Tyrimo metu buvo kiekybiškai įvertinti Lietuvoje užauginto „Meduvių“ veislės sėjamojo esparceto (Onobrychis viciifolia Scop.) sudėtyje esantys fenoliniai junginiai, jų tarpe įvertinta flavonoidų kiekybė. Gauti rezultatai parodė, kad sėjamojo esparceto žaliavose aptiktas fenolinių junginių kiekis priklauso nuo vegetacijos periodo, kurio metu buvo rinkta žaliava, augalo augimo metų bei augalo dalies, iš kurios buvo gaminta žaliava.
Didžiausias fenolinių junginių kiekis nustatytas viso augalo biomasės žaliavoje, rinktoje krūmijimosi tarpsniu (38,98 ± 0,26 mg/g liofilizuotoje, 38,49 ± 1,80 mg/g džiovintoje džiovinimo krosnyje). Lyginant „Meduvių“ veislės sėjamojo esparceto kaupiamų fenolinių junginių kiekį su augalo varietetais iš kitų šalių, matoma, kad daugeliu atvejų Lietuvoje sukurta veislė pasižymi tokia pat ar net didesne šių junginių gausa. [53]
Tyrimo metu nustatytas labai stiprus koreliacinis ryšys tarp fenolinių junginių kiekio ir antiradikalinio ekstraktų aktyvumo ( koreliacijos koeficientas: 0,961) bei flavonoidų kiekio augaliniuose ekstraktuose ir jų antiradikalinio poveikio (koreliacijos koeficientas: 0,960). Tai leidžia daryti išvadą, kad antiradikalinis sėjamojo esparceto ekstraktų aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo fenolinių junginių kiekio, o iš jų – labiausiai nuo flavonoidų.
Flavonoidų kiekio varijavimas augaliniuose ekstraktuose taip pat parodė tiesioginę priklausomybę nuo bendro fenolinių junginių kiekio augale (koreliacijos koeficientas: 0,945), nors flavonoidų kiekis ekstraktuose buvo mažesnis. Taip galima daryti išvadą, kad daugeliu atvejų didžiąją fenolinių junginių kiekio dalį sėjamojo esparceto ekstraktuose sudaro flavonoidų grupės medžiagos (augalo lapuose - 81.99% fenolinių junginių sudaro flavonoidai, žiedynuose – 53,07%, sėklose be lukštų – 66,04%, 2013 metais rinktose viso augalo žydėjimo tarpsnio žaliavoje – 67,01%, 2014 metais rinktose žydėjimo tarpsnio žaliavoje – 60,47%, krūmijimosi tarpsnio krosnyje džiovintoje žaliavoje – 99,76% bei liofilizuotoje krūmijimosi tarpsnio žaliavoje – 72, 17%). Tik augalo stiebuose ir sėklose su lukštais flavonoidų kiekis sudarė mažiau nei pusę fenolinių junginių kiekio (stiebuose – 45,30%, sėklose su lukštais – 20,57%). Galima teigti, jog tiek stiebuose, tiek sėklose su lukštais yra didesnė dalis neflavonoidinių polifenolių, nei kitose augalo žaliavose. Atitinkamai, stiebų ir sėklų su lukštais ekstraktai pasižymi nedideliu antiradikaliniu aktyvumu, lyginant su kitomis žaliavomis.
Sėjamojo esparceto augalo žaliavos buvo vertinamos ir atsižvelgiant į skirtingus jo vegetacijos tarpsnius – žydėjimo bei krūmijimosi. Augalo žaliavose didesnis fenolinių junginių ir flavonidų kiekis buvo nustatytas krūmijimosi tarpsnio metu. Atitinkamai krūmijimosi tarpsnio metu nustatytas didesnis antiradikalinis augalo ekstraktų aktyvumas, lyginant su augalo žydėjimo tarpsniu. Tai galima paaiškinti augalo sudėtyje esančių bioaktyvių medžiagų struktūros kitimais per vegetacijos laikotarpį. Priklausomai
nuo augalo vegetacijos tarpsnio, gali kisti augalo kondensuotųjų raugų polimerizacijos laipsnis – kuo brandesniame vegetacijos etape yra augalas, tuo kondensuotųjų raugų polimerizacijos laipsnis didesnis. [63] Tyrimais įrodyta, jog didesnio polimerizacijos laipsnio raugai pasižymi didesniu antioksidaciniu aktyvumu. [24]
Tyrimo metu buvo palygintos skirtingais metais rinktų žaliavų savybės. Vertinant tiek pagal fenolinių junginių, tiek pagal flavonoidų kiekį, didesne sukauptų šių medžiagų gausa pasižymėjo 2013 metais rinktos žaliavos (lyginant su 2014 metais). Atitinkamai didesniu antiradikaliniu aktyvumu taip pat pasižymėjo 2013 metais rinktų žaliavų ekstraktai. Tokius skirtumus tarp skirtingais metais rintų žaliavų galima paaiškinti tuo, jog priklausomai nuo augalo amžiaus gali skirtis jo kaupiamų kondensuotųjų raugų sudėtis bei struktūra. Kondensuotieji raugai sudaro dalį sėjamojo esparceto kaupiamų flavonoidų ir pasižymi reikšmingu antioksidaciniu veikimu. [65] Lyginant vienas po kito einančius augalo augimo ciklus, didėjant augalo amžiui kondensuotųjų raugų kiekis mažėja. Taip pat kondensuotieji raugai gausiau išsiskiria, kai augalas susiduria su stresinėmis aplinkos sąlygomis. [63] Vertinant klimatines 2013 ir 2014 metų sąlygas, galima įžvelgti, jog 2013 metais augalo vegetacijos pradžia iki žaliavų nuėmimo (birželio mėnesį) pasižymėjo aukštesne oro temperatūra ir mažesniu kritulių kiekiu nei 2014 metais. Tai galėjo sukelti stresines sąlygas augalui ir padidinti susidarančių raugų kiekį.
Įvertinus skirtingų augalo dalių žaliavas, nustatyta, jog didžiausiu fenolinių junginių kiekiu pasižymi augalo lapai (21,99±0,73 mg/g) bei žiedynai (21,20±1,99 mg/g). Didžiausias flavonoidų kekis taip pat nustatytas atitinkamai – sėjamojo esparceto lapuose (18,03±2,45 mg/g) bei žiedynuose (11,25±0,76 mg/g). Didžiausias kondensuotųjų taninų kiekis paprastai aptinkamas augalo lapuose bei žiedynuose. [61] Atlikus antiradikalinio aktyvumo analizę DPPH metodu, didžiausias aktyvumas iš visų augalo dalių žaliavų taip pat nustatytas augalo žiedynuose ( 22,07±2,39 %) bei lapuose (21,34±3,00 %). Iš to matoma, jog antiradikalinis aktyvumas sėjamojo esparceto ekstraktuose labiau priklauso nuo bendro fenolinių junginių kiekio, o ne vien nuo flavonoidų.
Sėjamojo esparceto žaliavose aptiktas didžiausias fenolinių junginių kiekis (38,49±1,80 mg/g), gali būti prilygintas šių medžiagų kiekiui, kaupiamam pavyzdžiui, juodavaisės aronijos (Aronia melanocarpa Michx.) vaisiuose (40,1±0,9 mg/g). [33] In vitro tyrimai su juodavaise aronija įrodo jos ekstraktų veiksmingumą atkuriant ir apsaugant endotelio ląsteles nuo oksidacinio streso. [38] Ištyrus sėjamojo esparceto ekstraktų antiradikalinį aktyvumą, didžiausias nustatytas viso augalo krūmijimosi tarpsniu rinktoje žaliavoje (39,23±1,83%). Šį antiradikalinį aktyvumą galima prilyginti juodosios arbatos antiradikaliniam poveikiui, nustatytam tuo pačiu būdu, nors juodosios arbatos ekstraktai pasižymi 3-6 kartus didesniu fenolinių junginių kiekiu savo sudėtyje nei minėtas sėjamojo esparceto mėginys. [30] Tyrimais yra įrodytas juodosios arbatos veiksmingumas, gerinant endotelio funkciją, pacientams, sergantiems vainikinių arterijų liga. [60] Sėjamojo esparceto antiradikalinis aktyvumas taip pat gali būti palygintas ir su geltonšaknės ciberžolės (lot. Curcuma xanthorrhiza Roxb.) antiradikaliniu aktyvumu
(34.4 ± 1.4%), kurioje fenolinių junginių nustatyta taip pat du kartus daugiau nei sėjamojo esparceto žaliavose. [54] Geltonšaknė ciberžolė pasižymi reikšmingu priešuždegiminiu bei antioksidaciniu aktyvumu ir veiksmingai slopina lipidų peroksidaciją, kuri yra svarbus veiksnys širdies ir kraujagyslių ligų vystymesi. [8]
Analizuojant sėjamojo esparceto ekstraktus taip pat buvo tiriamas šio augalo žaliavų chelatinis aktyvumas surišant Fe (II) jonus. Paaiškėjo, jog visos augalo žaliavos pasižymi itin geromis chelatus sudarančiomis savybėmis. Didžiausiu aktyvumu pasižymėjo augalo lapai (65,87±1,55 %), o mažiausias chelatinis aktyvumas būdingas sėjamojo esparceto stiebams (41,47±4,91 %). Vertinant skirtingais metais ir vegetacijos fazėmis rinktas žaliavas, geriausiu chelatiniu aktyvumu pasižymėjo 2014 (trečiaisiais augimo) metais žydėjimo tarpsniu (52,52 ± 2,76 %) rinktos augalo žaliavos.
Vertinant sėjamojo esparceto žaliavų, apdorotų skirtingais džiovinimo būdais, ekstraktus, galima pastebėti, kad fenolinių junginių kiekis tiek liofilizuotos žaliavos ekstrakte, tiek džiovintos džiovinimo krosnyje žaliavos ekstrakte yra apylygis – skiriasi 0,49 mg/g, kai tyrimų paklaidos buvo 0,26 – 1,80 mg/g. Atsižvelgiant į bendrą flavonoidų kiekį šiose žaliavose matoma, jog didesnis flavonoidų kiekis išsaugotas 65°C temperatūroje džiovinimo krosnyje džiovintoje žaliavoje ir jai taip pat būdingas didesnis antiradikalinis aktyvumas nei liofilizuotai žaliavai. Vertinant chelatinį ekstraktų poveikį, didesniu aktyvumu taip pat pasižymi džiovinimo krosnyje džiovinta sėjamojo esparceto žaliava. Iš to galima daryti išvadą, jog šiuo atveju aktyvių fenolinių junginių, ypatingai flavonoidų išsaugojimui augalinėje žaliavoje tinkamesnės džiovinimo sąlygos buvo 65°C temperatūros džiovinimas krosnyje nei liofilizacija.
Apibendrinant gautus rezultatus, galima teigti, jog sėjamasis esparcetas pasižymi geromis antiradikalinėmis bei chelatinėmis savybėmis, kurios priklauso nuo bendrojo polifenolinių junginių kiekio, iš jų – labiausiai nuo flavonoidų. Sėjamojo esparceto žaliavos gali būti panaudojamos kaip polifenolinių junginių ar flavonoidų šaltinis. Dėl kaupiamų fenolinių medžiagų antioksidacinio, vazoprotekcinio, vazodilatacinio bei antiapoptozinio poveikių sėjamasis esparcetas gali būti perspektyvus augalas endotelio disfunkcijos pagalbinei terapijai bei profilaktikai . [47] [48] [55]