LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas Dalia Vanagienė VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ, DIRBANČIŲ X BIURE, PASITENKINIMO DARBU VERTINIMAS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Dalia Vanagienė

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ,

DIRBANČIŲ X BIURE, PASITENKINIMO DARBU VERTINIMAS

Antros pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Studentas

(parašas) Dalia Vanagienė (data)

Mokslinis vadovas (parašas) prof. dr. Ričardas Radišauskas (data)

(2)

DARBAS ATLIKTAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO MEDICINOS AKADEMIJOS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių X biure, pasitenkinimo darbu vertinimas“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS BAIGIAMŲJŲ DARBŲ RENGIMO KVALIFIKACINĖJE KOMISIJOJE

(3)

BAIGIAMOJO DARBO RECENZENTAS

(recenzento vardas, pavardė) (parašas)

BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMO KOMISIJOS ĮVERTINIMAS:

(4)

SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ, DIRBANČIŲ X BIURE, PASITENKINIMO DARBU VERTINIMAS

Dalia Vanagienė

Mokslinis vadovas prof. dr. Ričardas Radišauskas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2020. 67 p.

Darbo tikslas. Įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimą darbu, jo sąsajas su darbo aplinka ir organizavimu.

Uždaviniai. 1. Nustatyti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie darbo aplinką ir organizavimą. 2. Įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimą atliekamomis funkcijomis. 3. Įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų sąsajas tarp darbo aplinkos, organizavimo ir pasitenkinimo darbu.

Metodika. Pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, kuris atliktas pusiau struktūruoto interviu duomenų rinkimo būdu. Tyrimas atliktas trijose savivaldybėse, apklausiant visuomenės sveikatos biurų specialistus, dirbančius vaikų ugdymo įstaigose. Tyrime dalyvavo 20 informantų, kurių atranka buvo formuojama tikslinės atrankos būdu. Tyrimas atliktas 2019 m. birželio - spalio mėnesiais. Visi interviu buvo įrašomi, gauti įrašai transkribuojami, atsakymai koduojami į kategorijas ir subkategorijas, pagal kurias nagrinėti ir pateikti šiame darbe.

Rezultatai. Visi respondentai palankiai vertina fizinę darbo aplinką, nes padidėjo atlyginimai, bazinėse mokyklose turi darbo kabinetus, kompiuterius, didžiajai daugumai (90 proc.) pakanka darbo priemonių. Tačiau ketvirtadalis nurodė, kad darbo kabinetų neturi, o trečdalis, kad reikia dalintis su kitais, tose ugdymo įstaigose, kuriose pagal darbo grafiką būna retai. Beveik visi (95 proc.) respondentai labai gerai vertina emocinį mikroklimatą visuomenės sveikatos biure, ir dauguma (70 proc.) ugdymo įstaigose. Trečdalis (30 proc.) nurodė, kad kiekvienoje mokykloje emocinis mikroklimatas susiklosto vis kitoks. Darbo organizavimas tenkina visus visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ir priklauso ne tik nuo visuomenės sveikatos biuro, bet ir nuo mokinių pasiskirstymo mokyklose. Dauguma (85 proc.) respondentų nurodė, kad didžiausią pasitenkinimą darbu kelia tos funkcijos, kurių metu tiesiogiai ir sėkmingai dirbama su vaikais. Funkcijos, kurios kelia didžiausią nepasitenkinimą darbu yra susijusios su skeptišku tėvų ir pedagogų požiūriu į sveikatinimo veiklas. Respondentai pasitenkinimą darbu tiesiogiai sieja su gera fizine darbo aplinka, emociniu įstaigos mikroklimatu ir darbo organizavimu.

(5)

tiesioginiu ir sėkmingu darbu su vaikais. 3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pasitenkinimą darbu tiesiogiai sieja su gera fizine darbo aplinka, emociniu įstaigos mikroklimatu ir darbo organizavimu.

Raktiniai žodžiai. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, pasitenkinimas darbu.

(6)

SUMMARY Public Health Management

ASSESSMENT OF THE JOB SATISFACTION OF PUBLIC HEALTH PROFESSIONALS WORKING IN OFFICE X

Dalia Vanagienė

Supervisor Ričardas Radišauskas, Dr. Professor

Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2020. 67 p.

The aim. The study aims to evaluate the job satisfaction of public health care professionals, its links with the work environment and organization.

The objectives. 1. To identify public health professionals' perceptions of the work environment and organization. 2. To evaluate the satisfaction of public health care professionals with the functions performed. 3. To evaluate the links between work environment, organization and job satisfaction among public health professionals.

(7)

(8)

TURINYS

SANTRUMPOS ... 9

SĄVOKOS ... 10

ĮVADAS ... 11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14

1.1. Pasitenkinimo darbu samprata ... 14

1.2. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys pasitenkinimą darbu ... 19

1.3. Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas visuomenės sveikatos biure ... 21

1.4. Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas vaikų ugdymo įstaigose ... 23

1.5. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, funkcijos ... 26

2. TYRIMO METODIKA ... 29

3. REZULTATAI ... 33

3.1. Socialiniai- demografiniai respondentų duomenys ... 33

3.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie darbo aplinką ir organizavimą . 35 3.3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie pasitenkinimą atliekamomis funkcijomis ... 45

3.4. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie sąsajas tarp darbo aplinkos, organizavimo ir pasitenkinimo darbu ... 53

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 59

IŠVADOS ... 62

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 63

LITERATŪRA ... 64

(9)

SANTRUMPOS

kt. – kita

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas m. – metai

pan. – panašiai proc. – procentai pav. – paveikslas t.y. – tai yra

(10)

SĄVOKOS

Pasitenkinimas darbu – tai teigiamų ir neigiamų žmogaus jausmų rinkinys, parodantis, kaip darbuotojas vertina savo darbą. Pasitenkinimas darbu išreiškia žmogaus lūkesčių ir atlygio, kurį jis gauna dirbdamas organizacijoje atitikimą (1).

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas – asmuo, vykdantis sveikatos priežiūrą mokykloje ir atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus (2).

(11)

ĮVADAS

Tiriamoji problema. Profesija daugeliui žmonių yra labai svarbi gyvenimo ir saviraiškos dalis, nes darbe praleidžiama daugiausiai savo veiklai skiriamo laiko. Panašų laiko kiekį skiriame tik savo miegui. Tai, kas vyksta darbe, daro didžiulę įtaką darbuotojų nuotaikai, sveikatai ir darbo produktyvumui (4).

Lietuvoje šiuo metu veikia 47 visuomenės sveikatos biurai (toliau – VSB), kurie įgyvendina savivaldybėms priskirtas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas, įvardintas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme (5,6). Higienos instituto duomenimis 2018 metais vien tik vaikų ugdymo įstaigose dirbo 625 visuomenės sveikatos specialistai (7). Mokyklose dirbančių specialistų funkcijos ir darbo krūvis yra reglamentuotas atsakingų institucijų dokumentais, tačiau sėkminga organizacijos veikla bus tik tada, kai joje dirbantys žmonės jausis gerai. Čia didelį vaidmenį vaidina pasitenkinimo darbu lygio dinamika, kuri tiesiogiai veikia darbuotojų efektyvumą. Jei darbuotojai yra patenkinti savo darbu, tai leidžia jiems geriau atlikti savo pareigas, o organizacijos rezultatai tampa aukštesni (8). Tuo tarpu žemas pasitenkinimo lygis arba atsirandantis nepasitenkinimas gali atsiliepti darbo kokybei, ar net darbuotojo apsisprendimui išeiti iš darbo (9). Dažna komandos narių kaita, dėl mažo produktyvumo, stabdo organizacijos bendrą pažangą (10). Todėl pasitenkinimas darbu yra labai svarbus, norint išlaikyti ir pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus (11). Šiuo metu VSB dirba įvairaus išsilavinimo ir kvalifikacijos darbuotojai, o mažesnieji rajonai susiduria su specialistų trūkumu. Skiriant deramą dėmesį specialistų darbo sąlygų ir psichologinės aplinkos gerinimui, kvalifikacijos ir atlyginimo kėlimui, didėtų pasitenkinimas darbu, kuris sąlygotų aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą, bei taptų stimulu esamiems darbuotojams kelti kvalifikaciją.

Darbo aktualumas. Kaip teigia I. Kučinskaitė, ilgą laiką VSB susidurdavo vis su tomis pačiomis problemomis: mažais darbuotojų atlyginimais, nepakankamu finansavimu, tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumu ir per dideliu darbo krūviu (12). Tačiau 2019 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija skyrė didesnį finansavimą bei peržiūrėjo ir sumažino rekomenduojamą mokinių skaičiaus normatyvą nuo 870 iki 740 mieste, ir nuo 420 iki 360 kaime, taip palengvindama darbo krūvį, tenkantį vienam specialistui. Pasikeitusi situacija paskatino sužinoti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, nuomonę apie darbo aplinką, organizavimą, pasitenkinimą atliekamomis funkcijomis, siekiant įvertinti sąsajas su pasitenkinimu darbu. Pasitenkinimas darbu yra svarbus ne tik darbdaviams, bet ir pačiam žmogui, nes turi įtakos jo karjerai ir asmeniniam gyvenimui (13).

(12)

Be to, tyrimai, susiję su visuomenės sveikatos priežiūra, dažnai atliekami apklausiant visus VSB specialistus: tiek dirbančius ugdymo įstaigose, tiek biure. Vien tik mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimas darbu tyrinėtas mažai, ypač naudojant kokybinius tyrimo metodus. O šiame darbe buvo apklausti visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys tik ugdymo įstaigose, naudojant individualų pusiau struktūruotą interviu metodą.

Atlikto tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus, šiame darbe pateikti pasiūlymai visuomenės sveikatos biurams bei visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, kaip būtų galima didinti pasitenkinimą darbu. Taip pat, gautus šio magistrinio darbo tyrimo rezultatus būtų galima lyginti su panašaus pobūdžio atliktais tyrimų rezultatais ateityje.

(13)

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimą darbu, jo sąsajas su darbo aplinka ir organizavimu.

Uždaviniai:

1. Nustatyti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie darbo aplinką ir organizavimą.

2. Įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimą atliekamomis funkcijomis.

(14)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Pasitenkinimo darbu samprata

Mokslinėje literatūroje pasitenkinimo samprata siejama su kiekvieno žmogaus patenkintais asmeniniais poreikiais ir skiriama į dvi grupes: pirminius ir antrinius. Pirminiai poreikiai dažniausiai yra įgimti ir prilyginami fiziologiniams žmogaus poreikiams: maisto, vandens, oro, miego, sekso. O antriniai poreikiai pagal savo kilmę siejami su psichologiniais. Tai pasisekimo, pagarbos, prisirišimo, valdžios, priklausomumo poreikiai, kurie dažniausiai suvokiami tik sukaupus patirtį. Antriniai poreikiai skiriasi labiau negu pirminiai, dėl skirtingos žmonių sukauptos patirties. (15).

Dažniausiai poreikiai yra konkrečių asmenų veiksmų motyvai. Veiklos motyvų esmė ir prasmė yra noras geriau patenkinti savo poreikius ir realizuoti interesus (16). Kai žmogus jaučia poreikį, tai jį skatina veikti, ką nors daryti. Tada tikslas suprantamas kaip poreikio patenkinimo priemonė (žiūr. 1.1 pav.) (15). S. P. Robbins teigia, kad kai atsiranda nepatenkintas poreikis, kyla įtampa, kuri skatina ieškoti priemonių ar būdų, kaip patenkinti poreikį. Nustačius veiksmų kryptį, turintis vidinę motyvaciją asmuo elgiasi taip, kad būtų pasiektas tikslas. Patenkinus poreikį įtampos jausmas sumažėja (17).

1.1 pav. Elementarusis motyvacijos procesas pagal S.P.Robbins (2003)

Šaltinis: cit. pgl. Čiarnienė R, Neverauskas B, Vienažindienė M, Bartkus E. V, Čiutienė r, ir kt., 2011

Organizacijos valdyme poreikiai taip pat išlieka labai svarbūs. Darbuotojai aktyviai sieks organizacijos tikslų, kai bus tikri, kad patenkins ir savo poreikius (15). Poreikiai skatina darbuotojus dirbti geriau, o geresnis rezultatas padidina galimybę geriau patenkinti savo poreikius (16). Ir atvirkščiai, kai asmeniniai poreikiai nėra patenkinami, mažėja darbuotojų motyvacija siekti bendrų organizacijos tikslų (18). Nes pasitenkinimas darbu, kaip teigia P. Jucevičienė, yra teigiamų ir neigiamų žmogaus jausmų rinkinys, parodantis, kaip darbuotojas vertina savo darbą. Tai žmogaus lūkesčių ir atlygio, kurį jis gauna dirbdamas organizacijoje, atitikmuo (1).

Nepatenkintas poreikis

Įtampa Paskatos

Sumažėjusi

(15)

Kaip teigia E. Kaubrienė, darbuotojai, kurie jaučia didesnį pasitenkinimą darbu, yra labiau atsidavę organizacijai, tikisi, kad ši dar ilgai juos tenkins, ilgiau išsilaiko organizacijoje, rūpinasi savo darbo kokybe bei yra labiau produktyvūs (19). Tuo tarpu mažiau patenkinti darbu asmenys dažniau skundžiasi savo sveikata, kuri susijusi su nuovargiu darbe, dažnu neatvykimu į darbą ar išėjimu iš jo (20). Pasitenkinimas ar nepasitenkinimas darbu gali netiesiogiai nulemti, ar darbuotojai bus atsidavę organizacijai, kurioje dirba, ar tiesiog vykdys užduotis, ar netgi išeis iš darbo (21).

Šiame darbe trumpai apžvelgtos motyvacijos turinio (poreikių) teorijos, skatinančios darbuotojus užsiimti veikla, kuri patenkintų tiek organizacijos siekius, tiek asmeninius jų poreikius.

A. Maslou (A. Maslow) žmogaus poreikių hierarchijos teorija. Amerikiečių psichiatras A. Maslou teigė, kad poreikiai sudaro hierarchiją. Tai reiškia, kad pirmiausia žmogus turi patenkinti pirminius poreikius, tik po to jo veiklą motyvuoja aukštesnio lygio poreikiai (22). Ši teorija apima penkias poreikių grupes, kurios išsidėsčiusios nuo žemiausių iki aukščiausių:

 fiziologiniai poreikiai yra būtini išgyventi. Tai maisto, drabužių, būsto poreikiai, leidžiantys žmogui egzistuoti. Organizacijose jie gali būti patenkinti adekvačiu atlyginimu, geromis darbo sąlygomis;

 saugumo poreikiai – saugi nuo fizinių ir psichologinių sukrėtimų aplinka, tikėjimas tuo, kad fiziologiniai poreikiai ateityje bus patenkinti. Organizacijose tai gali būti draudimo ar pašalpų sistema, specialių darbo sąlygų numatymas, darbo sutartys, reglamentuoti pareiginiai nuostatai ir standartai, vadybinė organizacijos struktūra;

 socialiniai priklausomumo poreikiai apima meilės ir prisirišimo poreikį, būti priimtam savęs lygių asmenų, priklausyti tam tikrai socialinei grupei. Šie poreikiai patenkinami šeimoje, palaikant ryšius bendruomenėse, taip pat bendraujant darbe;

 pagarbos poreikiai apima savigarbą ir kitų pagarbą bei pripažinimą;

 saviraiškos poreikiai – noras realizuoti savo potencialą, augti ir tobulėti kaip asmenybei (15, 23).

(16)

F. Hercbergo (F. Herzberg) dviejų veiksnių teorija. Psichologas F. Hercbergas sukūrė poreikiais pagrįstą teoriją, kurioje motyvacija priklauso nuo dviejų tipų veiksnių: higieninių ir motyvacijos (25).

Higieniniai veiksniai yra susiję su aplinka, kurioje žmogus dirba. Jeigu higieninių veiksnių lygis yra nepakankamas, žmogus jaučia nepasitenkinimą darbu. Jeigu veiksnių lygis yra pakankamas, žmogus jų net nepastebi. Pasak teorijos autoriaus, higieniniai veiksniai žmonių geriau dirbti nemotyvuoja, o tik apsaugo nuo jų nepasitenkinimo (15). F. Hercbergas prie šių veiksnių priskiria įmonės politiką ir taisykles, darbo sąlygas, atlyginimą už darbą, tarpusavio santykius su vadovais, pavaldiniais, kolegomis, tiesioginės kontrolės lygį, darbo saugumą (25).

Motyvaciniai veiksniai yra susiję su pačiu darbo pobūdžiu bei turiniu. Šių veiksnių nebuvimas nesukelia nepasitenkinimo, o jų buvimas sąlygoja pasitenkinimą ir motyvuoja darbuotojus efektyviau dirbti (15). Tai sėkmė, rezultato pasiekimas ir pasitenkinimas, pripažinimas, atsakomybė, pažanga, tobulėjimo perspektyva (25). Mokslininkai mano, kad motyvaciniai veiksniai kyla dėl to, kad žmogus nori suvokti savo tikrąjį potencialą. Šie veiksniai gali skatinti darbuotojus tiek, kiek jie įdeda pastangų ir pasiseka pasiekti gerų rezultatų (24).

Pagal šią teoriją, tokie veiksniai, kaip aukštesnės pareigos, pripažinimas, atsakomybė ir laimėjimai, yra susiję su pasitenkinimu darbu ir priskiriami vidiniams. O veiksniai, sukeliantys nepasitenkinimą darbu, priskiriami išoriniams. Tai blogos darbo sąlygos, nepriimtina organizacijoje vykdoma politika, atlygis, tarpusavio santykių pobūdis (26). Taip pat F. Hercbergas pabrėžė, kad siekiant išvengti nepasitenkinimo darbu, ir higienos, ir motyvacijos veiksnių poveikį skatinančias priemones reikėtų taikyti kartu (25).

D. Maklelando (D. McClellando) motyvacinis modelis. Šios teorijos autorius D. Maklelandas teigė, kad kiekvieno žmogaus poreikių hierarchija skiriasi, o reakcija į įvairius motyvatorius priklauso nuo turimų nuostatų, požiūrių ir vertybių, kurias formuoja juos supanti kultūrinė ir socialinė aplinka bei tradicijos (27). Pasak autoriaus, dabartinėje visuomenėje pirminiai žmonių poreikiai yra patenkinti, todėl visas dėmesys turi būti akcentuojamas į aukštesniuosius poreikius (15). D. Maklelandas nustatė tris individo elgseną lemiančius aukštesnio lygio poreikius:

 valdžios poreikis – tai troškimas daryti poveikį įvykių raidai, kitiems žmonėms, juos valdyti, įtakoti, kontroliuoti jų veiksmus;

 sėkmės (rezultatų) poreikis – tai troškimas siekti geriausių savo veiklos ar darbo rezultatų, pastangos nenusileisti ar pranokti kitus, išsikovoti sėkmę;

 priklausomybės poreikis – individo noras palaikyti gerus tarpasmeninius santykius su kitais, jausti bendrumą, bendradarbiavimą darbo aplinkoje (13).

(17)

pasekmes ir siekti karjeros (15). Šie asmenys išsiskiria stipriu savikontrolės jausmu ir silpnu priklausomybės poreikiu, o nesėkmės baimė motyvuoja taip pat, kaip kitiems sėkmės galimybė. Tai tampa motyvaciniu veiksniu siekiant daryti poveikį kitiems žmonėms ar organizacijai (28).

Sėkmės poreikį turintys žmonės, pasak teorijos autoriaus, mėgsta saikingą riziką, situacijas, kuriose galima prisiimti atsakomybę, nori, kad jų darbas būtų pastebėtas ir įvertintas (15). Jie lengvai motyvuojami intriguojančiomis, įdomiomis ir konkurenciją skatinančiomis darbo užduotimis bei situacijomis, o pasiekimų poreikis patenkinamas pačiu sėkmingu darbo užbaigimo procesu (27).

Kaip teigė D. Maklelandas, žmonės, turintys priklausomumo poreikį, suinteresuoti turėti draugų, gerus santykius su aplinkiniais, padėti kitiems. Juos traukia darbas, kuriame yra galimybė bendrauti su kitais žmonėmis (15). Šių žmonių darbo efektyvumas žymiai gerėja, kai vadovas pastebi jų palankumą ir bendradarbiavimą bei suteikia galimybę laisvai reikštis organizacijoje (22).

C. Alderferio ERG teorija. Šioje teorijoje išskiriami trys poreikių lygiai:  E (existence) - egzistencijos (materialiniai);

 R (relatendess) - santykių (bendravimo su žmonėmis);  G (growth) - augimo (asmenybės ugdymo) (29).

C. Alderferio pasiūlytoje teorijoje A. Maslou poreikių hierarchijos teorija buvo suskirstyta į tris lygius: egzistenciniai poreikiai apėmė fiziologinius ir saugumo poreikius, santykių poreikiai – priklausomumo ir pagarbos poreikius, o augimo – saviraiškos poreikius. Tačiau skirtingai nei A. Maslou, C. Alderferio nuomone, žmogų vienu metu gali veikti keli motyvai ir nebūtina patenkinti žemesniųjų poreikių tam, kad atsirastų aukštesnieji. Jie gali egzistuoti kartu. Be to, galimas ir atvirkštinis procesas: žmogui pasiekus aukštesnįjį poreikių lygmenį, jo žemesniojo lygmens poreikiai vėl nepatenkinami, jis regresuoja ir grįžta prie žemesnio lygio poreikių tenkinimo (15).

Kaip minėta C. Alderferio pasiūlytoje ERG teorijoje, žmonių motyvų priežastimi gali būti įvairių lygių poreikiai, t. y. tuo pat metu žmogų gali motyvuoti noras turėti finansinių išteklių (E), turėti draugų (R) ir galimybė įgyti žinių (G). Todėl vadovas, norėdamas motyvuoti darbuotojus produktyviai dirbti, turi patenkinti bent vieną iš šių poreikių, kad atsirastų aukštesnieji (30).

Procesinės motyvacijos teorijos žmonių elgesį sieja su tam tikromis viltimis ir galimais pasirinktos elgsenos rezultatais. Šiose teorijose svarbią vietą užima atlyginimas – visa tai, ką žmogus brangina ir vertina. Atlyginimas gali būti vidinis ir išorinis. Vidinį atlyginimą suteikia pats darbas. Tai pasitenkinimas turiningu ir reikšmingu darbu, pasiektu rezultatu, draugyste ir bendradarbiavimu, aukšta savigarba. Išorinį atlyginimą suteikia organizacija. Tai alga, paaukštinimas, tarnybinė padėtis, prestižas (15).

(18)

pasirinkta elgsena ir tikrųjų patenkins jo lūkesčius. Turima vilties, kad darbas ir pastangos suteiks norimą rezultatą, o rezultatai suteiks laukiamą ir vertingą atlyginimą, kuris toliau skatins efektyviai dirbti. Kai žmogus nejaučia tiesioginio ryšio tarp pastangų ir rezultato, o gautas atlygis (premija, pripažinimas, vidinis pasididžiavimas) nesukelia pasitenkinimo, jo darbo motyvacija silpnėja (15). Kitaip tariant, asmuo elgiasi taip, kad tai vestų prie norimo atlygio. Ši teorija teigia, kad yra trys faktoriai, veikiantys darbuotojų motyvaciją, tai:

 valentingumas – pasitenkinimo arba nepasitenkinimo lygis, gaunamas iš rezultatų susijusių su darbu. Tas pats rezultatas skirtingiems individams gali turėti skirtingą reikšmę;

 instrumentalumas – santykis tarp darbo proceso ir rezultato. Viliamasi, kad konkretus elgesys leis pasiekti norimą atlygį;

 lūkesčiai – tikimybė, kad darbas, pastangos suteiks norimą rezultatą (27).

J. S. Adamso (J. S. Adams) teisingumo teorija remiasi nuostata, kaip individas vertina gautą atlygį. Ar jis jam atrodo teisingas ir pakankamas, ar ne. Žmonės subjektyviai nustato savo atlyginimo ir pastangų santykį, kurį vėliau palygina su analogišką darbą dirbančių žmonių atlyginimu. Kai mato, kad jo bendradarbis už tokį patį darbą gavo daugiau, atsiranda psichologinė įtampa. Darbuotojas mano, kad gauna per mažai ir pradeda mažiau dirbti. Ir atvirkščiai, tie, kurie mano, kad gauna per daug, stengiasi ir toliau dirbti tokiu pačiu intensyvumu (15). Teisingumas šioje teorijoje siejamas su santykiu tarp darbuotojo įdėtų pastangų ir gauto atlygio už atliktą darbą (31). J. S. Adamso teorija remiasi prielaida, kad žmonės organizacijoje nori būti įvertinti teisingai ir bešališkai (1).

(19)

1.2. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys pasitenkinimą darbu

Įstaigos darbuotojų pasitenkinimas darbu ir motyvacija priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip: atlyginimas, darbo sąlygos, vidinė įmonės kultūra, karjeros galimybės, saviraiška ir kt. Vadovui labai svarbu atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius, kad būtų užtikrintas įmonės veiklos efektyvumas ir išlaikomi reikalingi specialistai. Tai padeda išvengti papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių ieškant naujų darbuotojų ir užtikrinant gerą atmosferą organizacijoje (32).

Pagal anksčiau minėtą F. Hercbergo teoriją žmonių pasitenkinimas darbu labai priklauso nuo išorinių ir vidinių veiksnių. Išoriniais veiksniais daugiausia laikoma su darbo aplinka susijusių veiksnių sistema, kurią sudaro darbo užmokestis, darbuotojo tinkamumo, pasiekimų vertinimas, paaukštinimai, organizacijos politika, valdymas, saugumas, darbo sąlygos ir kt. Vidiniais veiksniais įvardijama darbuotojo siekiamybė išreikšti save – tai asmeninis noras tobulėti, augti profesinėje srityje, plėsti turimas žinias ir gebėjimus, tapti geriausiu savo srities atstovu (33).

S. A. DeVaney ir Z. Chen veiksnius, lemiančius pasitenkinimą darbu, suskirstė į dvi svarbiausias grupes:

 demografiniai faktoriai - amžius, lytis, rasė bei išsilavinimas;

 darbo faktoriai - atlyginimas, darbo vietos saugumas, darbo grafikas, darbuotojo požiūris į darbą, bendravimas su bendradarbiais, santykiai su vadovu (34).

Trumpai apžvelgsime svarbiausius veiksnius, lemiančius pasitenkinimą darbu.

Amžius. Išanalizavusi mokslinius tyrimus P. Jucevičienė teigia, kad kuo vyresnis darbuotojas, tuo labiau jis patenkintas savo darbu. Vyresni darbuotojai geriau prisitaiko prie darbo sąlygų, o jų lūkesčiai yra mažesni (1). Vis dėl to skirtingose kultūrose ar skirtingose socialinėse pozicijose tas pats amžius gali reikšti skirtingas veiklos ir statuso galimybes. Taip pat to paties žmogaus darbinės charakteristikos per jo profesinį gyvenimą gerokai keičiasi, o tai turi įtakos vertinant pasitenkinimą darbu (35).

Lytis. Skirtumus tarp lyčių darbo pasitenkinimo atžvilgiu mokslinėje literatūroje mėginama sieti su moterims būdingų darbų specifika. Skirtingai pasitenkinimą darbu vertins tos moterys, kurios siekia karjeros, ir tos, kurios privalo dirbti tam, kad papildytų šeimos pajamas. Karjeros siekiančių moterų motyvacija ir pasitenkinimas darbu labiau artimas vadovaujantiems vyrams (36). Vis dėlto vyrai, dirbantys aukštame profesiniame lygyje, labiau patenkinti atlyginimo ir paaukštinimo galimybėmis nei moterys. Ir atvirkščiai, moterys, neturinčios profesijos, yra labiau patenkintos darbu nei tokie pat vyrai (34). Apskritai moterų lūkesčiai yra žemesni nei vyrų, todėl jos labiau patenkintos darbu (37).

(20)

atlyginimą, todėl tai didina pasitenkinimą savo darbu (1). Tačiau, kylant išsilavinimo lygiui, auga lūkesčiai, kuriuos ne visada galima patenkinti dėl išteklių organizacijose stokos (37).

Atlyginimas. Kiekvienas žmogus, nesvarbu, kokioje srityje jis dirba, darbo užmokesčiui skiria ypatingą dėmesį ir žiūri į jį, kaip į pajamų šaltinį ir teisingą atlygį už įdėtas pastangas (13). Neseniai pradėję dirbti darbuotojai yra mažiau įsilieję į organizaciją, nei didelį darbo stažą turintys darbuotojai. Didėjant darbuotojo stažui, didėja pasitenkinimas darbu, nes ilgamečiai darbuotojai jaučiasi organizacijos dalimi. Dažnai jie užima aukštesnes pareigas, kurios natūraliai didina atlyginimą (1).

Darbo sąlygos, aplinka. Darbo aplinkoje yra svarbu užtikrinti saugumą, švarą, tvarką ir patogumą. Darbo sąlygos turi garantuoti, jog darbuotojui nereiktų baimintis galimų nelaimingų atsitikimų, rūpintis susikaupimą trikdančia netvarka. Taip pat svarbu, kad darbuotojas būtų aprūpintas būtinomis darbo priemonėmis, patalpa būtų tinkamai vėdinama bei izoliuota nuo pašalinių dirgiklių (38). Kiekvienam darbuotojui sveikas ir saugias darbo sąlygas garantuoja teisės aktai. Darbas neįprastomis sąlygomis siejamas su prastesne darbo kokybe, žemesniu pasitenkinimo jausmu (39).

Darbuotojo požiūris į darbą. Įdomus darbas, patogi darbo vieta turi didelį poveikį ir veikia analogiškai kaip ir geras darbo užmokestis (22). Organizacijos klestėjimas ir jos darbuotojų pasitenkinimas darbu taip pat labai priklauso nuo to, ar žmonės tiki, kad jų indėlis yra svarbus, kad jie tiesiogiai prisideda prie organizacijos valdymo (40). Čia labai svarbi ir vidinė organizacijos komunikacija, nes nuoseklios informacijos apie organizacijos tikslus ir veiklą teikimas skatina didesnį darbuotojų įsitraukimą (37). Bendras valdymas, interesų suderinimas turi įtakos darbuotojų pasitenkinimui darbu (40).

Ryšys su vadovu. Kaip teigia P. Jucevičienė, mokslinėje literatūroje išskiriamos dvi pagrindinės vadovo pozicijos. Pirmoji, kai vadovas rodo didelį susidomėjimą darbuotoju, pastebi jo sėkmes, teikia patarimus, pagalbą, palaiko ryšius ne tik darbo, bet ir asmeniniais klausimais. Antroji susijusi su darbuotojų įtraukimu į organizacijai svarbių sprendimų priėmimą (1). Abiem atvejais geri santykiai su vadovu ir bendradarbiais didina darbuotojų produktyvumą, stiprina priklausymo grupei jausmą (37).

(21)

1.3. Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas visuomenės sveikatos biure

Šiuo metu Lietuvoje veikia 47 visuomenės sveikatos biurai (5). Visuomenės sveikatos biurų veiklos tikslas – įgyvendinti savivaldybėms priskirtas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas, įvardintas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme (6). Savivaldybėse biurai atlieka ugdomąjį, šviečiamąjį, organizacinį, koordinacinį, metodinį, konsultacinį, informacinį ir strateginį vaidmenis. Galima išskirti keturias veiklos sritis priskirtoms funkcijoms įgyvendinti:

 visuomenės sveikatos stebėsena ir jos pokyčių analizė;  vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūra;

 visuomenės sveikatos priežiūros politikos formavimas savivaldybėse;

 sveikos gyvensenos mokymas, ugdymas, propagavimas, tikslinių programų kūrimas, informacijos sklaida (41).

Visuomenės sveikatos biurų darbuotojai rūpinasi gyventojų sveikata ir siekia mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, gerinti gyvenimo kokybę, teikiant kokybiškas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas (42).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. patvirtiną privalomų pareigybių sąrašą savivaldybės visuomenės sveikatos biure turėtų dirbti:

1) direktorius;

2) visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis visuomenės sveikatos stebėseną; 3) visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis visuomenės sveikatos stiprinimą; 4) visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis sveikatos priežiūrą mokykloje (43).

Visuomenės sveikatos specialistų registro duomenimis, savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose 2016 m. dirbo 1114, 2017 m. - 1163, o 2018 m. - 1128 visuomenės sveikatos specialistai. Net 98 proc. visų specialistų sudaro moterys (44,45). 2018 m. duomenimis tik apie 60 procentų specialistų užima vieną ar daugiau etato, ir atitinkamai apie 40 proc. - mažiau nei vieną etatą (žiūr. 1.1 lentelę).

1.1 lentelė. Visuomenės sveikatos specialistų užimtumas pagal etatus (proc.)

Šaltinis: Visuomenės sveikatos specialistų registras

Metai Dirba mažiau nei 0,5 etato krūviu

Dirba 0,5-0,99 etato krūviu

Dirba 1 etato krūviu

Dirba daugiau nei 1 etato krūviu

2016 m. 23,1 23,4 45,2 8,3

2017 m. 20,9 23,5 46,1 9,5

(22)

Visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys VSB, Visuomenės sveikatos specialistų registro duomenimis, skiriasi ir pagal savo išsilavinimą. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą 2018 metų duomenimis buvo įgiję 53 proc. specialistų (2016 m. 49 proc.), o aukštąjį kolegijinį ar aukštesnįjį - 47 proc. (2016 m. - 51 proc.) specialistų. Tam įtakos turėjo šių specialistų amžius dėl skirtingu laiku vykdomų studijų programų (žiūr. 1.2 lentelę) (44,45).

1.2 lentelė. Visuomenės sveikatos specialistų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (proc.)

Šaltinis: Visuomenės sveikatos specialistų registras

Amžius metais Metai 20-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60-64 65 ir vyresni 2016 m. 19 14 8 6 12 13 14 8 6 2017 m. 19 15 8 6 10 13 13 11 5 2018 m. 18 17 8 7 9 12 13 11 5

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atliktų 2011-2012 m. ir 2018-2019 m. tyrimų duomenimis, mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų amžiaus vidurkis jaunėja, taip pat daugėja specialistų, turinčių visuomenės sveikatos krypties išsilavinimą (46).

1.2 pav. Mokyklos visuomenės sveikatos specialistų ir jų užimamų etatų skaičius 2010-2018 m.

Šaltinis: Higienos institutas

Nors visuomenės sveikatos specialistai, vykdantys sveikatos priežiūrą mokyklose, dirba VSB, tačiau reali jų darbo vieta yra ugdymo įstaigose. Higienos instituto duomenimis mokyklų

(23)

visuomenės sveikatos specialistų skaičius augo (žiūr. 1.2 pav.) (7). Tam įtakos turėjo visuomenės sveikatos biurų savivaldybėse steigimas, nes į juos buvo įdarbinti ne tik mokyklų, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų sveikatos priežiūros specialistai.

Apibendrinant galima būtų teigti, kad visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybėse vykdo 47 visuomenės sveikatos biurai, kurių veikla susideda iš keturių pagrindinių sričių: visuomenės sveikatos stebėsenos, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros politikos formavimo ir sveikos gyvensenos mokymo bei informacijos sklaidos. Visuomenės sveikatos specialistų registro duomenimis 2018 m. VSB dirbo 1128 visuomenės sveikatos specialistai, iš kurių (Higienos instituto duomenimis) tik mokyklose dirbo 625 specialistai. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis visuomenės sveikatos priežiūros specialistų amžiaus vidurkis jaunėja, taip pat daugėja specialistų, turinčių visuomenės sveikatos krypties išsilavinimą.

1.4. Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas vaikų ugdymo įstaigose

Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas vaikų ugdymo įstaigose reglamentuojamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir švietimo ir mokslo ministrų patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame skelbiama, kad „Visuomenės sveikatos priežiūrą mokiniams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vykdo savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga – savivaldybės visuomenės sveikatos biuras arba kitos savivaldybės biuras, teikiantis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas pagal savivaldybių bendradarbiavimo sutartį.“ (3). Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vaikų ugdymo įstaigose valstybės mastu vykdomas decentralizuotai šią funkciją perduodant VSB. Tuo siekiama kuo efektyviau suteikti visuomenės sveikatos paslaugas ir nustatyti kiekvienos įstaigos sveikatos stiprinimo bei prevencijos priemonių poreikį. Tai reiškia, kad savivaldybė įgalioja VSB organizuoti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą vaikų ugdymo įstaigose. Todėl visuomenės sveikatos priežiūros specialistai įdarbinami VSB, o vieta, kurioje jie teiks paslaugas, nurodoma VSB vidiniuose dokumentuose.

(24)

medicinos sesers, medicinos sesers, akušerio, bendrosios praktikos slaugytojo. Taip pat šie specialistai turi būti baigę ne trumpesnius, kaip 36 val. (dirbantiems ikimokyklinėje įstaigoje), ar 160 val. (dirbantiems mokykloje) visuomenės sveikatos priežiūros tobulinimo kursus, suderintus su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (47). Taigi šiuo metu dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai nebūtinai turi turėti visuomenės sveikatos specialisto kvalifikacinį laipsnį, tačiau privalo išmanyti šią mokslo sritį ir sugebėti taikyti visuomenės sveikatos priežiūros principus praktikoje dirbant su vaikais bei visa ugdymo įstaigos bendruomene.

Visuomenės sveikatos priežiūra vaikų ugdymo įstaigose finansuojama valstybės, skiriant specialią tikslinę dotaciją VSB. Šią dotaciją sudaro visuomenės sveikatos specialistų, vykdančių visuomenės sveikatos priežiūrą mokykloje, darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokų fondas ir šiai funkcijai vykdyti skirtas kitų išlaidų fondas. Visuomenės sveikatos specialistų darbo užmokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokų fondas apskaičiuojamas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje besimokančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas mokinių skaičių, į jų pasiskirstymą miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytus biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio dydžius (48). Galutinė dotacijos suma, skirta visuomenės sveikatos priežiūrai mokyklose, apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos patvirtintą metodiką. Savivaldybė, atsižvelgdama į valstybės biudžeto asignavimus ir visuomenės sveikatos specialistų pareigybių steigimo savivaldybėse rekomendacijas, nustato reikiamą pareigybių skaičių tiek VSB, tiek ugdymo įstaigose. Nuo 2019 metų yra sumažintas mokinių skaičius, priskiriant vienam visuomenės sveikatos specialistui miesto gyvenamosiose vietovėse 740 mokinių, ugdomų pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, o kaimo gyvenamosiose vietovėse – 360 mokinių (49). Vis dėlto tai pakankamai didelis vaikų skaičius, todėl specialistui, norinčiam dirbti pilnu etatiniu krūviu, tenka vykdyti veiklą keliose ugdymo įstaigose. Tuomet darbas reikalauja lankstumo, prisitaikymo prie skirtingų įstaigų poreikių, personalo ir vaikų.

(25)

įstaigos bendruomenę, kryptingai vykdyti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti, kad visos jo priemonės būtų įgyvendintos. Sunkumų kyla dėl to, kad dauguma visuomenės sveikatos priežiūros specialistų dirba keliose ugdymo įstaigose, tada atitinkamai reikia ruošti ir derinti kelis skirtingus planus. O tai apsunkina jų įgyvendinimą. Kiekvienas planas ir jo įvykdymo ataskaita turi būti skelbiami ugdymo įstaigos internetinėje svetainėje.

Visuomenės sveikatos priežiūros vykdymui ir konfidencialumo užtikrinimui ugdymo įstaigoje turi būti įrengtas sveikatos kabinetas. Sveikatos kabinetas turi būti lengvai prieinamas mokiniams ir kitiems ugdymo įstaigos bendruomenės nariams. Sveikatos kabinete turėtų būti:

 „priemonės, skirtos visuomenės sveikatos rizikos veiksniams įvertinti, atsižvelgiant į savivaldybės ir Mokyklos poreikius (kraujospūdžio matavimo aparatas, kūno temperatūros matavimo termometras, svarstyklės, ūgio matuoklis, kambario ir lauko termometrai);

 priemonės, skirtos mokinių sveikos gyvensenos įgūdžiams ugdyti, atsižvelgiant į Mokyklos mokinių sveikatos stiprinimo prioritetines sritis;

 informacinių komunikacinių technologijų priemonės (kompiuteris, spausdintuvas), telefoninio ryšio priemonės, prieiga prie interneto;

 spinta veiklos priemonėms ir drabužiams laikyti;  rakinama spinta dokumentams laikyti;

 stalas, kėdės, kušetė;

 pirmosios pagalbos teikimo priemonės: įvairių dydžių sterilūs ir nesterilūs tvarsčiai, palaikomieji tvarsčiai, elastiniai tvarsčiai, palaikomasis trikampio formos tvarstis, sterilus nudegimų tvarstis, sterilūs žaizdų tvarsčiai, sterilus akių tvarstis, karpomasis pleistras, pleistro juostelės, sterilios neaustinės medžiagos servetėlės, vienkartinės medicininės nesterilios pirštinės, nesterili vata, tinklinis cilindrinis galūnių tvarstis, žirklės, speciali antklodė (ne mažesnė kaip 140 x 2000 cm), plastikinis maišelis, žaizdų dezinfekavimo tirpalas, šaldantieji-šildantieji maišeliai, vienkartinė dirbtinio kvėpavimo kaukė;

 kitos Biuro vadovo nurodytos priemonės, reikalingos visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.“(3).

(26)

Be to, kiekvienoje ugdymo įstaigoje jos vadovas turi nustatyti ir patvirtinti tvarkas, reikalingas atsitikus nenumatytai situacijai:

 vaikų apžiūros dėl asmens higienos tvarka;

 ugdymo įstaigos darbuotojų veiksmų (taip pat ir teisėtų atstovų informavimo) vaikui susirgus ar patyrus traumą tvarka;

 pirmos pagalbos organizavimo tvarka;

 pagalbos vaiko savirūpai pagal gydytojų rekomendacijas užtikrinimo (pvz., vaistų laikymo, išdavimo, naudojimo ir kt.), jeigu serga lėtine neinfekcine liga tvarka;

 darbuotojų veiksmų, įtarus nepilnametį vartojus alkoholį, tabaką ir (ar) kitas psichiką veikiančias medžiagas tvarka (3).

Šios tvarkos yra labai svarbios pačiai įstaigai, nes kai yra iš anksto nustatytos procedūros, veiksmų sekos, paskirti atsakingi asmenys, galima lengviau suvaldyti kritines situacijas.

Apibendrinant galima teigti, kad visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ugdymo įstaigose teikia visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys VSB, o jų profesinės kvalifikacijos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Visuomenės sveikatos priežiūra vaikų ugdymo įstaigose finansuojama valstybės, skiriant specialią tikslinę dotaciją VSB, pagal nustatytą apskaičiavimo metodiką. Tam įtakos turi vienam specialisto etatui rekomenduojamas vaikų skaičius. Taip pat visuomenės sveikatos priežiūra vyksta pagal su VSB suderintą ir ugdymo įstaigos patvirtintą planą. O šioms paslaugoms teikti turi būti įrengti ir aprūpinti reikiamomis priemonėmis sveikatos kabinetai.

1.5. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, funkcijos

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų funkcijas reglamentuoja Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo mokykloje tvarkos aprašas, kuris šiame darbe buvo minimas ir anksčiau. Paskutinė šio aprašo redakcija naujai suformulavo specialistų funkcijas. Lyginant su ankstesnėmis šio aprašo versijomis, funkcijų vis tiek išliko daug, kai kurios jų sunkiai įgyvendinamos, nekonkretizuotos. Anot jo, visuomenės sveikatos specialistai turi:

1.tvarkyti ir analizuoti mokinio sveikatos duomenis, pateiktus formoje Nr. 046/a „Medicininis pažymėjimas”;

2. rinkti, kaupti ir analizuoti stebėsenos duomenis apie mokinių gyvenseną: o bendruosius duomenis;

(27)

o subjektyvaus vertinimo duomenis;

3. bent kartą per metus pateikti išvadas ar pasiūlymus ugdymo įstaigos bendruomenei dėl mokinių sveikatos būklės;

4. aptarti mokinio sveikatos stiprinimo ir saugos poreikį su vienu iš tėvų (globėjų), vaikui pradėjus lankyti mokyklą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas. O kitų mokinių – pagal poreikį;

5. atsižvelgiant į amžių, nustatyti mokinių sveikatos stiprinimo ir sveikatos žinių poreikį; 6. nustatyti visuomenės sveikatos rizikos veiksnius mokykloje;

7. bent kartą per metus teikti siūlymus mokyklos administracijai dėl mokinių sveikatos stiprinimo ir mokyklos aplinkos sveikatinimo priemonių įtraukimo į mokyklos strateginius veiklos planus;

8. pagal kompetenciją organizuoti ir įgyvendinti mokinių sveikatos stiprinimo ir mokyklos aplinkos sveikatinimo priemones;

9. dalyvauti planuojant ir įgyvendinant Sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai bendrąją ar kitą sveikatos ugdymo programą mokykloje;

10. teikti žinias apie sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo būdus mokyklos bendruomenei, mokyti pritaikyti jas praktiškai;

11. teikti ir/ar koordinuoti pirmosios pagalbos teikimą mokykloje; 12. tikrinti mokinių asmens higieną;

13. padėti mokyklai įgyvendinti asmens sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas mokiniams, sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis;

14. pagal kompetenciją planuoti ir taikyti užkrečiamųjų ligų plitimo ir profilaktikos priemones;

15. dalyvauti įgyvendinant užkrečiamosios ligos židinio ar protrūkio kontrolės priemones; 16. konsultuoti darbuotojus, atsakingus už mokinių maitinimą, sveikos mitybos ir maisto saugos klausimais;

17. prižiūrėti mokinių maitinimo organizavimo atitiktį;

(28)

rūpintojai), visuomenės sveikatos specialistas, mokyklos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, mokinį ugdantys mokytojai, kiti švietimo pagalbos specialistai (3). Šiuo atveju nėra aišku, kokiai sveikatos būsenai esant, ir nuo kokio vaiko amžiaus galima būtų organizuoti savipagalbos veiksmus mokykloje, atsižvelgiant į tai, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistai dažnai dirba keliose ugdymo įstaigose. Kitos funkcijos liko tokios pačios, pasikeitė nežymiai arba tapo visuomenės sveikatos specialisto pareiga. Tai mokinio asmens duomenų (taip pat ir sveikatos) tvarkymas Vaikų sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje. Taip pat visuomenės sveikatos specialistas turi pateikti mokyklos vadovui asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų rekomendacijas, kurios būtų naudojamos komplektuojant fizinio aktyvumo ugdymo grupes, pritaikant maitinimą, parenkant mokiniui tinkamą vietą klasėje ir tinkamą jo ūgiui suolą, įgyvendinant skubios pagalbos priemones (3). Be to, visuomenės sveikatos priežiūros specialisto teisė tobulinti kvalifikaciją virto jo pareiga.

Apibendrinant galima teigti, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialisto atliekamos funkcijos išlieka labai plačios ir reikalaujančios nuolatinio žinių atnaujinimo. Dėl to visuomenės sveikatos priežiūros specialisto teisė tobulinti kvalifikaciją, virto jo pareiga. Atliekant visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijas, dažnai kyla sunkumų, nes dauguma specialistų dirba keliose ugdymo įstaigose.

(29)

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimo tipas. Siekiant įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimą darbu, jo sąsajas su darbo aplinka ir organizavimu pasirinktas kokybinis tyrimas. Jo metu buvo taikomas pusiau struktūruoto interviu duomenų rinkimo būdas, atliekant individualius visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, interviu. Pasak B. Bitino ir kt., dauguma interviu nepriskiriami kraštutinėms kategorijoms: griežtai formalizuotiems arba neformalizuotiems. Toks interviu, kai keli klausimai numatomi iš anksto, o kiti kyla spontaniškai arba, kai į iš anksto numatytus klausimus, atsakoma visiškai nenumatomai, gali būti vadinami iš dalies struktūruotaisiais (iš dalies standartizuotaisiais) interviu (51).

Tiriamas reiškinys/kontekstas. Šiame darbe buvo siekiama sužinoti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonę: ar pasitenkinimui darbu turi įtakos darbo aplinka, mikroklimatas, kolektyvas, atliekamos funkcijos, darbo organizavimas, galimybė kelti kvalifikaciją? Kurie veiksniai didina, o kurie mažina pasitenkinimo darbu jausmą? Ką būtų galima padaryti, kad pasitenkinimas darbu didėtų? Ką jaučia šiose organizacijose dirbantys žmonės? Ar gali kreiptis pagalbos į bendradarbius, vadovus atsiradus poreikiui? Juk sėkminga organizacijos veikla priklauso ir nuo to, kaip jaučiasi joje dirbantys žmonės.

Teorinis modelis ir jo taikymas. Interviu, kaip kokybinio duomenų rinkimo metodo, taikymas grindžiamas prielaida, kad prasminga žinoti informantų požiūrius, vertinimus ir nuomones (52). Šiuo duomenų rinkimo būdu buvo siekiama sužinoti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie darbo aplinką, organizavimą, suvokti patirtį, atskleisti sąsajas tarp darbo aplinkos, organizavimo ir pasitenkinimo darbu. Kadangi visus interviu galima suskirstyti į tipus pagal juose dalyvaujančių informantų skaičių, buvo pasirinktas individualus interviu, kurio metu informantai galėtų atskleisti savo nuomonę ir nebūtų įtakojami kolegų (51). Remiantis M. Patton idėja, visi kokybiniuose tyrimuose taikomi individualieji interviu, atsižvelgiant į tai, kiek yra struktūruoti, gali būti skirstomi:

 į neformaliuosius pokalbius-interviu;  kryptinguosius interviu;

 standartizuotuosius atviruosius interviu (53).

Šiame darbe informantai buvo apklausti kryptinguoju, t.y. iš dalies struktūruotu interviu, kai buvo naudojami iš anksto paruošti klausimai, tačiau nebuvo griežtai laikomasi klausimų pateikimo tvarkos, o esant poreikiui buvo galima užduoti papildomų klausimų (51).

(30)

interviu tyrimo klausimus, nurodytas šio darbo autorės kontaktinis telefonas. Taip pat respondentai buvo informuoti, kad jų atsakymai bus konfidencialūs, o rezultatai bus panaudoti tik šiame darbe. Iš 23 galimų respondentų tyrime sutiko dalyvauti 20, todėl su jais buvo vėl susisiekta elektroniniu paštu ar telefonu, suderintas laikas ir vieta, dėl individualaus interviu. Devyni respondentai pageidavo būti apklausti savo darbo vietoje, keturi – visuomenės sveikatos biure, septyni – telefonu. Visi interviu buvo individualūs, be pašalinių asmenų. Tyrime dalyvauti atsisakę 3 respondentai savo atsisakymo priežasties nenurodė.

Siekiant įvertinti interviu metodo panaudojimo galimybes šiame darbe, 2018 m. kovo mėn. buvo atliktas bandomasis interviu su vienu visuomenės sveikatos priežiūros specialistu. Jo metu buvo išbandyta įrašymo technika, aiškintasi, ar tinkamai suformuluoti klausimai, ar pasirinkta tinkama aplinka, kiek laiko trunka interviu, kokios reikalingos laiko sąnaudos interviu transkripcijai. Buvo susidurta su netikėtais atsakymais apie kvalifikacijos kėlimo reikšmę pasitenkinimo darbu jausmui. Dėl pastebėtų trūkumų šis interviu nebuvo įtrauktas į pagrindinį tyrimą.

Tiriamasis kontingentas, tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Šiame darbe pusiau struktūruoto interviu būdu apklausti visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys vaikų ugdymo įstaigose ir sutikę dalyvauti tyrime. Taip pat šie specialistai turėjo galiojančią darbo sutartį su visuomenės sveikatos biuru. Kadangi mažesniuose visuomenės sveikatos biuruose šių specialistų yra nedaug, buvo kreiptasi į du biurus, kurie paslaugas teikia trijose Lietuvos savivaldybėse. Iš viso šiose savivaldybėse visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas mokyklose teikia 23 specialistai, iš kurių tyrime sutiko dalyvauti 20. Tiriamųjų imtis buvo formuojama tikslinės kriterinės tiriamųjų atrankos būdu, atrenkant specialistus, dirbančius tik ugdymo įstaigose (51). Atsako dažnis 86,96 proc.

Visos apklaustos visuomenės sveikatos priežiūros specialistės buvo moterys, o išsami tiriamųjų charakteristika pateikiama 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė. Respondenčių charakteristika Respondentė Amžius (m.) Darbo stažas ugdymo įstaigoje (m.) Darbo stažas visuomenės sveikatos biure (m.) Kvalifikacija

Nr.1 59 10 10 Aukštesnysis, medicinos sesuo

Nr.2 36 10 10 Aukštasis neuniversitetinis, bendrosios

praktikos slaugytoja

Nr.3 51 30 10 Aukštesnysis, medicinos felčerė

(31)

2.1 lentelės tęsinys. Respondenčių charakteristika Respondentė Amžius (m.) Darbo stažas ugdymo įstaigoje (m.) Darbo stažas visuomenės sveikatos biure (m.) Kvalifikacija

Nr.6 28 4 4 Aukštasis, visuomenės sveikatos

bakalauras

Nr.9 50 32 5 Aukštasis, socialinės pedagogikos

bakalauras;

aukštesnysis, medicinos sesuo

Nr.13 40 14 3 Aukštasis neuniversitetinis, socialinė

darbuotoja; aukštesnysis, dietistė

Nr.15 24 1 1 Aukštasis, kineziterapijos bakalauras

Nr.16 47 10 10 Aukštasis, socialinės pedagogikos

bakalauras;

aukštesnysis, medicinos sesuo

Nr.18 62 31 10 Aukštesnysis, sanitarijos felčerė

Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas pusiau struktūruoto interviu duomenų rinkimo būdas. Tai kokybinio tyrimo individualaus interviu tipas, kai tyrėjas iš anksto numato klausimus arba temas, kurias aptars interviu metu. Pusiau struktūruoto interviu klausimai nėra griežtai formalizuoti, tačiau nėra visiškai struktūruoti, t.y. numatomi tyrimo klausimai bei pasiliekama galimybė interviu metu klausimus keisti vietomis bei užduoti papildomus klausimus (54). Detalus interviu planas pateiktas 1 priede, o pagrindiniai klausimai yra šie:

(32)

2) Kokios visuomenės sveikatos priežiūros specialistų atliekamos funkcijos didina pasitenkinimą darbu, o kokios mažina?

3) Kaip siejasi visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimas darbu su jų darbo aplinka ir organizavimu?

(33)

3. REZULTATAI

3.1. Socialiniai- demografiniai respondentų duomenys

Tyrime dalyvavo 20 respondenčių. Apklaustų respondenčių amžiaus vidurkis buvo 48 metai, jauniausiai iš jų buvo 24, vyriausiai – 63 metai.

Interviu metu respondenčių buvo paprašyta išvardinti įgytas profesijas, kvalifikacinius laipsnius. Visos respondentės šiuo metu atitiko visuomenės sveikatos priežiūros specialistui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, tačiau tik dvi (10 proc.) iš jų yra įgijusios visuomenės sveikatos išsilavinimą (žr. 2.1 lentelę).

Toliau respondenčių buvo klausiama apie darbo stažą, t.y kiek metų dirba šį darbą? Atsakymai išsiskyrė į dvi dalis: viena (30 proc.) sutapo su darbo stažu visuomenės sveikatos biure, kita (70 proc.) – su sveikatos priežiūros specialisto darbu ugdymo įstaigoje. Vidutinis darbo stažas visuomenės sveikatos biure buvo 6,95 metų, o ugdymo įstaigose 19,8 metų. Darbo stažas visuomenės sveikatos biure vyravo nuo 1 iki 10 metų.

Interviu metu kalbėdamos apie darbo stažą visos respondentės įvardijo, kur dirba: mieste, kaime ar ir mieste, ir kaime. Rezultatai pateikiami 3.1.1 paveiksle, iš kurio matyti, kad pusė respondenčių dirba ir mieste, ir kaime.

3.1.1 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal darbo vietą (proc.) (N=20)

Taip pat interviu metu buvo nustatyta, kad tik 3 respondentės (15 proc.) dirba vienoje mokykloje, o 17 respondenčių (75 proc.) dirba keliose ugdymo įstaigose. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistės įvardijo, kad tokiam pasiskirstymui įtakos turėjo mokinių skaičiaus ugdymo įstaigose mažėjimas. Be to, interviu metu buvo nustatyta, kad dauguma respondenčių dirba 1 ar didesniu etato krūviu (žr. 3.1.2 paveikslą).

(34)

3.1.2 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal užimamo etato dalį (proc.) (N=20)

Interviu metu respondenčių buvo klausiama, kokios priežastys lėmė, kad pasirinko šią specialybę. Rezultatai pateikiami 3.1.1 lentelėje.

3.1.1 lentelė. Atsakymai į klausimą, kokios priežastys lėmė, kad pasirinko šią specialybę

Kategorijos Subkategorijos Teiginiai

Aplinkybės lėmė, kad pasirinko šią specialybę Teko persikvalifikuoti

„Rinkausi visai ne šią specialybę, o mediko. Pradėjau dirbti mokykloje, buvo kitaip, bet darbas vis tiek su vaikais. O į

visuomenės sveikatą tai persikvalifikavau.“ (Nr.3); „Reikėjo persikvalifikuoti, nes kitaip netekčiau darbo“ (Nr.

5);

„<...> kai baigiau mokslus, paskyrė dirbti mokykloje. Kai baigėsi paskyrimas, man patiko ir pasilikau. Aš darbo kitur ir neieškojau. Kai reikėjo persikvalifikavau <...> paskui mus

perkėlė į biurą.“ (Nr.10);

„<...> o šita specialybė? Tai mes buvom priverstos! Nori dirbti - turi persikvalifikuoti. Situacija pasikeitė ir reikia

adaptuotis.“ (Nr.20). Atsirado darbo

vieta

„<...> nes kaime nebuvo iš ko rinktis. Susikūrė biurai ir gimnazijoje atsirado darbo vieta. Gavau pasiūlymą.“ (Nr.1)

„Sveikatos priežiūros specialiste tapau visai atsitiktinai, atsilaisvinus darbo vietai.“ (Nr.11);

„Gyvenimas taip susiklostė, kad po gyvenamosios vietos keitimo atėjau dirbti į mokyklą.“ (Nr. 12);

(35)

3.1.1 lentelės tęsinys. Atsakymai į klausimą, kokios priežastys lėmė, kad pasirinko šią specialybę

Kategorijos Subkategorijos Teiginiai

Aplinkybės lėmė, kad pasirinko šią specialybę Atsirado darbo vieta

„Aš radau darbo skelbimą, nusiunčiau CV ir nesitikėjau, nes tai nebuvo mano sritis. Bet vat pakvietė dirbti.“ (Nr.15);

„Pakvietė mokykla dirbti. Man patiko, kažkaip sutikau. (Nr.16).

Pasirodė įdomi specialybė

„Pasirodė perspektyvi, studijų aprašyme buvo nurodyta daug įsidarbinimo galimybių.“ (Nr.6);

„Nuolat atsinaujinanti informacija, besikeičiantys veidai, išlieki jaunas, nes pačią įtraukia įdomios veiklos. Įdomu

kitus sudominti.“ (Nr.4).

Pateiktoje lentelėje (žr. 3.1.1 lentelę) galima matyti, kad respondentėms, įgyti visuomenės sveikatos priežiūros specialisto profesinę kvalifikaciją, įtakos turėjo keletas faktų: pasikeitę teisės aktai, nes „<...>o šita specialybė? Tai mes buvom priverstos! Nori dirbti - turi persikvalifikuoti. Situacija pasikeitė ir reikia adaptuotis.“ (Nr.20). Susikūrus visuomenės sveikatos biurams atsiradusios darbo vietos, nes „<...> kaime nebuvo iš ko rinktis. Susikūrė biurai ir gimnazijoje atsirado darbo vieta. Gavau pasiūlymą.“ (Nr.1). Ir atsiradusi visuomenės sveikatos studijų programa universitetuose, nes „Pasirodė perspektyvi, studijų aprašyme buvo nurodyta daug įsidarbinimo galimybių.“ (Nr.6).

Taip pat iš apklausos paaiškėjo, kad didžioji dauguma (70 proc.) respondenčių savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose ėmė dirbti dėl pasikeitusių teisės aktų, o trečdalis - atsiradus laisvoms darbo vietoms.

3.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie darbo aplinką ir organizavimą

Siekiant išsiaiškinti respondentų nuomonę apie darbo aplinką ir organizavimą buvo klausiama, kokios priežastys apskritai skatina gerai dirbti visuomenės sveikatos specialistu ugdymo įstaigoje, kaip vertina fizinę darbo aplinką, emocinį mikroklimatą, ar tinkamai organizuojamas darbas, kokios yra profesinio tobulėjimo galimybės.

(36)

3.2.1 lentelė. Atsakymai į klausimą, kokios priežastys skatina produktyviai dirbti VSB

Kategorijos Subkategorijos Teiginiai

Išorinės priežastys, skatinančios gerai dirbti Adekvatus atlyginimas

„Atlyginimas šiai dienai tikrai motyvuoja dirbti.“ (Nr.3, Nr. 1); „Dabar ir pakeltas <...>.“ (Nr.15, Nr.20);

„<...> neblogas <...>.“ (Nr. 20);

„<...> labai motyvuoja <...>.“ (Nr.15, Nr.11, Nr. 14). Geras santykis

su mokiniais

„Motyvuoja ir santykis su vaikais <...> ne su ligoniais, ne su skausmu, bet geriau per va tokį bendravimą su gyvenimu, su

jaunyste.“ (Nr.2);

„Kai matai susidomėjusius vaikus, kad ir mokytojus ar vadovus <...> ir tas atsakas būna tų žmonių <...> ir tada nori kažką dar

įdomiau, geriau, daugiau padaryti.“ (Nr.4); „<...> kai aktyviai dalyvauja visokių sveikatinimo formų

veiklose, užsiėmimuose.“ (Nr.8);

„Gera prisiliesti prie jauno žmogaus augimo, įgūdžių ir vertybių formavimo.“ (Nr.9);

„Man patinka dirbti su vaikais. Tiesiog jie yra labai žingeidūs ir man kažkaip su jais sekasi dirbti, rasti santykį, tą bendravimą,

kažkaip pavyksta tie renginiai <...>“ (Nr.16). Geri kolektyvo

santykiai

„Labai daug ką daro kolektyvas, nes pas mus jis yra labai fainas.“ (Nr. 15);

„<...> pozityvios bendradarbės <...> teigiamas požiūris į darbuotojus, užtarimas, pagalba visur ir visada.“ (Nr.1);

„<...> geri santykiai <...>.“ (Nr. 7);

„<...> malonus, geras bendravimas <...>.“ (Nr.11); „Biurui svarbu kaip mums sekasi, teiraujasi, konsultuoja mus,

padeda iškilusias spręsti problemas.“ (Nr.8). Vidinės priežastys, skatinančios gerai dirbti Siekis gerai atlikti savo darbą

„Stengiuosi, kuo geriau padaryti. Matyt toks charakteris.“ (Nr.6);

„Didėja poreikiai. Visi stengiasi kuo geriau atlikti savo darbą ir naujovių tų daug. Aš irgi stengiuosi neatsilikti nuo naujovių,

nuo gyvenimo, noriu keistis.“ (Nr.10);

(37)

3.2.1 lentelės tęsinys. Atsakymai į klausimą, kokios priežastys skatina produktyviai dirbti VSB

Vidinės priežastys, skatinančios gerai dirbti Siekis gerai atlikti savo darbą

„Man patinka kūrybiškas darbas, o čia yra daug laisvės<...>.“ (Nr.16);

„Visada savo darbą gali daryti individualiai. Susiderini pati kaip nori, pagal save susiplanuoji, susidėlioji.“ (Nr. 15).

Iš rezultatų, pateiktų 3.2.1 lentelėje, matyti, kad VSP specialistes produktyviai dirbti skatina išorinės ir vidinės priežastys: padidėjęs atlyginimas, geri santykiai su mokiniais („Kai matai susidomėjusius vaikus, kad ir mokytojus ar vadovus <...> ir tas atsakas būna tų žmonių <...> ir tada nori kažką dar įdomiau, geriau, daugiau padaryti.“ (Nr.4)), draugiškas kolektyvas, noras gerai atlikti savo darbą neatsiliekant nuo naujovių ir pasitelkiant kūrybiškumą.

Toliau respondenčių buvo klausiama, kaip vertina fizinę darbo aplinką, kurioje dirba. Ar pakanka darbo priemonių, įrangos, ar turi kabinetą? Rezultatai pateikiami 3.2.2 lentelėje.

3.2.2 lentelė. Fizinės darbo aplinkos vertinimas

Kabinetas Yra puikus kabinetas

„Dviejose įstaigose turiu atskirus kabinetus, tad darbo aplinka yra labai palanki.“ (Nr. 9);

„Turiu ir kabinetą, ir priemonių nemažai. Sąlygos yra labai geros.“ (Nr.10);

„Darbo vietą vertinu puikiai. Turiu savo kabinetą ir turiu galimybę veiklas vesti kitose mokyklos erdvėse.“ (Nr. 12); „Kabinetas labai gražus, naujoviškas, su šildomomis grindimis.

Kas ateina į kabinetą – oi, kaip gražu! Ir vaikai įvertina.“ (Nr.19).

Kabinetas turi trūkumų

„Kabinetas yra gimnazijos rūsyje. Dienos šviesos nėra, dirbama visada prie dirbtinės. Jei mokiniui kokia rimtesnė trauma, į

mano kabinetą jis ateiti negali.“ (Nr. 2);

(38)

3.2.2 lentelės tęsinys. Fizinės darbo aplinkos vertinimas

Kabinetas Nėra kabineto „Darželyje neliko sveikatos kabineto. Trise dirbame viename kabinete <...> o jei koks atvejis ir lauki tėvų – sėdi su vaiku

grupėje.“ (Nr. 3);

„Kitose dviejose įstaigose neturiu jokios pastovios darbo vietos, tenka kartais mokytojų kambaryje, koridoriuje, buhalterės

kabinete prisiglausti. Tai tikrai atsiliepia darbo kokybei, konfidencialumui užtikrinti.“ (Nr. 9);

„Darželyje kabineto neturiu. Metodiniame kabinete apsistoju, ar pas sekretorę. Bet žadėjo įrengti kabinetą. Noro yra, gal dar

lėšų trūksta.“ (Nr.18).

Kompiuteris Yra

kompiuteris

„Viskas yra, tiktai dirbk: ir kompiuteriai, ir stalai<...>.“ (Nr.3); „Visa reikalinga įranga: kompiuteriai, spausdintuvai <...>.“

(Nr.7). Darbo priemonės Darbo priemonių pakankamai

„Turiu visas įmanomas darbo priemones, kurios vis papildomos.“ (Nr.1);

„Turiu naujos reikalingos įrangos: interaktyvią lentą, kūno masės analizatorių, kurie tikrai palengvina darbą, suteikia

profesionalumo.“ (Nr.8);

„Gimnazijoje turiu savo kabinetą ir priemonių sočiai, net per akis. Ir visada klausia, ar ko reikia, netrūksta.“ (Nr.15);

„Šiuo metu tikrai pakanka, nes biuras tikrai aprūpina, teiraujasi, domisi.“ (Nr.16);

„Ir priemonių sočiai. Tiek mokymo, tiek pirmai pagalbai suteikti.“ (Nr.19).

Darbo priemonių nepakankamai

„<...> gal reikėtų keleto darbo priemonių.“ (Nr.11); „Trūksta kai kurių priemonių ir įrangos, bet reikalui esant

bendradarbiaujame su kolegomis ir dalijamės.“ (Nr.12); „Gaila, kad nėra vaistų, nes greitoji taip greitai neatvyksta. Darau viską ką moku, o ne tik kas priklauso <...> gaila, kad daug ko negalima, nes pas mane kaimo vaikai, pas gydytoją taip