studies for rural business and infrastructure development (Klaipėda) 2012; 4(33): 104– 112.
34. DeVaney S. A, Chen Z. Job Satisfaction of Recent Graduates in Financial Services. U.S: Bureau of labor statistics; 2003.
35. Merkys G, Brazienė R. Valstybės tarnautojų pasitenkinimas darbu ir motyvacija mokytis: lytiškumo ir amžiaus efektai. Viešoji politika ir administravimas (Kaunas) 2010; 31: 107-118.
36. Valiūnas D, Drejeris R. Darbuotojų pasitenkinimą darbu formuojantys veiksniai. Vilnius:
Ekonomika ir vadyba; 2019. Prieiga per internetą:
http://jmk.vvf.vgtu.lt/index.php/Verslas/2019/paper/viewFile/414/178 [žiūrėta 2019 m. gegužę]. 37. Vaidelytė E, Sodaitytė E. Pasitenkinimas darbu Valstybės tarnybos departamente Lietuvoje: išorinių ir vidinių veiksnių analizė. Viešoji politika ir administravimas (Kaunas) 2017; 3(16): 390-404.
38. Vischer J, C. The effects of the physical environment on job performance: towards a theoretical model of workspace stress. Stress and health 2007; 23: 175–184.
39. Morkevičius V. Viešojo ir privačiojo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygų vertinimai: Europos socialinio tyrimo duomenų analizė. Viešoji politika ir administravimas (Kaunas) 2013; 3(12): 417-429.
40. Pruskus V. Verslo etika. Laiko iššūkiai ir atsako galimybės. Vilnius: Alma littera; 2002. 41. Dėl Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pavyzdinių nuostatų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. V-196.
42. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos [Internetas]. Kaip jums gali
padėti visuomenės sveikatos biurai. Prieiga per internetą:
http://www.vlk.lt/kaipjumsgalipad%C4%97tivisuomen%C4%97ssveikatosbiurai [žiūrėta 2019 m. kovą].
43. Dėl savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašo ir joms keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo pakeitimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. V-342.
44. Higienos institutas. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai 2017 metais. Vilnius: Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centras; 2018. Prieiga per internetą: http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/VSTC%20IS/VSPSR/VSPSR_leidinys_2018%20m..pdf [žiūrėta 2019 m. balandį].
45. Higienos institutas. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų registro duomenys. Vilnius: Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centras; 2019. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/VSTC%20IS/VSPSR/VSPSR_2018_ataskaita.pdf [žiūrėta 2019 m. balandį].
46. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Sveikatos priežiūros mokyklose tyrimas: ataskaita. Vilnius: UAB „Sweco Lietuva”; 2019. Prieiga per internetą: http://www.ssus.lt/ssusadmin/kiti/lmitkcedit/uploads/files/18_19_sveikatos%20prie%C5%BEi%C5 %ABros%20mokyklose%20tyrimo%20ataskaita.pdf [žiūrėta 2019 m. gegužę].
47. Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-630 „Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. V-1473.
48. Dėl specialiosios tikslinės dotacijos, skirtos valstybinėms (valstybės perduotos savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti, poreikio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. V-932.
49. Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 23 d. įsakymo Nr.V-70 „Dėl rekomenduojamų visuomenės sveikatos specialistų pareigybių steigimo savivaldybėse“ pakeitimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. V-1461.
50. Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. V-284.
51. Bitinas B, Rupšienė L, Žydžiūnaitė V. Kokybinių tyrimų metodologija: vadovėlis vadybos ir administravimo studentams. Klaipėda: Socialinių mokslų kolegija; 2008.
52. Frechtling J, Sharp L. User-Friendly Handbook for Mixed Met-hod Evaluations. Virginia: National Science Foundations; 1997.
53. Patton M. Qualitative evaluation and research mrthods. London: New Delhi; 1990.
54. Berg B. Qualitative research methods for the social sciences. Boston: Allyn and Bacon; 1998.
55. Klimavičiūtė J. Visuomenės sveikatos biurų veiklos ir veiklos efektyvumo vertinimas [magistro darbas]. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2013.
56. Jaselskytė I. Visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių visuomenės sveikatos biuruose, motyvaciniai veiksniai darbui [magistro darbas]. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2014.
57. Sabaliauskaitė L. Visuomenės sveikatos biurų organizacijos kultūros ir sąsajų su pasitenkinimu darbu įvertinimas [magistro darbas]. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2012.
58. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Rekomendacijų paketas dėl mokyklų tinklo pertvarkos. Vilnius: Smart continent, 2018. Prieiga per internetą: https://www.upc.smm.lt/projektai/pasirengimas/apie/Rekomendaciju-paketas-del-mokyklu-tinklo-pertvarkos.pdf [žiūrėta 2020 m. vasarį].
PRIEDAI
1 priedas. Interviu planas...70 2 priedas. LSMU Bioetikos centro pritarimas tyrimui...71
1 PRIEDAS INTERVIU PLANAS
I.Bendra informacija 1. Kiek Jums metų?
2. Koks Jūsų išsilavinimas? 3. Kiek metų dirbate šį darbą?
4. Kokios priežastys lėmė, kad pasirinkote šią specialybę? II. Kokia visuomenės
sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie darbo aplinką ir
organizavimą?
5. Įvardinkite priežastis, dėl kurių pasirinkote darbą visuomenės sveikatos biure?
6. Įvardinkite priežastis, kurios skatina produktyviai dirbti visuomenės sveikatos biure?
7. Kaip vertinate fizinę darbo aplinką, kurioje dirbate: ar pakanka darbo priemonių, įrangos, ar turite kabinetą ar kitą darbo vietą? 8. Kaip manote, ar fizinė darbo aplinka didina pasitenkinimą
darbu? Pakomentuokite.
9. Kaip vertinate darbo atmosferą (emocinį mikroklimatą) įstaigoje?
10. Ar ištikus sunkumams, iškilus klausimams darbe lengvai galėtumėte kreiptis pagalbos į kolegas ir į vadovus?
11. Kokių dažniausiai sulaukiate pagyrimų/pastabų iš vadovų: ar tai būtų pelnyti pagyrimai, konstruktyvios, neįžeidžiančios pastabos; ar įžeidžiančios, o dažnai ir nepagrįstos replikos?
12. Įvardinkite kas Jūsų nuomone gerina darbo atmosferą ir taip didina pasitenkinimą darbu?
13. Kaip Jums atrodo, ar tinkamai organizuojamas Jūsų darbas? 14. Įvardinkite ką reikėtų pakeisti organizuojant Jūsų darbą, kad
pasitenkinimas juo didėtų?
15. Kokių profesinio tobulėjimo galimybių yra įstaigoje? 16. Kaip Jūs manote, kokios profesinio tobulėjimo galimybės
(kategorijos, atlyginimų diferencijavimas pagal išsilavinimą ir išdirbtą laiką) didintų pasitenkinimą darbu?
III. Kokios visuomenės sveikatos priežiūros specialistų atliekamos funkcijos didina pasitenkinimą darbu, o kokios mažina?
17. Kokios darbe atliekamos funkcijos kelia didžiausią pasitenkinimą darbu?
18. Kokios darbe atliekamos funkcijos kelia didžiausią nepasitenkinimą darbu?
19. Įvardinkite priežastis, dėl kurių vienos funkcijos kelia pasitenkinimą darbu, o kitos ne?
20. Ką būtų galima padaryti, kad pasitenkinimas atliekamomis funkcijomis didėtų?
IV. Kaip siejasi visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimas darbu su jų darbo aplinka ir
organizavimu?
21. Kaip, Jūsų nuomone, siejasi fizinė darbo aplinka ir pasitenkinimas darbu?
22. Kaip, Jūsų nuomone, siejasi emocinis mikroklimatas darbe ir pasitenkinimas darbu?
23. Kaip, Jūsų nuomone, siejasi darbo organizavimas ir pasitenkinimas darbu?