Paranoidinė šizofrenija aktuali problema, bet per mažai dėmesio skiriama jos reabilitacijai, ypač kineziterapijai. Kineziterapija taikoma šių ligonių gydymui gali padėti lengviau ir efektyviau grąžinti, šia liga sergantį asmenį, į visuomenę, pagerinti jo emocinę būklę, sumažinti riziką susirgti cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Taisei et al (2003) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti kineziterapijos efektyvumą asmenims, sergantiems šizofrenija. Rezultatai parodė, kad kineziterapija asmenims, sergantiems šizofrenija, gali būti efektyvi tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Kineziterapija yra svarbi sveikimui ir fizinės sveikatos palaikymui. Fizinė sveikata yra glaudžiai susijusi su psichine sveikata [41].
Beebe LH et al (2005) tyrė 16 savaičių ėjimo programą asmenims, kuriems nustatyta šizofrenija. Buvo tirtas šešių minučių ėjimo testas, kūno masės indeksas, kūno riebalų procentas ir šizofrenijos simptomų sunkumas. Tiriamajai grupei, palyginus su kontroline grupe (kuriai nebuvo taikoma ši programa), statistiškai reikšmingai sumažėjo kūno riebalų procentas. Taip pat tyrimo pabaigoje tiriamosios grupės dalyviams padidėjo aerobinė pajėgumas, sumažėjo kūno masės indeksas ir keletas psichiatrinių simptomų. Autoriai nurodo, kad reikia daugiau tyrimų, nustatant pratimų naudą asmenims, sergantiems šizofrenija, bei nustatyti labiausiai tinkamų pratimų pobūdį [22].
S. Dogan et al (2008) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti fizinių pratimų efektyvumą, asmenims, sergantiems šizofrenija. Tiriamajai grupei buvo taikomi aerobiniai pratimai, jie buvo atliekami 10 savaičių tris kartus per savaitę. Rezultatai parodė šių pratimų naudą, mažinant psichiatrinius simptomus ir gerinant gyvenimo kokybę asmenims, sergantiems šizofrenija [17].
Užsienio autorių atliktų tyrimų nėra daug ir jie dažniausiai apsiriboja mažomis imtimis, bet visi šie tyrimai pabrėžia pratimų naudą tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Manome, kad tolimesnių tyrimų metu reiktų tirti skirtingų kineziterapijos metodų naudą, jų dozavimą, intensyvumą, dažnumą bei trukmę, kurie labiausiai tiktų asmenims, sergantiems šizofrenija.
IŠVADOS
1. Po kineziterapijos taikymo tiriamųjų valia tirtų požymių atžvilgiu padidėjo: Valios testo tirti požymiai, išskyrus vieną požymį „bando spręsti problemas“, statistikai reikšmingai padidėjo (p<0,05).
2. Tiriamosios grupės asmenų aerobinis pajėgumas po kineziterapijos padidėjo statistikai reikšmingai (p<0,05). Dalis tiriamųjų, kurie prieš kineziterapijos procedūrą nebaigė testo, sugebėjo jį pabaigti. Kontrolinės grupės tiriamųjų aerobinis pajėgumas sumažėjo statistikai reikšmingai (p<0,05). 3. Lyginant kontrolinės ir tiriamosios grupės asmenų rezultatus pastebima, kad aerobinis pajėgumas
po gydymo buvo didesnis tiriamojoje asmenų grupėje, kuriai buvo taikoma kineziterapija. Tuo tarpu kontrolinės grupės asmenų aerobinis pajėgumas šiek tiek sumažėjo. „Laiptelio“ testo rezultatai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės skiriasi statistiškai reikšmingai (p<0,05).
4. Tiriamosios grupės asmenis dažniau kamavo nerimas, pažeminta nuotaika, nerimas bei įtampa kartu. Kontrolinės grupės asmenis taip pat kamavo pažeminta nuotaika, nerimas, nors jie nusiskundimus išsakė rečiau.
5. Lyginant kaip pakito šizofrenijai būdingi simptomai tiriamosios ir kontrolinės grupės asmenims, pastebima, kad kontrolinės grupės tiriamiesiems šie požymiai išliko arba sumažėjo, tuo tarpu tiriamosios grupės tiriamiesiams nusiskundimai dažniau visiškai išnykdavo. Tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma kineziterapija, nusiskundimai išnyko dažniau, tai galėtų reišti kad kineziterapija teigiamai veikia tiriamųjų savijautą, bei padeda mažinti būdingus šizofrenijai simptomus. Tačiau tai yra tendencija, nes statistiškai reikšmingų skirtumų nėra dėl per mažo tiriamųjų skaičiaus.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Rekomenduojame skirti kineziterapiją reabilituojant asmenis, sergančius paranoidine šizofrenija. Patariame pasitelkti kantrybe, kurios reikalauja šie asmenys. Taip pat svarbu leisti jiems patiems nuspręsti, ar jie nori dalyvauti procedūrose.
Asmenims, sergantiems paranoidine šizofrenija, būtinas išklausymas bei aktyvus dalyvavimas reabilitacijos procese.
Kineziterapijos kurso metu patariame skirti kuo įvairesnius pratimus: žaidybinio pobūdžio, su kamuoliais, su svarmenimis, tempimo bei atsipalaidavimo pratimus, atliekamus įvairiose pradinėse padėtyse, tam, kad sudominti šiuos asmenis.
LITERATŪRA
1. Dembinskas A mokslinis redaktorius. Psichiatrija. Vilnius: UAB „Vaistų žinios", 2003 m. 2. Dillingas H., Reimeris Ch. Psichiatrija ir psichoterapija. Vilnius: „Avicena", 2000 m.
3. Germanavičius A. Bendruomenės (socialinės), psichiatrijos pagrindai. Psichikos ligonių reabilitacija bendruomenėje. Vilnius, 2008 m.
4. Kazilionyje B. Šizofrenija – liga, kaip ir kitos. Sveikas žmogus. Nr.9. 2002 m; 25.
5. Khouzam H. R., Tan D.T., Gill T. S. Psichiatrijos vadovas. Vilnius, 2008 m. 10 skyrius, 198-213. 6. Kriščiūnas Aleksandras. mokslinis redaktorius. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas.
Lietuvos reabilitologų asociacijos konferencijos medžiaga. Kaunas, 2007 m. 7. Kriščiūnas Algirdas. Psichiatrija. Monografija. Vilnius, 2002m.
8. Mazaliauskienė R. Ką žinome apie šizofreniją. Gydymo menas. Nr. 6. 2006 m. Internetinė prieiga
http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&strid=2900&subid=gm žiūrėta 2009 sausio 28 d.
9. Myers D. G. Psichologija. “Aušra”, Kaunas, 2008 m. Psl. 819-828. 10. Meška V., Juozulynas A. Streso Malšinimas. Vilnius: Pradai, 1996m.
11. Mikalkevičius A. Psichikos ligos (klinika, gydymas, reabilitacija). Vilnius: Pradai, 1999 m.
12. Palinauskienė L. R. Psichikos sveikatos slauga. Mokomoji knyga. Panevėžys: Panevėžio kolegija, 2008 m.
13. Ryselis R., Paulavičius L. Kas daro įtaką sergančiųjų šizofrenija fizinei sveikatai. Nervų ir
psichikos ligos. Nr.1. 2008 m. Žiūrėta
http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=npl&strid=7082 žiūrėta 2009 vasario 3d.
14. Šinkariova L. Bendroji psichopatologija. Mokomoji knyga. Kaunas: Vytauto Didžiojo Universitetas, 2007 m.
15. Šurkutė V. Soho tyrimas: kas daro įtaką šizofrenijos remisijai ir atkryčių išsivystymui. Nervų ir psichikos ligos. Nr.4. 2006 m; 24-25.
16. Warner R. Schizofrenijos aplinka. Praktikos, politikos ir komunikacijos naujovės. Vilnius, 2003 m. 17. Acil A. A. , Dogan S., Dogan O. The effects of physical exercises to mental state and quality of life
in patients with schizophrenia. Journal of Psychiatric and Mental Health Nursing 2008; 4: 808 – 815.
18. Aleman A., Kahn R.S., Selten J.P. Sex differences in the risk of schizophrnia: Evidence from meta-analysis. Archives of General Psychiatry 2003; 60: 565-571.
19. Allison D.B., Mackell J.A., McDonnell D.D. The impact of weight gain on quility of life among persons with schizophrenia. Psychiatric Services 2003; 54: 565-567.
20. Ananth J., Venkatesh R., Burgoyne K.et al. Atypical antipsychotic induced weight gain: pathophysiology and management. Annals of Clinical Psychiatry 2004; 16 (2): 75-85. 21. Beautrais A. Suicides and serious suicide attempts: Two populations or one? Psychological
Medicine 2001; 31: 837-845.
22. Beebe, L. H., Tian, L., Morris, N., Goodwin, A., Allen, S. S., & Kuldau, J. Effects of exercise on mental and physical health parameters of persons with schizophrenia. Issues in Mental Health Nursing 2005; 26: 661-676.
23. Bottlender R., Sato T., Jager M. et al. The impact of the duration of untreated psychosis prior to first psychiatric admission on the 15-year outcome in schizophrenia. Schizophrenia Research 2003; 62: 37-44.
24. Brown S., Inskip H., Barraclough B. Causes of the excess mortality of schizophrenia. The British Journal of Psychiatry 2000; 177: 212-217.
25. Clark M. A., Lucett S. C., Corn R. J. Nasm essentials of personal fitness training. 3rd ed. Baltimore: Lippincott Williams & Wilkins, 2007: 117-120.
26. Creek J. Occupational therapy and menthal health. 2rd ed. New York, 1997.
27. Fogarty M., Happell B., Pinikahana J. The benefits of an exercise program for people with schizophrenia: A pilot study. Psychiatric Rehabilitation Journal 2004; 28 (2): 173-176.
28. Guest J.F., Cookson R.F. Costs of schizophrenia to UK Society. An incidence-bassed cost-of-illness model for the first 5 years following dzagnosis. Pharmaeconomics 1999; 15: 597-610. 29. Hafner H. Gender differences in schizophrenia. In: Frank B., editor. Gender and its effects on
psychopathology. Washington, DC, American Psychiatric Press 2000, p. 187-228.
30. Hafner H., an der Heiden W. Course and outcome of schizophrenia. In: Hirsch SR, Weinberger DR, editors. Schizophrenia. Massachusetts, Oxford, Victoria, Berlin, Blackwell Science, 2003; 101-141.
31. Jeste D. V., Gladsjo J. A., Lindamer L. A.et al. Medical comorbidity in schizophrenia. Schizophrenia Bulletin 1996; 22: 413-430.
32. Kielhofner G. Model of human occupation. 3rd ed. Baltimore: Lippincott Williams and Wilkins , 2002: 191-213.
33. Marder S.R., Essock S.M., Miller A.L. et al. Pysical health monitoring of patients with schizophrenia. The American Journal of Psychiatry 2004; 161 (8): 1334-1349.
34. Marshall M., Lewis S., Lockwood A. et al. Association between duration of untreated psychosis and outcome in cohorts of first-episode patients: a systematic review. Archives of General Psychiatry 2005; 62: 975–983.
35. Murray C.J., Lopez A.D. Global mortality, disability and the contribution of risk factors: Global Burden of Disease Study. Lancet 1997; 17 (349): 1436-1442.
36. Nordentoft M., Jeppesen P., Abel M.et al. OPUS study: Suicidal behavior, suicidal ideation and hopelessness among patients with first-episode psychosis. One-year follow-up of a randomised controlled trail. The British Journal of Psychiatry 2002; 43: 98-106.
37. Peuskens J., Demily C., Thibaut F. Treatment of Cognitive Dysfunction in Schizophrenia. Clinical Therapeutics 2005; 27: 25–37.
38. Schultz S.K., Andreasen N.C. Schizophrenia. Lancet 1999; 353: 1425–1430.
39. Siris S.G. Suicide and schizophrenia. Journal of Psychopharmacology 2001; 15 (2): 127-135. 40. Stahl S.M. (ed.). Psychosis and schizophrenia. Essential psychopharmacology of antipsychotics
and mood stabilizers. New York, Cambridge University, 2002; 1–37.
41. Taisei Y., Isao N., Hitoshi O., Masahito F. Kaganu R. The efficacy of physiotherapy for the persons with Schizophrenia 2003; 18: 55-60. Internetinė prieiga http://sciencelinks.jp/j-east/article/200309/000020030903A0215254.php žiūrėta 2009 kovo 2 d.
42. Verdaguer M.F., Pfuhlmann B. et al. The concept of hebephrenia over the course of time with particular reference to the Wernicke-Kleist-Leonhard School. World Journal of Biological Psychiatry 2002; 3: 200–206.
PRIEDAI
ANKETA
Esu Kauno medicinos universiteto magistratūros programos „Kineziterapija“ II kurso studentė Simona Rožkovaitė. Ruošiu magistro baigiamąjį darbą : „Kineziterapijos efektyvumas asmenims, sergantiems paranoidine šizofrenija“.
Šis klausimynas skirtas asmenims, kurie serga paranoidine šizofrenija. Būtų labai malonu, jei Jūs atsakytumėte į žemiau pateiktus klausimus, nes taip Jūs, dalyvaudamas šiame tyrime padėtumėte išsiaiškinti reabilitacijos programos efektyvumą asmenims, sergantiems paranoidine šizofrenija. Jūsų asmens duomenys niekur nebus viešinami ir Jūs nenukentėsite, nepatirsite jokios žalos dėl pateikiamų atsakymų.
Temos mokslinė vadovė Dr. Eglė Franckevičiūtė Atsakinga vykdytoja Kauno medicinos universiteto,
Slaugos fakulteto, programos „Kineziterapija“ II kurso studentė Simona Rožkovaitė
Jums priimtiną vieną atsakymą pažymėkite (V) arba įrašykite.
1. Kiek jums metų?
___________________________
2. Lytis: □ vyras □ moteris
3. Kiek laiko sergate šia liga? ___________________________
4. Kelintą kartą gulite ligoninėje dėl šios ligos? □ pirmą kartą;
□ antrą kartą; □ trečią kartą;
□ ketvirtą kartą ir daugiau.
5. Ar jus kamuoja šie jutimai, jei taip, tai kurie? (galite pažymėti kelis variantus)
o baimė;
o pažeminta nuotaika; o bendras silpnumas; o greitas nuovargis; o mieguistumas;
o nenoriu atsakyti į šį klausimą. 6. Valios anketos rezultatai (tik tiriamajai grupei):
Pirmo tyrimo metu____ _______________________________________________________ Pastabos________________________________________________________________________ _______
Antro tyrimo metu___________________________________________________________ Pastabos________________________________________________________________________ _______
7. 3 minučių Step testo rezultatai:
Pirmo tyrimo metu ___________________________________________________________ Pastabos________________________________________________________________________ _______
Antro tyrimo metu___________________________________________________________ Pastabos________________________________________________________________________ _______
Pageidaujame, kad pasirašytumėte _________________________ parašas