Antsvoris ir nutukimas tapo iššūkiu šiuolaikinei visuomenei. Siekiant sėkmingai kurti planus antsvorio ir nutukimo problemos mažinimui, būtina žinoti problemos mastus, pokyčių tendencijas, nustatyti antsvorio ir nutukimo plitimo priežastis. Svarbu nuolat stebėti ir sekti paauglių fizinę būklę: pagal įvairių rodiklių kitimus galima spręsti ne tik apie paauglio esamą sveikatą, bet ir apie būsimos kartos bendrą sveikatos būklę, prognozuoti tam tikrus susirgimus bei patologijų tikimybę ir riziką vyresniame amžiuje. Šiuo moksliniu darbu buvo siekiama įvertinti paauglių antsvorio ir nutukimo rizikos veiksnių ir laikysenos sąsajas.
Daugelyje mokslinių tyrimų pateikiama antsvorio ir nutukimo paplitimas, tačiau pateiktus rezultatus kartais yra sudėtinga palyginti, nes šalys, turinčios savo nacionalinius paauglių augimo standartus dažniausiai lygina remiantis jais. PSO Europos vaikų ir paauglių nutukimo stebėsenos iniciatyva buvo pradėta dėl objektyvių duomenų apie nutukimo paplitimą stokos ir vieningos antropometrinių duomenų tyrimo ir vertinimo metodikos trūkumo.
Vienas iš tyrimo uždavinių buvo nustatyti paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą FA lygį. Rekomenduojama, kad paauglių FA kasdien truktų ne mažiau nei 60 min/d. Toks FA sudaro tikslingas ir efektyvias visapusiško paauglio vystymosi galimybes, skatina jo fizinės, protinės ir socialinės raidos procesą. Tačiau pastaruoju metu stebimos tokių paauglių mažėjimo tendencijos, paaugliai vis dažniau savo laisvalaikį leidžia pasyviai, jų veikla vis dažniau yra neaktyvi ir tai turi įtakos paauglių svorio didėjimui (Verloigne et al., 2012). Nustatyta, kad sumažinus laiką praleistą sėdint, tai gali būti net efektyvesnis būdas mažinti paauglių antsvorį ir nutukimą nei FA, nes tai sumažins suvartojimų kalorijų skaičių (Joseph et al., 2016). Mūsų tyrimo duomenimis, 66,7 proc. paauglių turinčių antsvorį ir 20,8 proc. nutukusių paauglių praleidžia sėdint 7 – 9 val., o 9 ir daugiau valandų 20,8 proc. antsvorį turinčių paauglių ir 77,1 proc. nutukimą turinčių paauglių (p<0,05). HBSC tyrimais nustatytas dažnas laisvalaikio leidimas sėdint, kurį apibūdina televizijos žiūrėjimas, naudojimasis kompiuteriu. Nustatyta, kad šis laikas vis ilgėja, nes paaugliai dar ruošia namų darbus, skaito knygas (Currie, 2012). Taip pat gauti rezultatai, kad ilgesnį laiką sėdint praleidžia jau antsvorį ir nutukimą turintys paaugliai (Haug et al., 2009). Remiantis Lawman (2011) tyrimu, nustatyta, kad didžioji dalis paauglių net minimaliai laiko neskiria FA. Mūsų tyrime žemą FA lygį turėjo 31,3 proc. antsvorį turintys paaugliai ir 27,1 proc. nutukę paaugliai. Moksliniu tyrimu buvo nustatya, jog vidutinio intensyvumo FA – 150 iki 250 min/sav. yra tinkama bei veiksminga priemonė, kuri užkirstų kelią svorio didėjimui, tačiau kliniškai reikšmingas svorio mažėjimas gaunamas, kai FA siekia daugiau nei 250 min/sav. (Donnelly et al., 2009). Mūsų tyrime vidutinį FA lygį turėjo 41,7 proc. antsvorį turintys paaugliai ir 70,8 proc. nutukimą turintys paaugliai (p<0,05).
Prieš 10 – 20 metų ligų susijusių su antsvoriu, padidėjusiu kraujospūdžiu, 2 tipo CD ir kt., tarp paauglių beveik nebuvo, o dabar jų sparčiai daugėja. Retrospektyviniame tyrime pirminės sveikatos priežiūros centre lankėsi 18,618 vaikai nuo 2 – 19 metų amžiaus, nustatyta, kad sistolinis ir diastolinis kraujospūdis didėjo, didėjant KMI visose amžiaus grupėse (Matto, 2016). Epidemiologinių tyrimų duomenimis, JAV beveik 14 proc. visų 5–17 m. amžiaus vaikų kraujospūdis padidėjęs, Graikijoje šis skaičius apie 12 – 15 proc. tarp 7 – 15 m. vaikų amžiaus (Janssen et al., 2010).Vieno Kanadoje atlikto tyrimo metu padidėjęs kraujospūdis nustatytas – 7,4 proc. 4 – 17 m. amžiaus vaikų, kitose šalyse – apie 10 proc. Tai išties dideli skaičiai, kurie rodo, kad maždaug kas dešimtam vaikui
nustatomas padidėjęs kraujospūdis. Mūsų tyrime padidėjęs kraujospūdis buvo diagnozuotas, kai jis ≥
95‰. Ttaigi, rezultatai parodė, kad 10 – 18 metų amžiaus paaugliai, kurie turėjo nutukimą, padidėjusį AKS turėjo 41,7 proc. paauglių, o padidėjęs AKS antsvorį turinčių paauglių sudarė 31,3 proc. Mūsų duomenys sutampa su daugelio kitų tyrėjų duomenimis, kurie teigia, kad antsvoris ir nutukimas yra padidėjusio AKS rizikos veiksnys, kuris didina tikimybę ateityje sirgti širdies ligomis (Tirosh et al., 2010). Vertinant mūsų tyrime AKS tarp lyčių, 23,1 proc. antsvorį turinčių mergaičių ir 36,8 proc. nutukusių mergaičių nustatytas padidėjęs kraujospūdis. Tyrimo duomenimis 36,4 proc. berniukų turinčių antsvorį ir 44,7 proc. nutukusių berniukų, taip pat nustatytas padidėjęs kraujospūdis. Delyje iš 10215 vaikų nuo 5 – 14 metų nustatytas hipertenzija 11,9 proc. berniukų ir 11,4 proc. mergaičių, o Portugalijoje iš 889 vaikų nuo 5 – 18 metų padidėjęs AKS nustatytas 5,2 proc. vaikų. Šiuose atliktuose tyrimuose procentų skaičius yra mažesnis, nes jų tyrime dalyvavo paaugliai, kurie turėjo normalų svorį ir nepakankamo svorio. Analizuojant mokslinius tyrimus, pastebėta, kad AH žymiai dažniau diagnozuojama nutukusiems vaikams.
J. Gaudinskaitė (2010) teigia, jog kasmet paauglių sveikata vis prastėja, o griaučių bei raumenų sistemos vystymosi sutrikimai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų. Paauglių laikysenos sutrikimų daugėja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, todėl tai tampa opia ir aktualia problema paauglių tėvams, pedagogams ir medikams (Bačiulienė, 2006). Remiantis J. Raistenskio (2012) atlikto tyrimo rezultatais, daugiau nei trečdaliui paauglių buvo nustatyta „patenkinama“ arba „bloga“ laikysena,vertinant paauglių laikyseną W.W.K. Hoeger metodu. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad liemens raumenys svarbūs kūno laikysenai. E. Gelhof ir kt. (2007) atlikę tyrimą nustatė, kad antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių liemens padėtis yra prasta, taip ir mes gavome savo tyrime, vertinant paauglių laikyseną atskirose pogrupiuose. Dažniausi sutrikimai, sagitalioje plokštumoje, buvo paauglių liemens netaisyklinga padėtis (p<0,05).
Epidemiologiniais tyrimais vertinamas FA ir sveikatos tarpusavo ryšys. Daugelis tyrinėtojų, pabrėžia teigiamą FA poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos darbingumui ir funkcinei būklei (Poderys, 2005). Ilgalaikiai KMI ir AKS tyrimai parodė, kad egzistuoja stiprus linijinis ryšys tarp šių rodiklių, o kūno svoris ir svorio padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su AH vystymusi. Savo darbe
analizuojant 10 – 18 metų paauglius nustatėme statistiškai patikimą koreliacinį ryšį tarp laikysenos ir dAKS parametrų (p<0,05). Nutukę paaugliai turėjo reikšmingai prastesnę laikyseną negu antsvorį turintys paaugliai, kurių dAKS buvo mažesnis. Analizuojant sąsajas tarp sėdėjimo trukmės ir KMI, pastebėjome ryšį tarp šių duomenų. Taip pat stebimos sąsajos tarp sėdėjimo – dAKS ir sėdėjimo – laikysenos. Tačiau analizuojant mokslinę literatūrą, neradome panašių atliktų tyrimų.
Tyrimas turėjo ir keletą trūkumų. Nėra vienintelio ir tiksliausio laikysenos vertinimo metodo, todėl mūsų tyrime naudojome įprastą Lietuvoje taikyti vizualinio laikysenos vertinimo modelį W.W.K.Hoeger (1987). Taip pat tyrime pastebėtas trūkumas, kad kontingentą galėjo sudaryti ne tik paaugliai, kurie buvo nutukę ir turintys antsvorio, o dar ir paaugliai, kurių svoris būtų normalus ir per liesas, taip būtų buvę lengviau analizuoti rizikos veiksnius bei laikyseną.
Apibendrinus visą tyrimą, kad ir jis turėjo keletą trūkumų, jis buvo labai reikšmingas, nes paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą stebėsena ir tyrimai yra labai svarbūs. Juos analizuojant galima daryti tam tikras išvadas, koreguoti paauglio gyvenimo būdą, stengtis padėti, tam, kad ateityje jiems būtų mažiau su sveikata susijusių problemų.