NUTEISTŲJŲ FIZINIS AKTYVUMAS KAIP SVEIKATOS EKOLOGIJOS DALIS

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenė sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra

Vidmantas Vaičiulis

NUTEISTŲJŲ FIZINIS AKTYVUMAS KAIP SVEIKATOS EKOLOGIJOS

DALIS

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos ekologija)

Mokslinis vadovas doc. dr. Ričardas Radišauskas 2010.06.04

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)

NUTEISTŲJŲ FIZINIS AKTYVUMAS KAIP SVEIKATOS EKOLOGIJOS DALIS Vidmantas Vaičiulis

Mokslinis vadovas doc. dr. Ričardas Radišauskas

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2010. 58 p.

Tyrimo metodika. Tyrimas yra lokalus – momentinis, atliktas 2009 metais Pravieniškių I-uosiuose ir II – I-uosiuose pataisos namuose. Taikyti du tyrimo metodai – anketinė apklausa ir interviu. Tyrimas vyko tarp pilnamečių kalinių. Anketą (klausimyną) sudarė keturi klausimų/teiginių blokai: I – demografiniai klausimai; II – klausimai/teiginiai apie nuteistųjų asmenų fizinę (sportinę) veiklą ir tam sudarytas sąlygas; III – kalinčiųjų socialinių įgūdţių vertinimas pagal E. Gambrill (1995), IV – nuteistųjų savęs vertinimas. Naudota G. Rosenbergo sudaryta iš dešimties teiginių vertinimo skalė. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais esant ne didesnei kaip 5 proc. paklaidai (p<0,05).

Nuteistųjų apklausai pasirinktas struktūruotas interviu pagal iš anksto turimus klausimus ir numatant klausimų eiliškumą.

Anketinėje apklausoje dalyvavo 320 nuteistųjų. Interviu metodu apklausta 17 minėtųjų pataisos namų gyventojų

Rezultatai. Pakankami fiziškai aktyvūs nuteistieji sudarė 57,8 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų. Kaip parodė tyrimas, fizinis aktyvumas nuteistųjų tarpe yra statistiškai reikšmingai susijęs su jaunesniu amţiumi. Klausdami nuteistųjų: ,,Ar dalyvaujate sporto varţybose”? nustatėme, kad ir fiziškai pasyvūs kaliniai tokiose varţybose dalyvauja. Tačiau statistiškai reikšmingai jų nėra tiek daug kiek sportuojančių kalinių. Varţybose apskritai nedalyvauja trečdalis sportuojančių ir du trečdaliai nesportuojančių kalinių. Dominuojantis kalinių išsilavinimas sportuojančiųjų grupėje yra vidurinis, tarp nesportuojančių – pradinis-pagrindinis. Aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą turi maţiau nei 6 proc. nuteistųjų. Sportuojančių nuteistųjų amţiaus vidurkis statistiškai reikšmingai buvo maţesnis nei nesportuojančių, atitinkamai 26 ir 31,6 metai (p=0,01). Fizinė nuteistųjų sveikata statistiškai reikšmingai pagerėjo labiau nei psichinė, atitinkamai 86,7 proc. ir 66,7 proc. nuteistųjų (p<0,001). Tiriant nuteistųjų pasitenkinimą jų psichologine būsena, medicinos prieţiūra, maisto kokybe ir sąlygomis sportinei veiklai, pastebėta, jog fiziškai aktyvūs kaliniai yra labiau išrankesni šiems veiksniams nei fiziškai

pasyvūs. Tik savo psichologine būsena fiziškai aktyvūs nuteistieji yra statistiškai reikšmingai labiau patenkinti nei fiziškai pasyvūs. Iš vienuolikos tirtų socialinių įgūdţių du (ar lengva pradėti pokalbį su nepaţįstamu ţmogumi ir atsakomybės jausmas) buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05), t.y., kad fiziškai aktyvių nuteistųjų socialinių įgūdţių lygis yra aukštesnis nei fiziškai pasyvių. Tikimybė, kad nuteistieji turintys gerą atsakomybės jausmą sportuoja yra 7,4 karto didesnė nei tie kurie neturi atsakomybės jausmo. Statistinės analizės metodai parodė, kad sportuojančių kalinių savivertė statistiškai reikšmingai aukštesnė nei nesportuojančių p=0,033. Nuteistųjų su ţema saviverte nebuvo nustatyta.

Išvados. Hipotezė, jog fiziškai aktyvių kalinių socialinių įgūdţių lygis statistiškai reikšmingai skiriasi nuo fiziškai pasyvių – atmetama. Priimama hipotezė, kuri teigia, kad sportuojančių kalinių savivertė yra aukštesnė nei nesportuojančių.

SUMMARY

Public Health (Health Ecology)

PHYSICAL ACTIVITY OF PRISONERS AS PART OF THE HEALTH ECOLOGY Vidmantas Vaičiulis

Supervisor Ričardas Radišauskas, Dr. Sc. Assoc. Professor

Department of Environmental and Occupation Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2010. 58 p.

Aim of the study. To evaluate a physical activity as ability to develop for healthy lifestyle and social skills in prisons of Lithuania among the prisoners man.

Methods. The research there are topical – instantaneous was done at 2009 in the first and second prisons of Pravieniskes. In the research were used two methods: the questionnaire and interview. Both at one and other of research participated only prisoners (men). The questionnaires consisted of three blocks of questions/propositions: I - demographics questions (age, education, duration of imprisonment, amount of previous convictions); II – questions about physical activity of prisoners. III – evaluation of social skills of prisoners according E.Gambrill (1995). For questioning of prisoners were chose structure interview according beforehand available a questions and predictable a questions succession. At questionnaire poll participated 320 prisoners. In interview were survey 17 already has mention occupant of prisons.

Results. An enough physically active prisoners consist 57.8% of all in research to had participated respondents. As shown study, physical active among prisoners are statistics significant relate to more young age. To asked: ,,Do you participate in competition of sport”? to establish fact physically active prisoners participate in such competition. But statistics significant of them is not so much like physically active one. Overall in competition don’t participating third physically active and two third of inactive one. Dominant education among physically active prisoners there are secondary, among inactive one – primary – prime education. A high or further education have less than 6.0% of all prisoners. Age of the physically active prisoners average for statistics significant there are less than inactive one, respectively 26 and 31.1 years (p=0.01). Health of physical of prisoners for statistics significant had increase more than mental one. Respectively 86.7% and 66.7% of prisoners p<0.001. Investigating prisoners satisfaction for them psychological state, care of medicine, quality of nutrition and condition of sport, we found, that physically active prisoners there are more fastidious for this one than physically inactive prisoners. Just for one’s state of psichological a physically active prisoners there are for statistics

significant more satisfied than physically inactive. Two of eleven had been analysing a socialial skills (does esay to start conversation with unknown people and responsible sense skill) was statistics significant (p<0.05), scilicet, that level of social skills of physically active prisoners there are higher than inactive one. Likelihood, that prisoners do possession well a responsible sense are physically active is 7.4 times higher than them who don’t have responsible sense. Analyze of statistics methods shown, that self – esteem of physically active prisoners are for statistics significant higher than inactive one p=0.033. Prisoners with low self – esteem wasn’t found.

Conclusions. Hypothesis, that prisoners of physical active level of social skills for statistics significant are difference from inactive one – wasn’t approve. Was accept hypothesis, which say that prisoners of physical active self – esteem is higher than inactive one.

SANTRUMPOS

PN – pataisos namai

GPN – gydymo pataisos namai

LAVL – Laisvės atėmimo vietų ligoninė NTI – nepilnamečių tardymo izoliatorius TI – K - tardymo izoliatorius – kolonija PN – AK – pataisos namai – atviroji kolonija PSO – pasaulio sveikatos organizacija

TURINYS

1.2. Nuteistųjų (suimtųjų) sveikatos prieţiūra ... 14

1.3. Socialinė reabilitacija laisvės atėmimo vietose ... 15

1.4. Kalinių fizinis lavinimas, mankšta, sportas ir poilsis ... 18

1.5. Sportas ir kalinių socializacija ... 21

1.6. Nuteistųjų savivertė ... 24

2. TYRIMO METODIKA IR OBJEKTAS... 27

2.1. Tyrimo kontingentas ... 27

2.2. Tyrimo instrumentas ... 27

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 28

3. REZULTATAI ... 29

3.1. Pataisos namuose kalinčių asmenų gyvensenos ypatumai ... 29

3.2. Fiziškai aktyvių ir pasyvių nuteistųjų socialinių įgūdţių ypatumai ... 36

3.3. Fiziškai aktyvių ir pasyvių nuteistųjų savivertės ypatumai ... 47

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49

IŠVADOS ... 53

LITERATŪRA ... 54

ĮVADAS

Ţmonijos gyvavimo istorijoje evoliucionavo ir kito socialinis ţmonių elgesys, būdai elgesiui reguliuoti ir nuostatos. Kai vienos rūšies reguliavimas nebesugebėdavo uţtikrinti socialinės santarvės, nepadėdavo palaikyti balanso tarp ,,teisinga“ ir ,,neteisinga“ arba sukeldavo kitokių neigiamų ir nepageidaujamų padarinių, pradėdavo formuotis kitos poveikio priemonės. Ne išimtis šiame procese ir Lietuva, tapusi paţangių tarptautinių ir regioninių struktūrų (NATO, Europos Sąjungos) dalimi. Keičiantis politinei situacijai, keitėsi valstybės, visuomenės, teisės, teisingumo ir kitų fundamentaliųjų kategorijų samprata. O visuomenės sugebėjimas socializuoti ţmogiškuosius santykius, kuriant ţmogaus teisių gynimo priemones, kartu ir pasinaudoti tomis priemonėmis, rodo visuomenės teisinės kultūros lygį. Mūsų šalies teisinė kultūra keičiasi: nors ir pamaţu, bet įsitvirtina naujos idėjos, naujas poţiūris į bausmę ir valstybės santykis su teise apskritai. Nuo bausmės, kaip atpildo uţ padarytą blogį, koncepcijos, pereinama prie kelių tikslų derinimo, apimant nubaudimą, auklėjimą ir reabilitaciją (Vaišvila, 2000).

Europos šalių mokslininkai ir penitencinės sistemos praktikai įrodė, kad nusikaltimų recidyvas priklauso ne nuo bausmės stiprumo ir ilgumo, bet nuo kriminalinės patirties, nuo nusikaltėlių tarpusavio bendravimo, ţinių ir įgūdţių įgijimo (Dermontas, 2005). Dar vieną pakartotinio nusikalstamumo sąlygojamą aplinkybę išskiria S. Kuklianskas (1995), teigdamas, kad nuteistųjų resocializacijos mecahanizme egzistuoja tokie trūkumai kaip proceso trūkinėjimas, pozityvių sąlygų grįţti į darbo rinką nebuvimas, nevyriausybinių organizacijų pasyvumas, specialistų profesionalumo stoka ir pan (Kuklianskas, 1995).

Pabrėţiama, kad fizinis lavinimas bei kita sportinė ir poilsinė veikla šiuolaikinėse kalinimo įstaigose tapo pagrindine veiklos, turinčios didelę reikšmę kalinių fizinei bei socialinei sveikatai, rūšimi. Ši veikla taip pat naudinga kalinimo įstaigų darbo organizavimui didelėse ir perpildytose įstaigose, kuriose jaučiama nuolatinė įtampa. Ji leidţia šią įtampą sumaţinti bei sudaro galimybes sveikai ir pozityviai iškrovai, kai kitos priemonės yra neprieinamos. Ši reţimų sfera kartu su darbu bei mokymu tapo visapusiškų reţimų bei kasdienio kalinių gyvenimo pagrindu. Nuo to laiko, kai buvo keliamas uţdavinys mankštai skirti minimalų laiką, šiuolaikiniai reţimai pasiekė tokį lygį, kai įspūdingos fizinio lavinimo, sporto ir poilsio programos reikalavimą kasdien daryti vien mankštą iš esmės pavertė anachronizmu. Laikui bėgant šios programos tapo vis profesionalesnės ir labiau specializuotos.

Tai būtina pripaţinti, turint galvoje įstaigos valdymą bei prioritetų nustatymą. Tai dar viena galima bendradarbiavimo su visuomene tiek pačioje įstaigoje, tiek uţ jos ribų, sritis, kurios plėtojimas priklauso nuo esamų aplinkybių bei galimybių (Europos kalinimo įstaigų taisyklių aiškinamasis memorandumas, 1987). Kai kurių autorių teigimu, sportuojant galima pagerinti ne tik fizinę bei emocinę sveikatą, bet išlavinti ir šiuos socialinius įgūdţius: bendravimo ir bendradarbiavimo, sprendimo priėmimo, gebėjimo laikytis nustatytų reikalavimų ir daug kitų (Eitzen, 1996). Kiti autoriai abejoja tokiu teigiamu sporto poveikiu. Sportinė veikla gali ugdyti ir neigiamus asmenybės bruoţus (dominavimą, priešiškumą, savanaudiškumą, grubumą, nepaklusnumą taisyklėms, nedrausmingumą) (Siegenthaler et al., 1997). Neretai kai kurios kontaktinės sporto šakos tampa kalinių santykių aiškinimosi vieta, neretai pasibaigiančios sunkiais suţalojimais (Sabo, 1994). Be to baiminamasi, kad kaliniai išugdytą fizinę jėgą gali panaudoti kaip ginklą priš pataisos namų pareigūnus ar prieš visuomenę išėję į laisvę (Katharine et al., 2005).

Taigi esant tokioms nevienareikšmiškoms fizinio lavinimo įtakoms išlieka aktuali mokslinė problema, ar tikrai sportas skatina socialinių įgūdţių formavimąsį, plečia ar riboja pozityvias asmens fizines ir emocines galias.

DARBO TIKSLAS

Įvertinti Lietuvos pataisos namuose kalinčių asmenų (vyrų) fizinio aktyvumo kaip sveikos gyvensenos ir socialinių įgūdţių formavimo (si) galimybes.

DARBO UŢDAVINIAI

1. Nustatyti Lietuvos pataisos namuose kalinčių asmenų gyvensenos ypatumus. 2. Palyginti fiziškai aktyvių ir fiziškai pasyvių nuteistųjų socialinių įgūdţių lygį. 3. Įvertinti ir palyginti fiziškai aktyvių ir fiziškai pasyvių nuteistųjų savivertę.

HIPOTEZĖS

1. Fiziškai aktyvių nuteistųjų socialinių įgūdţių lygis yra aukštesnis nei fiziškai pasyvių. 2. Fiziškai aktyvių nuteistųjų savivertė yra aukštesnė nei fiziškai pasyvių.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Suimtieji ir nuteistieji

2009 m. sausio 1 d. įkalinimo įstaigose buvo 8000 asmenų (100 000 gyventojų teko 239 įkalinti asmenys):

978 suimtieji, laukiantys teismo sprendimo;

7022 nuteistieji (108 nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, 101 nuteistųjų areštu); 200 nepilnamečių;

358 moterys; 90 uţsienio piliečių.

Laisvės atėmimo vietose 2008 m. vienu metu vidutiniškai buvo laikomi 7787 asmenys (2007 m. – 7860). Asmenų, laikomų kalinimo įstaigose, skaičius svyravo nuo 7719 iki 8000 (1 pav.). Nuteistųjų pasiskirstymas pagal grupes 2009 m. sausio 1 d.: lengvojoje grupėje – apie 7,8 proc., paprastojoje – 75,2 proc. ir drausmės grupėje – 5,2 proc (proc. skaičiuojamas nuo nuteistųjų skaičiaus atėmus areštuotus). Šis skaičius metų bėgyje kinta labai neţymiai (Kalėjimų departamento veiklos duomenys, 2008).

1 lentelė. Asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, pasiskirstymas pagal įstaigas 2008-01-01 Įstaigoje atliekančių bausmę

asmenų sk. Alytaus PN 1201 Kybartų PN 402 Marijampolės PN 1027 Panevėţio PN 269 Pravieniškių 1-ieji PN 645

Pravieniškių 2-ieji PN-AK 1171

59 Pravieniškių 3-ieji PN 290 Vilniaus 1-ieji PN 99 Vilniaus 2-ieji PN 471 Pravieniškių GPN 179 Kauno NTI-PN 217 LAVL 85 Kauno TI 331 Lukiškių TI-K 951 Šiaulių TI 603 Iš viso 8000

7860 78177889 7845 7894 7784 7744 7839_{7736 7719}7868 79418000 7787 7000 7200 7400 7600 7800 8000 8200 2 0 0 7 m . v id u rk is S a u s is V a s a ri s K o v a s B a la n d is G eg už ė B irž el is L ie p a R ug pj ūt is R ug sė jis S p a lis L a p k ri ti s G ru o d is 2 0 0 8 m . v id u rk is N u te is tų jų s ka ič iu s

1 pav. Asmenų, laikomų kalinimo įstaigose, skaičiaus kaita 2007-2008 m. (Kalėjimų departamento veiklos duomenys, 2008).

133 94 93 91 89 86 82 81 79 77 72 63 58 51 49 138 40 60 80 100 120 140 Kauno TI Lukiškių TI Pravieniškių 2 - ieji PN Kybartų PN Vilniaus 2-ieji PN Marijampolės PN LAVL Kauno NTI-PN Pravieniškių 1-ieji PN Alytaus PN Pravieniškių GPN Vilniaus 1-ieji PN Panevėžio PN Lukiškių kalėjimas Pravieniškių 3-ieji PN Pravieniškių AK Procentai

2 pav. Kalinimo įstaigų uţpildymas 2009-01-01 (Kalėjimų departamento veiklos duomenys, 2008).

P roc e nt a i 96 4 Vyrai Moterys

3 pav. Įkalintų asmenų pasiskirstymas pagal lytį 2009-01-01 (Kalėjimų departamento veiklos duomenys, 2008).

Analizuojant 2007–2009 metų duomenis matoma daugėjimo tendencija nuteistųjų, atliekančių bausmę uţ tyčinius nuţudymus ir nusikalstamas veikas, susijusias su narkotikais ir psichotropinėmis mediagomis. Sumaţėjo nuteistųjų, atliekančių bausmę uţ plėšimus ir vagystes, nors Policijos departamento duomenimis, būtent turtinių nusikalstamų veikų skaičius padidėjo labiausiai, ypač smulkių vagysčių. Tikėtina, kad jų augimo tempas ir toliau bus spartesnis nei kitų nusikalstamų veikų. Turtinių nusikaltimų skaičiaus didėjimą gali nulemti kelios prieţastys. Viena jų – ekonominių emigrantų ir tarp jų nusikalsti linkusių asmenų grįţimas į Lietuvą. Dar viena prieţastis – Baudţiamojo kodekso nuostatos, numatančios švelnesnę atsakomybę uţ vagystes iš patalpų, dėl ko šios veikos yra populiarios, kadangi net ir sulaikyti asmenys gali tikėtis sąlyginai nedidelės bausmės.

2009 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietose buvo kalinama 90 (2008 m. pradţiai – 72) uţsienio šalių piliečių. Iš jų – 69 uţsieniečiai, atliekantys laisvės atėmimo bausmę ir 21 – laukiantis teismo nuosprendţio. Didţioji dalis uţsienio piliečių nuteisti uţ nuţudymus (30,4 proc.), uţ nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medţiagomis (13 proc.) ir uţ sunkų sveikatos sutrikdymą (9 proc.).

2008 m. iš įkalinimo įstaigų, atlikus laisvės atėmimo bausmę, buvo išleista 3516 asmenų ir atlikus arešto bausmę – 1020. 2007 m. iš įkalinimo istaigu iš viso paleistas 4791 asmuo, iš jų: pasibaigus bausmės laikui 2771 (57,8 proc.), lygtinai paleisti iš pataisos istaigu 1978 (41,3 proc.).Teismų nuosprendţiais paskirto laisvės atėmimo bausmės laiko vidurkis 2008 m. – 5 m. 4 mėn. 20 d., realiai atliekamas laisvės atėmimo bausmės laiko vidurkis – 1 m. 11 mėn. 1 d.,

laikotarpio, praleisto iki nuteisimo tardymo izoliatoriuje, vidurkis – 7 mėn. 15 d. 2007 m. – 5 m. 3 mėn. 21 d., realiai atliekamas laisvės atėmimo bausmės laiko vidurkis – 1 m. 11 mėn. 14 d., laikotarpio, praleisto iki nuteisimo tardymo izoliatoriuje, vidurkis – 7 mėn. (Kalėjimų departamento veiklos duomenys, 2008).

P roc e nt a i 15 28 5 2 2 11 37 iki 18 m 18-21 m 21-30 m. 30-40 m. 40-50 m. 50-60 m. virš 60 m.

4 pav. Nuteistųjų pasiskirstymas pagal amţių 2008-01-01 (Kalėjimų departamento veiklos duomenys, 2008).

1.2. Nuteistųjų (suimtųjų) sveikatos prieţiūra

Medicininės paslaugos suimtiesiems ir nuteistiesiems yra teikiamos 14-oje sveikatos prieţiūros tarnybų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Įkalinimo įstaigose organizuojama trijų lygių sveikatos prieţiūra:

pirmasis lygis – ambulatorinė medicinos pagalba. Šias paslaugas teikia kiekvienoje įkalinimo įstaigoje esanti sveikatos prieţiūros tarnyba;

antrasis lygis – stacionarinė medicinos pagalba. Šias paslaugas teikia Laisvės atėmimo vietų ligoninė;

trečiasis lygis – medicinos pagalba viešosiose sveikatos prieţiūros įstaigose. Ši pagalba teikiama įkalintiems asmenims, kai Laisvės atėmimo vietų ligoninė neturi galimybių arba teisės (pagal turimą licenciją) suteikti reikalingos medicinos pagalbos.

2009 m. sausio 1 d. įkalinimo įstaigų sveikatos prieţiūros tarnybose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbo apie 100 gydytojų, 200 slaugos ir kitų medicinos specialistų bei 12

farmacijos darbuotojų. Tačiau nei vieni pataisos namai neturi etatinių darbuotojų atsakingų uţ gydomąją kūno kultūra ar trenerių besirūpinančių pilnaverčiu nuteistųjų fizininiu lavinimu. Nors to reikalauja Europos kalinimo įstaigų taisyklės.

2008 m. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko gydytis 2574 (2007 m. – 2436) ligoniai. Vidutinis gydymo laikotarpis sudarė 18,1 d. (2007 m. – 20,6) dienos.

Šiandien galiojantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymas įpareigoja laisvės atėmimo vietų sveikatos prieţiūros tarnybas teikti savo pacientams tokio pat lygio asmens sveikatos prieţiūros paslaugas, kokios yra teikiamos asmenims laisvėje. Uţ netinkamą, nekokybišką sveikatos prieţiūros paslaugų suteikimą ar suteikimą ne laiku laisvės atėmimo vietose laikomi pacientai gali reikalauti atlyginti jų sveikatai padarytą ţalą. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas pacientų sveikatos prieţiūros kokybės gerinimui, diegiant kokybės vadybos sistemą, virusinių B ir C hepatitų, ŢIV/AIDS, tuberkuliozės kokybiškai diagnostikai, nepertraukiamam pilnaverčiam gydymui ir prevencijai (Kalėjimų departamento veiklos duomenys, 2008).

1.3. Socialinė reabilitacija laisvės atėmimo vietose

Sudaryti tokias bausmės atlikimo sąlygas, kurios skatintų nuteistuosius gerai elgtis bausmės atlikimo metu ir nenusikalsti atlikus bausmę, yra vienas iš Kalėjimų departamento strateginių tikslų. Socialinės reabilitacijos procesas organizuojamas programiniu principu. Vis daugiau nuteistųjų suvokia dalyvavimą socialinės reabilitacijos projektuose ne tik kaip galimybę anksčiau išeiti į laisvę, bet ir kaip patiems naudingą ir reikalingą veiklą.

Pataisos įstaigose vykdomos 3 privalomos (parengtos Kalėjimų departamento) ir apie 90 įstaigose parengtų socialinės reabilitacijos papildomų programų. 2009 m. sausio 1 d. papildomose socialinės reabilitacijos programose dalyvavo 3643 (58 proc.) atliekantys bausmę asmenys. Pataisos įstaigose organizuota daugiau kaip 1346 kultūros ir sporto renginiai, per 5022 uţsiėmimai doroviniais, teisiniais, socialiniais klausimais.

Įkalinimo įstaigos susiduria su daugeliu specifinių problemų, sąlygojamų jose laikomų asmenų polinkio į asocialų ar kriminalinį elgesį bei psichikos ypatumų: nusikalstamumu įstaigos viduje, narkomanija, autoagresija ir saviţudybėmis. Todėl siekiant efektyvios nuteistųjų integracijos į visuomenę, maţinant jų pakartotinio nusikalstamumo riziką, kiekviena įkalinimo

įstaiga yra parengusi ir vykdo nuo 5 iki 19 specifinių, atitinkančių įstaigoje laikomų asmenų poreikius, programų, kuriose dalyvavimas grindţiamas savanoriškumo principu.

Vykdant socialinės reabilitacijos programas sėkmingai bendradarbiaujama su kitomis valstybės institucijomis, ypač esančiomis Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ministerijų reguliavimo srityje.

Beveik visose laisvės atėmimo vietose veikia bendrojo lavinimo mokyklų konsultaciniai punktai (išskyrus Kauno tardymo izoliatorių), profesinių mokyklų filialai (išskyrus Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Kauno tardymo izoliatorių, Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą, Šiaulių tardymo izoliatorių). 2008 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti nauja suaugusiųjų vidurinė mokykla Kybartų pataisos namuose.

2009 m. sausio 1 d. bendrojo lavinimo mokyklų filialuose, konsultaciniuose punktuose ir profesinių mokyklų filialuose mokėsi 1884 (30 proc.) nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę.

2008 m. pabaigoje bendrojo lavinimo mokyklų konsultaciniuose punktuose mokėsi 983 nuteistieji (2007 m. – 978).

2008 m. vidurinio išsilavinimo paţymėjimus gavo 50 nuteistųjų (2007 m. – 51), pagrindinio išsilavinimo – 121 (2007 m. – 90).

Taip pat įkalinimo įstaigose įsteigti laisvėje veikiančių profesinių mokyklų filialai. 2009 m. sausio 1 d. profesinių mokyklų filialuose mokėsi 991 (2008 m. pabaigoje – 1095) nuteistasis. Atsiţvelgiant į darbo jėgos rinkos paklausą, rengiami paklausesnių profesijų – kompiuterių operatorių, kirpėjų, stalių, stalių-apdailininkų, mūrininkų-apdailininkų, duonos kepėjų – specialistai.

P ro c e n ta i ₃₅ 36 20 2 1 6

Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis

Pagrindinis Pradinis Be išsilavinimo

5 pav. Nuteistųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą 2008-01-01 (Kalėjimų departamento veiklos duomenys, 2008).

Darbinių įgūdţių išsaugojimas, naujų, darbo rinkoje paklausių profesijų, įsisavinimas yra viena svarbiausių nuteistųjų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, sėkmingos integracijos į visuomenę sąlygų. Šią funkciją geriausiai galėtų atlikti valstybės įmonės, veikiančios prie pataisos įstaigų. Tačiau dėl esamų ekonominių sąlygų (didesnė dalis gamyboje naudojamų įrengimų yra neekonomiški, fiziškai ir moraliai susidėvėję; esant ribotai gaminamos produkcijos paklausai, maţėja valstybės įmonių gamybos mastai; apyvartinių lėšų stoka neleidţia keisti gamybos profilio, išplėsti apimčių) valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų šiuo metu įdarbinama tik penktadalis nuteistų laisvės atėmimu asmenų (Kalėjimų departamento veiklos duomenys, 2008). 19 14 5 17 14 30 7 32 0 10 20 30 Nuteistieji dirbantys valstybės įmonėse prie

pataisos namų Nuteistieji dirbantys ūkio darbus Nuteistieji besimokantys bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose, kosultaciniuose centruose Nuteistieji, užsiimantys individualia darbine kūrybine veikla Pr o c e n ta i 2008 2009 6 pav. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, uţimtumas

1.4. Kalinių fizinis lavinimas, mankšta, sportas ir poilsis

Kaip teigiama Europos kalinimo įstaigų taisyklėse, tinkamos fizinės ir dvasinės formos palaikymui kalinimo įstaigos reţimai privalo pripaţinti tinkamai organizuotos veiklos, uţtikrinančios gerą fizinę būklę, galimybės mankštintis ir ilsėtis, svarbą. Todėl pataisos ir auklėjimo reţimo rėmuose reikėtų parengti tinkamai organizuotą fizinio lavinimo, sporto ir kitos poilsio veiklos programą. Tam tikslui turi būti išskirta speciali patalpa, įrengimai ir prietaisai.

Kalinimo įstaigos administracija turėtų pasirūpinti, kad šiose programose dalyvaujantys kaliniai būtų tam fiziškai tinkami. Kaliniams, kuriems to reikia, turėtų būti organizuojami specialūs gydomojo fizinio lavinimo ir terapijos kursai, vadovaujami medikų.

Kiekvienam kaliniui, kuris nedirba lauke arba nėra laikomas atviro tipo įstaigoje, turi būti leidţiama, esant tinkamoms oro sąlygoms, vieną valandą per dieną vaikščioti arba mankštintis atvirame ore, jeigu įmanoma, apsaugant jį nuo atšiauraus oro (Europos kalinimo įstaigų taisyklės, 1987).

Kadangi fizinis lavinimas bei kita sportinė ir poilsinė veikla šiuolaikinėse kalinimo įstaigose tampa pagrindine veikla, turinčia didelę reikšmę kalinių sveikatai bei sudaro galimybes sveikai ir pozityviai iškrovai, kai kitos priemonės yra neprieinamos, todėl personalą, kuris organizuoja su tuo susijusias programas bei joms vadovauja, reikėtų skatinti, kad jis gerintų savo profesinius sugebėjimus bei statusą, nes jos tampa vis sudėtingesnės ir įvairesnės. Tai būtina pripaţinti, turint galvoje įstaigos valdymą bei prioritetų nustatymą. Be to tai dar viena galima bendradarbiavimo su visuomene tiek pačioje įstaigoje, tiek uţ jos ribų, sritis, kurios plėtojimas priklauso nuo esamų aplinkybių bei galimybių. Svarbu, kad vadovai bei fizinio lavinimo personalas pripaţintų šias programas bendrosios pataisos reţimų filosofijos sudėtine dalimi. Galima netekti daug naudingų visos įstaigos gyvenimui ir individualiam rengimui dalykų, jeigu ši veikla bus vykdoma izoliuotai nuo kitos pagrindinės reţimo veiklos, kurią ji papildo. Bet kuriuo atveju, šiai veiklai uţtikrinti bei esamų resursų optimizavimui būtinas kiek galima glaudesnis visos organizacinės struktūros elementų bendradarbiavimas (Europos kalinimo įstaigų taisyklių aiškinamasis memorandumas, 1987).

Dauguma autorių pabrėţia, kad trūksta mokslinių tyrimų, tiriančių kalėjimo poveikį nuteistųjų tolimiasniam gyvenimui. Esant pakankamam tokių tyrimų skaičiui būtų galima sumaţinti nuteistųjų kenčiančių skausmą skaičių (Liebling et al, 2005). Pasak mokslininkų,

sportas, fizinis aktyvumas ir poilsis yra viena iš priemonių galinčių turėti teigiamą poveikį kalinių reabilitacijai (Hagan, 1989).

Laiko ir vietos apribojimo metu sportas ir fizinis aktyvumas taip pat yra suvokiamas kaip fizinė psicho – socialinių problemų sprendimo priemonė. Pastebėta, kad tai turi įtakos streso bei emocinių konfliktų sumaţinimui (Sabo, 2001).

Daugeliui vyrų, sportas yra dalis formulės, skirtos formuoti lyčių tapatybei. Nuteistųjų tarpe labiausiai dominuoja kultūrizmas ir kovos menai, nes šios sporto šakos labiausiai įtakoja kalinių statusą, tapatybę bei reputaciją ir tai leidţia dominuoti tarpusavio santykiuose (Sabo, 1994).

Taigi šiuo atveju raumenys yra skiriamasis ţenklas pabrėţiantis vyriškumą. Tyrimais nustatytas tiesioginis ryšys tarp kalinčiųjų savigarbos ir viršutinės kūno dalies raumenų išsivystymo. Be to neretai geras raumenų išsivystymas tampa įspėjamuoju signalu apie galimą grėsmę kitiems. Kartu tai ir psichologinis ginklas (Messner, 1992).

Be psichologinės įtakos, neretai geras įdirbis sporto salėje padeda susikurti ir gerą kultūrinį bei socialinį kapitalą kalėjimo aplinkoje (Bourdieu, 1990). Tačiau kai kurios kontaktinės sporto šakos tampa kalinių santykių aiškinimosi vieta, neretai pasibaigiančios sunkiais suţalojimais (Sabo, 1994).

Apibendrinant galima teigti, kad sportas pataisos namuose sukuria scenarijų realizuoti vyriškumui, kuris yra išreiškiamas per socialinę praktiką (Sabo, 1994).

Teigiama, kad aukšto bei vidutinio intencyvumo nuolatinė fizinė veikla yra susijusi su maţesniu mirtingumu nei tų, kurie yra fiziškai pasyvūs. Mokslininkų įrodyta, kad visa tai tinka ne tik plačiajai visuomenei bet ir kaliniams (United States Department of Health and Human Services, 1996; Gibbons et al, 1995).

Taip pat fizinis aktyvumas gali sumaţinti depresijos bei nerimo simtomus, kuriuos sukelia kalėjimo aplinka. Taip pat sumaţinamas kalinių smurtas prieš kitus nuteistuosius ar personalą. Atsiţvelgiant į šiuos faktus, sveikatos skatinimo programos tapo labiau pripaţįstamos JAV visuomenėje (Amtmann, 2000).

Viena iš problemų pataisos namuose yra vyresnio amţiaus kalinių fizinis aktyvumas, kuris daţnai yra nepakankamas vien dėl to, jog jaunesni kaliniai neleidţia naudotis sportiniu inventoriumi (Amtmann, 2000).

Pagal rekomendacijas kaliniai turėtų turėti galimybę dalyvauti fizinėje veikloje 3-5 dienas per savaitę, nuo 20 iki 60 minučių per dieną. O fizinio krūvio intensyvumas turėtų būti tarp 55 proc. ir 90 proc. nuo maksimalaus širdies susitraukimų daţnio. Daţnai kaliniai yra linkę puoselėti tik viršutinę kūno raumenų sritį (pečių lankas ir krūtinė), tačiau pagrindą turėtų sudaryti visų kūno raumenų grupių vystymas (Amtmann, 2000).

Daţniausiai kylančios problemos susijusios su kalinių fiziniu aktyvumu:

Baiminamasi, kad kaliniai išugdytą fizinę jėgą gali panaudoti kaip ginklą prieš pataisos namų pareigūnus, kitus kalinius ar prieš visuomenę išėję į laisvę.

Dauguma mokesčių mokėtojų nenori, kad jų pinigai būtų naudojami siekiant suteikti geresnias sąlygas nuteistiesiems.

Sporto įranga gali būti panaudojama kaip ginklai ar priemonė pabėgti. Sportuodami kaliniai gali susiţeisti (persitemti).

Vyrauja nuomonė, kad kalėjimai neturėtų būti ta vieta, kur kaliniai gerai leidţia laiką sportuodami.

Sportinė veikla neretai įtakoja nelegalių preparatų (steroidai) vartojimą bei jų platinimą (National Correctional Recreation Association, 2000).

Teigiama fizinės veiklos nauda kalėjime:

Galima naudoti kaip skatinamąją priemonę uţ gerą elgesį. Gerina savigarbą, greičiau bėga laikas, maţina įtampą.

Galima sumaţinti išlaidas skirtas sveikatos prieţiūrai, ypač vyresnio amţiaus kalinių. Sportuojantys kaliniai reikalauja maţiau dėmesio, juos lengviau kontroliuoti – stebėti. Maţiau kalinių vykdis draudţiamą veiklą, nes nenorės prarasti privilegijų.

Išėjus į laisvę daugiau kalinių bus darbingi.

Sportuojantys kaliniai, maţiau linkę nusikalsti pakartotinai (National Correctional Recreation Association, 2000).

Kaip ir visuomenėje, dauguma nuteistųjų turi galimybę naudotis galimybe fizinei veiklai, bet nėra motyvacijos, arba neţino nuo ko pradėti. Ši problema gali būti sprendţiama įgyvendinant nuteistųjų švietimo programas apimant tam tikrus modulius. Kalėjimų administracija ir personalas turėtų skatinti ir suteikti galimybę dalyvauti fizinėje veikloje (Amtmann, 2000).

Reguliarus fizinis aktyvumas gali sumaţinti įkalinimo ţalą ir turėti teigiamą poveikį kalinių gyvenimui jiems išėjus į laisvę (Miller, 1998).

20 – ajame amţiuje sportas stiprina savo dalyvavimą kalėjimuose, o galimybę uţsiiminėti sportine veikla suteikia nacionaliniai bei tarptautiniai įstatymai ir taisyklės (The Norwegian Prison Act, 1958).

Kai kuriuose kalėjimuose, kalėjimų pareigūnai gali dalyvauti sporto renginiuose kartu su kaliniais, o kai kur jie net privalo tą daryti. Kituose kalėjimuose pareigūnams neleidţiamai to daryti dėl galimo saugumo lygio sumaţėjimo (Johnsen, 2001).

Paieškos nacionalinėse ir tarptautinėse duomenų bazėse rodo, kad yra nedaug publikacijų tema ,,Sportas kalėjime” (Johnsen, 2001).

Diskusijos su kaliniais rodo, kad raumenų masės ugdymas yra susijęs su kalinių buvimu kalėjime”. Geresnės galimybės sportuoti gali būti traktuojamos kaip prekė, kurios kaina geras kalinių elgesys (Johnsen, 2001).

1.5. Sportas ir kalinių socializacija

Analizuodama socializacijos sampratą Leliūgienė, (2003). paţymi, kad socializacija yra procesas arba, kitaip tariant, mechanizmas, kurio metu asmuo nuo pat maţens įgyja ţinių apie įvairias elgesio subtilybes, išsiugdo visuomenei suprantamus bei priimtinus įgūdţius, išmoksta laikytis visuomeninių taisyklių, perima kultūros tradicijas tam, kad galėtų visavertiškai funkcionuoti visuomenėje kaip socialus, visavertis pilietis.

Tačiau ne tik vaikystėje vyksta socializacija, suaugęs ţmogus taip pat nuolat dalyvauja šiame procese, perimdamas iš socialinės aplinkos visuotinai priimtinas vertybes, todėl šis procesas dar laikomas permanentiniu, t.y. trunkančiu visą asmens gyvenimo laikotarpį (Jovaiša, 2002). Asmuo, gyvendamas nuolat besikeičiančioje visuomenėje, neišvengiamai susiduria su socialinėmis problemomis, kurios glūdi jį supančioje aplinkoje. Pastaruoju metu daug diskutuojama apie tokias socialines negeroves kaip skurdas, uţimtumo stoka, socialinių ligų (alkoholizmo, rūkymo, narkotinių medţiagų vartojomo ir kt.) plitimas, dėl kurių socialūs visuomenės nariai tampa socialinės rizikos grupės asmenimis, iškritusiais iš pozityviosios socializacijos proceso (Kvieskienė, 2005).

Kadangi socializacija yra ilgalaikis, dinamiškas ir daugiamatis vyksmas, tai jos apibrėţtys mokslinėje literatūroje varijuoja priklausomai nuo to, kas šiame procese laikoma itin reikšmingu. Iš čia socializacijos paradigmomis gali būti: visuomenės sukauptos patirties perėmimas, socialinio statuso ir socialinių vaidmenų įgijimas, individo sąveika su socialine

aplinka ir adaptacija joje, visuomenės vertybių pasirinkimas ir internalizacija, individualios patirties kaupimas ir taikymas, socialinis aktyvumas ir kt. (Kvieskienė, 2003).

Nuteistieji arba jau laisvės atėmimo vietose bausmę atliekantys asmenys priskiriami prie rizikos grupės, kadangi būdmai įkalinti jie praranda reikalingus įgūdţius: bendravimo, mokymosi, profesinius (Nukentėjusiųjų asmenų ir socialinės rizikos grupių socialinės apsaugos politika, 2005), taip pat, susilpnėja ar netgi nutrūksta socialiniai santykiai su šeima, kitomis formaliomis ir neformaliomis visuomenės narių grupėmis (Galaguzova, 2002).

Kaip teigia humanistinės teorijos atstovas A.Maslow (1997), visų pirma tenka atsakyti: kokios turi būti visuomenės aplinkos sąlygos, kad jos paskatintų ţmogų pasirinkti aukščiausias vertybes, o taip pat kaip padėti pačiai visuomenei tapti geresnei.

Tam, be abejo, itin svarbi individo sąveika su kultūra, skatinanti tiek sociokultūrinių vertybių internalizaciją, kaip optimalios socializacijos pamatą, ir drauge humanizuojanti santykius su aplinka, tiek ţadinanti individo kūrybinį aktyvumą bei palaikanti etninio identiteto formavimąsi, vykstantį ne tik bendrosios kultūros, bet ir subkultūros kontekste (Bitinas, 2000). Šitaip socializacijos procese iš kartos į kartą perduodama ir pasisavinama kultūra, sociologų (Broom et al., 1992) poţiūriu, leidţia ne tik visuomenei išsilaikyti, bet ir kuria bei formuoja individualią asmenybę.

Kitų autorių atlikti tyrimai leidţia teigti, kad yra maţai prieţasčių daryti išvadai, jog laikas praleistas kalėjime neturi pastebimo neigiamo poveikio ar pastebimos teigiamos įtakos kalinių socialiniams įgūdţiams (Lawson et al., 1996), kadangi kalėjimas kaip organizacija turi intencyvią socialinę aplinką. Kaliniai privalo remtis socialiniais įgūdţiais siekiant įsisavinti kalėjimo kultūrą, taip pat bendraujant su darbuotojais ir kitais nuteistaisiais siekiant tiek materialinės tiek nematerialinės naudos.

Socialiniai įgūdţiai suteikia galimybes tinkamai ir veiksmingai bendrauti su kitais ţmonėmis. Ţmonės, kuriems trūksta pagrindinių socialinių įgūdţių patiria nemaţai psichologinių ir socialinių problemų. Kai kurie faktai rodo, kad trūkumas socialinių įgūdţių yra susijęs su nusikalstama veikla (Freedman et al., 1978, Spence at al., 1981).

Tam tikrais momentais sportas (fizinė veikla) paliečia mus visus. Kartais sportas būna spontaniškas, o kartais reguliarus. Ţaizdami mes išmokstame kurti ribas, jausti laiką, erdvę ir tikslus. Kartais sportinę veiklą įtakoja skirtingi socialiniai struktūriniai ryšiai ir kultūra.

Taisyklės sporte yra ne šiaip sau spontaniškai atsiradusi individuali kūryba - o kultūros produktas, kuris atsiranda iš kolektyvinės socialinės patirties dalyvių.

Kai kurie autoriai bando įrodyti sporto ryšį su ţaismingumu, dvasine laisve ir jos vykdymu kaip to reikalauja ţmogaus prigimtis. Sportas yra daug daugiau nei pramoga arba vaikiškos fantazijos – tai yra ataskaita apie ţmogaus galimybes, o taip pat ir šiuolaikinės religijos dalis.

Sportas kalėjime neva tarnauja tam tikroms represinėms ideologinėms funkcijoms: suteikia apgaulingą pabėgimo (atsiribojimo) jausmą ir taip veikia kaip kompensacinis egzistavimo mechanizmas, maţina revoliucinį potencialą ir simboliškai susiję su teisėtumo atkūrimu.

Tačiau sportas negali padėti absoliučiai visose bėdose.

Sportas yra būtina siekiant atverti galimybę bendradarbiavimo veiksmams. Ribos esančios pataisos namuose nebūtinai apriboja, tačiau gali net ir išplėsti pasirinkimą bei galimybes sporte. Organizuojami sporto konkursai kalėjimuose daţniau turi demarkacinį tikslą nei paprastą ţaidimo formą, tačiau tai nereiškia, kad ten sportas kaţkaip skiriasi nuo sporto laisvėje (Gruneau, 1980).

Esami moksliniai tyrimai teigia, kad įvairios programos prisideda prie galutinio tikslo – nusikalstamumo maţinimo, taip pat padeda išvengti rutinos, sporto pasiekimai didina savigarbą, sporto lyderiai tampa pozityviais pavyzdţiais kitiems, taip pat sustiprinamos uţimtumo perspektyvos. Savigarba ypač svarbi paauglių tarpe, kurios pagrindas yra jausmų bei tapatybės atskleidimas per socialinius ryšius (Roberts, 1992; Rosenthal, 1982; Trujillo, 1983; Nichols et al., 1996; Ewart, 1983; Hendry et al., 1993).

Siekiant fizinio aktyvumo programų efektyvumo, reikia, kad tos programos būtų suderintos su nuteistųjų poreikiais įtraukiant socialinių įgūdţių ugdymą per jų pačių aktyvų dalyvavimą (Hedderman at al., 1997).

Komandinės sporto šakos moko kalinius kaip ţaisti kartu ir rodyti pagarbą vienas kitam. Dirbdami kartu kaliniai ugdo savo socialinius įgūdţius (Cartwright et al., 1953).

Neretai vyrauja tokia nuostata, kad kalinys yra tas ţmogus, kuris visada slepia savo jausmus ir atrodo nesukalbamas. Šios charakteristikos gerokai skiriasi nuo tų, kurios vyrauja musų kasdieniniame gyvenime, kur ţmogus myli, rūpinasi ir uţjaučia. Visuomenėje labiausiai pabrėţiama kalinių aštri hierarhinė sistema, kuri egzistuoja ne tik tarp kalinių, bet ir santykiuose

su priţiūrinčiu personalu (HSU, 2005). Tačiau tyrimai rodo, kad kalinių vyriška tapatybė niekuo nesiskiria nuo vyrų esančių laisvėje.

Sportas nuteistiesiems yra svarbus veiksnys siekiant atsispirti psichologiniam spaudimui bei padeda lengviau išgyventi drausmines sankcijas. Kai kurie kaliniai mano, kad kiti veiksniai, tokie kaip psichikos stabilumas, teisės ţinojimas, socialiniai įgūdţiai, amţius, reputacija iš laisvės yra ne maţiau svarbūs uţ didelį ir stiprų kūną tarpusavio santykiuose. Dauguma kalinių turi tatuiruočių, kurios padeda atkreipti dėmesį į tarsi ginklais tapusius pečių ar krūtinės raumenis (Johnsen, 2001).

Kaip jau minėjome šio darbo įvade, sportuojant galima išlavinti šiuos socialinius įgūdţius: bendravimo ir bendradarbiavimo, sprendimo priėmimo, gebėjimo laikytis nustatytų reikalavimų. Be to, sportavimas gali skatinti psichosocialinį asmenybė vystymąsi, t.y. didinti savigarbą, pasitikėjimą savo gebėjimais, emocinį pastovumą (Eitzen, 1996). Kiti autoriai abejoja tokiu teigiamu sporto poveikiu. Sportinė veikla gali ugdyti ir neigiamus asmenybės bruoţus (dominavimą, priešiškumą, savanaudiškumą, grubumą, nepaklusnumą taisyklėms, nedrausmingumą) (Arnold, 1994; Siegenthaler 1997). Sportas gali turėti įtakos ţalingiems įpročiams, pavyzdţiui, alkoholio vartojimui, sportininkams gali būti būdingas siauresnis interesų ratas, nesugebėjimas bendrauti su bendraamţiais per didelis psitikėjimas savimi (Šukys, 2001).

Todėl galime daryti prielaidą, kad nepakankamas sportuojančių kalinių socialinis ugdymas, laimėjimų ar gerų sportinių rezultatų, ypač bet kokiomis priemonėmis, reikalavimai bei sportinės nesėkmės gali riboti asmenybės socialinę kompetenciją, sukelti neigiamų emocijų, priešiškumą kitų atţvilgiu, polinkį į depresiją, didesnį polinkį į narkotines medţiagas.

1.6. Nuteistųjų savivertė

Ţema savivertė įtakoja daugelį socialinių bėdų, nuo blogų akademinių rezultatų, šeimyninės nesantaikos, smurtinių nusikaltimų ir iki piknaudţiavimo narkotikais (Bushman et al., 1998), todėl individo sėkmei ir pilnatvei savigarbos jausmas yra gyvybiškai svarbus (Butkienė ir kt., 1993). Save vertinant, pagrindinis vaidmuo teikiamas ţmogaus jausmams, tam, ką jis jaučia ir išgyvena savo atţvilgiu (Valcikas, 1991). Tyrimais nustatyta, kad neigiamas savęs vertinimas susijęs ne tik su motyvacijos stoka, nesėkmėmis moksle bei kitose srityse, bet ir nesugebėjimu prisitaikyti visuomenėje (Butkienė ir kt., 1993) bei nepasitenkinimo savimi ir menkavertiškumo jausmu.

Aukštai save vertinantis ţmogus išgyvena pasididţiavimo savimi, savosios vertės jausmą, (Valcikas, 1991). Pagrindiniai faktoriai, nulemiantys savęs vertinimą, yra šeima ir mokykla (Butkienė ir kt., 1993).

Daugelio autorių darbuose savęs vertinimas apibūdinamas kaip svarbiausia asmenybės struktūros dalis, betarpiškai veikianti ţmogaus elgesį ir veiklą, bei laikomas viena iš asmenybės charakteristikų (Klasevičienė ir kt., 2004), arba kaip viena svarbiausių individo socialinio funkcionavimo dimensijų (Kutkienė, 2008). Vienoks ar kitoks savęs vertinimo lygis susiformuoja vertinant savo veiklos rezultatus ir suvokiant, kaip tave vertina kiti (Endriulaitienė ir kt., 2004).

Įvairios psichologinės teorijos savęs vertinimą apibrėţia kaip sudėtingą sistemą, susijusią su kitais psichiniais dariniais įvairioje veikloje, bendravimo lygiuose ir formose, kognityvinėje, emocinėje ir dorovinėje asmenybės raidose (Grigaitė ir kt., 1991; Jackevičius, 1984).

Kaip paţymi kai kurie autoriai, ţemas savęs vertinimas daţnai būna susijęs su įvairiais negatyvaus elgesio pasireiškimais. H. B. Kaplanas (1980) teigia, kad kai dėl kokių nors prieţasčių formuojasi ţemas savęs vertinimas, savigarbos poreikis tampa ypač aktualus ir verčia ţmogų ieškoti įvairiausių jo patenkinimo būdų.

Adekvatus savęs vertinimas ţmogui leidţia kritiškai ţvelgti į save, suderinti savo galimybes su įvairaus sunkumo uţdaviniais ir aplinkinių reikalavimais (Peaнa, 2003). Neatitinkantis tikrovės savęs vertinimas (neadekvačiai aukštesnis arba ţemesnis) gali tapti konfliktų ir išgyvenimų prieţastimi, ypač susidūrus su įvairiais sunkumais, nesėkmėmis, nauju patyrimu ar konkurencija. Neadekvatus savęs vertinimas deformuoja asmenybę, sudaro palankias sąlygas neigiamiems bruoţams susiformuoti (pvz., nepasitikėjimui, nekritiškumui, konfliktiškumui ir t. t.) ir kartu apsunkina normalų psichinį vystymąsi (Bulotaitė, 1995; Valickas, 1991).

Tradiciškai nusikalstamumas yra siejamas su ţema savigarba. Kaliniai, kurie yra emociškai stabilesni, kurie maţiau atviri naujiems neigiamiems patyrimams ir kurie dalyvaja įvairiose konsultacijose ar švietimo programose turi aukštesnę savivertę.

Trūkstama mokslinių darbų tiriančių kalinių savivertės ryšį su įkalinimu.

Atlikti tyrimai rodo, kad ţema savigarba yra susijusi su agresyviu elgesiu ir smurtu (Anderson, 1994; Gondolf, 1985; Long, 1990; Oates and Forrest, 1985; Toch, 1969/1993).

Kiti tyrimai rodo, kad asmenys su ţema saviverte linkę į agresyvų elgesį vien tam, kad padidinti savivertę (Jankowski, 1991; Toch, 1969/1993).

Gullone et al., (2000) nustatė, kad nuteistieji yra ţymiai ţemesnės savivertės lygio nei kad laisvėje esančių ţmonių.

Sportuojant atsiranda pasitenkinimas savo fizine išvaizda, stiprėja fizinė kompetencija (Jackson et al., 1986), puoselėjamos teigiamos emocijos, leidţiama patirti laimėjimų, o tai kelia motyvaciją, susidomėjimą sportu ir gerina savivertę (Mikelkevičiūtė ir kt., 2003).

2. TYRIMO METODIKA IR OBJEKTAS

Tyrimas yra lokalus – momentinis, atliktas 2009 metais, balandţio mėnesį, Pravieniškių I-uosiuose ir II – I-uosiuose pataisos namuose. Tyrimas buvo atliktas gavus leidimus bei suderinus visas detales su Kalėjimų departamentu (2009-03-24, Nr.15-940), Pataisos namų administracija bei su KMU Bioetikos centru (2009-02-27 Nr. BC-VSF (M)-116). Visi tiriamieji turėjo teisę apsispręsti dėl savarankiško dalyvavimo tyrime.

2.1. Tyrimo kontingentas

Tyrimo imties dydis buvo nustatytas remiantis Epi Info programa. Anketinėje apklausoje dalyvavo 320 nuteistųjų: 200 nuteistųjų asmenų iš Pravieniškių II–ųjų pataisos namų ir 120 iš Pravieniškių I – ųjų pataisos namų. Taikytas patogiosios imties atrankos principas. Iš viso tyrime panaudotos 306 anketos. Nuteistųjų skaičius šiuose pataisos namuose atitinkamai yra 1231 ir 677. Nuteistieji anketas pildė savarankiškai priţiūrint tyrėjui. Pagrindinis atrankos kriterijus buvo tai, kad nuteistasis būtų pilnametis, todėl šiuo atveju tyrime galėjo dalyvauti visi norintys.

2.2. Tyrimo instrumentas

Atliekant tyrimą buvo taikyti du tyrimo metodai – anketinė apklausa ir interviu. Tiek viename tiek kitame tyrime dalyvavo tik nuteistieji. Anketą (klausimyną) sudarė keturi klausimų/teiginių blokai: I – demografiniai klausimai (amţius, išsilavinimas, kalėjimo trukmė, teistumų skaičius); II – klausimai/teiginiai apie nuteistųjų asmenų fizinę (sportinę) veiklą ir tam sudarytas sąlygas (sportavimo dţnis, motyvai, naudojamas sportinis inventorius, sporto įtaka jų sveikatai bei gyvensenai, sąlygos sportinei/fizinei veiklai ir t.t.); III – kalinčiųjų socialinių įgūdţių vertinimas pagal E.Gambrill (1995), klausimai adaptuoti (pritaikyti) šiam tyrimui (mokėjimas atsisakyti, reagavimas į pastabas, mokėjimas prieštarauti, atsiprašymas, pripaţinimas klydus, pradėti pokalbį, paprašyti pagalbos ir kt.); IV – nuteistųjų savęs vertinimas. Naudota Rosenbergo sudaryta iš dešimties teiginių vertinimo skalė.

Nuteistųjų apklausai pasirinktas struktūruotas interviu pagal iš anksto turimus klausimus ir numatant klausimų eiliškumą. Interviu metu gauta informacija analizuota kokybinės turinio analizės metodu, t.y. gauta pirminė informacija buvo susisteminta, išskiriant tam tikrus atskirus pirminio teksto teiginius apibendrinančius kategorijas: socialinė kompetencija, tarpusavio

santykiai ir santykiai su aplinka, ateities planai, fizinė (sportinė) veikla. Kiekvienos kategorijos tam tikros savybės ar poţymiai, rodantys kategorijos pasireiškimą ir esantys reikšmingi teoriniu aspektu, traktuoti kaip subkategorijos (motyvuota veikla, savarankiškumas, atsakingumas, atsispyrimas neigiamai įtakai, savo klaidų pripaţinimas, nuomonės turėjimas ir gebėjimas ją išreikšti, ateities planų turėjimas, pasitikėjimas savimi ir kitais, bendradarbiavimas ir kt.).

Analizuojant tyrimų duomenis respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes: sportuojančius ir nesportuojančius. Pakankamai sportuojančiais laikyti tie respondentai, kurie sportuodavo ne maţiau kaip vieną valandą per dieną ir nemaţiau kaip tris dienas per savaitę.

Savivertės rodiklis buvo suskirstytas į aukštą (1-18 balų), vidutinę (19–30 balų) ir ţemą (31–40 balų).

Interviu metodu apklausta 17 minėtųjų pataisos namų gyventojų (10 Pravieniškių II– uosiuose ir 7 I–uosiuose pataisos namuose). Šis tyrimas kaip ir anketavimas buvo atliktas 2009 metais balandţio mėnesį. Kokybinis tyrimas buvo pasirinktas kaip papildantis kiekybinį ir dėl to, kad taip galima atskleisti reiškinį ,,iš vidaus’’ ir detaliau paanalizuoti kylančias problemas. Interviu buvo įrašomas į diktafoną. Vidutinė interviu trukmė - 5,1 min. Pravieniškių II – uosiuose pataisos namuose interviu buvo atliktas be pašalinių asmenų, atskirame kabinete. Pravieniškių I – uosiuose pataisos namuose interviu buvo atlikamas stebint vienam iš personalo darbuotojų.

Interviu tiriamųjų teistumų skaičius svyravo nuo 1 iki 6 (vidurkis 1,9±1,6). Amţius nuo 19 iki 48 (vidurkis 25,9±6,8 metai).

Daţniausias nuteistųjų išsilavinimas – vidurinis.

Tyrimo objektas - Lietuvos pataisos namuose kalinčių asmenų fizinis aktyvumas.

2.3. Statistinė duomenų analizė

Anketinės apklausos duomenys apdoroti statistinių duomenų programomis: SPSS ir Excel. Duomenys apdoroti apskaičiuojant rodiklių absoliutinius dydţius ir procentines išraiškas. Ryšio tarp kintamųjų analizei taikėme neparametrinės statistikos asociacinės analizės χ2

metodą. Skirtumui tarp dviejų poţymių vidutinių dydţių lyginti naudojome Stjudento (t) kriterijų. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais esant ne didesnei nei kaip 5 proc. paklaidai (p<0,05), taip pat panaudota dvejetainė logistinė regresija (angl. binary logistic regression).

3. REZULTATAI

3.1. Pataisos namuose kalinčių asmenų gyvensenos ypatumai

Anketinės apklausos rezultatų duomenimis, pakankami fiziškai aktyvūs (sportuojantys ar kita fizine veikla uţsiimantys) nuteistieji sudarė 57,8 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų.

Nuteistųjų interviu atsakymus kaip šie suvokia kas tai yra pakankamas fizinis aktyvumas, galima suskirstyti į 3 subkategorijas:

Tie kurie nurodo tikslų laiką pakankamam fiziniam aktyvumui nustatyti Daţniau konkrečius skaičius savo apibrėţimuose minėjo fiziškai aktyvūs kaliniai: ,,aš

manau pakankamai aktyviai tai kuris maždaug taip į dieną vidutiniškai, galima sakyt, 1,5 val. praleidžia sportuojant, jį galima laikyti aktyviu, nu čia jeigu susiję su sunkiąja atletika daleiskim, jei lengvąją tai aš nežinau iš tikrųjų, taip 3–4 val. iš tikrųjų reikėtų”. Vienas iš fiziškai aktyvių

apklaustųjų pateikė itin tikslų apibrėţimą, kuris yra minimas ir PSO literatūros šaltiniuose: ,,jeigu

aš neklystu ten yra pie 30 min. tris kartus per savaitę, ar kažkas, yra normatyvas nustatytas”.

Atsakymai be tikslių laiko apibrėţimų

Tokius atsakymus daţniau pateikdavo maţiau sportuojantys arba visai nesportuojantys nuteistieji: ,,tai aš manau, kad toks va kaip aš, karts nuo karto pažaidžia krepšinį, tinklinį,

pabėgioja karts nuo karto, rytais mankštą padaro”, ,,sportuojantį dažnai, kaip sakant, taip nu rytais pabėgiojantį, ne kokį narkomaną ar alkoholiką. Krepšinį žaidžia, futbolą”.

Atsakymai remiantis savo asmenine patirtimi

Tik sportuojantiems kaliniams būdingi atsakymai: ,,nu nežinau, jeigu sportuoja ten... aš

pvz. dvi dienas einu, dvi ne, tai as skaitau, kad va jei žmogus eina dvi dienas ir daugiau tai jis aktyvus”.

Pagrindinės prieţastys skatinančios kalinius sportuoti yra šios: sveikatos gerinimas (59,9 proc.), sportinės formos palaikymas (74,0 proc.) bei sportinių rezultatų siekimas (36,2 proc.). Maţiausiai nuteistiesiems rūpi fizinė veikla kaip bendravimą skatinanti socialinė priemonė (2,8 proc.).

Analizuojant šį klausimą interviu metodu yra pastebimos 3 subkategorijos, skatinančios nuteistuosius sportuoti:

Sportuoja nuo vaikystės

Buvę sportininkai profesionalai

Dalis nuteistųjų yra buvę profesionalūs sportininkai: ,,nuo vaikystės sportuoju, kad gerai

jaustis, kaip hobi ir pradžioj iš sporto gyvenau”, ,,Aš jau nuo... laisveje 10 metų futbolą žaidžiantis esu žmogus ir visą gyvenimą kažkaip nuo pat vaikystės kažkaip pradėjau, tai ta lankiau, paskiau buvau profesionalus futbolistas buvau, gaudavau už tai atlyginimą ir man buvo darbas kaip sportas”.

Pradėjo sportuoti patekę į pataisos namus

,,laisveje niekada nesportavau, čia pamačiau kiek daug žmonių sportuoja ir taip pabandžiau ir patiko”, ,,aš kalėjime atsisėdau 2007 m. ir pradėjau ten sportuoti, nes nebuvo ką veikti”.

Daţniausiai pasitaikančios prieţastys dėl kurių nuteistieji atsisako fizinės (sportinės) veiklos yra šios: sveikatos problemos (26,8 proc.), dėl to kad tingi arba mano kad tai yra beprasmis dalykas (~ 8 proc.) ir kitos prieţastys (20,6 proc.).

Sveikatos problemos kaip prieţastis neleidţianti sportuoti daţniausiai buvo minima ir interviu metu: ,,dėl sveikatos problemų pagrinde, sveikatos sutrikimų. Ten silpna vat buna

pastoviai, ten vaistus reikia gerti, galvos yra vat smegenų trauma”, ,,pas mane yra fizinės traumos, yra raktikaulio lūžis ir galvos trauma, man spaudimas sukyla” . Dar viena šio klausimo

subkategorija yra:

Rūpestis (ilgesys) šeimai

,,ne tas galvoje ištikrųjų, galvoje visai kas kita, ar eiti ten su štanga – kilnoti. Ir kur sukasi galvoje apie laisvę, ten žmona yra ir vaikas, ištikrųjų, tai ne tas galvoj”.

Kaip parodė tyrimas, fizinis aktyvumas nuteistųjų tarpe yra statistiškai reikšmingai susijęs su jaunesniu amţiumi (1 lentelė.). Sportuojančių nuteistųjų priklausančių 18 – 25 metų amţiaus grupei yra dvigubai daugiau nei esančių 26 – 35 m. grupėje ir 9 kartus daugiau nei tų kuriems virš 35 m. (1 lentelė).

1 lentelėje matyti, kad tarp nuteistųjų kalinčių trumpesnį laiką sportuojančių yra daugiau nei kitose laiko kategorijose, tačiau skirtumai nėra tokie dideli kad būtų statistiškai reikšmingi.

Lyginant sportuojančius ir nesportuojančius kalinius pagal teistumų skaičių, nustatėme, kad daugiau kartų teistų respondentų tarpe (nuo 2 iki 4, ir nuo 5 iki 10) sportuojančių yra daugiau nei tų kurie teisti vieną kartą (1 lentelė).

Dominuojantis kalinių išsilavinimas sportuojančiųjų grupėje yra vidurinis, tarp nesportuojančių – pradinis-pagrindinis. Aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą turi maţiau nei 6 proc. nuteistųjų. Statistinė duomenų analizė parodė, kad nėra reikšmingo skirtumo lyginant šias dvi grupes išsilavinimo atţvilgiu (1 lentelė).

1 lentelė. Sportuojančių ir nesportuojančių respondentų pasiskirstymas pagal amţių, teistumų skaičių, kalėjimo trukmę ir išsilavinimą.

Poţymis Poţymio reikšmės Sportuojantys

N (Proc.) Nesportuojantys N (Proc.) p Nuteistųjų amţius (metai) 18-25 108 (61,4) 55 (43,0) 0,001 26-35 56 (31,8) 36 (28,1) 0,001 35 + 12 (6,8) 37 (28,9) 0,001 Teistumų skaičius (kartai) 1 70 (40,9) 72 (57,6) 0,002 2-4 70 (40,9) 46 (36,8) 0,077 5-10 31 (18,1) 7 (5,6) 0,001 Kalėjimo trukmė (mėnesiai) 1-24 87 (52,4) 57 (47,9) 0,299 25-48 51 (30,7) 33 (27,7) 0,146 49 + 28 (16,9) 29 (24,4) 0,175 Nuteistųjų išsilavinimas Pradinis-pagrindinis 66 (37,9) 51 (39,8) 0,164 Vidurinis 76 (43,7) 43 (33,6) 0,6 Aukštesnysis- aukštasis 6 (3,4) 10 (7,8) 0,152 Kita 26 (14,9) 24 (18,8) 0,316

Paaiškinimas: χ2_{= 27,441, lls=2 (nuteistųjų amţius), χ}2_{=13,325 , lls=2, (teistumų skaičius), χ}2_{=2,440, lls=2 (kalėjimo}

trukmė), χ2_{=5,270, lls=3, (išsilavinimas) lyginant sportuojančius ir nesportuojančius kalinius.}

1 pav. rodo kiek nuteistųjų sportuodavo laisvėje. Ţinodami kiek kalinių sportuoja dabar (57,3 proc. n=177), galime teigti jog pusė pataisos namuose sportuojančių nuteistųjų šį įprotį įgijo dar būdami laisvėje, tuo tarpu trečdalis laisvėje sportavusių apklaustųjų patekę į pataisos namus atsisakė fizinės (su sportu susijusios) veiklos. Statistiškai reikšmingai daugiau sportuojančių nei nesportuojančių nuteistųjų buvo tiek laisvėje, tiek uţ jos ribų.

32,2 50,3 67,8 49,7 0 20 40 60 80 100

Tarp sportuojančių Tarp nesportuojančių

P roc e nt a i Sportavo Nesportavo

1 pav. Laisvėje sportavusių nuteistųjų skirstinys χ2

=9,439, lls=1, p=0,002

Atsakymai į klausimą: ,,Kaip pasikeitė Jūsų fizinė bei psichinė sveikata pradėjus sistemingai sportuoti (mankštintis)”? pavaizduoti 2 pav. Rezultatai rodo, jog fizinė sveikata statistiškai reikšmingai pagerėjo labiau nei psichinė. Atitinkamai 86,7 proc. ir 66,7 proc. nuteistųjų. P roc e nt a i 1,7 11,6 86,7 3,7 29,6 66,7 0 40 80 120

Pagerejo Nepakito Pablogejo

Fizinė sveikata Psichinė sveikata

2 pav. Fiziškai aktyvių nuteistųjų fizinės ir psichinės sveikatos kaitos, pradėjus sistemingai sportuoti, skirstinys

χ2

Tiriant nuteistųjų pasitenkinimą jų psichologine būsena, medicinos priţiūra, maisto kokybe ir sąlygomis sportinei veiklai, pastebėta, jog fiziškai aktyvūs kaliniai yra labiau išrankesni šiems veiksniams nei fiziškai pasyvūs (2 lentelė). Tik savo psichologine būsena fiziškai aktyvūs nuteistieji yra statistiškai reikšmingai labiau patenkinti nei fiziškai pasyvūs.

Interviu metu tik trys iš vienuolikos nuteistųjų teigė, jog sąlygos sportinei veiklai yra prastos, tik kai kurie iš jų skundėsi sporto salių kokybe: ,,vertinčiau ne kaip, nes salė ne kokia yra

ir ant lauko jinai plius, jokio stogo nėra, jei dar lietus ar sniegas žiemą sninga”, ,,sąlygos ištikrųjų čia nelabai tokios geros, bet vistiek einu sportuoju, mažai pvz. vietos – nedidelė ta salė”,

kiti tuo tarpu demonstravo savo įstatymų ţinias ir minėjo, jog jiems turėtų priklausyti sporto instruktoriai: ,,o vat sąlygos fizinei veiklai yra čia problematiška tema, kadangi pagal idėją čia

turėtų būti net sporto instruktoriai, tačiau čia yra visiškai priešingai, sąlygas sportui reikia išsimušti, išsireikalauti, nes stengiamasi iš mūsų jas atimti, vos kas nors ne taip iš mūsų išneša, vat dėl to yra problemų”.

Vienas iš nuteistųjų akcentavo sąlygų nesudarymą kovinėms sporto šakoms dėl šių priţasčių: ,,Ne visoms sporto šakomas yra sudarytos sąlygos, tik sudarytos pvz. kultūrizmui,

tačiau koviniams menam nėra sąlygų, nes administracija tokios nuomonės, kad kas sportuoja kovinius menus, tai gali panaudoti prieš visuomenę ar prieš pareigūnus, tačiau jeigu išmanantis žmogus kovinius menus, tai jis tikrai, kad jis juos išmanytų, jis turės išsilavinimą, valią ir supratimą, kad neverta naudoti nei prieš nutestuosius, nei prieš administraciją, jis tiktai lengviau adaptuosis visuomenėje. Dažniau padaro nusilatimus, jėgą rodo prieš visuomenę ar pasipriešina pareigūnams tik tie, kas silpni fiziškai ir jie valios neturi atsisakyti narkotikams ar alkoholiui, todėl kyla nesusipratimų. Fiziškai stiprūs - jie turi supratimą, nes, kad fizinę jėgą įgyti reik valios”.

Sezoniškumas, pasak vieno kalinio yra viena iš nedidelių problemų sportinei veiklai:

,,Sąlygas aš teigiamai vertinu, tik tai gal dėl maisto kas nors. O taip tai sąlygos sportuoti tai čia teigiamai - galima, nu žiemą nebent, kas susiję su sunkiąja atletika, sunkoka, vėsu, nes nieko nėra, o taip tai labai teigiamai”.

2 lentelė. Sportuojančių ir nesportuojančių respondentų pasiskirstymas pagal ateities perspektyvas Poţymis Sportuojantys N (Proc.) Nesportuojantys N (Proc.) p Ar esate patenkintas savo psichologine būsena? Taip 128 (75,3) 76 (65,0) 0,058 Ne 42 (24,7) 41 (35,0) Ar esate patenkintas pataisos namų medicinos prieţiūra? Taip 53 (30,5) 58 (47,5) 0,003 Ne 121 (69,5) 64 (52,5) Ar esate patenkintas pataisos namų maisto kokybe? Taip 29 (16,6) 32 (26,7) 0,035 Ne 146 (83,4) 88 (73,3) Ar esate patenkintas sąlygomis sportinei veiklai? Taip 98 (57,0) 61 (59,2) 0,715 Ne 74 (43,0) 42 (40,8)

Paaiškinimas: χ2_{=3.602, lls=1 (Ar esate patenkintas savo psichologine būsena?), χ}2

=8.928, lls=1, (Ar esate patenkintas pataisos namų medicinos prieţiūra?), χ2_{=4.423, lls=1 (Ar esate patenkintas pataisos namų maisto}

kokybe?), χ2_{=0.133, lls=1, (Ar esate patenkintas sąlygomis sportinei veiklai?), lyginant sportuojančius ir}

nesportuojančius kalinius

Klausdami nuteistųjų: ,,Ar dalyvaujate sporto varţybose”? nustatėme, kad ir fiziškai pasyvūs kaliniai tokiose varţybose dalyvauja (3 pav.). Tačiau statistiškai reikšmingai jų nėra tiek daug kiek sportuojančių kalinių. Varţybose apskritai nedalyvauja trečdalis sportuojančių ir du trečdaliai nesportuojančių kalinių.

20,0 _20,0 26,3 33,7 6,3 10,9 20,3 62,5 0 20 40 60 80 Dalyvauju visose varžybose

Dalyvauju tik savo sporto šakos varžybose Varžybose dalyvauju retai Varžybose nedalyvauju P roc e nt a i Sportuojantys Nesportuojantys

3 pav. Tiriamųjų atsakiusiųjų į klausimą ,,Ar dalyvaujate sporto varţybose"? skirstinys χ2

Maisto papildai sportui nuteistųjų tarpe egzistuoja tačiau tai nėra daţnas reiškinys. Tik kiek maţiau nei trečdalis sportuojančių kalinių nuolat vartoja papildus (4 pav.). Tarp lyginamųjų grupių tai yra statistiškai reikšmingas rezultatas, kadangi nesportuojančių kalinių vartojančių papildus yra tik 3 proc.

26,7 50,0 23,3 3,2 27,0 69,8 0 20 40 60 80 100

Ne niekada Esu tik pabandęs Maisto papildus vartoju nuolat P roc e nt a i Sportuojantys Nesportuojantys

4 pav. Tiriamųjų atsakiusių į klausimą ,,Ar vartojate maisto papildus"? skirstinys. χ2

=70,947, lls=2, p=0,001

Tiriant nuteistųjų ateities perspektyvų planus po įkalinimo pastebime, jog labiausiai abiejų grupių nuteistiesiems rūpi įsidarbinimo klausimas (3 lentelė). Tuo tarpu sportas ir sveika mityba po įkalinimo statistiškai reikšmingai labiau domina tik fiziškai aktyvius nuteistuosius. 3 lentelė. Sportuojančių ir nesportuojančių respondentų pasiskirstymas pagal ateities perspektyvas Poţymis Sportuojantys N (Proc.) Nesportuojantys N (Proc.) p Ar išėjęs į laisvę sportuosite? Taip, stengsiuosi 169 (97,7) 70 (68,0) 0,001 Ne, man tai nerūpi 4 (2,3) 33 (32,0)

Ar išėjęs į laisvę stengsitės įsidarbinti?

Taip, stengsiuosi 155 (91,2) 112 (94,9)

0,230 Ne, man tai nerūpi 15 (8,8) 6 (5,1)

Ar išėjęs į laisvę maitinsitės sveikai?

Taip, stengsiuosi 157 (93,5) 88 (83,0)

0,006 Ne, man tai nerūpi 11 (6,5) 18 (17,0)

Paaiškinimas: χ2_{=49.145, lls=1 (Ar išėjęs į laisvę sportuosite?), χ}2_{=1.440 , lls=1, (Ar išėjęs į laisvę stengsitės}

įsidarbinti?), χ2_{=7.476, lls=1 (Ar išėjęs į laisvę maitinsitės sveikai?) lyginant sportuojančius ir nesportuojančius}

3.2. Fiziškai aktyvių ir pasyvių nuteistųjų socialinių įgūdţių ypatumai

Siekdami palyginti sportuojančių ir nesportuojančių kalinių socialinių įgūdţių lygį, uţdavėme jiems vienuolika klausimų. Pirmasis iš jų ,,Ar Jums sunku atsisakyti viliojančių, bet neteisėtų pasiūlymų’’?

Nors sportuojantiems kaliniams tokių pasiūlymų atsisakyti yra lengviau, tačiau ne taip ţymiai, kad tarp grupių būtų nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (5 pav.).

86,7 9,2 4,0 77,0 13,1 9,8 0 40 80 120

Taip, man sunku atsisakyti

Vidutiniškai sunku Man lengva atsisakyti tokių pasiūlymų P roc e nt a i Sportuojantys Nesportuojantys

5 pav. Tiriamųjų, atsakiusiųjų į klausimą ,,Ar Jums sunku atsisakyti viliojančių, bet neteisėtų pasiūlimų"?, skirstinys

χ2

=5,516, lls=2, p=0,63

Paklausti kaip reaguoja į jiems išsakytas nemalonias pastabas, vėlgi gavome statistiškai nereikšmingus skirtumus. Neţiūrint to, jautriau į tai yra linkę reaguoti nesportuojantys kaliniai (6 pav.)

11,5 44,3 44,3 19,0 34,9 46,0 0 20 40 60 80

Jautriai Vidutiniškai jautriai Nekreipiu dėmesio

P roc e nt a i Sportuojantys Nesportuojantys

6 pav. Tiriamųjų, atsakiusiųjų į klausimą ,,Kaip Jūs reaguojate į Jums pasakytas nemalonias pastabas "?, skirstinys.

χ2

=4,472, lls=2, p=0,107

Tik trečdalis nuteistųjų paţymėjo visada prieštaraujantys kitų asmenų neteisingai nuomonei. Neprieštaraujančių tokiai nuomonei tarp fiziškai aktyvių yra maţiau nei tarp fiziškai pasyvių (7 pav.). Tačiau tai nėra statistiškai reikšmingi rezultatai.

34,5 58,0 7,5 29,8 56,5 13,7 0 20 40 60 80 Neprieštarauju kitų nuomonei net jeigu jie ir

neteisūs

Kartais prieštarauju tokiai nuomonei

Visada prieštarauju jeigu kitų nuomonė yra

neteisinga P roc e nt a i Sportuojantys Nesportuojantys

7 pav. Tiriamųjų, atsakiusiųjų į klausimą ,,Kaip vertinate savo mokėjimą prieštarauti kitų nuomonei, net jeigu ji yra neteisinga"?, skirstinys.

χ2