Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Medicinos akademija
Medicinos fakultetas
Neurologijos klinika
Erika Paulauskaitė
SERGANČIŲ IŠSĖTINE SKLEROZE NUOVARGIO YPATUMAI IR
SĄSAJOS SU GALIMAIS PAKITIMAIS
ELEKTROENCEFALOGRAMOSE
Baigiamasis magistro darbasVadovas: doc. Renata Balnytė
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4
2. SUMMARY ... 5
3. PADĖKA ... 7
4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 7
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
6. SANTRUMPOS ... 8 7. SĄVOKOS ... 9 8. ĮVADAS ... 10 9. DARBO TIKSLAS ... 11 10. DARBO UŽDAVINIAI ... 11 11. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
11.1. Išsėtinės sklerozės apibrėžimas ... 12
11.2. Išsėtinės sklerozės epidemiologija ... 12
11.3. Išsėtinės sklerozės etiopatogenezė ... 12
11.4. Išsėtinės sklerozės eigos ... 13
11.5. Išsėtinės sklerozės simptomai ... 14
11.6. Nuovargis išsėtinės sklerozės metu ... 14
11.7. Nuovargis išsėtinės sklerozės metu ir pakitimai elektroencefalogramose ... 17
11.8. Gyvenimo kokybės vertinimas sergant išsėtine skleroze ... 17
11.9. Išsėtinės sklerozės diagnostika ... 18
11.10. Išsėtinės sklerozės gydymas ... 19
12. METODIKA ... 20
12.1. Klinikinis tyrimas... 20
12.2. Nuovargio vertinimas ... 21
12.3. Gyvenimo kokybės vertinimas ... 21
12.4. EEG vertinimas ... 21
12.5. Duomenų statistinė analizė ... 22
13. REZULTATAI ... 23
13.1. Sergančių išsėtine skleroze pacientų demografinės ir klinikinės charakteristikos ir jų sąsajos ... 23
13.1.1. Sergančių išsėtine skleroze pacientų ir kontrolinės grupės asmenų demografinės charakteristikos ... 23
13.1.2. Sergančių išsėtine skleroze pacientų ir kontrolinės grupės asmenų žalingi įpročiai ... 24
13.1.3. Sergančių išsėtine skleroze pacientų ir kontrolinės grupės asmenų ligos bei traumos ... 25
13.1.4. Sergančių išsėtine skleroze klinikinės charakteristikos ... 25
13.2. Sergančių išsėtine skleroze pacientų ir kontrolinės grupės nuovargio bei gyvenimo kokybės analizė ... 27
13.2.1. Sergančių išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės nuovargio pasireiškimas ... 27
13.2.2. Sergančių išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės gyvenimo kokybės vertinimas ... 30
13.3. Sergančių išsėtine skleroze pacientų pakitimai elektroencefalogramose ir jų sąsajos su klinikiniais simptomais ... 32
13.3.2. Sergančių išsėtine skleroze pacientų pakitimai elektroencefalogramose ir jų sąsajos su
nuovargiu ... 33
13.3.3. Sergančių išsėtine skleroze pacientų pakitimai elektroencefalogramose ir ir jų ryšys su ligos eiga ... 34
13.3.4. Sergančių išsėtine skleroze pacientų pakitimai elektroencefalogramose ir ir jų ryšys su pakitimais MRT ... 35
14. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
15. IŠVADOS ... 39
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 40
1. SANTRAUKA
Erikos Paulauskaitės baigiamasis magistro darbas pavadinimu „Sergančių išsėtine skleroze nuovargio ypatumai ir sąsajos su galimais pakitimais elektroencefalogramose”.
Tyrimo tikslas: Nustatyti sergančių išsėtine skleroze nuovargio ypatumus ir sąsajas su galimais pakitimai elektroencefalogramose.
Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti sergančių išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės demografines ir klinikines charakteristikas bei nustatyti jų tarpusavio sąsajas. 2. Įvertinti sergančių išsėtine skleroze ir sveikų tiriamųjų populiacijoje nuovargio ypatumus. 3. Palyginti sergančių išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės tiriamųjų gyvenimo kokybės vertinimą. 4. Nustatyti sergančių išsėtine skleroze nuovargio ypatumus ir galimas sąsajas su pakitimai EEG.
Tyrimo atlikimo metodai: Tyrimas vykdytas LSMU KK Neurologijos skyriuje 2017 liepos – gruodžio mėnesiais. Tiriamiesiems buvo atlikta apklausa, jie buvo įvertinti pagal Modifikuotą nuovargio įvertinimo skalę ir trumpos formos gyvenimo kokybės klausimyną (SF – 12). Sergantiems IS buvo įvertinti ligos klinikinės charakteristikos, atliktas elektroencefalografijos tyrimas.
Analizė atlikta Microsoft Excel, atviro kodo statistinė programa R ir SPSS 25.0 statistiniu paketu. Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 15 vyrų ir 30 moterų, kurie serga išsėtine skleroze. Kontrolinę grupę sudarė 18 vyrų ir 27 moterys. Tiriamųjų grupių amžius, ūgis, svoris statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Rezultatai: Išsėtine skleroze sergantys dažniau turėjo gretutinių autoimuninių ligų, buvo patyrę psichinę arba galvos traumą, buvo bedarbiai, vieniši ir metę rūkyti lyginant su kontrolinės grupės tiriamaisiais. Sergantys išsėtine skleroze dažniausiai skundėsi smegenėlių funkcijos sutrikimo sukeltais simptomais, o rečiausiai smegenų kamieno funkcijos sutrikimo sukeltais simptomais. Sergantys savo nuovargį vertino didesniais balais lyginant su kontroline grupe, o moterys didesniais balais nei vyrai. Didžiausią nuovargį jautė sergantys pirmine progresuojančia eiga. Sergantys išsėtine skleroze savo sveikata vertina neblogai, o kontrolinės grupės tiriamieji gerai. Kontrolinės grupės tiriamieji savo gyvenimo kokybę vertina geriau lyginant su sergančiais. Daugiausia elektroencefalogramose pakitimų buvo nespecifinių epilepsiforminių, lokalių keliose vietose, dažniausiai kairėje temporaliai. Tai nesiskyrė tarp lyčių ir tarp jaučiančių bei nejaučiančių nuovargio.
Išvados: 1. Sergantys išsėtine skleroze rečiau turėjo žalingų įpročių, dažniau turėjo gretutinių autoimuninių ligų, ir buvo patyrę traumų. 2. Sergantys išsėtine skleroze jautė didesnį nuovargį. 3. Sergantys išsėtine skleroze savo sveikatos būklę vertino neblogai, o kontrolinės grupes tiriamieji gerai. 4. Sergantys išsėtine skleroze jautė ryškesnį fizinį nuovargį. Su EEG susijusių nuovargio pakitimų nebuvo nustatyta.
2. SUMMARY
Erika Paulauskaitė final master’s thesis “The Peculiarities of Fatigue in Patients with Multiple Sclerosis and Connection with Possible Changes in Electroencephalograms”.
The aim: To determine the peculiarities of fatigue in patients with multiple sclerosis and connections with possible changes in electroencephalograms.
The research tasks: 1. To analyze the demographic and clinical characteristics of patients with multiple sclerosis and control group as well as to determine the connection. 2. To evaluate the fatigue characteristics of patients with multiple sclerosis and healthy respondents. 3. To carry out a comparative assessment of quality of life in patients with multiple sclerosis and control group. 4. To determine the peculiarities of fatigue in patients with multiple sclerosis and possible relations with electroencephalograms changes.
The research methods: The study was conducted at the Department of Neurology of LSMU Kaunas Clinics in July - December of 2017. The respondents were interviewed, they were evaluated according to the Modified Fatigue Assessment Scale and SF-12 questionnaire. In addition, the clinical characteristics of the disease were evaluated in the patients with multiple sclerosis and an electroencephalography was performed.
The analysis is carried out by using Microsoft Excel, open source statistical software R and SPSS 25.0 statistical package.
Participants of the study: 15 men and 30 women with multiple sclerosis were chosen to participate in the study. The control group consisted of 18 men and 27 women. Statistically, age, height, and weight of the people in groups were not significantly different.
Results: Compared to the control group population, patients with multiple sclerosis were more likely to have co-morbid autoimmune diseases, had mental or head traumas, were unemployed, single, and former smokers. The most common symptoms, in patients with multiple sclerosis, were caused by cerebellum defections and the least common symptoms were caused by brain stem disorders. Patients with multiple sclerosis evaluated fatigue at higher scores compared to the control group, and women scored higher than men. The patients with multiple sclerosis in primary progress suffered from the most severe fatigue. Patients with multiple sclerosis evaluated their health as satisfactory, whereas, the healthy control group evaluated it as good. The control group evaluated the quality of their life better than patients with multiple sclerosis. Major changes in electroencephalograms were non-specific to epilepsy, localized in several areas, usually in the left temporally. There was no difference between men and women and changes
in electroencephalograms. In addition, there was no difference between the fatigue and changes in electroencephalograms.
Conclusions: 1. Those with multiple sclerosis rarely had harmful habits but often had co-morbided autoimmune diseases and injuries. 2. Patients with multiple sclerosis felt more tired. 3. Patients with multiple sclerosis evaluated their health as satisfactory and the healthy control group evaluated it as good. 4. Patients with multiple sclerosis felt more severe fatigue but there were no electroencephalograms-related fatigue abnormalities.
3. PADĖKA
Noriu nuoširdžiai padėkoti savo baigiamojo magistrinio darbo vadovei doc. Renatai Balnytei už pagalbą vykdant baigiamojo darbo tiriamąją dalį bei rašto darbų dalį. Kitą padėką norėčiau skirti doc. Giedrei Jurkevičienei, už konsultaciją ir pagalbą vertinant elektroencefalogramas. Taip pat noriu padėkoti pacientams, kurie dalyvavo tyrime bei kontrolinės grupės tiriamiesiems.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
6. SANTRUMPOS
AP – antrinė progresuojantiCNS – centrinė nervų sistema
EDSS – išplėstinė negalios įvertinimo skalė (angl. Expanded Disability Status Scale) EEG – elektroencefalografija
ERD – su įvykiu susijusi desinchronizcija (angl. Event-related Desynchronization) ERS – su įvykiu susijusi sinchronizcija (angl. Event-related Synchronization) IgG – imunoglobulinas G
IS – išsėtinė sklerozė
MRT – magnetinio rezonanso tyrimas OGJ – oligokloninės juostos
PET – pozitronų emisinės tomografija PP – pirminė progresuojanti
PR – pirminė recidyvuojanti RR – recidyvuojanti-remituojanti RSP – regos sukeltieji potencialai
TMS – transkranijinė magnetinė stimuliacija UV – ultravioletinė
7. SĄVOKOS
Išsėtinė sklerozė – labiausiai paplitusi imuninės sistemos sukeliama uždegiminė demielinizuojanti liga, kuriai būdinga progresuojanti neurologinė simptomatika ir negalia [1, 2].
Nuovargis – išsekimo jausmas, energijos stoka, sumažėjęs pajėgumas pradėti ar tęsti veiklą, sunkumas susijęs su koncentracija, atmintimi ar emociniu stabilumu, pavargimas, kurį lemia miegas ir suvokimas, kad pacientas negali atlikti jam įprastos veiklos. Tai ne tik fizinės, bet ir psichinės energijos trūkumas. Jis turi įtakos įprastai ir norimai veiklai [1, 15, 17, 19]. Tai yra normali organizmo reakcija, o patologiniu jis tampa tada, kai vargina, paveikia žmogaus socialinę, fizinę ir darbinę veiklą [16].
Gyvenimo kokybė – individualus suvokimas apie gyvenimą toje kultūros ir vertybių sistemoje, kurioje yra gyvenama [26].
Elektroencefalograma – neinvazinis galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimas, kurio metu registruojami galvos smegenų potencialai.
8. ĮVADAS
Išsėtinė sklerozė (IS) yra labiausiai paplitusi imuninės sistemos sukeliama uždegiminė demielinizuojanti liga, kuriai būdinga progresuojanti neurologinė simptomatika ir negalia [1, 2]. Tai jauno amžiaus žmonių liga pasireiškianti dviem ar daugiau kliniškai skirtingų centrinės nervų sistemos sutrikimų [2]. Dėl nevaldomai progresuojančio nervų sistemos pažeidimo pacientai tampa daugiau ar mažiau neįgalūs bei nedarbingi, sutrinka jų judėjimo galimybės ir apsitarnavimas, tampa reikalinga šeimos ar visuomenės globa bei priežiūra [3].
Sergant IS gyvenimo kokybės pablogėjimą sukelia fizinė negalia, šlapimo pūslės disfunkcija, nuovargis, nerimas ir kognityvinių funkcijų sutrikimas. Taip pat gyvenimo kokybė atspindi ne tik su liga susijusius sveikatos pokyčius, bet ir dėl ligos atsiradusius apribojimus, tokius kaip gebėjimą dirbti, užsiimti laisvalaikio pramogomis ar atlikti kasdieninius buities darbus [26, 27, 28, 29].
Dažniausiu IS simptomu yra laikomas nuovargis [1, 2, 5, 14, 15]. Nuovargis yra subjektyvus simptomas be vieningos apibrėžties ir tai nėra tas pats kas ir raumenų silpnumas, depresija ar raumenų nuovargis [13, 15]. Tai bendras, nespecifinis simptomas, kuris yra labiausiai sekinantis ir sukeliantis neįgalumą sergantiems IS pacientams. Jis neigiamai veikia ir tuos pacientus, kurių fizinis sutrikimas yra lengvas [14, 15, 17, 18]. Viena iš nuovargio kilmės prielaidų – nuovargis, tai skirtumas tam tikruose sensorinių modelių tinkluose, o ją patvirtina elektroencefalograma (EEG) [18]. Jaučiantiems nuovargį yra nustatomi nenormalūs desinchronizacijos/sinchronizacijos modeliai EEG [18, 25]. Šio tyrimo metu yra siekiama nustatyti sergančiųjų išsėtine skleroze nuovargio ypatumus ir sąsajas su galimais pakitimais EEG.
9. DARBO TIKSLAS
Nustatyti sergančių išsėtine skleroze nuovargio ypatumus ir sąsajas su galimais pakitimai elektroencefalogramose.
10. DARBO UŽDAVINIAI
1. Išanalizuoti sergančių išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės demografines ir klinikines charakteristikas bei nustatyti jų tarpusavio sąsajas.
2. Įvertinti sergančių išsėtine skleroze ir sveikų tiriamųjų populiacijoje nuovargio ypatumus. 3. Palyginti sergančių išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės tiriamųjų gyvenimo kokybės vertinimą.
4. Nustatyti sergančių išsėtine skleroze nuovargio ypatumus ir galimas sąsajas su pakitimais elektroencefalogramose.
11. LITERATŪROS APŽVALGA
11.1. Išsėtinės sklerozės apibrėžimasIšsėtinė sklerozė (IS) yra lėtinė autoimuninė centrinės nervų sistemos liga, kuriai būdinga demielinizacija ir aksonų pažeidimas su vėlesne degeneracija, kuri sukelia progresuojančią neurologinę simptomatiką ir negalią [1].
Tipiškas IS sergantis pacientas, tai jauno amžiaus žmogus su dviem ar daugiau kliniškai skirtingų centrinės nervų sistemos (CNS) sutrikimų [2]. Per keletą pirmųjų ligos metų, apie 35 proc. sergančiųjų IS tampa daugiau ar mažiau neįgalūs bei nedarbingi, sutrinka jų judėjimo galimybės ir apsitarnavimas, tampa reikalinga šeimos ar visuomenės globa bei priežiūra. Taip įvyksta dėl nevaldomai progresuojančio nervų sistemos pažeidimo, tačiau šis priklauso nuo IS formos [3].
11.2. Išsėtinės sklerozės epidemiologija
Tai labiausiai paplitusi imuninės sistemos sukeliama uždegiminė demielinizuojanti liga [2]. Per kelis pastaruosius dešimtmečius sergamumas IS ženkliai išaugo. 2014 metų duomenimis, per metus naujai suserga 5,2 iš 100 000 gyventojų, o ligos paplitimas yra 112 atvejų 100 000 gyventojų visame pasaulyje [4]. Šiuo metu pasaulyje serga apie 2,3 milijono žmonių [5]. Lietuva yra priskiriama didelei IS sergamumo zonai, kasmet užregistruojama po 70–80 naujų išsėtinės sklerozės atvejų, o bendras sergančiųjų skaičius galėtų siekti 3 tūkstančius. [3].
Pacientams IS manifestuoja įvairiame amžiuje. Įvairių tyrimų duomenimis dažniausiai 28–31 metų, tačiau liga gali prasidėti 15–45 metų amžiaus. Moterims paprastai prasideda keletą metų anksčiau nei vyrams [6]. Retai, 3–5 proc., gali būti diagnozuojama vaikystėje [5]. Taip pat, IS paplitimas yra didesnis moterų populiacijoje, lyginant su vyrais. Vidurio Europoje šis rodiklis siekia 2,7 karto [4-7].
11.3. Išsėtinės sklerozės etiopatogenezė
Ligos etiologija nėra iki galo aiški, tačiau jos atsiradimui įtakos turi genetiniai veiksniai ir aplinkos faktoriai, tokie kaip infekcijos, ultravioletinė spinduliuotė, rūkymas. Didesnę riziką, lyginant su bendra
populiacija, susirgti turi tie, kurių šeimoje yra IS sergančių asmenų [4, 6, 8]. Paplitimo pasaulyje skirtumams įtakos turi genetika ir aplinkos veiksniai. Bene svarbiausias iš aplinkos veiksnių, tai šviesa ir vitaminas D, ypač ankstyvame amžiuje. Vitaminas D mažina imuninės sistemos jautrumą IS ir kitoms autoimuninėms ligoms [4].
Svarbus veiksnys IS didėjimui yra ir gerėjančios gyvenimo sąlygos vakaruose bei kitose besivystančiose šalyse, ir tai yra susiję su mažėjančiu infekcinių ligų skaičiumi. Pastarųjų mažėja, nes besivystant šaliai kinta gyvensena, plėtojama individuali ir kolektyvinė higiena, pavyzdžiui, geriamojo vandens ir maisto kokybės užtikrinimas, skiepai, kirmėlinių susirgimų kontrolė [4]. Rūkymas gali skatinti atsirasti IS, o jei rūkyti pradedama ankstyvame amžiuje, tai yra siejama su blogesne ligos prognoze [4, 6]. Yra duomenų, kad gimimo mėnesis taip pat gali būti susijęs su IS atsiradimu. Daugiausiai IS sergančiųjų yra gimusių balandžio bei gegužės mėnesiais, o mažiausiai spalį ir lapkritį. Dar vienu rizikos veiksniu galima laikyti nutukimą vaikystėje ir paauglystėje [6].
Manoma, kad IS yra imuniteto sutrikimų sąlygota liga [9]. Uždegimas, demielinizacija ir aksonų degeneracija yra pagrindiniai patologiniai mechanizmai, kurie lemia klinikines IS išraiškas. IS prasideda kaip uždegiminis imuninės sistemos sutrikimas, sukeliamas autoreaktyvių limfocitų. Vėliau ligos eigoje dominuoja demielinizacija, mikroglijos aktyvacija ir lėtine neurodegeneracija [6]. Daugiausiai IS yra apibūdinama, kaip liga, susijusi su baltąja medžiaga, tačiau klinikiniams ligos požymiams yra svarbus ir aksonų praradimas [10]. Taip pat yra įrodyta ir pilkosios medžiagos, ypač smegenų žievės, pažeidimas sergant IS [11]. 2012 metais Australijoje atlikto tyrimo išvados rodo, kad žievės disfunkcija yra susijusi su IS sergančiųjų negalia ir gali padėti įvertinti ligos sunkumą [12].
11.4. Išsėtinės sklerozės eigos
Pirmoji IS ataka yra vadinama klinikiniu izoliuotu sindromu. Jis gali pasireikšti optiniu neuritu, skersiniu mielitu arba smegenų kamieno sindromu. Klinika atitinka IS, tačiau medicininėje istorijoje nėra ankstesnių duomenų apie demielinizaciją [2].
Recidyvuojanti remituojanti (RR) eiga pasižymi nenuspėjamais paūmėjimais, kurių metu atsiranda naujų simptomų arba pasunkėja esami simptomai. Recidyvai gali trukti įvairų laikotarpį, dienas arba mėnesius, ir tuomet įvyksta visiška arba dalinė remisija. Liekamieji simptomai gali būti sudėtingi ir žymiai bloginti paciento funkcinę būklę. Liga gali būti neaktyvi mėnesius arba metus. Būdinga 85 proc. IS [2, 5]. RR eigos metu negalią sukelia uždegiminė demielinizacija, tačiau, ligai progresuojant, vystosi negrįžtamas aksonų praradimas, kas lemia antrinės progresuojančios (AP) eigos pradžią. Tai paprastai trunka apie 10–
15 metų [10, 12]. AP eigos metu paciento būklė blogėja, gali būti arba nebūti pasikartojantys recidyvai, o remisijų išlieka labai mažai [2].
Apie 10 proc. IS būdinga pirminė progresuojanti (PP) ligos eiga, kuomet pacientai ligą apibūdina kaip lėtai atsirandančius simptomus ir ligos progresavimą be remisijų [5]. PP sergančiųjų prognozė yra blogesnė lyginant su RR [2].
Progresuojanti recidyvuojanti (PR) eiga pasireiškia 5 proc. Jos metu stebimas nuolatinis neurologinis sutrikimas su aiškiais pablogėjimais (recidyvais). Po pablogėjimų nėra remisijos [5]. Kitos literatūros duomenimis – šis terminas pasenęs. Dabar aktyvūs paūmėjimai progresuojančios ligos fone yra vadinami PP su aktyvia liga, o jei nėra recidyvų – neaktyvia, bet progresuojančia PP [2].
Yra nustatyta, kad pacientai su RR forma turi mažesnį nuovargį nei progresuojančių formų pacientai [13].
11.5. Išsėtinės sklerozės simptomai
Liga pasireiškia įvairiais simptomais, o tai priklauso nuo to, kuri nervų sistemos dalis labiausiai pažeidžiama [3]. Pacientai gali skųstis: galūnių tirpimu, dilgčiojimo pojūčiu, raumenų funkcijos ir jų kontrolės sutrikimu, daliniu ar pilnu regėjimo praradimu ar regos susilpnėjimu, kūno skausmu, elektros šoko pojūčiu, susijusiu su kaklo judesiais (Lermito simptomas), sutrikusia pusiausvyra, susilpnėjusi kalba, galvos svaigimu, mažojo dubens organų funkcijos sutrikimais, psichikos sutrikimais [2, 3, 5, 8]. IS būdingas simptomų svyravimas, kuris gali būti susijęs su fiziniu krūviu arba kūno ar aplinkos temperatūros pokyčiais [1]. 14 proc. sergančiųjų liga prasideda keliais simptomais, tačiau dažniausiu IS simptomu yra laikomas nuovargis [1, 2, 5, 14, 15].
11.6. Nuovargis išsėtinės sklerozės metu
Nuovargis ar išsekimo jausmas gali būti susijęs su fizine (motorine veikla) ir psichine (kognityvine ar emocine) veikla. Tai yra normali organizmo reakcija, o patologiniu jis tampa tada, kai vargina, paveikia žmogaus socialinę, fizinę ir darbinę veiklą [16]. Nuovargis, tai bendras, nespecifinis simptomas, kuris yra vienas iš dažniausių, sergantiems IS ir yra labiausiai sekinantis ir sukeliantis neįgalumą. Jis neigiamai veikia ir tuos pacientus, kurių fizinis sutrikimas yra lengvas [14, 15, 17, 18]. Tai yra subjektyvus simptomas be vieningos apibrėžties ir tai nėra tas pats kas ir raumenų silpnumas, depresija ar raumenų nuovargis [15, 19].
Dažniausiai nuovargis apibūdinamas kaip išsekimo jausmas, energijos stoka, sumažėjęs pajėgumas pradėti ar tęsti veiklą, sunkumas susijęs su koncentracija, atmintimi ar emociniu stabilumu, pavargimas, kurį lemia miegas ir suvokimas, kad pacientas negali atlikti jam įprastos veiklos. Tai ne tik fizinės, bet ir psichinės energijos trūkumas. Jis turi įtakos įprastai ir norimai veiklai [1, 15, 17, 19]. Nuovargis gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmus dažniausiai susijęs su ūmia liga, o IS metu jis būna lėtinis [1, 17]. Įvairių tyrimų bei metanalizių metu nustatyta, kad tam tikro lygio nuovargiu skundžiasi 50–90 proc. sergančiųjų IS [1, 13-16]. Dažnai tai būna vienas iš pirmųjų simptomų, kuris sukelia sumažėjusią kasdieninę veiklą ir neigiamai paveikia darbo bei asmeninius santykius [14, 18]. Daugumai nuovargis sukelia didesnį silpnumą ir nepasitenkinimą gyvenimu nei skausmas ar fizinė negalia [15].
Sergantys IS jaučia nenormalų subjektyvų nuovargį ir daugelį kitų neurologinių sutrikimų, dėl galimai didesnės darbinės apkrovos, kurią smegenys turi atlikti atliekant psichinę ar fizinę veiklą, arba dėl norimo darbo krūvio ir realaus darbo krūvio, kurį gali atlikti neuronai, neatitikimo [13].
Nuovargis gali būti periferinis (nesugebėjimas išlaikyti raumenų susitraukimo) ir centrinis (padidėjęs pastangų kiekis ir sumažėjusi ištvermė atliekant ilgalaikę fizinę ar psichinę veiklą). Centrinės kilmės nuovargis yra susijęs su medžiagų apykaitos ir struktūriniais pažeidimais, kurie sutrikdo įprastą veiklą tarp pamato mazgų, gumburo, limbinės sistemos ir aukštesniųjų žievės centrų jungčių [19].
Yra skiriamos pirminės ir antrinės nuovargio priežastys [15]. Pirminės:
1) Priešuždegiminiai citokinai. Nuovargis yra susijęs su imuniniais pakitimai, svarbūs uždegiminiai citokinai, tokie kaip tumoro nekrozės faktorius alfa, interleukinas – 1, interferonas gama [13, 15, 16]. Tačiau tyrimų duomenimis yra silpna koreliacija tarp nuovargio ir uždegimo žymenų sergant IS [16].
2) Endokrininiai pakitimai. Yra hipotezė, kad nuovargio priežastimi gali būti endokrininiai sutrikimai, tokie kaip IS ir kitų autoimuninių ligų metu esantis žemas kortizolio ir dehidroepiandrosterono kiekis [15]. Taip pat, po streso būdinga reliatyvi hipokortizolemija gali sąlygoti pogumburio-hipofizės-antinksčių ašies pokyčius ir sukelti besitęsiantį centrinį nuovargį [19].
3) Aksonų praradimas ir smegenų aktyvacijos pokyčiai. Geriausiai nuovargio pakitimus nurodo funkcinis magnetinio rezonanso tyrimų (MRT) ir pozitronų emisinės tomografijos tyrimas (PET). Didesnis paciento nuovargis neigiamai koreliuoja su gliukozės panaudojimu kairėje priekaktinėje skiltyje. Jaučiantiems nuovargį IS pacientams hipometabolizmas plinta nuo priekinės kiauto dalies iki šoninės uodeguotojo branduolio galvos, o padidėjęs gliukozės metabolizmas – priekinėje juostinėje žievėje ir smegenėlių kirmine [14]. Nuovargis gali atsirasti dėl padidėjusio smegenų veiksnumo esant atrofijai. Tai
nurodo funkcinių MRT metu nustatytas padidėjęs tūris juostiniame vingyje ir kairėje pirminėje sensorinėje žievėje pacientams, jaučiantiems nuovargį [14, 15, 20]. Smegenų MRT parodė, kad nuovargį jaučiantys pacientai turi didesnį pažeidimų tūrį vidinėje kapsulėje, periventrikuliariai, parietotemporaliai dešinėje ir kaktinėse skiltyse kairėje [21]. Literatūros duomenimis nuovargio neurofiziologija yra susijusi su grandimis, kuriose dalyvauja gumburas, pamato branduoliai ir kaktinė skilties žievė, disfunkcija. Būtent šios sritys būna pažeistos sergant IS [13]. 2011 metais, Italijoje, atlikto tyrimo metu nebuvo rasta statistiškai reikšmingų pakitimų tarp pažeidimo tūrio, normalaus smegenų tūrio, baltosios medžiagos tūrio, pilkosios medžiagos tūrio ar intrakranijinio tūrio MRT tarp pacientų sergančių IS, kurie jaučia nuovargį ir jo nejaučia. Tačiau pilkosios medžiagos atrofija centrinėje vagoje ir priecentriniame vingyje buvo rasta tik pas pacientus, kurie jautė nuovargį [22]. Kito, 2013 metais Italijoje atlikto tyrimo metu, buvo tirta pilkosios ir baltosios CNS dalių atrofija pasireiškiant depresijai ir nuovargiui tarp pacientų, sergančių IS. Nustatyta, kad pažeidimų pasiskirstymas ir baltosios smegenų medžiagos atrofija nėra susijusi su depresija ir nuovargiu, o pilkosios medžiagos atrofija kaktinėje, momeninėje ir pakaušinėje skiltyse turėjo bendrą poveikį depresijai ir nuovargiui [23].
Antrinės, netiesioginės priežastys, tai gretutinės ligos ar būklės. Paprastai tai pakitusi kūno temperatūra, miego sutrikimai, negalios statusas, jatrogeniškumas [13, 15, 17]. Antispazminiai vaistai gali sukelti padidėjusį mieguistumą, kas gali būti vertinama kaip nuovargis [15]. Taip pat nuovargį sukelti gali ir IS metu vartojami raumenis atpalaiduojantys vaistai [17]. Sukelti ar padidinti nuovargį gali imunomoduliaciniai ar imunosupresiniai vaistai, ypač IS gydymui skiriamas interferonas beta [13, 15, 16]. Tačiau yra ir kontraversiškų duomenų – 2017 metais publikuotame Čekijoje atliktame tyrime teigiama, kad pacientus gydant poodinėmis interferono beta injekcijomis, per dvejus stebėjimo metus, sumažėjo IS metu jaučiamas nuovargis ir negalios lygis bei pagerėjo pažinimo funkcijos [1].
Pacientams, jaučiantiems nuovargį dažnai pasireiškia ir kiti simptomai. 2017 metais Ispanijoje atliktame tyrime nustatyta, kad nuovargis buvo reikšmingai neigiamai susijęs su kūno skausmingumu, fizinėmis funkcijomis ir psichine sveikata ir reikšmingai susijęs su depresija. Kuo didesniu nuovargiu pacientai skundžiasi, tuo blogesnė fizinė funkcija, blogesnė psichinė sveikata, didesnis kūno skausmas ir ryškesni depresijos simptomai [24]. Tačiau kiti autoriai teigia, kad ne nuovargis sukelia depresiją, o depresija ir miego sutrikimai skatina atsirasti nuovargį [13, 15].
Nėra būdų tiksliai, objektyviai nustatyti nuovargį, tačiau tam yra skirti įvairūs klausimynai. Tinkamai pritaikyta modifikuota nuovargio įvertinimo skalė. Tai patikimas būdas įvertinti IS nuovargį. Skalėje pateiktas 21 klausimas – 9 elementai įvertina fizinį nuovargį, 10 – kognityvinį, o 2 punktai psichosocialinį nuovargį [15].
11.7. Nuovargis išsėtinės sklerozės metu ir pakitimai elektroencefalogramose
Yra hipotezių, teigiančių, kad nuovargis, tai skirtumas tam tikruose sensorinių modelių tinkluose, o ją patvirtina elektroencefalografija (EEG) ir transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS). Manoma, kad žievės ir raumenų jungties ritmo švytavimų beta nuoseklumas yra IS nuovargio požymis [18]. Atliekant savavališką judesį pakinta EEG ritmas ir pakitimai yra stebimi sensomotorinėse srityse. 10–20 Hz dažnio ERD (desinchronizacija) nulemia vykstantį judesių planavimą ir įgyvendinimą, po to seka judesio pabaigos sinchronizacija (ERS), nusakanti žievės neveiksnumą ir slopinimą. Atlikto tyrimo metu tirta 15 IS pacientų, kurie skundėsi nuovargiu, 18 IS pacientų, nesiskundžiančiu nuovargiu ir 14 žmonių kontrolinė grupė. ERD buvo labiau išplitęs nuovargiu besiskundžiančių IS sergančiųjų grupėje lyginant su kontroline grupe. Tai įrodo centrinės kilmės nuovargį sergantiems IS ir nurodo žievinę disfunkciją atliekant paprastas motorines užduotis. Stebimas žievės hiperaktyvumas vykdant judesius ir sutrikę slopinamieji mechanizmai po judesių nutraukimo [20]. Literatūroje teigiama, kad beta ERD buvo itin padidėjusi esant kaktinių-centrinių regionų nuovargiui, IS sergantiems žmonėms, lyginant su kontrolinės grupės tiriamaisiais. Nenormalūs desinchronizacijos/sincronizacijos (ERD/ERS) modeliai (padidėjęs beta ERD ir sumažėjęs beta ERS) reikšmingai koreliuoja su nuovargio intensyvumu. Tai nurodo, kad kaktinės skiltys yra per daug aktyvios [25]. 2012 metais Italijoje atliktas tyrimas patvirtina šią hipotezę – rezultatai parodė, kad su judesio vykdymu susiję indeksai yra daugiau susiję su nuovargiu nei su pirminiu sensomotoriniu tinklu [18].
11.8. Gyvenimo kokybės vertinimas sergant išsėtine skleroze
Gyvenimo kokybė yra apibrėžiama kaip individualus suvokimas apie gyvenimą toje kultūros ir vertybių sistemoje, kurioje yra gyvenama [26]. Tai subjektyvaus pasitenkinimo gyvenimu vertinimas [27]. Dauguma gyvenimo kokybės modelių atspindi koncepcinį požiūrį, kuris apima fizinius, psichinius, socialinius ir funkcinius aspektus [26, 28]. Neurologinės ligos dažnai blogina gyvenimo kokybę, o viena iš jų yra IS. Sergant IS gyvenimo kokybės pablogėjimą sukelia fizinė negalia, šlapimo pūslės disfunkcija, nuovargis, nerimas ir kognityvinių funkcijų sutrikimas. Taip pat gyvenimo kokybė atspindi ne tik su liga susijusius sveikatos pokyčius, bet ir dėl ligos atsiradusius apribojimus, tokius kaip gebėjimą dirbti, užsiimti laisvalaikio pramogomis ar atlikti kasdieninius buities darbus [26-29]. Gyvenimo kokybė yra plati sąvoka, kuri apima visus žmogaus gyvenimo aspektus, o su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra nulemta ligos ir gydymo [30]. Tai ryšys tarp asmens ir sveikatos būklės. Norint ją įvertinti yra naudojami specialūs klausimynai, kuriais siekiama nustatyti subjektyvų poveikį ligoniams, vertinant fizinę ir darbinę veiklą,
emocinį statusą, socialinius ryšius ir somatinius pojūčius [26]. Gyvenimo kokybės klausimyno (SF - 36) vidutinis balas buvo gerokai mažesnis sergančiųjų IS, lyginant su sveikais pagal amžių ir lytį [31]. Mažesnį balą surinko bedarbiai, lyginant su darbingai [27]. Geresnis rezultatas buvo pacientų, kurie gydomi ambulatoriškai [26].
Gyvenimo kokybės testais yra nustatyta, kad kontroliuojant nerimą ir depresijos simptomus bei neįgalumo lygį, galima pagerinti gyvenimo kokybę [27]. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu pacientų gyvenimo kokybė buvo įvertinta po vienerių gydymo metų interferonu beta. Lyginant su sveikų kontroline grupe ar pacientais, kuriems nebuvo skirtas gydymas, buvo stebimas reikšmingas gyvenimo kokybės pagerėjimas, remiantis gyvenimo kokybės (SF – 36) klausimynu. Dauguma klausimyno skalės dalių koreliuoja su fizine negalia, tačiau pastebėta, kad gyvenimo kokybė nepriklauso vien tik nuo fizinės sveikatos pagerėjimo [28]. Kitų tyrimų metu taip pat buvo pastebėta ryški gyvenimo kokybės koreliacija su paciento kognityvinių funkcijų lygiu [27, 29]. Klinikinio tyrimo metu yra nustatyta, kad gydymas Natalizumabu gali pagerinti pacientų, sergančių IS gyvenimo kokybę bei sumažinti jaučiamą nuovargį. Visgi, nėra galutinių duomenų apie ligos eigą modifikuojančių vaistų veiksmingumą nuovargio simptomams [32]. Pacientai, kurie turi judrumo apribojimus, su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei svarbiausią veiksnį išskyrė fizinį aktyvumą. Yra pabrėžiama, kad net minimali negalia daro įtaką kasdieniniam gyvenimui IS sergantiems pacientams. Pacientai nuovargį išskiria kaip vieną labiausiai jų kasdieninės veiklos apribojimą [26].
11.9. Išsėtinės sklerozės diagnostika
Siekiant nustatyti diagnozę yra svarbi išsami ligos anamnezė [3]. Pacientui reikia atlikti neurologinį ištyrimą [5]. Pagrindinis tyrimas diagnozės patvirtinimui yra galvos ar nugaros smegenų MRT su kontrastu [3, 33]. Atliekamas regos sukeltųjų potencialų (RSP) tyrimas, kuris nurodo laiką, per kurį smegenys gauna informaciją iš akių. Esant IS sukeltieji potencialai būna sulėtėję. Taip pat atliekama smegenų skysčio tyrimas, kurio metu nustatomos oligokloninės juostos smegenų skystyje bei IgG [5]. Diagnozė yra nustatoma remiantis McDonald’o kriterijais. Esminės diagnostikos reikalavimas yra centrinės nervų sistemos pažeidimų išplitimas laike ir erdvėje, remiantis magnetinio rezonanso tyrimu [33]. Yra atliekami kiti laboratoriniai ar imunologiniai tyrimai siekiant atmesti kitus, retus autoimuninius susirgimus, sistemines atrofijas ar infekcijas [3].
11.10. Išsėtinės sklerozės gydymas
IS gydymo nėra, tik simptominis gydymas, tačiau yra vaistų, kurie gal pakeisti ligos eigą [5]. Tokiems vaistams yra priskiriami ligos eigą modifikuojantys vaistai, pavyzdžiui imunosupresantai, interferono beta preparatai. Pastarieji naudojami esant RR eigai. Vaistai gali būti vartojami oraliniu būdu arba injekuojami [34].
12. METODIKA
12.1. Klinikinis tyrimasTyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos (LSMU MA) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (LSMU ligoninės KK) Neurologijos klinikoje. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas Nr. BEC-MF- 160 (2016-12-16). Tiriamųjų atrankos būdas – tikslinė atranka. Tiriamųjų pacientų grupę sudarė pacientai, sergantys išsėtine skleroze, kurie nuo 2017 07 03 iki 2017 12 15, buvo tirti ir gydyti LSMU ligoninės KK Neurologijos klinikoje. Įtraukimo kriterijai: pacientai nuo 18 iki 65 m.; nustatyta ir patvirtinta IS diagnozė; sutikimas dalyvauti tyrime. Tiriamųjų rezultatai buvo lyginami su kontrolinės grupės rezultatais, kurių įtraukimo kriterijai: asmenys nuo 18 iki 65 m.; IS nesergantys; sutinkantys dalyvauti tyrime.
Tyrimas buvo atliekamas taikant anoniminę anketinę apklausą. Prieš pradedant tyrimo procedūras, tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslais ir metodais bei pasirašė informuoto sutikimo formoje. Sudėtinę anketą sudarė 2 dalys. Pirmoje dalyje pateikti klausimai apie demografinius rodiklius, tokius kaip lytis, amžius, svoris, ūgis, darbinė ir šeimyninė padėtys bei žalingus įpročius, esamas gretutines ligas ir alergijas, patirtas traumas, sirgtas infekcines ligas. Antrosios dalies klausimai buvo skirti tik sergantiems IS. Joje buvo pateikti klausimai apie ligos trukmę, pradžią, eigą, galimai provokacinius veiksnius, esamus simptomus, pakitimus MRT, oligokloninių juostų radimą smegenų skystyje, RSP prailgėjimą. Negalia vertinta pagal Išplėstinę negalios vertinimo skalę (angl. EDSS – Expanded Disability Status Scale), Skalė yra suskirstyta į aštuonias kategorijas arba 36 funkcines sistemas, kurių pažeidimas vertinamas balais. Naudojant šią skalę buvo įvertinta: regos, smegenų kamieno, smegenėlių, piramidinės, sensorinės, mažojo dubens organų, kognityvinės ir judėjimo funkcijos. Kiekviena iš šių sistemų vertinama nuo 0 iki 5 balų (piramidinė s. nuo 0 iki 6 b.), įvertinant judėjimo bei savęs apsitarnavimo funkcijos galėjo būti skirta nuo 0 iki 12 b. Pagal kiekvienos sistemos įvertinimą apskaičiuojamas galutinis rezultatas nuo 0 (nėra negalios) iki 10 (mirtis dėl IS) balų. Taip pat buvo vertintas paūmėjimų dažnis, vartojami vaistai IS.
Abiejų grupių pacientams buvo pateikti 2 specifiniai klausimynai „Modifikuota nuovargio skalė” ir „SF-12 Trumpos formos gyvenimo kokybės klausimynas”. Sergantiems IS buvo atliktas EEG tyrimas. Atliekant tyrimą, peržiūrėta visa prieinama medicininė dokumentacija ir patikslinti demografiniai duomenys.
Sergančiųjų IS tiriamųjų rezultatai buvo lyginami su kontrolinės grupės tiriamųjų rezultatais. Tyrime dalyvavo 15 IS sergančių vyrų ir 30 IS sergančių moterų. Kontrolinę grupę sudarė 18 vyrų ir 27 moterys. Tiriamųjų grupių amžius, ūgis, svoris statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
12.2. Nuovargio vertinimas
Vertinant nuovargį buvo atlikta “Modifikuota nuovargio įvertinimo skalė”, kuri yra laikoma patikimu būdu objektyvizuoti pacientų jaučiama nuovargį [15]. Nuovargio skalėje pateiktas 21 klausimas į kuriuos galimi atsakymo variantai yra niekada, retkarčiais, kartais, dažnai, dažniausiai visada (atitinkamai vertinami 0, 1, 2, 3, 4 balais). Buvo išvesti pacientų pasirinktų atsakymų balų vidurkiai ir palyginti tarp skirtingų populiacijų. Bendra balų suma yra 84. Siekiant patogesnio vertinimo, skalė yra padaloma į tris komponentus – 9 klausimai įvertina fizinį nuovargį (36 balai), 10 – kognityvinį (40 balų), o 2 klausimai psichosocialinį nuovargį (8 balai) [15].
12.3. Gyvenimo kokybės vertinimas
Tiriamųjų gyvenimo kokybė buvo vertinama trumpos formos gyvenimo kokybės klausimynu SF-12. Tai yra SF-36 klausimyno sutrumpintas variantas. Pacientams reikia įvertinti savo sveikatos lygį, kasdieninės veiklos ribojimą, veiklos ribojimą, dėl fizinės bei emocinės sveikatos, skausmo įtaką darbams ir savo savijautą.
12.4. Elektroencefalogramos vertinimas
Sergantiems IS buvo atliktas elektroencefalografijos tyrimas. Buvo įvertintas foninio aktyvumo dažnis, esami epilepsiforminiai pakitimai ir jų kiekis, lokalizacija, pobūdis. Šie kriterijai buvo lyginami tarp jaučiančių ir nejaučiančių nuovargį pacientų bei tarp skirtingomis ligos eigomis sergančių pacientų. Epilepsiforminių pakitimų lokalizacija buvo lyginama su pakitimų lokalizacija MRT.
12.5. Duomenų statistinė analizė
Rezultatai gauti naudojantis Microsoft Excel, atviro kodo statistinė programa R ir SPSS (angl.
Statistical Package for Social Sciences) 25 programinės įrangos versija.
Skaitinių kintamųjų reikšmių palyginimui naudotas Mano-Vitnio-Vilkoksono rangų sumų kriterijus dviems nepriklausomoms imtims, o hipotezės, apie dviejų proporcijų lygybę, tikrinimui naudotas z kriterijus.
Darbo metu pasirinktas reikšmingumo lygmuo alfa = 0,05 (t.y. statistiškai reikšmingais laikome skirtumus ar ryšius, kurių reikšmingumas didesnis nei 95 proc. – p reikšmė mažesnė už 0,05.).
13. REZULTATAI
13.1. Sergančių išsėtine skleroze pacientų demografinės ir klinikinės charakteristikos ir jų sąsajos
13.1.1. Sergančių išsėtine skleroze pacientų ir kontrolinės grupės asmenų demografinės charakteristikos
Sergančių IS pacientų demografinės charakteristikos pateiktos 1 lentelėje. Tyrime dalyvavo 45 sergantieji IS (30 moterų ir 15 vyrų) ir kontrolinė grupė 45 asmenys (27 moterys ir 18 vyrų). Sergantys IS ir kontrolinės grupės tiriamieji nesiskyrė pagal amžių, ūgį, gyvenamąją vietą, išsilavinimą (p > 0,05). Sergančių IS kūno svoris buvo mažesnis nei kontrolinės grupės vyrų svoris (74 ± 15,35 kg vs. 90 ± 14,74 kg; p < 0,05). Kontrolinės grupės tiriamųjų išsilavinimas dažniau buvo aukštasis universitetinis, lyginant su sergančiais IS (p < 0,05). Sergantys IS dažniau buvo bedarbiai, o kontrolinės grupės atstovai darbingi (p < 0,05). Sergantys IS dažniau buvo vieniši, lyginant su kontroline grupe (p < 0,05).
1 lentelė. Sergančių išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės asmenų demografinių charakteristikų skirstinys pagal lytį
Demografinės charakteristikos
Sergančių išsėtine skleroze
grupė ( n= 45 ) Kontrolinė grupė ( n= 45 )
P reikšmė Vyrai (n = 15) Moterys (n = 30) Vyrai (n = 18) Moterys (n= 27) Lytis, proc. 33 67 40 60 Amžiaus vidurkis 45,4 ± 15,01 44,8 ± 13,51 44,72 ± 11,89 42,15 ± 10,98 s.n. Ūgis 176,73 ± 7,19 167,133 ± 7,3 175,5 ± 11,3 168,89 ± 7,21 s.n. Svoris 74 ± 15,35 69,17± 17,9 90 ± 14,74 67,78 ± 15,29 Vyrų p < 0,05, moterų s.n.
Gyvenamoji vieta Miestas (proc.) 35 (78) 37 (82) s.n. Kaimas (proc.) 10 (22) 8 (17) s.n. Išsilavinimas Aukštasis universitetinis (proc.) 17 (38) 28 (62) < 0,05 Aukštasis koleginis (proc.) 7 (16) 6 (13) s.n. Vidurinis (proc.) 8 (18) 9 (20) s.n.
Pagrindinis (proc.) 2 (4) 0 (0) s.n. Profesinis (proc.) 11 (24) 2 (4) s.n. Darbinė padėtis Dirbantis (proc.) 15 (33) 39 (87) < 0,05 Nedarbingi (proc.) 22 (49) 2 (4) < 0,05 Bedarbiai (proc.) 3 (7) 3 (7) s.n. Pensininkai (proc.) 5 (11) 1 (2) s.n. Šeimyninė padėtis Susituokę (proc.) 24 (53) 29 (64) s.n. Gyvena su partneriu (proc.) 5 (11) 8 (18) s.n. Našliai (proc.) 3 (7) 3 (7) s.n. Vieniši (proc.) 8 (18) 2 (4) < 0,05 Išsiskyrę (proc.) 5 (11) 3 (7) s.n.
s.n. – statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp sergančiųjų ir kontrolinės grupės
13.1.2. Sergančių išsėtine skleroze pacientų ir kontrolinės grupės asmenų žalingi įpročiai Kontrolinėje grupėje buvo daugiau rūkančių reguliariai (p > 0,05), o sergantys IS dažniau buvo metę rūkyti (p < 0,05). Daugiau sergančių IS visiškai nevartoja alkoholio nei kontrolinė grupės tiriamieji (p < 0,05) (2 lentelė).
2 lentelė. Sergančių išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės asmenų žalingi įpročiai Žalingi įpročiai Sergančių išsėtine skleroze grupė ( n= 45 ) Kontrolinė grupė ( n= 45 ) reikšmė P
Rūkymo įpročiai
Rūko reguliariai (proc.) 3 (7) 9 (20) s.n.
Nerūko (proc.) 32 (71) 32 (71) s.n.
Kartais rūko (proc.) 0 (0) 1 (2) s.n.
Metę rūkyti (proc.) 10 (22) 3 (7) < 0,05
Alkoholio vartojimas
Nevartoja (proc.) 16 (36) 4 (9) < 0,05
Saikus (proc.) 28 (62) 40 (89) < 0,05
Gausus (proc.) 1 (2) 1 (2) s.n.
13.1.3. Sergančių išsėtine skleroze pacientų ir kontrolinės grupės asmenų ligos bei traumos Alergijų pasireiškimo dažnis tarp sergančių IS ir kontrolinės grupės tiriamųjų nesiskyrė (p>0,05), gretutinės autoimuninės ligos dažniau pasireiškė sergantiems IS nei kontrolinės grupės tiriamiesiems (p < 0,05). Galvos ir psichinių traumų daugiau buvo patyrę sergantys IS nei kontrolinės grupės tiriamieji (p < 0,05) (3 lentelė).
3 lentelė. Sergančių išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės tiriamųjų gretutinės ligos bei traumos Sergančių išsėtine skleroze
grupė ( n= 45 ) Kontrolinė grupė ( n= 45 )
P reikšmė Alergijos
Turi (proc.) 21 (47) 16 (36) s.n.
Neturi (proc.) 24 (53) 29 (64) s.n.
Gretutinės autoimuninės ligos
Turi (proc.) 9 (20) 2 (4) < 0,05 Neturi (proc.) 36 (80) 43 (96) < 0,05 Infekcinės ligos Sirgę (proc.) 42 (93) 42 (93) s.n. Nesirgę (proc.) 3 (7) 3 (7) s.n. Galvos traumos Patyrę (proc.) 7 (16) 1 (2) < 0,05 Nepatyrę (proc.) 38 (84) 44 (98) < 0,05 Psichinės traumos Patyrę (proc.) 10 (22) 2 (4) < 0,05 Nepatyrę (proc.) 35 (78) 43 (96) < 0,05
s.n. – statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp sergančiųjų ir kontrolinės grupės
13.1.4. Sergančių išsėtine skleroze klinikinės charakteristikos
Vidutinė simptomų trukmė nuo ligos atsiradimo iki atliekamo tyrimo yra 15,53 ± 10,64 metų. Išsėtine skleroze sergančių klinikinės chakrakteristikos pateiktos 4 lentelėje. Dauguma sergančių (44 proc.) mano, kad jų ligą išprovokavo patirta psichinė trauma ar stresas, 18 proc. nuomone liga atsirado be priežasties (p < 0,05). Dažniausiai pasitaikanti ligos eiga – recidyvuojanti – remituojanti (76 proc.), rečiausiai pirminė progresuojanti (7 proc.). Šie rodikliai tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Vertinant EDSS nebuvo stebima statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių.
4 lentelė. Sergančių išsėtine skleroze klinikinių charakteristikų skirstinys pagal lytį
Klinikinės charakteristikos
Sergančių išsėtine skleroze grupė ( n= 45 )
P reikšmė
Vyrai (n = 15) Moterys (n = 30)
Kiek metų serga 14,33 ± 9,02 16,13 ± 11,46
Ligos pradžia
Ūmi (proc.) 6 (40) 13 (43) s.n.
Lėtinė (proc.) 9 (60) 17 (57) s.n.
Ligą išprovokavo (paciento nuomone)
Gimdymas (proc.) 0 (0) 6 (20) s.n. Skiepai (proc.) 0 (0) 1 (3) s.n. Persirgtos infekcinės ligos (proc.) 1 (7) 5 (17) s.n. Psichinė trauma, stresas (proc.) 8 (53) 12 (40) s.n. Galvos arba stuburo trauma (proc.) 2 (13) 2 (7) s.n. Be priežasties (proc.) 4 (27) 4 (13) s.n. Ligos eiga RR (proc.) 10 (67) 24 (80) s.n. PP (proc.) 1 (7) 2 (7) s.n. AP (proc.) 4 (27) 4 (13) s.n. EDSS 4,9 4,23 s.n.
RR – recidyvuojanti-remituojanti eiga; PP – pirminė progresuojanti eiga; AP – antrinė progresuojanti eiga; EDSS – išplėstinė negalios įvertinimo skalė (angl. Expanded Disability Status Scale); s.n. – statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp lyčių.
Išsėtine skleroze sergančių klinikiniai simptomai pateikti 1 paveiksle. Dažniausias simptomas tyrimo metu – smegenėlių funkcijos sutrikimas (93 proc.), rečiausias – smegenų kamieno funkcijos sutrikimas (27 proc.). Nuovargį jautė 62 proc. sergančiųjų IS (53 proc. vyrų ir 67 proc. moterų, p > 0,05).
1 paveikslas. Sergančių̨ išsėtine skleroze klinikiniai simptomai
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Jutimo sutrikimai Motorinės funkcijos sutrikimai Smegenėlių funkcijos sutrikimai Smegenų kamieno funkcijos sutrikimaiRegos sutrikimai Mažojo dubens organų sutrikimaiŽievinės funkcijos sutrikimai Bendras silpnumasNuovargis Skausmas Pacientų skaičius
Simptomai
Magnetinio rezonanso tyrimo metu rasti pakitimai vyrams dažniausiai corpus callosum srityje (87 proc.) ir smegenėlėse (87 proc.), moterims – periventrikuliariai (83 proc.) (p < 0,05). Dažniausiai regos sukeltųjų potencialų (RSP) tyrime pakitimai buvo rasti abipus (49 proc.), rečiausiai tik kairėje akyje (4 proc.). Oligokloninės juostos buvo rastos 36 pacientams, vyrams rastos dažniau nei moterims (p > 0,05) (5 lentelė).
5 lentelė. Sergančių išsėtine skleroze diagnostinių tyrimų rezultatai Diagnostika
Sergančių išsėtine skleroze grupė
( n= 45 ) P reikšmė
Vyrai (n = 15) Moterys (n = 30) Pakitimai MRT
Periventrikuliariai (proc.) 12 (80) 25 (83) s.n.
Corpus callosum srityje (proc.) 13 (87) 20 (67) s.n.
Smegenų kamiene (proc.) 7 (47) 16 (53) s.n.
Smegenėlėse (proc.) 13 (87) 11 (37) < 0,05
Kitoje galvos smegenų dalyje (proc.) 9 (60) 17 (57) s.n. Nugaros smegenų kaklinėje dalyje
(proc.) 6 (40) 15 (50) s.n.
RSP prailgėjimas
Nebuvo prailgėję (proc.) 6 (40) 10 (33) s.n.
Buvo prailgėję kairėje (proc.) 0 (0) 2 (7) s.n.
Buvo prailgėję dešinėje (proc.) 1 (7) 4 (13) s.n.
Buvo prailgėję abipus (proc.) 8 (53) 14 (47) s.n.
Smegenų skysčio tyrimas (atliktas 36 pacientams iš 45)
Rastos oligokloninės juostos (proc.) 9 (75) 13 (54) s.n. Nerastos oligokloninės juostos (proc.) 3 (25) 11 (46) s.n.
s.n. – statistiškai nereikšminga; MRT – magnetinio rezonanso tyrimas; RSP – regos sukeltieji potencialai.
13.2. Sergančių išsėtine skleroze pacientų ir kontrolinės grupės nuovargio bei gyvenimo kokybės analizė
13.2.1. Sergančių išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės nuovargio pasireiškimas
Sergančių išsėtine skleroze lyginant su sveikų kontroline grupe, nuovargio rezultatai buvo didesni (p < 0,05) (6 lentelė). Sveikiems vyrams buvo sunkiau sutelkti dėmesį ir priimti sprendimus, lyginant su sergančiais (p > 0,05), o kitais atvejai sergančių IS simptomai buvo ryškesni. Sergantys išsėtine skleroze
vyrai buvo mažiau judrūs, turėjo anksčiau užbaigti darbus, jų fizinė veikla buvo labiau ribota ir jie ilgiau ar dažniau ilsėjosi lyginant su moterimis, kitais atvejais moterų simptomai buvo ryškesni (p < 0,05).
Nustatyta, kad sergančių IS bendros nuovargio skalės balų suma buvo didesnė nei kontrolinės grupės tiriamųjų (p < 0,05). Vertinant nuovargio skalės atskirus komponentus – fizinio nuovargio (galimi 36 balai), kognityvinio nuovargio (40 balų) ir psichosocialinio nuovargio (8 balai), nustatyti, kad jie yra didesni sergantiems išsėtine skleroze nei kontrolinės grupės tiriamiesiems (p < 0,05).
6 lentelė. Sergančių̨ išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės nuovargio pasireiškimas
Nuovargio pasireiškimas Sergančių išsėtine skleroze grupė (n= 45) Kontrolinė grupė (n= 45) P reikšmė Vyrai
(n = 15) Moterys (n = 30) (n = 18) Vyrai Moterys (n= 27)
Buvo mažiau judrus 2,4 2,27 1,06 1,33 < 0,05
Buvo sunkiau sutelkti dėmesį ilgesniam
laikui 0,93 1,83 1,11 1,04 s.n
Negalėjo aiškiai mąstyti 0,93 1,17 0,61 0,67 s.n
Buvo prislėgtas ir sutrikęs 1,47 2,23 1,28 1,22 < 0,05
Buvo užmaršus 1,47 1,8 1,22 1,33 s.n
Turėjo anksčiau užbaigti darbus 1,8 1,73 1,39 0,93 < 0,05 Turėjo mažesnį norą daryti bet ką, kas
pareikalautų fizinių pastangų 1,33 1,93 1,33 1,44 s.n Buvo mažiau suinteresuotas dalyvauti
socialinėje veikloje, bendrauti 1,4 1,83 1,39 1,22 s.n Turėjo ribotas galimybes atlikti darbus,
daryti dalykus, kurie toli nuo namų 2,53 2,4 1,11 0,85 < 0,05 Turėjo mažiau jėgų atlikti fizinį darbą
ilgesnį laiką 2,67 2,9 1,33 0,93 < 0,05
Sunkiai priėmė sprendimus 0,93 1,37 1,06, 1,0 s.n
Trūko motyvacijos daryti ką nors, kas
reikalauja mąstymo 1,27 1,5 1,0 1,07 s.n
Jautė raumenų silpnumą 2,4 2,43 1,22 0,85 < 0,05 Jautėsi fiziškai blogai 1,87 2,53 1,28 1,11 < 0,05 Neįvykdė iki galo tų užduočių, kurios
reikalavo mąstymo 1,27 1,33 0,94 0,74 < 0,05
Buvo sunku mąstyti dirbant namie arba
darbe 1,13 1,27 1,0 0,85 s.n
Trūko jėgų baigti fizinį darbą 2,33 2,23 1,33 0,89 < 0,05
Lėčiau mąstė 1,27 1,57 0,89 0,96 s.n
Buvo sunku susikoncentruoti 1,27 1,4 0,89 1,22 s.n
Dažniau ar ilgiau ilsėjosi 2,8 2,63 1,61 1,04 < 0,05 Bendra nuovargio skalės balų suma 36,4 40,6 24,28 21,67 < 0,05 Fizinio nuovargio komponento balų suma 20,4 20,54 11,79 9,05 < 0,05 Kognityvinio nuovargio komponento balų
suma 12,22 16,98 10,2
9,98
< 0,05 Psichosocialinio nuovargio komponento
balų suma 3,96 4,3 2,29 2,19 < 0,05
s.n. – statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp sergančiųjų IS ir kontrolinės grupės.
Didžiausias bendras nuovargio skalės ir kognityvinio nuovargio skalės vidurkis buvo sergantiesiems IS PP eiga (p < 0,05). Bendros nuovargio skalės ir fizinio nuovargio skalės komponento vidurkis buvo didesnis pacientams, kurie nusakė nuovargį, kaip subjektyvų simptomą (p < 0,05). Nuovargio skalės balų suma buvo didesnė sergantiems IS, kuriems nebuvo rastos oligokloninės juostos (OGJ), nei tiems kurios buvo rastos, tačiau skirtumas nebuvo reikšmingas (p > 0,05), taip pat sergantiems IS, kuriems nebuvo rastos OGJ, dažniau pasireiškė kognityvinio pobūdžio nuovargis (p < 0,05) (7 lentelė).
7 lentelė. Sergančių išsėtine skleroze nuovargio klausimyno balų sumos ir jų ryšys su ligos eiga, subjektyviu nuovargio vertinimu bei oligokloninių juostų tyrimu
Bendras nuovargio skalės vidurkis Fizinio nuovargio komponento skalės vidurkis Kognityvinio nuovargio komponento skalės vidurkis Psichosocialinio nuovargio komponento skalės vidurkis IS ligos eiga RR 38,1 19,5 14,4 4,2 PP 51 26,7 20,7 3,7 AP 39,3 22,3 13,1 3,9 P reikšmė < 0,05 s.n < 0,05 s.n Ar jautė nuovargį Taip 43,68 23,0 16,5 4,25 Ne 31,82 16,4 11,5 3,94 P reikšmė < 0,05 < 0,05 s.n s.n Oligokloninės juostos Rastos 38,2 21,41 12,96 3,8 Nerastos 47,2 21,43 20,64 5,1 P reikšmė s.n s.n < 0,05 s.n
IS – išsėtinė sklerozė; RR – remituojanti-recydivuojanti ligos eiga; AP – antrinė progresuojanti ligos eiga; PP – pirminė progresuojanti ligos eiga; s.n. – statistiškai nereikšminga.
13.2.2. Sergančių išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės gyvenimo kokybės vertinimas
Tyrime nustatyta, kad kontrolinės grupės tiriamieji vidutiniškai savo sveikatą vertina gerai, o sergantys IS – neblogai (2 paveikslas). Sergantys IS pacientai, kurie savo sveikatą vertino puikiai, turėjo 5 tyrimo simptomus, tie kurie neblogai ar prastai – 7 simptomus (p < 0,05).
2 paveikslas. Sergančių̨ išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės savo sveikatos vertinimas
Kasdieninės veiklos ribojimas bei lipimas keletą aukštų labiau buvo ribojamas sergantiems IS nei kontrolinės grupės tiriamiesiems (p < 0,05). Pastarųjų 4 savaičių laikotarpio atliekamų darbų ar kitų užduočių sumažėjimas yra dažnesnis sergantiems IS nei kontrolinės grupės pacientams (p < 0,05). Skausmas sergantiems IS trukdė, labiau nei sveikiems atlikti kasdienius darbus (p < 0,05). Sergančioms IS moterims skausmas trukdė labiau nei vyrams (p < 0,05). Sveiki turėjo daugiau energijos, rečiau jautėsi nuliūdę ir niūrus bei jiems sveikatos būklė mažiau trukdė bendrauti su artimaisiais nei sergantiems IS (p < 0,05) (8 lentelė).
8 lentelė. Sergančių išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės gyvenimo kokybės vertinimas Gyvenimo kokybės
charakteristikų vertinimas
Sergančių išsėtine skleroze grupė ( n= 45 )
Kontrolinė grupė
( n= 45 ) P reikšmė Vidutinės kasdieninės veiklos ribojimas
Labai riboja (proc.) 19 (42) 0 (0)
< 0,05
Truputį riboja (proc.) 16 (36) 6 (13)
Neriboja (proc.) 10 (22) 39 (87) 0 2 4 6 8 10 12 14 16
Puiki Labai gera Gera Nebloga Prasta
Žm
onių sk
aičius
Keleto aukštų lipimo ribojimas
Labai riboja (proc.) 20 (45) 2 (4)
< 0,05
Truputį riboja (proc.) 15 (33) 9 (20)
Neriboja (proc.) 10 (22) 34 (76)
Atliko darbo ar kitų užduočių mažiau, dėl fizinės sveikatos
Taip (proc.) 33 (73) 12 (27) < 0,05
Ne (proc.) 12 (27) 33 (73)
Tam tikras darbas ar veikla tapo ribota, dėl fizinės sveikatos
Taip (proc.) 34 (76) 7 (16) < 0,05
Ne (proc.) 11 (24) 38 (84)
Atliko darbo ar kitų užduočių mažiau, dėl emocinės būklės
Taip (proc.) 27 (60) 10 (22) < 0,05
Ne (proc.) 18 (40) 35 (78)
Neatliko darbo ar kitų užduočių taip rūpestingai kaip paprastai dėl emocinės būklės
Taip (proc.) 23 (51) 5 (11) < 0,05
Ne (proc.) 22 (49) 40 (89)
Skausmas ar trukdė atlikti įprastą darbą
Visiškai netrukdė 17 (38) 28 (62)
< 0,05
Nežymiai trukdė 6 (13) 16 (36)
Vidutiniškai trukdė 13 (29) 1 (2)
Gana žymiai trukdė 5 (11) 0 (0)
Labai trukdė 4 (9) 0 (0)
Jautėsi ramus ir taikus
Visada (proc.) 12 (27) 10 (22)
s.n
Beveik visada (proc.) 3 (7) 13 (29)
Dažnai (proc.) 9 (20) 12 (27)
Vidutiniškai dažnai (proc.) 14 (31) 9 (20)
Retai (proc.) 7 (16) 1 (2)
Niekada (proc.) 0 0 (0)
Turėjo daug energijos
Visada (proc.) 2 (4) 5 (11)
< 0,05
Beveik visada (proc.) 4 (9) 14 (31)
Dažnai (proc.) 6 (13) 17 (38)
Vidutiniškai dažnai (proc.) 11 (24) 6 (13)
Retai (proc.) 15 (34) 3 (7)
Niekada (proc.) 7 (16) 0 (0)
Jautėsi nuliūdę ir niūrūs
Visada (proc.) 1 (2) 0 (0)
< 0,05
Beveik visada (proc.) 4 (9) 0 (0)
Dažnai (proc.) 16 (35) 4 (9)
Vidutiniškai dažnai (proc.) 9 (20) 5 (11)
Retai (proc.) 12 (27) 26 (58)
Niekada (proc.) 3 (7) 10 (22)
Būklė trukdė socialinei veiklai
Beveik visada (proc.) 5 (11) 0 (0) < 0,05
Dažnai (proc.) 7 (16) 1 (2)
Vidutiniškai dažnai (proc.) 6 (13) 5 (11)
Retai (proc.) 14 (32) 20 (45)
Niekada (proc.) 11 (24) 19 (42)
s.n – statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp sergančiųjų IS ir kontrolinės grupės.
13.3. Sergančių išsėtine skleroze pacientų pakitimai elektroencefalogramose ir jų sąsajos su klinikiniais simptomais
13.3.1. Sergančių išsėtine skleroze pacientų pakitimai elektroencefalogramose
Sergantiems IS pacientams buvo atliktas EEG tyrimas, kurio rezultatai pateikti 9 lentelėje. Moterims dažniausias foninio aktyvumo dažnis buvo 8 Hz ir 9 Hz (po 30 proc.), vyrams dažniausias foninio aktyvumo dažnis buvo 8 Hz (33 proc.) (p > 0,05), nebuvo 12 ir 13 Hz dažnio. Daugiau vyrų ir moterų buvo stebimi nespecifiniai epilepsiforminiai pakitimai (62 proc.). Specifinių epilepsiforminių pakitimų nebuvo nustatyta. Dažniau randami pakitimai EEG – lokalūs keli (71 proc.), o jų lokalizacija dažniausiai kairėje temporaliai (71 proc), sąsajų su lytimi nenustatyta. Pakitimų pobūdis gali būti arba lėtas aktyvumas, arba jaudrumo padidėjimas. Lėtesnis aktyvumas buvo visiems vyrams ir beveik visoms (89 proc.) moterų. Aktyvaus jaudrumo paryškėjimas buvo tik moterims – 11 proc., o vyrams nebuvo užfiksuotas. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyties ir pakitimų EEG nenustatyta (p > 0,05).
9 lentelė Sergančių išsėtine skleroze pacientų pakitimai elektroencefalogramose Sergantys išsėtinė skleroze (n = 45) P reikšmė Vyrai (n = 15) Moterys ( n = 30)
Foninio aktyvumo dažnis
Nereguliarus (proc.) 2 (14) 1 (3) s.n.
Dominuoja 8 hz (proc.) 5 (33) 9 (30) s.n.
Dominuoja 9 hz (proc.) 3 (20) 9 (30) s.n.
Dominuoja 10 – 11 hz (proc.) 5 (33) 7 (24) s.n.
Dominuoja 12 – 13 hz (proc.) 0 (0) 4 (13) s.n.
Nespecifiniai pakitimai EEG
Yra (proc.) 9 (60) 19 (63) s.n.
Nėra (proc.) 6 (40) 11 (37) s.n.
Pakitimų EEG kiekis
Lokalūs keli (proc.) 7 (78) 13 (68) s.n.
Išplitę (proc.) 2 (22) 3 (16) s.n.
Pakitimų EEG lokalizacija
Kairėje temporaliai (proc.) 7 (78) 13 (68) s.n.
Dešinėje frontotemporaliai (proc.) 0 (0) 3 (16) s.n.
Abipus
frontotemporaliai-temporaliai (proc.) 2 (22) 3 (16) s.n.
Pakitimų EEG pobūdis
Lėtesnis aktyvumas (proc.) 9 (100) 17 (89) s.n.
Aktyvumo jaudrumo paryškėjimas
(proc.) 0 (0) 2 (11) s.n.
EEG – elektroencefalograma; s.n. – statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp lyčių.
13.3.2. Sergančių išsėtine skleroze pacientų pakitimai elektroencefalogramose ir jų sąsajos su nuovargiu
Tiek jaučiantiems, tiek nejaučiantiems nuovargio buvo stebimas reguliarus foninis aktyvumas EEG. Jaučiantiems nuovargį dominavo 8 hz foninio aktyvumo dažnis, o nejaučiantiems nuovargio 9–11 hz (p > 0,05). Nuovargio pasireiškimas neturėjo įtakos pakitimams EEG.
Esant pakitimams EEG, bendros nuovargio skalės vidurkis buvo mažesnis, lyginant su pacientais, kuriems EEG pakitimų nebuvo, tačiau kognityvinio nuovargio komponento skalės vidurkis buvo didesnis pacientams, kurie turėjo pakitimų EEG (p < 0,05) (10 lentelė).
10 lentelė Sergančių išsėtine skleroze pacientų pakitimai elektroencefalogramose ir jų sąsajos su nuovargiu Jautė nuovargį (n = 28) Nejautė nuovargio (n = 17) P reikšmė Foninis aktyvumas Reguliarus (proc.) 22 (79) 13 (76) s.n. Nereguliarus (proc.) 6 (21) 4 (23) s.n.
Foninio aktyvumo dažnis
Nereguliarus (proc.) 2 (7) 1 (6) s.n.
Dominuoja 8 hz (proc.) 11 (40) 3 (18) s.n.
Dominuoja 9 hz (proc.) 6 (21) 6 (35) s.n.
Dominuoja 10 – 11 hz (proc.) 6 (21) 6 (35) s.n.
Dominuoja 12 – 13 hz (proc.) 3 (11) 1 (6) s.n.
Nespecifiniai pakitimai EEG
Yra (proc.) 18 (64) 10 (59) s.n.
Pakitimų EEG kiekis
Lokalus vienas (proc.) 2 (11) 1 (10) s.n.
Lokalūs keli (proc.) 12 (67) 8 (80) s.n.
Išplitę (proc.) 4 (22) 1 (10) s.n.
Pakitimų EEG lokalizacija
Kairėje temporaliai (proc.) 13 (72) 7 (70) s.n.
Dešinėje frontotemporaliai (proc.) 1 (6) 2 (20) s.n.
Abipus frontotemporaliai-temporaliai (proc.) 4 (22) 1 (10) s.n. Pakitimų EEG pobūdis
Lėtesnis aktyvumas (proc.) 17 (94) 9 (90) s.n.
Aktyvumo jaudrumo paryškėjimas (proc.) 1 (6) 1 (10) s.n. EEG – elektroencefalograma; s.n. – statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp jautusių nuovargį ir jo nejautusio.
13.3.3. Sergančių išsėtine skleroze pacientų pakitimai elektroencefalogramose ir ir jų ryšys su ligos eiga
Esant visoms ligos eigoms daugiausiai foninio aktyvumo reguliarumas – reguliarus (78 proc.). Pakitimai EEG buvo stebimi dažniau nei jų nestebėta nepriklausomai nuo eigos. Daugiausia nespecifinių epilepsifominių pakitimų buvo stebėta sergantiesiems IS AP eiga (75 proc.), o mažiausiai RR eigai (59 proc.), tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai patikimas (p > 0,05) (11 lentelė).
11 lentelė. Sergančių išsėtine skleroze pacientų pakitimai elektroencefalogramose ir jų ryšys su ligos eiga RR eiga (n = 34) PP eiga (n = 3 ) AP eiga (n = 8) P reikšmė Foninio aktyvumo reguliarumas
Reguliaru (proc.) 26 (76) 2 (67) 7 (87) s.n.
Nereguliaru (proc.) 8 (24) 1 (33) 1 (13) s.n.
Nespecifiniai pakitimai EEG
Yra 20 (59) 2 (67) 6 (75) s.n.
Nėra 14 (41) 1 (33) 2 (25) s.n.
RR – remituojanti-recydivuojanti ligos eiga; AP – antrinė progresuojanti ligos eiga; PP – pirminė progresuojanti ligos eiga; EEG – elektroencefalograma; s.n. – statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp eigų.
13.3.4. Sergančių išsėtine skleroze pacientų pakitimai elektroencefalogramose ir ir jų ryšys su pakitimais MRT
Tarp patikimų EEG ir pažeidimų lokalizacijų MRT nebuvo nustatyta statistiškai patikimo skirtumo (12 lentelė).
12 lentelė Sergančių išsėtine skleroze pacientų pakitimai elektroencefalogramose ir jų ryšys su pakitimais MRT Nėra pakitimų EEG (viso 17) EEG pakitimai kairėje temporaliai (viso 20) EEG pakitimai dešinėje frontotemporalia i (viso 3) EEG pakitimai abipus frontotemporalia i (viso 5) P reikšm ė MRT pakitimai periventrikuliariai (viso 37) 14 15 3 5 s.n. MRT pakitimai corpus callosum srityje (viso 33) 12 15 2 4 s.n. MRT pakitimai smegenų kamiene (viso 23) 10 10 2 1 s.n. MRT pakitimai smegenėlėse (viso 24) 11 10 1 2 s.n. MRT pakitimai kitoje galvos smegenų dalyje (viso 26) 12 11 1 2 s.n. MRT pakitimai nugaros smegenyse (viso 21) 8 9 1 3 s.n.
MRT – magnetinio rezonanso tyrimas; EEG – elektroencefalograma; s.n. – statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp eigų.
14. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrime dalyvaujantys sergantys IS ir kontrolinės grupės tiriamieji nesiskyrė amžiumi, svoriu, ūgiu. Daugiau sergančiųjų buvo nedarbingi, o kontrolinės grupės tiriamųjų dirbantys. Pacientai, kurie serga IS, dažniau buvo metę rūkyti nei kontrolinės grupės tiriamieji. Rūkymas gali turėti įtakos IS išsivystymui ir progresavimui [4, 6]. Sergantys IS dažniau sirgo gretutinėmis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, bronchinė astma, žvynelinė, sisteminės jungiamojo audinio ligos, autoimuninis tiroiditas. Gretutinės autoimuninės ligos, sergant IS, patvirtina jog išsėtinė sklerozė yra imuninės sistemos veikos sutrikimo liga [4]. Literatūros duomenimis, vienu iš IS predisponuojančių faktorių gali būti sumažėjęs sergamumas infekcinėmis ligomis [4], tačiau atlikto tiriamojo darbo metu nustatyta, kad sergamumas infekcinėmis ligomis buvo vienodas tarp sergančių IS ir kontrolinės grupės tiriamųjų. Sergantys IS dažniau patyrė galvos ir psichines traumas, tai neprieštarauja ir literatūroje pateikiamiems duomenims [35].
Mūsų tyrime sergančių IS grupėje buvo daugiau moterų nei vyrų (27 moterys ir 18 vyrų), o tai atitinka literatūroje nurodomus duomenis, kad moterys serga dažniau nei vyrai [4, 5, 6, 7]. Tai jauname amžiuje prasidedanti liga – paprastai 15–45 metų, tačiau dažniausiai 28–31 [6]. Moterų amžiaus vidurkis buvo mažesnis nei vyrų, atitinkamai 42 ir 44 metai, o liga moterims truko vidutiniškai 16 metų, vyrams – 14 metų. Literatūros duomenimis moterys suserga anksčiau nei vyrai [6].
Patys pacientai mano, kad jų ligą išprovokavo patirta psichinė trauma arba stresas. Stresas yra laikomas vienu iš rizikos veiksnių IS atsiradimui ir nuovargio atsiradimui, nes sukelia reliatyvią hipokortizolemiją, o dėl to įvyksta pokyčiai pogumburio-hipofizės-antinksčių ašyje [19]. 20 proc. moterų manė, kad ligos atsiradimą gali išprovokuoti gimdymas. Literatūros duomenimis nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai gali turėti įtakos IS atsiradimui bei remisijoms jau sergančioms moterims [36].
Dažniau pasitaikanti IS eiga yra RR (85 proc.) [2, 5], mūsų atlikto tyrimo rezultatai tam neprieštarauja, nes didesnei daliai sergančiųjų IS buvo nustatyta RR ligos eigos forma. Mes nustatėme, kad dažniausi simptomai yra sukeliami smegenėlių funkcijos sutrikimo, o rečiausiai kamieno funkcijos sutrikimo, tačiau literatūros duomenimis dažniausias simptomas yra nuovargis [1, 2, 5, 14, 15]. Nuovargį jaučia 50–90 proc. sergančiųjų IS [1, 13, 14, 15, 16], kas atitinka tyrimo metu gautą rezultatą – 62 proc. IS dažniausiai pasireiškia dviem ar daugiau kliniškai skirtingų CNS sutrikimų [2].
Kontrolinės grupės tiriamieji savo sveikatą vertina gerai, o sergantieji IS vidutiniškai arba neblogai. Kuo daugiau simptomų pacientai jautė, tuo prasčiau vertino savo sveikatą (t.y. turintys 5 simptomus vertino puikiai, o turintys 7 simptomus neblogai ar net prastai). Sergantys jautė didesnį nuovargį nei sveiki, o tai tik
