Nuteistųjų (kalinamųjų) bendruomenė skiriasi nuo kitų socialinių grupių: psichosocialiniais faktoriais, išsimokslinimo lygiu, alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimu, poţiūriu į sveikatą bei sveiko gyvenimo būdą (43).
2009 m. vasario – kovo mėnesiais Kauno tardymo izoliatoriuje atliktas anoniminis tyrimas. Jo metu išaiškintas rūkančių ir nerūkančių nuteistųjų (kalinamųjų) skaičius. Gauti rezultatai rodo, kad net 68 proc. dalyvavusių respondentų rūko kasdien, 6 % - rūko tik retkarčiais, 18 % teigė, kad jau atsisakė šio ţalingo įpročio ir 8 % dalyvavusiųjų niekada nerūkė. Lenkijoje atlikto tyrimo duomenimis, 93 proc. nuteistųjų Lenkijos įkalinimo įstaigose rūko kasdien. 96 proc. nuteistųjų rūkyti pradėjo prieš patenkant į įkalinimo įstaigą, o 4 proc. – kalėjime (44).
Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje duomenys apie rūkymo paplitimą tarp moteriškos lyties nuteistųjų (kalinamųjų) vis dar neprieinami. Australijos ir amerikiečių atliktos studijos duomenimis, rūkymo paplitimas tarp moteriškos lyties nuteistųjų yra didelis (Queensland 83 proc., Mississipi 74 proc.) (54).
Daugiausiai „rūkorių“ (52 proc. ) vartoja cigaretes su filtru, per dieną surūkydami po 20 ir daugiau cigarečių. 16 proc. dalyvavusiųjų apklausoje surūko iki 10 cigarečių per dieną. Cigaretes be filtro teigė vartojantys tik 6 nuteistieji (kalinamieji), 5 ţmonės – savos gamybos suktines, 11 – pypkes ir 7 iš apklaustųjų – cigarus.
Apklausos metu išsiaiškinome įdomių faktų: net 34 proc. respondentų pirmąją cigaretę surūko nuo pabudimo praėjus vos 5 minutėms, dar didesnė dalis – 42,7 proc. vyrų pradeda rūkyti nuo pabudimo praėjus 6-30 minučių. Pusė visų apklaustų rūkančiųjų rūko daug ir daţnai, nepriklausomai nuo paros laiko.
Panaši situacija ir Lenkijos kalėjimuose: 59 proc. nuteistųjų kasdien surūko 11-20 cigarečių su filtru. 79 proc. pirmą cigaretę surūko praėjus 30 minučių nuo pabudimo (44).
Šiame tyrime buvo svarbu nustatyti, kokio stiprumo cigaretes renkasi nuteistieji (kalinamieji). „Rūkaliai“ visose amţiaus grupėse daţniausiai renkasi vidutinio stiprumo cigaretes. Nustatyta ir tai, kad laisvės atėmimo vietose rūkoma ţymiai daţniau, nei laisvėje. Rūkymas didţiai daugumai nuteistųjų yra įprotis, o pats rūkymo procesas padeda atsikratyti nervinės įtampos. Norint pakeisti nuteistųjų (kalinamųjų) poţiūrį į rūkymo procesą, jiems reiktų suteikti tinkamos informacijos. Tokios informacijos dėka kalinamieji turėtų progą pamąstyti, ar šie motyvai pakankamai svarūs, kad vardan nervinės įtampos atsikratymo įgyjama priklausomybė nuo nikotino,
išleidţiama daug pinigų, rizikuojama ateityje susirgti vėţiu, infarktu, lėtiniu bronchitu ir kitomis ligomis. Juk galima ir kitokiais būdais keisti savo psichinę būseną, praleisti laisvalaikį ar palengvinti bendravimą. Tabakas rūkomas todėl, kad jame yra nikotino, veikiančio nervų sistemą ir sukeliančio priklausomybę. Tabakas įtrauktas į psichikos sutrikimus sukeliančių medţiagų sąrašą (šalia alkoholio, opioidų ir kitų narkotikų), todėl rūkymą galima vadinti narkomanijos rūšimi (nikotinizmu) (55).
Priklausomybės abstinencijos vengimo teorijų spragos leidţia manyti, kad atskiri asmenys tampa priklausomi tik dėl teigiamo malonaus narkotikų poveikio efekto. Šios priklausomybės teorijos skiriasi pagal vartojamų narkotikų rūšį. Rūkaliai tvirtina, kad cigaretės juos ramina ir stiprina, tačiau nėra atlikta daug tyrimų ir šio poveikio mechanizmas dar neaiškus, neţinoma, kaip iš tikrųjų nikotinas veikia. Nors teigiamas sukeliančių priklausomybę medţiagų poveikis iš dalies paaiškina, kodėl ţmonėms sunku susilaikyti, jei jie nepatiria abstinencijos simptomų, tačiau to nepakanka priklausomybės sampratai. Noro pajusti malonumą teorija negali paaiškinti, kodėl tapti priklausomu tik praėjus nemaţai laiko. Nikotino poveikis patiriamas anksti, todėl būtų galima manyti, kad didėjant tolerancijai, tabako vartojimo turėtų būti atsisakyta (56). Biologinių teorijų atstovai teigia, jog biologiniai veiksniai daugiausiai nulemia tai, kaip greitai organizmas pripras prie narkotinės medţiagos (nikotino), tačiau jie neskatina ir nenulemia narkotinės medţiagos vartojimo pradţios (57).
Daugiau nei pusė apklaustųjų suvokia, kad rūkymas sukelia neigiamus padarinius (sunkios ligos, mirtis, finansinės išlaidos). Tačiau net suvokdami rūkymo ţalą, didţioji dalis rūkančiųjų rūkytų net ir tuomet, jei įkalinimo įstaigose būtų uţdrausta rūkyti.
Dauguma nuteistųjų (kalinamųjų) labai norėtų atsikratyti šio ţalingo įpročio, bet nesugeba to padaryti. Anot apklaustųjų, efektyviausias būdas mesti rūkyti – vieną dieną visiškai nustoti rūkyti, o ne maţinti surūkomų cigarečių skaičių. Didţioji dauguma rūkančių nuteistųjų (kalinamųjų) jau bandė mesti rūkyti, bet priimti tokį sprendimą paskatino, deja, ne sveikatos prieţiūros specialistai, o daţniausiai šeimos nariai ar kiti asmenys. Ar įmanoma mesti rūkyti įkalinimo įstaigose? Lenkijoje atlikto tyrimo duomenimis, nepaisant specifinės įtampos Lenkijos kalėjimuose, tyrime dalyvavusieji nuteistieji bandė mesti rūkyti, būdami įkalinimo įstaigose. Bet tik 2 proc. pavyko (44).
Prakalbus apie galimybę dalyvauti profilaktikos programoje, kurios dėka būtų lengviau mesti rūkyti, paaiškėjo, kad joje dalyvautų daugiau nei pusė apklaustųjų. Deja, nemaţa dalis iš jų – ko gero, tik iš smalsumo ir neturėjimo ką veikti. Analogiško tyrimo, atlikto Lenkijoje, duomenimis, 60 proc. nuteistųjų dalyvautų rūkymo prevencijos programoje. Tačiau šiuo metu apie
rūkymo ţalą sveikatai informacija Lenkijos kalėjimuose suteikiama tik naujai atvykusiems nuteistiesiems pirmo vizito pas gydytoją metu (44).
Tyrimo metu buvo išsiaiškintas ir pasyvaus rūkymo paplitimas Kauno tardymo izoliatoriuje. Daugiau nei pusė rūkančiųjų tvirtina, kad patalpų, skirtų rūkymui, šioje įstaigoje nėra, todėl jie rūko visur, kur tik pasitaiko proga tai daryti., t.y. ten, kur valgo, ilsisi ir miega. Nuteistieji (kalinamieji) daugiau nei 5 valandas per parą praleidţia patalpose, kuriose rūkoma. O rūkantys respondentai gyvena kartu su nerūkančiaisiais.
Nerūkantys nuteistieji (kalinamieji) priversti būti prirūkytose patalpose, nes neturi kito pasirinkimo. Vos vienas kitas prisipaţino, kad stengiasi išvengti buvimo tokiose patalpose. Ši problema egzistuoja ne tik Lietuvos įkalinimo įstaigose. Lenkijos kalėjimai yra perpildyti ir nuo 2000 metų kalinių skaičius viršija 10.000 esamų vietų (44).
Dţiugina tai, kad daugiau nei pusė rūkančiųjų tiriamųjų suvokia, kad rūkydami kenkia aplinkinių sveikatai ir patalpose, kuriose yra nerūkančiųjų, rūkyti nederėtų.
Tyrimo metu analizavome ne tik nuteistųjų (kalinamųjų), bet ir tardymo izoliatoriaus pareigūnų rūkymo įpročius. Rezultatai įdomūs – pusė pareigūnų rūko kasdien, kita pusė – niekada nerūkė ir nerūko.
50 proc. rūkančiųjų pareigūnų per dieną surūko daugiau nei 20 cigarečių su filtru. Retas kuris (12 proc.) – tik iki 10 cigarečių. Didţiausių „rūkorių“ amţius – tai 26-35-erių metų tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Pirmoji cigaretė surūkoma, praėjus 6-30 minučių nuo pabudimo. Kadangi pareigūnų darbas tardymo izoliatoriuje tikrai pavojingas ir pilnas įtampos, atliktas tyrimas įrodė, kad pareigūnai daţniau rūko darbe, nei kitose vietose. Uţ pavojingas darbo sąlygas dauguma pareigūnų gauna 25 proc. priedą, maţiausia priemoka skiriama administracijos darbuotojams – apie 10 proc. Visiems besimokantiems darbuotojams suteikiamos studijų atostogos. Gerai atlikusiems svarbią uţduotį, yra skiriamos premijos, o suţalotiems darbe ar darbo metu patyrusiems traumą, skiriamos išmokos, kompensacijos. Kad pareigūnų darbas pavojingas patvirtina ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, „juk laikomi įvairūs nusikaltėliai, ir neįmanoma visiškai apsaugoti darbuotojų nuo uţpuolimų ir suţalojimų, todėl priţiūrėtojai patys turėtų neprarasti budrumo, saugoti save. Taip pat neįmanoma išvengti ir psichologinės įtampos.“ (58).
Didesnioji dalis apklaustų pareigūnų tvirtina, kad nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo įpročiai jų darbui netrukdo ir nekelia apskritai jokių problemų. Bet, išanalizavus tyrimo rezultatus, vis dėlto galime teigti, kad nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo įpročiai kelia problemų įstaigos
darbuotojams (rūko netinkamu laiku, ne tam skirtose patalpose ir net atsisako vykdyti nurodymus, kol dar neparūkė...).
Atlikdami tyrimą tardymo izoliatoriaus pareigūnų tarpe, išsiaiškinome, kad uţdraudus rūkyti įkalinimo įstaigoje - tai būtų puiki proga mesti rūkyti.
Palyginus nuteistųjų (kalinamųjų) ir laisvėje gyvenančių vyrų rūkymo įpročius matome: niekada nerūkiusių laisvėje gyvenančių vyrų procentas gerokai didesnis, nei įkalinimo įstaigoje; įvairiose nelaisvėje gyvenančių vyrų amţiaus grupėse dauguma rūkančiųjų per visą gyvenimą surūkė daugiau, nei šimtą cigarečių bei nuteistieji (kalinamieji) daugiau nei laisvėje gyvenantys vyrai, laiko praleidţia prirūkytose patalpose
Apibendrinant tyrimą, galime teigti, kad rūkančių nuteistųjų (kalinamųjų) skaičius gerokai didesnis, nei laisvėje gyvenančių rūkančių vyrų. Įkalinimo įstaigoje sveikatai nėra sudarytos palankios sąlygos, nes rūkymui pritaikytų patalpų nėra ir vyrai daugiau nei 5 valandas išbūna prirūkytose patalpose.
IŠVADOS
1. Ištyrus rūkymo įpročius tarp nuteistųjų (kalinamųjų) ir įvertinus jų poţiūrį į rūkymą bei motyvaciją mesti rūkyti, nustatyta:
1.1. 2009 m. vasario – kovo mėnesio tyrimo duomenimis reguliariai rūkė 68 proc. Kauno tardymo izoliatoriaus nuteistųjų (kalinamųjų) vyrų. Reguliariai rūkantys vyrai vartojo vidutinio stiprumo cigaretes, per dieną surūkydami 20 ir daugiau cigarečių su filtru (52 proc.). 76 proc. tiriamųjų pirmąją cigaretę surūko per 30 min. nuo pabudimo.
1.2. Rūkymas nuteistiesiems (kalinamiesiems) yra įprotis (77 proc.), o pats rūkymo procesas padeda atsikratyti nervinės įtampos. Nors nuteistieji (kalinamieji) įvertina rūkymo sukeliamą ţalą ir pritaria, kad rūkymas pakenkia sveikatai negrįţtamai, tačiau 60,7 proc. tiriamųjų rūkytų net ir tuomet, jei įkalinimo įstaigose būtų uţdrausta rūkyti.
1.3. 66,3 proc. nuteistųjų (kalinamųjų) norėtų atsikratyti šio ţalingo įpročio ir dalyvautų profilaktikos programoje. 79 proc. respondentų jau bandė mesti rūkyti, bet priimti tokį sprendimą paskatino ne sveikatos prieţiūros specialistai (11,4 proc.), o šeimos nariai (43 proc.) ar kiti asmenys (42,6 proc.).
2. Ištyrus pasyvaus rūkymo paplitimą tarp nuteistųjų (kalinamųjų) ir įvertinus jų poţiūrį į pasyvų rūkymą, nustatyta:
2.1. Rūkymui skirtų patalpų Kauno tardymo izoliatoriuje nėra (79 proc.). 93,5 proc. nuteistųjų (kalinamųjų) gyvena patalpose kur yra rūkoma. 26 proc. tiriamųjų šiuo metu nerūko.
2.2. 67 proc. rūkančiųjų nuteistųjų (kalinamųjų) supranta, kad rūkydami kenkia aplinkinių sveikatai ir patalpose, kuriose yra nerūkančių, rūkyti nederėtų, bet neturi kito pasirinkimo.
3. Ištyrus rūkymo įpročius tarp Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų ir įvertinus jų poţiūrį į nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymą, bei rūkymo kontrolės galimybes tardymo izoliatoriuje, nustatyta:
3.1. Tarp tyrime dalyvavusių Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų paplitę rūkymo įpročiai: kasdien rūko 36 proc. vyrų, 15 proc. – retkarčiais. 50 proc. pareigūnų surūko po 20 ir daugiau cigarečių su filtru per dieną. 39 proc. respondentų rūko daţniau darbe, nei kitose vietose
. 3.2. Nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo įpročiai sudaro problemų įstaigos darbuotojams. Uţdraudus rūkyti įkalinimo įstaigose pareigūnams būtų puiki proga mesti rūkyti (50,7 proc.).
4. Palyginus laisvės atėmimo įstaigoje esančių nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo įpročius su laisvėje gyvenančių asmenų rūkymo įpročiais, nustatyta:
4.1. Vyrų, kurie niekada nerūkė, 26-35 (26,5 proc,) ir 36-45 (17,6 proc.) metų amţiaus grupėse laisvėje yra gerokai daugiau, nei įkalinimo įstaigose (atitinkamai 4,4 proc. ir 3,6 proc.)(p<0,05).
4.2. Nuteistųjų (kalinamųjų) 26-35 (95,4 proc,) ir 36-45 (100 proc.) metų amţiaus grupėse gausiau tų asmenų, kurie per visą gyvenimą surūkė bent 100 cigarečių, lyginant su laisvėje gyvenančiais vyrais (atitinkamai 64,7 proc. ir 78,1 proc.)(p<0,05).
4.3. Nuteistieji (kalinamieji) 26-35 (75,4 proc,) ir 36-45 (78,6 proc.) metų amţiaus grupėse daugiau laiko praleidţia prirūkytose patalpose, nei laisvėje gyvenantys vyrai (atitinkamai 20,6 proc. ir 17,7 proc.)(p<0,05).