Ūkyje “A” registruojamų melţiamų karvių ginekologinių ligų įtaka pieno sudėčiai ir kokybei Effects of gynaecological diseases on milk quality and composition in dairy cows registered in farm 'A'

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Birutė Vaičiulytė

Ūkyje “A” registruojamų melţiamų karvių

ginekologinių ligų įtaka pieno sudėčiai ir kokybei

Effects of gynaecological diseases on milk quality and

composition in dairy cows registered in farm 'A'

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Loreta Šernienė

(2)

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Ūkyje „A“ registruojamų melţiamų

karvių ginekologinių ligų įtaka pieno sudėčiai ir kokybei “. 1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Birutė Vaičiulytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Birutė Vaičiulytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Prof. dr.Loreta Šernienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Prof. dr. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (–os)

vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

1.1 Melžiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka pieno baltymų kiekiui ... 8

1.2 Melžiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka pieno urėjos kiekiui ... 9

1.3 Melžiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka pieno riebalų kiekiui ... 9

1.4 Melžiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka somatinių ląstelių skaičiui piene ... 10

1.5 Endometrito apibūdinimas, jo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei ... 12

1.6 Kiaušidžių cistų apibūdinimas, diferenciacija, jų įtaka pieno sudėčiai ir kokybei ... 13

1.7 Mastito apibūdinimas, jo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei ... 15

1.8 Metrito apibūdinimas, jo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei ... 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18

2.1 Duomenų rinkimas ... 18

2.2 Tiriamieji gyvūnai ... 18

2.3 Tyrimo metodika ir eiga ... 18

2.4 Tyrimo duomenų statistinė analizė ... 20

3. TYRIMO REZULTATAI ... 21

3.1 Tyrimo metų, sezonų, amžiaus įtakos pieno primilžiams, sudėties ir kokybės rodikliams analizė .. 21

3.2 Atskirų reprodukcinių ligų įtakos pieno primilžiams, sudėties, bei kokybės rodikliams analizė ... 25

3.2.1 Endometrito įtaka pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodikliams ... 29

3.2.2 Folikulinių cistų įtaka pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodikliams ... 30

3.2.3 Geltonkūnio cistų įtaka pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodikliams ... 31

3.2.4 Mastito įtaka pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodikliams ... 32

3.2.5 Metrito įtaka pieno kiekiui, sudėties bei kokybės rodikliams ... 33

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35

5. IŠVADOS ... 39

PADĖKOS ... 40

(4)

4

SANTRAUKA

Ūkyje “A” registruojamų melţiamų karvių ginekologinių ligų įtaka pieno sudėčiai ir kokybei

Birutė Vaičiulytė Magistro baigiamasis darbas

Ginekologinių ligų daţniausi padariniai, tai gimdos ir kiaušidţių funkcijos sutrikimai, nevaisingumai, ar net gyvulių mirtys. Uţdegiminiai procesai gimdoje sumaţina karvių reprodukcinį aktyvumą ūkiuose, didina sveikatos prieţiūros išlaidas, sumaţina pašaro pasisavinimą ir pieno gamybą. Aukštas karvių reprodukcinis efektyvumas yra būtinas kokybiško pieno gamybai.

Baigiamasis darbas atliktas 2013 – 2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje bei „A“ ūkyje.

Tyrimui buvo atrinktos 100 melţiamų karvių, sirgusios ginekologinėmis ligomis. Tiriamosios karvės buvo suskirstytos pagal: amţių (2 – 4 metų karvės ir 4 – 6 metų karvės), metų sezonus (šiltąjį ir šaltąjį), tyrimo metus (2014 – 2015 metai), ginekologinius susirgimus (endometritą, folikulines cistas, geltonkūnio cistas, mastitą metritą), pieno sudėties ir kokybės rodiklius (baltymų kiekį, riebalų kiekį, urėjos kiekį, somatinių ląstelių skaičių, pieno primilţį) prieš susergant ir karvėms pasveikus.

2 – 4 metų amţiaus karvių piene baltymų kiekis (3,23 ± 0,32 proc.), SLS (188 ± 25 tūkst./ml), urėjos koncentracija (20,37 ± 6,10 proc./mg), pieno primilţis (30,48 ± 7,52 kg) prieš susergant buvo maţesni nei 4 – 6 metų amţiaus karvių piene. Pieš susergant endometritu baltymų kiekis piene buvo didesnis (3,62 ± 0,59 proc.), nei folikulinių cistų atveju (3,19 ± 0,28 proc.) (p<0,05). Prieš susergant endometritu, somatinių ląstelių skaičius piene buvo taip pat didesnis (221 ± 36 tūkst./ml) nei folikulinių cistų (190 ± 30 tūkst./ml) ar geltonkūnio cistų atveju (187 ± 22 tūkst./ml) (p<0,05).

2 – 4 metų amţiaus karvėms pasveikus baltymų kiekis ir SLS piene padidėjo (baltymai iki 3,36 ± 0,29 proc., SLS iki 196 ± 41 tūkst./ml), o 4 – 6 metų – sumaţėjo (baltymai iki 3,27 ± 0,35 proc. SLS iki 204 ± 36 tūkst./ml). Pieno primilţis sumaţėjo abejose karvių grupėse. (2 – 4 metų – iki 29,52 ± 7,88 kg, 4 – 6 metų – iki 32,54 ± 6,90 kg). Endometrito atveju baltymų kiekis pasveikus sumaţėjo iki 3,22 ± 0,34 proc., folikulinių cistų atvejais – padidėjo iki 3,52 ± 0,33 proc. Endometrito ir folikulinių cistų atvejais SLS sumaţėjo (endometrito iki 210 ± 39 tūkst./ml, folikulinių cistų iki 180 ± 37 tūkst./ml), o geltonkūnio cistų atvejais – SLS padidėjo (iki 208 ± 40 tūkst./ml.) (p>0,05).

(5)

5

SUMMARY

Effects of gynaecological diseases on milk quality and composition in dairy cows registered in farm 'A'

Birutė Vaičiulytė Master„s Thesis

The most common consequences of gynaecological diseases are the uterine and ovarian dysfunction, infertility, or even animal deaths. Inflammatory processes in the uterus reduces the reproductive activity of cows, increasing health care costs, reduced feed intake and milk production. High cow reproductive efficiency is essential for high quality milk production, which affects the profitability of the herd.

The Master‟s thesis was done during the period of 2013 – 2016 years at the Lithuanian University of Health Sciences Veterinary Academy department of Food Safety and Quality, and at the farm "A".

100 dairy cows with gynaecological diseases were chosen for this research. All cows were divided by: age (from 2 to 4 and from 4 to 6 years old), season of the year (cold and warm seasons), gynecological diseases (endometritis, follicular cysts, lutein cysts, mastitis, metritis), milk quality and composition findings (protein, fat, urea, somatic cells and milk production) before and after diseases, year of the research (2014 and 2015).

At the group of 2 – 4 years old cows protein quantity (3.23 ± 0,32 %), SCC (188 ± 25 thousand/ml) urea (20.37 ± 6.10 %/mg), milk production (30.48 ± 7.52 kg) rates were lower before the illnesses comparing with older (4 – 6 years) cows. Protein quantity (3.62 ± 0.59 %) was higher before endometritis than before follicular cysts (3.19 ± 0.28 %) (p<0.05). SCC was also higher before endometritis (221 ± 36 thousand/ml) comparing with rates before follicular cysts (190 ± 30 thousand/ml) or lutein cysts (187 ± 22 thousand/ml) (p<0.05). Protein quantity and SCC increased (up to 3.36 ± 0.29 % and 196 ± 41 thousand/ml) at the group of 2 – 4 years old cows and decreased (up to 3.27 ± 0.35% and 204 ± 36 thousand/ml) at the group of 4 – 6 years old after cows recovered from gynecological diseases. Milk production decreased in both groups (up to 29.52 ± 7.88 kg at 2 – 4 years old cows and till 32.54 ± 6.90 kg at older cows). Protein quantity decreased up to 3.22 ± 0.34 % after cows recovered from endometritis and increased after follicular cysts were cured (up to 3.52 ± 0.33 %). SCC decreased after cows recovered from endometritis (210 ± 39 thousand/ml) and follicular cysts (180 ± 37 thousand/ml) and increased after lutein cysts (up to 208 ± 40 thousand/ml) (p>0.05).

(6)

6

SANTRUMPOS

SLS (SCC) – somatinių ląstelių skaičius SL – somatinės ląstelės

PGF2α – prostaglandinas

GnRH – gonadotropinis hormonas LH – liuteinizuojantis hormonas

FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas hCG – chorioninis gonadotropinas

(7)

7

ĮVADAS

Karvės pienas – tai normalus pieno liaukų sekrecijos produktas. Pienas yra svarbus mineralinių medţiagų šaltinis, ypač kalcio, fosforo, natrio, magnio ir nedidelio kiekio geleţies. Šių mineralų visuma yra labai svarbi naujagimio augimui, kaulų vystymuisi (1). Pieną sudaro vanduo, baltymai, riebalai, angliavandeniai, laktozė, vitaminai, mineralinės medţiagos. Būtent šie komponentai apsprendţia pieno kokybę, sudėtį, kurie skiriasi priklausomai nuo gyvulio veislės, genetinių savybių, gyvulio amţiaus, mitybos, šėrimo ir bandos valdymo, aplinkos bei daugelio kitų veiksnių (2).

Pienas turi labai greitai gendančių savybių, todėl bet kokie ekstremalūs temperatūros, pH pokyčiai ar uţteršimas mikroorganizmais gali pakeisti pieno sudėtį bei kokybę. Karvės sveikatos būklės įvertinimas yra neatsiejamas nuo pieno sudėties bei kokybės įvertinimo. Vandens santykis ţaliame piene svyruoja tarp 85,3 ir 88,7 proc., baltymų kiekis – tarp 2,3 ir 4,4 proc., laktozės kiekis – tarp 3,8 ir 5,3 proc., riebalų kiekis – tarp 2,5 ir 5,5 proc. (2). Norint nustatyti, ar pienas nėra uţterštas, yra matuojamas bendras pieno bakterinis uţterštumas bei somatinių ląstelių skaičius piene (3).

Patogeninių mikroorganizmų, virusų sukeltos ginekologinės ligos yra labiausiai paplitusios ir ekonomiškai didţiausius nuostolius sukeliančios problemos galvijų tarpe. Ginekologinių ligų daţniausi padariniai – tai gimdos ir kiaušidţių funkcijos sutrikimai, nevaisingumai ar net gyvulių mirtys. Uţdegiminiai procesai gimdoje sumaţina karvių reprodukcinį aktyvumą ūkiuose, didina sveikatos prieţiūros išlaidas, sumaţina pašaro pasisavinimą ir pieno gamybą. Aukštas karvių reprodukcinis efektyvumas yra būtinas kokybiško pieno gamybai, o tai paveikia ir bandos pelningumą. Ţemas reprodukcinis efektyvumas sumaţina bandos pelningumą, sudaro dideles problemas ūkininkavimo sistemoje, ko pasekmė – prailgėja veršiavimosi intervalas, dėl to karvės pagamina maţiau pieno, kinta pieno sudėtis bei kokybė (4)

Darbo tikslas: įvertinti ūkyje A per 2 metų laikotarpį registruotų melţiamų karvių

ginekologinių ligų įtaką pieno sudėčiai ir kokybei.

Darbo uţdaviniai:

1. Įvertinti tyrimo metų, sezono bei ūkyje “A” laikomų ginekologinėmis ligomis sergančių karvių amţiaus įtaką pieno sudėčiai ir kokybei.

2. Įvertinti pieno sudėtį ir kokybę prieš diagnozuojant ligas; 3. Įvertinti pieno sudėtį ir kokybę karvei pasveikus;

(8)

8

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1 Melţiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka pieno baltymų kiekiui

Pieno baltymai – tai viena iš svarbiausių pieno sudedamųjų dalių. Sveikos karvės piene baltymų randama apie 3,5 proc. Didţiausias baltymų kiekis piene yra laktacijos pradţioje, ypač krekenų fazėje. Kadangi baltymų atsargų karvių organizme nesikaupia, gyvuliai juos turi gauti su pašaru (3). Pieno baltymai yra labai svarbus rodiklis, charakterizuojantis pieno tinkamumą pieno industrijoje. Bendri pieno baltymai yra sudaryti iš skirtingų, specifinių baltymų. Pagrindiniai pieno baltymai (1 lentelė) – kazeinas, ß–laktoglobulinas bei α–laktoalbuminas – yra sintetinami pieno liaukos epitelio ląstelių ir gaminami tik pieno liaukose, tačiau imunoglobulinai ir pieno serumo albuminai piene nėra sintetinami epitelinių ląstelių, jie yra absorbuojami iš kraujo (2).

1 lentelė. Pagrindinių pieno baltymų sudėties normos sveikoms melžiamoms karvėms (5).

Baltymai Kiekis (proc.)

KAZEINAI: 80 α1– kazeinas 32 α2– kazeinas 8 β– kazeinas 32 κ– kazeinas 8 IŠRŪGŲ BALTYMAI: 20 β– laktoglobulinai 12 Β– laktoalbuminai 4 Imunoglobulinai 3 Serumo baltymai 1

Pieno serumo (išrūgų) baltymai sudaro 15 – 22 proc. bendrų pieno baltymų (3). ß– laktoglobulinas – tai pagrindinis baltymas, aptinkamas galvijų piene, kuris sudaro apie 50 proc. visų pieno serumo (išrūgų) baltymų bei apie 12 proc. bendrų pieno baltymų. α–laktoalbuminai sudaro apie 20 proc. visų pieno serumo baltymų bei apie 3,5 proc. bendrų pieno baltymų. Jų kiekis serume priklauso nuo gyvulio veislės, laktacijos periodo bei laktacijai įtaką darančių veiksnių (5).

(9)

9 baltymo funkcija – kaupti riebiąsias rūgštis piene bei formuoti micelę, sudarančią emulsiją (6). Ţilaitis ir kt. (7) aprašė, kad karvių, sergančių mastitu ir neapsivaisinusių karvių piene buvo nustatyta daugiau baltymų (p<0,05). Šiuos rezultatus autoriai susiejo su sergančio gyvulio pieno baltymų frakcijų pasikeitimu. Sergant mastitu, piene sumaţėja kazeino, bet padidėja albuminų ir gamaglobulinų. Taigi, teigiama, jog bendras proteinų kiekis padidėja dėl imuninės reakcijos (7).

1.2 Melţiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka pieno urėjos kiekiui

Kai gyvulys yra sveikas, šeriamas subalansuotu pašaru, jo organizme vyrauja azoto pusiausvyra. Bendras baltymų kiekis piene susideda iš baltyminio ir nebaltyminio azoto bei nustatomas pagal bendrą azoto kiekį. Nebaltyminis azotas – karbamidas (urėja) – tai galutinis azoto apykaitos produktas gyvulio organizme, naudojamas baltymų sintezei didţiajame prieskrandyje. Karbamido kiekis piene – tai kraujyje esančio karbamido, kuris yra išskiriamas pieno liaukos ląstelių, difuzijos rezultatas (8). Jis sudaro 50 proc. viso nebaltyminio azoto piene bei 2,5 proc. bendro azoto piene (1 lentelė). Likusi dalis – azoto turintys junginiai (3). Nebaltyminio azoto piene nustatymas yra reikalingas, norint stebėti energijos balansą gyvulio organizme, gaunamą su pašaru. Kanados autoriai teigia, kad veiksniai, kurie daro įtaką šlapalo koncentracijai kraujyje, taip pat daro įtaką šlapalo koncentracijai piene. Apie 50 proc. nebaltyminio azoto sudaro urėja, kitą dalį – maţos molekulinės masės azoto turintys junginiai. Jeigu urėjos koncentracija piene yra padidėjusi, gali sutrikti karvių reprodukcinės funkcijos, to pasekmė – neįvyksta ovuliacija, karvės sunkiau apvaisinamos, sutrinka gimdos atsistatymas (9). R. R. Rastani (10)analizavo, kaip kinta urėjos kiekis piene priklausomai nuo metų laiko bei pieno primilţio ir nustatė, kad kai didėja pieno kiekis ne pirmą kartą apsiveršiavusioms karvėms, didėja ir urėjos koncentracija piene, taip pat urėjos koncentracija piene didesnė buvo šiltojo sezono metu (10).

1.3 Melţiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka pieno riebalų kiekiui

Pieno riebalai – tai pieno sudedamoji dalis, kuri susideda iš cheminių medţiagų grupės, vadinamų esteriais. Sveikos karvės piene riebalų randama apie 3,5 proc., tačiau jų kiekis piene yra labiausiai kintantis, priklausomai nuo gyvulio veislės, sveikatos būklės, amţiaus, laktacijos periodo, šėrimo, intervalo tarp melţimų bei mėginių ėmimo technikos. Pagrindinė riebalų piene funkcija – energijos šaltinis naujagimiui pirmomis dienomis po gimimo. Pieno riebalai taip pat yra labai svarbūs kaip pagrindinių riebalų rūgščių bei riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K) šaltinis (5).

97 – 98 proc. visų lipidų yra trigliceridai, o likusieji procentai – tai fosfolipidai, glikolipidai, laisvosios riebalų rūgštys, steroliai (2 lentelė)(8).

Cholesterolis – tai pagrindinis sterolis piene, kuris sudaro 95 proc. visų sterolių. Kiti steroliai, įskaitant ir steroidinius hormonus, piene aptinkami tik pėdsakais (5).

(10)

10 gali būti dirbtinai per aukšta. Todėl labai svarbu kiekvieno melţimo metu pieną išmelţti iki galo. Riebalų kiekis piene sumaţėja per pirmąsias 4 – 6 savaites po veršiavimosi. Statistiškai aplinkos salygos, temperatūra paveikia tai, kad didţiausias riebalų kiekis piene yra ţiemą, o maţiausias vasarą (8). Karvių apvaisinimo kokybė, kai riebalų piene aptinkama tarp 2,8 ir 2,99 proc., yra didesnė nei karvių, kurių piene riebalų kiekis yra maţiau nei 2,8 proc. Jeigu nustatoma maţesnis pieno riebalų kiekis nei 2,8 proc., taip pat būtų galima teigti, kad yra sutrikusi didţiojo prieskrandţio fermentacija, kas daţnai daro neigiamą įtaką reprodukcinėms karvių funkcijoms ir bendram sveikatingumui. Karvės, kurioms pasireiškia virškinimo problemos, yra didesnėje rizikos grupėje sumaţėjusiam reproduktyvumui pasireikšti, lyginant su sveikomis karvėmis (11).

2 lentelė. Pagrindinių pieno riebalų sudėties normos sveikos karvės piene proc. (5).

Pieno riebalai Kiekis (proc.)

Trigliceridai 97,5 Digliceridai 0,36 Monogliceridai 0,027 Cholesterolis 0,31 Laisvosios riebalų rūgštys 0,027 Fosfolipidai 0,6

1.4 Melţiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka somatinių ląstelių skaičiui piene

Kiekvienos karvės atskirai ir visos bandos sveikatingumą atspindi somatinių ląstelių skaičius piene. SLS – tai pieno liaukos epitelinės ląstelės (daţniausiai sekrecijos ląstelės ar ląstelės, atskilusios iš tešmens audinio) bei leukocitai (makrofagai, limfocitai, neutrofilai), dalyvaujantys organizmo gynyboje prieš patogenus, patekusius į pieno liauką ir aptinkami karvės piene. Sveikos karvės piene yra aptinkamas nedidelis kiekis SL, šiuo atveju tai – epitelinės ląstelės bei imuninės ląstelės (neutrofilai, granuliocitai, makrofagai, limfocitai), kurios kaip barjeras saugo pieno liauką nuo infekcijų sukėlėjų. Daugelis įvairių veiksnių daro įtaką SLS padidėjimui piene (3 lentelė) (12) (13).

(11)

11 Makrofagai – tai sveikų, laktuojančių karvių piene bei audiniuose dominuojančios ląstelės. Tai labai svarbus komponentas nespecifinio imuniteto gynybai bei antigenų pateikimui. Neutrofilai pasiţymi nespecifine imunine funkcija ir yra svarbūs, kadangi fagocitozės būdu geba maţinti bakterijų skaičių ankstyvoje ligos stadijoje (13). Limfocitai – tai imuninės ląstelės, kurios membranos receptoriais atpaţįsta antigenus, bei specifiškai veikia patogenus organizme. Limfocitai būna dviejų tipų – T ir B limfocitai. Šių ląstelių kiekis piene gali būti skirtingas, priklausomai nuo jų lokalizacijos audiniuose bei nuo laktacijos periodo. B limfocitai sudaro apie 20 proc. visų aptinkamų limfocitų bei yra atsakingi uţ antigenų ar pašalinių medţiagų atpaţinimą, antikūnių gamybą ir imunoglobulinų sekreciją. T limfocitai naikina antigenus tiesioginio kontakto metu bei gamina limfokinus, kurie suaktyvina humoralinį imunitetą (14).

Yra keletas būdų nustatyti SLS piene. Skaičiuojama SLS viename mililitre pieno. Tiriant atskirų karvių ar visos bandos pieną bei nustačius piene SL daugiau nei 250 tūkst./ml, galima įtarti infekcinį pieno liaukos uţdegimą – mastitą (3).

3 lentelė. Įvairių veiksnių daroma įtaka SLS pakitimams piene (13).

Veiksniai Poveikis Komentarai

Bakterinė infekcija

SLS padidėjimas Didelis kiekis patogenų sąlygoja SLS padidėjimą >200 tūkst./ml, maţesnis kiekis, padidina SLS skaičių ~500 tūst /ml.

Uţkrėstas daugiau negu vienas ketvirtis

SLS padidėjimas Maţesnis kiekis ląstelių randamas sveikame ketvirtyje.

Laktacijos periodas

SLS padidėja pirmomis dienomis po apsiveršiavimo,

sumaţėja iki minimumo antrąjį laktacijos mėnesį, ir po

to skaičius periodiškai vėl kyla.

Jei yra infekcija, laktacijos metu SLS periodiškai kyla.

Paros laikas SLS kinta priklausomai nuo melţimo laiko

Aukščiausia koncentracija yra pirminio pieno ir iškart po melţimo, ţemiausia,

iškart prieš sekantį melţimą.

Intervalas tarp melţimų

SLS kinta įvairiai Daţniau būna didesnis, sutrumpinus melţimų intervalą.

(12)

12

Veiksniai Poveikis Komentarai

padidėjimą

Kitos sisteminės ligos

SLS kinta įvairiai Kitos sisteminės ligos, pvz., leptospirozė – lemia SLS padidėjimą

Visos bandos pieno somatinių lastelių skaičius

SLS kinta įvairiai Kai bandos didţiosios dalies pieno SLS pakyla, pakyla karvėms ir individualiai, bei

atvirkščiai

„Fiziologinis stresas“

SLS gali padidėti Kai kurie stresiniai veiksniai, pvz., netinkamas karvių pergrupavimas, sisteminės ligos, gali sukelti SLS

padidėjimą

Laikymo sąlygos SLS kinta įvairiai Netinkami transportavimo, laikymo metodai gali nulemti SLS padidėjimą

Tyrimų klaidos, mėginių ėmimo, laikymo, gabenimo klaidos, santarinių sąlygų nesilaikymas

SLS gali padidėti Netikslūs tyrimų duomenys, nesilaikant higienos sąlygų, tiek darbuotojams, tiek

įrangai, netinkamai transportuojami mėginiai – visa tai gali daryti įtaką SLS

pokyčiams piene

SLS padidėjimas piene atitinkamai išprovokuoja pieno primilţio sumaţėjimą – tai vienas pagrindinių rodiklių pieno liaukos uţdegimo profilaktikoje. Tyrimai Kanadoje parodė, kad bandos, kuriose mastito gydymas ir profilaktika uţtikrinami teisingai, SLS skaičius yra palaikomas 200 tūkst./ml kaip atskaitos taškas, vertinant pieno produkcijos kokybę. Pieno gamyba sergant mastitu sumaţėja 2,5 proc., jeigu SLS padidėja daugiau nei 100 tūkst./ml, skaičiuojant nuo „bazinio“ kiekio SLS(200 tūkst./ml). Tyrimų duomenimis, dėl slaptojo mastito, kai SLS siekia 500 tūkst./ml ir daugiau, pieno primilţis sumaţėja 7,5 proc. (12).

1.5 Endometrito apibūdinimas, jo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei

(13)

13 necrophorum, Actynomyces pyogenum, Staphylococcus spp., Streptococcus spp., BHV–4 (galvijų herpesvirusas) ir kt. (15).

Endometritas gali pasireikšti klinikine bei subklinikine (slaptąja) formomis. Klinikinės formos atveju vyksta ūmi, pūlinė gimdos infekcija, pasireiškianti pūlingų gleivių išsiskyrimu iš makšties, todėl ši forma kliniškai yra lengvai aptinkama, diagnozuojama bei kontroliuojama. Tačiau E.J. Williams (16) aprašė, kad klinikinio endometrito simptomai gali būti pastebėti net praėjus 60 dienų po apsiveršiavimo karvėms, kurios prieš tai buvo laikomos sveikomis (16). Subklinikinės formos atveju išskyrų iš makšties daţniausiai nebūna, ligą yra sunku diagnozuoti laiku, todėl ši forma ir yra vadinama „slaptąja“.S. Cheong ir kt. (17) aprašė, jog endometrito rizikos faktoriais daţnai gali būti ketozė bei ūminis metritas, taip pat minima, kad endometritu daţniau sirgti yra linkusios pirmaveršės karvės (17).

Histologiškai endometritas charakterizuojamas, kaip endometriumo epitelio irimas, uţdegiminių ląstelių, limfocitų infiltracija, stromos edema. Būtent histologinis tyrimas, atliekant endometriumo biopsiją, laikomas pačiu tiksliausiu endometrito diagnozavimo būdu, tačiau jis yra brangus, daugelyje situacijų lengvai neprieinamas bei gali kelti ţalą karvės vaisingumui. Daţniausiai pieninių karvių ūkiuose subklinikinei endometrito formai diagnozuoti, yra atliekamas citologinis tyrimas (18).

Melţiamų karvių, sergančių subklinikine endometrito forma daţniausios pasekmės yra šios: sumaţėjusios reprodukcinės funkcijos, padidėjęs pašaro pasisavinimas per laktaciją bei sumaţėjęs pieno primilţis (15). C. Burke (19) tyrimų duomenimis, karvių, vyresnių nei 5 metų, piene (sirgusių endometritu po apsiveršiavimo praėjus 42 dienoms), buvo nustatyti sumaţėję pieno baltymų kiekiai bei 3 – 5 metų amţiaus karvių pieno primilţis sergant endometritu buvo procentaliai maţesnis (19).

1.6 Kiaušidţių cistų apibūdinimas, diferenciacija, jų įtaka pieno sudėčiai ir

kokybei

Kiaušidţių cistos – daţnai pasitaikantis susirgimas melţiamų karvių tarpe. Cystes ovariorum, tai ertminės pūslės ≥ 25 mm skersmens, pripildytos serozinio arba gleivėto skysčio (20). Kiaušidėje folikulai auga iki Grafo folikulo, jam sprogus išeina oocitas. Sprogusio folikulo vietoje lieka įdubimas su kraujo krešuliu ir dalis folikulinių ląstelių. Veikiant LH, folikulinės ląstelės virsta liuteininėmis ląstelėmis ir daugindamosios uţpildo įdubimą. Taip susiformuoja geltonasis kūnas, kuris išskiria hormoną progesteroną (maţdaug iki lytinio ciklo 12–osios dienos), kuris skatina gimdos gleivinės pokyčius bei stabdo naujų folikulų brendimą. Geltonkūnis bręsta ir regresuoja panašiai kaip folikulas. Jei karvė nebuvo apvaisinta, geltonasis kūnas pradeda gaminti prostaglandiną. PGF2α suardo geltonkūnį ir, veikiantFSH, vėl formuojasi nauji folikulai (21).

(14)

14 Jos gali susiformuoti vienoje arba abiejose kiaušidėse. Bet kokių neurohumoralinės veiklos sutrikimų pasekmė – paţeidţiamas ryšys tarp pagumburio, hipofizės, epifizės ir kiaušidţių, per didelė koncentracija FSH, maţa koncentracija LH, gali daryti įtaką cistų formavimuisi (22).

Folikulų augimą ir ovuliaciją kontroliuoja hipofizės išskiriami gonadotropiniai hormonai, kurie sintetina FSH ir LH. Augdami folikulai išskiria steroidinį hormoną estradiolį, kuris skatina poravimosi elgesį, gimdos kaklelio gleivių gamybą bei palaiko reikiamą gimdos tonusą lytinio ciklo metu. Estradiolis taip pat stimuliuoja GnRH išskyrimą, to pasekmė – GnRH stimuliuoja LH piką bei sukelia ovuliaciją (1 pav.). Karvėms, kurių kiaušidėse yra susiformavusios folikulinės cistos, estradiolis nestimuliuoja GnRH išskyrimo, nesukeliamas LH pikas ir ovuliacija neįvyksta (23).

1 pav. Pagumburio – hipofizės ašis (21) (Ţiūrėta: 2015.11.01).

Jeigu folikulinės cistos epitelis išskiria į kraują hormoną folikuliną, tuomet patelei sutrinka lytinis ciklas. Karvė nuolatos būna jaudinimosi stadijoje. Rujos poţymiai gali tęstis savaitę ir ilgiau (nimfomanija). Karvės būna neramios, blogai ėda. Kai folikulinės cistos uţauga didesnės, sumaţėja pieno produkcija, pakinta pieno skonis ir jo technologinės savybės (21).

Geltonojo kūno cista susidaro jo viduje, šio tipo cistos sienelė daug storesnė negu folikulinės cistos. Ji gali būti nevienodo storumo, vietomis gali siekti iki 0,5 cm. Ši cista morfologiniu ir funkciniu poţiūriu nesiskiria nuo persistentinio geltonojo kūno, kadangi cistoje susikaupia 5 – 15 ml sodriai geltonos spalvos skysčio, kuriame gausu progesterono (22).

(15)

15 geltonkūnio cistomis (4 lentelė), pastarosios gali uţsilaikyti ilgesnį laiką ir taip sutrikdyti patelės lytinį ciklą bei sukelti anafrodiziją (25).

Kiaušidţių cistos pasireiškia 10 – 30 proc. visų laktuojančių karvių tarpe. Liga daţniausiai pasireiškia pirmomis 80 dienų po apsiveršiavimo ir yra siejama su genetiniais faktoriais, šėrimo, sezono ir pieno produkcijos pokyčiais (26).

4 lentelė. Folikulinių ir geltonkūnio cistų savybės (25).

Savybė Folikulinės cistos Geltonkūnio cistos Struktūra Sienelė plona, kintamas folikulų

ir grūdėtųjų ląstelių dydis.

Sienelė stora, geltonojo kūno audiniu išklotas folikulo vidus.

Cistų dydis ir pasiskirstymas kiaušidėse

Viena ar daugiau cistų vienoje ar abiejose kiaušidėse

Daţniausiai viena cista vienoje kiaušidėje

Pasireiškimo daţnumas.

Apie 70 proc. cistų atvejų Apie 30 proc. cistų atvejų

Progesterono

koncentracija kraujyje ir piene

Daţniausiai ţema Daţniausiai aukšta

Karvių elgsena Rujos nebuvimas, nepastovi ruja

arba nimfomanija Rujos nebuvimas Rekomenduojamas gydymas GnRH (ar hCG) + PGF2α . PGF2α. Rujos pasireiškimas po gydymo

Apytiksliai per 7–12 dienų Apytiksliai per 7–12 dienų

Atsakas į gydymą 60 – 70 proc. 70 – 80 proc.

1.7 Mastito apibūdinimas, jo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei

Mastitas – tai pieno liaukos uţdegimas, kurį sukelia patogeninė mikroflora. Tai yra endeminė liga, kuri laikoma viena daţniausių ir brangiausiai kainuojančių ligų pieno pramonėje. Ši liga tiesiogiai daro įtaką pieno techninių bei higieninių charakteristikų kokybei. Ligos eiga apima gyvūninę produkciją, gyvūnų gerovę bei pagaminto pieno kokybę. Ligos pasireiškimas priklauso nuo gyvulio amţiaus, laktacijos periodo, šėrimo, laikymo sąlygų (27).

(16)

16 išlieka be pakitimų. Liga daţniausiai yra vietinio pobūdţio, tačiau kartais galimas ir sisteminis susirgimas silpnesniu imunitetu pasiţymintiems gyvuliams (28). Pagal ligos eigą mastitas klasifikuojamas į ţaibinę, ūminę, poūmę ir slaptąją formas (4 lentelė) (29).

Patogeniniai mikroorganizmai, patekę per kraują, limfą ar spenio kanalą, sukelia pieno liaukos uţdegimą – mastitą. Šie sukėlėjai skirstomi į kontaginius ir aplinkos sukėlėjus (29). Daţniausiai aptinkami kontaginiai sukėlėjai, tai gram+ mikroorganizmai: Staphylococcus aureus, Streptococcus Agalactiae. Daţniausiai aptinkami aplinkos mastitų sukėlėjai – gram– mikroorganizmai: Escherichia coli, Klebsiella spp. bei gram+ mikroorganizmai: Streptococcus uberis, Streptococcus dysgalactiae ir kt. Aplinkos sukėlėjai yra maţiau prisitaikę išgyventi tešmens mikrofloroje ir sukelia lengvą ar vidutinio sunkumo klinikinę ligos eigą. Infekcijos trukmė priklauso nuo patogeno prisitaikymo galimybių (30). Kai kurie patogenai, pvz., Escherichia coli, yra eliminuojami greitai, nesukelia sunkios klinikinės ligos eigos, tačiau Streptococcus spp. – taip pat nesukelia sunkios klinikinės eigos gyvuliui, bet yra labiau prisitaikę išgyventi tešmens mikrofloroje ir, nors panašu, kad liga eliminuota, tačiau ji gali būti perėjusi iš klinikinės į subklinikinę ligos eigą (28).

Periodiškai taikomos bei kontroliuojamos profilaktinės priemonės, ankstyvas ligos aptikimas bei koregavimo veiksniai paspartina ligos išaiškinimą ir likvidavimą (31). Daugelis autorių aprašė, kad sergant mastitu piene padidėja įvairių fermentų, baltymų, riebalų kiekis. Dėl slaptojo mastito, kai SLS ţenkliai viršija fiziologines normas, sumaţėja ir pieno primilţis per dieną (14).

5 lentelė. Mastitų klasifikacija pagal ligos eigą, įtaką pienui, tešmeniui. (31)

Mastito formos

Karvė Tešmuo Pienas

Ţaibinė Karvė labai serga, susirgimas gali baigtis mirtimi, prarasta raumenų

koordinacija

Tešmens audinio fibrozė, vis blogėjanti

situacija

Vandeningas, su kraujo dėmėmis Ūminė Didesnių pokyčių nepastebima Paţeisti ketvirčiai kieti,

raudoni ir patinę

Piene galima rasti pūlių, pienas

tirštesnis Poūmė Didesnių pokyčių nepastebima Paţeisti ketvirčiai gali

būti patinę

Pokyčių piene nėra, tačiau sumaţejęs

pieno primilţis Slaptoji Didesnių pokyčių nepastebima Didesnių pokyčių

nepastebima

(17)

17

1.8 Metrito apibūdinimas, jo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei

Metritas – tai ūminis infekcinis gimdos uţdegimas, pasireiškiantis bendra pablogėjusia organizmo būkle. Liga daţniausiai pasireiškia iš karto, per pirmas 10 dienų po apsiveršiavimo arba praėjus 7 – 14 dienų (32). Normaliame gimdos atsistatymo po apsiveršiavimo periode karvės organizmo barjerai kovoja su gausia aerobinių ir anaerobinių mikroorganizmų įvairove. Esant nusilpusiai gyvulio imuninei sistemai, mikroorganizmai, patekę į gimdos spindį, sukelia bakterinę infekciją. Pagrindiniai gimdos uţdegimo sukėlėjai yra šie: Arcanobacterium pyogenes, Escherichia coli, Fusobacterium necrophorum, Prevotella spp. ir kt. (33).

Sirgdamos klinikiniu metritu, karvės karščiuoja (temperatūra gali viršyti 39,4 ºC), iš makšties ir tiriant rektaliai išsiskiria raudonai rusvos išskyros, aptinkama padidėjusi gimdos apimtis, gyvulys praranda apetitą, vystosi bendra organizmo dehidratacija, gyvulys tampa apatiškas, pasireiškia depresijos poţymiai, sumaţėja pašarų suvartojimas, to pasekmė – maţėja ir pieno primilţis. Visa tai daro įtaką reprodukcinių funkcijų sutrikimams (33).

Gimdos involiucija nėra sterilus procesas. Išskyros iš gimdos skiriasi kelias savaites po apsiveršiavimo. Būtent šiuo metu yra didţiausia tikimybė pašalinei mikroflorai patekti į gimdos spindį ir sukelti patogenines reakcijas. Didţiausiu rizikos faktoriumi ligos atsiradimui įvardijamas vaisiaus nuovalų uţsilaikymas, tačiau yra ir daugelis kitų prieţasčių – distokija, pašarų įsisavinimo, imuninės sistemos sutrikimai ir kt. Kai kurie mokslininkai metritus skirsto į toksinius metritus po apsiveršiavimo, ūmius veršiavimosi metu pasireiškusius metritus ar tiesiog gimdymo metu pasireiškusius metritus (15).

Kai kurios karvės, sirgdamos gimdos uţdegimu, gali ir nerodyti sisteminių ligos poţymių, tuomet tai įvardijama kaip subklinikinė metrito forma. Norint laiku diagnozuoti subklinikinį metritą ir išvengti tolesnių pasekmių, labai svarbu laiku atkreipti dėmesį į tai, ar gyvulys po apsiveršiavimo gerai ėda, ar veršiavimosi metu nebuvo problemų dėl uţsilaikiusių nuovalų, placentos atsidalijimo, ar nepasireiškia karvei depresijos poţymių (34).

Metritas diagnozuojamas remiantis klinikiniais poţymiais, atliekant rektinį tyrimą, palpuojant gimdą, apţiūrint ir kliniškai ištiriant išskyras ar atliekant transrektalinę echoskopiją (33).

(18)

18

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

Baigiamasis darbas atliktas 2013 – 2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje bei „A“ ūkyje. Duomenis baigiamajam darbui parengti kaupiau naudodamasi bandos valdymo kompiuterine programa „Dairy plan“. Baigiamajame darbe naudojausi ţaliavinio pieno sudėtį bei kokybę apsprendţiančiais rodikliais, kurie buvo nustatyti VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje.

2.1 Duomenų rinkimas

Tyrimas buvo vykdomas 2 etapais. Pirmajame tyrimų etape buvo atliekama specialiosios literatūros paieška, jos sisteminimas, karvių susirgimų, pieno primilţių bei pieno sudėties kokybės duomenų kaupimas “A” pieno ūkyje. Antrajame tyrimų etape atlikta metų, sezonų, atrinktų tyrimui karvių amţiaus bei jų reprodukcinių susirgimų įtakos pieno primilţiams, pieno sudėties ir kokybės rodikliams įvertinimas.

2.2 Tiriamieji gyvūnai

Ūkyje “A” Lietuvos juodmargės karvės yra laikomos tvartiniu būdu. Mėšlo šalinimo sistema yra įrengta automatinė, girdyklos taip pat. Ūkyje yra įrengta eglutės tipo grupinio melţimo aikštelė. Gyvuliai yra gerai matomi, lengvai prieinama prie tešmens. Taip yra uţtikrinamas rezultatyvus darbo našumas, gerai organizuotas karvių judėjimas, greitas karvių pasikeitimas melţimo aikštelėje ir greitas melţimas.

2.3 Tyrimo metodika ir eiga

Programoje „Dairy Plan“ yra registruojami visi įrašai apie ūkyje ”A” laikomų melţiamų karvių, telyčių, bulių ir buliukų bandos sudėtį, melţiamų karvių pieno produktyvumą ir pieno kokybės bei sudėties rodiklių pokyčius, reprodukciją, telyčių reprodukciją, atskirų gyvulių duomenis bei jų sveikatingumo rodiklius, atliktas procedūras, atskirų gyvulių bei bandos pieno kontrolę, rezultatus. Kiekvienos karvės atskirai pieno baltymų kiekis (proc.), riebalų kiekis (proc.), urėjos koncentracija (mg/proc.) bei somatinių ląstelių skaičius (tūkst./ml) piene yra registruojami kartą per mėnesį, tą pačią mėneso dieną, ar 1 – 2 dienų skirtumu. Pieno kiekio (primilţio) (kg) vidurkis yra registruojamas kiekvieną savaitę.

Kiekvienas gyvulys ūkio sistemoje yra registruojamas atskirai ir suteikiamas individualus numeris. Duomenų bazėje yra pateikiami duomenys apie karves:

 ausies identifikacinis numeris,  gimimo data,

 laikas, kada atvyko į ūkį,  veislė,

(19)

19  veršingumo statusas,

 laktacijos numeris,  dienos produktyvumas,  reprodukcijos parametrai,

 produktyvumas per gyvenimo trukmę,

 atliktos veterinarinės procedūros per gyvenimo trukmę.

Duomenys apie atskirai kiekvieno gyvulio pieno sudėtį, kiekį per atskiras laktacijas sistemoje yra registruojami atskirame skyriuje „Pieno kontrolė“.

Pieno sudėties ir kokybės rodikliai buvo nustatomi VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje. Laboratorijoje greitai ir tiksliai buvo nustatoma pieno riebalų ir baltymų kiekis, somatinių ląstelių skaičius, bendras bakterinis uţterštumas, inhibitorinės medţiagos ir pieno uţšalimo temperatūra, o įdiegta aukštos kokybės valdymo sistema uţtikrino pieno bandinių tyrimo tikslumą.

Tyrimui buvo pasirinkta 100 melţiamų karvių, kurios sirgo ginekologinėmis ligomis 2014 – 2015 metais. Pieno riebalai, baltymai, urėja piene buvo nustatomi infraraudonųjų spindulių prietaisu „LactoScope“ FTIR (FT1.0.2001; Delta Instruments, Olandija). Somatinių ląstelių skaičius piene buvo nustatomas prietaisu „SomaScope“ (CA– 3A4, 2004; Delta Instrumens, Olandija), kuris veikia fluorooptoelektroniniu metodu. Tiriamas pienas pirmiausiai buvo sumaišomas su daţančiu tirpalu, po to mišinys pateko į prietaise esančią kiuvetę, kuri buvo apšviečiama specialia ultravioletine lempa. Nudaţytos ląstelės švytėjo, o kompiuterio programa suregistravo gautus signalus ir taip somatinės ląstelės buvo suskaičiuojamos. Somatinės ląstelės įvertinamos tūkst. ląstelių 1 ml pieno. Riebalų, baltymų, kiekis piene išreiškiamas proc., urėjos kiekis – mg/100 ml (mg/proc.), pieno primilţis išreiškiamas kg.

Tiriant riebalus bei baltymus, buvo matuojama kiekvieno komponento vidutinių infraraudonųjų spindulių specifinio bangų ilgio absorbcija. Pagal sugertos energijos kiekį ir buvo apskaičiuojamas šių pieno sudedamųjų dalių kiekis. Kai pienas buvo baigiamas tirti, tyrimų duomenys iš karto buvo įrašomi į duomenų bazę.

Visų tyrimui atrinktų karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliai buvo vertinami du kartus: likus vidutiniškai mėnesiui iki susirgimo ir karvei pasveikus, rutininio patikrinimo metu. Karvių, kurios susirgo po apsiveršiavimo, pieno sudėties rodiklių duomenys buvo vertinami prieš uţtrūkinimą. Kadangi pieno kiekis sistemoje yra registruojamas kiekvieną savaitę, pieno primilţis buvo vertinamas du kartus – savaitę prieš karvei susergant ir praėjus savaitei po pasveikimo.

(20)

20

2.4 Tyrimo duomenų statistinė analizė

Tyrimų duomenys buvo apdoroti Microsoft Excel programa bei aprašomosios ir statistinės analizės metodais statistiniu paketu SPSS (SPSS Inc., 17 versija). Duomenų analizei buvo parinkti 2014 ir 2015 tyrimo metai, visi duomenys buvo suskirstyti pagal šiltąjį (geguţė – rugsėjis) ir šaltąjį, (spalis – balandis) sezonus. Aprašomosios analizės metodu buvo nustatyti:

• kintamųjų rodiklių duomenų skaičius (N),

• aritmetiniai vidurkiai ir vidurkių nuokrypiai (m±M) bei maţiausios (Min) ir didţiausios (Max) reikšmės.

Somatinių ląstelių skaičiaus rodiklis buvo normalizuotas jį logaritmuojant (lg 10).

(21)

21

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Tyrimo metų, sezonų, amţiaus įtakos pieno primilţiams, sudėties ir

kokybės rodikliams analizė

100 tiriamųjų karvių duomenys buvo kaupiami 2014 – 2015 metais. Atlikus tyrimo metų įtakos pieno sudėties ir kokybės rodikliams analizę, nustatyta, kad nei vienas iš tirtų rodiklių vidurkių tarp tyrimo metų statistiškai patikimai nesiskyrė. Duomenys taip pat buvo suskirstyti pagal sezonus – šiltąjį (geguţės – rugsėjo mėnesius) bei šaltąjį (spalio – balandţio mėnesius) metų laikus. Atlikus sezonų įtakos pieno sudėties ir kokybės rodikliams analizę nustatyta, kad nei vienas iš tirtų rodiklių vidurkių tarp tyrimo metų statistiškai patikimai nesiskyrė.

100 tiriamųjų karvių, kurios sirgo ginekologinėmis ligomis, buvo suskirstytos į dvi amţiaus grupes. Pirmoje grupėje buvo 2 – 4 metų karvės (n=73), antroje grupėje– 4 – 6 metų karvės (n=27) (2 pav.).

2 pav. Skirtingo amžiaus karvių sergamumas ginekologinėmis ligomis.

3 pav. pavaizduotoje diagramoje matome, kad pirmos grupės karvių pieno baltymų kiekis prieš susirgimus buvo ţenkliai maţesnis nei antros grupės baltymų kiekis prieš susirgimus (p<0,05). Jaunesnių karvių piene baltymų kiekis prieš susergant buvo maţesnis (3,23 ± 0,32 proc.) (p<0,05), o pasveikus – didesnis (3,36 ± 0,29 proc.), tuo tarpu antros grupės, vyresnių karvių piene, prieš susergant baltymų kiekis buvo didesnis (3,59 ± 0,54 proc.) (p<0,05), o pasveikus – sumaţėjo (3,27 ± 0,35 proc.).

73 proc. 27 proc.

I grupė (2 - 4) metai

(22)

22

3 pav. Baltymų kiekis piene priklausomai nuo karvės amžiaus.

Riebalų kiekis piene, atsiţvelgiant į karvių amţių, tarp tiriamųjų amţiaus grupių statistiškai patikimai nesiskyrė. Prieš susirgimus riebalų kiekis piene pirmoje amţiaus grupėje buvo 4,73 ±1,15 proc., o antroje amţiaus grupėje riebalų kiekis piene buvo maţesnis nei pirmos grupės (4,97 ± 0,83 proc.). Pasveikusių karvių piene riebalų kiekis tiek pirmoje, tiek antroje grupėje buvo vienodas – 4,49 proc. Taigi, 4 pav. pavaizduotoje diagramoje galime matyti, jog tiek pirmosios tiek antrosios grupių tiriamųjų karvių piene riebalų kiekis pasveikus sumaţėjo.

4 pav. Riebalų kiekis piene priklausomai nuo karvių amžiaus.

2.50 2.60 2.70 2.80 2.90 3.00 3.10 3.20 3.30 3.40 3.50 3.60 3.70 3.80 3.90 4.00

Prieš susergant Pasveikus 3,23 3,36 3,59 3,27 B altym ų k ieki s, p roc .

Tyrimų atlikimo laikas

I grupė II grupė 3.50 3.60 3.70 3.80 3.90 4.00 4.10 4.20 4.30 4.40 4.50 4.60 4.70 4.80 4.90 5.00

Prieš susergant Pasveikus

4.73 4,49 4,97 4,49 Rie b al ų k ieki s, p roc .

(23)

23 Somatinių ląstelių pirmos grupės tiriamųjų karvių piene prieš susirgimus skaičius buvo ţymiai maţesnis (188 ± 25 tūkst./ml) nei antros grupės – vyresnių karvių (212 ± 35 tūkst./ml) (p<0,05). Tačiau pasveikus, kaip matoma 5 pav. diagramoje, abiejų grupių karvių pieno somatinių ląstelių skaičius kito skirtingai. Jaunesnių karvių piene somatinių ląstelių skaičius pasveikus padidėjo (196 ± 41 tūkst./ml), o vyresnių karvių piene – sumaţėjo (204 ± 36 tūkst./ml).

5 pav. Somatinių ląstelių skaičius piene priklausomai nuo karvių amžiaus.

Kaip matome 6 pav. diagramoje, urėjos koncentracija pirmosios tiriamosios grupės karvių piene prieš susirgimus nustatyta maţesnė 20,37 ± 6,10 proc./mg, nei antrosios grupės karvių piene – 21,91 ± 5,23 proc./mg. Tačiau karvėms pasveikus, abiejų grupių karvių piene urėjos koncentracija kito nevienodai. Pirmosios grupės piene urėjos koncentracija ţenkliai padidėjo (24,86 ± 7,13 proc./mg), o antrosios grupės piene urėjos koncentracija šiek tiek sumaţėjo, iki 21,80 ± 6,40 proc./mg (p<0,05). 150 160 170 180 190 200 210 220 230

188 196 212 204 S L S , tūk st./m l

(24)

24

6 pav. Urėjos koncentracija piene priklausomai nuo karvių amžiaus.

Pieno kiekis (primilţis) per dieną, priklausomai nuo karvių amţiaus, kaip matome 7 pav. diagramoje, pirmos amţiaus grupėje, sumaţėjo gana neţymiai, lyginant su antros grupės karvių pienu. Taip pat ţenkliai skyrėsi pieno kiekis prieš susergant tarp pirmos ir antros grupių (p<0,05). Jaunesnių karvių prieš susergant, pieno kiekis siekė 30,48 ± 7,52 kg, o pasveikus sumaţėjo iki 29,52 ± 7,88 kg. Vyresnių, 4–6 metų amţiaus grupėje pieno kiekis prieš susergant siekė 36,53 ± 8,10 kg, o pasveikus sumaţėjo iki 32,54 ± 6,90 kg.

7pav. Pieno kiekis (primilžis) priklausomai nuo karvių amžiaus.

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26

20,37 24,86 21,91 21,80 Ur ėjos k on c. , m g/p roc .

I grupė II grupė 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

30,48 _29,52 36,53 32,54 P ieno k ieki s, k g

(25)

25

3.2 Atskirų reprodukcinių ligų įtakos pieno primilţiams, sudėties, bei kokybės

rodikliams analizė

100 tiriamųjų karvių buvo suskirstytos į 5 grupes pagal ginekologinius susirgimus: endometritą, folikulines cistas, geltonkūnio cistas, mastitą bei metritą (8 pav.), bei buvo vertinamas pieno sudėties ir kokybės rodiklių pakitimai bei koreliacinio ryšio stiprumas, patikimumas, prieš pasireiškiant kiekvienai ligai, bei karvėms pasveikus.

8 pav. Ūkyje nustatyti tiriamųjų karvių ginekologiniai susirgimai.

Išanalizavus 100 tiriamųjų karvių duomenis nustatyta, kad:  Endometrito atvejai pasireiškė 25 proc. karvių;  Folikulinių cistų atvejai pasireiškė 22 proc. karvių;  Geltonkūnio cistų atvejai pasireiškė 18 proc. karvių;  Mastito atvejai pasireiškė 26 proc. karvių;

 Metrito atvejai pasireiškė 9 proc. karvių.

9 pav. diagramoje matome kaip kito riebalų kiekis atskirų susirgimų atvejais. Nustatyta, kad riebalų piene daugiausiai buvo prieš susergant mastitu, o maţiausiai – prieš susergant folikulinėmis cistomis. Pasveikus, maţiausi riebalų pokyčiai piene nustatyti metrito atveju, o ţenkliai riebalų piene sumaţėjo mastito atveju (p>0,05).

(26)

26

9 pav. Riebalų kiekio pokyčiai piene atskirų susirgimų atvejais.

10 pav. diagramoje matome, kaip kito baltymų kiekis atskirų susirgimų atvejais. Nustatyta, kad baltymų piene daugiausiai buvo prieš susergant endometritu, o maţiausiai – pries folikulinių cistų atvejus (p<0,05). Pasveikus, baltymai piene kito nevienodai. Endometrito, mastito ir metrito atvejais baltymų kiekis piene sumaţėjo, o cistų atvejais baltymų piene padidėjo (p>0,05).

10 pav. Baltymų kiekis pokyčiai piene atskirų susirgimų atvejais.

4.10 4.20 4.30 4.40 4.50 4.60 4.70 4.80 4.90 5.00 5.10 Endometritas Folikulinės cistos Geltonkūnio cistos Mastitas Metritas 4,96 4,72 4,78 5,03 4,83 4.48 4,57 _4,55 4,47 4,70 Rie b alų k ieki s, p roc . Ligos

Riebalų kiekis prieš ligą Riebalų kiekis pasveikus

2.90 3.00 3.10 3.20 3.30 3.40 3.50 3.60 3.70 Endometritas Folikulinės cistos Geltonkūnio cistos Mastitas Metritas 3,62 3,19 3,24 3,51 3,58 3,22 3,45 3,38 3,25 3,26 B altym ų k ieki s, p roc . Ligos

(27)

27 11 pav. diagramoje matome kaip kito urėjos koncentracija piene atskirų susirgimų atvejais. Nustatyta, kad tiek maţiausia, tiek didţiausia urėjos koncentracija piene, prieš susergant, buvo folikulinių cistų atvejais (p<0,05). Pasveikus urėjos koncentracija piene kito nevienodai. Endometrito ir mastiro atvejais pasveikus urėjos koncentracija sumaţėjo, o visų kitų susirgimų atvejais, pasveikus urėjos koncentracija padidėjo (p>0,05).

11 pav. Urėjos koncentracijos pokyčiai piene atskirų susirgimų atvejais.

12 pav. diagramoje matome kaip kito SLS piene atskirų susirgimų atvejais. Nustatyta, kad didţiausias SLS buvo prieš susergant endometritu, o maţiausias – folikulinių cistų atvejais (p<0,05). Pasveikus SLS kito nevienodai: endometrito, folikulinių cistų, mastito bei metrito atvejais SLS piene sumaţėjo, o geltonkūnio cistų atvejais – SLS piene padidėjo (p>0,05).

0 5 10 15 20 25 30 Endometritas Folikulinės cistos Geltonkūnio cistos Mastitas Metritas 23,92 19,45 19,78 21,35 23,44 22,52 25,64 _25,00 21,38 21,78 Ur ėjos k on c., m g./p roc . Ligos

(28)

28

12 pav. SLS pokyčiai piene atskirų susirgimų atvejais

13 pav. diagramoje matome kaip kito pieno primilţis atskirų susirgimų atvejais. Nustatyta, kad didţiausias pieno primilţis per dieną buvo prieš susergant mastitu, o maţiausias – folikulinių cistų atvejais. Pasveikus, visais susirgimų atvejais pieno primilţis sumaţėjo. Labiausiai pieno primilţis sumaţėjo mastito atvejais, maţiausiai kito geltonkūnio cistų atvejais.

13 pav. Pieno kiekio pokyčiai atskirų ligų atvejais

0 25 50 75 100 125 150 175 200 225 250 275 300 Endometritas Folikulinės cistos Geltonkūnio cistos Mastitas Metritas 221 190 187 204 206 210 180 208 ₂₀₂ ₂₀₄ S L S , tū k st./m l Ligos

SLS prieš ligą SLS pasveikus

0 5 10 15 20 25 30 35 40 Endometritas Folikulinės cistos Geltonkūnio cistos Mastitas Metritas 34,25 31,68 30,39 36,80 31,80 32,50 28,29 30,29 31,65 29,52 P ieno p rim il ţis , kg Ligos

(29)

29

3.2.1 Endometrito įtaka pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodikliams

Kaip matome 6 lentelėje, riebalų, baltymų kiekis, urėjos koncentracija, SLS bei primilţis karvėms pasveikus piene sumaţėjo. Rezultatai statistiškai patikimi, kai p<0,05.

6 lentelė. Pieno kiekio, sudėties ir kokybės rodiklių vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir

patikimumas endometrito atvejais.

Rodiklis Vidurkis ir

standartinis nuokrypis

Riebalų kiekis piene prieš susergant (proc.) _{4,96 ± 0,71}

Riebalų kiekis piene pasveikus (proc.) _{4,48 ± 0,76}

Baltymų kiekis piene prieš susergant (proc.) _{3,62 ± 0,59 *}

Baltymų kiekis piene pasveikus (proc.) _{3,22 ± 0,34 *}

Urėjos koncentracija piene prieš susergant (mg/proc.) _{23,92 ± 5,73} Urėjos koncentracija piene pasveikus (mg/proc.) _{22,52 ± 5,99}

SLS prieš susergant (tūkst./ml) _{221.0 ± 36,0}

SLS pasveikus (tūkst./ml) _{210,0 ± 39,0}

Pieno primilţis prieš susergant (kg) _{34,25 ± 7,68*}

Pieno primilţis pasveikus (kg) _{32,5 ± 7,57*}

*p<0,05

Įvertinus koreliacinius ryšius tarp kiekvieno tiriamojo rodiklio, 7 lentelėje matome, kad endometrito atvejais yra stiprus teigiamas koreliacinis ryšys tarp pieno kiekio (primilţio) prieš ligą ir pasveikus (p<0,001).

7 lentelė. Pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodiklių koreliacija endometrito atvejais.

Rodiklis _skaičiusKarvių Koreliacijos

koeficientas r Patikimumas

Riebalų kiekis piene prieš ligą ir pasveikus

25 –0,087 0,679

Baltymų kiekis piene prieš ligą ir pasveikus

25 –0,058 0,781

Urėjos koncentracija piene prieš ligą ir pasveikus

(30)

30

Pieno kiekis prieš ligą ir pasveikus 25 0,781 0,0001

Somatinių ląstelių skaičius piene prieš ligą ir pasveikus

25 0,248 0,233

Pastaba: patikimi koreliaciniai ryšiai pabraukti.

3.2.2 Folikulinių cistų įtaka pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodikliams

Kaip matome 8 lentelėje, riebalų kiekis, SLS piene ir primilţis pasveikus sumaţėjo, o baltymų kiekis ir urėjos koncentracija piene pasveikus padidėjo.

8 lentelė. Pieno kiekio, sudėties ir kokybės rodiklių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai

folikulinių cistų atvejais.

Riebalų kiekis piene prieš susergant (proc.) 4,72 ±1,04 Riebalų kiekis piene pasveikus (proc.) 4,57 ±1,03 Baltymų kiekis piene prieš susergant (proc.) 3,19 ±0,28 * Baltymų kiekis piene pasveikus (proc.) 3,45 ±0,33 * Urėjos koncentracija piene prieš susergant (mg/proc.) 19,45±5,80 Urėjos koncentracija piene pasveikus (mg/proc.) 25,64±8,06

SLS prieš susergant (tūkst./ml) 190 ±30 *

SLS pasveikus (tūkst./ml) 180 ±37 *

Pieno primilţis prieš susergant (kg) 31,68±8,79

Pieno primilţis pasveikus (kg) 28,29±7,72

*p<0,05

(31)

31

9 lentelė. Pieno kiekio, sudėties, bei kokybės rodiklių koreliacija folikulinių cistų atvejais.

Rodiklis Karvių skaičius

Koreliacijos

22 0,274 0,216

22 0,798 0,001

22 0,182 0,423

Pieno kiekis piene prieš ligą ir pasveikus

22 0,788 0,001

22 0,427 0,047

3.2.3 Geltonkūnio cistų įtaka pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodikliams

Kaip matome 10 lentelėje, riebalų kiekis piene bei primilţis pasveikus sumaţėjo, o baltymų kiekis, urėjos koncentracija ir SLS piene karvėms pasveikus padidėjo. Rezultatai statistiškai patikimi, kai p<0,05.

geltonkūnio cistų atvejais.

Riebalų kiekis piene prieš susergant (proc.) _{4,78 ±1,37} Riebalų kiekis piene pasveikus (proc.) _{4,55 ±1,18} Baltymų kiekis piene prieš susergant (proc.) _{3,24 ±0,38} Baltymų kiekis piene pasveikus (proc.) _{3,38 ±0,28} Urėjos koncentracija piene prieš susergant (mg/proc.) _{19,78 ±6,14} Urėjos koncentracija piene pasveikus (mg/proc.) _{25,00 ±6,44}

SLS prieš susergant (tūkst./ml) _{187,0 ±22,0 *}

SLS pasveikus (tūkst./ml) _{208,0 ±40,0 *}

(32)

32

Pieno kiekis(primilţis) pasveikus (kg) 30,29 ±6,46

*p<0,05

Įvertinus koreliacinius ryšius tarp kiekvieno tiriamojo rodiklio, 11 lentelėje matome, kad geltonkūnio cistų atvejais yra stiprus teigiamas koreliacinis ryšys tarp baltymų kiekio piene prieš ligą ir pasveikus (p<0,001).

11 lentelė. Pieno kiekio, sudėties, bei kokybės rodiklių koreliacija geltonkūnio cistų atvejais.

18 0,291 0,241

18 0,680 0,002

18 0,110 0,663

Pieno kiekis piene prieš ligą ir pasveikus

18 0,357 0,146

18 0,146 0,563

3.2.4 Mastito įtaka pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodikliams

Kaip matome 12 lentelėje, riebalų, baltymų kiekis ,SLS piene bei primilţis pasveikus sumaţėjo, o urėjos koncentracija piene pasveikus padidėjo. Rezultatai statistiškai patikimi, kai p<0,05.

mastito atvejais.

(33)

33

Baltymų kiekis piene pasveikus (proc.) 3,25 ± 0,31 Urėjos koncentracija piene prieš susergant (mg/proc.) _{21,35 ± 5,07} Urėjos koncentracija piene pasveikus (mg/proc.) _{21,38 ± 6,63}

SLS prieš susergant (tūkst./ml) _{204,0 ± 30,0}

SLS pasveikus (tūkst./ml) 202,0 ± 34,0

Pieno primilţis prieš susergant (kg) _{36,8 ± 7,82}

Pieno primilţis pasveikus (kg) _{31,65 ± 8,49}

Įvertinus koreliacinius ryšius tarp kiekvieno tiriamojo rodiklio, 13 lentelėje matome, kad mastito atveju yra silpnas teigiamas koreliacinis ryšys tarp riebalų kiekio piene prieš ligą ir pasveikus (p<0,05), bei stiprus teigiamas koreliacinis ryšys tarp pieno kiekio (primilţio) prieš ligą ir pasveikus (p<0,001).

13 lentelė. Pieno kiekio, sudėties, bei kokybės rodiklių koreliacija mastito atvejais.

Rodiklis Karvių skaičius

Koreliacijos

Riebalų santykis prieš ligą ir

pasveikus 26 0,390 0,049

Baltymų santykis prieš ligą ir

pasveikus 26 –0,334 0,096

Urėjos koncentracijos santykis prieš

ligą ir pasveikus 26 0,224 0,271

Pieno kiekis prieš ligą ir pasveikus

26 0,650 0,0001

Somatinių ląstelių skaičiaus

santykis prieš ligą ir pasveikus 26 0,183 0,370

3.2.5 Metrito įtaka pieno kiekiui, sudėties bei kokybės rodikliams

(34)

34

metrito atvejais.

standanrtinis nuokrypis

Riebalų kiekis piene prieš susergant (proc.) _{4,83 ± 0,78} Riebalų kiekis piene pasveikus (proc.) 4,70 ± 1,50 Baltymų kiekis piene prieš susergant (proc.) _{3,58 ± 0,26} Baltymų kiekis piene pasveikus (proc.) 3,26 ± 0,31 Urėjos koncentracija piene prieš susergant (mg/proc.) _{23,44 ± 8,93} Urėjos koncentracija piene pasveikus (mg/proc.) _{21,78 ± 7,84}

SLS prieš susergant (tūkst./ml) _{206,0 ± 0,29}

SLS pasveikus (tūkst./ml) _{2040, ± 0,24}

Pieno primilţis prieš susergant (kg) _{31,80 ± 6,36}

Pieno primilţis pasveikus (kg) _{29,52 ± 7,74}

Metrito atveju, 15 lentelėje matome, kad yra stiprus teigiamas koreliacinis ryšys tarp pieno kiekio ( primilţio) prieš ligą ir pasveikus (p<0,01).

15 lentelė. Pieno kiekio, sudėties, bei kokybės rodiklių koreliacija metrito atvejais.

9 0,453 0,221

9 0,233 0,545

9 –0,122 0,755

Pieno kiekis(primilţis) piene prieš ligą ir pasveikus

9 0,834 0,005

9 0,214 0,581

(35)

35

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo tiklslas buvo įvertinti ūkyje “A” per 2 metų laikotarpį registruotų melţiamų karvių ginekologinių ligų įtaką pieno sudėčiai ir kokybei. Tiriamosios karvės buvo suskirstytos pagal amţių (2 – 4 metų karvės ir 4 – 6 metų karvės), metų sezonus (šiltąjį ir šaltąjį), ginekologinius susirgimus (endometritą, folikulines cistas, geltonkūnio cistas, mastitą metritą), pieno sudėties ir kokybės rodiklius (baltymų kiekį, riebalų kiekį, urėjos kiekį, somatinių ląstelių skaičių, pieno primilţį) prieš susergant ir karvėms pasveikus, tyrimo metus (2014 – 2015 metai).

Tyrimo metu, analizuojant ginekologinių susirgimų įtaką pieno primilţiams, sudėties ir kokybės rodikliams prieš susergant ir karvėms pasveikus, buvo nustatyta, kad baltymų kiekis piene, priklausomai nuo karvių amţiaus, kito nevienodai. Jaunesnių, sveikų karvių piene baltymų kiekis buvo maţesnis (3,23 proc.) nei vyresnių sveikų karvių piene (3,59 proc.). Tai gali būti todėl, kad vyresnių karvių piene baltymų, riebalų, SLS didėja su kiekviena laktacija. Pasveikus jaunesnių karvių piene nustatyta, kad baltymų kiekis (3,36 proc.) padidėjo, o vyresnių, 4 – 6 metų – sumaţėjo (3,27 proc.)(p>0,05).

Riebalų kiekis piene tarp tiriamųjų amţiaus grupių statistiškai patikimai nesiskyrė. Tiek pirmos, tiek antros grupės karvių piene, pasveikus riebalų kiekis šiek tiek sumaţėjo (pirmos grupės karvių nuo 4,73 proc. iki 4,49 proc., 2 grupės – nuo 4,97 iki 4,49 proc.)

Somatinių ląstelių pirmos amţiaus grupės tiriamųjų karvių piene prieš susirgimus skaičius buvo normos ribose (188 tūkst./ml), o pasveikus nustatyta, kad SLS padidėjo iki 196 tūkst./ml, tačiau tai vis dar normos ribose ir uţdegiminio proceso šie skaičiai nerodo. Vyresnių karvių grupės piene prieš susirgimus SLS šiek tiek viršijo fiziologines normas (212 tūkst./ml), o pasveikus sumaţėjo iki 204 tūkst./ml. Somatinių ląstelių skaičius didėja su karvės amţiumi bei kiekviena laktacija ir kol neviršija 400 tūkst./ml, pienas yra laikomas tinkamu supirkimui (3). S. McParland (38) tyrimo duomenimis, karvių, kurios veršiavosi būdamos vyresnio amţiaus, piene nustatyti didesni kiekiai SLS nei karvių, kurios veršiavosi būdamos jaunesnės (38). A.K. Nyman ir kt. (39) nustatė, kad pieno liaukos sveikatos būklė visos laktacijos metu labai priklauso nuo jos būklės pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo. Autoriai taip pat aprašė, jog sausuoju laikotarpiu, arba, kai karvių uţtrūkinimas nėra atliktas tinkamai, tikėtina, kad pirmą savaitę po apsiveršiavimo yra nustatomas aukštesnis SLS. Karvės, kurios pasireiškia klinikinis mastitas ir padidėjęs SLS per pirmąją laktaciją, yra didelėje rizikos grupėje, kad kitų laktacijų metu šos problemos kartosis (39).

(36)

36 80 proc./mg., taigi matome, jog pirmos grupės karvių piene, lyginant su antrąja gupe, urėjos koncentracija pakilo. F. Miglior ir kt. (9) aprašė, kad didelę įtaką šlapalo koncentracijai piene daro neigiamas energijos balansas gyvulio organizme, kurį sukelia netinkamas pašaro parinkimas bei vartojimas (9). D.S. Hammon ir kt. (40)aprašė, kad ginekologiniai susirgimai, pasireiškaintys pirmaveršėms karvėms yra susiję su neigiamu energijos balansu organizme, kuris susiformuoja prieš veršiavimąsi ir tęsiasi ankstyvuoju laktacijos laikotarpiu, bei nustatė, kad NEB lėmė neutrofilų funkcijos sumaţėjimą (40). D. S. Wathes ir kt. (41) nustatė, kad pirmaveršių karvių NEB buvo glaudţiai susijęs su endometritu, pasireiškusiupraėjus dviems savaitėms po apsiveršiavimo (41).

Pieno primilţis, priklausomai nuo karvių amţiaus ţenkliai skyrėsi prieš susergant tarp pirmos ir antros grupių (p<0,05). Pirmos amţiaus grupėje, sumaţėjo nuo 30,48 kg iki 29,52 kg, taigi matomas neţymus sumaţėjimas, o antroje, 4 – 6 metų amţiaus grupėje pieno kiekis prieš susergant siekė 36,53 kg, bei pasveikus sumaţėjo iki 32,54 kg. M. Wittrock ir kt. (35) tyrimo metu buvo analizuojama kaip skyrėsi pieno primilţis pirmaveršių ir kelis kart apsiveršiavusių karvių prieš susergant metritu, bei pasveikus. Sergant metritu, trečiąją savaitę po apsiveršiavimo pieno primilţis sumaţėjo. Prieš susirgimą pieno primilţis siekė 39,2 kg , o persirgus metritu 35,1 kg. Šie rezultatai parodė, kad metritai ankstyvosios laktacijos stadijoje turi ilgalaikių pasekmių vyresnių, daugiau kartų apsiveršiavusių karvių pieno primilţiui, bet nedaro įtakos pirmaveršių karvių pieno primilţiui (35). C. K. Thomas ir kt. (42)aprašė, kad vyresnių karvių pieno primilţis daţnai sumaţėja, kai sausasis laikotarpis yra trumpesnis nei 40 – 60 dienų (pagamina 25 – 40 proc. maţiau pieno), bei teigia, kad sirgusių mastitu, pieno kiekio sumaţėjimas pasireiškia išnykus klinikiniams poţymiams, t.y. karvėms pasveikus (42).

Išanalizavus visų tirtų ginekologinių ligų įtaką pieno primilţiams, sudėties bei kokybės rodikliams, nustatyta, kad statistiškai patikimai skyrėsi pieno baltymų kiekis ir somatinių ląstelių skaičius prieš karvėms susergant ir pasveikus. Prieš susergant endometritu karvių piene baltymų kiekis siekė 3,62 proc. (p<0,05), o prieš susiformuojant folikulinėms cistoms, baltymų kiekis piene siekė 3,19 proc. (p<0,05). Tačiau karvėms pasveikus, abiejų ligų atvejais duomenys kito nevienodai. Endometrito atveju baltymų kiekis piene pasveikus sumaţėjo iki 3,22 proc., o folikulinių cistų atvejais, baltymų kiekis piene karvėms pasveikus padidėjo iki 3,5 proc. Mūsų tyrimo metu pastebėta, kad kai kurios karvės, kurios sirgo ligomis po apsiveršiavimo, daţnai tuo pačiu metu sirgo ir mastitu. Tai galėjo paveikti baltymų kiekį piene, nes C. Barbosa Malek dos Reis (43) ir kt. tyrimo duomenimis mastitu sergančių karvių piene baltymų kiekis buvo padidėjęs, lyginant su sveikomis karvėmis. (sveikų karvių piene baltymų kiekis siekė 2,96 proc., o sirgusių mastitu karvių piene padidėjo iki 3,22 proc.) (43).