REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrime dalyvaujantys sergantys IS ir kontrolinės grupės tiriamieji nesiskyrė amžiumi, svoriu, ūgiu. Daugiau sergančiųjų buvo nedarbingi, o kontrolinės grupės tiriamųjų dirbantys. Pacientai, kurie serga IS, dažniau buvo metę rūkyti nei kontrolinės grupės tiriamieji. Rūkymas gali turėti įtakos IS išsivystymui ir progresavimui [4, 6]. Sergantys IS dažniau sirgo gretutinėmis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, bronchinė astma, žvynelinė, sisteminės jungiamojo audinio ligos, autoimuninis tiroiditas. Gretutinės autoimuninės ligos, sergant IS, patvirtina jog išsėtinė sklerozė yra imuninės sistemos veikos sutrikimo liga [4]. Literatūros duomenimis, vienu iš IS predisponuojančių faktorių gali būti sumažėjęs sergamumas infekcinėmis ligomis [4], tačiau atlikto tiriamojo darbo metu nustatyta, kad sergamumas infekcinėmis ligomis buvo vienodas tarp sergančių IS ir kontrolinės grupės tiriamųjų. Sergantys IS dažniau patyrė galvos ir psichines traumas, tai neprieštarauja ir literatūroje pateikiamiems duomenims [35].

Mūsų tyrime sergančių IS grupėje buvo daugiau moterų nei vyrų (27 moterys ir 18 vyrų), o tai atitinka literatūroje nurodomus duomenis, kad moterys serga dažniau nei vyrai [4, 5, 6, 7]. Tai jauname amžiuje prasidedanti liga – paprastai 15–45 metų, tačiau dažniausiai 28–31 [6]. Moterų amžiaus vidurkis buvo mažesnis nei vyrų, atitinkamai 42 ir 44 metai, o liga moterims truko vidutiniškai 16 metų, vyrams – 14 metų. Literatūros duomenimis moterys suserga anksčiau nei vyrai [6].

Patys pacientai mano, kad jų ligą išprovokavo patirta psichinė trauma arba stresas. Stresas yra laikomas vienu iš rizikos veiksnių IS atsiradimui ir nuovargio atsiradimui, nes sukelia reliatyvią hipokortizolemiją, o dėl to įvyksta pokyčiai pogumburio-hipofizės-antinksčių ašyje [19]. 20 proc. moterų manė, kad ligos atsiradimą gali išprovokuoti gimdymas. Literatūros duomenimis nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai gali turėti įtakos IS atsiradimui bei remisijoms jau sergančioms moterims [36].

Dažniau pasitaikanti IS eiga yra RR (85 proc.) [2, 5], mūsų atlikto tyrimo rezultatai tam neprieštarauja, nes didesnei daliai sergančiųjų IS buvo nustatyta RR ligos eigos forma. Mes nustatėme, kad dažniausi simptomai yra sukeliami smegenėlių funkcijos sutrikimo, o rečiausiai kamieno funkcijos sutrikimo, tačiau literatūros duomenimis dažniausias simptomas yra nuovargis [1, 2, 5, 14, 15]. Nuovargį jaučia 50–90 proc. sergančiųjų IS [1, 13, 14, 15, 16], kas atitinka tyrimo metu gautą rezultatą – 62 proc. IS dažniausiai pasireiškia dviem ar daugiau kliniškai skirtingų CNS sutrikimų [2].

Kontrolinės grupės tiriamieji savo sveikatą vertina gerai, o sergantieji IS vidutiniškai arba neblogai. Kuo daugiau simptomų pacientai jautė, tuo prasčiau vertino savo sveikatą (t.y. turintys 5 simptomus vertino puikiai, o turintys 7 simptomus neblogai ar net prastai). Sergantys jautė didesnį nuovargį nei sveiki, o tai tik

patvirtina, kad įvairaus lygio nuovargis – vienas iš dažniausių IS simptomų [1, 2, 5, 14, 15]. Tie kurie išsakė nuovargį kaip subjektyvų simptomą surinko daugiau balų modifikuotoje nuovargio įvertinimo skalėje, kas įrodo šios skalės patikimumą. Didžiausią nuovargį jautė tie, kurių eiga PP, tai atitinka literatūroje nurodomus duomenis, kad nuovargį daugiau jaučia esant PP eigai [13]. Tačiau kito tyrimo metu nustatyta, kad AP IS forma sergantys pacientai savo nuovargį vertino daugiau balų modifikuotojo nuovargio įvertinimo skalėje [12].

MRT yra vienas pagrindinių tyrimų norint patvirtinti IS diagnozę [5, 6]. Daugiausiai moterų MRT pakitimai buvo rasti smegenėlėse, vyrams – corpus callosum srityje. RSP dažniausiai prailgėję abipus, moterims ir vyrams vienodu dažniu. Tai vienas iš diagnostinių IS kriterijų, tačiau RSP gali sulėtėti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui dėl vyresnio amžiaus, nepakankamai sukoncentruoto dėmesio, mieguistumo, vit. B12 trūkumo ir regos nervų suspaudimo [37]. Oligokloninių juostų radimas, tai labai specifinis požymis IS, jos randamas 95–97 proc. [37]. Atlikto tyrimo metu oligokloninės juostos rastos 75 proc. vyrų ir 54 proc. moterų, sergančių IS. Pacientams, kuriems oligokloninės juostos nebuvo rastos pasireiškė didesnis nuovargis.

Gyvenimo kokybės vertinimo klausimyne SF-12, sergantys IS surinko daugiau balų nei kontrolinės grupės tiriamieji, kas nurodo, kad sergantys IS savo gyvenimo kokybę vertina prasčiau nei sveiki asmenys. Tai neprieštarauja literatūroje pateikiamiems duomenims [26, 27, 28, 29]. Pacientai, kuriems yra išreikšti negalios simptomai, savo gyvenimo kokybę vertina prasčiau nei tie asmenys, kurie negalios neturi. IS yra negalią ir progresuojančią neurologinę simptomatiką sukelianti liga [1, 26].

EEG rasti pakitimai būdingi nespecifiniams epilepsiforminiams pakitimams, o dažniausia jų lokalizacija – kairė kaktinė skiltis. Tai atitinka literatūroje nurodomus duomenis, kad vienas iš dažniausių pažeidimų būna kaktinėje skiltyje kairėje [13, 21, 25]. Literatūros duomenimis pacientams, kurie serga IS ir jaučia nuovargį, būdingas EEG bangų sulėtėjimas [20, 25]. Tai atitinka tyrimo rezultatus – dauguma atveju stebimas lėtesnis aktyvumas. Dažniausi pakitimai EEG stebėti pacientams, kurių eiga AP, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga. Nebuvo stebėta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp pakitimų EEG sergantiesiems IS jaučiantiems nuovargį ir jo nejaučiantiems. Literatūroje nurodomi nenormalūs desinchronizacijos/sinchronizacijos modeliai, pacientams, kurie jautė nuovargį [18, 25]. Taip pat negauti statistiškai patikimi duomenys dėl pakitimų lokalizacijos MRT ir EEG.

Taigi, svarbu nepamiršti vertinti nuovargio, sergantiems IS pacientams, nes tai dažniausias [1, 2, 5, 14, 15] ir vienas iš didžiausią negalią sukeliančių simptomų [14, 15, 17, 18]. Nors EEG tyrimas, sergantiems IS, nėra rutininis tyrimas, tačiau daugiau nei pusei tirtųjų pacientų buvo rasti nespecifiniai pakitimai EEG, o jų lokalizacija atitiko vieną iš dažniausiai pasitaikančių IS pakitimų lokalizacijų – kairę

kaktinę skiltį [13, 21, 25]. Nors ir literatūros duomenimis yra galimi EEG pakitimai jaučiantiems nuovargį pacientams [18, 25], tačiau mūsų atlikto tyrimo metu jie neužfiksuoti.

15. IŠVADOS

1. Sergantys išsėtine skleroze, lyginant su kontrolinės grupės tiriamaisiais, dažniau buvo metę rūkyti, nevartojo alkoholio, buvo nedarbingi ir vieniši, turėjo gretutinių autoimuninių ligų, buvo patyrę galvos ir psichinę traumą. Kontrolinės grupės tiriamieji dažniau turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą nei sergantys išsėtine skleroze.

2. Sergantys išsėtine skleroze jautė didesnį nuovargį, lyginant su kontrolinės grupės tiriamaisiais. Tačiau kontrolinės grupės vyrams buvo sunkiau sutelkti dėmesį ir priimti sprendimus, lyginant su sergančiais. Sergantys išsėtine skleroze vyrai buvo mažiau judrūs, turėjo anksčiau užbaigti darbus, jų fizinė veikla buvo labiau ribota ir jie ilgiau ar dažniau ilsėjosi lyginant su moterimis, kitais atvejais moterų simptomai buvo ryškesni.

3. Sergantys išsėtine savo sveikatos būklę vertino neblogai, o kontrolinės grupes tiriamieji gerai. Gyvenimo kokybę, visais SF-12 klausimyno komponentais, geriau vertino kontrolinės grupės tiriamieji.

4. Sergantys IS jautė ryškesnį fizinį nuovargį lyginant su kognityviniu ir psichosocialiniu. Didžiausias bendras nuovargio skalės ir kognityvinio nuovargio skalės vidurkis buvo sergantiesiems išsėtinės sklerozės pirmine progresuojančia eiga. Su elektroencefalogramomis susijusių nuovargio pakitimų nebuvo nustatyta.