LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETASREABILITACIJOS KLINIKA
INDRĖ MOCKUTĖ
PAAUGLIŲ, TURINČIŲ ANTSVORĮ IR NUTUKIMĄ, RIZIKOS
VEIKSNIŲ IR LAIKYSENOS SĄSAJOS
Magistrantūros studijų programos „Fizinės medicinos ir reabilitacijos“ (valst. kodas 621B30002) baigiamasis darbas
Darbo vadovė Dr. Lina Leimonienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
TVIRTINU: Slaugos fakulteto dekanė Prof.dr. Jūratė Macijauskienė 2016 m. 05 mėn. 16 d.
PAAUGLIŲ, TURINČIŲ ANTSVORĮ IR NUTUKIMĄ, RIZIKOS
VEIKSNIŲ IR LAIKYSENOS SĄSAJOS
Magistrantūros studijų programos „Fizinės medicinos ir reabilitacijos“ (valst. kodas 621B30002) baigiamasis darbas Darbo vadovė Dr. Lina Leimonienė 2016 m. 05 mėn. 16 d. Recenzentas Renata Žumbakytė – Šermukšnienė Darbą atliko Studentas (-ė) Indrė Mockutė 2016 m. 05 mėn. 16 d.
KAUNAS, 2016
TURINYS
SANTRUMPOS ... 5
SANTRAUKA ... 6
SUMMARY ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Paauglystės apibūdinimas ... 11
1.2. Fiziologiniai pokyčiai paauglystėje ... 12
1.3. Nutukimo ir antsvorio paplitimas pasaulyje ... 13
1.4. Nutukimo ir antsvorio paplitimas Lietuvoje ... 13
1.5. Antsvorio ir nutukimo rizikos veiksniai ... 14
1.5.1. Antsvoris ir nutukimas ... 14
1.5.2. Nutukimo ir antsvorio priežastys ... 15
1.5.3. Antsvorio ir nutukimo pasekmės sveikatai ... 16
1.5.4. Fizinis aktyvumas ... 17
1.5.5. Mityba ... 20
1.6. Laikysena ... 21
1.6.1.Taisyklinga laikysena ... 21
1.6.2. Netaisyklinga kūno laikysena ... 23
2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS ... 26
2.1. Tyrimo planavimas ... 26
2.2. Kontingentas ... 27
2.3. Tyrimo metodai ... 30
2.3.1. Anketinė apklausa ... 30
2.3.2. Antropometrija ... 31
2.3.3. Arterinis kraujo spaudimas ... 32
2.3.4. Kūno laikysenos vertinamas balais (W.W.K. Hoeger) ... 32
2.3.5. Matematinė statistika ... 34
3. TYRIMO REZULTATAI... 35
3.1. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą rizikos veiksniai ... 35
3.1.1. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą fizinio aktyvumo vertinimas ... 35
3.2. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą rizikos veiksnių paplitimas priklausomai nuo lyties ... 38
3.2.1. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą fizinio aktyvumo pasiskirstymas tarp lyčių ... 38
3.2.2. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą arterinio kraujo spaudimo įvertinimas tarp lyčių ... 41
3.3. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą kūno laikysenos vertinimo duomenų analizė ... 42
3.4. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą rizikos veiksnių ir laikysenos sąsajos ... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51
5. IŠVADOS ... 54
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 55
7. MAGISTRO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 56
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 57
SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas AH – arterinė hipertenzija
dAKS – diastolinis arterinis kraujo spaudimas CD – cukrinis diabetas
FA – fizinis aktyvumas
HBSC – angl. Health Behaviour in School-Aged Children IOTF – angl. International Obesity Task Force
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KMI – kūno masės indeksas
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija sAKS – sistolinis arterinis kraujo spaudimas WHO – angl. World Health Organization
SANTRAUKA
Mockutė I. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą, rizikos veiksnių ir laikysenos sąsajos, magistrantūros baigiamasis darbas/darbo vadovė dr. L. Leimonienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika – Kaunas, 2016, 73 p.
Darbo tikslas: nustatyti paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą, rizikos veiksnių (arterinis kraujo spaudimas, fizinis aktyvumas, kūno masės indeksas) ir laikysenos sąsajas.
Uždaviniai:
1. Įvertinti antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių arterinį kraujo spaudimą. 2. Įvertinti antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių fizinį aktyvumą.
3. Įvertinti antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių laikyseną. 4. Nustatyti sąsajas tarp rizikos veiksnių ir laikysenos.
Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikos, Endokrinologijos klinikoje. Tyrime dalyvavo 96 10 – 18 metų antsvorį ir nutukimą turintys paaugliai. Tyrimą sudarė: tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas trumpoji lietuviška versija, laikysenos vertinimas balais pagal W.W.K. Hoeger metodą, išmatuotas arterinis kraujo spaudimas, antropometrija.
Išvados:
1. Antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių arterinis kraujo spaudimas nesiskyrė (p>0,05). 2. Nutukimą turinčių paauglių fizinis aktyvumas buvo žemesnio lygio, nei antsvorį turinčių paauglių (p<0,05). Nutukę paaugliai linkę ilgiau laiko praleisti sėdint nei antsvorį turintys paaugliai (p<0,05).
3. Antsvorį turinčių paauglių laikysena (dubens, kelių ir čiurnos, liemens, apatinės stuburo dalies padėtis) buvo geresnė nei nutukusių paauglių (p<0,05). Kitose kūno dalių padėtyse statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p>0,05).
4. Nustatytos sąsajos taro kūno masės indekso ir sėdėjimo, tarp diastolinio kraujo spaudimo ir laikysenos, tarp kūno masės indekso ir laikysenos, tarp sėdėjimo ir diastolinio kraujo spaudimo (p<0,05). Ilgiau sėdint didėja kūno masės indeksas, didėja diastolinis kraujo spaudimas ir prastėja laikysena, bei esant didesniam kūno masės indeksui prastėja laikysena, kuo didesnis diastolinis kraujo spaudimas tuo prastesnė laikysena.
5. Nenustatytos sąsajos tarp sistolinio arterinio kraujo spaudimo ir fizinio aktyvumo, sistolinio arterinio kraujo spaudmo ir laikysenos, sistolinio arterinio kraujo spaudimo ir kūno masės indekso, bei diastolinio arterinio kraujo spaudimo ir fizinio aktyvumo (p>0,05).
SUMMARY
Mockutė I. Adolscent owerweight and obesity, risk factors and postural connection master thesis/ supervisor dr. L.Leimonienė; Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic – Kaunas, 2016, 73 p.
Objective: To determine adolscents who are overweight and obesity, risk factors (arterial blood pressure, physical activity, body mass index) and posture connection.
Tasks:
1. To assess overweight and obesity of adolscents arterial blood pressure. 2. To assess overweight and obesity of adolscents physical activity. 3. To assess overweight and obesity of adolscents posture.
4. Identify connections between risk factoris and posture.
The study carried out at the Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas clinics, Endocrinology clinic, 96 adolscent in age of 10 – 18 years old with overweight or obesity. The study consisted: international physical activity questionnaire short version Lithuanian, posture assessment scores by W.W.K. Hoeger method, arterial blood pressure and anthropometry.
Conclusions:
1. Overweight and obesity of adolscents arterial blood pressure no statistically significant difference (p>0,05).
2. Adolscents with obesity physical activity was the lower level than the overweight adolscents (p<0,05). Obese adolscents tend to spend more time sitting than overweight adolscents (p<0,05).
3. Overweight of adolscents posture (pelvic, knee and ankle, waist, the lower part of the spine position) was better than of obese adolscents (p<0,05). In other parts of the body position no statistically significant difference (p>0,05).
4. There where found the conection between body mass index and sitting, between diastolic blood pressure and posture, between body mass index and posture, between sitting and diastolic blood pressure (p<0,05). Longer sitting increases the body mass index, diastolic blood pressure and worse posture, and with higher body mass index is a worse posture, the higher diastolic body pressure at the lower posture.
5. There where no conection found between sistolic blood pressure and physical activity, between sistolic blood pressure and posture, between sistolic blood pressure and body mass index, between diastolic blood pressure and physival activity (p>0,05).
ĮVADAS
Paauglių nutukimas ir antsvoris – viena iš didžiausių visuomenės sveikatos problemų XXI amžiuje. Tai ne tik Europos, bet ir pasaulio valstybių problema. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antsvorį ir nutukimą įvardina kaip „epidemija“, nes tai yra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos problemų.
Paauglių antsvorio ir nutukimo skaičius auga labai sparčiai, tai kelia nerimą (WHO, 2014). „Europoje per paskutinius dvidešimt metų ženkliai išaugo antsvorio turinčių paauglių skaičius [95]“. „Prognozuojama, kad per dešimt metų daugiau kaip 20 mln. vaikų ir paauglių turės antsvorio, iš kurių 5 mln. bus nutukę [96]“.
Pasak E. Adaškevičiene (2008) pastaraisiais metais paauglių sveikata tapo viena ryškiausių nagrinėjamų temų. Taip yra todėl, jog sveikatos statistikos duomenys rodo prastą paauglių populiacijos būklę, kuri kasmet blogėja.
Antsvorį ir nutukimą turintys paaugliai turi tikimybę likti nutukę ir suaugę, įgydami didesnę lėtinių ligų (širdies ligų, aukšto kraujo spaudimo, 2 tipo cukrinio diabeto (CD), didelio cholesterolio kraujyje kiekio) riziką [1]. Siekiant užkirsti kelią paauglių antsvoriui bei nutukimui, PSO teigia, jog stebėsena ir prevencija yra tinkamiausios priemonės kontroliuoti šią problemą (WHO, 2013). Vienas iš pavyzdžių Europos kovos su antsvoriu ir nutukimu chartiją (European Charter on Counteracting Obesity, 2006), pasirašyta Stambule, 2006 metais, kurioje kalbama, kad naujas požiūris ir pokyčiai yra reikalingas politiniame, ekonominiame, kultūriniame ir visuomenės lygmenyse (WHO, 2004).
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad paauglių fizinis aktyvumas (FA) kaskart vis mažėja. Empiriniais tyrimais nustatyta, kad normaliai paauglių fiziniai brandai ir sveikatai būtinas kasdieninis FA (Volbeikienė ir kt., 2007). Dėka FA yra stimuliuojami augimo procesai, gerėja psichinė savijauta, padidėja fizinis pajėgumas ir sumažinama lėtinių ligų rizika. Dėl FA mažėjimo jau vaikystėje išryškėja įvairūs lėtiniai sveikatos sutrikimai (Masiliauskas ir kt. 2012).
Fizinis pasyvumas pasireiškia ženkliu paauglių sveikatos sutrikimų, antsvorio ir nutukimo, problemų, kurie yra susiję su pasyvaus laiko leidimo didėjimu (Laskienė, 2008). Remiantis A. Zapala (2008) tyrimu, vis daugiau jaunimo po pamokų praleidžia naršydami internete, žaisdami įvarius kompiuterinius žaidimus, žiūrėdami televiziją arba darydami namų darbus, skaitydami knygas.
Paauglių laikysena specialistams taip pat pastaruoju metu kelia susirūpinimą, kadangi pastebėta, kad lyginant su praeities kartomis, šių dienų paauglių laikysena labiau netaisyklinga (Furian et al., 2013). Pasak Mallau ir kt. (2010), laikysenos kontrolė priklauso nuo sudėtingo jutimų komplekso, t.y. klausos, regėjimo, lytėjimo – kylančio iš tokių sensorių šaltinių, kaip raumenys, sąnariai, oda. Kūno laikysenos formavimasis yra neatsiejama ir labai svarbi paauglių vystymosi dalis, kuri turi didžiulę reikšmę jo savijautai ir sveikatos būklei. Manoma, kad antsvoris ir nutukimas gali
turėti įtakos optimaliai griaučių – raumenų sistemos veiklai. Taip pat pastebėta, kad antsvoris ir nutukimas yra susijęs su didesne stuburo apkrova ir kūno laikysenos pokyčiais (Goulding, 2002).
Išanalizavus mokslinius straipsnius ir kitą mokslinę literatūrą apie paauglių antsvorio ir nutukimo rizikos veiksnių ir laikysenos sąsajas, nepavyko rasti daug atliktų tyrimų. Skaitytoje literatūroje daugiausiai nagrinėjama ikimokyklinio amžiaus vaikų ir suaugusiųjų sąsajos tarp rizikos veiksnių ir laikysenos, todėl šio darbo tikslas yra nustatyti paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą, rizikos veiksnių (arterinis kraujo spaudimas, fizinis aktyvumas, kūno masės indeksas) ir laikysenos sąsajas.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Nustatyti paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą, rizikos veiksnių (arterinis kraujo spaudimas, fizinis aktyvumas, kūno masės indeksas) ir laikysenos sąsajas.
Uždaviniai:
1. Įvertinti antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių arterinį kraujo spaudimą. 2. Įvertinti antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių fizinį aktyvumą.
3. Įvertinti antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių laikyseną. 4. Nustatyti sąsajas tarp rizikos veiksnių ir laikysenos.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Paauglystės apibūdinimas
Seniausias paauglystės apibūdinimas pasirodė prieš daugelį metų. G.S. Hallo atliktame darbe teigiama (1904), kad paauglystė yra sunkus laikotarpis, kuris būna audringas, šiam laikotarpiui yra priskiriamos tris svarbiausios savybės: stiprūs nuotaikos svyravimai, rizikingas elgesys ir dažni konfliktai su tėvais.
Pasak N. Strulienės (2007), „Jau ne vaikas, bet dar ir nesuaugęs” turi gilią prasmę. Paauglystė – tai kelionė, kuri prasideda punke „vaikas” o baigiasi punkte „suaugęs”, ši kelionė trunka vidutiniškai dešimt metų.
Remiantis PSO paaugliai – tai 10–19 amžiaus asmenys (WHO, 2008). Paauglystė yra suskirstyta į tris raidos etapus, remiantis fiziniais, socialiniais ir psichologiniais pokyčiais:
Ankstyva paauglystė – 10/13 - 14/15 metų; Vidurinė paauglystė – 14/15 - 17 metų; Vėlyva paauglystė – 17 - 21 metų.
Ankstyvoje paauglystėje ypatingai keičiasi paauglio kūnas, paaugliai pergyvena bei rūpinasi savo besikeičiančia kūno išvaizda, stipriai didėja rūpestis dėl lyties organų fiziologijos. Ankstyvasis paauglystės laikotarpis yra sunkus ir skausmingas gyvenimo periodas, jis yra apibūdinamas kaip greitas fizinis ir emocinis pojūčių išgyvenimas. Patys sunkiausi dvidešimt keturi mėnesiai gyvenime yra 13 – 14 metai. Tai metas, kai jaučiamas didžiausias socialinės aplinkos spaudimas, nepasitikėjimas savimi ir nepilnavertiškumas.
Viduriniuoju paauglystės laikotarpiu, sulėtėja fiziniai kūno pokyčiai, pradėda dominuoti patrauklumo bendraamžiams potraukis bei poreikis. Paauglystėje įvyksta augimo šuolis, šiuo laikotarpiu didėja miego poreikis ir labai stipriai svyruoja apetitas. Taip pat paauglystės metu atsiranda abstraktus mąstymas, paaugliai nori būti nepriklausomi.
Vėlyvojoje paauglystėje fizinis brendimas dažnai būna pasibaigęs, atsiranda realus savo kūno ypatumo suvokimas, identiteto formavimasis (Armontaitė – Engelmanienė, 2008).
Paauglių augimas yra sudėtingas genetinių veiksnių, mitybos, sveikatos ir aplinkos sąveikos rezultatas, brendimo laikotarpis, kuris siejamas su svorio ir ūgio greitu padidėjimu, skirtingai nei mergaitėms, berniukams dar keičiasi balsas (Juliusson, 2010). Pagal, J. Tutkuviene (2008) paveldėjimas turi įtakos: brendimo pradžiai, greičiui ir pabaigai, tačiau vidiniai ir išoriniai veiksniai pavyzdžiui: įtampa ir stresas, prasta mityba ar kasdieninio gyvenimo sąlygos, tai veiksniai, kurie gali iškreipti paauglio formavimasi.
Taigi apibendrinant paauglystę, tai vienas iš žmogaus amžiaus tarpsnių, kuris paaugliui yra nelengvas laikotarpis, tačiau labai svarbus ir reikšmingas. Būtina paauglį stengtis suprasti, stebėti jo pokyčius, būti su jais kantriais ir supratingais.
1.2. Fiziologiniai pokyčiai paauglystėje
Paauglystė pasižymi ne tik fiziologiniais, bet ir socialiniais ir psichologiniais pokyčiais. Fizinės brandos pati pradžia ir greitis kiekvienam asmeniui yra skirtingi, todėl visiškai normalu, jog vieniems jaunuoliams šis procesas prasidėjęs, o kitiems – jau būna pasibaigęs.
Paauglystės metu vienas iš reikšmingiausiu žmogaus raidos etapu bei oraganizmo pokyčiu yra lytinis subrendimas (Grinienė ir Vaitkevičius, 2009). Šiuo laikotarpiu yra spartus galūnių kaulų augimas, bet pastebėta, jog raumenys vystosi šiek tiek lėčiau, todėl pablogėja paauglių judesiai, ypatingai koordinacija.
Brendimo metu paauglio ūgis didėja vidutiniškai apie 20 proc., bet svoris gali didėti net dukart. Berniukų raumenų bendra masė brendimo metu didėja dukart, mergaičių didėja vidutiniškai 50 proc. Riebalinį audinį sudaro apie 12 proc. berniukų ir 20 – 25 proc. mergaičių bendros kūno masės. Dėl specifinių kūno sandaros ypatybių vaikinų ir merginų fizinės galimybės skiriasi.
Anot K. Milašiaus (2005), sparčiausi mergaičių ūgio didėjimo tempai įvyksta 12 metais, o berniukų – 14,5 gyvenimo metais. Raumenų masės augimas atsispindi vystymąsi ir brendimą, ypatingai berniukų lytinio brendimo metu, kai žymiai padidėja testosterono (Milašius, 2005).
Paauglystėje keičiasi ir kvėpavimo sistema – greitai auga plaučiai, didėja jų tūris. Susiformuoja kvėpavimo tipas: mergaitės ima kvėpuoti krūtine, berniukai – pilvu.
Paauglystės laikotarpiu pradeda aktyviai funkcionuoti lytinės liaukos, todėl tai yra pradžia ryškių endokrininių pokyčių, jie labai stipriai keičia ir turi įtakos paauglio kūnui ir psichikai. Dėl hormonų aktyvesnės veiklos gali keistis liaukų funkcionavimas, sulėtėti medžiagų apykaita ar, atvirkščiai pagreitėti. Bręstantis, augantis paauglio kūnas reikalauja daug jėgų, tai turi įtakos miego didesniam poreikiui, bei atsiranda didesnė tinkamos mitybos savivertė bei poreikis dažniau valgyti.
Apibendrinant galima sakyti, kad per trumpą laiką vaiko kūnas paauglystėje patiria daug pasikeitimų. Paauglys jautriai reaguoja į savo paties kūno pokyčius. Nelengva jausti sąvojo „aš“ stabilumą dėl tokių staigių fiziologinių ir fizinių pakitimų. Todėl labai svarbu suprasti paauglį, stengtis jam paaiškinti apie pokyčius, jeigu matoma, kad paaugliui sutrinka sveikata, būtina kreiptis į specialistus, kurie ištirtų ir tinkama linke nukreiptų paauglį tolimesniems stebėjimams ir tyrimams.
1.3. Nutukimo ir antsvorio paplitimas pasaulyje
Paauglių antsvorio, nutukimo ir nepakankamo svorio paplitimas pagal amžių ir lytį yra įvairiai pasiskirstęs pasaulyje. Antsvorį turinčių vaikų ir paauglių skaičius pasaulyje siekia apie 10 proc., ir kai kuriose vakarų šalyse artėja prie 30 proc. Literatūros duomenimis, ekonomiškai besivystančiose šalyse paplitimas didėja daug sparčiau negu Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) (Iughetti et al., 2010).
Anksčiau buvo manoma, jog antsvoris bei nutukimas yra dideles pajamas gaunančių šalių problema (WHO, 2013). Analizuojant rezultatus, nutukimo paplitimas išsivysčiusiose šalyse yra du kartus didesnis nei besivystančiose, bet pagal absoliučius skaičius yra priešingai: apie 35 mln. antsvorį ar nutukimą turinčių paauglių gyvena besivystančiose šalyse ir 8 mln. išsivysčiusiose (WHO, 2010).
Nutukimo paplitimo didėjimo tendencija išsivysčiusiose šalyse, ypač kelia nerimą (Lazzeri et al., 2011). Per pastarąjį dešimtmetį antsvorio ir nutukimo paplitimas išaugo visose Europos šalyse. Remiantis naujausiais duomenimis, kai kuriose Europos šalyse paauglių antsvorio ir nutukimo paplitimas siekia net 20 proc. Didelė tikimybė, kad paauglys, kuris turi antsvorį ar yra nutukęs, turės antsvorį ir vyresniame amžiuje (Stralen et al., 2011).
Atlikto tyrimo duomenimis (2009) didžiausio antsvorio paplitimas tarp 11 – 15 metų mergaičių ir berniukų buvo JAV – 28,8 proc., o mažiausias Latvijoje – 7,6 proc. Pastebėta, kad antsvorio paplitimas buvo didesnis tarp berniukų nei tarp mergaičių. Šiame tyrime siejamos pagrindinės priežastys buvo fizinės veiklos stoka ir pusryčių nevalgymas (Moutusi et al., 2012). Sudane atlikto tyrimo duomenimis, paaugliai turėjo antsvorio ar buvo nutukę atitinkamai 28,5 proc. ir 5,6 proc. (Salih. et at., 2007).
Taigi paaugliai, kurie turi antsvorį ar nutukimą Europoje ir visame pasaulyje skaičius yra labai skirtingas, tačiau stebima, kad šis skaičiuis palaipsniui didėja ir tai tampa didelė problema. Duomenis tarp šalių palyginti yra sunku, nes yra naudojami skirtingi metodai, amžių grupių klasifikacija.
1.4. Nutukimo ir antsvorio paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje antsvoris taip pat yra svarbi problema. Remiantis N. Kondrotiene (2007), paauglių nutukimo paplitimas Lietuvoje, epidemijos masto nesiekia, bet skaičiai sparčiai auga ir kelia nerimą. Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriame gauti rezultatai, kad 20 proc. 12 – 19 metų paauglių berniukų ir apie 21 proc. paauglių mergaičių, skundžiasi didesniu nei 20 proc. antsvoriu (Kondrotienė, 2007).
Deja Lietuvoje atlikta mažai tyrimų, kurie išsamiai išanalizuotų bei nustatytų paauglių antsvorio ar nutukimo tendencijas bei jų dinamiką. Pastebėta daug daugiau tyrimų, kurie tiria vaikų ir suaugusiųjų gyvenseną bendrai (galimas nutukimo priežastis) socialinę bei ekonominę aplinką, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius ir kt.
Tarptautinio mokyklinio amžiaus paauglių gyvensenos ir sveikatos tyrime (HBSC), šiame tyrime dalyvauja Lietuva, buvo analizuojama 11, 13 ir 15 metų moksleivių sveikata ir gyvensena. Tyrimas buvo vykdomas 2010 metais. Anketoje paaugliai nurodė savo svorį ir ūgį. Remiantis HBSC tyrimo rezultatais, kurių metų atliekami tarptautiniai palyginimai pagal antsvorio bei nutukimo, paplitimą, 11 metų paaugliai Lietuvos buvo 26 vietoje iš 39 šalių, kurios buvo įtrauktos į šį tyrimą. Nustatytas per didelis svoris berniukų 16 proc., o mergaičių – 10 proc. Vertinant 13 metų amžiaus berniukų ir mergaičių antsvorio bei nutukimo pasiskirstymą atitinkamai procentai pasiskirstė: 13 ir 8 proc. Grupėje – 15 metų antsvorio ir nutukimo pasiskirstymas tarp Lietuvos paauglių buvo vienas iš mažiausių iš visų tyrime dalyvavusių šalių. Berniukai su padidintu svoriu sudarė 13 proc., pastebėta, kad mergaičių buvo daug mažiau tik 5 proc. (Currie et.al., 2012).
Apibendrinant galima sakyti, kad dešimties metų bėgyje paauglių nutukimo problema atsiranda ir Lietuvoje ir dažniausiai dėl netinkamo gyvenimo būdo t.y. kaloringo maisto, fizinio krūvio atsisakymo. Antsvorį turinčių ir nutukusių paauglių skaičius šiek tiek didėja ir dažnai turėję antsvorį paaugliai, tampa nutukę. Taip pat pastebėta, kad Lietuvoje trūksta tyrimų, kurie vertintų paauglių antsvorio ir nutukimo paplitimą bei jų tendencijas.
1.5. Antsvorio ir nutukimo rizikos veiksniai
1.5.1. Antsvoris ir nutukimas
Antsvoris ir nutukimas yra susijęs su daugelio ligų išsivystymu. Nutukimas – patologinė organizmo būklė, kai susidaro riebalinio audinio sankaupų perteklius (Kazanavičius ir Purtokaitė-Labutienė, 2007). Pastebėta, kad jei jaunesnis žmogus nutunka, tai jį greičiau pradeda varginti ankstyvos širdies, kraujagyslių, akių ligos.
Keičiant gyvenimo būdą: didinant FA, keičiant mitybos įpročius, mokinantis pažinti ligą, galima mažinti nutukimo pavojų. Paauglių nutukimo ir antsvorio pasekmės sveikatai yra kol kas mažiau ištirtos negu suaugusiųjų. Skelbiama, kad paauglių nutukimas yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, ortopedinėmis problemomis, psichikos sveikatos sutrikimais, CD, prastesniais pasiekimais mokykloje bei prastesniu savęs vertinimu. Taip pat nustatyta, kad yra labai artimas nutukimo ir CD ryšys, 90 proc. paauglių nutukimas yra viena iš pagrindinių CD priežasčių.
Paauglių nutukimui, antsvoriui ir liesumui vertinti tarptautinė kovos su nutukimo darbo grupė IOTF pasiūlė kūno masės indekso (KMI) tarptautines ribines vertes (Cole et al., 2007) (3 priedas). Šios vertės apibrėžia antsvorį, nutukimą ir įvairaus laipsnio liesumą, atsižvelgiant į paauglio amžių ir lytį.
Galima teigti, kad paaugliams, kurie turi antsvorį ar nutukimą, būtina koreguoti svorį, nes ateityje padidintas svoris gali turėti įtakos lėtinių ligų atsiradimui, prastesniai sveikatai bei savijautai.
1.5.2. Nutukimo ir antsvorio priežastys
Nutukimas ir antsvoris – organizmo būklė, kai susikaupęs riebalinio audinio masės perteklius pradeda neigiamai veikti sveikatą. Tai polietiologinė liga, kuri išsivysto dėl neigiamo įvairių veiksnių poveikio. Kiekvienam paaugliui tikslios nutukimo ir antsvorio atsiradimo priežastys gali būti nustatomos tik ištyrus jį individualiai (Zumeras ir Gurskas, 2012).
Remiantis atliktu tyrimu, normalus kūno svoris buvo 484 (86,1 proc.) paaugliams, antsvoris buvo nustatytas 72 (13,4 proc.) paaugliams ir 3 (0,6 proc.) turėjo per mažą svorį (Dobrovolskienė, 2008). Viena iš pagrindinių nutukimo priežasčių yra per didelis su maistu suvartojimų kalorijų kiekis (Bleich et al., 2008). Nustatyta, kad ši problema ir toliau didėja.
Tyrimais įrodyta, kad užsiimant aktyvia fizine veikla, yra sunaudojamas didesnis kiekis energijos ir todėl sumažėja nutukimo išsivystymo rizika. Gydytoju teigimu, aktyviai paauglių fizinei veiklai per savaitę turi būti skiriamos ne mažiau kaip 8 val.
Kūno svorį lemia ir genetiniai veiksniai, todėl genetinį polinkį būti nutukusiam ir turėti antsvorio galima paveldėti [81]. Atlikto tyrimo duomenimis paaugliams, kurie turėjo antsvorį ir nutukimą taip pat turėjo įtakos ir mamos rūkymas, kai ji buvo nėščia, taip pat didesnis vaiko gimimo svoris, bei didesnis negu 20 kg mamos svorio padidėjimas nėštumo metu (Kleiser et al., 2009).
Streso įtaką pagrindžia Jääskeläinen (2014) su bendraautoriais atliktas tyrimas. Mokslininkai Šiaurės Suomijoje ištyrę 6945 paauglius, nustatė, kad streso sąlygotas valgymas buvo labiau paplitęs tarp mergaičių negu tarp berniukų, atitinkamai 43 proc. ir 15 proc. Stebimi rezultatai, jog tie tiriamieji dažniau buvo nutukę ar turėjo antsvorio, kurių valgymas priklausė nuo streso poveikio. Tyrimo duomenimis, streso sąlygotas valgymas buvo susijęs su nesveiko maisto produktų vartojimu didesnėmis porcijomis (Jääskeläinen et al., 2014).
Viena iš pagrindinių prastos bei gausios mitybos pasekmė yra sutrikusi energijos pusiausvyra paauglių organizme: energijos yra gaunama daug daugiau, negu paauglys išeikvoja (Norkus ir kt., 2009). Taigi, to pasekoje neišeikvota energija ima kauptis riebaliniame audinyje.
Paauglystėje antsvoris sukelia daug gretutinių endokrininių, virškinimo, širdies ir kraujagyslių ir kt. ligų.
Kompleksinės priežastys : Judrumo stoka; Sėsli gyvensena;
Neracionali mityba (per daug vartojama riebalų ir angliavandenių); Stresas;
Paveldimumas.
Nutukimo ir antsvorio atsiradimas priklauso nuo ypatingai sudėtingų organizme įvykstančių procesų. Tyrimai rodo, kad baltyminės kilmės molekulės yra itin svarbios reguliuojant antsvorį bei nutukimą. Adipocitai – riebalų ląstelės, jos gamina ir išskiria hormoną leptiną, jis yra atsakingas už maisto suvartojimą, mažina alkio jausmą ir taip pat svorį. Kai yra ardoma pusiausvyra tarp peptidų, skatinančių ir mažinančių maisto suvartojimą, kūno svoris ima mažėti arba atvirkščiai didėti, tuomet vystosi antsvoris ar nutukimas (Stasiūliėnė ir Praškevičius, 2005).
Taigi, galima teigti, kad yra daug priežasčių per didelio svorio išsivystymui. Vienus veiksnius galima lengviau suvaldyti, pavyzdžiui, mažinti kaloringo maisto vartojimą, mažinti porcijos dydį, bei užsiimti fizine veikla, užkandžiauti, ilginti nakties miego trukmę, o kiti veiksniai – sunkiau valdomi arba iš viso nevaldomi, pavyzdžiui, genetika, socialinė ekonominė padėtis.
1.5.3. Antsvorio ir nutukimo pasekmės sveikatai
Paauglių nutukimas turi įtakos visoms pagrindinėms organų sistemoms ir tai lemia didelį sergamumą bei mirtingumą suaugus (Klish, 2013). Nutukimas vaikystėje ir paauglystėje turi ryšį su rimtomis sveikatos komplikacijomis (1 lentelė).
Metabolinis sindromas – terminas, naudojamas apibūdinti medžiagų apykaitos rizikos veiksnių grupę, į kurią įeina: pilvinis nutukimas, dislipidemija, arterinė hipertenzija (AH) ir hiperglikemija. Širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai pasitaiko ir paaugliams, ypatingai tiems, kurie turi antsvorio ar yra nutukę (Julia et al., 2009). Pagrindinė šio sindromo priežastis – nutukimas, kuris lemia perteklinę insulino gamybą ir tai didina arterinį kraujo spaudimą (AKS) bei dislipidemiją (Daniels et al., 2012).
Remiantis Stralen (2011) atliktu tyrimo duomenimis, įvertinta, jog paauglių, kurių KMI ≥ 95 procentilis (procentilis apskaičiuojamas remiantis amžiumi bei lytimi) šie paaugliai turi apie tris kartus didesnę riziką susirgti AH, negu tie paaugliai, kurių KMI < 95 procentilio. Aleksandra Aguilar (2010) atliko tyrimą, kuriama teigiama, kad apie 20 proc. nutukusių paauglių serga AH.
1 lentelė. Vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo įtaka psichinei sveikatai (M.J.Pallan, 2010)
Organų sistema Būklė
Širdies ir kraujagyslių sistema Aretrinė hipertenzija Aterosklerozė Dislipidemija
Endokrininė sistema II tipo CD
Metabolinis sindromas Ankstyvas brendimas Menstruacijų sutrikimai
Policistinių kiaušidžių sindromas
Kvėpavimo sistema Miego apnėja
Astma
Kaulų – raumenų sistema Plokščiapadystė
Osteoartritas Skoliozė
Didžiulė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje yra AH. Stebima vis didėjanti AH rizikos priklausomybė paaugliams. Epidemiologiniai tyrimai pasaulyje dažniausiai yra atliekami tiriant suaugusius žmones, todėl turime mažą kiekį informacijos apie atskirų etninių grupių vaikų ir paauglių atliktus tyrimus.
Tyrimais įrodyta, jog suaugę žmonės turi didesnę tikimybę sirti AH, jeigu paauglystėje turėjo AKS, kuris priklausė viršutiniam kraujospūdžio procentiliui (Lawlor&Smith, 2005). Paskutinis dešimtmetis vaikų bendram AKS turėjo neigiamos įtaikos, nes jis labai ženkliai padidėjo. Analizuojant paauglių AKS, pastebėta, tai, kad pokytis didesnis buvo diastolinio AKS (dAKS) nei sistolinio AKS (sAKS) (Mukamal et at., 2010).
Antsvorio ir nutukimo problema su metais tampa vis didesnė, todėl svarbu atkreipti dėmesį, nes antsvoris ir nutukimas lemia kitų ligų atsiradimą net jauname amžiuje.
1.5.4. Fizinis aktyvumas
FA – vienas iš pagrindinių individo fizinės, emocinės ir socialinės gerovės sąlygų. Sveikata, FA ir gyvenimo kokybė turi glaudų ryšį tarpusavyje. FA – įvairūs aktyvūs judesiai, kuriuos atlieka
paauglių raumenys bei sąnariai, atsižvelgiant į tam tikrą laiką ir tam tikrą intensyvumą. Sąvoka negali būti painiojama su fizinių pratimų sąvoka, kuri yra fizinio aktyvumo subkategorija.
FA klasifikuojama į dvi grupes:
1. Griaučių raumenų sistemos sukelti tam tikri judesiai, kuriuos atliekant energijos yra išeikvojama kur kas didesnis kiekis negu ramybės būsenoje;
2. Bet kokia veikla, kuri sukelia didesnę medžiagų apykaitą paauglio kūne: ruošimasis varžyboms, rungtyniaujant, laisvalaikio praleidimo būdas, bendrai tai būtų veikla, kuriai atlikti reikia didesnių fizinių pastangų nei įprastai (Skurvydas ir kt., 2006).
Visuomenės sveikatos specialistams tai sveikatos stiprinimo priemonė, kiti FA gali suprasti kaip apibendrinančią daug įvairių sporto šakų sąvoką, laisvalaikio praleidimo pomėgį ar aktyvų gyvenimo būdą. Tačiau FA, ar kitaip tariant, žmogaus judėjimas, iš tiesų yra viena pagrindinių žmogaus funkcijų [83].
Žemo lygio FA paaugliams dažniausiai sąlygoja riziką antsvoriui ar nutukimui ir kitoms lėtinėms neinfekcinėms ligoms, o papildomai FA leidžia racionalizuoti fizinių ypatybių lavinimą (Adaškevičienė, 2006). Remiantis PSO, ir vidutinio, ir aukšto lygio intensyvumo FA teikia naudą paauglių sveikatai. Norint, kad FA teiktų naudą paauglio kūnui bei sveikatai, būtina žinoti, jog visa fizinė veikla turi trukti ne mažiau nei dešimt minučių (Jassen et al., 2010).
Žmogus yra sukurtas judėti. FA – vienas iš svarbių gyvensenos veiksnių, kuris stiprinana paauglių fizinę išvermę ir kinta visą gyvenimą ir yra viena iš svarbių gydymo sudedamųjų dalių (Proškuvienė, 2006).
„Reguliarius FA padeda:
Didinti organizmo jautrumą insulino poveikiui; Deginti kalorijas ir taip mažinti kūno masę; Mažinti kraujospūdį;
Gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą; Didinti raumenų ir kaulų masę bei stiprumą;
Padėti organizmui geriau adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, mažina stresą (Urbanavičius, 2009).“
Užsiimant FA yra panaudojami gliukozės rezervai, tada gliukozės koncentracija kraujyje turėtų mažėti. Tačiau, tai labai priklauso nuo FA pobūdžio, nuo to priklauso gliukozės koncentracijos kraujyje kitimas pvz., esant greitai ir trumpai fizinei veiklai: staigus bėgimas iš vietos (sprintas), raumenys ir kepenys atpalaiduoja gliukozės rezervus, kurie yra iš karto panaudojami, tačiau, fizinei veiklai užsitęsus gliukozės rezervo naudojimas išauga beveik 20 kartų ir tada gliukozės koncentracija pradeda kraujyje mažėti.
Analizuojant imunologinių tyrimų išvadas mokslininkai pastebėjo, jog FA veikia mūsų imuninę sistemą (Nieman, 2008). Remiantis, mokslininkų eksperimentų tyrimų rezultatais, mažo intensyvumo fizinė veikla gali turėti naudos jaunimo sveikatai bei sumažinti nutukimo ir aukšto kraujo spaudimo riziką (Janssen&LeBlanc, 2010).
FA yra naudingas paauglių sveikatai, tačiau atliktuose tyrimuose, Europos paauglių fizinio aktyvumo lygis yra nepakankamas ir su amžiumi vis mažėja (DeMeester, 2009). Nutukimą skatinantys aplinkos veiksniai susiję su FA:
Padidėjęs transporto prieinamumas (pvz. paauglių vežiojimas į mokyklą ir atgal); Sumažėjusios galimybės būti fiziškai aktyviems laisvalaikiu;
Galimybė žiūrėti televizijos programas ištisą parą; Pasyvus poilsis (Branca et al., 2007).
Mokslinėje literatūroje akcentuojamas dėmesys ėjimui pėstute į mokyklą ir jo nauda kiekvieno paauglio kasdienybėje, kuris gali būti vertinamas kaip dalis FA (Sluijs et al., 2009). Paauglių FA turi priklausomybę su būtent mamos aktyvumo lygiu, kai ji yra nėščia. Nustatyta, kad tie tėvai, kurie yra fiziškai aktyvesni, jie dažnu atveju užaugina taip pat fiziškai aktyvius savo vaikus (Mattocks et al., 2008). Fizinis neaktyvumas pasireiškia sveikatos sutrikimais, nutukimo problemomis, šie veiksniai yra susiję su pasyvaus laiko leidimu didėjimu (Laskienė, 2008).
„PSO (2007) rekomendacijos FA paaugliams yra:
1. Būtina sukaupti mažiausiai 60 min. (iki 2-3 val.) vidutinio ar aukšto intensyvumo fizinio krūvio kiekvieną dieną;
2. Ne mažiau kaip 2 dienas per savaitę fizinis krūvis turi būti intensyvus, kad padidintų raumenų jėgą, kaulų tankį, sąnarių lankstumą“.
Pakankamai aktyvūs paaugliai turėtų stengtis intensyviai sportuoti bent 3 dienas per savaitę. Labiau nutukusiems paaugliams, rekomenduojama pradėti nuo mažesnės apimtiems ir intensyvumo fizinės veiklos (Spear et al., 2007).
Pradedant sportuoti reikia :
Pasitikrinti sveikatą ir pasitarti su gydytoju; Pasirinkti tokį fizinį aktyvumą, kuris patinka;
Pradėti nuo 10 – 15 minučių dienoje ir palengva didinti krūvio trukmę; Sportuoti reikia kasdien tuo pačiu metu;
Reikia išmokti pagal pulso dažnį dozuoti krūvį.
Remiantis mokslininkais Hallal ir Moreno (2008) atliktu tyrimu, jame įrodyta,kad FA paauglystėje turi ryšį su mažesne lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymo tikimybe vyresniame amžiuje. FA įgūdžiai susidaro vaikystėje ir paprastai jie išlieka visą gyvenimą (Dregval, 2008). Taip pat FA
padeda reguliuoti moksleivių nutukimą, kontroliuoja kraujo lipidų anomalijas, padeda palaikyti sveikus sąnarius, kaulus ir raumenis. Reguliari fizinė veikla yra svarbi optimaliai širdies kraujagyslių veiklai ir palaikant normalų svorį (Huhman, 2010).
Vaikų ir paauglių fizinio vystymosi tyrimai yra vieni svarbiausių, norint stebėti jų sveikatos būklę (Juliusson, 2010). Judesiai yra reikalingi ne tik praktiniais tikslais, bet ir sveikatai stiprinti bei fiziniam pajėgumui didinti (Adaškevičienė, 2008). Išmintingi tėvai turi padėti savo vaikui ugdyti sveikatą bei stiprų, gražų kūną (Hesas ir kt., 2006).
Tyrimais įrodyta, kad yra didelė galimybė apsaugoti vaikus ir paauglius nuo nutukimo taikant pagrindinėse mokyklose sveikatinimo programas, kartu įjungiant FA skatinimą bei sveikos mitybos įgūdžius (Katz et al., 2011).
Judėjimas – būtina sąlyga paauglio organizmui augti ir normaliai vystytis. Dėl fizinių pratimų paauglio organizme vyksta daug pokyčių. Pratimai ramina ir stiprina nervų sistemą, pagerina galvos smegenų darbą bei kelią nuotaiką ir darbingumą. Taigi, fiziniai pratimai yra būtini kiekvienam paaugliui.
1.5.5. Mityba
Subalansuota bei sveika mityba derinant kartu su fiziniu aktyvumu yra svarbiausia antsvorio ir nutukimo prevenciniai veiksniai. Mažėjant fiziniam aktyvumui, ilgėjant sėdėjimui bei nesveikai maitinantis, sutrinka energijos balansas ir mokslinėje literatūroje įvardijama kaip pagrindinės paauglių nutukimo epidemijos priežastys (Branca et al., 2007).
Mityba – sudėtingas maisto medžiagų, būtinų energijos poreikiams, audinių atnaujinimui, reguliacinėms funkcijoms patenkinti, patekimo, mechanizmo apdorojimo, įsiurbimo ir pasisavinimo procesas (Norkus ir kt., 2007). Dažnai vartojantys riebų maistą ir užkandžiaujantys paaugliai turi didesnę nutukimo riziką (Fisher&Kral, 2008).
Mitybos rėžimas ypatingai svarbus augančio paauglio fiziniam vystymuisi, todėl PSO suformulavo tris sveikos mitybos įpročius, sveikai paauglių mitybai:
1. Nuosaikumas. Pagrindinis sveikos ir teisingos mitybos principas. Būtina žinoti, kad net ir vartojant būtina medžiagą be saiko, ji gali turėti ir neigiamą poveikį paauglio sveikatai. Mitybos gydytojai pabrėžia, kad persivalgymas nėra naudingas sveikatai ir jis kenkia (persivalgius maisto, jam perdirbti ir suvirškinti gali neužtekti virškinimo fermentų, maistas ilgesnį laiką lieka virškinamaje trakte), todėl paauglys jaučia diskomfortą.
2. Įvairumas. Maistas privalo būti labai įvairus, kad organizmą aprūpintų reikalingiausiomis medžiagomis. Mitybos gydytojai teigia, kad per parą organizmas turi gauti apie 40 įvairiausių maisto medžiagų (duona, bulvės, daržovės, vaisiai, pienas, mėsa ir kt.)
3. Subalansuotumas. Organizmą būtina aprūpinti reikiamu kiekiu svarbiausių jam medžiagų o tai yra: baltymai, angliavandeniai, riebalai, vanduo, vitaminai, mineralinės medžiagos.
Staipsnyje, kuriame buvo analizuojama „greito maisto“ paklausa, buvo nustatytas, kad net per du dešimtmečius apie tris kartus išaugo šio maisto vartojimas ir žinoma to pasekoje pasikeitė žmonių mityba ir maisto porcijų dydžiai (Hare – Bruun et al., 2011). Išaugęs saldumynų, saldžių gėrimų, raudonos mėsos, riebaus ir menkos vertės maisto vartojimas turi ryšį su antsvoriu.
Remiantis A. Spear (2007) tyrimu, nustatė, kai kurių maisto grupių sąsają su riebalinio audinio didėjimu ir padarė tokias išvadas, kad vaisių vartojimas nėra susijęs su svorio augimu, tačiau į daržovių kaloringumą reikia atsižvelgti, ypač bulvių. Tyrime, kuris vyko Suomijoje, ištyrus 6247 16 metų amžiaus paauglius, buvo nustatyta, kad maisto vartojimas 5 kartus dienoje, statistiškai reikšmingai mažino antsvorio ir nutukimo riziką paaugliams (Jaaskelainen et al., 2012).
Daugėja, įrodymų, jog pusryčių nevalgymas siejasi su kūno svoriu. Aštuonios Europos šalys (Olandija, Belgija, Vengrija, Graikija, Norvegija, Slovėnija, Šveicarija ir Slovėnija) vertino 7915 10 – 12 metų paauglių mitybos įpročių sąsajas su antsvoriu bei televizoriaus žiūrėjimo įpročius valgymo metu. Buvo nustatyta, kad kasdien pusryčiaujantys paaugliai turėjo mažesnę galimybę turėti antsvorio, lyginant su nepusryčiaujančiais (Bjornara et al., 2013).
JAV Nacionalinis tęstinis paauglių sveikatos tyrimas nustatė, kad reguliarus pusryčių nevalgymas prisideda prie KMI didėjimo ir padidina širdies ligų riziką. Tyrimo autoriai pabrėžia ne tik pusryčiavimo svarbą, bet ir FA, kuris yra būtinas palaikant normalų kūno svorį (Smith et al.,2010). Nepilnavertė mityba, kurioje trūksta vitamino D, kalcio, neigiamai veikia paauglio skeletą, raumenis ir tai gali lemti netaisyklingą paauglio laikyseną (Sullivan, 2008).
Paauglių antsvoriui ir nutukimui įtakos turi daugelis veiksnių, kai kuriuos iš jų galima keisti, o pakeitus skatinti paauglį, kad tai būtų kaip geresnio gyvenimo įgūdžiai.
1.6. Laikysena
1.6.1.Taisyklinga laikysena
Žmogus evoliucijos eigoje keitė kūno padėtį iš horizontalios į vertikalią. Tokios laikysenos privalumas: akys pakilo nuo žemės paviršiaus, kad galėtų matyti daugiau, bei laisvos rankos. Visi žmonės yra vienodi, nes turi stuburą, tačiau kiekvieno žmogaus laikysena yra skirtinga. Taisyklinga
paauglio laikysena priklauso nuo kūno konstitucijos ypatumų, ypač kūno dalių proporcijos (Gorniak et al., 2006).
Nagrinėjant mokslinę literatūrą, skirtingi autoriai laikysenos apibrėžimą pateikia savaip. Taisyklinga laikysena – tai įprastinė padėtis, kai žmogus neįtempdamas raumenų, sugeba tiesiai laikyti liemenį ir galvą (Cameron & Monroe, 2007). Kūno laikysena keičiasi per visą žmogaus gyvenimą ir tai dažniausiai matoma per dinaminio vystymosi laikotarpius (Balen et al., 2012).
Žmogaus stuburas yra labai panašus į „S“ raidę, sakyti, kad jis yra tiesus būtų netikslinga. Stuburas – prasideda nuo kaukolės pamato ir tęsiasi iki liemens apačios, jis yra judrus ir juda pagal kūno ašį (Česnys ir kt., 2008). Žmogus keičia kūno padėtį, ne tik stovi ar sėdi, bet ir eina, klūpo, bėga, guli įprastine poza (Krutulytė, 2010). Kaklo srityje stuburas išlenktas pirmyn (kaklo lordozė), krūtinės srityje stuburas išlenktas atgal (krūtinės kifozė), juosmens srityje stuburas ir vėl išlenktas pirmyn (juosmens lordozė).
Taisyklinga laikysena – įprastinė padėtis, kai žmogus sąmoningai neįtempdamas raumenų sugeba tiesiai išlaikyti liemenį (Stanos, 2007). Taisyklinga laikysena pradeda formuotis nuo pirmų gyvenimo minučių ir tęsiasi vaikui augant, pasibaigia augimo pabaigoje, tačiau pastebėta tendencija, kad visą gyvenimą gali laikysena kisti. Ankstyvojo amžiaus vaikų laikysena formuojasi, šiame laikotarpyje labai intensyviai auga ir kaulėja skeletas, bet stuburas tebėra lankstus ir ne iki galo sukaulėjęs (Mockevičienė ir kt., 2007).
C. Maurer su bendraminčiais mokslininkais (2006) teigia, kad norint išlaikyti taisyklingą laikyseną, reikalingas geras somatosensorinės, vestubuliarinės ir regėjimo sistemų bendradarbiavimas, kuris užtikrina gerą orientavimąsi erdvėje. Sveikatą ir savijautą sieja glaudus ryšys pvz.: gyvendamas higieniškomis sąlygomis ir tinkamai besimaitindamas, fiziškai aktyvus vaikas, suteikia sąlygas taisyklingai laikysenai formuotis (Owczarek, 2005).
Optimali laikysena – minimalus raumenų apkrovimas + minimali raumenų veikla. Bloga laikysena – netaisyklinga atskirų kūno dalių sąveika (mažėja kūno pusiausvyros ekonomiškumas virš atramos pagrindo, mažėja raumenų aktyvumas, o tai didina apkrovimo svorį laikančioms struktūroms).
2 pav. Laikysenos tipai
A – normali; B – lordozinė; C – tiesi D – sukumpusi
Skiriami 4 laikysenos tipai (Kendall et al., 2005):
1. Normali. Būdinga į priekį šiek tiek atsikišusi krūtinė, pilvas tiesus, sakingai banguota nugara;
2. Lordozinė – kifozinė. Lordozinė – kai pilvas būna į priekį atsikišęs, liemens viršutinė dalis atlošta ir taip pat ryškus juosmeninis linkis. Kifozinė – akivaizdi nugaros kifozė, ryški juosmens ir sprando lordozė bei ryškiai matoma kumpa nugara;
3. Tiesi. Stuburas tiesus, silpni jo linkiai;
4. Sukumpusi. Viršutinė kūno dalis yra palinkusi į priekį.
Taigi, gera ir taisyklinga laikysena turi labai didelę reikšmę vaiko sveikatai ir savijautai. Ji būtina ne tik raumenų ir kaulų, bet ir kitų kūno organų normaliam funkcionavimui. Tai žmogaus estetinė vertybė, ji visais laikais labai svarbi.
1.6.2. Netaisyklinga kūno laikysena
Mokslinėje literatūroje pakitusi kūno laikysena įvardijama kaip ydinga ar netaisyklinga. Ydinga laikysena – atskirų kūno segmentų netaisyklinga sąveika, kurios metu raumenų aktyvumas mažėja, svorį laikančių struktūrų apkrovimas didėja bei kūno pusiausvyros ekonomiškumas virš atramos pagrindo mažėja (Krutulytė ir kt., 2007).
Ydinga laikysena pradeda formuotis dar vaikystėje ir palaipsniui progresuoja (Kasiulevičius ir Strazdienė, 2008). Labai svarbu stebėti 6 – 9 ir 10 – 14 metų amžiaus vaikų laikyseną, kadangi šio amžiaus vaikai ypač sparčiai auga.
Statistikos duomenimis laikysenos sutrikimų vis daugėja, ir turinčių netaisyklingą laikyseną žmonių amžius jaunėja (Krutulytė ir kt., 2007). Laikysena atspindi psichinę ir fizinę sveikatą (Geldhof et al., 2007). Ypatingai daug dėmesio taisyklingos laikysenos mokymui bei stebėjimui turi būti skiriama, kai vaikas pradeda eiti į mokyklą, nes mokykliniame suole vaikas dažnai sėdi netaisyklingai.
3 pav. Netaisyklinga vaikų laikysena stovint ir sėdint (E. Adaškevičienę, 2004)
Dažniausia netaisyklingos laikysenos priežastis yra nepakankamas judėjimas, silpnas raumenynas, pervargimas, taip pat įvairūs neigiami faktoriai – netaisyklinga poza ilgai sėdint (McEvoy & Grimmer, 2006). Vainoras ir kt. (2008) teigia, kad svarbią reikšmę turi ir kūno kompozicija, tai yra ūgis, kūno sudėjimo tipas, bei svoris.
Laikysenos sutrikimai gali būti šiose plokštumose: horizontalinėje, frontalinėje, sagitalinėje plokštumose. Sagitalinėje plokštumoje laikysenos sutrikimai pasireiškia fiziologinių linkių padidėjimu arba sumažėjimu (Mockevičienė ir kt., 2003). S. Balčiūnienė (2009) ir G. Krutulytė (2010) tvirtina, kad sagitalinėje plokštumoje yra išskirtos štai šios netaisyklingos kūno laikysenos formos:
Apvali nugara. Esant šiai laikysenos formai yra padidėjusi stuburo krūtininės dalies kifozė, galva šiek tiek palinkusi yra į priekį, pečiai bei krūtinės ląsta nuleisti, dubens pasvirimo kampas padidėjęs, mentės atsikišusios, vyrauja pilvo raumenų sutrumpėjimas ir nugaros raumenų persitempimas (Balčiūnienė, 2009; Krutulytė, 2010).
Apvali, įgaubta nugara. Ši netaisyklinga laikysena formuojasi, kai padidėja stuburo krūtininė dalis (fiziologinei kifozei bei juosmeninės ir kaklinės dalies lordozėms). Išryškėja (didėja)
normalūs stuburo fiziologiniai linkiai, padidėja dubens pasvirimo kampas, dėl kurio, didėja juosmens lordozė tam, kad kūno svorio centras būtų subalansuotas.
Plokščia nugara. Ši laikysena yra priešinga apvaliai įgaubtos nugaros laikysenos formai. Esant šiai laikysenai yra sumažėję fiziologiniai stuburo linkiai bei dubens pasvirimo kampas (dėl to beveik visai išnyksta juosmens lordozė) (Balčiūnienė, 2009; Krutulytė, 2010).
Laikysenos sutrikimai, esantys frontalinėje plokštumoje – asimetrinė arba skoliozinė laikysena (Adaškevičienė, 2004). Asimetrinė laikysena atsiranda, kai frontalioje plokštumoje sutrinka simetrija tarp dešinės ir kairės liemens dalies. Lanko formą stuburas įgauna stovimoje padėtyje. Šios laikysenos lanko viršūnė nukreipta į kažkurią vieną pusę (kairę arba dešinę), o talijos trikampiai (tai yra tarpas tarp nuleistų rankų, alkūnių ir talijos) yra skirtingi. Šios netaisyklingos laikysenos priežastys paaugliams gali atsirasti mokykloje, pvz.: netaisyklinga padėtis prie rašomojo stalo, sunkių daiktų (kuprinės ar knygų) nešiojimas toje pačioje rankoje arba ant to paties peties, stovėjimas ant tos pačios kojos, kai kita koja pastatyta į šoną (Balčiūnienė, 2009; Krutulytė, 2010).
Horizontalioje plokštumoje vertinama: vizualinė dubens padėtis ir kojų forma. Dubens padėtis vertinama vaiką apžiūrint (iš nugaros ir viršaus) ir čiuopiant klubakaulių skiauteras ir užpakalinius viršutinius klubakaulių dyglius. Nustatomas šių atskaitos taškų poslinis horizontalioje plokštumoje. Norint įvertinti kojų formą, visų pirma reikia įvertinti kelio sąnarių padėtį – genu valgus („X“ formos kojos) ar genu varus („O“ formos kojos). Šioje plokštumoje, norint įvertinti kojų formą, taip pat yra vertinami šie atstumai: tarp vidinių kulkšnių ir tarp vidinių blauzdikaulių krumplių (Mauricienė, 2005). Nutukimas turi neigiamos įtakos laikysenos pokyčiams ir kūno apkrovai. Nekoreguojami laikysenos atsiradę kūno pakitimai gali turėti įtakos funkciniams ir struktūriniams stuburo bei jo biomechaniniui vientisumui (raiščiams, raumenims, kraujagyslėms, nervams) bei pakitumų tikimybei atsirasti. Paaugliai, kurie mažiau juda, daugiau laiko praleidžia sėdint būna fiziškai silpnesni, o tai skatina tolimesnį prastos laikysenos formavimasį, bei progresavimą ir žinoma didina riziką tolimesniems sveikatos sutrikimams (Kendall et al., 2005).
Netaisyklinga laikysena sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, kadangi nagrinėtoje literatūroje teigiama, kad netaisyklingos laikysenos vaikų skaičius darosi didesnis, o amžius jaunesnis, tai tampa opia problema visuomenėje. Taigi, būtina koreguoti antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių laikyseną, nes prie visų faktorių, kurie turi įtakos netaisyklingos laikysenos atsiradimui prisideda ir daugiau kenkia padidintas svoris.
2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo planavimas
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (BEC) leidimas (protokolo Nr. BEC-FMR(M) – 152) (8 priedas). Tyrimas buvo vykdomas 2015 m. gruodžio – 2016 m. kovo mėnesiais, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikos, Endokrinologijos klinikoje.
Tyrimo kontingentą sudarė 96 10 – 18 metų paaugliai, kurie turėjo antsvorio ar buvo nutukę, 45 (47 proc.) mergaitės ir 51 (53 proc.) berniukas (4 pav.). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 15 metų 4 mėnesiai ± 0,2.
Paauglių tėvai, dažniausiai mama buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais, eiga, gauti jų raštiški sutikimai. Toliau sekė šių paauglių ištestavimas, kuris vyko šiltoje, jaukioje ir ramioje patalpoje. Pirma buvo išmatuojamas AKS, tada svoris, ūgis, ir remiantis W.W.K Hoeger vizualiniu laikysenos vertinimo metodu įvertinta laikysena sagitalioje ir frontalioje plokštumose, taip pat nustatytas fizinis aktyvumas naudojant lietuvišką tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną trumpąją versiją. Klausimyne paaugliai pateikė kiek laiko per savaitę užsiima tam tikromis aktyviomis fizinėmis veiklomis, kiek kartų per savaitę vaikščioja bei vidutiniškai per dieną praleidžia sėdėdami.
2 Lentelė. Tyrimo planavimas
2.2. Kontingentas
Tiriamąjį kontingentą sudarė 10 – 18 metų paaugliai, kurie turėjo antsvorio ar buvo nutukę. Tiriamųjų charakteristika pateikta trečioje lentelėje (3 lentelė). Lyginant mergaites su berniukais, galime teigti, kad grupės pagal amžių, ūgį, svorį, KMI, sAKS, dAKS, FA ir laikyseną nesiskyrė (p>0,05).
3 lentelė. Tiriamųjų charakteristika (vidurkis ± standartinė paklaida)
Lytis Amžius Ūgis, cm Svoris, kg KMI sAKS dAKS FA, MET Laikysena Mergaitės (n=45) 16 metų ± 0,3 166,1± 1,6 82,6 ± 2,9 29,7± 0,8 123,2±2,0 76 ± 1,4 1605,7 ± 226,1 33,2 ± 1,1 Berniukai (n=51) 15 metų ir 4 mėnesiai ± 0,2 167,6 ± 1,1 84,7 ± 2,0 29,9± 0,6 126,4±1,7 77 ± 0,9 1469,5 ± 132,4 32,6 ± 0,8
Kontingento pasiskirstymas procentaliai pateiktas 4 paveikle. Mergaičių buvo 45, o berniukų 51. KONTINGENTAS IR TYRIMO METODIKA 10 – 18 metų paaugliai (96) Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimynas trumpoji lietuviška versija W.W.K. Hoeger vertinimo metodas Kūno masės indeksas Arterinis kraujo spaudimas
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
Amžiaus vidurkis svyravo nuo 10 – 18 metų. Didžiausią apklaustųjų dalį sudarė 18 ir 16 metų paaugliai (5 pav.).
5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių
Paauglių turinčių antsvorį didžiausią dalį sudarė 16 metų paaugliai, o nutukimą 18 metų paaugliai (6 pav.). Antsvorį turinčių paauglių svorio vidurkis buvo 25,9 ± 1,4, o nutukusių paauglių 34 ± 5,2. 43 proc. Mergaitės Berniukai 53 proc. 0 5 10 15 20 25 10 11 12 13 14 15 16 17 18 P asis k irst ym as (pr oc .) Tiriamųjų amžius 2,1 5,2 4,2 6,3 12,5 14,6 16,7 14,6 19,8
6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas amžiaus grupėse pagal antsvorį ir nutukimą
Nustatyta, kad 37 paaugliai 10 – 18 metų amžiaus, neturi problemų su kraujospūdžio padidėjimu (21 mergaitės ir 16 berniukų), 24 paaugliams buvo nustatytas aukštas normalaus AKS (11 mergaičių ir 13 berniukų) (atitinkantis prehipertenzijos lygį), o net 35 paaugliams nustatytas padidėjęs AKS (13 mergaičių ir 22 berniukų) (atitinkantis hipertenzijos lygį) (7 pav.).
7 pav. Tiriamųjų arterinio kraujo spaudimo pasiskirstymas pagal kriterijus (normalus, aukštas normalus, padidėjęs)
Įvertinus tiriamųjų FA per savaitę, buvo nustatyta, kad aukšto lygio intensyvumo turėjo 14 paauglių, vidutinio intensyvumo FA turėjo 54 paaugliai ir 28 paaugliai turėjo žemo intensyvumo FA (8 pav.). Šiose trijose grupėse pagal lytį paaugliai pasiskirtė: aukšto intensyvumo FA turėjo 7 mergaitės ir
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 10 11 12 13 14 15 16 17 18 P asis k irst ym as (pr oc .) Tiriamųjų amžius Antsvoris Nutukimas 0 2,1 2,1 3,1 0 4,2 2,1 4,2 5,2 7,3 9,4 5,2 15,6 5,2 6,3 8,3 9,4 10,4 38 proc. 25 proc. 37 proc. Normalus AKS Aukštas normalus AKS Padidėjęs AKS
7 berniukai, vidutinio intensyvumo FA – 26 mergaitės ir 28 berniukai ir žemo intensyvumo FA – 12 mergaičių ir 16 berniukų.
8pav. Tiriamųjų fizinio aktyvumo pasiskirstymas pagal kriterijus (aukštas, vidutinis, žemas)
2.3. Tyrimo metodai
2.3.1. Anketinė apklausa
Tyrime buvo naudota tarptautinė fizinio aktyvumo klausimyno trumpoji lietuviška versija (5 priedas). Šį klausimyną sudaro 7 klausimai, jie skirti sužinoti apie FA. Klausimai yra atviro tipo, tiriamasis turi įrašyti kiek dienų per pastarąsias 7 dienas skyrė tam tikrai veiklai ir kiek laiko užsiėmė konkrečia veikla per vieną dieną iš tų dienų.
Du klausimai, atspindi labai intensyvią veiklą. Šiai fiziniai veiklai, atlikti reikia didelių fizinių pastangų ir dėl kurios smarkiai padažnėja kvėpavimas (kėlimas sunkių daiktų, greitas važiavimas dviračiu, krepšinio žaidimas ir kt.).
Kiti du anketą sudarantys klausimai atspindi vidutiniškai intensyvią fizinę veiklą. Vidutiniškai intensyvi veikla – tai veikla, kuriai atlikti reikia vidutiniškai pastangų, kvėpavimas šiek tiek padažnėja (kėlimas lengvų daiktų, vidutiniu greičiu važiavimas dviračiu, badmintono žaidimas ir kt.).
Taip pat anketinėje apklausoje buvo du klausiamai apie vaikščiojimą. Kiek laiko per pastarąsias dienas praleido paaugliai vaikščiodami, klausime buvo nurodyta, kad vaikščiojimas būtų ne mažiau kaip 10 minučių ir taip pat vienas klausimas apie praleistą laiką sėdint.
Analizuojant anketoje pateiktus atsakymus į klausimus buvo remtasi IPAQ – LT mokslinio komiteto rekomendacijomis. FA lygmuo buvo nustatomas taikant MET‘ų skaičiavimo metodą ir
14 proc. 56 proc. 30 proc. Aukštas Vidutinis Žemas
formules (4 lentelė). FA galima išreikšti MET/min/sav. arba MET/min/d. Dažniau naudojama MET/min/sav., todėl FA buvo verčiamas į MET/min/sav.
4 lentelė. Fizinio aktyvumo lygio nustatymas naudojant MET metodą
Ėjimo MET/min/sav. 3,3 * ėjimo minutės * ėjimo dienos
Vidutinio FA MET/min/sav. 4 * vidutinio intensyvumo aktyvumo min * vidutinio FA dienos Labai intensyvaus FA
MET/min/sav.
8 * labai intensyvaus aktyvumo min * labai intensyvaus FA dienos
Suma MET/min/sav. Suma ėjimo + vidutinio FA + labai intensyvaus FA MET/min/sav.
5 lentelė. Fizinio aktyvumo vertinimo kategorijos
1 žemas lygis 600 MET/min/sav.
2 vidutinis lygis 600 – 3000 MET/min/sav.
3 aukštas lygis <3000 MET/min/sav.
2.3.2. Antropometrija
Tyrimo metu buvo matuojami paauglių ūgis bei svoris. Paauglių antropometriniams išmatavimams atlikti buvo naudota įranga: SECA ūgio matuoklė, matuojanti 0,1 mm tikslumu bei SECA svarstyklės, matuojančios 0,1 kg tikslumu.
Antropometriniai paauglių išmatavimai buvo atliekami atskiroje patalpoje – endokrinologijos poliklinikos kabinete ar vaikų endokrinologijos skyriaus procedūriniame kabinete. Tiriama buvo atskirai kiekvieną paauglį asmeniškai. Prieš matavimą prašoma nusiauti batus, išsiimti nereikalingus daiktus, papuošalus, žinomi nueiti į tualetą.
Matuojant svorį paauglys turėjo atsistoti svarstyklių viduryje ir tokioje padėtyje turėjo ramiai stovėti iki tol, kol bus užregistruojami svarstyklių parodymai.
Ūgio matavimo metu tiriamasis stovi stengdamasis nejudėti, kūną išlaikyti tiesiai, basomis kojomis, nugarą priglaudęs prie matavimo liniuotės, kurią lietė kulnais, sėdmenimis, mentėmis ir pakaušiu, o galva laikoma taip, kad galima būtų nubrėžti įsivaizduojamą liniją nuo išorinio ausų landos krašto iki akies kampo. Paauglio ūgis pamatuojamas, kai slankiojanti liniuotės dalis iš viršaus stumiama iki viršugalvio.
Kūno masės indeksas nustatytas pagal formulę: KMI= Svoris (kg) Ū𝑔𝑖𝑠 (𝑚)⁄
2
Kūno masės indeksas įvertinamas pagal IOTF tarptautines ribines vertes. Šios vertės apibrėžia antsvorį, nutukimą atsižvelgiant į paauglio amžių ir lytį (Cole et al.,2007). Antsvoriui buvo priskirti paaugliai, kurių KMI buvo 19,84 – 25 kg/m2, o nutukimui priskiriami paaugliai, kurių KMI buvo 24 –
30 kg/m2 (3 priedas).
2.3.3. Arterinis kraujo spaudimas
AKS matuojamas elektroniniu kraujospūdžio matavimo prietaisu, kairėje rankoje, tiriamąjam sėdint. AKS turi būti vertinamas pagal Lietuvos normas, jos sudarytos vadovaujant prof. J. Tutkuvienei (6 lentelė). AKS buvo nustatomas remiantis paauglių lytimi, amžiumi (4 priedas).
6 Lentelė. Kraujospūdžio lygmenų klasifikacija(Tutkuvienė, 2006)
Kraujospūdžio lygmenys Sistolinis ir/ar diastolinis kraujospūdis <90‰ Normalus
Sistolinis ir/ar diastolinis kraujospūdis tarp 90‰ – 95‰. Aukštas normalus (prehipertenzija) Sistolisnis ir/ar diastolinis kraujospūdis ≥95‰ Padidėjęs AKS (arterinė hipertenzija)
Paaugliams, lygus ar didesnis AKS, negu 120/80 mmHg turi būti vertinamas kaip aukštas normalus kraujospūdis, nepaisant atitinkančių kraujospūdžio lygmens vertinimo procentilių.
2.3.4. Kūno laikysenos vertinamas balais (W.W.K. Hoeger)
Paauglių laikysenai vertinti buvo pasirinktas W.W.K Hoeger 1987 m. vizualinis laikysenos vertinimo testas (2 priedas). Atskiri kūno segmentai buvo įvertinami frontalioje ir sagitalioje plokštumose (galva ir kaklas, pečiai, stuburas, pilvas, dubuo, liemuo, kaklas ir viršutinė stuburo dalis, apatinė stuburo dalis, kojos bei keliai ir čiurnos).
Laikysenos vertinimo balai: 5 – gerai;
3 – patenkinamai; 1 – blogai.
7 lentelė. Laikysenos vertinimas balais (W.W.K. Hoeger, 1987) Balai Vertinimas 50 – 45 Puiki 44 – 40 Gera 39 – 30 Patenkinama 29 – 20 Bloga <19 Labai bloga
Šis laikysenos vertinimas buvo atliekamas paaugliui nusirengus viršutinius rūbus, nusiavus batus. Tiriamasis turėjo būti nesusikaustęs, stengtis stovėti ramiai, atsipalaidavus, rankas laikant nuleidus prie šonų, įprastai ir nesistengti stovėti kuo taisyklingiau. Visų paauglių atskirų kūno dalių padėtis buvo vertinama tiek iš šono, tiek iš nugaros (2 priedas):
Galvos ir kaklo padėtis vertinama frontalioje plokštumoje stovint veidu į sieną. analizuojama ar galva yra vidurio linijoje, pagal ausų simetriškumą – ar nėra pakrypimo į kairę ar į dešinę puses.
Pečių juosta. Vertinama stovint veidu į sieną. Sagitalioje plokštumoje apžiūrima ar mentės nėra atsikišusios. Frontalioje plokštumoje įvertinama ar mentės viename aukštyje.
Stuburas. analizuojama frontalioje plokštumoje ar nėra pakrypimo į dešinę ar į kairę, ar stuburas tiesus (remiantis stuburo slankstelių keterinių ataugų padėtimi, jų nukrypimu nuo vidurio linijos), bei sagitalioje plokštumoje įvertinami paauglio kūno fiziologiniai stuburo linkiai.
Pilvas. Sagitalioje plokštumoje patikrinama, ar nėra liemens raumenų atsipalaidavimo. Dubuo. Stebimas simetriškumas, ar dubuo tiesus, ar vienas jo kraštas ne aukščiau už kitą (pakrypęs įstrižai).
Kaklas ir viršutinė stuburo dalis. Ši kūno dalis vertinama sagitalioje plokštumoje, atsižvelgiant į kaklo, pečių bei galvos padėtį, t.y. ar jie yra toje pačioje linijoje, ar galva ir kaklas nėra pasvirę į priekį, ar pečiai nėra pasukti į vidų, ar krūtinė neįdubusi.
Liemuo. Sagitalioje plokštumoje įvertinamas liemens linkis, ar jis nepadidėjęs (juosmeninė lordozė).
Apatinė stuburo dalis. Vertinamas dubens pasvirimas į priekį ar atgal, sagitalioje plokštumoje.
Kojos. Sagitalioje plokštumoje patikrinama ar nėra per didelio tiesimo per kelio sąnarį. Keliai ir čiurnos. Įvertinama ar pas paauglius nėra „X“ ar „O“ kojų formos požymių frontalioje plokštumoje. Taip pat šioje plokštumoje įvertinamas pėdų nugręžimo laipsnis pagal Achilo sausgyslės liniją.
2.3.5. Matematinė statistika
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS (Statistical Package for Social Sciences) 22.0 for Windows ir Microsoft Excel XP programą.
Atlikus statistinę duomenų analizę, apskaičiuoti kintamųjų aritmetiniai vidurkiai ir standartinės paklaidos. Nepriklausomų imčių požymių skirtumo patikimumas tikrintas Stjudento t kriterijumi ir Man – Vitnio. Požymių tarpusavio priklausomybė įvertinta pagal Chi kvadrato (χ2) kriterijumi. Ryšio tarp požymių stiprumas buvo nustatomas apskaičiuojant Spirmeno koreliacijos koeficientą. Duomenys yra pateikiami vidurkis ± standartinė paklaida.
Naudoti statistinių hipotezių reikšmingumo lygmenys: p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas; p>0,05 – statistiškai nereikšmingas skirtumas; p<0,15 – stebima tendencija.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą rizikos veiksniai
3.1.1. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą fizinio aktyvumo vertinimas
Analizuojant paauglių bendrą ėjimo lygį, kuris truko ne mažiau kaip 10 min be pertraukos (duomenys pateikti MET/min/sav.) duomenys pateikti 9 paveiksle. Aukšto intensyvumo ėjimo lygio neturėjo nei vienas paauglys turintis antsvorio ar nutukęs. Iš visų tiriamųjų, turinčių antsvorį vidutinio intensyvumo ėjimo lygį turėjo 25 paaugliai, o žemo intensyvumo 23 paaugliai. Iš visų tiriamųjų, turinčių nutukimą 31 paauglys turėjo vidutinio intensyvumo ėjimo lygį, o 17 paauglių žemo intensyvumo ėjimo lygį. Tarp antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių ėjimo lygis statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
9 pav. Ėjimas pėsčiomis ilgiau nei 10 min remiantis fizinio aktyvumo lygiais
Tiriamųjų taip pat buvo klausta apie vidutinio intensyvumo FA. Aukšto vidutinio intensyvumo lygio neturėjo nei antsvorį nei nutukimą turintys paaugliai. Iš visų paauglių turinčių antsvorį 10 paauglių buvo vidutinio intensyvumo lygio, o 38 žemo vidutinio intensyvumo lygio. Vidutinį intensyvumo lygį turėjo 2 nutukę paaugliai, o žemą vidutinį intensyvumo lygį turėjo 46 paaugliai. Duomenys tarp antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių vidutinio ir žemo vidutinio FA lygio, skiriasi statistiškai reikšmingai, antsvorį turintys paaugliai yra aktyvesni lyginant su nutukusiais paaugliais (p<0,05) (10 pav.). 0 10 20 30 40 50 60 70 Antsvoris Nutukimas P asis k irst ym as (pr oc .) Aukšas Vidutnis Žemas 51,1 47,9 64,5 35,4 0 0
10 pav. Vidutinio intensyvumo fizinė veikla per savaitę pagal fizinio aktyvumo lygius *,** - p<0,05
Įvertinus aukšto intensyvumo FA, pastebėta, kad tik 2 paaugliai turintys antsvorio užsiima labai intensyvia veikla. Visi kiti atsakė, jog per pastarąją savaitę jiems neteko susidurti su tokio intensyvumo aktyvumu. Tarp antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių intensyvaus FA skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Įvertinus bendrus fizinės veiklos rezultatus (išskyrus laiką praleistą sėdint) MET/min/sav., nustatyta, kad iš visų tiriamųjų turinčių antsvorį aukštą FA lygį turėjo13 tiriamųjų, vidutinį FA lygį 20 ir žemą FA lygį 15 tiriamųjų. Nutukimą turintys paaugliai aukštą FA lygį turėjo 1 paauglys, vidutinį FA lygį – 34, žemą FA lygį – 13 tiriamųjų. Palyginus šiuos rezultatus grupėse (antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių) tarpusavyje, antsvorį turintys paaugliai turėjo daugiau aukšto lygio FA nei nutukę paaugliai, o nutukę paaugliai turėjo daugiau vidutinio lygio FA, nei antsvorį turintys paauliai, tarp šių duomenų, nustatytas statisitiškai reikšmingas skirtumas p<0,05 (11 pav.).
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Antsvoris Nutukimas P asis k irst ym as (pr oc .) Aukštas Vidutinis Žemas 20,8 79,2 0 0 4,2 95,8 * * ** **
11 pav. Bendras fizinės veiklos rezultatas (išskyrus laiką praleistą sėdint) per savaitę pagal fizinio aktyvumo lygius
*,** - p<0,05
Tiriamųjų atsakymo duomenys, apie laiką praleistą sėdint (laikas, kurį paaugliai praleido sėdėdami mokykloje per pamokas ir laisvalaikio leidimas) pateikti 12 paveiksle. Iki 7 val. mažas skaičius paauglių praleido sėdėdami – 6 antsvorį turintys paaugliai ir vienas nutukęs paauglys. Antsvorį turintys 38 paaugliai ir 12 nutukusių paauglių vidutiniškai praleidžia laiko sėdėdami 7 – 9 val. (p<0,05). Kiti rezultatai pasiskirstė taip: 9 ir daugiau val. sėdėdami praleido 10 antsvorį turintys paaugliai ir 38 nutukę paaugliai (p<0,05). Nutukę paaugliai labiau linkę ilgiau laiko praleisti sėdėdami 9 ir daugiau val., o antsvorį turintys paaugliai 7 – 9 val. Tarp šių duomenų buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05).
12 pav. Laikas praleistas sėdint *,** - p<0,05 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Antsvoris Nutukimas P asis k irst ym as (pr oc .) Aukštas Vidutinis Žemas 27,1 41,7 31,3 2,1 70,8 27,1 * * ** ** 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
iki 7 val. 7-9 val. 9 ir daugiau val. P asis k irst ym as (pr oc .) Antsvoris Nutukimas 12,5 2,1 66,7 20,8 20,8 77,1 * ** **
