Siekiant patikrinti darbe iškeltas hipotezes bei atsakyti į pasirinktus uţdavinius, ieškota ryšio tarp fizinio aktyvumo ir savivertės bei socialinių įgūdţių.
Gauti rezultatai parodė, jog fizinė–sportinė veikla nėra lemiamas veiksnys, galintis ţenkliai įtakoti nuteistųjų savivertę ar socialinius įgūdţius.
Lyginant šio tyrimo rezultatus su panašiu tyrimu atliktu 2007 m. Alytaus pataisos namuose (Kavaliauskas ir kt., 2008) nustatyta, jog Pravieniškių I-uosiuose ir II-uosiuose pataisos namuose yra 15 proc. daugiau fiziškai aktyvių kalinių nei Alytaus pataisos namuose. Atitinkamai 57,8 proc ir 42,8 proc. Tačiau tai nėra prieţastis manyti, kad Alytaus PN yra blogesnės sąlygos fizinei veiklai arba, kad administracija tam skiria per maţai dėmesio nei Pravieniškių PN. Lyginant kiek nuteistųjų sportuoti pradeda patekę į pataisos namus, o kiek šį įgūdį atsineša iš laisvės, tai Alytaus PN sportuoti pradėjo trigubai maţiau nei Pravieniškių PN. Atitinkamai 18,4 proc. ir 49,7 proc. Tačiau daugiau nuteistųjų, kalinčių Alytaus PN šį įprotį įgijo laisvėje nei, kad Pravieniškių PN kalintys nuteistieji. Atitinkamai 81,6 proc. ir 50,3 proc.
Anot, kai kurių autorių sportuojantys kaliniai, maţiau linkę nusikalsti pakartotinai (National Correctional Recreation Association, 2000). Tačiau mūsų tyrimas parodė priešingus rezultatus. Fiziškai aktyvių nuteistųjų teistumų skaičiaus vidurkis statistiškai reikšmingai (p<0,05) buvo didesnis (2,6 karto) nei fiziškai pasyvių (2 kartai).
Tačiau mūsų atliktas tyrimas leidţia daryti prielaidą, kad sportuojantys kaliniai yra padarę lengvesnius nusikaltimus, kadangi jų kalėjimo vidutinė trukmė nors ir statistiškai nereikšmingai (p=0,18) yra trumpesnė (31,1±22,9 mėnesiai) nei fiziškai pasyvių kalinių (34,3±27,5 mėnesiai).
Viena iš problemų pataisos namuose yra vyresnio amţiaus kalinių fizinis aktyvumas, kuris daţnai yra nepakankamas vien dėl to, jog jaunesni kaliniai neleidţia naudotis sportiniu inventoriumi (Amtmann, 2000). Tai iš dalies patvirtina ir mūsų tyrimo metu gauti rezultatai, nes nesportuojančių kalinių amţiaus vidurkis (31,6 metai) yra statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnis nei sportuojančių (26 metai).
Kaip teigia vienas iš nuteistųjų: ,,Ne visoms sporto šakomas yra sudarytos sąlygos, tik
sudarytos pvz. kultūrizmui, tačiau koviniams menams nėra sąlygų, nes administracija tokios nuomonės, kad kas sportuoja kovinius menus, tai gali panaudoti prieš visuomenę ar prieš pareigūnus…
Tačiau šis teiginys yra nebe pagrindo kadangi tokią situaciją numato ir kai kurie literatūros šaltiniai, kur teigiama, kad: ,,Baiminamasi, kad kaliniai išugdytą fizinę jėgą gali panaudoti kaip ginklą prieš pataisos namų pareigūnus, kitus kalinius ar prieš visuomenę išėję į laisvę” (National Correctional Recreation Association, 2000).
Dalis nuteistųjų interviu metu teigė, kad nėra patenkinti sąlygomis sportinei veiklai vien dėl to, kad ţiemą nėra sporto aikštelių apsaugančių nuo atšiaurių klimato sąlygų. Tačiau šis jų priekaištas, mūsų nuomone, gali būti teisėtai ignoruojamas kadangi Europos kalinimo įstaigų taisyklėse (1987) sutinkamas dviprasmiškas teiginys, sakantis, jog ,,Kiekvienam kaliniui, kuris nedirba lauke arba nėra laikomas atviro tipo įstaigoje, turi būti leidţiama, esant tinkamoms oro sąlygoms, vieną valandą per dieną vaikščioti arba mankštintis atvirame ore, jeigu įmanoma, apsaugant jį nuo atšiauraus oro”.
Sportuojantys tiriamieji yra maţiau patenkinti ne tik sąlygomis sportinei veiklai, bet ir medicinos prieţiūra bei maisto kokybe. Mūsų manymu, tai yra logiškas reiškinys, kadangi fizinis aktyvumas yra tarsi rizikos veiksnys tiesiogiai susijęs tiek su medicinos, tiek su maisto, tiek ir su sąlygomis sportinei veiklai. Juk sportuojantys kaliniai rizikuoja daţniau susiţeisti ir suvartoja daugiau kalorijų nei nesportuojantys.
Tai jog dalis fiziškai pasyvių apklaustųjų taip pat dalyvauja sporto varţybose buvo kiek netikėta, tačiau manome, kad to prieţastimi gali būti prigimtinis noras patirti varţymosi, pergalės bei varţybų sukurtos atmosferos jausmą, išvengiant treniruočių rutinos.
Nors maisto papildai pataisos namuose yra prieinami ganėtinai laisvai ir tai yra legalu, tačiau sprendţiant iš maţo jų vartojimo daţnio, darome prielaidą, jog tai nuteistiesiems gali būti per brangu.
Mūsų tyrimas atskleidė, jog nevisada fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį socialinių įgūdţių formavimui. Tik du iš vienuolikos tirtų socialinių įgūdţių buvo statistiškai reikšmingi lyginant fiziškai pasyvius ir fiziškai aktyvius nuteistuosius. Kitų autorių nuomonė šiuo, socialinių įgūdţių, klausimu skiriasi. Vieni teigia, jog sportinė veikla gali ugdyti ir neigiamus asmenybės bruoţus (dominavimą, priešiškumą, savanaudiškumą, grubumą, nepaklusnumą taisyklėms, nedrausmingumą) (Arnold, 1994; Siegenthaler, 1997). Sportas gali turėti įtakos ţalingiems įpročiams, pavyzdţiui, alkoholio vartojimui, sportininkams gali būti būdingas siauresnis interesų ratas, nesugebėjimas bendrauti su bendraamţiais per didelis psitikėjimas savimi (Šukys, 2001).
Tuo tarpu, kitų autorių atlikti tyrimai leidţia teigti, kad yra maţai prieţasčių daryti išvadai, jog laikas praleistas kalėjime neturi pastebimo neigiamo poveikio ar pastebimos teigiamos įtakos kalinių socialiniams įgūdţiams (Lawson et al., 1996), kadangi kalėjimas kaip organizacija turi intencyvią socialinę aplinką. Kaliniai privalo remtis socialiniais įgūdţiais siekiant įsisavinti kalėjimo kultūrą, taip pat bendraujant su darbuotojais ir kitais nuteistaisiais siekiant tiek materialinės niek nematerialinės naudos. Turbūt abu šiuos teiginius reikėtų laikyti pagrįstais, kadangi fizinis aktyvumas nėra vienintelis veiksnys lemiantis socialinių įgūdţių vystymąsi, tai yra tik viena dalis viso proceso.
Tyrimo metu nustatėme, kad sportuojančių kalinių atsakomybės jausmas, kaip socialinis įgūdis išvystytas ţymiai geriau nei fiziškai pasyvių (p<0,001). Tai, mūsų manymu, parodo, kad nuolatinė sportinė veikla formuoja tam tikrą rutiną, kuri palaipsniui tampa norma, ko pasekoje ir formuojasi geras atsakomybės jausmas.
Gebėjimas prašyti pagalbos kaip parodė mūsų tyrimas yra vienas iš blogiausiai išugdytų socialinių įgūdţių. Manome, kad pagrindinė to prieţastis yra neturėjimas pas ką tos pagalbos prašyti dėl nepasitikėjimo. Kaip parodė interviu analizė, nepasitikėjimas vieni kiatais pataisos namuose yra labai didelė problema.
Nuteistųjų su ţema saviverte nebuvimas, kaip parodė mūsų tyrimas, neįrodo, jog tame nėra problemų, priešingai, anot kai kurių autorių, neatitinkantis tikrovės savęs vertinimas (neadekvačiai aukštesnis arba ţemesnis) gali tapti konfliktų ir išgyvenimų prieţastimi, ypač susidūrus su įvairiais sunkumais, nesėkmėmis, nauju patyrimu ar konkurencija. Neadekvatus savęs vertinimas deformuoja asmenybę, sudaro palankias sąlygas neigiamiems bruoţams susiformuoti (pvz., nepasitikėjimui, nekritiškumui, konfliktiškumui ir t. t.) ir kartu apsunkina normalų psichinį vystymąsi (Bulotaitė, 1995; Valickas, 1991).
Anot Butkienės (1993) vienas iš pagrindinių faktorių, nulemiančių savęs vertinimą yra mokykla arba išsilavinimas. Kaip parodė mūsų atliktas tyrimas, dominuojantis išsilavinimas nuteistųjų tarpe yra pagrindinis bei vidurinis (po 38 proc.). Šie duomenys beveik identiškai atitinka Kalėjimų (2008) departameno ataskaitose pateiktus skaičiavimus.
Vienoks ar kitoks savęs vertinimo lygis susiformuoja vertinant savo veiklos rezultatus ir suvokiant, kaip tave vertina kiti (Endriulaitienė ir kt., 2004). Panašią nuomonę kaip autorės Endriulaitienės turi ir vienas mūsų tyrime dalyvavęs nuteistasis: ,,Jei jis nesavanaudis, jis turetų
šiaip pirma, kad jį žmonės įvertintų, kad jis yra aukštas, kai jis viską sugebantis, blaiviai mąstyti,
IŠVADOS
1. Pravieniškių I-uosiuose ir II-uosiuose pataisos namuose pakankamai fiziškai aktyvūs nuteistieji sudaro 57,8 proc. visų nuteistųjų. Fizinė veikla teigiamai labiau susijusi su nuteistųjų fizine sveikata negu, kad psichine, atitinkamai 86,7 ir 66,7 proc. (p<0,001).
2. Pagrindinės prieţastys skatinančios kalinius sportuoti yra šios: sveikatos gerinimas (59,9 proc.), sportinės formos palaikymas (74,0 proc.) bei sportinių rezultatų siekimas (36,2 proc.). Maţiausiai nuteistiesiems rūpi fizinė veikla kaip bendravimą skatinanti socialinė priemonė (2,8 proc.). Interviu metu nustatyta, jog pagrindiniai kalinių fizinės veiklos motyvai yra: fizinė veikla nuo vaikystės arba tėvų įtaka, profesionali sportinė veikla, o treti pradėjo sportuoti patekę į pataisos namus ir paskatinti kitų nuteistųjų.
3. 57,0 proc. nuteistųjų sąlygomis sportinei veiklai yra patenkinti. Interviu tyrimo metu didţioji dalis apklaustųjų sąlygas sportinei veiklai įvertino palankiai. Teigiantys, jog sąlygos fizinei veiklai prastos akcentavo sporto salių trūkumą bei prastas sąlygas šaltuoju metų laiku, taip pat draudimą propoguoti kovines sporto šakas bei sporto instruktorių nebuvimą.
4. Penktadalis visų ištirtų socialinių įgūdţių (2 iš 11) buvo statistiškai reikšmingi, todėl hipotezė, kad fiziškai aktyvių nuteistųjų socialinių įgūdţių lygis reikšmingai yra aukštesnis nei fiziškai pasyvių yra atmetama.
5. Beveik pusė (45,5 proc.) fiziškai aktyvių nuteistųjų savo savivertę vertina kaip aukštą. Ir nei vienas nuteistasis nemano turys ţemą savivertę. Todėl hipotezė, kad fiziškai aktyvių nuteistųjų savivertė yra aukštesnė nei fiziškai pasyvių priimama. Apie pusę nuteistųjų aukštą savivertę suvokia kaip tam tikrų materialinių savybių turėjimą, kiti labiau akcentuoja vidines (dvasines) savybes.
LITERATŪRA
1. Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. 375 p.
2. Dermonts J. Nuteistųjų alternatyva laisvės atėmimo bausme reabilitacija. C.E.E.O.L. 2005; 222-229.
3. Kuklianskas J. Nusikalstamumo kontrolės Lietuvoje mokslinė koncepcija. Vilnius: Lietuvos policijos akademijos leidykla, 1995, 31 (11), 27.
4. Europos kalinimo įstaigų taisyklių aiškinamasis memorandumas, IV dalis: Fizinis lavinimas, mankšta, sportas ir poilsis.1987.
5. Eitzen D.S. Ethical dilemmas in American sport. Vital speeches the day. 62 (6), 1996, 182-186.
6. Siegenthaler K. L., Gonzalez G.L. Youth sports as serious leisure: A critique. Journal of sport social issues. 1997, 21 (3), 298-315.
7. Sabo, D. Doing time doing masculinity: sports and prison, in: M. Messner & D. Sabo. Sex, violence and power in sports. Rethinking masculinity (Freedom, The Crossing Press), 1994. 161-170.
8. Katharine A. Pawelko, Thomas K. Anderson. Correctional recreation, weightlifting in prison, and rehabilitation: a comparison of attitudes. Abstracts of Papers Presented at the Eleventh Canadian Congress on Leisure Research, 2005.
9. Kalėjimų departamento ir jam pavaldţių įstaigų bei valstybės įmonių 2008 metų veiklos pagrindiniai duomenys.Vilnius, 2009. 15-32
10. Europos kalinimo įstaigų taisyklės. Perţiūrėtas Europos tipinių minimalių kalinių reţimo taisyklių variantas. IV dalis: Fizinis lavinimas, mankšta, sportas ir poilsis. 1987.
11. Liebling A, Maruna S. Introduction: the effects of imprisonment revisited. The effects of imprisonment. Oregon, 2005. 1-29.
12. Hagan J. Role and significance of sport/recreation in the penal system, Prison Service Journal, 1989; 75, 9-11.
13. Sabo D. Doing time, doing masculinity: sports and prison, in: D. Sabo, T. Kupers and W. London (Eds) Prison Masculinities (Philadelphia, Temple University Press), 2001. 61-66. 14. Messner M. Power at play Organization for Economic Co-operation and Development
Boston, MA, Beacon Press. 1992. Available online at: http://oberon.sourceoecd.org/vl_3386294/cl_13/nw_1/rpsv/factbook/11-03-03.htm
15. Bourdieu P. The logic of practice. Cambridge, Polity Press. 1990.
16. United States Department of Health and Human Services. Physical activity and health: A report of the Surgeon General. Atlanta: U.S. Department of Health and Human Services, Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion. 1996.
17. Gibbons L, Stoedefalke K. Exercise is medicine. In The fitness handbook, eds. J. Peterson and C. Bryant, 13. Champaign, Ill.: Sagamore Publishing. 1995.
18. Amtmann A. Case study of a service learning partnership. Unpublished doctoral dissertation. University of Montana. American College of Sports Medicine. 2000.
19. National Correctional Recreation Association. 2000. NCRA position statement on weight lifting programs in correctional settings [Online]. Available: www.strengthtech.com/correct/ ncra/ncra.htm#position.
20. Miller T. Commodifying the male body, problematizing 'hegemonic masculinity. Journal of Sport & Social Issues. 1998. 22 (4), 431-447
21. The Norwegian Prison Act. Justisdepartementet (1958): Fengselsloven av 12. Desember 1958 nr. 7, med endringer, sist ved lov av 11. Juni 1993
22. Johnsen B. Sport, Masculinities and Power relations in Prison. The Norwegian University of Sport and Physical Education. 2001
23. Leliūgienė I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) ţinynas. Kaunas: Technologija. 2003, 284-286.
24. Jovaiša L. Edukologijos įvadas. Vilniaus universitetoleidykla. Vilnius, 2002. 226
25. Kvieskienė G. Pozityvioji socializacija: monografija. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Vilnius. 2005, 184.
26. Kvieskienė G. Socializacija ir vaiko gerovė. Vilnius, 2003.
27. Nukentėjusiųjų asmenų ir socialinės rizikos grupių socialinės apsaugos politika. Iš: Socialinis pranešimas 2004. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vilnius, 2005. (194) 146.
28. Галагузова М. А., Соцuлъная раъоmа с осушъенымu. Москва: Иэдателство МГСУ, 2002, 162.
29. Маслоу А. Г., Дальние пределы человеческой психики, Санкт-Петерьург. 1997. 30. Bitinas B. Ugdymo filosofija. Vilnius, 2000.
31. Broom L, Bonjean Ch. M, Broom D.H. Socializacija//Sociologija. Kaunas. 1992
32. Darren P, Lawson S, Teresa D.W.The relationship between prisonisation and social skills among prison inmates. The prison journal. Vol. 76 No. 3, 1996. 293-309.
33. Freedman B.J, Rosenthal L, Donahoe C.P, Schlundt D.G, and McFall, R.M. A social-behavioral analysis of skills deficits in delinquent and nondelinquent boys. Journal of Consulting end Clinical Psychology, 1978. 46, 1448-1462.
34. Spence S.H. Differencesin social skills performance between institutionalized juvenile male offenders and a comparable group of boys without offense records. British journal of clinical psychology. 1981. 20, 163-171.
35. Richard S. Gruneau Freedom and Constraint: The Paradoxes of Play, Games, and Sports. Journal of Sport History, 1980. Vol. 7, No. 3
36. Roberts K. Leisure responses to Urban Ills in Great Britain and Northern Ireland, in Leisure in the 1990s: Rolling Back the Welfare State. (eds. Sugden, J. and Knox, C.) Leisure Studies Association, Brighton, 1992.
37. Rosenthal S. R. The Fear Factor, Sport and Leisure. Sports Council, London. 1982, 23 38. Trujillo C. M. The Effect of Weight Training and Running Exercise Intervention Programs
on the Selfesteem of College Women. International Journal of Sports Psychology. 1983, 14. 39. Nichols G, Taylor P. West Yorkshire Sports Counselling Project, Evaluation - Final Report.
West Yorkshire Sports Counselling Association. 1996.
40. Ewart A. Outdoor Adventure and Self-concept: A Research Analysis. Centre of Leisure Studies, University of Oregon. 1983.
41. Hendry L.B, Shucksmith J, Love J.G, Glendinning A. Young People’s Leisure and Lifestyles. Routledge, London. 1993.
42. Hedderman C, Sugg D. The influence of cog n i t ive approaches: a survey of probation programmes in Changing offenders attitudes and behaviour: what works? London. 1997. 43. Cartwright D, Zander A. Group Dynamics: Research and Theory. New York, Tavistock
Publications. 1953.
44. Hsu, Hua-Fu. The patterns of masculinity in prison sociology: a case study in one Taiwanese prison. Critical Criminology. 2005 13: 1–16.
45. Arnold P. Sport and moral education. Journal of moral education. 1994, vol. 23 (1), 75-90. 46. Šukys S. Skirtingas sporto šakas kultivuojančių paauglių socialinio elgesio bei savigarbos
ypatumai. Sociologija: praeitis dabartis. Mokslinės konferencijos pranešimų medţiaga. Kaunas, 2001, 617 – 622.
47. Bushman B.J, Baumeister, R.F. Threatened egotism, narcissism, self-esteem, and direct and displaced aggression: Does self-love or self-hate lead to biolence? Journal of Personality
and Social Psychology, 75, 1998. 219-229.
48. Butkienė G., Kepalaitė A. Asmenybės vientisumo principas mokymosi procese. Mokykla. 1993, Nr.1, 25-27.
49. Valcikas G. Asmenybės savęs vertinimas. Vilnius, 1991, 7, 38-44.
50. Klasevičienė R, Grigaitė B, Goštautas A. Kolegijos studentų savęs vertinimo ypatumai. Pedagogika. 74/2004. 33-37.
51. Kutkienė L. 16-17 metų paauglių vaikinų ir merginų asmenybės tapatumo brandos ypatumai bei sąsajos su savęs vertinimu. Pedagogika. 90/2008, 108-113.
52. Endriulaitienė A, Ramanauskienė R, Valantinas A, Paauglių savęs vertinimo bei santykių su bendraamţiais ir tėvais sąveikos ypatumai. Pedagogika. 71/2004, 91-96.
53. Grigaitė B, Černiauskaitė D. Rankininkų savęs vertinimo ypatumai. Aukštos kvalifikacijos sportininkų specialiųjų fizinių ypatybių ir techninio meistriškumo tobulinimas. Kaunas, 1991, 25-31.
54. Jacikevičius A. Kai kurios studentų – būsimųjų pedagogų savęs vertinimo ypatybės. Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Psichologija. 1984.
55. Психология: полное руковoдствo/peд. А.Ф. Peaна. 2003, 40-211. 56. Bulotaitė L. Apie moksleivių savęs vertinimą. 1995, 1-8.
57. Anderson E. Code of the street. New York. 1994.
58. Gondolf E. W. Men who batter. Holmes Beach, FL: Learning Publications. 1985. 59. Long D. E. The anatomy of terrorism. New York: Free Press. 1990.
60. Oates R. K, Forrest D. Self-esteem and early background of abusive mothers. Child Abuse and Neglect. 1985. 9, 89-93.
61. Toch H. Violent men: An inquiry into the psychology of violence. Washington, DC: American Psychological Association. (Original work published 1969). 1993.
62. Jankowski M. S. Islands in the street: Gangs and American urban society. Berkeley: University of California Press. 1991.
63. Gullone E, Jones T, Cummins R. Coping styles and prison experience as predictors of psychological well-being in male prisoners. Psychiatry, Psychology, and Law.2000, 7(1), 170-181.
64. Jackson S. A, Marsh H. W. Athletic or antisocial? The female sport experience. Journal of Sport Psychology. 1986, 8,198-211.
65. Mikelkevičiūtė J, ir kt. Neţymiai protiškai atsilikusių moksleivių savęs vertinimas ugdymo aplinkos kontekste. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo ir gyvenimo kokybė. tarptautinės mokslinės konferencijos tezės. Šiauliai, 2003, 57–58.
66. Kavaliauskas S. Vaičiulis V. Kalinių poţiūris į sveiką gyvenseną. Visuomenės sveikata (Vilnius) 2008; 43 (4): 64-69.
PRIEDAI
PRIEDAS Nr. 1
1 lentelė. Modelio koeficiento omnibus testas
X2 lls p Ţingsbis 1 Ţingsnis 14.111 2 0.001 Blokas 14.111 2 0.001 Modelis 14.111 2 0.001 Ţingsnis 2 Ţingsnis 6.373 2 0.041 Blokas 20.484 4 0.000 Modelis 20.484 4 0.000
2 lentelė. Klasifikavimo lentelė
Observed Predicted Kategorija Proc. Nesportuoj antys Sportuojan tys
Ţingsnis 1 Kategorija Nesportuojantys 61 56 52.1
Sportuojantys 54 111 67.3
Iš viso (proc.) 61.0
Ţingsnis 2 Kategorija Nesportuojantys 46 71 39.3
1Sportuojantys 32 133 80.6
3 lentelė. Nuteistųjų fizinio aktyvumo priklausomybė nuo socialinių įgūdţių.
Socialinis įgūdis Poţymis B S.E. Wald lls p Šansų
santykis 95% PI Maţiau sias Aukščia usias Ar Jums sunku atsisakyti viliojančių bet neteisėtų pasiūlymų?
Taip man sunku atsisakyti 1.285 2 0.526
Vidutiniškai sunku 0.085 0.711 0.014 1 0.905 1.089 0.270 4.391 Man lengva atisakyti tokių
pasiūlymų 0.507 0.618 0.673 1 0.412 1.660 0.494 5.572 Kaip Jūs reaguojate į Jums pasakytas nemalonias pastabas? Jautriai 4.230 2 0.121 Vidutiniškai jautriai 0.690 0.417 2.739 1 0.098 1.994 0.881 4.517 Stengiuosi nereaguoti (nekreipiu dėmesio) 0.158 0.414 0.146 1 0.703 1.171 0.520 2.637 Kaip vertinate savo
mokėjimą prieštarauti kitų nuomonei, net jeigu ji yra neteisinga?
Neprieštarauju kitų nuomonei net jeigu jie ir neteisūs
1.415 2 0.493 Kartais prieštarauju tokiai
nuomonei 0.570 0.484 1.390 1 0.238 1.769 0.685 4.564 Visada prieštarauju jeigu
kitų nuomonė yra neteisinga 0.430 0.502 0.734 1 0.391 1.538 0.575 4.117 Ar Jums lengva
atsiprašyti jei ţinote, kad esate dėl to kaltas?
Man sunku atsiprašyti 6.377 2 0.041
Man vidutiniškai sunku
atsiprašyti 1.203 0.529 5.169 1 0.023 3.329 1.180 9.389 Man lengva atsiprašyti -0.195 0.390 0.250 1 0.617 0.823 0.383 1.769 Ar lengvai
pripaţįstate, kad klydote?
Man sunku pripaţinti 8.621 2 0.013
Man vidutiniškai sunku
pripaţinti 1.694 0.590 8.234 1 0.004 5.440 1.711 17.300 Man lengva pripaţinti 1.000 0.549 3.319 1 0.068 2.717 0.927 7.963 Ar Jums lengva pradėti pokalbį su nepaţįstamu ţmogumi? Sunku 3.982 2 0.137 Vidutiniškai sunku 0.485 0.433 1.258 1 0.262 1.624 0.696 3.792 Lengva 0.853 0.441 3.737 1 0.053 2.347 0.988 5.576
Ar esate uţ savo veiksmus atsakingas ţmogus?
Nejaučiu atsakomybės 6.745 2 0.034
Esu vidutiniškai atsakingas 0.810 0.904 0.803 1 0.370 2.249 0.382 13.236 Esu labai atsakingas
ţmogus 1.472 0.897 2.694 1 0.101 4.360 0.751 25.294
Ar Jums lengva prašyti pagalbos?
Man sunku prašyti pagalbos 0.331 2 0.848 Man vidutiniškai sunku
prašyti pagalbos -0.147 0.327 0.201 1 0.654 0.863 0.454 1.640 Man lengva prašyti
pagalbos 0.040 0.376 0.011 1 0.916 1.040 0.498 2.175 Ar daţnai galvojate
apie savo ateities perspektyvas?
Negalvoju apie ateitį 1.074 2 0.584
Retai galvoju apie ateitį 0.942 0.913 1.064 1 0.302 2.565 0.428 15.365 Taip, daţnai galvoju apie
savo ateitį 0.737 0.807 0.835 1 0.361 2.091 0.430 10.167 Ar pasitikite savimi, priimant Jums ir kitiems svarbius sprendimus? Nepasitikiu savimi .804 2 .669 Vidutiniškai savimi pasitikiu 0.500 0.706 0.502 1 0.479 1.649 0.413 6.579 Visiškai pasitikiu savimi 0.283 0.699 0.164 1 0.685 1.327 0.337 5.222 Ar laikote save
bendraujančiu ir