LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas
Gyvūnų mitybos katedra
Aurelija Navickaitė
Probiotikų panaudojimas maisto medžiagų pasisavinamumui ir gyvūnų
sveikatingumui pagerinti
Use of probiotics for the absorption of nutrients and the improvement of animal
welfare
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Algirdas Januškevičius
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Probiotikų panaudojimas maisto medžiagų pasisavinamumui ir gyvūnų sveikatingumui pagerinti“
1. yra atliktas mano pačios;
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Darbas parašytas savarankiškai; siūlau leisti ginti.
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 9 ĮVADAS ... ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 111.1. Mikroorganizmų įvairovė ir koncentracija šunų virškinamajame trakte ...11
1.2. Probiotikai ir prebiotikai ... 11
1.2.1. Probiotikų rūšys ... 12
1.2.2. Probiotikų veikimo mechanizmai ... 14
1.3. Probiotikų įtaka gyvūnų organizmui ... 17
1.3.1. Probiotikų įtaka ligoms ... 17
1.3.2. Klinikinis probiotikų panaudojimas ... 17
1.3.3. Probiotikų įtaka maisto medžiagų pasisavinamumui ... 21
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 23
2.1. Bandymų laikas, vieta, sąlygos ...23
2.2. Tyrimų metodika ...24
2.3. Tiriamojo darbo atlikimo schema ...24
2.4. Statistinė rezultatų analizė ...26
3. TYRIMŲ REZULTATAI ...27
3.1. Šėrimui naudoto ėdalo maistinė ir energinė vertė ...27
3.2. Šėrimui naudoto priedo charakteristika ...27
3.3. Išmatų cheminiai tyrimai šunų tiriamosiose grupėse ...28
3.4. Maisto medžiagų pasisavinamumo lygis šunų organizme ...30
3.5. Šunų kraujo biocheminiai tyrimai ...33
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
4 REKOMENDACIJOS ... 38 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39
5
PROBIOTIKŲ PANAUDOJIMAS MAISTO MEDŽIAGŲ PASISAVINAMUMUI
IR GYVŪNŲ SVEIKATINGUMUI PAGERINTI
Aurelija NavickaitėMagistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Tiriamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mitybos katedroje 2011 - 2019 metais. Pašarų, išmatų cheminė analizė buvo atlikta Aleksandro Stulginskio universitete, Maisto žaliavų, agronominių ir zootechninių tyrimų laboratorijoje. Kraujo tyrimai buvo atlikti veterinarijos klinikoje (Kaune).
Darbo apimtis: 43 puslapiai, 7 paveikslėliai ir 6 lentelės.
Darbo tikslas: nustatyti pašaro papildo (probiotiko) panaudojimo įtaką maisto medžiagų pasisavinimumui mažų veislių šunų organizme pagal amžių ir įvertinti jų sveikatos būklę.
Darbo uždaviniai:
1. nustatyti pasirinktos veislės šunų ėdalų suvartojimo kiekius ir išskiriamų išmatų kiekius;
2. ištirti ėdalus, išmatas, nustatant maisto medžiagų ir energijos kiekius; 3. įvertinti šunų kraujo biocheminius rodiklius;
4. įvertinti tiriamųjų grupių sveikatos būklę.
Tiriamosios Maltos bišonų veislės šunų grupės sudarytos individualiame veislyne. Šunys buvo suskirstyti pagal amžių į dvi grupes (jauni ir suaugę), šios dvi grupės buvo suskirstytos dar po dvi grupes į: K - jaunų (amžius nuo 1 iki 4 metų, šeriami tik „Adult Small Dog under 10 kg“ ), K - saugusių (amžius nuo 5 iki 8 metų, šeriami tik „Adult Small Dog under 10 kg“ ), B - jaunų (amžius nuo 1 iki 4 metų, šeriami „Adult Small Dog under 10 kg“ ir palildomai suduodama „EnteroFilus“), B - suaugusių (amžius nuo 5 iki 8 metų, šeriami „Adult Small Dog under 10 kg“ ir palildomai suduodama „EnteroFilus“).
Bandymo pabaigoje nustatyta, kad K - jaunų grupėje tyrimo pabaigoje išskiriamų išmatų kiekis padidėjo 2,9 proc., o B - jaunų grupėje tyrimo pradžioje išskiriamas išmatų kiekis buvo 11,5
6 g mažesnis, lyginant su suėsto pašaro kiekiu (p<0,05), B - jaunų grupės išskiriamų išmatų kiekis tyrimo pradžioje ir pabaigoje bovo 2,8±0,2 g mažesnis, lyginant su K - jaunų grupe.
Bandomojoje suaugusių Maltos bišonų grupėje, kuri papildomai gavo probiotiko, nustatėme, kad tyrimo pabaigoje išskyrė 7,8±0,1 proc. (p<0,05) mažiau išmatų, lyginant su to pačio amžiaus šunimis, kurie probiotiko negavo (K - suaugę).
Tiriamasis probiotikas didžiausią įtaką turėjo B - jaunų ir B - suaugusių grupių šunų išmatų drėgnio ir SM kiekiams (p<0,05), o mažai pastebimi pakitimai nenustatyti žalių pelenų, žalių riebalų ir žalios ląstelienos.
Analizuojant biocheminius kraujo tyrimus nustatyta, kad B - suaugusių grupėje tyrimo pradžioje kalcio kiekis buvo mažesnis už normą - 1,73 mmol L-1
(norma 1,98 - 3,00 mmol L-1). Tyrimo pabaigoje kalcio kiekis padidėjo iki 2,02 mmol L-1 (p<0,05). B - jaunų grupėje kalcio kiekis tyrimo pradžioje buvo žemiau normos (1,49 mmol L-1
). Tyrimo pabaigoje kalcio kiekis B - jaunų grupėje - 1,98 mmol L-1
.
Naudotas probiotikas medžiagų pasisavinamumui didelės reikšmės neturėjo. Raktažodžiai: Maltos bišonas, probiotikas, ėdalas, pasisavinamumas, kraujas.
7
USE OF PROBIOTICS FOR THE ABSORPTION OF NUTRIENTS AND THE
IMPROVEMENT OF ANIMAL WELFARE
Aurelija Navickaitė
Master´s Thesis
SUMMARY
The project was done in Lithuanian University of Health Sciences, Veterinarian Academy Animal nutrition cathedral in 2011 - 2019. Fodder`s chemical analysis was done in Aleksandras Stulginskis University, Raw food, agronomical and zootechnical laboratory. Blood tests were done in a vet clinic in Kaunas.
The scope of work: 43 pages, 7 pictures, and 6 tables.
Goal: to establish fodders supplement (probiotics) for improved digestion influence on small dogs organism ability to absorb nutrients according to their age as well as establish their health.
Tasks:
1. to establish quantities for chosen dog`s breed fodders and feces;
2. to analyze fodders and feces by establishing quantities of both: nutrients and energy sources;
3. to evaluate a dog`s blood biochemical indicators; 4. to evaluate the health of the test subjects;
The studied Maltese groups were organized in an individual kennel breeding ground. Dogs were divided into groups according to their age (youngsters and adults). These groups were then divided into two more: K- young: (age ranging from 1 to 4 years, fed only „Adult Small Dog under 10 kg.“), K- adults: (age ranging from 5 to 8 years, fed only „Adult Small Dog under 10 kg“), B- young: (age ranging from 1 to 4 years, fed only „Adult Small Dog under 10 kg. and in addition - „EnteroFilus“), B-adults: (age ranging from 5 to 8 years, fed only „Adult Small Dog under 10 kg“ and in addition - „EnteroFilus“).
At the end of the testing, it was declared that the K-young group`s feces quantity increased by 2.9 %, while B- young`s feces quantity at the beginning of the testing was 11.5 g. less compared to
8 the quantity eaten (p<0.05), B- young group`s feces quantity at the beginning as well as at the end of the testing was 2.8 ±0.2 g. less than that of the K- young group.
The Maltese group, that received additional probiotics had extracted 7.8±0.1 % (p<0.05) less feces than the same group that did not receive any additional probiotics (K- young).
The probiotic had the largest influence on B- young and B-adult groups feces humidity. Very little or virtually non-existent changes were in green ash, green fat and green fiber (p<0.05).
After receiving biochemical blood tests, we concluded that the calcium in B- adult group`s blood did not reach the norm 1.73 mmol/l (norm: 1.98-3 mmol/l). At the end of the testing, the amount of calcium increased to a 2.02 mmol/l (p<0.05) (norm: from 1.98 to 3 mmol/l). B- young group`s calcium level at the beginning of the testing did not reach the norm (1.49 mmol/l). At the end B- young`s calcium level did reach 1.98 mmol/l.
The probiotics did not have a significant meaning in the digestion process. Keywords: Maltese, probiotics, fodder, absorption, blood.
9
SANTRUMPOS
B. subtilis - Bacillus subtilis BUN - bendra urėjos koncentracija C. perfringens - Klostridija perfringens g - gramai
Ig - imunoglobulinas k/para - kartai per parą kg - kilogramai
KSV - kolonijas sudarantys vienetai m. - metai
mėn. - mėnesis ml - mililitrai
MOS - mannanoligosacharidai n - narių skaičius
pH - vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas proc. - procentai
RAW - šunų šėrimo būdas (mėsa)
SCFA - trumpųjų grandinių riebalų rūgščių SM - sausoji medžiaga
10
ĮVADAS
Naminiai gyvūnai kartu su žmonėmis gyvena jau tūkstančius metų: šunys prijaukinti prieš penkiolika tūkstančių metų, katės prieš šešis tūkstančius. Seniau šunų mityboje dominavo mėsa, kurios pagrindinė maisto medžiaga buvo baltymai. Pasikeitus gyvenimo ritmui ir sąlygoms, daugumos naminių gyvūnų organizmas prisitaikė prie dietos su padidintu angliavandenių kiekiu. Gyvūnų sveikata ir gerovė, kaip ir jų šeimininkų, priklauso nuo žarnyno mikrofloros. Siekiant užtikrinti tinkamą naminių gyvūnų priežiūrą, labai svarbu atsižvelgti į virškinimo trakto veiklą. Specifiniai probiotikai arba jų deriniai gali būti naudingi augintinių mitybai, gydymui ir sveikatos užtikrinimui.
Terminas probiotikai yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „už gyvenimą“ (pro - už, bios - gyvenimas). Probiotikai literatūroje apibūdinami ne vienu terminu. Populiariausias, probiotikai - tai gyvi organizmai, kurie vartojami tinkamais kiekiais turi teigiamą poveikį jį suvartojusio organizmo sveikatai (1). Probiotikus galima naudoti negaluojant naminiams gyvūnams, ypač šunims. Probiotikai padeda sukurti naudingą bakterijų mikroflorą žarnyne, padidina atsparumą ligoms, gerina reprodukcinę veiklą ir skatina augimą (2). Taip pat šios bakterijos išskiria fermentus, kurie padeda suvirškinti pašare esančias maisto medžiagas (3).
Rekomenduojama kasdienė probiotikų norma, kuri turi teigiamą poveikį organizmui, yra 109
KSV (kolonijas sudarančių vienetų). Yra daug mikroorganizmų, kurie gali būti vartojami kaip probiotikai, iš jų dažniausiai naudojamos yra Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys (3). Taip pat ne pieno rūgšties bakterijos Escherichia coli, Propionibacterium, Enterococcus ir mielės Saccharomyces boulardii (1). Didėjant mikroorganizmų atsparumui antibiotikams, vis labiau aktualūs tampa alternatyvūs gydymo ir profilaktikos būdai, o pagrindiniu - probiotikų, prebiotikų bei ceolitų vartojimas.
Darbo tikslas: nustatyti ėdalo papildo (probiotiko) panaudojimo įtaką maisto medžiagų pasisavinimumui mažų veislių šunų organizme pagal amžių ir įvertinti jų sveikatos būklę.
Darbo uždaviniai:
nustatyti pasirinktos veislės šunų ėdalų suvartojimo kiekius ir išskiriamų išmatų kiekius;
ištirti ėdalus, išmatas, nustatant maisto medžiagų ir energijos kiekius;
įvertinti šunų kraujo biocheminius rodiklius;
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Mikroorganizmų įvairovė ir koncentracija šunų virškinamajame trakte
Žinduolių virškinamajame trakte yra didelė įvairovė ir kiekis skirtingų mikroorganizmų, žinomų kaip žarnyno mikrobiota (4). Virškinamojo trakto mikroorganizmų kompoziciją pirmiausiai sudaro nišiniai procesai, tuomet paveikia gyvūnų mityba, amžius, imuninės funkcijos, genetika ir sudėtingos reakcijos tarp mikroorganizmų (2). Šunys ir katės turi žymiai didesnį kiekį mikroorganizmų virškinamajame trakte nei žmogus. Mikroorganizmų įvairovė ir koncentracija šunų virškinamajame trakte didėja išilgai virškinamojo trakto (1 pav.). Ėdalų sudėtis daro didelę įtaką virškinimo trakto funkcijoms, mikrobiotos sudėčiai ir jų metaboliniams produktams gyvūnų žarnose (5). Mikroorganizmai, kad būtų priskirti probiotikams, turi būti izoliuoti, išgryninti bei aprašyta jų charakteristika ir įrodytas naudingas poveikis organizmui. Didelė dalis probiotikų yra kilę iš virškinamojo trakto (6).
1 pav. Mikroorganizmų įvairovė šunų virškinamajame trakte (5)
1.2.
Probiotikai ir prebiotikai
Probiotikai - tai gyvi mikroorganizmai, kuriuos vartojant tinkamu kiekiu pagerinama juos suvartojusio organizmo sveikata (4). Dėl naudos sveikatai probiotikai dažnai įtraukiami į jogurto ir fermentuotų pieno produktų sudėtį (7). Probiotikų nauda organizmui pasireiškia keturiais pagrindiniais mechanizmais: potencialių patogenų blokavimas, barjerinės funkcijos gerinimas, imunomoduliacija ir neurotransmiterių gamyba (4).
12 Prebiotikai - tai trumpųjų ar ilgųjų grandinių oligosacharidai, kurių nesuvirškina žinduolių virškinamojo trakto fermentai, bet juos fermentuoja tiesiosios žarnos mikroorganizmai. Kaip prebiotikų panaudojimo naminių gyvūnų pašare pavyzdys, gali būti inulinas, kuris randamas tam tikrų augalų šaknyse. Prebiotikai sumažina pH tiesiojoje žarnoje dėl fermentacijos metu išsiskiriančių trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (SCFA). Fermentacijos metu taip pat išsiskiria vandenilis ir anglies dioksido dujos. Prebiotikai didina bifidobakterijų skaičių (8). Nefermentuojami prebiotikai tiesiojoje žarnoje skatina vandens rezorbciją. Viena iš SCFA - butiratas, yra tinkamiausias energijos šaltinis tiesiosios žarnos ląstelėms. SCFA taip pat skatina natrio absorbciją, energijos pasisavinamumą, skatina gleivinės kraujotaką, reguliuoja ląstelių proliferaciją, skatina ląstelių diferenciaciją ir karcinogenezę, moduliuoja imuninį atsaką ir mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje (9).
Geras aprūpinimas prebiotikais skatina naudingųjų bakterijų didėjimą. Tačiau virškinamojo trakto ekologija, kuri remiasi sureguliuotu maistinių ir cheminių medžiagų kiekiu, yra kontroliuojama kitų medžiagų, ne tik prebiotikų. Tarp šių medžiagų yra geležis, mažos organinės molekulės, aminorūgštys, lipoinės rūgštys ir riebalų rūgštys (10).
Maistiniai elementai, tokie kaip oligosacharidai, daro didelę įtaką virškinamojo trakto bakterijų populiacijos augimui ir replikacijai. Dietos, kuriose gausu baltymų ir riebalų, skatina Bacteroides spp., peptidococci ir clostridia augimą, o daug angliavandenių turinti mityba skatina bifidobakterijų, laktobacilų, eubakterijų ir mielių augimą. Mokslininkai nustatė, jog šunys, šeriami grūdų pagrindu pagamintu sausu ėdalu, pasižymi geresniu bakteriniu išmatų profiliu - mažesnis klostridijų ir didesnis lakto rūgštis gaminančių organizmų kiekis, žemesnis pH kartu su didesne SCFA koncentracija, žemesniu bakterinių fermentų aktyvumu ir žemesne puvimo produktų, tokių kaip amoniakas, sulfidai ir indolis, koncentracija. Konservuotas ėdalas, mažai angliavandenių turinti ir begrūdė žaliavalgiška (RAW) mityba, nepalaiko optimalaus naudingųjų žarnyno bakterijų augimo (1).
Probiotikas vartojamas kartu su prebiotiku pasižymi sinergistiniu veikimu ir yra vadinamas sinbiotiku. Sinbiotikai pasižymi efektyviu poveikiu šeimininko organizmui, gerindami išgyvenamumą ir implantaciją virškinimo trakte bei stimuliuodami augimą ir aktyvindami metabolizmą ribotam skaičiui sveikatingumą skatinančių bakterijų (11,12).
1.2.1. Probiotikų rūšys
Bakterijų padermės turi atitikti tam tikras charakteristikas, kad būtų laikomos probiotikais. Vienas iš reikalavimų yra toks, kad štamai turi pasiekti savo veikimo vietą, kuri dažniausiai yra žarnynas. Štamai turi išgyventi fiziologinius stresus nurijimo metu, kuriuos sudaro skrandžio ir
13 žarnyno rūgštingumas, tulžies druskos. Taip pat bakterijų štamai turi daryti teigiamą poveikį juos suvartojusiam organizmui, būti nepatogeniški (1), pasižymėti antagonistiniu poveikiu prieš tokius patogenus kaip Helicobacter pylori, Salmonella sp., Listeria monocytogenes ir Clostridium difficile (7). Kita pageidautina savybė yra gebėjimas laikytis žarnyno epitelio ir leisti probiotikams kolonizuotis žarnyne bei gebėjimas sparčiai augti. Galiausiai, jie turi išlaikyti visas savo charakteristikas ir išlikti stabilūs gamybos proceso metu bei pasirinktoje saugojimo matricoje į kurią yra įtraukti (1).
Probiotikai gaminami kapsulių, tablečių, suspensijų, kremų, pastų, miltelių bei purškalų pavidalu (13,14). Probiotikų išgyvenimą produktuose lemia daug veiksnių, tokių kaip pH, rūgštingumas produktuose saugojimo metu, vandenilio peroksido susidarymas, deguonies toksiškumas (deguonies prasiskverbimas pro pakuotę), saugojimo temperatūra, stabilumas sausoje ir šaldytoje formoje (14).
Dažniausios bakterijų rūšys naudojamos kaip probiotikai, yra pieno rūgšties bakterijos: Lactobacillus, Bifidobacterium (1,15). Kai kurios probiotikų padermės nėra pieno bakterijos, tokios kaip Escherichia coli, Propionibacterium ar Enterococcus, tačiau jos yra rečiau naudojamos dėl neigiamo poveikio rizikos organizmui. Be bakterijų, taip pat naudojamos mielės Saccharomyces boulardii (1).
Dažniausiai naudojami probiotikai gaunami iš pieno rūgšties bakterijų pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Probiotikai gaunami iš pieno rūgšties bakterijų (13)
Lactobacillus sp. L. acidophilus, L. casei, L. delbrueckii ssp. (bulgaricus), L. cellobiosus, L. curvatus, L. fermentum, L. lactis, L. plantarum, L.reuteri, L. brevis
Bifidobacterium sp. B. bifidum, B. adolescentis, B. animalis, B. infantis, B. thermophilum, B. longum
Enterococcus sp. Ent. faecalis, Ent. Faecium
Streptococcus sp. S. cremoris, S. salivarius, S. diacetylactis, S. intermedius
Yra keletas mikroorganizmų, naudojamų kaip probiotikai, kuriuos galima klasifikuoti:
Bakterijų ir nebakterijų probiotikai. Išskyrus tam tikras mieles ir grybus, dauguma mikroorganizmų naudojamų kaip bakterijos, pavyzdžiui, kelios rūšys Lactobacillus, Bifidobacterium, Bacillus, Enterococcus. Nebakterinių (mielių ir grybų) probiotikų
14 pavyzdžiai: Aspergillus oryazae, Candida pintolopesii, Saccharomyces boulardii ir Saccharomyces cerevisiae.
Sporas formuojantys ir neformuojantys probiotikai. Neformuojantys sporų: Lactobacillus ir Bifidobacterium štamai, sporas formuojantys: Bacillus subtilis ir Bacillus amyloliquefaciens.
Sudėtiniai probiotikai arba vienos rūšies probiotikai. Probiotikų produktų sudėtis gali svyruoti nuo vienos rūšies štamų iki kelių rūšių. Pavydžiui, sudėtiniai probiotikai: PoultryStar ME (susideda Enterococcus faecium, Lactobacillus reuteri, L. salivarius), PrimaLac (Lactobacillus spp., E. faecium, Bifidobacterium thermophilum).
Autochtoniniai ir alochtoniniai probiotikai. Mikroorganizmai naudojami kaip probiotikai, kurie paprastai nėra gyvūnų virškinamajame trakte vadinami alochtoniniais (pvz.: mielės), įprastai randami virškinamajame trakte autochtoniniai (pvz.: Lactobacillus, Bifidobacterium) (16).
1.2.2. Probiotikų veikimo mechanizmai
Probiotikai turėtų būti nepatogeniški ir netoksiški, galintys toleruoti skrandžio rūgštį bei gerai prisitvirtinantys prie žarnyno epitelio ir gaminantys antimikrobines medžiagas. Taip pat pakankamai ilgai išlikti virškinamajame trakte, kad pasireikštų naudingas poveikis organizmui (17). Virškinimo procesas prasideda, kai ėdalas patenka į burnos ertmę, vėliau į skrandį ir mikrobai, esantys virškinamajame trakte, gali veikti palankiai, žalingai ir neutraliai. Virškinimo procesą žarnyne pabaigia mikrobai (10). Probiotikai pagerina bendrą gyvūnų sveikatą gerindami mikrobų pusiausvyrą žarnyne. Jie skatina tam tikrų bakterijų štamų augimą, mažindami kitų, mažiau reikalingų, bakterijų kiekį. Manoma, kad papildant gyvūnų mitybą probiotikais, galima pagerinti mokrobinį profilį žarnyne (11).
Mechanizmai, kuriais probiotikai veikia nėra pilnai ištirti, tačiau manoma, kad jie modifikuoja žarnyno pH, antagonizuoja patogenus gamindami antimikrobinius junginius, konkuruoja su patogenais dėl receptorių, maistinių medžiagų ir augimo faktorių, stimuliuoja imunomoduliacines ląsteles, gamina antitoksinus (bakteriocinus) ir gamina laktazę (13,10,11). Probiotikų veikimo mechanizmai pavaizduoti supaprastintoje schemoje 2 paveikslėlyje (13).
15
2 pav. Probiotikų veikimo mechanizmai (13)
Probiotikai skatina apetitą ir pasižymi dideliu fermentiniu aktyvumu, taip pagerina mitybą gamindami vitaminus, detoksikuodami junginius ir skaidydami nevirškinamus junginius iki paprastesnių junginių, kurie gali būti suvirškinami (3). Įvairūs tyrimai parodė, kad probiotikų vartojimas maksimalizuoja žalių baltymų virškinamumą ir energijos pasisavinamumą lyginant su probiotikų nenaudojimu (11). Laktobacilos sintezuoja B grupės vitaminus (niaciną, pantoteno rūgštį, piridoksiną, biotiną ir folinę rūgštį) ir tam tikrus lipolitinius ir proteolitinius virškinimo fermentus, kurie pagerina ėdalo pasisavinimą. Laktobacilos ir kitos enterobakterijos sintezuoja
16 fosfatų kofermentus (10). Taip pat probiotikai gali turėti įtakos kaulų augimui dėl mikrobų gaminamų metabolitų, fermentų ar vitaminų sintezės, nes kai kurie vitaminai dalyvauja kalcio metabolizme ir yra reikalingi kaulų matricos susidarymui bei kaulo padidėjimui (pvz.: vitaminas D, C, K, B9). Veikimo mechanizmai, kurie prisideda prie sveikų kaulų palaikymo, apima kompleksinės
mineralinės fitino rūgšties degradavimą, enterocitų kalcio įsisavinimo stimuliavimą ir probiotikų antiartritinį poveikį (18).
Vienas iš veikimo mechanizmų yra barjerinės funkcijos gerinimas, dar vadinamas atsparumu kolonizacijai, veikiančiai prieš egzogenines bakterijas, ir užkertant kelią ar apribojant patogeninių bakterijų kolonizaciją. Bakterijų slopinimas vyksta, nes kai kurios probiotinės bakterijos gamina didelius kiekius antimikrobinių metabolitų ir bakteriocinų, tokių kaip riebalų rūgštys, pieno rūgštis ir acto rūgštis, kurios sumažina žarnyno turinio pH, sukurdamos nepalankias sąlygas pavojingų organizmui bakterijų augimui ar net biosurfaktantų, turinčių antimikrobinį aktyvumą, buvimas (19,13,1). Kitos antimikrobinės medžiagos: skruzdžių rūgštis, laisvosios riebalų rūgštys, amoniakas, vandenilio peroksidas, bakteriolitiniai fermentai, bakteriocinai ir kelios neapibrėžtos medžiagos, išskiriamos daug mažesniais kiekiais (19).
Probiotikų padermės konkurencijos būdu sugeba sumažinti patogenų kiekį žarnyne, mažindamos patogenų prisijungimą prie epitelio ląstelių. Probiotikai prisijungia prie epitelio ląstelių ir taip blokuoja receptorius bei padidina mucino gamybą. Tokiu būdu ligos sukėlėjai negali prisijungti ir patekti į epitelio ląsteles. Be to, probiotikų štamai užima ekologines nišas ir konkuruoja dėl maistinių medžiagų, todėl pasunkėja patogeninių bakterijų išgyvenimo sąlygos virškinamajame trakte.
Probiotikai taip pat daro įtaką barjerinėms apsauginėms žarnyno gleivinės funkcijoms. Ši funkcija yra susijusi su kokybiškais susijungimais su žarnyno epitelio ląstelėmis. Kiti elementai dalyvaujantys šioje barjerinėje funkcijoje yra Paneth ląstelės, gaminančios antibakterinius peptidus (defensinus, lizocimą) ir gleivių ląstelės, išskiriančios gleives, kurios suteikia apsauginį sluoksnį nuo bet kokio tiesioginio kontakto su žarnyno bakterijomis. Probiotikai suaktyvina signalizacijos mechanizmus, dėl kurių padidėja gleivių sluoksnis, defeninų gamyba ir sutvirtinamos baltyminės jungtys (1).
Veikdami epitelio barjerą ir didindami gleivių gamybą, probiotikai skatina epitelio atsistatymą, užkerta kelią epitelio apoptozei, sumažina pralaidumą, slopina elektrolitų sekreciją eneteropategonų infekcijos metu, padidina mucino glikoproteinų ekspresiją ir fermentų kiekį, kad būtų greičiau ir efektyviau virškinamas ėdalas (17).
Virškinamasis traktas yra didžiausias imuninės sistemos organas kūne. Probiotiniai organizmai sąveikauja su šeimininko imunine sistema keliais skirtingais būdais ir imuninių receptorių aktyvavimas sukelia nespecifinius ir imuninius atsakus. Imuninės ląstelės
17 virškinamajame trakte atpažįsta probiotikus ir jų metabolitus per Toll tipo receptorius, kurie veda prie specifinio signalo perdavimo (20). Pradėjus signalo perdavimo kaskadą poveikis apima žarnyno barjero priežiūrą ir stiprinimą, išlaikant tvirtas jungtis, skatinant gleivių gamybą, žarnyno epitelio ląstelių augimą ir išlikimą. Sustiprinamas gleivių barjeras prieš ligos sukėlėjus. Be to, antigenus pateikiančios ląstelės pateikia su žarnomis susijusio limfinio audinio folikulams probiotikų komponentus ir sukelia B ląstelių diferenciaciją į plazmos ląsteles. Plazmos ląstelės išleidžia imunoglobuliną A (Ig A), svarbų gleivinių imunitetui, į žarnyno spindį. Žarnyno epitelio ląstelių gaminami ir išskiriami Ig A ir B - defensinai slopina patogenų augimą ir mažina sisteminį ir vietinį priešuždegiminį poveikį (19,21). Probiotikai modifikuoja citokinų, tokių kaip makrofagai ir dendritinės ląstelės, produkciją, kuriuos gamina žarnyno epitelio ir įgimto imuniteto ląstelės. Citokinų atsakas, būdingas specifinėms probiotikų rūšims, gali sukelti jiems budingą T-1, T-2 ląstelių atsaką ir modifikuoti imunologinę toleranciją ir jautrumą (22). Sistemiškai probiotikai gali paveikti imunoglobulinų gamybą keičiant sisteminius imunoglobulinų izotopų profilius (23).
Toksinai yra svarbūs ir gerai apibūdinti virulentiškumo veiksniai enteropatogeninėms bakterijoms. Įrodyta, kad probiotikai inaktyvuoja toksinus, mažina jų gamybą ir kartais toksogeninius enteropatogenus verčia nepatogeniniais. Antitoksiškas kai kurių probiotikų poveikis naudingas viduriavimui gydyti (19).
1.3.
Probiotikų įtaka gyvūnų organizmui
1.3.1. Probiotikų įtaka ligoms
Daugelis ligų stadijų siejamos su pakitusia virškinamojo trakto mikrobine terpe, tiek prieš prasidedant ligai, tiek esant paūmėjimui. Probiotikų nauda žmonėms įrodyta opinio kolito, uždegiminių žarnyno ligų, infekcinės diarėjos ar dėl antibiotikų vartojimo kilusios diarėjos metu. Pateikiama vis daugiau įrodymų, kad kai kurie probiotikai gali užkirsti kelią maistinių alergijų vystymuisi vaikams, pagerinti imunitetui ir išvengti atsinaujinančių šlapimo takų uždegimo. Atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti ar probiotikai gali padėti išvengti šlapimo pūslės vėžio, kalcio oksalatų urolitų, pankreatito ir faringotonzilito (10).
1.3.2. Klinikinis probiotikų panaudojimas
Uždegiminės žarnyno ligos. Viduriavimą sukeliančių ligų metu naudojami probiotikai naudingi dėl jų gaminamų antimikrobinių medžiagų (vandenilio peroksidas ir rūgštys) bei sudaro
18 konkurenciją dėl maisto medžiagų ir dėl jungčių su receptoriais, antitoksinio poveikio ir imuniteto stimuliavimo (24).
Diarėja. Vienas pagrindinių gyvūnų sergančių diarėja gydymo probiotikais tikslų yra infekcijos Clostridium difficile, Salmonella spp ir Campylobacter spp sumažinimas. Tyrimai atlikti su 53-55 maistui skirtais gyvūnais rodo, jog probiotikai mažina enteropatogeninių bakterijų dauginimąsi ir išskyrimą, taip mažindami diarėjos požymius ir trumpindami ligos laiką (25).
Bendra imuninė funkcija. Atlikti tyrimai naudojant įvairius mikroorganizmus laboratoriniams gyvūnams ir žmonės parodė, kad daugelis probiotikų rūšių gali daryti įtaką imuninei funkcijai. Šuniukams nuo atjunkymo iki vienerių metų amžiaus skyrus E. faecium SF68, buvo nustatytas teigiamas poveikis jų imunitetui. Keturiolika šuniukų, buvo suskirstyti į dvi grupes ir šerti komerciniu ėdalu su ir be probiotikų vienerius metus. Grupės, kuriai buvo duodami probiotikai, bendras imunoglobulinų A kiekis išmatose buvo didesnis, nei tos grupės, kuri buvo šeriama be probiotikų. Šunims pasiekus 18 savaičių amžių, plazmos imunoglobulinų A (IgA) koncentracija buvo didesnė tiems šunims, kurie gavo probiotikų, tačiau imunoglobulinų G (IgG) koncetracija tarp grupių nesiskyrė. Atsakas į maro vakciną matuojant IgA ir IgG, stipresnis nustatytas tiriamojoje grupėje. Nors T ląstelių koncetracija nesiskyrė tarp grupių, bet subrendusių B ląstelių populiacija buvo didesnė tarp probiotikus gavusių šunų. Maistui specifinių imunoglobulinų E kiekis nesiskyrė tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės, kas rodo, kad poveikis imunoglobulinams ir B ląstelėms nesukėlė imuniteto išsireguliavimo. Mokslininkai nustatė, kad visi šie poveikiai kilo dėl E. faecium SF68 sukeltos imunomoduliacijos, kaip priešingas poveikis pakitusiai bakterinei populiacijai (26,27,28).
Lėtinės inkstų ligos. Ureminiai toksinai pasyvios difuzijos būdu iš kraujo pereina į virškinamo trakto spindį. Ureazę išskiriančios probiotikų rūšys hidrolizuoja urėją ir palaiko koncentracijos gradientą, kuris skatina urėjos išskyrimą į žarnyno spindį iš kraujo. Tyrimai su žiurkėmis ir kiaulėmis naudojant produktą, kurio sudėtyje yra Enterococcus thermophilus, L acidophilus ir Bifidobacterium longum, parodė, kad produkto naudojimas sumažino uremiją ir mirtinų atvejų skaičių. Aprašytas atvejis, kai septynioms katėms klinikoje nustačius azotemiją, joms skirtas 60 dienų probiotikų kursas. Visoms katėms bendra urėjos koncentracija (BUN) sumažėjo ir 6 iš 7 kačių sumažėjo kreatinino koncentracija. Gretutiniai gydymai skyrėsi, iš visų kačių, tik viena katė buvo gydoma vien probiotikais, ji buvo šeriama komerciniu ėdalu ir negavo parenteralinių skysčių, tačiau jos kreatininas taip pat sumažėjo (29).
Pankreatitas. Virškinamojo trakto bakterijų translokacija pankreatito metu, gali sukelti septicemiją ir stipriai pabloginti ligos prognozę. Tyrimai parodė, kad naudojant Lactobacillus
19 plantarum 299, Saccharomyces boulardii ir probiotikų bei prebiotikų kombinaciją žmonėms ir gyvūnams sergantiems nekrotizuojančiu pankreatitu, gali turėti teigiamą poveikį. Probiotikai pagerina intestinalinį barjerą ir užkerta kelią bakterijų translokacijai, lakto rūgštis išskiriančios bakterijos gali nuslopinti uždegimą, kuris sukelia sisteminio uždegimo sindromą, mirtiną ūmiu pankreatitu sergantiems pacientams (30,31,32).
Mokslininkai atliko bandymus su šunimis, kuriems dirbtinai buvo sukeltas stiprus pankreatitas. Sergantiems šunims buvo skirtos maistinės medžiagos parenteraliai kartu su paprasta enteraline mityba arba dieta papildyta probiotikais. Viename iš tyrimų nustatyta, kad skyrus probiotikų, padidėjo amilazės aktyvumas serume, alaninoamintransferazės, aspartoaminotransferazės ir sumažėjo endotoksinų koncentracija plazmoje. Taip pat stipriai sumažėjo histopatologiniai pokyčiai kasoje ir klubinėje žarnoje. Bakterinė translokacija sumažėjo vartojant probiotikus, kas rodo, kad probiotikų kombinacija (šiuo atveju, 40 mg Lactobacillus spp ir 40 mg Bifidobacterium spp) sustiprino virškinamojo trakto barjerą (33).
Ūminė enteropatija. Atlikus tyrimą su roges traukiančiais šunimis, kuriems buvo kilusi diarėja dėl didelio krūvio rutininių treniruočių metu, buvo suduoti sinbiotikai - probiotikų ir prebiotikų mišinys (Enterococcus faecium SF68, Bacillus coagulans, L. acidophilus, fruktooligosacharidai, mannanooligosacharidai ir B grupės vitaminai). Tirtiems šunims buvo stebimas biologinės įvairovės sumažėjimas išmatų mikrobiotoje ir jokio pakitimo išmatų SCFA sudėtyje. Šunims, gavusiems probiotiką, sumažėjo išmatų vandeningumas ir viduriavimas pasireiškė trumpesnį laiką, lyginant su kontrolinės grupės šunimis, kurie gavo placebą (34).
Mokslininkai palygino E faecium SF68a ir placebo, skirto roges traukiantiems šunims, veiksmingumą. Buvo nustatyta, kad probiotikus gavusių šunų klinikiniai požymiai buvo mažesni, mažiau viduriavimo epizodų ir klinikiniai požymiai pradėjo nykti arba visai dingo nuo penktos probiotikų vartojimo dienos, kai, tuo metu, kontrolinėje grupėje viduriavimas nesiliovė ir po 7 dienų (34).
Šunys gavę Bifidobacterim animalis, prieš apgyvendinat juos šunidėje ir jiems ten gyvenant, patyrė mažiau streso sukelto viduriavimo atvejų, išmatos pasižymėjo geresne konsistencija ir didesniu Bifidobacteria spp. kiekiu, lyginant su kontrolinės grupės šunimis. Poveikio stiprumas atitinkamai priklausė nuo dozės. Clostridium perfringens kultūrų kiekis išmatose nepakito. Skiriant didesnę B. animalis izoliato dozę du kartus per dieną kartu su kokosų sviesto skanėstais, sutrumpėjo klinikinių požymių pasireiškimo laikas šunims sergantiems idiopatine diarėja (35,36).
Lėtinė enteropatija. Įrodymų apie probiotikų efektyvumą sergantiems lėtine Giardia spp. infekcija šunims nėra daug. Grupei prieglaudos šunų, mažiausiai dvi dienas sirgusių giardijų sukelta
20 diarėja, buvo skirta E. faecium SF68 kartu su metronidazoliu. Lyginant su šunimis, kuriems buvo skirtas tik metronidazolis, probiotikus gavusių šunų išmatos buvo normalios konsistencijos po 12 valandų, tuo tarpu tik metronidazoliu gydytų šunų tarpe, po to pačio laiko, tik 43 proc. turėjo normalias išmatas. Tiriant šunis, kurie sirgo lėtine giardiaze (diagnozuota išmatų imunofluorescencijos tyrimu) ir skyrus E. faecium SF68, šešias savaites nenustatyta jokio teigiamo efekto klinikiniam atsakui ar giardijų sumažėjimui išmatose (37).
Buvo atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti probiotikų poveikį šunims, sergantiems su ėdalu susijusiomis enteropatijomis. Atlikus 2 tyrimus naudojant probiotikų kombinaciją (L. acidophilus NCC2628/NCC2766 - Lactobacillus jahnsonii kombinaciją, E. faecium, fruktooligosacharidai) kartu su standartizuota eliminacine dieta, gauti duomenys neparodė geresnio poveikio, nei tik taikant standartizuotą eliminacinę dietą. Abiejose grupėse Enterobacteria spp. kiekis sumažėjo vienodai ir nustatyti panašūs pokyčiai histopatologiniuose uždegimo žymenyse (interleukinas - 1β ir interleukinas - 18). Tačiau šunims, sirgusiems infekcinėmis žarnyno ligomis, skyrus probiotikus (Lactobacillus spp., Bifidobacteria spp. ir Streptococcus spp.) ir kitai grupei metronidazolą, nustatytas panašus teigiamas poveikis, nors probiotikai suveikė lėčiau (10, 6 dienos) nei metronidazolas (4, 8 dienos). Nors augimo faktoriaus β koncentracija gleivinėje padidėjo abiejoms grupėms, tačiau didesnis augimas stebėtas šunims gavusiems probiotikus. Pastarosios grupės šunims sumažėjo gleivinės CD3 + T ląstelių kiekis ir padidėjo FoxP3 + reguliuojančiųjų T ląstelių. Probiotikus gavusių šunų išmatose kiekybiniu PGR tyrimu nustatytas bendras Faecalibacterium spp. ir Turicibacter spp. bakterijų kiekio mažėjimas, tačiau Faecalibacterim spp. kiekis didėjo, kas rodo teigiamą mikrobiomos moduliaciją (38,39).
Šešiems trumpaplaukiams vokiečių pointeriams, pasižymintiems ilgalaikiu prastu išmatų balu (didelis vandens kiekis išmatose), taikyta 12 savaičių dietos aklimatizacija ir tada skirta L. acidophilus (DSM 13241). Toks dietos taikymas ir prebiotikai per 4 savaites sumažino defekacijos dažnumą ir pagerino išmatų konsistenciją. Sausųjų medžiagų kiekis išmatose padidėjo tik skiriant probiotikus. Išmatų mėginiai buvo tirti fluorescencinę hibridizaciją in situ ieškant C. perfringens, Escherichia spp., Lactobacilli spp. ir Bifidobacteria spp. Tyrimai parodė, jog bendras mikroorganizmų skaičius nepakito, taip pat nepakito ir Lactoqbacilli spp. bei Bifidobacteria spp. kiekiai, tačiau stipriai sumažėjo C. perfringens ir Eschericia spp. šunims probiotikų gavimo metu (40).
Atopinis dermatitas. Odos mikrobiota atlieka svarbų vaidmenį odos funkcijoms - padidina odos barjerą ir sumažina potencialiai patogeniškų mikroorganizmų kolonizaciją (5). Siekiant išsiaiškinti šunų jautrumą namų dulkių erkutėms (Dermatophagoides farinae) buvo atlikti keli tyrimai. Veisiamų šunų pora atsivedė dvi šuniukų vadas, pirmoji vada buvo laikoma kontroline
21 grupe, o antroji – tiriamąja. Prieš atsivedant antrąją vadą tėvams buvo skirti Lactobacillus rhamnosus GGk. Taip pat antrosios vados šuniukams skirti probiotikai nuo 3 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus. Visi šuniukai buvo sensibilizuoti D. farinae ir atliktas intraderminis alerginis testas. Nors probiotikus gavusių šuniukų reakcija intraderminiam testui buvo mažesnė ir jie turėjo mažesnius IgE titrus, tačiau klinikiniai požymiai abiejose grupėse nesiskyrė, vertinat odos biopsijai paimtuose mėginiuose filagrino ekspresiją (baltymas, kurio mažėja gyvūnams sergantiems atopinėmis dermatozėmis) taip pat nenustatyta skirtumų tarp vadų. Vertinant pagal standartizuotą vertinimo sistemą po kontakto su alergenu, šunims iš antrosios vados, nuo 3 iki 4 metų amžiaus, nustatytas mažesnis klinikinių požymių pasireiškimas nei šunims iš pirmosios vados (41,42,43).
Lytinių ir šlapimo takų infekcija. Moterims sergančioms šlapimo takų infekcijomis geriamų probiotikų vartojimas padeda atstatyti normalią vaginalinę mikroflorą padidinant laktobacilų kiekį (44). Remdamiesi šio tyrimo rezultatais, mokslininkai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti ar ir šunims duodami peroraliniai probiotikai gali padidinti vaginalinių laktobacilų kiekį. Tyrėjai išsiaiškino, kad laktobacilos paprastai nėra randamos sveikų kastruotų kalių makštyje ir skyrus per burną naudojamus komercinius sinbiotikus (Lactobacillus spp., Bifidobacterium spp., mieles, fermentus, prebiotikus) nepadidino vaginalinių laktobacilų populiacijos, tačiau, manoma, kad teigiamas probiotikų poveikis pasireikštų šunims, kuriems pasireiškia chroniškas šlapimo takų uždegimas (45).
1.3.3. Probiotikų įtaka maisto medžiagų pasisavinamumui
Šiuo metu yra ištirtos keturios probiotikų padermės ar produktai su jomis ir nustatyta, kad dėl saugumo ir efektyvumo juos galima naudoti kaip papildus šunims. Tai dviejų rūšių Enterococcus faecium padermės, Lactobacillus acidophilus, Bifidobacterium sp. animalis. Tačiau be išvardintų padermių ir kiti probiotikai bei sinbiotikai yra plačiai naudojami (46). Daugumai probiotikų rekomenduojama suvartojimo koncentracija – 109 KSV kg-1 pašaro (47).
Enterococcus faecium plačiausiai naudojamas probiotikas smulkiems gyvūnams. 2003 metais mokslininkų atliktame tyrime buvo tiriamas probiotikų E. faecium kapsulių pavidalu poveikis įvairių veislių sveikiems jauniems šuniukams, kuriems šalia įprastos mitybos buvo skiriami probiotikai. Tirtas išmatų IgA, visas ir vakcinom specifiškas IgG, IgA koncentracija serume, svoris, bendri kraujo tyrimai. Po vienerių metų tyrimo, rezultatai parodė, kad šuniukai, kurių mityba buvo papildyta E,faecium turėjo žymiai didesnę išmatų ir serumo IgA koncentraciją, taip pat vakcinom specifiško IgA ir IgG koncentracija buvo didesnė (48). Tyrimas parodė, kad E. faecium daro įtaką imuninei sistemai. Kito tyrimo metu su sveikais įvairaus amžiaus šunimis, kuriems 3 mėnesius kasdien buvo duodami probiotikai su įprasta mityba, nustatyti Staphylococcus spp. ir Pseudomonų
22 padermių sumažėjimas išmatose, kraujo serumo lipidų ir proteinų sumažėjimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad E. faecium gali būti naudojamas reguliuoti cholesterolio kiekiui ir nutukimui (48).
Laktobacilos ir bifidobakterijos 2004 m. Amerikoje vykdytuose tyrimuose su 15 sveikų šunų, kuriems 4 savaites buvo skiriamas įprastas ėdalas su L.acidophilus probiotikais, tirti išmatų ir kraujo mėginiai. Nustatytas padidėjęs laktobacilų ir sumažėjęs klostridijų kiekis išmatose, kraujo tyrimuose padidėjęs eritrocitų, neutrofilų, hemaglobino, monocitų ir serumo IgG koncentracija, sumažėjęs eritrocitų trapumas. Rezultatai parodo, kad probiotikai pagerina žarnyno sveikatą ir imuninę sistemą šunims (49).
2010 m. darytuose tyrimuose su biglių veislės šunimis papildant mitybą Bacillus subtilis probiotikais, nustatyta, kad B. subtilis gali pagerinti šunų išmatų kvapą ir tekstūrą, nes sumažina amoniako kiekį išmatose (50).
23
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Bandymų laikas, vieta, sąlygos
Mokslinis-tiriamasis bandymas buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos (LR) gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728, Nr. 122-6126) pagal 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL 2010 L 276, p. 33) ir remiantis taisyklėmis, kurios išdėstytos Europos konvencijoje dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos (Žin., 2007, Nr. 49-1883, Nr. 49-1884). Taip pat buvo laikytasi taisyklių, kurios numatytos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus įsakyme „Dėl mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ 2012 m. spalio 31 d. Nr. B1-866 (Žin., 2012, Nr. 130-6595).
Tyrimai su Maltos bišonų veislės šunimis buvo atlikti individualiame veislyne. Veislyno pasirinkimui vadovavausi keliais kriterijais:
veislyne buvo galima sudaryti po dvi gyvūnų analogines grupes su minimaliu jų skaičiumi; veislyne buvo skirtingų amžiaus grupių Maltos bišonų veislės šunų;
laikymo sąlygos buvo vienodos.
Maltos bišonai buvo suskirstyti atsižvelgiant pagal amžių į dvi grupes (jauni ir suaugę) (po 3 šunis kiekvienoje grupėje), šios dvi grupės dar buvo suskirstytos po dvi grupes į K - jaunų (amžius nuo 1 metų iki 4 metų, šeriami tik „Adult Small Dog under 10 kg“ ), K - saugusių (amžius nuo 5 metų iki 8 metų, šeriami tik „Adult Small Dog under 10 kg“ ), B - jaunų (amžius nuo 1 metų iki 4 metų, šeriami „Adult Small Dog under 10 kg“ ir palildomai suduodant „EnteroFilus“), B - suaugusių (amžius nuo 5 me tų iki 8 metų, šeriami „Adult Small Dog under 10 kg“ ir palildomai suduodant „EnteroFilus“).
Tiriamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mitybos katedroje 2011–2019 metais. Pašarų, išmatų cheminė analizė atlikta Aleksandro Stulginskio universitete, Maisto žaliavų, agronominių ir zootechninių tyrimų laboratorijoje. Kraujo tyrimai buvo atlikti veterinarijos privačioje klinikoje.
24 2.2. Tyrimų metodika
Ėdalo ir išmatų tiriamuosius rodiklius atlikome pagal priimtas metodikas (51):
drėgnio ir sausųjų medžiagų kiekį nustatėme mėginius iki pastovios masės džiovindama termostate 60 - 65o C, po to 100 - 105 o C temperatūroje; atlikome skaičiavimus ir nustatėme bendrąjį drėgnį ir sausąsias medžiagas (LST ISO 937:2000);
baltymus nustatėme Kjeldalio metodu (LST ISO 937:2000);
riebalus ekstrahavome Soksleto aparatu veikiant organiniams tirpikliams (LST ISO 937:2000);
mufelinėje krosnyje pasirinkus 550 - 600 0
C temperatūrą mėginius sudeginome (gavome žalius pelenus);
ląstelienos kiekį nustatėme mėginius virindami acto ir azoto rūgščių mišinyje, išplovėme karštu išgrynintu H2O, spiritu ir eteriu; džiovinome termostate 100 - 105 0 C temperatūroje;
neazotines ekstraktines medžiagas apskaičiavome iš organinės dalies atimdami žalius baltymus, žalius riebalus ir žalią ląstelieną;
apykaitos energiją apskaičiavome pagal maisto medžiagų kaloringumą: 1 g riebalų – 39,8 kJ, 1 g baltymų – 23,9 kJ, 1 g ląstelienos – 20,1 kJ, 1 g krakmolo ir cukraus (NEM) – 17,5 kJ apykaitos energijos;
virškinamumo koeficientus skaičiavome klasikiniu būdu – suvirškinta maisto medžiaga dalinama iš gautos maisto medžiagos ir dauginama iš 100.
Kraujas buvo imamas iš safena venus. Biocheminiams kraujo tyrimams naudojome mėgintuvėlius be konservantų. Tam, kad gautume kraujo serumą, jis buvo laikytas termostete prie 37 0 C apie 2 val., tada stikline lazdele atskiriant nuo mėgintuvėlio ir centrifuguojant 10 min. 3000 apsisukimų per minutę greičiu. Kraujo mėginai buvo analizuojami su Ideex kraujo analizatoriumi.
2.3. Tiriamojo darbo atlikimo schema
Norint įgyvendinti tiriamojo darbo tikslą ir uždavinius sudarėme tyrimų schemą, pagal kurią buvo atrenkami mėginiai ir analizuojami rodikliai.
2 lentelė. Tiriamojo darbo schema
Tyrimo atlikimo etapai Grupės
Numatomos tyrimo procedūros Kontrolinė 1-4 m metai (K - jauni) Bandomoji 1-4 m metai (B - jauni) Kontrolinė 5-8 metai (K - suaugę) Bandomoji 5-8 metai (B - suaugę) Šėrimo racionas „Adult Small „Adult Small „Adult Small „Adult Small
25
Tyrimo atlikimo etapai Grupės
Dog under 10 kg“ Dog under 10 kg“ + „EnteroFilus“ Dog under 10 kg“ Dog under 10 kg“ + „EnteroFilus“ Šėrimo dažnumas 2 k/parą1 2 k/parą2 2 k/parą3 2 k/parą4
Tiriamojo darbo numatomas laikas 3 mėn. 3 mėn. 3 mėn. 3 mėn. Virškinamumo bandymo atlikimo laikotarpis Bandymo paskutinę savaitę Bandymo paskutinę savaitę Bandymo paskutinę savaitę Bandymo paskutinę savaitę Kraujo paėmimas ir analizė Bandymo
pradžioje ir virškinamumo bandymo šeštą dieną ir pristatymas iki 1,5 val. Bandymo pradžioje ir virškinamumo bandymo šeštą dieną ir pristatymas iki 1,5 val. Bandymo pradžioje ir virškinamumo bandymo šeštą dieną ir pristatymas iki 1,5 val. Bandymo pradžioje ir virškinamumo bandymo šeštą dieną ir pristatymas iki 1,5 val.
Bandymo schema parengta pagal veislyno taisykles, atsižvelgiant į įprastą šunų šėrimo laiką. Šėrimai buvo atliekami ryte ir vakare tuo pačiu laiku viso bandymo metu. Visų grupių šunys turėjo laisvą priėjimą prie geriamojo vandens, kuris atitiko geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus. Pagal veislyne galiojančias taisykles, vanduo ne rečiau kaip 4 kartus per parą keičiamas, o indai išplaunami.
Tyrimo metu buvo sekami ėdalo suvartojimo kiekiai. Stengtasi, kad šunys suėstų visą pagal rekomendaciją skirtą ėdalą (kad nebūtų ėdalo likučių).
3 lentelė. Naudojamo pašaro rekomenduojamos šėrimo normos dienai5 (g)
Šuns svoris Kambaryje laikomiems šunims Normalaus aktyvumo šunims Labai aktyviems šunims 2 kg 50 55 60 3 kg 65 75 80 4 kg 85 90 100 5 kg 95 110 120
1 Ryte 900 val. ir vakare 2100 val. 2
Ryte 900 val. ir vakare 2100 val.
3
Ryte 900 val. ir vakare 2100 val. 4
Ryte 900 val. ir vakare 2100 val.
26 Šuns svoris Kambaryje laikomiems
šunims Normalaus aktyvumo šunims Labai aktyviems šunims 6 kg 110 125 135 7 kg 125 140 150 8 kg 135 150 165 9 kg 150 165 180 10 kg 160 180 195
2.4. Statistinė rezultatų analizė
Tyrimo rezultatai ir statistiniai duomenys apskaičiuoti naudojant kompiuterinę programą Microsoft Office Excel 2010. Buvo apskaičiuota statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (x), imties dydis (n), standartinis nuokrypis (), vidurkio paklaida (Sx), variacijos koeficientas (Cv, %). Skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimas, jei p<0,05.
27
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Šėrimui naudoto ėdalo maistinė ir energinė vertė
Maltos bišonai buvo šeriami sausu ėdalu „Adult Small Dog under 10 kg“, pašaro susedamosios dalys: ryžiai, dehidruota paukštiena, kukurūzai, kviečių miltai, gyvūniniai riebalai, dehidruoti kiaulienos baltymai, hidrolizuoti gyvūniniai baltymai, cikorijos minkštimas, kviečių glitimas6, mineralai, sojų aliejus, žuvų taukai, fruktooligosacharidai, medetkų ekstraktas7, konservantai, antioksidantai.
4 lentelė. Pašaro cheminė sudėtis
Maisto medžiagos ir
maistiniai priedai Kiekiai
Maisto medžiagos ir
maistiniai priedai Kiekiai
vitaminas A 25100 TV E8 (Selenas) 0,1 mg
vitaminas D3 800 TV Pentanatrio trifosfatas 3,5 g
E1 (Geležis) 41 mg žali baltymai 25 proc.
E2 (Jodas) 2,9 mg neapdoroti aliejai ir
riebalai
16 proc.
E4 (Varis) 11 mg žali pelenai 7,4 proc.
E5 (Manganas) 54 mg žalia ląsteliena 1,6 proc.
E6 (Cinkas) 204 mg Apykaitos energija,
MJ kg-1
19 MJ
3.2. Šėrimui naudoto priedo charakteristika
Tiriamajam moksliniam darbui pasirinktas probiotikas „EnteroFilus©“. Preparato sudedamosios dalys: natūraliai fermentuoti javų produktai, mannanoligosacharidai (MOS), inulinas, baobabo skaidulos, aktyvios mielės (CNCM-I 1077), pieno bakterijos (NCIMB 10415). Indikacijos: pašaro papildas virškinamajam traktui, esant disbakterioziniam enteritui, pagerina pašaro pasisavinamumą, padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą, palaiko žarnyno mikrobinės terpės pastovumą, stimuliuoja imuninę sistemą, gerina gyvūno gyvenimo kokybę ir kailio žvilgesį.
Naudojimas: tiesiogiai peroraliniu būdu ir/ar sumaišant su kitais ėdalais, papildais. Šuniukams: 1 ml kg-1
kūno svorio 1-2 kartus per dieną. Šunims: 1 ml/2kg kūno svorio 1-2 kartus
6 L.I.P.: itin gerai įsisavinami proteinai 7 Liuteino šaltinis
28 per dieną. Šunims iki 30 kg kūno svorio: 15 ml 1-2 kartus per dieną. Kačiukams: 2 ml 2 kartus per dieną. Katėms: 5 ml 2 kartus per dieną.
Gamintojas: DRN S.r.l. (Italija).
3.3 Išmatų cheminiai tyrimai šunų tiriamosiose grupėse
Lyginant jaunų šunų išmatų cheminės sudėties rodiklius (3 pav.) matome, kad išmatų drėgnis jaunų šunų grupėse tyrimo pradžioje buvo 68,95±0,5 proc. (p<0,05). Tačiau tyrimo pabaigoje išmatų drėgnis K - jaunų šunų grupėje sumažėjo 2,02±0,01 proc., o B - jaunų šunų išmatų drėgnis sumažėjo 4,6±0,1 proc. (p<0,05).
Sausoji medžiaga išmatose K - jaunų šunų grupėje tyrimo pabaigoje padidėjo 1,1 proc., o B - jaunų šunų grupėje - 1,5 proc. (3 pav.).
Organinė medžiaga išmatose K - jaunų šunų grupėje tyrimo pabaigoje padidėjo 0,5 proc., o B - jaunų šunų grupėje sumažėjo 1,9 proc. (3 pav.). Neazotinių ekstraktinių medžiagų jaunų Maltos bišonų veislės šunų kontrolinės grupės tyrimo pabaigoje kiekis - 20,8 proc., bandomosios grupės tyrimo pabaigoje šis rodiklis sumažėjo 2,2 proc.
Analizuojant žalius baltymus, žalius pelenus ir žalią ląstelieną ryškių pakitimų nepastebėta. Abiejų grupių tyrimo pradžioje ir pabaigoje žali baltymai sudaro - 8,4 proc., žali pelenai sudaro - 3,2 proc., žalia ląsteliena - 0,4 proc.
Tai rodo, kad tiriamasis probiotikas didžiausią įtaką daro jaunų šunų išmatų drėgniui ir sausosios medžiagos (SM), o mažai pastebimi pakitimai arba visai jų nenustatėme žalių pelenų, žalių riebalų, žalios ląstelienos pokyčiuose (3 pav.).
29
3 pav. Jaunų šunų išmatų cheminės sudėties rodikliai, proc.
Analizuojant suaugusių šunų išmatų cheminius sudėties rodiklius (4 pav.) matome, kad išmatų drėgnis suaugusių šunų abiejose grupėse tyrimo pradžioje buvo 65,5±2 proc. Tyrimo pabaigoje išmatų drėgnis K - šunų grupėje sumažėjo 1,1 proc., o B - šunų grupėje 3,7±0,1 proc. (p<0,05).
Sausoji medžiaga išmatose K - šunų grupėje tyrimo pabaigoje sumažėjo 1,6 proc. (p<0,05), o B - grupėje 2,6 proc. (4 pav.)
Organinė medžiaga išmatose K - šunų grupėje tyrimo pabaigoje padidėjo 0,4 proc., o B - grupėje sumažėjo 1,5 proc. (3 pav.). Tai rodo, kad probiotikas įtakojo išmatų organinių medžiagų kaupimąsi (4 pav.). Analogiškas pokytis pastebėtas ir neazotinių ekstraktinių medžiagų kiekiu. K - Maltos bišonų veislės šunų grupėje tyrimo pabaigoje nustatyta 20,1 proc., bandomosios grupės šunų šis rodiklis sumažėjo 4,9±0,1 proc. (p<0,05).
Analizuojant žalius baltymus, žalius pelenus ir žalia ląstelieną ryškių pakitimų nepastebėta. Abiejų grupių tyrimo pradžioje ir pabaigoje žali baltymai sudaro - 8,2 proc., žali pelenai sudaro - 2,9 proc., žalia ląsteliena - 1,8 proc. (4 pav.).
0 10 20 30 40 50 60 70
tyrimo pradžia tyrimo pabaiga tyrimo pradžia tyrimo pabaiga
(K – jauni) (B – jauni) 69.1 67.7 68.8 65.6 30.3 31.4 30.8 32.3 31.4 31.9 31.7 29.8 8.8 8.3 8.3 8.4 0.4 1.6 0.4 0.4 0.4 1.8 1.6 1.6 3.3 3.2 3.2 2.9 20.1 20.8 20.1 18.6 proce ntai
Drėgnis Sausoji medžiaga
Organinė medžiaga Žali baltymai
Žali riebalai Žalia ląsteliena
30
4pav. Suaugusių šunų išmatų cheminės sudėties rodikliai, proc.
3.4. Maisto medžiagų pasisavinamumo lygis šunų organizme
Tiriamojo darbo metu buvo vykdoma tiksli sušeriamų ėdalų ir išskiriamų išmatų apskaita. Virškinamumo bandymo metu ėdalo likučių nebuvo. Jaunų Maltos bišonų vidutinis svoris grupėse buvo 1,5 kg, o suaugusių šunų grupėje vidutinis grupės svoris buvo 2,7 kg.
Analizuojant tiriamųjų grupių ėdalo suvartojimą ir išskiriamų išmatų kiekius (5 pav.) pastebėjome, kad K - jaunų šunų grupėje tyrimo pabaigoje išskiriamų išmatų kiekis padidėjo 2,9 proc., o B - jaunų šunų grupėje tyrimo pradžioje išskiriamų išmatų kiekis buvo 13,5 g (2,8 g didesnis, lyginant su išskirtų išmatų kiekiu tyrimo pabaigoje. Lyginant B - jaunų grupės išskiriamų išmatų kiekį tyrimo pradžioje ir pabaigoje pastebėjome, kad išmatų kiekis buvo 2,8 ±0,2 g mažesnis, lyginant su K - jaunų šunų grupe (13,2 g.).
Vertinant kaip kito išmatų kiekiai suaugusių šunų grupėse (5 pav.) matome, kad K - suaugusių šunų grupėje tyrimo pradžioje išskiriamas išmatų kiekis buvo - 47,2±0,34 g, o K – suaugusių šunų grupėje tyrimo pabaigoje išskiriamų išmatų kiekis sumažėjo 2,3±0,01 proc. (p<0,05). Vertinant B - suaugusių Maltos bišonų veislės šunų grupę, kuri gavo papildomai probiotiko, pastebėta, kad tyrimo
0 10 20 30 40 50 60 70
tyrimo pradžia tyrimo pabaiga tyrimo pradžia tyrimo pabaiga
(K – suaugę) (B – suaugę) 66.8 65.7 64.2 60.5 33.4 31.8 34.9 32.3 30.7 31.1 32.6 31.1 8.6 8.2 8.1 8.2 0.4 1.7 3.1 0.4 1.8 2.9 0.4 1.9 3.3 0.4 1.6 3.3 19.3 20.1 20.9 19.1 proce ntai
Drėgnis Sausoji medžiaga
Organinė medžiaga Žali baltymai
Žali riebalai Žalia ląsteliena
31 pabaigoje išskyrė 7,8±0,1 proc. (p<0,05) mažiau išmatų, lyginant su to pačio amžiaus šunų grupe, kurie probiotiko negavo.
5 pav. Tiriamųjų grupių ėdalų suvartojimo ir išskiriamų išmatų kiekiai, g
Nagrinėjant jaunų šunų grupės maisto medžiagų pasisavinamumą (6 pav.) pastebėjome, kad žali baltymai B - jaunų grupėje tyrimo pabaigoje sumažėjo 0,1 proc., lyginant su tyrimo pradžia tos pačios grupės, o K - jaunų grupėje žali baltymai tyrimo pabaigoje padidėjo 0,5 proc., lyginant su tyrimo pradžia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žalių baltymų pasisavinamumas K - jaunų grupėje tyrimo pabaigoje buvo vienodas - 20,7±0,1 proc. (p<0,05), lyginant su B - jaunų grupės tyrimo pradžia.
Žali riebalai K - jaunų grupėje tyrimo pradžioje ir pabaigoje nepakito, kaip ir B - jaunų grupėje. Tai rodo, kad naudotas probiotikas žalių riebalų pasisavinamumui jauniems šunims įtakos neturėjo.
Lyginant žalių pelenų pasisavinamumą jaunų grupių šunims pastebėjome, kad K - jaunų grupėje tyrimo pradžioje rodiklis buvo 0,1 proc. (6 pav.) mažesnis negu tyrimo pabaigoje, o B - jaunų grupėje tyrimo pradžioje žalių pelenų pasisavinamumas buvo 0,3 proc. mažesnis, lyginant su B - jaunų grupe tyrimo pabaigoje.
0 10 20 30 40 50 60 70 tyrimo pradžia tyrimo pabaiga tyrimo pradžia tyrimo pabaiga tyrimo pradžia tyrimo pabaiga tyrimo pradžia tyrimo pabaiga (K – jauni) (B – jauni) (K – suaugę) (B – suaugę)
25 25 25 25 65 65 65 65 13.2 13.6 13.5 10.7 47.2 46.1 46.9 43.2 k ieki s, g
32
6 pav. Jaunų grupių maisto medžiagų pasisavinamumas, proc.
Vertinant suaugusių šunų grupės maisto medžiagų pasisavinamumą (7 pav.) matyti, kad K - suaugusių grupėje tyrimo pradžioje žali baltymai pasisavinti 0,4 proc. mažesniu lygiu, lyginant su K - suaugusių šunų grupe tyrimo pabaigoje. Pastebėta, kad abiejų suaugusių šunų grupių žali baltymai tyrimo pabaigoje buvo 16,8 proc., tai rodo, kad naudotas probiotikas įtakos suaugusių ir jaunų šunų pasisavinamumui neturėjo. Taip pat galima teigti, kad žalių baltymų pasisavinamumui šunų amžius įtakos neturėjo.
Analizuojant žalių pelenų pasisavinamumą suaugusių šunų grupėse (7 pav.) pastebėjome, kad K - suaugusių šunų grupėje tyrimo pabaigoje pasisavinamumas padidėjo 0,2 proc., lyginant su tos pačios grupės rezultatu tyrimo pradžioje, o B - suaugusių grupėje tyrimo pabaigoje žalių pelenų pasisavinamumas padidėjo 0,3 proc., lyginant su tos pačios grupės tyrimo pradžia (p>0,05).
Žalių riebalų ir žalios ląstelienos pasisavinamumas visų šunų tarpe pastebėtas labai lygiavertis. 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22
tyrimo pradžia tyrimo pabaiga tyrimo pradžia tyrimo pabaiga
(K – jauni) (B – jauni) 20.2 20.7 20.7 20.6 19.6 19.6 19.6 19.6 0.5 0.5 0.5 0.5 3.6 3.7 3.7 4 p roc en tai
33
7 pav. Suaugusių grupių maisto medžiagų pasisavinamumas, proc.
3.5. Šunų kraujo biocheminiai tyrimai
Analizuojant jaunų šunų biocheminius kraujo rodiklius (5 lentelė) pastebėta, kad alaninaminotransferazė kontrolinėje jaunų šunų grupėje (K - jaunų) tyrimo pabaigoje padidėjo 5,3 proc., lyginant su tyrimo pradžia, bandomojoje grupėje šis rodiklis padidėjo 22,3±1,2 proc., o lyginant B - jaunų grupės tyrimo pabaigoje gautus alaninaminotransferazė tyrimus su K - jaunų tyrimo pabaiga buvo - 21,6±0,1 proc.
K - jaunų šunų grupėje tyrimo pabaigoje kreatininas padidėjo 8,3±0,01 proc. (p<0,05), o B - jaunų šunų grupėje, kurios ėdalas buvo papildytas probiotiku, kreatinino kiekis sumažėjo 6,9±0,01 proc. (p<0,05). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kreatinino kiekis atitiko šunims nustatytas normas (nuo 44 iki 159 μmol L-1).
Vertinant kalcio kiekį K - jaunų ir B - jaunų šunų grupėse, buvo pastebėta, kad B - jaunų šunų kraujyje kalcio kiekis tyrimo pradžioje buvo 1,49±0,07 mmol L-1
(norma nuo 1,98 iki 3 mmol L-1), o tyrimo pabaigoje kalcio kiekis B -jaunų šunų atitiko normas 1,98±0,08 mmol L-1. K - jaunų šunų kraujo sudėtyje kalcio kiekis tyrimo pradžioje ir pabaigoje pakito tik 0,01 mmol L-1
.
Iš biocheminių kraujo tyrimų (5 lentelė) nustatėme, kad kraujo fermentas aspartataminotransferazė K - jaunų šunų tyrimo pradžioje ir pabaigoje atitiko normas (K - jaunų šunų tyrimo pradžioje - 36,72±1,45 TV L-1
, tyrimo pabaigoje - 40,11±1,23 TV L-1. Bandomosios 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18
tyrimo pradžia tyrimo pabaiga tyrimo pradžia tyrimo pabaiga
(K – suaugę) (B – suaugę) 16.4 16.8 16.9 16.8 15.6 15.6 15.6 15.6 0.6 0.55 0.5 0.45 4.3 4.5 4.1 4.4 p roc en tai
34 grupės aspartataminotransferazės kiekis tyrimo pradžioje šiek tiek viršijo normas - 52,11 TV L-1
(norma nuo 0 iki 50 TV L-1). B - jaunų šunų grupėje tyrimo pabaigoje pastebėta, kad aspartataminotransferazės rodiklis atitiko normas - 48,91 TV L-1.
Likusieji biocheminiai kraujo rodikliai atitiko šunims rekomenduojamas normas ir tiek tyrimo pradžioje tiek tyrimo pabaigoje kito nereikšmingai.
5 lentelė. Jaunų šunų kraujo biocheminiai rodikliai
Kraujo biocheminiai rodikliai Kontrolinė Bandomoji NORMA (K - jauni) (B - jauni) Tyrimo pradžia Tyrimo pabaiga Tyrimo pradžia Tyrimo pabaiga Gliukozė, mmol L-1 5,77±0,12 6,11±0,18 5,02±0,08 5,64±0,11* 4,11-7,94 Cholesterolis, mmol L-1 6,34±0,07 6,66±0,08 7,19±0,11 6,2±0,09 2,84-8,27 Šlapalas, mmol L-1 6,85±0,15 6,06±0,35 8,12±0,16 7,63±0,19 2,5-9,6 Bilirubinas, μmol L-1 12,01±0,45 11,42±0,25 10,87±0,41 11,21±0,27 0-15 Aspartatamino-transferazė, TV L-1 36,72±1,45 40,11±1,23* 52,11±4,71 48,91±4,89 0-50 Alaninamino-transferazė,TV L-1 67,34±1,47 71,11±5,7 111,93±4,71 127,42±8,63 10-125 Kalcis, mmol L-1 2,01±0,02 2±0,04 1,49±0,07 1,98±0,08 1.98-3 Fosforas, mmol L-1 1,19±0,05 1,33±0,06 1,77±0,02* 1,98±0,07 0,81-2,19 Bendrieji baltymai, g L-1 37,88±0,25 36,19±0,42* 60,01±1,21 58,77±1,72 52-82 Albuminai, g L-1 28,53±1,32 31,01±1,23 33,17±1,56 36,72±1,74 23-40 Kreatininas, μmol L-1 81,13±2,81* 88,48±2,65 119,83±1,45 111,54±4,21* 44-159 *p<0,05
Stebint suaugusių šunų biocheminius kraujo tyrimus (6 lentelė) nustatyta, kad aspartataminotransferazės kiekis K - suaugusių šunų grupėje tyrimo pradžioje buvo normos ribose - 43,17±2,45 TV L-1, tačiau toje pačioje grupėje tyrimo pabaigoje aspartataminotransferazės kiekis kontrolinėje suaugusių šunų grupėje šiek tiek viršijo normą iki 51,13±2,38 TV L-1
(norma nuo 0 iki 50 TV L-1). B - suaugusių šunų grupėje aspartataminotransferazės kiekis neviršijo nustatytų normų.
K - suaugusių šunų grupėje kalcio kiekis tyrimo pradžioje buvo žemiau normos - 1,11±0,01 mmol L-1 (norma 1,98 - 3 mmol L-1), tos pačios grupės šunų kraujyje tyrimo pabaigoje kalcio kiekis padidėjo 0,2 mmol L-1, tačiau buvo mažiau rekomenduojamos kalcio normos. B -
35 suaugusių šunų grupės kraujyje tyrimo pradžioje kalcio kiekis taip pat buvo mažesnis už normą - 1,73±0,07 mmol L-1 (norma 1,98 - 3,00 mmol L-1), tačiau tyrimo pabaigoje nustatėme, kad kalcio kiekis padidėjo iki 2,02 mmol L-1
(p<0,05).
Galima daryti išvadą, kad kalcio kiekio padidėjimui kraujyje B - suaugusių šunų grupėje galėjo turėti įtakos vartotas probiotikas.
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad kreatinino kiekis K - suaugusių šunų grupėje tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo 3,5 μmol L-1
mažesnis už rekomenduotiną ribą (nuo 44 μmol L-1). B - suaugusių šunų kraujyje šis rodiklis buvo normos ribose.
Likusieji biocheminiai kraujo rodikliai atitiko šunims rekomenduojamas normas ir tiek tyrimo pradžioje, tiek tyrimo pabaigoje kito nereikšmingai.
6 lentelė. Suaugusių šunų kraujo biocheminiai rodikliai
Kraujo biocheminiai rodikliai Kontrolinė Bandomoji NORMA (K - saugę) (B - saugę) tyrimo pradžia tyrimo pabaiga tyrimo pradžia tyrimo pabaiga Gliukozė, mmol L-1 4,89±0,07 6,77±0,02* 6,02±0,09 5,81±0,07 4,11-7,94 Cholesterolis, mmol L-1 6,97±0,78 6,23±0,71 4,36±0,54* 3,17±0,75 2,84-8,27 Šlapalas, mmol L-1 6,03±0,35 6,17±0,42 5,66±0,12 5,89±0,45 2,5-9,6 Bilirubinas, μmol L-1 8,8±0,38 7,94±0,45 9,08±0,26 9,67±0,74 0-15 Aspartatamino-transferazė, TV L-1 43,17±2,45 51,13±2,38 38,48±4,71 * 36,19±3,12 0-50 Alaninamino-transferazė,TV L-1 98,48±4,35 101,38±4,21 68,33±4,36 83,02±2,41 10-125 Kalcis, mmol L-1 1,11±0,01* 1,31±0,04* 1,73±0,07* 1,57±0,08 1.98-3 Fosforas, mmol L-1 1,42±0,04* 1,31±0,05* 1,12±0,01* 1,03±0,05* 0,81-2,19 Bendrieji baltymai, g L-1 61,43±0,24 66,17±0,65 69,89±0,29 70,43±0,39 52-82 Albuminai, g L-1 36,03±1,24 33,94±1,54* 29,35±2,41 31,19±2,54 23-40 Kreatininas, μmol L-1 40,77±2,41 40,54±3,12 74,91±2,47 88,15±0,19 44-159 *p<0,05
