MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
Rita Butkienė
KAUNO MIESTO VIDURINIOJO LAVINIMO
MOKYKLŲ MOKYTOJŲ PSICHOSOCIALINIŲ DARBO
SĄLYGŲ IR SVEIKATOS NUSISKUNDIMŲ SĄSAJŲ
TYRIMAS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Darbo vadovas:
dr. doc. Vilija Malinauskienė,
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
TURINYS
SANTRAUKA...4
ĮVADAS...5
1. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...6
2. LITERATŪROS APŽVALGA...7
2.1 Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai...7
2.1.1 Bauginimai, kaip reiškinys...9
2.1.2 Psichosocialiniai bauginimų veiksniai...10
2.2 Psichosocialinių darbo aplinkos rizikos veiksnių sąsajos su sveikata...10
2.2.1 Netinkamo elgesio darbe sąsajos su sveikatos nusiskundimais...11
2.3 Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajos su bauginimais...12
2.4 Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajos su netinkamu elgesiu...14
2.5 Netinkamo elgesio ir darbo sąlygų sąsajos...14
2.6 Bauginimų pasekmės organizaciniu lygiu...16
3. TYRIMO METODIKA...18
3.1 Tyrimo organizavimas ir anketinės apklausos instrumentai...18
3.2 Tiriamieji ir tyrimo eiga...19
3.3 Statistinės analizės metodai...20
4. REZULTATAI...22
4.1 Mokytojų psichosocialinių veiksnių darbe bei sveikatos nusiskundimų dažnio pasiskirstymas pagal lytį...22
4.2 Mokytojų psichosocialinių veiksnių darbe bei sveikatos nusiskundimų dažnio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes...24
4.3 Mokytojų sveikatos nusiskundimų dažnio pasiskirstymas pagal psichosocialinių veiksnių darbe intensyvumą...28
4.3.1 Mokytojų sveikatos nusiskundimų dažnio pasiskirstymas pagal reikalavimų darbe ir sprendimų priėmimo laisvės/kontrolės intensyvumą...28
4.3.2 Mokytojų sveikatos nusiskundimų dažnio pasiskirstymas pagal socialinės paramos ir įtampos darbe intensyvumą...31
4.3.3 Mokytojų sveikatos nusiskundimų dažnio pasiskirstymas pagal bauginimų pobūdį ir
bauginimų trukmę darbe...34
4.4 Sąsajos tarp įvairių psichosocialinių darbo aplinkos rizikos veiksnių darbe...39
4.5 Įvairių sveikatos nusiskundimų galimybės analizė daugiaveiksnės logistinės regresinės analizės modeliuose...41
4.5.1 Širdies ligų galimybės analizė daugiaveiksnės logistinės regresinės analizės modeliuose...41
4.5.2 Kaklo/ peties skausmų galimybės analizė daugiaveiksnės logistinės regresinės analizės modeliuose...45
4.5.3 Psichologinio distreso galimybės analizė daugiaveiksnės logistinės regresinės analizės modeliuose...50
4.5.4 Vidutiniško ir blogo subjektyvaus savo sveikatos vertinimo galimybės analizė daugiaveiksnės logistinės regresinės analizės modeliuose...50
4.5.5 Blogėjančios sveikatos būklės šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus, galimybės analizė daugiaveiksnės logistinės regresinės analizės modeliuose...55
5. REZULTATŲ APTARIMAS...57
5.1 Tyrimo rezultatų aptarimas...57
5.2 Tyrimo trūkumai...60
6. IŠVADOS...61
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...62
7.1 Asmeninės streso valdymo technikos...62
7.2 Rekomendacijos visuomenės sveikatos specialistams...62
7.3 Psichosocialinės intervencijos streso prevencijai...63
SANTRAUKA
Rita Butkienė. Magistro tiriamasis darbas tema: „ Kauno miesto viduriniojo lavinimo
mokyklų mokytojų psichosocialinių darbo sąlygų ir sveikatos nusiskundimų sąsajų tyrimas".
Tyrimo tikslas: Įvertinti Kauno miesto viduriniojo lavinimo mokyklų mokytojų psichosocialines
darbo sąlygas ir jų sąsajas su sveikatos nusiskundimais. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti Kauno miesto viduriniojo lavinimo mokyklų mokytojų psichosocialines darbo sąlygas; Nustatyti Kauno miesto viduriniojo lavinimo mokyklų mokytojų patiriamo streso darbe ir sveikatos nusiskundimų dažnį; Nustatyti sąsajas tarp Kauno miesto viduriniojo lavinimo mokyklų mokytojų psichosocialinių darbo sąlygų ir sveikatos nusiskundimų. Tyrimo objektas: Momentinis tyrimas, atliekamas su Kauno miesto viduriniojo lavinimo mokyklų mokytojais. Atranka ir
apklausos metodai: Momentinis tyrimas, pagrįstas atsitiktinės atrankos anonimine anketine
tiriamųjų apklausa. Apklausta 220 mokytojų. Rezultatai: 1,5 – 4,3 karto statistiškai reikšmingai dažniau įvairių sveikatos nusiskundimų (širdies ligų, kaklo/peties skausmų, psichologinio distreso, subjektyvaus savo sveikatos vertinimo; sveikatos būklės šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus) buvo nustatyta šiuos psichosocialinius darbo rizikos veiksnius patiriančių tiriamųjų grupėse: aukštų reikalavimų, mažos sprendimų priėmimo kontrolės/laisvės, mažos socialinės paramos, didelės įtampos darbe, dažnų bei atsitiktinių, o taip pat ir įvairios trukmės bauginimų. Išvados: Psichologinį distresą statistiškai reikšmingai patyrė 28,3 proc. mokytojų moterų, o vyrų mokytojų, reikšmingai patiriančių psichologinį distresą, visai nebuvo, tuo tarpu savo sveikatą vidutiniškai ir blogai vertino net 47,6 proc. moterų ir 13,3 proc. vyrų. Respondentų amžiui didėjant, tiriamos populiacijos mokytojų, vidutiniškai ir blogai vertinančių savo sveikatą, dalis proporcingai didėjo. Bauginimų trukmės dydis didelės įtakos sveikatos nusiskundimų dažnio dydžiui neturėjo. Bauginimų darbe trukmės veiksnys mažą sprendimų priėmimo laisvę/ kontrolę darbe turinčių tiriamųjų grupėje širdies ligų galimybę padidina net 16 proc., nes bauginimų darbe pobūdį yra sunkiau įvertinti, be to, širdies ligos retai būna ūminiai susirgimai, todėl ir bauginimų trukmės veiksnys stipriai įtakoja šių susirgimų galimybę. Rekomendacijos: Bauginimų darbe prevencijai gali būti veiksmingos tik organizacinio (moralinės taisyklės ir teisiniai veiksmai), o ne individualaus lygio (psichinės ar psichologinės) intervencijos.
SUMMARY
Rita Butkiene. Master's research work: "Survey of relationship between psychosocial
working conditions and health complaints of secondary school teachers in Kaunas city“. Aim of
the study: To evaluate psychosocial working conditions and their relationship with health
complaints of secondary school teachers in Kaunas city. Tasks of the research: To evaluate psychosocial working conditions of secondary school teachers in Kaunas city; To identify frequency of stress at work and health complaints of secondary school teachers in Kaunas city; To identify links between psychosocial working conditions and health complaints of secondary school teachers in Kaunas city. The object of research: Momentary study of secondary school teachers in Kaunas city. Screening and survey methods: Momentary study based on interview of anonymous questionnaire of subjects. 220 teachers were questioned randomly. Results: It has been statistically significantly established 1.5 to 4.3 times to be more likely to have various health complaints (heart disease, neck / shoulder pain, psychological distress, self-rated health, the health condition at this time, compared to the state of health a year ago) for treatment groups experiencing following psychosocial work risk factors: high demands, low decision control / freedom, low social support, high strain at work, frequent and random as well as varying duration of bullying. Conclusions: Part of reference population of teachers, evaluating their health on intermediate and bad level, increased exponentially, as respondents' age increased. Variaty of bullying duration did not have significant impact on the level of frequency of health complaints. Duration of bullying at work factor increases possibility of heart disease by 16 percent in the group of subjects having low decision freedom / control at work, because it is more difficult to evaluate the nature of bullying at work, in addition to heart diseases rarely are acute illnesses therefore the factor of bullying duration strongly influences the possibility of this disease. Recommendations: Only interventions on organizational (moral rules and legitimate acts) rather than on individual (mental or psychological) level may be effective for prevention of bullying at work.
ĮVADAS
Darbuotojų savijauta darbo vietoje, ir, visų pirma, elgesys su jais, yra darbo aplinkos aspektas, galimai veikiantis darbuotojų sveikatą ir savijautą [43]. Darbovietė įvardyta kaip viena iš prioritetinių sveikatos stiprinimo 21 amžiuje sričių [109], atsižvelgiant į jos įtaką darbuotojų fizinei, psichosocialinei sveikatai ir ekonominei gerovei. Darbo sąlygų keitimas yra vienas iš trijų Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytų veiklos principų, siekiant paskatinti visuotinius veiksmus, susijusius su socialiniais sveikatą lemiančiais veiksniais [108]. Ketvirta pagal paplitimą nedarbingumo priežastis yra problemos, susijusios su psichikos sveikata [30], o psichikos sveikatos stiprinimas darbovietėje tiek Pasaulio sveikatos organizacijos [109], tiek Europos komisijos [71] buvo pasirinktas kaip prioritetas.
Tam tikras klientų, kolegų ar vadovų elgesys su darbuotojais jų darbovietėje gali būti nelaukiamas, nenorimas, kankinantis/keliantis baimę ir kenkiantis sveikatai [43]. Yra nemažai netinkamo elgesio formų, iš kurių dauguma buvo tyrinėtos nepriklausomai viena nuo kitos [43]. Šios paprastai apima bauginimus, fizinį smurtą, nemandagumą ir seksualinį priekabiavimą ar diskriminaciją (seksualinio ir rasinio pobūdžio netinkamo elgesio paplitimas laikomas per mažu analizei) [43]. Akivaizdu, kad tarp šių terminų egzistuoja žymus persidengimas, o pastaraisiais metais, atsižvelgiant į pasikartojantį poveikį ir rezultatų sutapimą, būta raginimų siekti konceptualaus aiškumo ir terminų apjungimo [33,54,42].
Bauginimai - priekabiavimas, terorozavimas, bulingas, mobingas, patyčios, psichologinis smurtas, teroras, šantažas, prievarta, grasinimai, priekabės. Tai sistemingas netinkamas pavaldinio, kolegos ar viršininko elgesys, kuris, jei tęsiamas ir ilgalaikis, aukai gali sukelti rimtų socialinių, psichologinių ir psichosomatinių problemų [24].
Bauginimai yra suvokiami, kaip reiškinys, o ne kaip viena ar keletas tam tikro elgesio formų ir yra apibūdinami sistemingu taikinio bauginimu bei demoralizacija [24,62,43]. Bauginimai apibrėžiami kaip tam tikros formos tyčinė, pakartotinė agresija, kuri apima valdžios skirtumus tarp aukos ir smurtautojo [18]. Galios skirtumai gali būti: stambesnė kūno konstitucija, užimama įtakingesnė pozicija darbovietėje arba darbuotojų skaičius, palaikantis kurią nors pusę [5].
Nemandagumas - nedidelio intensyvumo asocialus elgesys, esant nevienareikšmiškam ketinimui pakenkti aukai, pažeidžiant darbovietės normas tarpusavio
atžvilgiu [85]. Tačiau, kai pasireiškia nedviprasmiški ketinimai ir lūkesčiai pakenkti aukai, nemandagumas tada persipina su psichologine agresija ar bauginimais [62].
Nemandagumas darbe apima grubų, nemandagų elgesį, pavyzdžiui, kitų darbuotojų menkinimą ar žeminimą viešoje vietoje, nuolatinį pertraukinėjimą ir neatsižvelgimą į kitų nuomonę, keikimąsi ar menkinančių pastabų darymą [43]. Nemandagumas yra apibendrinto, o ne asmeninio pobūdžio; daugelis darbuotojų gali patirti grubų ar nemandagų elgesį [43].
Fizinis smurtas darbe susijęs su įvykiais, kai darbuotojas fiziškai užpuolamas arba kai jam yra grasinama, atliekant savo darbą ar darbo vietoje [43]. Fizinio smurto poveikis siejamas su situaciniais veiksniais, kurie yra susieti su atliekamo darbo pobūdžiu [17].
Seksualinis priekabiavimas yra veiksmai, atliekami siekiant sumenkinti daug žadančio lyderio pozicijas užimančio darbuotojo galimybes, siekiant pažeminti, įžeisti, įbauginti, „pastatyti į vietą“ [62].
Netinkamas elgesys darbe dažnai yra paplitęs šalyse, kuriose yra mažesni lyčių skirtumai, didesni uždirbamų pajamų netolygumai ir šalyse, kuriose taikomi atitinkami teisės aktai prieš bauginimus [43]. Reikalinga įgyvendinti psichosocialines intervencijas organizacijos mastu, gerai apsvarstyti jų įgyvendinimą, kadangi praktika rodo, kad atitinkami bauginimų prevencijai skirti teisės aktai suteikia nepakankamą darbuotojų apsaugą [43].
1. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Įvertinti Kauno miesto viduriniojo lavinimo mokyklų mokytojų psichosocialines
darbo sąlygas ir jų sąsajas su sveikatos nusiskundimais.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti Kauno miesto viduriniojo lavinimo mokyklų mokytojų psichosocialines darbo sąlygas;
2. Nustatyti Kauno miesto viduriniojo lavinimo mokyklų mokytojų patiriamo streso darbe ir sveikatos nusiskundimų dažnį;
3. Nustatyti sąsajas tarp Kauno miesto viduriniojo lavinimo mokyklų mokytojų psichosocialinių darbo sąlygų ir sveikatos nusiskundimų.
2.
LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai
Psichosocialiniai darbo aplinkos rizikos veiksniai gali būti klasifikuojami [63]:
1. Veiksniai, susiję su darbo aplinkos sąlygomis, reikalaujančiomis didesnių pastangų, siekiant gauti tokį patį darbo rezultatą (darbas, veikiant kenksmingiems veiksniams, darbas, naudojant asmenines darbo apsaugos priemones);
2. Veiksniai, susiję su darbo reikalavimais: per didelis ar per mažas darbo krūvis, didelis darbo tempas, darbuotojų gebėjimų ir galimybių atlikti užduotis neatitikimas, neaiškios darbo užduotys;
3. Veiksniai, susiję su darbo organizavimu: darbo laiko trukmė, darbo laikas (naktinis, pamaininis darbas, viršvalandžiai), darbo sutarties rūšis (terminuota, laikinoji), per didelė ar per maža kontrolė darbe, darbo atlyginimo dydis;
4. Veiksniai, susiję su darbo turiniu: per didelė ar per maža darbuotojo įtaka darbe, sprendimų priėmimo laisvės stoka, per didelis informacijos kiekis, per didelė ar per maža atsakomybė darbe, per didelė emocinė įtampa, mažas pasitenkinimas darbu, monotoniškas darbas;
5. Veiksniai, susiję su darbuotojų tarpusavio santykiais bei santykiais su darbdaviu: blogi darbuotojų santykiai grupėje, netinkamas vadovų elgesys (neteisingas užduočių paskirstymas, neaiški bei nepastovi pozicija); kvalifikacijos kėlimo, sprendimų priėmimo galimybių nebuvimas, atlikto darbo įvertinimo nebuvimas, bauginimai (mobingas) smurtu, priekabiavimas.
Kitoks psichosocialinių darbo aplinkos rizikos veiksnių skirstymas [38]: dideli darbo reikalavimai ir intensyvumas;
emociniai reikalavimai; nepakankama autonomija; etiniai konfliktai;
prasti socialiniai santykiai; nesaugumo jausmas darbe.
Emocinio krūvio darbe rodiklis – darbuotojo emocijų slėpimo poreikis. Nustatytas gana didelis jo paplitimas švietimo sistemos sektoriuje – 35 proc. [83].
Lėtinio darbo streso biologinis indikatorius - plaukų kortizolio koncentracija, kuri didėja esant neatitikimui tarp pastangų ir atlygio [87]. Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad kortizolio koncentracija nėra labai patikimas streso rodiklis [2,31].
Dirbantys labiau kvalifikuotą darbą darbuotojai labiau jaučia darbo prasmingumą, lyginant su dirbančiais mažiau kvalifikuotą darbą darbuotojais (sveikatos priežiūros sistemos bei švietimo sistemos sektorių darbuotojai net 5 kartus dažniau jaučia atliekantys prasmingą darbą, lyginant su prekybininkais, ir 2 kartus dažniau, lyginant su statybų sektoriaus darbuotojais) [83]. Nustatyta, kad iki trečdalio mokytojų laiko mokymą kaip labai įtemptą darbą [32].
Buvo apklausta 5497 Didžiosios Britanijos darbuotojų ir nustatyta, kad viduriniojo lavinimo mokyklų mokytojų nusiskundimų psichine sveikata paplitimo dažnis yra didesnis (18 proc.), palyginti su bendru visų suaugusiųjų paplitimu (13 proc.). Profesijų, esančių didesnės psichinės sveikatos sutrikimų rizikos grupėje, lemiami rizikos veiksniai yra aukšti darbo reikalavimai (ypatingai emociniai) bei nesaugumo dėl darbo jausmas, o profesijų, esančių mažesnės psichinės sveikatos sutrikimų rizikos grupėje, apsaugantys veiksniai yra didelė sprendimų priėmimo laisvė darbe, efektyvūs mokymai darbe ir aiškios darbo užduotys [99].
Amžiaus įtaka pasitenkinimui darbu ir darbo užmokesčiu reikšmingai neigiama: mokytojai jautė didesnį vidinį ir mažesnį išorinį pasitenkinimą darbu, lyginant su kompanijų darbuotojais [101]. Tikimybė patirti netinkamą elgesį su amžiumi mažėja [43].
Mokinių tėvų emigravimas į užsienio valstybes taip pat turi sąsajų su mokytojų darbu mokykloje, net 36 proc. mokinių teigė, kad jų elgesys, tėvams išvykus, pasikeitė į neigiamą pusę, o 38 proc. mokytojų tėvų išvykimo problemą nurodė kaip aktualią [37]. Perdėtas vaikų sunkumų akcentavimas kuria atotolio šeimų stigmatizaciją ir atskirtį, tai skatina vaikus (ir tėvus) slėpti emigracijos faktą [51].
Patiriama socialinė parama iš kolegų ir vadovų yra neigiamai susijusi su bauginimais darbo vietoje [41]. Nepakankama kolegų socialine parama darbe skundėsi 10 proc., nepakankama vadovybės parama – net 19 proc. darbuotojų, tik 70 proc. darbuotojų teigė galintys priimti svarbius ar lemiamus sprendimus savarankiškai. Negatyvus elgesys darbe gana paplitęs reiškinys Europos sąjungos šalyse: verbaliniu priekabiavimu skundėsi 11 proc., žeminimu – 5 proc., nepageidaujamu seksualiniu dėmesiu – 2 proc. Europos sąjungos šalių darbuotojų per
pastarajį mėnesį. Bauginimus ir priekabiavimą patyrė 5 proc., fizinį smurtą – 2 proc., seksualinį priekabiavimą – 1 proc. Europos sąjungos šalių darbuotojų per pastaruosius metus [83].
2.1.1 Bauginimai, kaip reiškinys
Bauginimai gali būti labai subtilaus pobūdžio, pavyzdžiui, jie gali apimti nepagrįstą pareigų pavedimą, neįgyvendinamų galutinių terminų nustatymą, informacijos užduotims neteikimą, taip pat tai, kas yra įvardijama su asmeniu susijusiu elgesiu, kaip antai: šaukimas, kritika, bauginimai, grasinimai, pažeminimas ar gandų skleidimas [24, 62,22,8]. Šį terminą pasirodė esą problematiška įvardyti [109, 33,54], galbūt dėl ankstyvo jo paplitimo mokyklų aplinkoje, nes itin sunku atskirti bauginimus nuo "kietos" valdymo praktikos [43]. Aiškūs ir akivaizdūs veiksmai yra neginčijami, tačiau į subtilesnius ir mažiau pastebimus veiksmus gali būti žvelgiama su mažesniu tikrumu ir dėl to apklausiant jie gali likti neįvertinti [43].
Šiam reiškiniui apibūdinti vartojami skirtingi terminai: mobingas, bulingas, psichologinis smurtas, psichologinis teroras, šantažas, psichologinė prievarta; grasinimai, patyčios, priekabės [24]. Bulingas gali pasireikšti įvairiais būdais ir net neveikimu: ignoravimas, neklausymas, pertraukinėjimas, nuomonės nepaisymas, informacijos nesuteikimas, atstūmimas [24]. Svarbiausias dėmesys skirtinas jo pasikartojamumui tam tikrais nuosekliais intervalais [24]. Bauginimai yra ne atskiri, pavieniai agresyvūs veiksmai, bet pasikartojantis elgesys, kuris nuolatos yra nukreiptas į vieną arba daugiau asmenų [24]. Pavieniai epizodai (darbo užduočių skyrimas ne pagal kompetenciją, buvimas išjuoktam, ar nepakviestam prisijungti prie kolegų) gali būti laikomi įprastu darbinio gyvenimo reiškiniu, tačiau tokie veiksmai gali virsti bauginimais, kai jie yra naudojami sistemingai per tam tikrą laikotarpį [25].
Bauginimai gali būti išreikšti fiziniais netiesioginio psichologinio poveikio veiksmais: „netyčiniais“ prisilietimais, gestais, švilpimu, juoku, žvilgsniu bei išreikšti tiesioginio psichologinio poveikio veiksmais: šantažu, žeminimu, prievarta, netiesioginiais grasinimais, apkalbomis, patyčiomis, priekabėmis, šmeižtu; diskriminacija lyties, socialinės padėties, sveikatos, fizinio pranašumo atžvilgiu, seksualinio pobūdžio priekabiavimu [24].
Bauginimus, kaip stresą sukeliantį veiksnį, unikaliu daro nekontroliuojamas šio reiškinio pobūdis [46], kryptingumas į asmenį, taip pat tai, kaip jis veikia psichologinę savijautą
ir organizmo funkcionavimą. Įprastos streso įveikos strategijos, pavyzdžiui, aktyvi kova su problemomis, kylančiomis iš šaltinio, neveikia [43].
2.1.2 Psichosocialiniai bauginimų veiksniai
a) autonomija, atsakomybė. Tiksliai (ne)apibrėžta atsakomybė, individuali asmens įtaka darbui per didelė/maža: (ne)gali nepriklausomai priimti sprendimus, dėl laiko stygiaus nepakankama autonomija, galimybė pasitarti, didelė atsakomybė darbe, atsakinga profesinė veikla, (ne)didelė rizika [24].
b) išorinis stresas. Darbo organizavimas ir turinys: (ne)pakankamas darbo krūvis ir laikas, darbo pobūdis, grįžtamasis ryšys, (ne)aiškūs nurodymai, (ne)palankios aplinkos ir darbo sąlygos [24].
c) darbo vaidmuo. Neaiški situacija darbe, dviprasmiškos ateities perspektyvos, mažas atlygis, socialinė parama [24].
d) psichosocialiniai veiksniai. Vadovo – pavaldinio, darbuotojo – kliento (mokinio), darbuotojų tarpusavio, asmens vidiniai psichologiniai konfliktai, psichologinio poveikio veiksmai: ignoravimas, vengimas, emocinė prievarta ir šantažas, patyčios, bauginimai [24].
2.2 Psichosocialinių darbo aplinkos rizikos veiksnių sąsajos su
sveikata
Stresas, patiriamas ilgiau, nei 6 mėn., gali sukelti psichinius ir fizinius sveikatos sutrikimus [19]. Dažniausia širdies, diabeto, išsėtinės sklerozės, imuniteto bei sąnarių ligų, net ir vėžio priežastis gali būti stresas [19].
Paplitusi netinkamo elgesio darbe samprata yra tokia, kad įtempta darbinė situacija sudaro sąlygas netinkamam elgesiui pasireikšti; dažniausiai tai vyksta tuomet, kai darbuotojai turi didelius darbo krūvius arba turi įvykdyti griežtus galutinius terminus [24,43]. Psichologinė įtampa kyla, kai aplinkos reikalavimai viršija žmogaus gebėjimą prisitaikyti [12]. Aukšti darbo reikalavimai, maža sprendimų kontrolė (sprendimų priėmimo laisvė) darbe, maža socialinė
parama, organizacinė ar socialinė nelygybė, mažas atlygis, blogas darbo klimatas [67,11], didelė darbo įtampa [6,80], maža vadovybės parama [13,50] neigiamai veikia sveikatą, sukelia somatinius sutrikimus. Aukšti darbo reikalavimai, maža įtaka darbe, maža socialinė parama, mažas pasitenkinimas darbu taip pat reikšmingai susiję su blogesniu savo sveikatos vertinimu [68].
Įrodyta, kad didelis darbo krūvis, aukšti darbo reikalavimai, mažas pasitenkinimas darbu, maža sprendimų kontrolė (sprendimų priėmimo laisvė) darbe didina nusiskundimų kaklo srityje galimybę [33,88,57,104,27,105], šią riziką mažino socialinė parama darbe [88, 104], vadovo palaikymas [50]. Nustatyta, kad maža įtaka darbe didina nusiskundimų kaklo srityje galimybę moterų tarpe [49]. Aukšti darbo reikalavimai, didelė emocijų kontrolė neigiamai veikia psichinę sveikatą [6].
2.2.1 Netinkamo elgesio darbe sąsajos su sveikatos nusiskundimais
Netinkamas elgesys padidina tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos sutrikimų riziką ir yra susijęs su daugeliu psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių [43]. Buvo nedaug atlikta fizinio smurto ir nemandagumo tyrimų [43]. Nemandagumas yra susijęs su psichologiniu distresu [60], perdegimu darbe, nerimu, depresija, priešiškumu [96] bei prasta emocine savijauta [95].
Ne kartą buvo įrodyta, kad bauginimai yra susiję su didesniu stresu bei gilesne depresija [75,79,76,18], psichosomatiniais sutrikimais ar net širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis [76], kai kurioms aukoms pasireiškia potrauminio streso sutrikimo simptomai [70,102,18] ar net įvykdoma savižudybė [1,74,18], aukos turi padidėjusią psichikos ir nerimo sutrikimų, piktnaudžiavimo kvaišalais riziką [18]. Bauginimai taip pat neigiamai įtakoja fizinę sveikatą; sukelia somatinius ir nemigos sutrikimus bei širdies ligas [56]. Psichikos sveikatos specialistai bauginimų aukas dažnai gydo praėjus gerokai daugiau laiko nuo to, kai jos buvo veikiamos bauginimų, nes bauginimai, kaip reiškinys yra pripažįstami, tik kai procesas kartojasi nuolatos ilgiau, kaip 6 mėn [18].
Nemažai Azijos šalių tyrimų nustatė, kad nusiskundimų kaklo/ peties skausmu paplitimas viduriniojo lavinimo mokyklų mokytojų tarpe vidutiniškai siekia apie pusę darbuotojų: net 42,5% [58], 47,9% [20], 68,2% [10], 68,9% [14], 69,3% [9] - kaklo srities
skausmų dažnis, 28,7% [58], 55,9% [20], 73,4% [14] - peties srities skausmų dažnis; net 45,4% - pečių, 42,1% - kaklo srities skausmų dažnis - moterų tarpe [15].
Nustatyta, kad daugiau nei 3 kartus didesnė tikimybė patirti fizinės arba psichinės sveikatos sutrikimų pasireiškė bauginimų/priekabiavimo aukoms; 3 kartus didesnė nerimo/depresijos tikimybė pasireiškė tiriamiesiems, patiriantiems užgauliojimus [43]. Respondentams, patiriantiems netinkamą elgesį, pasireiškė du - keturis kartus didesnė odos ligų, skrandžio skausmo, sužalojimų, nerimo/depresijos, nuovargio ir nemigos/miego sutrikimų tikimybė (1 lentelė) [43].
1 lentelė. Sveikatos sutrikimų ir netinkamo elgesio pasireiškimo formų sąsajos
[Hodgins M., 2014]
Sveikatos problema Grasinimai/pažeminimas Bauginimai/priekabiavimas Fizinis smurtas
Odos ligos ŠS = 2.73 (12.1%) ŠS = 2.59 (10.2%) ŠS = 2.49 (4.1%) Skrandžio skausmas ŠS = 2.42 (10.5%) ŠS = 2.43 (9.2%) ŠS = 1.95 (3.2%) Sužalojimai ŠS = 2.60 (11.7%) ŠS = 2.96 (11.3%) ŠS = 3.29 (5%) Nerimas/depresija ŠS = 4.01 (15%) ŠS = 4.08 (13.3%) ŠS = 2.39 (3.8%) Nuovargis ŠS = 2.45 (8.2%) ŠS = 2.60 (7.2%) ŠS = 1.62 (2.4%) Nemiga/miego sutrikimai ŠS = 3.05 (11.1%) ŠS = 3.35 (10.2%) ŠS = 2.27 (3.3%)
Bauginimų/priekabiavimo, grasinimų/žeminimo bei fizinio smurto aukos dažniau teigė, kad jų sveikatai ir saugai gresia pavojus, esant neigiamam darbo poveikiui [43]. Netinkamo elgesio (bauginimų/priekabiavimo, grasinimų/žeminimo bei fizinio smurto) darbe aukos dažniau sirgo ir dažniau dirbo sirgdamos; to priežastis gali būti ta, kad jos buvo labiau linkę neatskleisti netinkamo elgesio atvejų darbe, baimindamosi parodyti savo silpnumą, pažeidžiamumą arba neturėjimas teisės susirgti taip pat gali būti netinkamo elgesio patirties dalimi [43, 33].
Įrodytos bauginimų sąsajos menkos savigarbos ir pasitikėjimo savimi, paniekos savimi, kaltės, atstūmimo ir pažeidžiamumo jausmų atžvilgiu [40,61]. Taip pat tyrimais įrodyta, kad bauginimų liudininkų sveikata pakenkiama mažiau, nei bauginimų aukų, bet žymiai daugiau, nei tų darbuotojų, kurie bauginimuose nedalyvauja [24,43].
2.3 Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajos su bauginimais
Bauginimai darbe yra analizuojami kaip kompleksinis reiškinys, sąlygojamas individualių, organizacinių/situacinių ir kultūrinių veiksnių sąveikos [62, 109,17,81]. Individualūs bauginimų veiksniai apima aukų pažeidžiamumą bei persekiotojų agresyvumą [43]. Priimta laikyti, kad fiziškai, kiekybiškai (palaikančių darbuotojų grupės skaičius) ar valdžios struktūros atžvilgiu aukos yra silpnesnės, todėl negali pačios apsiginti [24,43,39].
Įtempta ir blogai organizuota darbo aplinka gali sudaryti sąlygas bauginimams pasireikšti [39, 25,5]. Vaidmens ir tarpasmeniniai konfliktai, pasitenkinimas darbu [39], destruktyvus/tironiškas ar pasyvus (bejėgis, abejingas, vengiantis priimti sprendimus, nesugebantis atsikirsti, atpažinti ar sustabdyti kylančius tarpasmeninius konfliktus ar bauginimų atvejus) vadovavimo būdas yra glaudžiai susiję su bauginimų paplitimu darbovietėje [39, 25,21,55].
Aukos, persekiotojai-aukos bei bauginimų liudininkai labiau neigiamai vertino darbo aplinką, nei su bauginimais nesusiję darbuotojai ir persekiotojai [39]. Aukos, persekiotojai-aukos bei bauginimų liudininkai reikšmingai dažniau pažymėjo esant mažesnį pasitenkinimą darbu, mažesnę sprendimų kontrolę (sprendimų priėmimo laisvę) darbe, daugiau vaidmens ir tarpasmeninių konfliktų, dažniau esant destruktyviai/tironiškai ir pasyviai valdymo formoms [39]. Atitinkamai, persekiotojai-aukos ir aukos reikšmingai dažniau pažymėjo kylant daugiau tarpasmeninių konfliktų, esant destruktyviam/tironiškam ir pasyviam vadovavimo būdui, nei bauginimų liudininkai [39]. Persekiotojų-aukų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinimas reikšmingai nesiskyrė nuo aukų, persekiotojų – nuo su bauginimais nesusijusių darbuotojų [39].
Verta pastebėti, kad su bauginimais nesusiję darbuotojai darbo aplinkos sąlygas vertino labiausiai teigiamai, toliau nuosekliai mažėjančia vertinimo tvarka seka persekiotojai, toliau - liudininkai ir aukos, o persekiotojai-aukos darbo sąlygas vertino labiausiai neigiamai [39]. Taip pat verta paminėti, kad bauginimų liudininkų aplinkos darbo sąlygų vertinimo rezultatai panašūs į bauginimų aukų, todėl galima teigti, kad bauginimai kenkia visų su bauginimais susijusių darbuotojų, ne tik aukų, bet ir stebėtojų, darbo aplinkai [39].
Dažniau negu kiti darbuotojai, aukos pažymi, kad įmonės vadovai yra persekiotojai, todėl didžiausia atsakomybė, užtikrinant palankią darbui aplinką, veiksmingą bauginimų prevenciją, galimų konfliktinių situacijų sprendimą dažniausiai tenka vadovybei [39]. Nustatyta, kad konstruktyvus/palaikantis vadovavimo būdas teigiamai (koreliaciniu ryšiu) susijęs su gera psichologine savijauta, taip pat neigiamai susijęs su bauginimų reiškiniu [41] arba mažiau susijęs su bauginimais, nei pasyvi ir destruktyvi valdymo formos [39]. Galima daryti prielaidą, kad, siekiant užkirsti kelią bauginimams darbo vietoje, taikoma konstruktyvios/palaikančios vadovavimo formos plėtojimo prevencinė priemonė tikriausiai nebūtų labai veiksminga, nebent greta būtų įgyvendinama tironiškos/destruktyvios bei pasyvios vadovavimo formų ir kitų darbo rizikos veiksnių mažinimo strategija [39].
Nustatyta, kad pokyčiai darbovietėje, pavyzdžiui, nauji vadovai, etatų mažinimas, restruktūrizavimas ir technologiniai pokyčiai yra nedaug susiję su bauginimais [94]. Bauginimų darbe atvejai yra susiję su organizacinėmis problemomis [43,76] bei aukos asmeninėmis savybėmis [76]: darbovietės aplinkos fizinės savybės, persekiotojo asmenybė, darbo pobūdis, aukos ar persekiotojo piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, darbo pamaina ir streso veiksniai ne darbo vietoje [76].
2.4 Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajos su netinkamu
elgesiu
Smurtas darbovietėje yra susijęs su smurtinių nusikaltimų lygiu visuomenėje, ekonominiais etatų mažinimo ir restruktūrizavimo pokyčiais, sparčiais socialiniais pokyčiais ir neformalaus ekonomikos sektoriaus didėjimu [17]. Visos netinkamo elgesio darbe formos (bauginimai, fizinis smurtas, nemandagumas ir seksualinis priekabiavimas/diskriminacija) paplitusios tose šalyse, kuriose egzistuoja didelė pajamų nelygybė arba buvo ypač žemai kritęs ekonomikos lygis [43]. Kadangi bauginimais dažnai smurtaujama asmenų, užimančių įtakingesnes, nei aukos, pozicijas [24,8,54], socialinės nelygybės paplitimas visuomenės lygmeniu taip pat gali turėti įtakos netinkamo elgesio paplitimui, nors tai dar gana neištyrinėta sritis [43]. Įtakos vaidmuo yra gana menkai ištirtas literatūroje [44], nors numanomas daugelyje diskusijų apie netinkamą elgesį darbe [43].
Netinkamas elgesys dažniausiai nagrinėjamas sveikatos apsaugos teisės aktuose [43]. Pastaraisiais metais kilo iniciatyva sukurti konkretesnę nuostatą, atsižvelgiant į bauginimus darbovietėje [86]. Yra pripažįstama, kad atitinkami teisės aktai gali prisidėti prie bauginimų prevencijos tiek, kiek tai gali suteikti postūmį prevencijai organizaciniu lygmeniu [111, 45] ir įteisinti paramą ir kompensaciją bauginimų aukoms [111]. Dalis Europos sąjungos šalių (Belgija, Prancūzija, Suomija, Norvegija, Nyderlandai, Švedija), siekdamos užkirsti kelią bauginimams ir apsaugoti darbuotojus nuo psichologinio smurto, yra priėmusios atitinkamus teisės aktus [43]. Nėra žinoma, ar bauginimų bei netinkamo elgesio paplitimas yra sumažinamas, kaip potvarkių prieš bauginimą rezultatas, taipogi kilo sunkumų, kuriant atitinkamus įstatymus [8].
2.5 Netinkamo elgesio ir darbo sąlygų sąsajos
Europos darbo sąlygų apklausa [29,28] analizuoja netinkamo elgesio paplitimą, poveikio pobūdį ir riziką tose Europos sąjungos šalyse, kurios priėmusios bauginimus reglamentuojančius teisės aktus bei tose šalyse, kurios jų nepriėmusios [43]. Šioje apklausoje buvo analizuotas įvairių netinkamo elgesio pasireiškimo formų (užgauliojimai, grasinimai/pažeminimas, bauginimai/priekabiavimas ir fizinis smurtas) paplitimas net 34 Europos sąjungos šalyse [43, 28]. Punktas, matuojantis užgauliojimų patirtį, šioje apklausoje yra laikomas nemandagumo rodikliu [43].
Net 14,4% minėtos apklausos respondentų patyrė mažiausiai vieną iš netinkamo elgesio (užgauliojimai, grasinimai/pažeminimas, bauginimai/priekabiavimas ir fizinis smurtas) formų; iš jų labiausiai buvo paplitę užgauliojimai – net 10,8% apklaustų Europos sąjungos šalių darbuotojų pažymėjo juos patiriant, grasinimus/pažeminimą ir bauginimus/priekabiavimą patyrė atitinkamai 5,0% ir 4,2% apklaustųjų, fizinį smurtą patyrė tik 1,9% apklaustųjų [43]. Atsižvelgiant į tikėtiną grasinimų ir pažeminimo įvertinimų persidengimą, atsakymai negali būti apjungti, nors ir dažniausiai jie yra laikomi bauginimų patirties dalimi [43].
Netinkamo elgesio darbe aukos gerokai rečiau buvo linkę būti lanksčiomis, turėti palankią darbui aplinką bei palaikančius kolegas, vaidmens ir lūkesčių aiškumą [43]. Didžiausią riziką apklaustoms bauginimų/priekabiavimo ir grasinimų/pažeminimo aukoms kėlė slegianti, įtempta darbo aplinka [43]. Net 8 kartus rečiau apklausiamos bauginimų/priekabiavimo aukos
teigė, kad jaučiasi gerbiamomis vadovo, kaip asmenys, 5 kartus rečiau - kad jų vadovas sugeba spręsti konfliktus ir beveik 4 kartus rečiau (ŠS=3,60) – kad jų vadovas gerai planuoja ir organizuoja darbą; o grasinimų/žeminimo aukos – atitinkamai 6, 4 ir 3 kartus [43]. Beveik 4 kartus rečiau (ŠS=3,63) užgauliojimų aukos teigė, kad jaučiasi gerbiamomis vadovo, kaip asmenys, 3 kartus rečiau – kad jų vadovas sugeba spręsti konfliktus [43]. Todėl galima daryti išvadą, kad didesnį poveikį netinkamo elgesio prevencijai daro organizacinio, o ne individualaus lygio intervencijos [6].
Beveik tris kartus didesnis, nei kitose šalyse, bauginimų/priekabiavimo atvejų paplitimas buvo nustatytas penkiolikoje Europos sąjungos valstybių, taip pat šešiose anksčiau minėtose Europos sąjungos šalyse, kurios turi priėmusios atitinkamus įstatymus bauginimų prevencijai [43]. Daugiau, kaip tris kartus didesnę (ŠS=3.48) fizinio smurto ir beveik keturis kartus didesnę (ŠS=3.60) bauginimų/priekabiavimo atvejų riziką kėlė didelė lyčių ir socialinė nelygybė [43].
Nemandagumo darbe, kaip antai: erzinimo, kritikos, kompanijos vengimo [33]; literatūroje nurodomas paplitimo dažnis siekia 17 [98] – 20 procentų [85], fizinio smurto - 5 [33], 6 [95], 3.7 [98] procentų, rimtų bauginimo atvejų – 4 - 5 procentų darbuotojų [113]. Įvairūs tyrimuose nurodomi paplitimo dažniai patvirtina argumentą, kad bauginimai darbo vietoje įgyja skirtingus įverčius tarp įvairių organizacijų, populiacijų, šalių ir net profesijų [76].
Priklausomai nuo pasirinkto metodo, naudojamo bauginimų paplitimui vertinti, gali būti išmatuoti skirtingi paplitimo dažniai [76]. Ilgesni ir konkretesni klausimynai leidžia respondentams pranešti apie elgsenos, kurios jie nebūtų priskyrę smurtui ar netinkamam elgesiui, poveikį ir taip pelnyti didesnius paplitimo dažnius [43]. Bauginimo paplitimo įverčiai yra mažiausi (5%), kai naudojamas metodas reikalauja respondentų nurodyti, ar jie buvo bauginami, tiesioginiu klausimu, ar tiesioginiu klausimu su bauginimo apibrėžimu (10,6%), didesni - su išvardytais netinkamo elgesio sąrašais (14,7%) ir didžiausi, kai nėra pateikta apibrėžimo (18%) [78]. Kai reikia klasifikuoti, žmonėms nėra aišku, kas yra ir kas nėra bauginimas darbovietėje [33,8,81,64].
Buvo įrodyta, kad prasti socialiniai santykiai darbe yra streso šaltinis, todėl padidėjusi streso, ypač grasinimų ir pažeminimo, rizika, vėlgi, nestebina [110,65]. Bauginimų aukomis gali tapti darbuotojai, turintys prastus socialinius įgūdžius ir konfliktams spręsti pasirenkantys netinkamas strategijas [76].
Bauginimai yra dažniau patiriami išsilavinusių, aukštesnės hierarchijos darbuotojų tarpe [77], stambiose specializuotose įmonėse [33], aukštesnio ir teisingesnio ekonomikos lygio šalyse [43] ir susiję su destruktyvios/tironiškos vadovavimo formos vaidmeniu emocinės prievartos ir bauginimų atvejais [21]. Bauginimai ir psichologinė prievarta nėra įprasti streso veiksniai, nes aukos dažnai jaučia, kad pačios negali susidoroti su emocijomis ar susikoncentruoti ties problema [46].
2.6 Bauginimų pasekmės organizaciniu lygiu
Neigiami psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai kenkia ir organizaciniu lygiu: atsiradęs priešiškumas, padažnėję konfliktai, sumažėjęs darbingumo lygis bei darbuotojų palankumas organizacijai, padidėjęs sergamumas bei personalo kaita didina organizacijos išlaidas, mažina pajamas, didina nelaimingų atsitikimų riziką [24].
Pravaikštos yra bene labiausiai paplitusi bauginimų darbe pasekmė. Paskaičiuota, kad bendrovė, turinti 1000 darbuotojų, gali sutaupyti 720 000 JAV dolerių per metus (skiriant po 300 JAV dolerių vieno darbuotojo išlaidoms per metus), tiesiog sumažinusi darbuotojų pravaikštų lygį nuo 3 iki 2% [76].
1 pav. modelis rodo, kad bauginimų pasekmės gali sukelti konfliktų bei problemų
paaštrėjimą organizacijos mastu. Taip pat su šiuo reiškiniu yra susijusios išlaidos: prarastos darbo dienos dėl pravaikštų, dėl psichologinių/psichosomatinių sutrikimų (nemiga, nerimas, depresija, agresyvumas) ir lėtinių ligų (astma, diabetas ar širdies ir kraujagyslių sistemos ligos) padidėjusios sveikatos draudimo ir darbuotojų kompensacijos; sumažėjęs darbo produktyvumas ir prasta darbo kokybė dėl atsiradusio nepasitenkinimo darbu, sumažėjusios motyvacijos ir pasitikėjimo savimi; didesnės personalo išlaidos dėl darbuotojų kaitos bei naujų darbuotojų apmokymų [76].
1 pav. Bauginimų darbo vietoje modelis
[Moayed F.A., Daraiseh N., Shell R., Salem S., 2006]
Priežastys Bauginimų elgsena Pasekmės
Rink a Organizacijos 1. Organizacinės problemos 2. Darbo kontrolė/užduotys 3. Darbo kontrolė/laikas 4. Neaiškumas 5. Organizaciniai pokyčiai Žmonės Aukos Priekabiautojai Vis uo me nė/a pli n ka 1. Mažiau ryžtingesnis 2. Mažiau rungtyniaujantis 3. Mažiau ekstravertiškas 4. Mažiau stabilus Tyrimų nerasta
1. Grasinimas profesiniam statusui
- menkinančios pastabos - nuolatinė kritika - pažeminimas - bauginimas - neteisingi kaltinimai
2. Grasinimas asmeniniam statusui
- pažeminimas - puolimas į privačią sferą - žodinis grasinimas/agresija - fizinis grasinimas/agresija - šaukimas - gandų skleidimas 3. Izoliavimas - informacijos neteikimas - ignoravimas - atskyrimas/šalinimasis 4. Viršvalandinis darbas
- didelis darbo krūvis - pernelyg griežta kontrolė
5. Destabilizacija
- beprasmės užduotys - organizacinės priemonės - nerealių tikslų nustatymas - nuolatinis klaidų priminimas - atsakomybės pašalinimas - informacijos neteikimas
1. Psichologiniai sveikatos
nusiskundimai
- mažas pasitikėjimas savimi - nerimas
- depresija
-savižudybė/mintys apie savižudybę - pyktis/agresyvumas 2. Psichosomatiniai nusiskundimai - galvos svaigimas - skrandžio skausmai - galvos skausmas - nugaros skausmai - lėtinis nuovargis - nemiga
3. Širdies ir kraujagyslių ligos 4. Pravaikštos - savarankiškai patvirtintas nedarbingumas - mediciniškai patvirtintas nedarbingumas 5. Lėtinės ligos - astma - reumatoidinis artritas - osteoartritas
-sėdmeninio nervo skausmas - diabetas
6. Stresas
3.
TYRIMO METODIKA
3.1 Tyrimo organizavimas ir anketinės apklausos instrumentai
Siekiant įvertinti mokytojų psichosocialinių veiksnių darbe sąsajas su nustatytu sveikatos nusiskundimų dažniu, buvo atliktas vienmomentinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa. Gautas LSMU Bioetikos centro leidimas.
Tyrimo anketinėje apklausoje buvo panaudoti šie klausimynai:
1. Sociodemografinės tiriamųjų charakteristikos (lytis, amžius, šeimyninė padėtis, ir t.t.);
2. Negatyvus elgesys darbe (28 klausimai); 3. Įtampos darbe klausimynas (17 klausimų);
4. Psichologiniam distresui vertinti naudotas Bendrosios sveikatos klausimynas (GHQ-12);
5. Gyvensenos rizikos veiksniai (fizinio aktyvumo lygis, rūkymas, alkoholio vartojimas).
Anketinei apklausai vykdyti naudojomės Norvegų mokslininko S. Einarsen aprobuotu negatyvaus elgesio darbe klausimynu. Šiame klausimyne buvo pateikti 27 negatyvų elgesį darbe formuojantys veiksniai, kuriuos tiriamieji patyrė per paskutinius 6 mėnesius („Kažkas nepateikia informacijos apie Jūsų pasiekimus darbe“; „Buvote žeminamas ar išjuoktas darbo eigoje“; „Jums buvo liepiama atlikti žemesnės kompetencijos pagal Jūsų užimamą padėtį darbą“; „Iš Jūsų buvo atimta reikalaujanti atsakomybės veikla ir pakeista nereikšmingomis ir nemaloniomis užduotimis“; „Apie jus buvo platinamos apkalbos ir gandai“; „Jūs tapote ignoruojamas, izoliuojamas nuo kitų darbe“; „Jūs patyrėte užgaulias ir įžeidžiančias Jūsų asmenį pastabas apie jūsų įpročius, pažiūras, asmeninį gyvenimą“; „Jūs tapote spontaniško pykčio arba įniršio auka“; „Jūs patyrėte bauginantį elgesį“ ir kiti veiksniai). Galimi atsakymų variantai buvo: 1- niekada; 2- dabar ir kažkada; 3- kas mėnesį; 4- kas savaitę; 5- kasdien [22].
Psichologinis teroras darbe buvo vertinamas pateikiant tikslų apibrėžimą ir pagal šį apibrėžimą buvo paklausta mokytojų, ar jie patiria psichologinį terorą darbe. Psichologinis teroras darbe buvo apibrėžiamas kaip tokia situacija, kai „vienas ar keli asmenys pakartotinai per tam tikrą laikotarpį patiria eilę negatyvaus elgesio aktų iš vieno ar kelių bendradarbių“ [23].
Psichologinis teroras darbe buvo vertinamas kaip dažnas, jeigu jis buvo „dabar ir kažkada“, „keletą kartų per savaitę“ ar „beveik kasdien“. „Retai“ patirtas psichologinis teroras darbe buvo vertintas kaip atsitiktinis.
Psichologinio teroro trukmė buvo vertinta per paskutinių šešerių mėnesių laikotarpį, jeigu pasirinkti atsakymų variantai buvo: „per paskutinius šešis mėnesius“, „per paskutinius 6-12 mėnesių“. Psichologinio teroro trukmė buvo vertinta daugiau, kaip šešis mėnesius, jeigu pasirinkti atsakymų variantai buvo: „1-3 metus“, ,,3-5 metus“, „daugiau kaip 5 metus“.
Taip pat naudojome standartizuotą, Lietuvoje adaptuotą, švedų mokslininko T. Theorell įtampos darbe klausimyną pagal Karaseką. Klausimynas sudarytas iš trijų lygių: reikalavimų darbe lygis, laisvės/kontrolės darbe lygis ir socialinė parama iš bendradarbių ir vadovų. Kiekvienas klausimas turėjo keturis galimus atsakymų variantus nuo ,,niekada“ iki ,,visada“, kur dažno lygio atsakymai reiškė aukštesnius reikalavimus darbe, žemą kontrolę/laisvę darbe ir žemą socialinės paramos lygį [53]. Atlikta kultūrinė klausimyno adaptacija [69].
Psichologiniam distresui arba minimaliems psichikos sveikatos sutrikimams įvertinti naudojome Lietuvoje adaptuotą bendrosios sveikatos klausimyną (GHQ-12) [48]. Vidinė skalės dermė, išreikšta Cronbach‘o alpha koeficientu siekė 0,694. Trys ir daugiau simptomų vertinti kaip minimalūs psichikos sveikatos sutrikimai.
Mokytojų subjektyvaus savo sveikatos vertinimo atsakymų variantus grupavome - „gerėjanti“, ,,nekito“ ir ,,blogėjanti“. Vertinant sveikatos blogėjimą, lyginant su sveikatos būkle prieš metus – respondentai, kurie pasirinko atsakymo variantą „kiek blogesnė negu prieš metus“, laikėme, kad jų sveikata yra blogesnė negu prieš metus.
Rūkymo paplitimą tarp mokytojų vertinome pateikiant klausimą „Ar Jūs rūkote?“. Darbuotojai, kurie pasirinko vieną iš atsakymo variantų – „rūkau kasdien“, „rūkiau, bet mečiau prieš 1 - 2 metus“, „šiemet pradėjau rūkyti“ buvo laikomi rūkančiais. Klausimyne alkoholinių gėrimų vartojimą vertinome kaip dažną, kai mokytojai alkoholinius gėrimus vartodavo „kas mėnesį“, ,,kas savaitę ir dažniau“, ,,kasdien“.
3.2 Tiriamieji ir tyrimo eiga
Tyrimo dalyviais pasirinkti X Kauno miesto vidurinio lavinimo mokyklų mokytojai. Mokyklos atrinktos iš įvairių skirtingų Kauno miesto vietovių, siekiant kuo objektyviau įvertinti bendrą Kauno miesto vidurinių mokyklų mokytojų nuomonę. Tyrime dalyvavo 220 mokytojų. Pedagogai pasirinkti atsitiktine tvarka, buvo stengiamasi apklausti įvairių amžiaus grupių asmenis, gauti įvairesnius duomenis apie pedagogų profesinio išsekimo priežastis, darbo klimatą mokyklose. Tiriamieji apklausti mokytojų susirinkimų ir pertraukų metu, paaiškinus jiems apklausos tikslą ir gavus sutikimą naudoti gautą informaciją tyrimo tikslais.
Apklausoje dalyvavusių mokytojų amžius yra nuo 24 m. iki 70 m. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 48,21 (SN ± 8,60) metu. Didžiają dalį apklaustųjų mokytojų sudarė moterys (85 proc.), 6,8 proc. sudarė vyrai ir 18 tiriamųjų (8,2 proc.) nenurodė lyties bei 13 respondentų (5,9 proc.) nenurodė amžiaus.
3.3 Statistinės analizės metodai
Statistinė gautų duomenų analizė buvo atlikta, naudojant programinį statistinių duomenų paketą „SPSS 19,0 for Windows“. Vykdyto tyrimo statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose, kuriuose dažniausiai yra pateikiamas šių atsakymų į anketos klausimus dažnis; t.y. tirtų įvairių sveikatos nusiskundimų (širdies ligos, kaklo/peties skausmai, psichologinis distresas, subjektyvus savo sveikatos vertinimas; sveikatos būklė šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus) pasireiškimo dažnis ir įvairių psichosocialinių veiksnių (reikalavimai, sprendimų priėmimo laisvė/kontrolė, socialinė parama, įtampa, bauginimų pobūdis, bauginimų trukmė) darbe pasireiškimo dažnis Kauno miesto mokytojų populiacijoje.
Lentelėse nagrinėjamos užfiksuotų psichosocialinių veiksnių pasireiškimo dažnio sąsajos su įvairiomis mokytojų demografinėmis charakteristikomis (amžiumi, lytimi) bei šių veiksnių pasireiškimo dažnio sąsajos su nustatytų sveikatos nusiskundimų pasireiškimo dažniu, taip pat ir užfiksuotų sveikatos nusiskundimų pasireiškimo dažnio sąsajos su įvairiomis
mokytojų demografinėmis charakteristikomis (amžiumi, lytimi) bei psichosocialinių veiksnių pasireiškimo dažnio tarpusavio sąsajos.
Statistinės hipotezės apie nustatytų požymių (sveikatos nusiskundimų ir psichosocialinių darbo veiksnių) tarpusavio ryšį patikimumui patikrinti buvo skaičiuojamas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Pearson‘o kriterijus buvo skaičiuojamas kintamųjų (minėtų
psichosocialinių veiksnių) tarpusavio koreliacijai (tiesinei priklausomybei) nustatyti.
Statistinis kriterijus yra taisyklė, pagal kurią, remiantis tyrimo imties duomenimis, hipotezė H0 priimama arba atmetama. H0 atmetama, kai kriterijaus P reikšmė mažesnė už 0,05,
tai reiškia, kad galėjome klysti 5 kartus iš 100 kartų. Pateikiant rezultatus, nurodomas statistinių hipotezių patikimumas. Rezultatų patikimumo vertinimui buvo naudoti tokie statistinių išvadų patikimumo lygiai: p<0,05 – patikima; p<0,001 – labai patikima.
Sąsajos tarp dviejų tolydžių kintamųjų vertintos vienmatėje analizėje, remiantis Pirsono koreliacija, atsižvelgiant į koreliacijos reikšmę ir statistinį reikšmingumą. Koreliacijos koeficientas r buvo vertinamas tokiu būdu, jei r reikšmė kito:
nuo 0,9 iki 1,0 (nuo –0,9 iki –1,0) – labai stipri teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija;
nuo 0,7 iki 0,9 (nuo –0,7 iki –0,9) – stipri teigiama (neigiama); nuo 0,5 iki 0,7 (nuo –0,5 iki –0,7) – vidutinė teigiama (neigiama);
nuo 0,3 iki 0,5 (nuo –0,3 iki –0,5) – silpna teigiama (neigiama) tiesinė koreliacija. Sąsajoms tarp psichologinio teroro darbe bei psichologinio distreso ir su jais susijusiems veiksniams tirti atlikti daugiaveiksnės logistinės regresinės analizės modeliai, apskaičiuoti galimybių santykiai (GS). Pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05.
Chi-kvadrato (χ2) testo ir daugiaveiksnės logistinės regresinės analizės rezultatai
įvertinami galimybių santykio išraiškoje, jų įverčiai pasirenkami 95 proc. pasikliautinojo intervalo ribose. Reikšminga galimybių santykio vertė, kai galimybių santykis didesnis už vienetą, rodo padidėjusią sveikatos nusiskundimų galimybę, lyginant su atsako (kontroline) grupe, kai galimybių santykis lygus vienetui (jauniausia amžiaus grupė, maži reikalavimai darbe, didelė socialinė parama, didelė kontrolė/laisvė darbe).
4.
REZULTATAI
4.1 Mokytojų psichosocialinių veiksnių darbe bei sveikatos
nusiskundimų dažnio pasiskirstymas pagal lytį
2 lentelė. Mokytojų psichosocialinių veiksnių darbe dažnio pasiskirstymas pagal lytį
Psichosocialiniai veiksniai darbe
Atsakymų variantai
Bendrai Vyrai grupė)(kontrolinė Moterys
GS x²; ll; p N % N % N % Reikalavimai darbe Žemi 114 56,4 12 80,0 102 54,5 - x²=3,66; l.l.=1; p=0,056 Aukšti 88 43,6 3 20,0 85 45,5 3,33 Sprendimų priėmimo laisvė Didelė 138 68,3 10 66,7 128 68,4 - x²=0,02; l.l.=1; p=0,886 Maža 64 31,7 5 33,3 59 31,6 0,92 (1,07) Socialinė parama darbe Didelė 88 43,6 7 46,7 81 43,3 - x²=0,06; l.l.=1; p=0,801 Maža 114 56,4 8 53,3 106 56,7 1,15 Įtampa darbe Maža 103 51,0 11 73,3 92 49,2 - x²=3,24; l.l.=1; p=0,072 Didelė 99 49,0 4 26,7 95 50,8 2,84 Bauginimai darbe Nepatyrė 176 87,1 14 93,3 162 86,6 - x²=1,82; l.l.=2; p=0,404 Atsitiktiniai 18 8,9 0 0,0 18 9,6 - Dažni 8 4,0 1 6,7 7 3,7 0,60 (1,67) Bauginimų trukmė Nepatyrė 176 87,1 14 93,3 162 86,6 - x²=1,12; l.l.=3; p=0,773 Iki 1 metų 10 5,0 0 0,0 10 5,3 - 1-3 metai 3 1,5 0 0,0 3 1,6 - 3-5 metai 13 6,4 1 6,7 12 6,4 1,04 GS - galimybių santykis
Pirmiausiai buvo vertinamas Kauno miesto mokytojų įvairių psichosocialinių veiksnių (reikalavimai, sprendimų priėmimo laisvė/kontrolė, socialinė parama, įtampa, bauginimų pobūdis, bauginimų trukmė) darbe pasireiškimo dažnio pasiskirstymas lyčių atžvilgiu, tuo tarpu Chi-kvadrato (χ2) kriterijaus skaičiavimo rezultatai parodė, kad statistiškai
reikšmingų sąsajų tarp lyčių nei su vienu iš minėtų kintamųjų nėra (2 lentelė).
3 lentelė. Mokytojų sveikatos nusiskundimų darbe dažnio pasiskirstymas pagal lytį
Sveikatos nusiskundimai
Atsakymų variantai
Bendrai (kontrolinė grupė)Vyrai Moterys
GS x²; ll; p N % N % N % Širdies ligos Nėra 178 88,1 15 100,0 163 87,2 - x²=2,19; l.l.=1; p=0,139 Yra 24 11,9 0 0,0 24 12,8 - Kaklo/peties skausmai Nėra 143 70,8 13 86,7 130 69,5 - x²=1,98; l.l.=1; p=0,160 Yra 59 29,2 2 13,3 57 30,5 2,85 Psichologinis distresas Nėra 149 73,8 15 100,0 134 71,7 - x²=5,76; l.l.=1; p<0,05 Yra 53 26,2 0 0,0 53 28,3 - Subjektyvus savo sveikatos vertinimas Gera 111 55,0 13 86,7 98 52,4 - x²=6,58; l.l.=1; p<0,05 Vidutiniška ir bloga 91 45,0 2 13,3 89 47,6 5,90 Sveikatos būklė šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus Gerėjanti 24 11,9 2 13,3 22 11,8 - x²=1,05; l.l.=2; p=0,591 Nekito 129 63,9 11 73,3 118 63,1 0,98 (1,02) Blogėjanti 49 24,3 2 13,3 50 25,1 2,14 GS - galimybių santykis
Sekančiame tyrimo žingsnyje, analizuojant Kauno miesto mokytojų įvairių sveikatos nusiskundimų (širdies ligos, kaklo/peties skausmai, psichologinis distresas, subjektyvus savo
sveikatos vertinimas; sveikatos būklė šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus) pasireiškimo dažnio pasiskirstymą lyčių atžvilgiu, Chi-kvadrato (χ2) kriterijaus skaičiavimo
rezultatai parodė, kad yra statistiškai reikšmingos sąsajos tarp lyčių bei psichologinio distreso ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo (3 lentelė).
Psichologinį distresą statistiškai reikšmingai (p<0,05) patyrė 28,3 proc. mokytojų moterų, o vyrų mokytojų, reikšmingai patiriančių psichologinį distresą, visai nebuvo, tuo tarpu savo sveikatą vidutiniškai ir blogai vertino net 47,6 proc. moterų ir 13,3 proc. vyrų, bendrai tai sudarė 45,0 proc. Moterų, vidutiniškai ir blogai vertinančių savo sveikatą, statistiškai reikšmingai buvo net 3,6 karto daugiau, nei vyrų.
4.2 Mokytojų psichosocialinių veiksnių darbe bei sveikatos
nusiskundimų dažnio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Vertinant Kauno miesto mokytojų įvairių psichosocialinių veiksnių (reikalavimai, sprendimų priėmimo laisvė/kontrolė, socialinė parama, įtampa, bauginimai, bauginimų trukmė) darbe dažnio pasiskirstymą amžiaus grupių atžvilgiu, tyrimo rezultatai atskleidė, kad statistiškai reikšmingos sąsajos yra tik tarp įtampos darbe ir amžiaus grupių (4 lentelė).
Tik ketvirtadalis (25,0 proc.) jauniausiosios amžiaus grupės (24 - 34 m.) mokytojų patyrė didelę įtampą darbe, viduriniosios amžiaus grupės (35 - 44 m.) respondentų, patiriančių didelę įtampą, buvo nustatyta net 2,1 karto daugiau (52,8 proc.), palyginus su jauniausiaja grupe; 2,4 karto daugiau (59,3 proc.) – vyresniosios amžiaus grupės (45 - 54 m.) mokytojų, palyginus su jauniausiaja grupe, o iš vyriausiosios amžiaus grupės (55 - 70 m.) – mokytojai, patiriantys didelę įtampą darbe, sudarė tik 37,5 proc. tiriamujų (1,5 karto daugiau, lyginant su jauniausiąja amžiaus grupe). Rezultatai statistiškai reikšmingi (p<0,05).
4 lentelė. Mokytojų psichosocialinių veiksnių darbe dažnio pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Psichosocialiniai veiksniai darbe Atsakymų variantai 24 - 34 m. (kontrolinė grupė) 35 - 44 m. GS 45 - 54 m. GS 55 - 70 m. GS x²; ll; p N % N % N % N % Reikalavimai darbe Žemi 9 75,0 31 58,5 - 40 46,5 - 36 64,3 - x²=6,60; l.l.=3; p=0,086 Aukšti 3 25,0 22 41,5 2,13 46 53,5 3,45 20 35,7 1,67 Sprendimų priėmimo laisvė Didelė 7 58,3 35 66,0 - 61 70,9 - 41 73,2 - x²=1,45; l.l.=3; p=0,693 Maža 5 41,7 18 34,0 0,72 (1,39) 25 29,1 0,57 (1,75) 15 26,8 0,51 (1,96) Socialinė parama darbe Didelė 7 58,3 20 37,7 - 40 46,5 - 23 41,1 - x²=2,24; l.l.=3; p=0,524 Maža 5 41,7 33 62,3 2,31 46 53,5 1,61 33 58,9 2,01
Įtampa darbe Maža 9 75,0 25 50,2 - 35 40,7 - 35 62,5 -
x²=9,64; l.l.=3; p<0,05 Didelė 3 25,0 28 52,8 3,36 51 59,3 4,37 21 37,5 1,8 Bauginimai darbe Nepatyrė 12 100 49 92,5 - 71 82,6 - 50 89,3 - x²=5,55; l.l.=6; p=0, 506 Atsitiktiniai 0 0,0 3 5,7 - 12 14,0 - 4 7,1 - Dažni 0 0,0 1 1,9 - 3 3,5 - 2 3,6 - Bauginimų trukmė Nepatyrė 12 100 48 90,6 - 72 83,7 - 50 89,3 - x²=6,31; l.l.=9; p=0,709 Iki 1 metų 0 0,0 1 1,9 - 5 5,8 - 4 7,1 - 1 - 3 metai 0 0,0 1 1,9 - 2 2,3 - 1 1,8 - 3 - 5 metai 0 0,0 3 5,7 - 7 8,1 - 1 1,8 - GS - galimybių santykis
Analizuojant mokytojų įvairių sveikatos nusiskundimų (širdies ligos, kaklo/peties skausmai, psichologinis distresas, subjektyvus savo sveikatos vertinimas; sveikatos būklė šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus) dažnio pasiskirstymą amžiaus grupėse, tyrimo rezultatai atskleidė, kad yra statistiškai reikšmingos (p<0,05) sąsajos tarp amžiaus grupių ir šių sveikatos nusiskundimų: širdies ligų bei subjektyvaus savo sveikatos vertinimo. Duomenų Chi-kvadrato (χ2) kriterijaus skaičiavimo rezultatai pateikti 5 lentelėje.
Širdies ligomis sirgo 8,3 proc. jauniausiosios amžiaus grupės (24 - 34 m.) respondentų, beveik tiek pat (8,1 proc.) buvo nustatyta vyresniosios amžiaus grupės (45 - 54 m.) mokytojų, kiek mažiau (5,7 proc.) – viduriniosios amžiaus grupės (35 - 44 m.) tiriamųjų, o vyriausiosios amžiaus grupės (55 - 70 m.) mokytojų, sergančių širdies ligomis, dalis, sudarė 23,2 proc. – net 2,8 karto daugiau, nei jauniausiosios amžiaus grupės mokytojų.
Jauniausiosios amžiaus grupės (24 - 34 m.) respondentų, vidutiniškai ir blogai vertinančių savo sveikatą, visai nebuvo nustatyta (0,0 proc.), tačiau su amžiumi tiriamos populiacijos mokytojų, vidutiniškai ir blogai vertinančių savo sveikatą, dalis proporcingai didėjo. Viduriniosios amžiaus grupės (35 - 44 m.) apklaustųjų mokytojų, vidutiniškai ir blogai vertinančių savo sveikatą, buvo nustatyta jau net trečdalis (34,0 proc.), tuo tarpu iš vyresniosios (45 - 54 m.) bei vyriausiosios (55 - 70 m.) amžiaus grupių - mokytojų dalis, vidutiniškai ir blogai vertinanti savo sveikatą, sudarė kiek daugiau, nei pusę (51,2 proc. bei 51,8 proc. atitinkamai) tiriamųjų.
5 lentelė. Mokytojų sveikatos nusiskundimų darbe pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Sveikatos nusiskundimai Atsakymų variantai 24 - 34 m. (kontrolinė grupė) 35 - 44 m. GS 45 - 54 m. GS 55 - 70 m. GS x²; ll; p N % N % N % N % Širdies ligos Nėra 11 91,7 50 94,3 - 79 91,9 - 43 76,8 - x²=10,32; l.l.=3; p<0,05 Yra 1 8,3 3 5,7 0,66 (1,52) 7 8,1 0,97 (1,03) 13 23,2 3,33 Kaklo/peties skausmai Nėra 10 83,3 38 71,7 - 60 69,8 - 38 67,9 - x²=1,20; l.l.=3; p=0,754 Yra 2 16,7 15 28,3 1,97 26 30,2 2,17 18 32,1 2,37 Psichologinis distresas Nėra 10 83,3 41 77,4 - 57 66,3 - 50 83,9 - x²=6,45; l.l.=3; p=0,092 Yra 2 16,7 12 22,6 1,46 29 33,7 2,54 9 16,1 0,96 (1,04) Subjektyvus savo sveikatos vertinimas Gera 12 100,0 35 66,0 - 42 48,8 - 27 48,2 - x²=14,77; l.l.=3; p<0,05 Vidutiniška ir bloga 0 0,0 18 34,0 - 44 51,2 - 29 51,8 - Sveikatos būklė šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus Gerėjanti 2 16,7 4 7,5 - 13 15,1 - 6 10,7 - x²=9,34; l.l.=6; p=0,155 Nekito 10 83,3 39 73,6 1,95 50 54,7 0,72 (1,39) 36 64,3 1,2 Blogėjanti 0 0,0 10 18,9 - 26 30,2 - 14 25,0 - GS - galimybių santykis
4.3 Mokytojų sveikatos nusiskundimų dažnio pasiskirstymas pagal
psichosocialinių veiksnių darbe intensyvumą
Sekančiame tyrimo etape, skaičiuojant Chi-kvadrato (χ2) kriterijų, buvo analizuotas
mokytojų įvairių sveikatos nusiskundimų (širdies ligos, kaklo/peties skausmai, psichologinis distresas, subjektyvus savo sveikatos vertinimas; sveikatos būklė šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus) dažnio pasiskirstymas įvairių psichosocialinių veiksnių darbe (reikalavimai, sprendimų priėmimo laisvė/kontrolė, socialinė parama, įtampa, bauginimai, bauginimų trukmė) intensyvumo atžvilgiu (6-11 lentelės).
4.3.1 Mokytojų sveikatos nusiskundimų dažnio pasiskirstymas pagal
reikalavimų darbe ir sprendimų priėmimo laisvės/kontrolės intensyvumą
Analizuojant mokytojų įvairių sveikatos nusiskundimų dažnio pasiskirstymą reikalavimų darbe intensyvumo atžvilgiu, skaičiavimo rezultatai (6 lentelė) atskleidė, kad yra statistiškai reikšmingos (p<0,05) sąsajos tarp reikalavimų darbe ir visų minėtų sveikatos nusiskundimų: širdies ligų, kaklo/peties skausmų, psichologinio distreso, subjektyvaus savo sveikatos vertinimo ir sveikatos būklės šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus.
Net 3,9 karto daugiau (44,3 proc.) apklaustų aukštus reikalavimus darbe patiriančių mokytojų jautė psichologinį distresą, nei žemus reikalavimus patiriančių tiriamųjų grupė, kurioje psichologinį distresą jautė tik 11,4 proc. apklaustųjų.
Net 3,3 karto daugiau (18,6 proc.) sergančiųjų širdies ligomis buvo nustatyta aukštus reikalavimus darbe patiriančių respondentų grupėje, palyginus su žemus reikalavimus patiriančių mokytojų grupe, kurioje širdies ligomis sirgo tik 5,7 proc. tiriamųjų.
Net 2,7 karto daugiau (37,1 proc.) aukštus reikalavimus darbe patiriančių mokytojų sveikatos būklę šiuo metu (palyginus su sveikatos būkle prieš metus), vertino, kaip blogėjančią, nei taip pat sveikatos būklę vertinantys žemus reikalavimus patiriantys tiriamieji, kurių nustatyta tik 13,8 proc.
2,1 karto daugiau (62,9 proc.) respondentų, vidutiniškai ir blogai vertinančių savo sveikatą, buvo nustatyta aukštus reikalavimus darbe patiriančių mokytojų grupėje, palyginus su
žemus reikalavimus patiriančių respondentų grupe, kurioje taip pat neigiamai vertinančių savo sveikatą tiriamųjų grupės dalis sudarė 30,1 proc.
1,8 karto daugiau (39,2 proc.) besiskundžiančiųjų kaklo/peties skausmais buvo nustatyta aukštus reikalavimus darbe patiriančių mokytojų grupėje, nei žemus reikalavimus patiriančių mokytojų grupėje, kurioje kaklo/peties skausmais skundėsi 22,0 proc. apklaustųjų.
6 lentelė. Mokytojų sveikatos nusiskundimų dažnio pasiskirstymas pagal reikalavimų darbe intensyvumą
Sveikatos nusiskundimai
Atsakymų variantai
Žemi reikalavimai
(kontrolinė grupė) Aukšti reikalavimai
GS x²; ll; p N % N % Širdies ligos Nėra 116 94,3 79 81,4 - x²=8,91; l.l.=1; p<0,05 Yra 7 5,7 18 18,6 3,78 Kaklo/peties skausmai Nėra 96 78,0 59 60,8 - x²=7,73; l.l.=1; p<0,05 Yra 27 22,0 38 39,2 2,29 Psichologinis distresas Nėra 109 88,6 54 55,7 - x²=30,67; l.l.=1; p<0,001 Yra 14 11,4 43 44,3 6,20 Subjektyvus savo sveikatos vertinimas Gera 86 69,9 36 37,1 - x²=23,63; l.l.=1; p<0,001 Vidutiniška ir bloga 37 30,1 61 62,9 3,94 Sveikatos būklė šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus Gerėjanti 19 15,4 6 6,2 - x²=17,96; l.l.=2; p<0,001 Nekito 87 70,7 55 56,7 2,00 Blogėjanti 17 13,8 36 37,1 6,71 GS - galimybių santykis
Toliau Chi-kvadrato (χ2) kriterijaus testu buvo analizuojamas mokytojų įvairių
sveikatos nusiskundimų (širdies ligos, kaklo/peties skausmai, psichologinis distresas, subjektyvus savo sveikatos vertinimas; sveikatos būklė šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle
prieš metus) dažnio pasiskirstymas sprendimų priėmimo kontrolės/laisvės darbe intensyvumo atžvilgiu.
Duomenų analizės rezultatai (7 lentelė) atskleidė, kad yra statistiškai reikšmingos (p<0,05) sąsajos tarp sprendimų priėmimo kontrolės/laisvės darbe ir šių sveikatos nusiskundimų: širdies ligų, psichologinio distreso ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo.
7 lentelė. Mokytojų sveikatos nusiskundimų dažnio pasiskirstymas pagal sprendimų priėmimo
kontrolės/laisvės darbe intensyvumą
Sveikatos nusiskundimai Atsakymų variantai Didelė sprendimų priėmimo laisvė/kontrolė (kontrolinė grupė) Maža sprendimų priėmimo laisvė/kontrolė GS x²; ll; p N % N %
Širdies ligos Nėra 141 92,2 54 80,6 -
x²=6,18; l.l.=1; p<0,05 Yra 12 7,8 13 19,4 2,83 Kaklo/peties skausmai Nėra 112 73,2 43 64,2 - x²=1,82; l.l.=1; p=0,177 Yra 41 26,8 24 35,8 1,52 Psichologinis distresas Nėra 123 80,4 40 59,7 - x²=10,39; l.l.=1; p<0,05 Yra 30 19,6 27 40,3 2,77 Subjektyvus savo sveikatos vertinimas Gera 95 62,1 27 40,3 - x²=8,96; l.l.=1; p<0,001 Vidutiniška ir bloga 58 37,9 40 59,7 2,43 Sveikatos būklė šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus Gerėjanti 19 12,4 6 9,0 - x²=2,95; l.l.=2; p=0,229 Nekito 102 66,7 40 59,7 1,24 Blogėjanti 32 20,9 21 31,3 2,08 GS - galimybių santykis
Net 2,5 karto daugiau (19,4 proc.) sergančiųjų širdies ligomis buvo nustatyta tarp mažą sprendimų priėmimo kontrolę/laisvę darbe turinčių mokytojų, palyginus su turinčiais didelę sprendimų priėmimo kontrolę/laisvę tiriamaisiais, tarp kurių širdies ligomis sirgo tik 7,8 proc.
2,1 karto daugiau (40,3 proc.) jaučiančių psichologinį distresą asmenų buvo nustatyta tarp mažą sprendimų priėmimo kontrolę/laisvę darbe turinčių respondentų, palyginus su didelę sprendimų priėmimo kontrolę/laisvę turinčiais tiriamaisiais, tarp kurių psichologinį distresą darbe jautė tik 19,6 proc.
1,6 karto daugiau (59,7 proc.) mažą sprendimų priėmimo kontrolę/laisvę darbe turinčių mokytojų savo sveikatą vertino vidutiniškai ir blogai, nei didelę sprendimų priėmimo kontrolę/laisvę turintys apklaustieji, iš kurių taip pat neigiamai vertinančių savo sveikatą buvo nustatyta 37,9 proc.
Tarp mažą sprendimų priėmimo kontrolę/laisvę darbe turinčių respondentų nusiskundimų kaklo/peties skausmais dažnis (35,8 proc.) turėjo tendenciją didėti (1,3 karto), palyginus su didelę sprendimų priėmimo kontrolę/laisvę turinčiais apklaustaisiais, tarp kurių nusiskundimų kaklo/peties skausmais dažnis siekė 26,8 proc.
Tarp mažą sprendimų priėmimo kontrolę/laisvę darbe turinčių respondentų sveikatos būklę šiuo metu (palyginus su sveikatos būkle prieš metus), kaip blogėjančią, vertinančių tiriamųjų paplitimas (31,3 proc.) turėjo tendenciją didėti (1,5 karto), palyginus su didelę sprendimų priėmimo kontrolę/laisvę turinčių apklaustųjų grupe, kurioje taip pat neigiamai sveikatos būklę šiuo metu vertino 20,9 proc. mokytojų.
4.3.2 Mokytojų sveikatos nusiskundimų dažnio pasiskirstymas pagal
socialinės paramos ir įtampos darbe intensyvumą
Toliau buvo vertinamas mokytojų įvairių sveikatos nusiskundimų (širdies ligos, kaklo/peties skausmai, psichologinis distresas, subjektyvus savo sveikatos vertinimas; sveikatos būklė šiuo metu, palyginus su sveikatos būkle prieš metus) dažnio pasiskirstymas socialinės paramos darbe intensyvumo atžvilgiu.
