5.1 Tyrimo rezultatų aptarimas
Moterų, vidutiniškai ir blogai vertinančių savo sveikatą, statistiškai reikšmingai buvo net 3,6 karto daugiau, nei vyrų, taip pat neigiamai vertinančių savo sveikatą, galbūt todėl, kad vyrai linkę pasirodyti stipresniais ir ištvermingesniais, nei yra iš tiesų, nepastebėti ar nepripažinti savo sveikatos nusiskundimų ar sutrikimų, o moterys linkusios perdėtai rūpintis savo sveikata, sureikšminti mažus dalykus, atrodyti silpnesnėmis, nei yra iš tiesų.
Kadangi reprezentacinėje mokytojų populiacijoje vyrų, dirbančių mokytojų darbą, dalis sudaro 5-8 proc., tai atitinka mano tiriamos mokytojų imties sudėtį. Tačiau, dėl mažo vyrų skaičiaus imtyje ir populiacijoje, vyrų mokytojų, atsakiusių į anketos klausimus, buvo tik 15 (tai sudaro 6,82 proc.), todėl tiriamųjų vyrų atsakymų rezultatus reikėtų vertinti atsargiai.
Kiek daugiau, nei pusė (52,8 proc. ir 59,3 proc. atitinkamai) viduriniosios ir vyresniosios amžiaus grupių apklaustų mokytojų reikšmingai jautė didelę įtampą darbe; - žymiai didesnės jų dalies, nei kitų tiriamųjų grupių, priežastis tikriausiai yra ta, kad 35 - 54 metų amžiaus mokytojų dalis yra „palypėję karjeros laiptais“ ir užima atsakingas aukštesnes pareigas darbovietėje, dirba viršvalandžius ar keliais etatais, augina vaikus ir didelis kiekis pareigų kelia jiems papildomą įtampą.
Nustatyta, kad mažiausiai mokytojų, jaučiančių didelę įtampą darbe, buvo iš jauniausiosios amžiaus grupės – tik 25,0 proc. Šiuos rezultatus taip pat reikėtų vertinti atidžiai,
todėl, kad šioje amžiaus grupėje buvo tik 12 respondentų, nors imtyje tai ir reprezentuoja tiriamųjų populiacijos pasiskirstymą tarp amžiaus grupių.
Vyriausiosios amžiaus grupės mokytojai širdies ligomis sirgo 2,8 karto dažniau, nei jauniausiosios amžiaus grupės respondentai ir to priežastis gali būti ta, kad amžius virš 55 metų ir ilgas mokytojo darbo stažas arba sunkus mokytojo darbas yra vieni iš širdies ligų rizikos veiksnių.
Kaip rodo Chi-kvadrato (χ2) kriterijaus skaičiavimo analizės rezultatai, respondentų amžiui didėjant, tiriamos populiacijos mokytojų, vidutiniškai ir blogai vertinančių savo sveikatą, dalis proporcingai didėjo. Subjektyvus savo sveikatos vertinimas su amžiumi reikšmingai prastėja; tai ypač pastebima viduriniosios (35 - 44 m.) ir vyresniosios (45 - 54 m.) amžiaus grupių mokytojų atsakymuose (atitinkamai 34,0 proc. ir 51,2 proc.), vadinasi, nuo 35 metų iki 55 metų amžiaus mokytojai reikšmingai linkę savo sveikatą vertinti vidutiniškai ir blogai, tikriausiai dėlto, kad tokio amžiaus jie turi daugiau pareigų, dirba viršvalandžius, keliais etatais, užima atsakingus aukštesnius postus, augina mažamečius vaikus ir tai yra papildomas krūvis jų sveikatai.
1,8 – 3,9 karto statistiškai reikšmingai dažniau įvairių sveikatos nusiskundimų (širdies ligų, kaklo/peties skausmų, psichologinio distreso, subjektyvaus savo sveikatos vertinimo; sveikatos būklės šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus) buvo nustatyta aukštus reikalavimus darbe patiriančių mokytojų grupėje, palyginus su žemus reikalavimus patiriančių tiriamųjų grupe, todėl galima pastebėti, kad aukšti reikalavimai darbe didina minėtų sveikatos nusiskundimų dažnį mokytojų tarpe.
1,6 – 2,5 karto statistiškai reikšmingai dažniau įvairių sveikatos nusiskundimų (širdies ligų, psichologinio distreso ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo) buvo nustatyta mažą sprendimų priėmimo kontrolę/laisvę turinčių mokytojų grupėje, palyginus su didelę sprendimų priėmimo kontrolę/laisvę darbe turinčių tiriamųjų grupe, todėl galima teigti, kad turima maža sprendimų priėmimo kontrolė/laisvė darbe didina minėtų sveikatos nusiskundimų dažnį mokytojų tarpe.
1,6 – 3,4 karto statistiškai reikšmingai dažniau įvairių sveikatos nusiskundimų (psichologinio distreso, subjektyvaus savo sveikatos vertinimo ir sveikatos būklės šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus) buvo nustatyta mažą socialinę paramą darbe patiriančių respondentų tarpe, palyginus su didelę socialinę paramą patiriančių tiriamųjų grupe, todėl galima
teigti, kad patiriama maža socialinė parama darbe didina minėtų sveikatos nusiskundimų dažnį mokytojų tarpe.
2,1 – 4,3 karto statistiškai reikšmingai dažniau įvairių sveikatos nusiskundimų (širdies ligų, kaklo/peties skausmų, psichologinio distreso, subjektyvaus savo sveikatos vertinimo; sveikatos būklės šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus) buvo nustatyta didelę įtampą darbe patiriančių apklaustųjų grupėje, palyginus su mažą įtampą darbe patiriančiais tiriamaisiais, todėl galima teigti, kad patiriama didelė įtampa darbe didina minėtų sveikatos nusiskundimų dažnį mokytojų tarpe.
1,9 – 3,8 karto statistiškai reikšmingai dažniau įvairių sveikatos nusiskundimų (širdies ligų, psichologinio distreso, subjektyvaus savo sveikatos vertinimo; sveikatos būklės šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus) buvo nustatyta dažnus bauginimus darbe patiriančių apklaustųjų grupėje, 1,5 – 3,0 karto statistiškai reikšmingai daugiau – atsitiktinius bauginimus darbe patiriančių tiriamųjų grupėje, palyginus su bauginimų darbe nepatiriančių mokytojų grupe, todėl galima teigti, kad patiriami dažni ir atsitiktiniai bauginimai darbe didina minėtų sveikatos nusiskundimų dažnį mokytojų tarpe.
1,9 – 4,0 karto statistiškai reikšmingai dažniau įvairių sveikatos nusiskundimų (širdies ligų, psichologinio distreso, subjektyvaus savo sveikatos vertinimo; sveikatos būklės šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus) buvo nustatyta įvairios trukmės bauginimus darbe patiriančių apklaustųjų grupėje, palyginus su bauginimų darbe nepatiriančių mokytojų grupe, tačiau bauginimų trukmės dydis didelės įtakos sveikatos nusiskundimų dažnio dydžiui neturėjo, todėl galima teigti, kad iki vienerių metų ir ilgiau patiriami bauginimai darbe didina minėtų sveikatos nusiskundimų dažnį mokytojų tarpe.
Labai stiprūs statistiškai reikšmingi (p<0,001) teigiami koreliaciniai ryšiai buvo nustatyti tarp bauginimų darbe ir bauginimų trukmės (r=0,780) bei tarp įtampos darbe ir reikalavimų (r=0,929). Vidutiniškai stiprūs statistiškai reikšmingi (p<0,001) neigiami tiesiniai ryšiai buvo nustatyti tarp socialinės paramos darbe ir reikalavimų (r=-0,435) bei tarp įtampos darbe ir sprendimų priėmimo laisvės/kontrolės (r=-0,437), tuo tarpu stiprus statistiškai reikšmingas (p<0,001) neigiamas tiesinis ryšys - tarp įtampos darbe ir socialinės paramos (r=-0,567), o tarp socialinės paramos darbe ir sprendimų priėmimo laisvės/kontrolės darbe (r=0,445) - vidutiniškai stiprus statistiškai reikšmingas (p<0,001) teigiamas tiesinis ryšys.
Greta pagrindinių psichosocialinių darbo rizikos veiksnių (aukšti reikalavimai, maža sprendimų priėmimo laisvė/ kontrolė, maža socialinė parama) ir mokytojų demografinių charakteristikų (amžius, lytis), kurie naudojami pirmajame daugiaveiksnės logistinės regresinės analizės modelyje, į antrąjį logistinės regresinės analizės modelį papildomai įtraukus bauginimų darbe pobūdžio veiksnį (siekiant įvertinti bauginimų pobūdžio įtaką kylančiai širdies ligų galimybei), aukštus reikalavimus darbe patiriančių bei mažą sprendimų priėmimo laisvę/ kontrolę darbe turinčių mokytojų grupėje širdies ligų galimybė, lyginant su pirmuoju logistinės regresinės analizės modeliu, šiek tiek sumažėja (atitinkamai 7 ir 8 proc.) greičiausiai dėl bauginimų darbe pobūdžio netikslaus, nekonkretaus ar neaiškaus įvertinimo anketos klausimuose. Kai reikia klasifikuoti, žmonėms nėra aišku, kas yra ir kas nėra bauginimas darbovietėje [33,8,81,64]
Literatūroje rasti šaltiniai pažymi, kad naudojant skirtingus metodus bauginimų paplitimui įvertinti, gali būti nustatyti ir nevienodi jo paplitimo įverčiai [76] – tuo pačiu gali būti nustatyta ir nevienoda sveikatos nusiskundimų galimybė. Ilgesni ir konkretesni klausimynai leidžia respondentams pranešti apie elgsenos, kurios jie nebūtų priskyrę smurtui ar netinkamam elgesiui, poveikį ir taip pelnyti didesnius jo paplitimo dažnius [43]. Bauginimo paplitimo įverčiai nustatomi mažiausi (tik 5%), kai naudojamas metodas reikalauja respondentų nurodyti, ar jie buvo bauginami, tiesioginiu klausimu, ar tiesioginiu klausimu su bauginimo apibrėžimu (10,6%), didesni - su išvardytais netinkamo elgesio sąrašais (14,7%) ir didžiausi, kai nėra pateikta apibrėžimo (net 18%) [78].
Greta pagrindinių psichosocialinių darbo rizikos veiksnių (aukšti reikalavimai, maža sprendimų priėmimo laisvė/ kontrolė, maža socialinė parama) ir apklaustųjų demografinių charakteristikų (amžius, lytis), kurie buvo naudojami pirmajame daugiaveiksnės logistinės regresinės analizės modelyje, į trečiąjį logistinės regresinės analizės modelį papildomai įtraukus bauginimų darbe trukmės veiksnį (siekiant įvertinti bauginimų trukmės įtaką kylančiai širdies ligų galimybei), mažą sprendimų priėmimo laisvę/ kontrolę darbe turinčių tiriamųjų grupėje širdies ligų galimybė, lyginant su pirmuoju logistinės regresinės analizės modeliu, gerokai padidėja (net 16 proc.) greičiausiai dėlto, kad bauginimų darbe trukmė yra labai svarbus psichosocialinis darbo rizikos veiksnys mokytojų tarpe. Kaip jau minėjau, bauginimų darbe pobūdį yra sunkiau įvertinti, negu bauginimų trukmę, be to, širdies ligos yra lėtiniai neinfekciniai susirgimai, jos atsiranda metams bėgant, tai retai būna ūminiai susirgimai, todėl ir bauginimų trukmės veiksnys stipriai įtakoja šių susirgimų galimybę.
5.2 Tyrimo trūkumai
Momentinis epidemiologinis tyrimas rizikos veiksnius (mūsų tyrime – psichosocialinius veiksnius) ir išeitis/pasekmes (mūsų tyrime – sveikatos nusiskundimus) analizuoja tuo pačiu metu, šis tyrimo metodas neatskleidžia priežastinių ryšių tarp rizikos veiksnių ir išeičių, tik įvertina rizikos veiksnių ir išeičių sąsajas. Reikalingas ilgalaikis mokytojų kohortinis stebėjimo tyrimas, siekiant įvertinti psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių įtaką įvairiems sveikatos nusiskundimams atsirasti.
Labai svarbus tyrimo instrumento pasirinkimas – kai kurie klausimynai naudojami dešimt ir daugiau metų, reikalinga juos atnaujinti, tačiau jie buvo pasirinkti, kaip patikimi ir laiko patikrinti.
Tyrimo respondentų pasiskirstymas pagal lytį taip pat nevisiškai atspindi tiriamą populiaciją, nes 18 tiriamųjų (8,2 proc.) nenurodė lyties. Iš esmės tyrimo imtis gerai atspindi tiriamos populiacijos pasiskirstymą pagal lytį: tiriamoje imtyje 85 proc. sudarė moterys, 6,8 proc. sudarė vyrai, tačiau mažas vyrų skaičius tiriamoje populiacijoje neleidžia atlikti psichosocialinių darbo rizikos veiksnių sąsajų su sveikatos nusiskundimais palyginimą lyčių atžvilgiu logistinės regresinės analizės modeliuose.
Taip pat ir mokytojų pasiskirstymas pagal amžių nevisiškai tiksliai atspindi tiriamą populiaciją, nes 13 respondentų (5,9 proc.) nenurodė amžiaus, tačiau psichosocialinių darbo rizikos veiksnių sąsajų su sveikatos nusiskundimais analizėje logistinės regresinės analizės modeliuose, palyginimą amžiaus atžvilgiu pavyko atlikti. Tačiau moteriškos lyties dominavimas tiriamoje populiacijoje leidžia daryti išvadas tik moterų mokytojų populiacijai.
Jauniausioje amžiaus grupėje buvo tik 12 respondentų, todėl šiuos tyrimo rezultatus taip pat reikėtų vertinti atidžiai, nors imtyje tai ir reprezentuoja tiriamųjų populiacijos pasiskirstymą tarp amžiaus grupių.