REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo tiklslas buvo įvertinti ūkyje “A” per 2 metų laikotarpį registruotų melţiamų karvių ginekologinių ligų įtaką pieno sudėčiai ir kokybei. Tiriamosios karvės buvo suskirstytos pagal amţių (2 – 4 metų karvės ir 4 – 6 metų karvės), metų sezonus (šiltąjį ir šaltąjį), ginekologinius susirgimus (endometritą, folikulines cistas, geltonkūnio cistas, mastitą metritą), pieno sudėties ir kokybės rodiklius (baltymų kiekį, riebalų kiekį, urėjos kiekį, somatinių ląstelių skaičių, pieno primilţį) prieš susergant ir karvėms pasveikus, tyrimo metus (2014 – 2015 metai).

Tyrimo metu, analizuojant ginekologinių susirgimų įtaką pieno primilţiams, sudėties ir kokybės rodikliams prieš susergant ir karvėms pasveikus, buvo nustatyta, kad baltymų kiekis piene, priklausomai nuo karvių amţiaus, kito nevienodai. Jaunesnių, sveikų karvių piene baltymų kiekis buvo maţesnis (3,23 proc.) nei vyresnių sveikų karvių piene (3,59 proc.). Tai gali būti todėl, kad vyresnių karvių piene baltymų, riebalų, SLS didėja su kiekviena laktacija. Pasveikus jaunesnių karvių piene nustatyta, kad baltymų kiekis (3,36 proc.) padidėjo, o vyresnių, 4 – 6 metų – sumaţėjo (3,27 proc.)(p>0,05).

Riebalų kiekis piene tarp tiriamųjų amţiaus grupių statistiškai patikimai nesiskyrė. Tiek pirmos, tiek antros grupės karvių piene, pasveikus riebalų kiekis šiek tiek sumaţėjo (pirmos grupės karvių nuo 4,73 proc. iki 4,49 proc., 2 grupės – nuo 4,97 iki 4,49 proc.)

Somatinių ląstelių pirmos amţiaus grupės tiriamųjų karvių piene prieš susirgimus skaičius buvo normos ribose (188 tūkst./ml), o pasveikus nustatyta, kad SLS padidėjo iki 196 tūkst./ml, tačiau tai vis dar normos ribose ir uţdegiminio proceso šie skaičiai nerodo. Vyresnių karvių grupės piene prieš susirgimus SLS šiek tiek viršijo fiziologines normas (212 tūkst./ml), o pasveikus sumaţėjo iki 204 tūkst./ml. Somatinių ląstelių skaičius didėja su karvės amţiumi bei kiekviena laktacija ir kol neviršija 400 tūkst./ml, pienas yra laikomas tinkamu supirkimui (3). S. McParland (38) tyrimo duomenimis, karvių, kurios veršiavosi būdamos vyresnio amţiaus, piene nustatyti didesni kiekiai SLS nei karvių, kurios veršiavosi būdamos jaunesnės (38). A.K. Nyman ir kt. (39) nustatė, kad pieno liaukos sveikatos būklė visos laktacijos metu labai priklauso nuo jos būklės pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo. Autoriai taip pat aprašė, jog sausuoju laikotarpiu, arba, kai karvių uţtrūkinimas nėra atliktas tinkamai, tikėtina, kad pirmą savaitę po apsiveršiavimo yra nustatomas aukštesnis SLS. Karvės, kurios pasireiškia klinikinis mastitas ir padidėjęs SLS per pirmąją laktaciją, yra didelėje rizikos grupėje, kad kitų laktacijų metu šos problemos kartosis (39).

Urėjos koncentracija tiek pirmosios, tiek antrosios tiriamųjų grupių karvių piene atitiko fiziologines normas. Pirmosios grupės sveikų karvių piene urėjos koncentracija nustatyta 20,37 proc./mg, o pasveikus padidėjo iki 24,86 proc./mg. Vyresnių, 4 – 6 metų, karvių piene nustatyta urėjos koncentracija prieš susirgimus buvo 21,91 proc./mg, o pasveikus neţymiai sumaţėjo iki 21,

36 80 proc./mg., taigi matome, jog pirmos grupės karvių piene, lyginant su antrąja gupe, urėjos koncentracija pakilo. F. Miglior ir kt. (9) aprašė, kad didelę įtaką šlapalo koncentracijai piene daro neigiamas energijos balansas gyvulio organizme, kurį sukelia netinkamas pašaro parinkimas bei vartojimas (9). D.S. Hammon ir kt. (40)aprašė, kad ginekologiniai susirgimai, pasireiškaintys pirmaveršėms karvėms yra susiję su neigiamu energijos balansu organizme, kuris susiformuoja prieš veršiavimąsi ir tęsiasi ankstyvuoju laktacijos laikotarpiu, bei nustatė, kad NEB lėmė neutrofilų funkcijos sumaţėjimą (40). D. S. Wathes ir kt. (41) nustatė, kad pirmaveršių karvių NEB buvo glaudţiai susijęs su endometritu, pasireiškusiupraėjus dviems savaitėms po apsiveršiavimo (41).

Pieno primilţis, priklausomai nuo karvių amţiaus ţenkliai skyrėsi prieš susergant tarp pirmos ir antros grupių (p<0,05). Pirmos amţiaus grupėje, sumaţėjo nuo 30,48 kg iki 29,52 kg, taigi matomas neţymus sumaţėjimas, o antroje, 4 – 6 metų amţiaus grupėje pieno kiekis prieš susergant siekė 36,53 kg, bei pasveikus sumaţėjo iki 32,54 kg. M. Wittrock ir kt. (35) tyrimo metu buvo analizuojama kaip skyrėsi pieno primilţis pirmaveršių ir kelis kart apsiveršiavusių karvių prieš susergant metritu, bei pasveikus. Sergant metritu, trečiąją savaitę po apsiveršiavimo pieno primilţis sumaţėjo. Prieš susirgimą pieno primilţis siekė 39,2 kg , o persirgus metritu 35,1 kg. Šie rezultatai parodė, kad metritai ankstyvosios laktacijos stadijoje turi ilgalaikių pasekmių vyresnių, daugiau kartų apsiveršiavusių karvių pieno primilţiui, bet nedaro įtakos pirmaveršių karvių pieno primilţiui (35). C. K. Thomas ir kt. (42)aprašė, kad vyresnių karvių pieno primilţis daţnai sumaţėja, kai sausasis laikotarpis yra trumpesnis nei 40 – 60 dienų (pagamina 25 – 40 proc. maţiau pieno), bei teigia, kad sirgusių mastitu, pieno kiekio sumaţėjimas pasireiškia išnykus klinikiniams poţymiams, t.y. karvėms pasveikus (42).

Išanalizavus visų tirtų ginekologinių ligų įtaką pieno primilţiams, sudėties bei kokybės rodikliams, nustatyta, kad statistiškai patikimai skyrėsi pieno baltymų kiekis ir somatinių ląstelių skaičius prieš karvėms susergant ir pasveikus. Prieš susergant endometritu karvių piene baltymų kiekis siekė 3,62 proc. (p<0,05), o prieš susiformuojant folikulinėms cistoms, baltymų kiekis piene siekė 3,19 proc. (p<0,05). Tačiau karvėms pasveikus, abiejų ligų atvejais duomenys kito nevienodai. Endometrito atveju baltymų kiekis piene pasveikus sumaţėjo iki 3,22 proc., o folikulinių cistų atvejais, baltymų kiekis piene karvėms pasveikus padidėjo iki 3,5 proc. Mūsų tyrimo metu pastebėta, kad kai kurios karvės, kurios sirgo ligomis po apsiveršiavimo, daţnai tuo pačiu metu sirgo ir mastitu. Tai galėjo paveikti baltymų kiekį piene, nes C. Barbosa Malek dos Reis (43) ir kt. tyrimo duomenimis mastitu sergančių karvių piene baltymų kiekis buvo padidėjęs, lyginant su sveikomis karvėmis. (sveikų karvių piene baltymų kiekis siekė 2,96 proc., o sirgusių mastitu karvių piene padidėjo iki 3,22 proc.) (43).

Statistiškai patikimi somatinių ląstelių skaičiaus pokyčiai buvo nustatyti trims susirgimų grupėms prieš susergant: endometrito, folikulinių cistų ir geltonkūnio cistų atvejais . Prieš susergant

37 endometritu, somatinių ląstelių skaičius piene buvo 221 tūkst./ml, folikulinių cistų atveju 190 tūkst./ml, geltonkūnio cistų atvejais 187 tūkst./ml (p<0,05). Karvėms pasveikus, SLS kito skirtingai. Endometrito ir folikulinių cistų atvejais SLS piene sumaţėjo (endometrito atvejais iki 210 tūkst./ml, folikulinių cistų atvejais iki 180 tūkst./ml), o geltonkūnio cistų atvejais – karvėms pasveikus, SLS piene padidėjo. (iki 208 tūkst./ml.) (p>0,05). SLS padidėjimas piene – tai vienas pagrindinių rodiklių mastitų profilaktikoje. B. Staniškienė ir kt. (2) aprašė, kad sveikų karvių piene somatinių ląstelių padaugėja prieš prasidedant karvių sausajam laikotarpiui, taip pat jų gali padidėti pirmosiomis dienomis po apsiveršiavimo, ar sumaţinus melţimų per dieną skaičių (3).

Išanalizavus metų įtaką pieno primilţiams, sudėties ir kokybės rodikliams, buvo nustatyta, kad nei vienas iš tirtų pieno sudėties bei kokybės rodiklių vidurkių, sergant ginekologiniais susirgimais, tarp 2014 ir 2015 metų statistiškai patikimai nesiskyrė (p>0,05).

Išanalizavus sezonų įtaką pieno sudėties ir kokybės rodikliams, buvo nustatyta, kad nei vienas iš tirtų rodiklių vidurkių tarp šiltojo ir šaltojo sezonų statistiškai patikimai nesiskyrė (p>0,05). Tokius rezultatus galėjo lemti tai, kad karvės visus metus yra laikomos tvartiniu būdu ir neišginamos į ganyklas. Tiriant pieno sudėties ir kokybės rodiklių kaitą atskirais metų mėnesiais, K. Pauliukas ir kt. (44) nustatė, kad pieno sudėtis ir kokybė keitėsi neţymiai ir tik bendras bakterinis pieno uţterštumas ţenkliai padidėjo gruodţio – kovo mėnesiais, nes pieno uţterštumas susijęs su bendru patalpų bakteriniu uţterštumu. (riebalų piene nustatyta 0,01 – 0,34% daugiau rudens ir ţiemos mėnesiais, 0,02 – 0,22% maţiau pavasario ir vasaros mėnesiais, baltymų piene nustatyta 0,01 – 0,23% maţiau prasidedant rugsejo ir baigiantis vasario mėnesiais (p>0,05) (44). D. Rysanek ir kt. (45) taip pat nustatė, kad piene, dėl mastito įtakos padidėjęs SLS buvo 3 kartus didesnis šaltuoju metų laiku, lyginant su šiltuoju. Pagrindinės prieţastys, kurias autorius įvardija, tai nepakankama ventiliacija, bei dėl to sukeliamas stresas gyvuliams. Dėl šių prieţasčių iš aplinkos patekę patogeniniai mikroorganizmai (Streptoccocus spp. Actynomyces pyogenum, Staphylococcus spp. ir kiti) turi palankesnes sąlygas sukelti pieno liaukos infekcijas (45).

Išanalizavus pieno sudėties ir kokybės rodiklių pakitimus bei koreliacinio ryšio stiprumus, prieš pasireiškiant kiekvienai ligai bei karvėms pasveikus, buvo nustatyta, kad endometrito atveju buvo stiprus teigiamas koreliacinis ryšys tarp pieno kiekio (primilţio) prieš ligą (34,25 kg) ir pasveikus (32,50 kg) (r=0,8, p<0,001). Iš duomenų matome, kad pieno primilţis endometrito atveju sumaţėjo. Šie rezultatai yra prieštaringi kitų autorių tyrimų rezultatams. J. Dubuc ir kt. tyrimo metu, nustatyta, kad endometritas nepadarė jokios įtakos pieno primilţiui (37) . I. Giuliodor ir kt. (46) tyrimo metu nustatyta, kad karvių sirgusių endometritu pieno primilţis padidėjo ~2 kg per dieną (46).

Folikulinių cistų atvejais nustatytas stiprus teigiamas koreliacinis ryšys tarp baltymų kiekio piene prieš ligą (3,19 proc.) ir pasveikus (3,45 proc.) ir pieno primilţis prieš ligą (31,68 kg) ir

38 pasveikus (28,29 kg) (r=0,8, p<0,001). Iš duomenų matome, jog baltymų kiekis po ligos padidėjo, o pieno kiekis po ligos sumaţėjo. M. B. Crane ir kt. (47) aprašė, kad būtent pieno kiekio padidėjimas yra vienas iš keletos rizikos veiksnių kiaušidţių cistų formavimuisi (47). R. D. Allrich (48) nurodo, kad baltymų kiekio piene padidėjimui įtaką daro hormonų apykaitos sutrikimai, kuriuos lemia kiaušidţių cistų atsiradimas (48).

Geltonkūnio cistų atvejais nustatytas stiprus teigiamas koreliacinis ryšys tarp baltymų kiekio piene prieš ligą (3,24 proc.), ir pasveikus (3,38 proc. ) (r=0,7, p<0,001). Iš duomenų matome, kad baltymų kiekis piene geltonkūnio cistų atvejais taip pat padidėjo kaip ir folikulinių cistų atvejais. G.A Hooijer. ir kt. (49)tyrimo metu statistiškai patikimų pokyčių pieno baltymų ir primilţio kiekiuose nenustatė, tačiau aprašė, kad padidėjęs pieno kiekis, riebumas ir baltymingumas gali būti kiaušidţių funkcijų paţeidimo poţymis (49). Ţilaičio V. ir kt. (7)tyrimo duomenimis neapsivaisinusių karvių piene statistiškai patikimai daugiau baltymų nei sveikų karvių piene (7).

Mastito atvejais nustatytas silpnas teigiamas koreliacinis ryšys tarp riebalų kiekio piene prieš ligą (5,03 kg) ir pasveikus (4,47 kg) (r=0,4, p<0,05), bei stiprus teigiamas koreliacinis ryšys tarp pieno kiekio (primilţio) prieš ligą (36,80 kg) ir pasveikus (31,65 kg) (r=0,7, p<0,001). Mastito poveikis pieno riebalų pokyčiams nėra tiriamas taip plačiai kaip pieno baltymų pokyčiams, tačiau pastebėta, kad riebalų kiekis piene teigiamai koreliuoja su baltymų kiekiu piene (1). Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad mastito atveju baltymų kiekis taip pat sumaţėjo (p>0,05). L. F. Calvinho ir kt. (14) tyrimo duomenimis, dėl slaptojo mastito, kai SLS ţenkliai viršija fiziologines normas, pieno primilţis sumaţėja (14).

Metrito atveju nustatytas stiprus teigiamas koreliacinis ryšys tarp pieno kiekio (primilţio) prieš ligą (31,80 kg) ir pasveikus (29,52 kg) (r=0,8, p<0,01). J. M. Wittrock ir kt. (35) tyrimo metu nustatyta, kad ne pirmaveršių karvių pieno primilţis taip pat sumaţėjo nuo 39.2 kg iki 35,1 kg (35).

39

5. IŠVADOS

1. Nei tyrimo metai, nei sezonas statistiškai patikimos įtakos pieno sudėties ir kokybės rodikliams neturėjo. Šiems rodikliams įtakos turėjo tiriamųjų karvių amţius bei persirgtos ginekologinės ligos. Jaunų karvių (2 – 4 metų) baltymų kiekis, SLS, urėjos koncentracija bei pieno primilţis prieš susergant ginekologinėmis ligomis buvo maţesni nei 4 – 6 metų amţiaus karvių. Tiek baltymų kiekis piene, tiek SLS padidėjo 2 – 4 metų amţiaus karvėms pasveikus, o vyresnių, 4 – 6 metų karvių tie patys rodikliai sumaţėjo. Urėjos koncentracija piene 2 – 4 metų amţiaus karvėms pasveikus padidėjo, o 4 – 6 metų karvių piene sumaţėjo. Pieno primilţis po ligos sumaţėjo abejose karvių grupėse (p<0,05).

2. Įvertinus pieno sudėtį ir kokybę prieš diagnozuojant ligas nustatyta, kad riebalų piene daugiausiai buvo prieš susergant mastitu, o maţiausiai – prieš susergant folikulinėmis cistomis. Prieš susergant endometritu karvių piene baltymų kiekis ir SLS buvo didesni, nei folikulinių cistų atveju (p<0,05). Nustatyta, kad karvės, sergančios endometritu, daţnai tuo pačiu metu serga ir mastitu, to pasekmė – SLS bei baltymų didėjimas piene.

3. Tiriant atskirų ligų pasireiškimą ūkyje nustatyta, kad endometrito atveju baltymų kiekis piene pasveikus sumaţėjo (p<0,05), o folikulinių cistų atvejais baltymų kiekis piene karvėms pasveikus padidėjo (p<0,05). Endometrito ir folikulinių cistų atvejais SLS sumaţėjo, o geltonkūnio cistų atvejais – SLS padidėjo (p<0,05).

4. Įvertinus pieno sudėties ir kokybės kitimus prieš kiekvieną ginekologinį susirgimą ir pasveikus nustatėme, kad endometrito atveju riebalų, baltymų kiekis, urėjos koncentracija, SLS bei primilţis karvėms pasveikus piene sumaţėjo. Folikulinių cistų atveju riebalų kiekis, SLS piene ir primilţis pasveikus sumaţėjo, o baltymų kiekis ir urėjos koncentracija piene pasveikus padidėjo. Geltonkūnio cistų atveju riebalų kiekis piene bei primilţis pasveikus sumaţėjo, o baltymų kiekis, urėjos koncentracija ir SLS piene karvėms pasveikus padidėjo. Mastito atveju riebalų, baltymų kiekis, SLS piene bei primilţis pasveikus sumaţėjo, o urėjos koncentracija piene pasveikus padidėjo. Metrito atveju riebalų, baltymų kiekis, urėjos koncentracija, SLS piene bei pieno primilţis pasveikus sumaţėjo.

40

PADĖKOS

Nuoširdţiai dėkoju savo darbo vadovei Prof. dr. Loretai Šernienei uţ visapusišką pagalbą magistro darbo tyrimo bei rašymo metu, malonų bendravimą, vertingas pastabas, konsultacijas bei pasiūlymus.

Dėkoju Doc. dr. Ramūnui Antanaičiui uţ pagalbą renkant ir analizuojant duomenis ūkyje. Labai dėkoju savo draugei Gintarei Okulevičiūtei uţ palaikymą ir pagalbą viso baigiamojo darbo ruošimo metu.

41

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Dandare S, Ezeonwumelu I, Abubakar M. Comparative Analysis of Nutrient Composition of Milk from Different Breeds of Cows. European Journal of Applied Engineering and Scientific Research. 2014; 3(2):33–36.

2. WingChing–Jones R, Mora–Chaves E. Composición de la leche entera cruda de bovinos antes y después del filtrado. Agronomía Mesoamericana. 2013; 24(1):203–207.

3. Staniškienė B, Šernienė L, Šiugţdaitė J, Tušas S. Pieno Bendras Bakterinis Uţterštumas. In Staniškienė B, Šernienė L, Šiugţdaitė J, Tušas S. Pieno ir Jo Produktų Kokybės Įvertinimas. Kaunas: Lietuvos Veterinarijos Akademija; 2007. p. 22–24.

4. Sheldon M, Williams E, Miller A, Nash D, Herath S. Uterine Diseases in Cattle After Parturition. Veterinary Journal. 2008; 176(1–3):115– 121.

5. Fox P, Uniacke–Lowe T, McSweeney P, O'Mahony J. Dairy Chemistry and Biochemistry. In Dairy Chemistry and Biochemistry. Switzerland: Springer International Publisher; 2015. p. 189– 190.

6. Cortés–López N, Moral S, Rueda J, C LP, Abad–Zavaleta J. Allelic and genotypic frequency of kappa casein gene. Tropical and Subtropical Agroecosystems. 2012; 15(1):47–54.

7. Ţilaitis V, A. B, R. M, G. V, V. Ţ. Ryšys tarp karvių ginekologinės būklės, kraujo serumo biocheminių rodiklių ir pieno sudėties. Veterinarija ir Zootechnika. 2006; 33(55):22–27.

8. Acosta Y, Delucchi M, Magela O, Dieste C. La alimentacion yla composición de la leche en explotaciones gallegas. Pastos. 2005; 36(2):217–240.

9. Miglior F, Sewalem A, Jamrozik J, Bohmanova J, Lefebvre D, Moore R. Genetic Analysis of Milk Urea Nitrogen and Lactose. Journal of Dairy Science. 2007; 90(5):2468–2479.

10. Rastani RR, Lobos N, Aguerre M, Grummer R, Wattiaux M. Relationships Between Blood Urea Nitrogen and Energy Balance or Measures of Tissue Mobilization in Holstein Cows During the Periparturient Period. The Professional Animal Scientist. 2006; 22(5):382–385.

11. Nourozi M, Moussavi A, Abazari M, Zadech M. Milk urea nitrogen and fertility in dairy farms. Journal of Animal and Veterinary Advances. 2010; 9(10):1519–1525.

12. Reyes JM, Cedeño JL. Importancia del conteo de células somáticas en la calidad de la leche. Revista electrónica de Veterinaria. 2008; 9(9):1–34.

13. Bradley A, Green M. Use and interpretation of somatic cell count data in dairy cows. In Practice. 2005; 27(6):310–315.

14. Calvinho L, Tirante L. Prevalencia de microorganismos patogenos de mastitis bovina y evolucion del estado de salud de la glandula mamaria en Argentina en Los últimos 25 Años.

42 Revista FAVE – Ciencias Veterinarias. 2005; 4(1–2):29–40.

15. Sheldon M, Cronin J, Goetze L, Donofrio G, Schubert H. Defining postpartum uterine disease and the mechanisms of infection and immunity in the female reproductive tract in cattle. Biology of Reproduction. 2009; 81(6):1025–1032.

16. Williams E,J. Drivers of Post–partum Uterine Disease in Dairy Cattle. Reproduction in Domestic Animals. 2013; 48(1):53–58.

17. Cheong S, Nydam D, Galvao K, Crosier B, Gilbert R. Cow–Level And Herd– Level Risc Factors For Subclinical Endometritis In Lactating Holstein Cows. Journal of Dairy Science. 2011; 94(2):762–770.

18. Le Blanc S. Postpartum uterine disease and dairy herd reproductive performance: A review. The Veterinary Journal. 2007; 176(1):102–114.

19. Burke C, Meier S, McDougall S, Compton C, Mitchell M, Roche R. Relationships between endometritis and metabolic state during the transition period in pasture–grazed dairy cows. Journal of Dairy Science 2010; 93(11):2010–3356.

20. Rippe C. El Ciclo Estral. In Dairy Cattle Reproduction Conference; 2009; Minneapolis. p. 111– 116.

21. Silvia W. Quiste Folicular: Etiologia, Fisiologia Y Terapeutica. Revista Taurus 2011; 13(50):30–39.

22. Stevenson J, Tiffany S. Resynchronizing Estrus and Ovulation After Not–Pregnant Diagnosis and Various Ovarian States Including Cysts. Journal of Dairy Science. 2004; 87(11):3658–3664.

23. Salvetti N, Rey F, Ortega H. Enfermedad Quistica Ovarica Bovina. Revista FAVE – Ciencias Veterinarias. 2007; 6(1–2):1–11.

24. Brito F, Palmer W. Cystic ovarian disease in cattle. Large Animal Veterinary Rounds. 2004; 4(10):1–6.

25. Jeengar K, Chaudhary V, Kumar A, Raiya S, Gaur M, Purohit G. Ovarian cysts in dairy cows: old and new concepts for definition, diagnosis and therapy. Animal reproduction. 2014; 11(2):67–73.

26. Melendez P, Bartolome J, Archbald L,F, Donovan A. The association between lameness, ovarian cysts and fertility in lactating dairy cows. Science Direct. 2003; 59(3– 4):927–937.

27. Ferrero F, Valledor M, Campo J. Screening method for early detection of mastitis in cows. Elsevier. 2014; 47(855):855–860.

28. Ruegg P. Factores que influyen en el Factores que influyen en el tratamiento de las mastitis tratamiento de las mastitis clínicas. In Ponencia presentada en el XVI Congreso Internacional

43 ANEMBE de Medicina Bovina.; 2012; Wisconsin, Madison, USA. p. 36–46.

29. Rudejevienė J, Ţilaitis V, Japertienė R, Mišeikienė R. Karvių slaptojo mastito gydymo cefaleksinu ir cefaleksino deriniu su ampicilinu efektyvumas. Veterinarija ir Zootechnika. 2011; 55(77):53–59.

30. Pankaj A, Rajesh C, Neelesh S. Prevalence of subclinical mastitis in cows: its etiology and antibiogram. Indian Journal Of Animal Research. 2012; 46(4):348–353.

31. Bedolla C, Ponce de León M. Pérdidas económicas ocasionadas por la mastitis bovina en la industria lechera. Revista Electrónica de Veterinaria. 2008; 9(4):1–26.

32. Benzaquen M, Risco S, Archbald L, Melendez P, Thatcher M, Thatcher W. Rectal temperature, calving–related factors, and the incidence of puerperal metritis in postpartum dairy cows. Journal Of Dairy Science. 2007; 90(6):2804–2814.

33. Sheldon M, Lewis GS, Le Blanc S, Gilbert R. Defining postpartum uterine disease in cattle. Theriogenology. 2006; 65(8):1516–1530.

34. Palmer C. Metritis Posparto En Vacas Lecheras. In Conferencia en las Jornadas de Actualización en Biotecnologías de las Reproducción en Bovinos del IRAC; 2007; Saskatchewan, Canada. p. 20–37.

35. Wittrock M, Proudfoot K, Weary D, Von Keyser M. Short communication: Metritis affects milk production and cull rate of Holstein multiparous and primiparous dairy cows differently. Journal of Dairy Science. 2011; 94(5):2408–2412.

36. Giuliodor IM, Magnasco R, Becu–Villalobos D, Lacau–Mengido I, De la Sota R. Metritis in dairy cows: Risk factors and reproductive performance. Journal of Dairy Science. 2013; 96(6):3621–3631.

37. Dubuc J, Duffield T, Leslie KWJ, LeBlanc S. Effects of postpartum uterine diseases on milk production and culling in dairy cows. Journal of Dairy Science. 2011; 94(3):1339–1346.

38. McParland S, O'Brien B, McCarthy J. The association between herd- and cow- level factors and somatic cell count. Irish Journal of Agricultural and Food Research. 2013; 52(2):151-158.

39. Nyman AK, Emanuelson U, Gustafsson AH, Waller KP. Management practices associated with udder health of first–parity dairy cows in early lactation. Preventive Veterinary Medicine. 2009; 88(2):138–149.

40. Hammon D, Evjen I, Dhiman T, Goff J, Walters J. Neutrophil function and energy status in Holstein cows with uterine health disorders. Science Direct. 2006; 113(1–2):21–29.

41. Wathes DC, Fenwick M, Cheng Z, Bourne N, Llewellyn S, Morris DG, Kenny D, Murphy J, Fitzpatrick R. Influence of negative energy balance on cyclicity and fertility in the high producing dairy cow. In International Conference on Farm Animal Reproduction; 2007;

44 London. p. S232–S241.

42. Thomas C, Sastry N, Ravikiran G. Dairy Bovine Production. In Thomas C. Dairy Bovine Production: Kalyani Publishers; 2008. p. 531–535.

43. Barbosa Malek dos Reis C, Barreiro J,R, Mestieri L, Porcionato M,A, Veiga dos Santos M. Effect of somatic cell count and mastitis pathogens on milk composition in Gyr cows. BioMed Central. 2012; 9(67):6148–6167.

44. Pauliukas K, Šidiškis A, Urbonavičius A, Šerėnas K. Juodmargių karvių pieno sudėties ir kokybės rodiklių kaita veikiant laktacijai ir kitiems faktoriams. Veterinarija ir Zootechnika. 2005; 30(52):67–71.

45. Rysanek D, Babak V, Zouharova M. Bulk tank milk somatic cell count and sources of raw milk contamination with mastitis pathogens. Veterinarni Medicina. 2007; 52(6):223–230.

46. Giuliodor IMR, D BV, Lacau–Mengido I, Risco CA, De la Sota R. Clinical Endometritis in an Argentinean Herd of Dairy Cows: Risk Factors and Reproductive Efficiency. Journal of Dairy Sciences. 2013; 96(1): 3621–3631.

47. Crane M, Melendez P, Bartolome J, De Vries A, Risco S, Archbald L. Association between milk production and treatment response of ovarian cysts in lactating dairy cows using the Ovsynch protocol. Science Direct. 2006; 66(5):1243–1248.

48. Allrich R. Ovarian Cysts in Dairy Cattle. West Lafayette, Indiana: Purdue University, Department of Animal Sciences; 2011. Report No.: 1–888–EXT–INFO.

49. Hooijer GA, Frankena K, Noordhuizen JM. Milk production parameters in early lactation: potential risk factors of cystic ovarian disease in Dutch dairy cows. Livestock Science. 2003; 81(1):25–33.