Gyvūnų organizmo homeostazė ir gerbūvis, kaip ir jų šeimininkų, priklauso nuo žarnyno mikrofloros. Siekiant užtikrinti tinkamą naminių gyvūnų priežiūrą, labai svarbu atsižvelgti į virškinimo trakto veiklą. Specifiniai probiotikai arba jų deriniai gali būti naudingi augintinių mitybai, gydymui ir sveikatos užtikrinimui. Susidomėjimas žarnyno mikroflora ir jos įtaka organizmo sveikatai nėra naujas dalykas, tačiau gamintojai patentuoja vis naujus probiotikus su naujomis medžiagomis. Tam, kad įvertinti naują probiotiką, atlikome bandymą su mažų šunų veisle. Literatūroje rašoma, kad kai kurių virškinimo trakto ligų patogenezėje svarbią rolę atlieka žarnyno mikroflora. Šiais laikais, tiek veterinarijos gydytojai tiek šeimininkai rodo didelį susidomėjimą probiotikais.
Dar 2003 metais atlikti pirmieji bandymai su probiotinėmis bakterijomis, kurios sukelia imuninį atsaką prieš alergijas ir žarnyno uždegiminius procesus (52).
Tyrimas parodė, kad K - jaunų šunų grupėje tyrimo pabaigoje išskiriamų išmatų kiekis padidėjo 2,9 proc. B - jaunų grupėje tyrimo pradžioje išskiriamas išmatų kiekis buvo 11,5 g mažesnis, lyginant su suėsto pašaro kiekiu.(p<0,05), o B - jaunų grupės išskiriamų išmatų kiekį tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo 2,8 ±0,2 g mažesnis negu K - jaunų grupėje. Šie tyrimai sutapo su (52) mokslininkų atliktais tyrimais. Jie taip pat teigia, kad probiotikų priedas ėdale mažina išskiriamų išmatų kiekius, pagerina maisto medžiagų pasisavinamumą. Bandymo metu nustatyta, kad suaugusių Maltos bišonų šunų bandomji grupė išskyrė 7,8±0,1 proc. (p<0,05) mažiau išmatų, lyginant su tos pačios amžiaus grupės šunimis, kurie probiotiko negavo (K - suaugę). Suaugę šunys gaudami probiotikų išskyrė mažesnius kiekius išmatų (12,16,43).
Naudotas probiotikas maisto medžiagų pasisavinamumui didelės įtakos neturėjo arba iš viso jos nebuvo. Tai dalinai atitinka pateiktus rezultatais (14,21), teigiama, kad probiotikų naudojimas neturi jokios reikšmės tik žaliai ląstelienai.
Bandymo metu pastebėta vartoto probiotiko įtaka B - jaunų ir B - suaugusių grupių šunų išmatų drėgniui ir SM, mažai pastebimi pakitimai arba visai jų nenustatyta žalių pelenų, žalių riebalų ir žalios ląstelienos. Probiotikai didžiausią įtaką darė drėgnio kiekio kaupimuisi išmatose (12,26). Amerikos mokslininkai teigia, kad probiotikai įtakoja žalių pelenų ir ląstelienos kaupimąsi (19).
Kalcis abiejų amžiaus grupių bandomosiose grupėse padidėjo. Tai sutapo su (19) atliktais tyrimais, nustatytas šio mikroelemento padidėjimas kraujyje (19), taip pat nustatytas probiotikų teigiamas poveikis biocheminiams kraujo rodikliams: aspartataminotransferazės, forforo ir kreatinino kiekiams (30).
37
IŠVADOS
1. K - jaunų grupėje tyrimo pabaigoje išskiriamų išmatų kiekis padidėjo 2,9 proc.
2. B - jaunų grupėje tyrimo pradžioje išskiriamas išmatų kiekis buvo 20,7±0,1 proc. didesnis, lyginant su išmatų kiekiu tyrimo pabaigoje (p<0,05).
3. B - suaugusių Maltos bišonų grupė, kuri gavo papildomai probiotiko, nustatyta, kad tyrimo pabaigoje išskyrė 7,8±0,1 proc. (p<0,05) mažiau išmatų negu tos pačios amžiaus grupės šunys, kurie probiotiko negavo (K - suaugę).
4. B - suaugusių grupėje tyrimo pradžioje kalcio kiekis buvo mažesnis už normą - 1,73 mmol/l. Tyrimo pabaigoje kalcio kiekis padidėjo iki 2,02 mmol/l (p<0,05). B - jaunų grupėje kalcio kiekis tyrimo pradžioje buvo žemiau normos 1,49 mmol/l. Tyrimo pabaigoje kalcio kiekis B - jaunų grupėje atitiko normas - 1,98 mmol/l.
5. Jaunų šunų išmatų drėgnis tyrimo pradžioje buvo 68,95±0,5 proc., o tyrimo pabaigoje išmatų drėgnis K - jaunų šunų grupėje sumažėjo 2,02±0,01 proc.
38
REKOMENDACIJOS
39
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Butel MJ, Waligora‐Dupriet AJ. Probiotics and prebiotics: what are they and what can they do for us? In Luigi Nibali BH, editor. The human microbiota and chronic disease: dysbiosis as a cause of human pathology.: Hoboken: John Wiley & Sons; 2016. p. 467-481.
2. Yeoman CJ, White BA. Gastrointestinal Tract Microbiota and Probiotics in Production Animals. Annual Review of Animal Biosciences. 2014 February: 469-486.
3. Hemaiswarya S, Raja R, Ravikumar R, Carvalho IS. Mechanism of Action of Probiotics. Brazilian Archives of Biology and Technology. 2013 January: 113-119.
4. Sanchez B, Delgado S., Blanco‐Miguez A, Lourenco A., Gueimonde M, Margolle A.
Probiotics, gut microbiota, and their influence on host health and disease. Molecular Nutrition Food Research. 2017 January: 1-15.
5. Grześkowiak L, Endo A, Beasley S, Salminen S. Microbiota and probiotics in canine and feline welfare. Anaerobe. 2015 August: 14-23.
6. Wan MLY, Ling KH, El-Nezami H, Wang MF. Influence of functional food components on gut health. Food Science and Nutrition. 2018 January: 1-10.
7. Saarela M, Mogensen G, Fonden R, Matto J, Mattila-Sandholm T. Probiotic bacteria: safety, functional and technological. Journal of Biotechnology. 2000 July: 197-215.
8. Schell MA, Karmirantzou M, Snel B. The genome sequence of Bifidobacterium longum reflects its adaptation to the human gastrointestinal tract. Proc Natl Acad Sci USA. 2002: 14422–14427. 9. Gaggìa F, Mattarelli P, Biavati B. Probiotics and prebiotics in animal feeding for safe food
production. International Journal of Food Microbiology. 2010 July: 15-28.
10. Wynn SG. Probiotics in veterinary practice. Journal of the American Veterinary Medical Association. 2009 March: 606-613.
11. Yirga H. The Use of Probiotics in Animal Nutrition. Journal of Probiotics & Health. 2015 August: 132-142.
12. A. RR. Bacteria in the Gut: Friends and Foes and How to Alter the Balance. The Journal of Nutrition. 2004 August: 2022-2026.
40 13. Parvez S, Malik KA, Ah Kang S, Kim HY. Probiotics and their fermented food products are
beneficial for health. Journal of Applied Microbiology. 2006 June: p. 1171-1185.
14. Kaila K. Microencapsulation of Probiotic Bacteria:Technology and Potential Applications. Curr. Issues Intest. Microbiol. 2002: 39-48.
15. Uyeno Y, Shigemori S, Shimosato T. Effect of Probiotics/Prebiotics on Cattle Health and Productivity. Microbes and Environments. 2015 May: 126-132.
16. Bajagai YS, KAV, DPJ, BWL. Probiotics In Animal Nutrition. In Makkar HPS, editor. FAO Animal Production And Health. Rome; 2016. p. 5-6.
17. Ma T, Suzuki Y, Guan LL. Dissect the mode of action of probiotics in affecting host-microbial interactions and immunity in food producing animals. Veterinary Immunology and
Immunopathology. 2018 November: 35-48.
18. Katharina E, Scholz-Ahrens, Ade P, Marten B, Weber P, Timm W, Acil Y, Gluuer CC,
Schrezenmeir J. Prebiotics, Probiotics, and Synbiotics Affect Mineral Absorption, Bone Mineral Content, and Bone Structure. The Journal of Nutrition. 2007 March: 838-846.
19. Schoster A. Probiotic Use in Equine Gastrointestinal Disease. Veterinary Clinics of North America: Equine Practice. 2018 April: 13-24.
20. Marteau P. Basic aspects and pharmacology of probiotics:an overview of pharmacokinetics, mechanisms of action and side-effects. Best Practice & Research Clinical Gastroenterology. 2003: 725-740.
21. A.Oelschlaeger T. Mechanisms of probiotic actions - A review. International Journal of Medical Microbiology. 2010 January: 57-62.
22. Watanabe T, Nishio H, Tanigawa T, Yamagami H, Okazaki H, Watanabe K, Tominaga K, Fujiwara Y, Oshitani N, Asahara T, Nomoto K, Higuchi K, Takeuchi K, Arakawa T. Probiotic Lactobacillus casei strain Shirota prevents indomethacin-induced small intestinal injury: involvement of lactic acid. American journal of physiology. Gastrointestinal and liver physiology. 2009 July: 506-13.
23. Thomas CM, Versalovic J. Probiotics-host communication: Modulation of signaling pathways in the intestine. Gut Microbes. 2010 March: 148-163.
41 24. Sauter SN, Benyacoub J, Allenspach K. Effects of probiotic bacteria in dogs with food
responsive diarrhoea treated with an elimination diet. J Anim Physiol Anim Nutr (Berl). 2006: 269-277.
25. Benyacoub J, Czarnecki-Maulden GL, Cavadini C, Sauthier T, Anderson RE, Schiffrin EJ, von der Weid T. Supplementation of Food with Enterococcus faecium (SF68) Stimulates Immune Functions in Young Dogs. The Journal of Nutrition. 2003 April: 1158-1162.
26. Bauer E, Williams BA, Smidt H. Influence of the gastrointestinal microbiota on development of the immune system in young animals. Curr Issues Intest Microbiol. 2006: 35-51.
27. TLM. Probiotics: a critical review of their potential role as antihypertensives, immune
modulators, hypocholesterolemics, and perimenopausal treatments. Nutr Rev. 2007: 316-328. 28. KMI. Probiotics and the immune response. J Clin Gastroenterol. 2006: 232-234.
29. Palmquist RA. Preliminary Clincial Evaluation of Kibow Biotics,® a Probiotic Agent, on Feline Azotemia. ournal of the American Holistic Medical Association. 2006: 23-27.
30. Sahin T, Aydin S, Yuksel O. Effects of the probiotic agent Saccharomyces boulardii on the DNA damage in acute necrotizing pancreatitis induced rats. Hum Exp Toxicol. 2007: 653-661. 31. Muftuoglu MA, Isikgor S, Tosun S. Effects of probiotics on the severity of experimental acute
pancreatitis. Eur J Clin Nutr. 2006: 464-468.
32. van Minnen LP, Timmerman HM, Lutgendorff F. Modification of intestinal flora with multispecies probiotics reduces bacterial translocation and improves clinical course in a rat model of acute pancreatitis. Surgery. 2007: 470-480.
33. Xu GF, Lu Z, Gao J. Effect of ecoimmunonutrition supports on maintenance of integrity of intestinal mucosal barrier in severe acute pancreatitis in dogs. Chin Med J (Engl). 2006: 656-661.
34. Gagne JW, Wakshlag JJ, Simpson KW, Dowd SE, Latchman S, Brown DA, Brown K, Swanson KS, Fahey JrGC. Effects of a synbiotic on fecal quality, short-chain fatty acid concentrations, and the microbiome of healthy sled dogs. BMC Veterinary Research. 2013 December: 1-10. 35. Kelley, Russ, Levy, Kerinne, Mundell, Paul, Hayek, Michael G. Effects of varying doses of a
42 Research in Veterinary Medicine. 2012 January: 205-216.
36. Kelley RL, Minikhiem D, Kiely B, O'Mahony L, O'Sullivan D, Boileau T, Park JS. Clinical benefits of probiotic canine-derived Bifidobacterium animalis strain AHC7 in dogs with acute idiopathic diarrhea. Vet Therapeut. 2009 December: 121-130.
37. Simpson KW, Rishniw M, Bellosa M, Liotta J, Lucio A, Baumgart M, Czarnecki‐Maulden G, Benyacoub J, Bowman D. Influence of Enterococcus faecium SF68 probiotic on giardiasis in dogs. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2009 May: 476-481.
38. Schmitz S, Werling D, Allenspach K. Effects of Ex-Vivo and In-Vivo Treatment with
Probiotics on the Inflammasome in Dogs with Chronic Enteropathy. PLOS ONE. 2015 March: 1-11.
39. Rossi G, Pengo G, Caldin M, Piccionello AP, Steiner JM, Cohen ND, Jergens AE, Suchodolski JS. Comparison of microbiological, histological, and immunomodulatory parameters in
response to treatment with either combination therapy with prednisone and metronidazole or probiotic VSL#3 strains in dogs with idiopathic inflammatory bowel disease. PLOS ONE. 2014 April: 1-12.
40. Pascher M, Hellweg, Khol-Parisini, Zentek J. Effects of a probiotic Lactobacillus acidophilus strain on feed tolerance in dogs with non-specific dietary sensitivity. Archives of animal nutrition. 2008 May: 107-116.
41. RM. Evaluation of Lactobacillus rhamnosus strain GG for the prevention of atopic dermatitis in dogs. American Journal of Veterinary Research. 2009 June: 735-740.
42. Marsella R, Santoro D, Ahrens K. Early exposure to probiotics in a canine model of atopic dermatitis has long-term clinical and immunological effects. Veterinary Immunology and Immunopathology. 2012 April: 185-189.
43. Marsella R, Santoro D, Ahrens K, Thomas AL. Investigation of the effect of probiotic exposure on filaggrin expression in an experimental model of canine atopic dermatitis. Veterinary
Dermatology. 2013 April: 260-357.
44. Petricevic L, Unger FM, Viernstein H, Kiss H. Randomized, double-blind, placebo-controlled study of oral lactobacilli to improve the vaginal flora of postmenopausal women. European Journal of Obstetrics and Gynecology and Reproductive Biology. 2008 November: 54-57.
43 45. Hutchins RG, Bailey CS, Jacob ME, Harris TL, Wood MW, Saker KE, Vaden SL. The effect of
an oral probiotic containing lactobacillus, bifidobacterium, and bacillus species on the vaginal microbiota of spayed female dogs. Veterinary Internal Medicine. 2013 November: 1368-1371. 46. Schmitz S, Suchodolski J. Understanding the canine intestinal microbiota and its modification
by pro‐, pre‐ and synbiotics - what is the evidence? Veterinary medicine and Science. 2016 May: 71-94.
47. Simon O. Micro-Organisms as Feed Additives – Probiotics. Advances of Pork Production. 2005 January: 161-175.
48. Marcinakova M, Simonova M, Strompfova V, Laukova A. Oral application of Enterococcus faecium strain EE3 in healthy dogs. Folia Microbiologica. 2006 May: 239-242.
49. Baillon MLA, Marshall-Jones ZV, Butterwick RF. Effects of probiotic Lactobacillus
acidophilus strain DSM13241 in healthy adult dogs. American Journal of Veterinary Research. 2004 March: 338-434.
50. Félix AP, Volanski M, Netto T, Murakami FY, Marcon de Brito CB, de Oliveira SG, Maiorka A. Digestibility and fecal characteristics of dogs fed with Bacillus subtilis in diet. Cienca Rural. 2010 October: 2169-2173.
51. Januškevičius A, Januškevičienė G, Stankevičius R. Agronomijos pagrindai ir pašarų analizė. 2011. p. 103-202.
52. Sartor RB. Probiotic therapy of intestinal inflammation and infections. Curr Opin Gastroenterol. 2005: 44-50.