Svarbiausi tyrimo rezultatai. Apibendrinus duomenis, gautus norint išanalizuoti apklaustų pacientų naudojimąsi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, galima teigti, kad respondentai dažniausiai kreipėsi į gydymo įstaigas dėl lėtinių ligų arba ūminių susirgimų, ar reikiamų tyrimų atlikimo. Taip pat tyrimas parodė, kad dauguma paslaugų dažniau naudojosi moterys nei vyrai. Kas trečias respondentas (32,1 proc.) teigė, kad niekada nėra papildomai mokėjęs už sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas ir 11,9 proc. pacientų teigė, jog jiems dažnai tenka primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas. Dažniausiai papildomai už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra tekę mokėti mieste gyvenantiems pacientams bei turintiems aukštąjį neuniversitetinį (17,1 proc.) ir profesinį (12,4 proc.) išsilavinimą. Apibendrinus rezultatus, gautus vertinant pacientų ketinimus mokėti už sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas, galima teigti, kad dauguma respondentų, ir dažniau moterys nei vyrai mano, kad šiuo metu galiojantys priemokų dydžiai yra per dideli. Vidutiniškai kas 9 apklaustasis teigė, kad už daugumą sveikatos priežiūros paslaugų neturėtų būti imami papildomi mokėjimai. Taip pat gauti statistiškai reikšmingi skirtumai, kurie parodė, kad pacientai, per paskutinius 6 mėn. pasinaudoję sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, dažniau sutinka mokėti papildomai už suteikiamas paslaugas. Pacientai daugiausiai papildomai sutiktų mokėti už brangius tyrimus (vidutiniškai 91,40 Lt), mažiausiai už recepto išrašymą (vidutiniškai 7,78 Lt). Statistiškai reikšmingi skirtumai gauti lyginant pacientų sutikimą mokėti papildomai ir savo sveikatos būklės vertinimą. Respondentai, įvertinę savo sveikatos būklę kaip prastą (blogą), statistiškai reikšmingai dažniau nei tie, kurie savo sveikatos būklę įvardijo kaip labai gerą, sutiko mokėti priemokas už pirminę gydytojo specialisto konsultaciją (atitinkamai 17,3 proc. ir 6,2 proc.) ir šeimos gydytojo konsultaciją (atitinkamai 14,4 proc. ir 2,5 proc.).
Veiksniai, statistiškai reikšmingai įtakojantys pacientų ketinimus mokėti už sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas buvo amžius, gyvenamoji vieta, šeimos narių skaičius, šeimos mėnesio pajamos, apsirūpinimas maistu ir kitomis būtiniausiomis priemonėmis bei lėšos, skiriamos savo sveikatos priežiūrai. Statistiškai patikima koreliacija gauta vertinant amžiaus įtaką ketinimams mokėti – didėjant amžiui, didėja ir ketinimai mokėti už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (r=0,262, p=0,000). Taip pat statistiškai patikimai labiau linkę mokėti už paslaugas respondentai gyvena kaime (rajone), o didėjant apklaustųjų šeimos narių, gyvenančių kartu, skaičiui, mažėja ketinimai mokėti už paslaugas.
Palyginimas su kitais atliktais tyrimais. VLK trečius metus atliko tyrimą, kurio metu į daugiau kaip 50 klausimų atsakė 1068 nuolatiniai Lietuvos gyventojai. 72,6 proc. tyrimo dalyvių per pastaruosius 12 mėn. naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis. Mūsų atlikto tyrimo duomenys parodė, kad per
paskutinius 6 mėn. į gydymo įstaigą kreipėsi 80,3 proc. apklaustųjų. VLK atlikto tyrimo metu paklausti, ar didžioji dalis sveikatos priežiūros Lietuvoje yra nemokama, teigiamai atsakė vos 7,1 proc. gyventojų, 33,4 proc. teigė, kad už paslaugas tenka mokėti – legaliai arba nelegaliai [64]. Tuo tarpu 2009 m. rezultatas buvo 30,0 proc., o 2010 m. – 28,0 proc. [65]. Tai rodo, kad nepasitikėjimas sveikatos sistema didėja, kaip ir didėjantis nelegalių mokėjimų skaičius. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad 67,9 proc. apklaustų pacientų teko kartais ar dažnai papildomai mokėti už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tuo tarpu VLK tyrimo metu kas antras apklausos dalyvis teigė, kad jiems per pastaruosius 12 mėn. yra tekę atsilyginti už sveikatos priežiūros paslaugas. Tyrimų duomenys rodo, kad ypatingai pacientus piktina didelės priemokos už tyrimus į įstaigos kasą (32,9 proc. apklaustųjų) bei neteisėtos priemokos, mokamos ne į kasą (16,8 proc. apklaustųjų) bei didelės priemokos už gydymą, mokamos į įstaigos kasą (15,4 proc. apklaustųjų). Gyventojų apklausa parodė, kad auga žmonių, susidūrusių su priemokomis už tyrimus, skaičius. VLK atliktos apklausos metu atsilyginimą su paslaugų kokybe siejančių Lietuvos gyventojų yra stabili dauguma, neteisėto mokėjimo problema išlieka opi. Atsilyginimo faktas siejamas su sveikatos paslaugų prieinamumu ir kokybe; gyventojai atsilygina paskatinti kitų pacientų ar savo noru, tačiau atsilyginimo įteisinimui nepritartų [64].
Tyrimo stipriosios ir silpnosios pusės. Lietuvoje yra mažai atliktų tyrimų priemokų už sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas tema, todėl yra sunku palyginti gautus duomenis, stebėti tendencijas. Tačiau mūsų atliktas tyrimas papildo kitų studijų metu gautus rezultatus, padeda pamatus ateitiems tyrimams. Sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas suformuotas, remiantis literatūros analize ir išrinkus pagrindines ir dažniausiai pacientų naudojamas paslaugas. Šis sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas nėra absoliutus ir nekeistinas, kadangi šio tipo paslaugų yra labai daug ir jas galima keisti ar įtraukti, atsižvelgiant į norimus gauti rezultatus ir poreikį. Rezultatai galėjo priklausyti būtent nuo analizei pasirinktų sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat nuo pacientų lūkesčių, psichologinės būsenos, kadangi apklausa atlikta respondentams esant gydymo įstaigoje. Taip pat atsižvelgiant į apklausiamuosius ir jų apklausimo būdą, reikėtų šiek tiek koreguoti anketas, jos klausimus trumpinant ir konkretinant, taip mažinant anketos apimtį.
Tyrimo tęstinumas. Kadangi tyrimų šia tema atlikta nedaug, ypač Lietuvoje, todėl tokio pobūdžio tyrimai yra reikalingi ir ateityje. Stebint apklaustųjų duomenis ir nuomonę, galima daryti įvairias prielaidas ir sukurti įrankius tolimesniems politiniams sprendimams šioje srityje. Mūsų atliktas tyrimas gali paskatinti tolimesnius tokio pobūdžio tiriamuosius mokslinius darbus.
IŠVADOS
1. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad per paskutinius 6 mėn. į gydymo įstaigą kreipėsi 80,3 proc. apklaustųjų. Taip pat tyrimo metu išsiaiškinome, kad respondentai dažniausiai kreipėsi į gydymo įstaigas dėl lėtinių ligų arba ūminių susirgimų, ar reikiamų tyrimų atlikimo. Tyrimas parodė, kad dauguma paslaugų dažniau naudojosi moterys nei vyrai. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad 67,9 proc. apklaustų pacientų teko kartais ar dažnai papildomai mokėti už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Dažniau papildomai už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra tekę mokėti mieste gyvenantiems pacientams bei turintiems aukštąjį neuniversitetinį (17,1 proc.) ir profesinį (12,4 proc.) išsilavinimą. Pacientų nuomone, didžiausi pokyčiai, įteisinus papildomus mokėjimus už sveikatos priežiūros paslaugas, būtų tai, kad sumažėtų apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose (35,4 proc.) ir sumažėtų neoficialių mokėjimų gydytojams (28,5 proc.).
2. Dauguma respondentų, ir dažniau moterys nei vyrai mano, kad šiuo metu galiojantys priemokų dydžiai yra per dideli. Daugiausiai apklaustųjų mano, kad priemokos turėtų būti imamos už brangius tyrimus (26,7 proc.), šeimos gydytojo vizitą į namus (15,9 proc.) ir bendruomenės slaugytojo vizitą į namus (14,2 proc), o mažiausiai – sveikatos/nedarbingumo pažymų išrašymą (2,2 proc.), recepto išrašymą (2,5 proc.) ir vaikų imunoprofilaktiką (2,5 proc.). Pacientai, per paskutinius 6 mėn. pasinaudoję sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, dažniau sutinka mokėti papildomai už suteikiamas paslaugas. Pacientai daugiausiai papildomai sutiktų mokėti už brangius tyrimus (vidutiniškai 91,40 Lt), mažiausiai už recepto išrašymą (vidutiniškai 7,78 Lt). Respondentai, įvertinę savo sveikatos būklę kaip prastą (blogą), statistiškai reikšmingai dažniau nei tie, kurie savo sveikatos būklę įvardijo kaip labai gerą, sutiko mokėti priemokas už pirminę gydytojo specialisto konsultaciją (atitinkamai 17,3 proc. ir 6,2 proc.) ir šeimos gydytojo konsultaciją (atitinkamai 14,4 proc. ir 2,5 proc.).
3. Veiksniai, statistiškai reikšmingai įtakojantys pacientų ketinimus mokėti už sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas, buvo amžius, gyvenamoji vieta, šeimos narių skaičius, šeimos mėnesio pajamos, apsirūpinimas maistu ir kitomis būtiniausiomis priemonėmis bei lėšos, skiriamos savo sveikatos priežiūrai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didėjant amžiui, didėja ir ketinimai mokėti už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (r=0,262, p=0,000). Taip pat statistiškai patikimai labiau linkę mokėti už paslaugas respondentai gyvena kaime (rajone), o didėjant apklaustųjų šeimos narių, gyvenančių kartu, skaičiui, mažėja ketinimai mokėti už paslaugas. Statistiškai reikšmingai dažniau pacientai, savo sveikatos būklę įvertinę kaip blogą, nei tie, kurie ją vertino kaip gerą, yra labiau linkę mokėti už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (r=-0,311, p=0,000).
REKOMENDACIJOS
1. Paslaugų poreikis privalo būti skaičiuojamas griežtai laikantis nustatytų kriterijų. Turi būti nustatomas iš PSDF įmanomas kompensuoti paslaugų kiekis (skiriama lėšų suma), įvardijant lėšų trūkumą.
2. Turi būti aiškiai nustatoma kompensuojamoji suma už paslaugą, legalizuojant paciento priemoką. Tik priemoka užtikrintų, kad privalomuoju draudimu apdrausti asmenys paslaugą gautų laiku ir visi. ASPĮ galėtų konkuruoti, siūlydamos mažesnę priemoką. Priemoka mažintų perteklinę paklausą (kuri neišvengiama esant pilnam kompensavimui), ir taip mažintų paslaugų poreikį bei taupytų PSDF lėšas. 3. Rekomenduojame nesudarinėti sutarčių su TLK dėl paslaugų ir apimčių (svarstytina naikinti sutartis). TLK privalo apmokėti ASPĮ už apdraustajam suteiktą paslaugą. Apdraustasis turi turėti teisę rinktis gydymo įstaigą. Apmokėjimas ASPĮ turi būti vykdomas pagal faktiškai suteiktų paslaugų kiekį.
4. Siūlome įdiegti stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pagal giminingų diagnozių grupes sistemą. Sveikatos priežiūros atskirų paslaugų apmokėjimo netolygumai sudaro prielaidas iš pacientų reikalauti papildomų mokėjimų asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Taip būtų didinamas skaidrumas, mažinamos ir šalinamos korupcijos prielaidos sveikatos priežiūros srityje, mažinamos prielaidos reikalauti papildomų mokėjimų.
5. Rekomenduojame tęsti VLK inicijuotus veiksmus, gerinančius gyventojų informuotumą apie PSD lėšomis apmokamas paslaugas, jų laisvą pasirinkimą bei kompensavimo tvarką. Atsiliepiant į poreikį, tikslinga įdiegti ataskaitą pacientui apie jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir ligonių kasų apmokėtas išlaidas. Sveikatos priežiūros įstaigoms, VLK kartu su kitomis institucijomis rekomenduojama stiprinti prieškorupcinės veiklos priemones. Taip pat tikslinga tęsti tyrimus, juos sieti su draudžiamaisiais privalomuoju sveikatos draudimu ir jų grupėmis: pacientais, kompensuojamųjų vaistų vartotojais, paslaugų vartotojais pagal grupes, tirti jų poreikius ir imtis priemonių, šalinančių trūkumus ar spragas, identifikuoti problemines sritis ir jas spręsti.
LITERATŪRA
1. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Tyrimai rodo aukštą pasitikėjimo Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistema lygį, 2012-03-30. [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 10 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.vlk.lt/vlk/pr/?page=item&kat_id=1&date=2012-03-30&item_id=1960>.
2. The Henry J Kaiser Family Foundation: A global look at public perceptions of health problems, priorities, and donors: the Kaiser/Pew global health survey, 2007. [cited 2012 Dec 12]. Available from URL:
<http://www.kff.org/kaiserpolls/upload/7716.pdf>.
3. Eurobarometer 72: Public Opinion in the European Union , 2009. [cited 2012 Dec 22]. Available from URL:
<http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb72/eb72_vol1_en.pdf>.
4. The world health report: health systems financing: the path to universal coverage, 2010. [cited 2012 Dec 22]. Available from URL:
<http://www.who.int/whr/2010/10_summary_en.pdf>.
5. World social security report 2010/11: providing coverage in the time of crisis and beyond. Geneva, International Labour Organization, 2010. [cited 2012 Dec 22]. Available from URL:
<http://www.ilo.org/gimi/gess/RessShowRessource.do?ressourceId=15263>.
6. Lietuvos e. sveikatos plėtros strategija. [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 10 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=naudojimasis%20sveikatos%20paslaugomis&source=web&cd =29&cad=rja&ved=0CF4QFjAIOBQ&url=http%3A%2F%2Fsena.sam.lt%2Frepository%2Fdokumentai
%2Fel_sveikata%2Fe-sveik_strategija2007-10-09.doc&ei=L39eUc6uNrCL4gTcoIDwCA&usg=AFQjCNFEb3jxPNILDtOf9PE3oK1GNXUsAw>. 7. Gustainienė L. Sveikatos priežiūros politika ir organizacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2003. -222 p. -ISBN 9955-530-48-0.
8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Sveikata-ES. [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 10 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.sam.lt/index.php?3211373469>.
9. Kairys J., Vilniaus miesto ambulatorinės sveikatos priežiūros modelio vertinimas: būklės – prieinamumo – kokybės parametrai”: daktaro disertacija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata, Vilniaus universitetas, 2002.
10. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 372 „Dėl teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo kontolės“. [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 10 d.]. Prieiga per internetą:
<http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/ministro_isakymai?id=23216>.
11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005 – 2010m. programos patvirtinimo“. Valstybės žinios 2004;144-5268.
12. Grigienė V. Pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas ir pacientų pasitenkinimas paslaugomis Panevėžio rajone: magistro diplominis darbas. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2005.
13. Akromaitė Ž, Valius L. Pirminės sveikatos priežiūra: politika, finansavimas, organizavimo modeliai, problemos (I dalis). Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2000;4(5):518-27.
14. Valstybinio audito ataskaita Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo sistema. 2007 m. birželio 26 d; Vilnius.
15. Pečiūra R, Jankauskienė D, Gurevičius R. Sprendimų reformuoti sveikatos apsaugą paieška. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teritorinio prieinamumo įvertinimas. Medicina (Kaunas) 2006;42(11):939-43.
16. Kairys J, Žėbienė E, Zokas I. Pacientų nuomonė apie sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus miesto Šeškinės Poliklinikoje priklausomai nuo socialinės-ekonominės paciento padėties. Sveikatos mokslai 2007;(3):974-80.
17. Jurgutis A, Martinkėnas A, Raudonytė J, Bumblys A. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų veiklos palyginimas pagal ligotumo sudėtingumą ir II lygio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų suvartojimą. Sveikatos mokslai 2007;(4):1114-20.
18. Misevičienė I, Dregval L. Lietuvos gyventojų nuomonė apie pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Medicina (Kaunas) 2002;38(11):1129-35.
19. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. [žiūrėta 2012 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.istatymas.lt/istatymai/sveikatos_prieziuros_istaigu_istatymas.htm>.
20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicininės pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2004, Nr. 55-1915.
21. Rich, R. F.; Merrick, K. R. Cross border health care in the European Union: challenges and opportunities. Journal of Contemporary Health Law & Policy. 2006, 23(1): 64−105, p. 5.
22. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. [žiūrėta 2012 m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.vlk.lt/vlk/lt/?page=info&id=1131>.
23. Europos Komisja. Sveikatos priežiūra užsienyje. [žiūrėta 2012 m. gegužės 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/health/cross_border_care/policy/index_lt.htm>.
24. Komisijos komunikatas, Pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo Bendrijos sistema. KOM(2008) 415 galutinis [interaktyvus]. [žiūrėta 2012 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą:
<http://eur-lex.europa.eu/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexplus!prod!DocNumber&type_doc=COMf inal&an_doc=2008&n _doc=0415&lg=lt>.
25. Europos Bendrijų Komisijos pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo. [žiūrėta 2012 m. birželio 25 d.]. Prieiga per internetą:
<http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52008PC0414:LT:HTML>.
26. Cross border health services in EU. Analytical report. Flash Eurobarometer 210. [cited 2012 Jun 22]. Available from URL:
<http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_210_en.pdf>.
27. Pacientai dažnai nežino savo teisių Europoje. [žiūrėta 2012 m. birželio 24 d.]. Prieiga per internetą: <http://web.elta.lt/zinute_pr.php?inf_id=961935>.
28. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 1K-137 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės saugojimo, apskaitos, naudojimo ir išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims instrukcijos patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2007, Nr. 95-3877.
29. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 349 „Dėl ligonių nukreipimo gydyti ir konsultuoti į užsienį“. Valstybės žinios. 1999, Nr. 67-2172.
30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 556 „Dėl sveikatos apsaugos ministro 1999 07 27 įsakymo Nr. 349 dalinio pakeitimo ir papildymo. Valstybės
žinios. 1999, Nr. 110-3246. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 21 d.
įsakymas Nr. 747 „Dėl sveikatos apsaugos ministro 1999 07 27 įsakymo Nr. 349 „Dėl ligonių nukreipimo gydyti ir konsultuoti į užsienį“ dalinio pakeitimo“. Valstybės žinios. 2000, Nr. 110-3551.
31. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. V-663 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 478 „Dėl pacientų
nukreipimo konsultuotis (išsitirti) ir/ar gydytis užsienyje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“. Valstybės
žinios. 2005, Nr. 104-3857. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 sausio 6 d. įsakymas
Nr. V-20 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 478 „ Dėl pacientųsiuntimo konsultuotis (išsitirti) ir/ar gydytis Europos Sąjungos ir kitose šalyse tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Valstybės žinios. 2006, Nr. 5-182.
32. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. 478 „Dėl pacientų nukreipimo konsultuotis (išsitirti) ir/ar gydytis užsienyje ir išlaidų apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2001, Nr. 78-2735.
33. Europos Komisija. Sveikatos priežiūros paslaugos kitose valstybėse narėse. [žiūrėta 2012 m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą:
<http://ec.europa.eu/health-eu/europe_for_patients/cross_border_healthcare/index_lt.htm>.
34. Council of the European Union. Directive on cross-border healthcare adopted, 2011. [cited 2012 May 22]. Available from URL:
<http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/lsa/119514.pdf>.
35. Europa, Press releases. Komisija priėmė direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse pasiūlymą, 2008. [žiūrėta 2012 m. gegužės 12 d.]. Prieiga per internetą:
<http://europa.eu/rapid/press-release_IP-08-1080_lt.htm?locale=en>.
36. Sveikata-ES. Nauja Komisijos iniciatyva dėl sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse. [žiūrėta 2012 m. gegužės 12 d.]. Prieiga per internetą:
<http://ec.europa.eu/health-eu/news/streaming/crossborder/crossborder_lt.htm>.
37. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Apie mokamas sveikatos priežiūros paslaugas. [žiūrėta 2012 m. gegužės 11 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.vlk.lt/vlk/lt/?page=info&id=1066>.
38. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Valstybės draudžiami asmenys. [žiūrėta 2012 m. balandžio 16 d.]. Prieiga per internetą:
<http://sena.sam.lt/lt/main/sveikatos_apsauga/sveikatos_draudimas/valstyb__s_draud__iami>.
39. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos sveikatos priežiūros finansavimas. [žiūrėta 2012 m. balandžio 15 d.]. Prieiga per internetą:
http://sena.sam.lt/lt/main/veikla/programos_ir_projekt/programa/6
40. Unger F. Health is wealth: considerations to european healthcare. 2012 Jul;33(1):9-14. [cited 2012 Dec 11]. Available from URL:
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22952091>.
41. Carter C, Garrett AB, Wissoker D. Reforming Medicare payments to skilled nursing facilities to cut incentives for unneeded care and avoiding high-cost patients. 2012 Jun;31(6):1303-13. [cited 2012 Dec 11]. Available from URL:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22665843
42. Onwujekwe O, Onoka C, Uzochukwu B, Hanson K. Constraints to universal coverage: inequities in health service use and expenditures for different health conditions and providers. 2011 Nov 13;10(1)50. [cited 2012 Dec 11]. Available from URL:
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22078263>.
43. Derkacz M, Chmiel-Perzyńska I, Buczak-Stec E, Pachuta I, Kowal A, Grywalska E, Pinkowska P, Pawlos J, Bednarczyk N, Kuszewski K. Co-payment for public health care services--public opinion survey. 2011;65(2)363-70. [cited 2012 Dec 11]. Available from URL:
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21913489>.
44. Aarva P, Ilchenko I, Gorobets P, Rogacheva A. Formal and informal payments in health care facilities in two Russian cities, Tyumen and Lipetsk. 2009 Sep;24(5)395-405. [cited 2012 May 11]. Available from URL:
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19625468>.
45. Klose T. The contingent valuation method in health care. 1999 May 47(2):97-123. [cited 2012 Dec 11]. Available from URL:
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10538292>
46. Shafrin J. Contiongent valuation method, 2006. [cited 2012 May 18]. Available from URL: <http://healthcare-economist.com/2006/07/20/contingent-valuation-method/>
47. Hanley N, Ryan M, Wright R. Estimating the monetary value of health care: lessons from environmental economics. Health Econ 2003; 12: 3–16.
48. Loomes G. The use of cost-effectiveness thresholds outside the health sector. In Cost-effectiveness Thresholds: Economic and Ethical Issues, Chapter 5, Towse A, Pritchard C, Devlin N (eds). Office of Health Economics: London, 2002.
49. Oliver A, Healey A, Donaldson C. Choosing the method to match the perspective: economic assessment and its implications for health-services effi- ciency. Lancet 2002; 359(9319): 1771–1774. 50. Ryan M, Scott DA, Reeves C et al. Eliciting public preferences for health care: a systematic review of techniques. Health Technol Assess 2001; 5(5).
51. Olsen JA, Smith R. Who have been asked to value what? A review of 54 WTP-based surveys on health and health care. Health Econ 2001; 10: 39–50.
52. National Institute of Clinical Excellence. Technical Guidance for Manufacturers and Sponsors on Making a Submission to a Technology Appraisal. London, March 2001. [cited 2012 Dec 11]. Available from URL:
<http://www.nice.org.uk/pdf/technicalguidanceformanufacturersandsponsors.pdf>.
53. Commonwealth of Australia. Guidelines for the Pharmaceutical Industry on Preparation of Submissions to the Pharmaceutical Benefits Advisory Committee, Including Major Submissions Involving Economic Analysis. Publications Production Unit: Commonwealth Department of Health and
Ageing, September 2002. Available from URL: http://
www.health.gov.au/pbs/pubs/guidelines/content.htm
54. Gold RM, Siegel JE, Russell LB et al. Costeffectiveness in Health and Medicine. Oxford University Press: Oxford, 1996.
55. Drummond M, McGuire A. Economic Evaluation in Health Care: Merging Theory with Practice. Oxford University Press: Oxford, 2001.
56. Lorig K., Stewart A., Ritter P., Gonzalez V., Laurent D., Lynch J, Outcome Measures for Health Education and other Health Care Interventions. Thousands Oaks CA: Sage Publications, 1996, pp. 25,52-53.
57. Stewart AL., Hays RD., Ware JE., Health Perceptions, energy/fatigue, and health distress measures, in Stewart AL. And Ware JE, Measuring Functioning and Well-Being: The Medical Outcomes Study Approach. Durham NC: Duke University Press, pp. 143-172.
58. Ritter PL., Kaymaz H., Stewart A., Sobet DS., Lorig KR., Self-reports of health care utilization compared to provider records. Journal of Clinical Epidemiology, 2001, 54, pp. 136-141.
59. Idler EL. and Angel RJ., Self-rated health and mortality in the NHANES-I epidemiologic follow-up study. American Journal of Public Health, 80, 1990, pp. 446-452.
60. Schoenfeld DE., Malmrose LC., Blazer DG., Gold DT., Seeman TE., Self-rated health and mortality in the high-functioning elderly: A closer look at health individuals; MacArthur Field Study of Successful