Mėsa – tai ypač maistinga žaliava mėsos pusgaminių ar gaminių gamybai, tačiau taip pat tai puiki terpė mikroorganizmų dauginimuisi, kas ir lemia greitą šios žaliavos gedimo procesą bei neigiamą poveikį žmonių sveikatai (70).
Atlikto tyrimo metu buvo vertinama skirtingų EA ir jų kombinacijų įtaka mikrobiologinei taršai, marinuojant mėsos pusgaminius ir rezultatai vertinami laiko perspektyvoje. Atlikus statistinę gautų rezultatų analizę buvo nustatyta, kad mėsa, marinuota marinatu su papildomai įterptais LN bei PR, per viską laikymo periodą pasižymėjo geresnėmis antimikrobinėmis savybėmis, lyginant su kontroline grupe ir daugeliu kitų tiriamųjų grupių (vertinant tiek bendrą bakterijų skaičių, tiek bendrą mielių ir pelėsinių grybų skaičių, kai p < 0,05). Atlikto eksperimento metu pavyko nustatyti, kad pirmąją tyrimo dieną, t. y. po 24 val. nuo marinavimo pradžios, bendras bakterijų skaičius buvo 6,86±0,09, t. y. net 16,85 proc. mažesnis, o mielių ir pelėsinių grybų skaičius 6,79±0,09, t. y. net 11,70 proc. mažesnis, lyginant su komerciniu marinatu marinuotais mėginiais. Kamatou ir kt., 2008 metais (12) taip pat atliko panašų tyrimą, kurio metu įrodė, kad Bursera aloexylon EA, kuriame yra didelis linalolio kiekis (96 proc.), pasižymi antibakterinėmis savybėmis prieš įvairias mikroorganizmų rūšis, tokias kaip Rhodococcus equi (0,60 mg/ml) ir Staphylococcus epidermidus (0,15 mg/mL). Croton cajucara EA (turtingas linalolio chemotipu) slopina Candida albicans (C.
Albicans), Lactobacillus casei, S. aureus, Streptococcus sobrinus, Porphyromonas gingivalis ir Streptococcus mutans ląstelių suspensijas. Taip pat buvo įrodyta, kad linalolis pasižymi tam tikru
aktyvumu prieš E. coli (mažiausio slopinamojo poveikio (MSP) vertė: 51,9 μM) ir C. albicans (MSP vertė: 38,9 μM) (12). Papildomo pieno rūgšties kiekio panaudojimas apdorojant kiaulieną, buvo tiriamas Van-Ba ir kt. 2019 metais. Minėto eksperimento metu taip pat gauti teigiami rezultatai mažinant mikrobiologinę taršą (71). Remiantis šiais rezultatais galima teigti, kad papildomas PR įterpimas daro teigiamą poveikį mikrobiologinei gaminamo produkto saugai, nes tiek atliktame tyrime, tiek kitų mokslininkų atliktuose eksperimentuose, mikroorganizmų skaičius buvo daug didesnis mėginiuose, kuriuose nebuvo papildomai naudota PR, tačiau panaudojus vien LN, rezultatas buvo šiek tiek geresnis nei mėginių, marinuotų su papildomu TM kiekiu. Tai galima paaiškinti darant prielaidą, kad teigiamam poveikiui turėjo įtakos pasikeitusi, mikroorganizmų dauginimuisi nepalanki, pH terpė, taip pat tai įrodo LN antimikrobinių efektyvumą.
Termiškai apdorojant mėsą, viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų pramonėje, yra vandens bei virimo nuostoliai. Spalva ir tekstūra taip pat svarbios kokybės savybės ir pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką jutimo suvokimui ir vartotojų vartojamiems maisto produktams (5).
Atlikto tyrimo metu, vertinant pieno rūgšties poveikį marinuojamiems mėsos pusgaminiams, po 24 val. buvo pastebėta, kad šviesumas, lyginant su kontroline grupe, buvo atitinkamai didesnis 4,87
39 proc. ir 5,21 proc., priklausomai nuo papildomai naudoto EA. Taip pat PR yra svarbi modeliuojant kitas marinuojamo mėsos pusgaminio spalvos koordinates: rausvumą ir gelsvumą (p > 0,05). Eksperimento metu vertinant vandeningumo pokyčius, mėsą marinuojant 7 dienas, buvo pastebėta, kad vandeningumas sumažėjo nuo 3,34±0,90 (1-ą tyrimo dieną) iki 2,01±0,07 (7-ą tyrimo dieną), t. y. net 1,33 proc. sumažėjo (marinuojant mėsą su LN ir PR), lyginant su kontroline grupe (p < 0,05). Vertinant virimo nuostolius tiriamosiose grupėse, kur papildomai buvo panaudota PR, šis rodiklis buvo nuo 3 iki 6 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje, kurioje buvo naudojamas marinatas, pagamintas iš komercinių prieskonių mišinio. Atlikus profilinę juslinę analizę taip pat buvo pastebėta, kad geriausiai įvertinta ir labiausiai priimtini vartotojams buvo su pieno rūgštimi papildomai marinuoti kiaulienos pusgaminiai. Mozūrienė ir kt. 2016 metais (5) taip pat įvertino fizinių ir cheminių savybių pokyčius (t. y. pH reikšmę, spalvą, virimo nuostolius, vandeningumą, švelnumą) bei sensorinę kiaulienos mėsos kokybę po apdorojimo natūraliu marinatu, papildytu pieno rūgštimi. Šis tyrimas parodė reikšmingus skirtumus (p < 0,05) tarp marinuotų ir nemarinuotų mėginių kokybės charakteristikų. Kiaulienos marinavimas (24 val.) su laktofermentuotu marinatu sumažino mėsos vandeningumą (kontrolinėje grupėje rezultatas buvo 64.84 ± 0.18 proc., kai p < 0.05, o tiriamosiose grupėse, priklausomai nuo naudoto laktofermento marinate, rezultatas buvo mažesnis nuo 6,11 proc. iki 7,99 proc.), tačiau taip pat, kaip ir šio darbo atliktame tyrime, padidėjo virimo nuostoliai nuo 2,08 proc. iki 5,88 proc., kai p < 0.05, priklausomai nuo naudotos lakto kultūros marinate, palyginus su kontroline grupe. Taip pat sumažėjo marinuotų mėsos pusgaminių šviesumas ir gelsvumas, bet padidėjo rausvumas, lyginant su kontroline grupe. Juslinė analizė parodė, kad marinuotos mėsos priimtinumo balai visais atvejais buvo kur kas aukštesni (p < 0,05), lyginant su kontroline grupe (5). Labai panašūs rezultatai buvo gauti ir aprašyti 2019 metais Bartkienė ir kt. (4) atlikto tyrimo metu, vertinant PR poveikį marinuojamos mėsos fizinėms-cheminėms ir organoleptinėms savybėms. Pagal šiuos duomenis galima daryti prielaidą, kad pieno rūgšties panaudojimas marinavimo procese daro teigiamą poveikį vartotojų suvokimui apie vartojamą maisto produktą dėl patrauklesnės spalvos, kvapo ir kitų organoleptinų savybių, kurios yra sumodeliuojamos mėsos pusgaminį marinuojant rūgštinėmis savybėmis pasižyminčiame marinate. Taip pat pieno rūgštis dėl konservuojančių savybių sumažina mėsos vandeningumą, lemdama didesnį vandens susilaikymą raumeniniame audinyje – tai puiki savybė mėsos produktų pramonėje, siekiant padidinti gaminamos produkcijos išeigą. Tačiau svarbu pastebėti, kad padidėję virimo nuostoliai rodo sumažėjusią gaminamo mėsos gaminio išeigą. Taip pat reikia stebėti virimo nuostolius, siekiant, kad gaminama produkcija atitiktų ir neviršytų didžiausias rekomenduojamos šio rodiklio reikšmes (kiaulienos sprandinei rekomenduojama ne daugiau nei 30 proc.) (72), todėl svarbu sekti PR įterpiamą kiekį į marinuojamą gaminį.
40
IŠVADOS
1. Atlikus tyrimus, daugeliu atvejų buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p < 0,05) atrinktų derinių poveikis marinuotų mėsos pusgaminių saugos ir kokybės rodikliams. Geriausiu poveikiu marinuojamai mėsai pasižymėjo TM ir PR papildytas marinatas.
2. Remiantis profilinės juslinės analizės rezultatais galima teigti, kad vartotojams labiausiai priimtinas papildomai PR apdorotas mėsos produktas, pasižymintis geresniu bendru skonio ir kvapo intensyvumu, liekamojo skonio intensyvumu bei sultingumu, nepriklausomai nuo naudoto EA (p > 0,05).
3. Palyginus sukurto marinato saugos ir kokybės rodiklius su komerciniu marinatu buvo nustatyta, kad papildomai panaudoti funkcionalieji ingredientai turėjo teigiamą poveikį marinuotiems kiaulienos sprandinės pusgaminiams, lyginant su komerciniu marinatu marinuota kiauliena (p < 0,05):
3.1. SM kiekis mėsos pusgaminiuose padidėjo iki 6,86 proc. (p < 0,05). 3.2. Tarpraumeninių riebalų kiekis buvo didesnis iki 5,40 proc. (p < 0,05). 3.3. Pirmąją tyrimo dieną baltymų kiekis iki 2,52 proc padidėjo (p < 0,05).
3.4. Pirmą tyrimo dieną marinuojant papildomai įterpus TM ir PR mėsa buvo minkštenė 32,88 proc. (p > 0,05).
3.5. Pirmąją dieną geriausias antimikrobinis efektas buvo pastebėtas papildomai su EA ir PR marinuotuose mėsos mėginiuose, kur bendras bakterijų skaičius vidutiniškai 17 proc., o mielių ir pelėsinių grybų skaičius apie 11 proc. mažesnis (p < 0,05).
41
REKOMENDACIJOS
1. Siekiant pagerinti marinuojamų mėsos pusgaminių saugos rodiklius, remiantis atliktais tyrimais, rekomenduojama 1 kg marinuojamos mėsos papildomai apdoroti įterpiant 30,15 mg TM ir 10 g PR arba 30,93 mg LN ir 10 g PR. Tai lemia mažesnį mėsos pusgaminio mikrobiologinį užterštumą marinavimo laikotarpiu.
2. Norint, kad marinuojama mėsa pasižymėtų geresnėmis technologinėmis savybėmis rekomenduojama papildomai į paruoštą komercinį marinatą (1 kg marinuojamos mėsos) įterpti 30,15 mg TM bei 10 g PR.
3. Papildomas LN (30,93 mg/1 kg mėsos) ir PR (10 g/1 kg marinuojamos mėsos) naudojimas marinavimo procese lemia geresnį gaminamo mėsos gaminio skonį, kvapą bei bendrą priimtinumą.
42
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Woraprayote W, Malila Y, Sorapukdee S, Swetwiwathana A, Benjakul S, Visessanguan W. Bacteriocins from lactic acid bacteria and their applications in meat and meat products. Meat Science. 2016;120:118-132.
2. Van Hautea S, Raes K, Van der Meeren P, Sampers I. The effect of cinnamon, oregano and thyme essential oils in marinade on the microbial shelf life of fish and meat products. Food Control. 2016;68:30-39.
3. Sakkas H, Economou V, Gousia P, Bozidis P, Sakkas VA, Petsios S, Mpekoulis G, Ilia A, Papadopoulou C. Antibacterial efficacy of commercially available essential oils tested against drug-resistant gram-positive pathogens. Applied Sciences. 2018;8(11):2201.
4. Bartkiene E, Bartkevic V, Mozuriene E, Lele V, Zadeike D,Juodeikiene G. The safety, technological, nutritional, and sensory challenges associated with lacto-fermentation of meat and meat products by using pure lactic acid bacteria strains and plant-lactic acid bacteria bioproducts. Food Microbiology. 2019;10:1036.
5. Mozuriene E, Bartkiene E, Krungleviciutea V, Zadeike D, Juodeikiene G, Damasius J, Baltusnikiene A. Effect of natural marinade based on lactic acid bacteria on pork meat quality parameters and biogenic amine contents. Food Science and Technology. 2016;69:319-326. 6. Rodríguez-López MI, Mercader-Ros MT, Pellicer JA, Gómez-López VM, Martínez-Romero D,
Núñez-Delicado E, Gabaldón JA. Evaluation of monoterpene-cyclodextrin complexes as bacterial growth effective hurdles. Food Control. 2020;108.
7. Marchese A, Orhan IE, Daglia M, Barbieri R, Di Lorenzo A, Nabavi SF, Gortzi O, Izadi M, Nabavi SM. Antibacterial and antifungal activities of thymol: A brief review of the literature. Food Chemistry. 2016;210:402-414.
8. Nabavi SM, Marchese A, Izadi M, Curti V, Daglia M, Nabavi SF. Plants belonging to the genus thymus as antibacterial agents: From farm to pharmacy. Food Chemistry. 2015;173:339-347.
9. Wang L, Zhang Z, Zeng X, Gong D, Wang M. Combination of microbiological, spectroscopic and molecular docking techniques to study the antibacterial mechanism of thymol against staphylococcus aureus: Membrane damage and genomic DNA binding. Analytical and Bioanalytical Chemistry. 2017;409:1615–1625.
10. Ahmad A, Vuuren SV, Viljoen A. Unravelling the complex antimicrobial interactions of essential oils - the case of thymus vulgaris (thyme). Molecules. 2014;19(3):2896-2910.
11. Phumkhachorn P. Rattanachaikunsopon P. Lactic acid bacteria: Their antimicrobial compounds and their uses in food production. Annals of Biological Research. 2010;1(4):218-228.
43 12. Viljoen AM. Kamatou GPP. Linalool – a review of a biologically active compound of
commercial importance. Natural Product Communications. 2008;3(7).
13. Ravyts F, De Vuyst L, Leroy F. Bacterial diversity and functionalities in food fermentations. Special Issue: Biotechnology of fermented food systems. 2012;12(4):356-367.
14. Andrés-Bello A, Barreto-Palacios V, García-Segovia P, Mir-Bel J, Martínez-Monzó J. Effect of pH on color and texture of food products. Food Engineering Reviews. 2013;5:158–170.
15. Fadda S, López C, Vignolo G. Role of lactic acid bacteria during meat conditioning and fermentation: Peptides generated as sensorial and hygienic biomarkers. Meat Science. 2010;86(1):66-79.
16. Idowu OA. Olaoye OA. Features and functional properties of lactic acid bacteria used as biological preservatives of meat processing: A review article. Journal of Agricultural Technology. 2010;6(3):449-460.
17. Tsuda H, Matsumoto T, Ishimi Y. Selection of lactic acid bacteria as starter cultures for fermented meat products. Food Science and Technology Research. 2012;18(5).
18. Astani A, Reichling J, Schnitzler P. Comparative study on the antiviral activity of selected monoterpenes derived from essential oils. Phytother. Res. 2010;24:673–679.
19. Chouhan S, Sharma K, Guleria S. Antimicrobial activity of some essential Oils - Present status and future perspectives. Medicines. 2017;4(3):58.
20. Li CP, Prescott B, Chi LL, Martino EC. Antiviral and antibacterial activity of thymus extracts. Proceedings of the Society for Experimental Biology and Medicine. 1963;114(2):504-509. 21. Prakash B, Kujur A, Yadav A, Kumar A, Singh PP, Dubey NK. Nanoencapsulation: An
efficient technology to boost the antimicrobial potential of plant essential oils in food system. Food Control. 2018;89:1-11.
22. Tohidpour A, Sattari M, Omidbaigi R, Yadegar A, Nazemi J. Antibacterial effect of essential oils from two medicinal plants against methicillin-resistant staphylococcus aureus (MRSA). Phytomedicine. 2010;17(2):142-145.
23. Sienkiewicz M, Lysakowska M, Ciecwierz J, Denys P, Kowalczyk E. Antibacterial activity of thyme and lavender essential oils. Medicinal Chemistry. 2011;7(6):674-689.
24. Abu-Darwish MS, Al-Ramamneh EAl-DeinM, Kyslychenko VS, Karpiuk UV. The antimicrobial activity of essential oils and extracts of some medicinal plants grown in ash-shoubak region – south of jordan . Pak. J. Pharm. Sci. 2012;25(1):239-246.
25. Rivas L, McDonnell MJ, Burgess CM, O'Brien M, Navarro-Villa A, Fanning S, Duffy G. Inhibition of verocytotoxigenic escherichia coli in model broth and rumen systems by carvacrol and thymol. International Journal of Food Microbiology. 2010;139(1-2):70-78.
44 26. Safi M. Al-Mariri A. In vitro antibacterial activity of several plant extracts and oils against
some gram-negative bacteria. Iran J Med Sci. 2014;39(1):36–43.
27. Ulukanli Z, Cigremis Y, Ilcim A. In vitro antimicrobial and antioxidant activity of acetone and methanol extracts from thymus leucotrichius (lamiaceae). Eur Rev Med Pharmacol Sci. 2011;15(6):649-657.
28. Sfeir J, Lefrançois C, Baudoux D, Derbré S, Licznar P. In vitro antibacterial activity of essential oils against streptococcus pyogenes. Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine. 2013:1-9.
29. Esmaeili D, Mobarez AM, Tohidpour A. Anti-helicobacter pylori activities of shoya powder and essential oils of thymus vulgaris and eucalyptus globulus. Open Microbiol J. 2012;6:65–69. 30. Usai M, Foddai M, Sechi B, Juliano C, Marchetti M. Comparison of antibacterial activity of natural and hydroformylated essential oil of thymus capitatus growing wild in north sardinia with commercial thymus essential oils. Natural Product Communications. 2010;5(12):1985-1989.
31. Eftekhar F, Nariman F, Yousefzadi M, Hadian J, Ebrahimi SN. Anti-helicobacter pylori activity and essential oil composition of thymus caramanicus from iran. Natural Product Communications. 2009;4(8):1139-1142.
32. Belaqziz R, Bahri F, Romane A, Antoniotti S, Fernandez X, Duñach E. Essential oil composition and antibacterial activity of the different parts of thymus maroccanus ball: An endemic species in morocco. Natural Product Research. 2013;27(18):1700-1704.
33. Bakkali F, Averbeck S, Averbeck D, Idaomar M. Biological effects of essential oils – A review. Food and Chemical Toxicology. 2008;46(2):446-475.
34. Fadli M, Chevalier J, Saad A, Mezrioui NE, Hassani L, Pages JM. Essential oils from moroccan plants as potential chemosensitisers restoring antibiotic activity in resistant gram-negative bacteria. International Journal of Antimicrobial Agents. 2011;38(4):325-330.
35. Deans SG. Dorman HJD. Antimicrobial agents from plants: Antibacterial activity of plant volatile oils. Journal of Applied Microbiology. 2000;88(2):308-316.
36. Schmidt E, Wanner J, Höferl M, Jirovetz L, Buchbauer G, Gochev V, Girova T, Stoyanova A, Geissler M. Chemical composition, olfactory analysis and antibacterial activity of thymus vulgaris chemotypes geraniol, 4-thujanol/terpinen-4-ol, thymol and linalool cultivated in southern france. Natural Product Communications. 2012;7(8):1095-1098.
37. Miranda-Novales MG. Solórzano-Santos F. Essential oils from aromatic herbs as antimicrobial agents. Current Opinion in Biotechnology. 2012;23(2):136-141.
45 38. Mancini E, Senatore F, Del Monte D, De Martino L, Grulova D, Scognamiglio M, Snoussi M, De Feo V. Studies on chemical composition, antimicrobial and antioxidant activities of five thymus vulgaris L. essential oils. Molecules. 2015;20(7):12016-12028.
39. Bintsis T. Lactic acid bacteria: Their applications in foods. Bacteriology & Mycology: Open Access. 2018;6(2):89–94.
40. Latif Z. Sarwar A. GC–MS characterisation and antibacterial activity evaluation of nigella sativa oil against diverse strains of salmonella. Natural Product Research. 2015;29(5):447-451. 41. Asbaghian S, Shafaghat A, Zarea K, Kasimov K, Salimi F. Comparison of volatile constituents,
and antioxidant and antibacterial activities of the essential oils of thymus caucasicus, T. kotschyanus and T. vulgaris. Natural Product Communications. 2011;6(1):137-140.
42. Jyoti, Dheer D, Singh D, Kumar G, Karnatak M, Chandra S, Verma VP, Shankar R. Thymol chemistry: A medicinal toolbox. Current Bioactive Compounds. 2019;14:1-19.
43. Wattanasatcha A, Rengpipat S, Wanichwecharungruang S. Thymol nanospheres as an effective anti-bacterial agent. International Journal of Pharmaceutics. 2012;434(1-2):360-365.
44. Suntres Z. Kachur K. The antibacterial properties of phenolic isomers, carvacrol and thymol. Critical Reviews in Food Science and Nutrition. 2019.
45. Licata M, Tuttolomondo T, Dugo G, Ruberto G, Leto C, Napoli EM, Rando R, Fede MR, Virga G, Leone R, La Bella S. Study of quantitative and qualitative variations in essential oils of sicilian oregano biotypes. Journal of Essential Oil Research. 2015;27(4):293-306.
46. Anderson RC, Krueger NA, Genovese KJ, Stanton TB, Mackinnon KM, Harvey RB, Edrington TS, Callaway TR, Nisbet TJ. Effect of thymol or diphenyliodonium chloride on performance, gut fermentation characteristics, and campylobacter colonization in growing swine. Journal of Food Protection. 2012;75(4):758–761.
47. Nieddu M, Rassu G, Boatto G, Bosi P, Trevisi P, Giunchedi P, Carta A, Gavini E. Improvement of thymol properties by complexation with cyclodextrins: In vitro and in vivo studies. Carbohydrate Polymers. 2014;102:393-399.
48. Mazumder M, Sarkar AK, Shaw N, Chakroborty M, Azad AK, Mandal S. A complete overview on a monoterpene bioactive compound-linalool. Emerging trends of bioscience research. 2019.
49. De Lucena JD, Gadelha-Filho CVJ, da Costa RO, de Araújo DP, Lima FAV, Neves KRT, de Barros Viana GS. L-linalool exerts a neuroprotective action on hemiparkinsonian rats. Naunyn-Schmiedeberg's Arch Pharmacol. 2020.
50. Imran M, Ul-Haq I, Zeb A, Suleria HAR. Linalool: A natural chemotherapy against various maladies. In: Suleria HAR BC, ed. Bioactive compounds from plant origin extraction,
46 applications, and potential health benefits. 1st Edition ed. Chapter 8: New York; 2019:28 of 332.
51. Yankova R, Gandova V, Dimovc M, Dobreva K, Prodanova-stefanova V, Stoyanov A. Studies on the structural, electronic and physical properties of linalool. Oxidation Communications. 2019;42(3):293–306.
52. Pinene. WordDisk Web site. https://www.worddisk.com/wiki/Pinene/. Updated 2016. Accessed 03 31, 2020.
53. Mo Mui Toledo, Athens, GA, inventor; Triad Resource Technologies, LLC, Athens, GA, assignee. Compositions for improving flavor and safety of marinated meat products. patent US 9,578,893 B2. February, 2017.
54. Florou-Paneri P, Christaki E, Bonos E. Lactic acid bacteria as source of functional ingredients. Lactic Acid Bacteria R & D for Food, Health and Livestock Purposes. 2013.
55. Lactic acid bacteria and lactic acid for skin health and to inhibit melanogenesis. Current Pharmaceutical Biotechnology. 2020.
56. CIE. 1978. International Commission on Illumination, recommendations on uniform color spaces, color, difference equations, psychometric color terms. CIE publication (Suppl.2). 15. 57. LST ISO 2917:2002. Mėsa ir mėsos produktai. pH nustatymas. Pamatinis metodas (tapatus ISO
2917:1999).
58. Schilling E. Muskelstruktur und Fleischqualität. Tierzucht und Zuchtsbiologie. 1966;2:219-243.
59. LST ISO 936:2000 Mėsa ir mėsos produktai. Bendrojo pelenų kiekio nustatymas (tapatus ISO 936:1998(E).
60. Grau R, Hamm G. Eine Einfache Methode zur Bestimmung der Wasserbindung in Muskel. Die Naturwissenschaften. 1953;40(1):277-259.
61. Soxhlet F. Die gewichtsanalytische Bestimmung des Milchfettes, Polytechnisches J. (Dingler's). 1879;232:46.
62. Bratzler LJ. Determining the tenderness of meat by use of the Warner-Bratzler method. Proc. Recip. Meat Conf. 1949;2:117-121.
63. King-Brink M, Sebranek JG. Combustion Method for Determination of Crude Protein in Meat and Meat Products: Collaborative Study, Ibid. 1993;76:787-793.
64. Lietuvos standartizacijos departamentas LST ISO 937:2000. Mėsa ir mėsos produktai. Azoto kiekio nustatymas
65. LST EN ISO 6887-2:2005 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Tiriamųjų mėginių, pradinės suspensijos ir dešimtkarčių skiedinių ruošimas mikrobiologiniams tyrimams. 2 dalis. Mėsos ir mėsos produktų ruošimo specialiosios taisyklės (ISO 6887-2:2003).
47 66. LST ISO 16649-2 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis žarninių lazdelių (E. coli),
pasižyminčių teigiama beta gliukuronidazės reakcija, skaičiavimo metodas.
67. LST ISO 21527-1:2008 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis mielių ir pelėsinių grybų skaičiavimo metodas. 1 dalis. Kolonijų skaičiavimo būdas produktuose, kurių vandens aktyvumas didesnis kaip 0,95.
68. LST EN ISO 4833-1:2013 Maisto grandinės mikrobiologija. Bendrasis mikroorganizmų skaičiavimo metodas. 1 dalis. Kolonijų skaičiavimas 30 °C temperatūroje, taikant lėkštelių užpylimo būdą (ISO 4833-1:2013).
69. LST EN ISO 8586:2014. Juslinė analizė. Atrinktųjų vertintojų ir vertintojų ekspertų atrankos, mokymo ir kontrolės bendrosios gairės (ISO 8586:2012, pataisyta 2014-06-15 versija).
70. Saucier L. Microbial spoilage, quality and safety within the context of meat sustainability. Meat Science. 2016;120:78-84.
71. Van Ba H, Seo HW, Seong PN, Kang SM, Cho SH, Kim YS, Park BY, Moon SS, Kang SJ, Choi YM, Kim JH. The fates of microbial populations on pig carcasses during slaughtering process, on retail cuts after slaughter, and intervention efficiency of lactic acid spraying. International Journal of Food Microbiology. 2019;294:10-17.
72. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys. Dėl rekomenduojamų maisto produktų atšildymo, pirminio ir šiluminio apdorojimo nuostolių sąrašo patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. 2010.