SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadybaPASYVAUS RŪKYMO PREVENCIJOS ASPEKTAI LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE Indrūnė Mikalajūnė
Mokslinis vadovas dr. Aurelijus Veryga
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2009. 77 p.
Darbo tikslas.
Išanalizuoti pasyvaus rūkymo prevencijos aspektus laisvės atėmimo vietose. Uţdaviniai.
1. Įvertinti nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo įpročius, poţiūrį į rūkymą ir motyvaciją mesti rūkyti. 2. Įvertinti nuteistųjų (kalinamųjų) pasyvaus rūkymo paplitimą ir jų poţiūrį į pasyvų rūkymą. 3. Nustatyti Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų rūkymo įpročius bei jų poţiūrį į nuteistųjų
(kalinamųjų) rūkymą, bei rūkymo kontrolės galimybes tardymo izoliatoriuje.
4. Palyginti laisvės atėmimo įstaigoje esančių nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo įpročius su laisvėje gyvenančių asmenų rūkymo įpročiais.
Tyrimo metodika. Kauno tardymo izoliatoriuje 2009 m. vasario – kovo mėnesiais, naudojant du anoniminius klausimynus, apklausta 222 nuteistųjų (kalinamųjų) ir 76 Apsaugos ir prieţiūros skyriaus darbuotojai. Duomenys analizuoti SPSS – 10.0 kompiuterine programa.
Rezultatai. Apibendrinus tyrimo duomenis, nustatyta, jog reguliariai rūkė 68 proc. nuteistųjų (kalinamųjų) ir 36 proc. pareigūnų. Reguliariai rūkantys vyrai vartojo vidutinio stiprumo cigaretes, per dieną surūkydami 20 ir daugiau cigarečių su filtru (52 proc.nuteistųjų (kalinamųjų), 50 proc. pareigūnų). 76 proc. nuteistųjų (kalinamųjų) pirmąją cigaretę surūko per 30 min. nuo pabudimo. 39 proc. pareigūnų rūko daţniau darbe, nei kitose vietose. Rūkymas nuteistiesiems (kalinamiesiems) yra įprotis (77 proc.), o pats rūkymo procesas padeda atsikratyti nervinės įtampos. Nors nuteistieji (kalinamieji) įvertina rūkymo sukeliamą ţalą, tačiau 60,7 proc. tiriamųjų rūkytų net ir tuomet, jei įkalinimo įstaigose būtų uţdrausta rūkyti. 66,3 proc. nuteistųjų (kalinamųjų) norėtų atsikratyti šio ţalingo įpročio ir dalyvautų profilaktikos programoje. 79 proc. nuteistųjų (kalinamųjų) jau bandė mesti rūkyti, bet priimti tokį sprendimą paskatino ne sveikatos prieţiūros specialistai (11,4 proc.), o šeimos nariai (43 proc.) ar kiti asmenys (42,6 proc.). Kadangi rūkymui skirtų patalpų nėra (79 proc.), 93,5 proc. nuteistųjų (kalinamųjų) gyvena patalpose kur yra rūkoma. 67 proc. nuteistųjų (kalinamųjų) rūko patalpose, kuriose yra nerūkančių, neturėdami kito pasirinkimo. Nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo įpročiai sudaro problemų pareigūnams. Uţdraudus rūkyti įkalinimo įstaigose pareigūnams būtų puiki proga mesti rūkyti (50,7 proc.). Niekada nerūkiusių laisvėje gyvenančių vyrų procentas (26-35 m. (26,5 proc,) ir 36-45 m. (17,6 proc.)) gerokai didesnis, nei įkalinimo įstaigoje (atitinkamai 4,4 proc. ir 3,6 proc.)(p<0,05). Lyginamose nelaisvėje gyvenančių vyrų amţiaus grupėse dauguma (26-35 m. (95,4 proc,) ir 36-45 m. (100 proc.)) rūkančiųjų per visą gyvenimą surūkė daugiau , nei šimtą cigarečių (atitinkamai laisvėje - 64,7 proc. ir 78,1 proc.)(p<0,05). Nuteistieji (kalinamieji) (26-35 m. (75,4 proc,) ir 36-45 m. (78,6 proc.)) daugiau laiko praleidţia prirūkytose patalpose, nei laisvėje gyvenantys vyrai (atitinkamai 20,6 proc. ir 17,7 proc.)(p<0,05).
Išvados. Tarp Kauno tardymo izoliatoriuje esančių nuteistųjų (kalinamųjų) ir pareigūnų paplitę rūkymo įpročiai. Rūkantys pareigūnai labiau, nei nuteistieji (kalinamieji) pasiţymėjo liberalesniu poţiūriu į rūkymo keliamą ţalą ir rūkymo apribojimus įkalinimo įstaigose. Tačiau rūkymo prevencijos programose mieliau dalyvautų nuteistieji (kalinamieji). Rūkymo paplitimas tarp nuteistųjų (kalinamųjų) buvo didesnis nei tarp tokio paties amţiaus ţmonių bendroje Lietuvos populiacijoje. Remiantis tyrimo duomenimis, galima numatyti tinkamą paruošimą sprendţiant nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo problemas ir rūkymo profilaktikos priemones.
SUMMARY
Management of Public Health
Second hand smoking prevention aspects of incarceration SITES Indrūnė Mikalajūnė
Supervisor Dr. Aurelijus Veryga
Department of Health Management, Faculty of Public, Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas, 2009. 77 p.
Aim of the study:
To analyze the aspects of prevention of passive smoking in prison Methods:
1. Rate convicts (prisoners) smoking habits, attitudes to smoking and motivation to quit smoking 2. Rate convicts (prisoners) the prevalence of passive smoking and their attitudes to passive smoking
3. Find Kaunas interrogation officers insulator smoking habits and their attitude to convicts (prisoners) smoking, and smoking control investigation isolation ward
4. Compare custodial institution of the convicts (prisoners) to the smoking habits of free-living persons smoking habits
The study methodology: Kaunas interrogation isolation ward in 2009 February - March, the two anonymous questionnaires, interviewed 222 convicts (prisoners), and 76 security and maintenance staff.Data analysis SPSS: 10.0 computer program.
Results: The synthesis of the study data found that 68 percent of prisoners and 36 percent of officials regularly smoke. 52 percent of prisoners consume 20 or more mild cigarettes a day and 50 percent of officers. 76 percent of prisoners smoked first cigarette within 30 minutes since they got up and 39 percent of officers smoke more at work than in other places. Smoking is a habit for 77 percent of prisoners that helps to minimize nervous tension. While the convicts acknowledge harm of smoking, 40.7 percent of the subjects smoked against prison’s non-smoking policy, 66.3 percent of convicts would like to quit smoking and participate in prevention programs, 79 percent of convicts have tried to quit smoking with the support of family members or others (36.6 percent) while only with the support of health professionals (7.4 percent). 79 percent at a time there are not designated smoking rooms, thus 93.5 percent of convicts live in premises where there is smoking. 67 percent of convicts smoke in the premises where non-smokers are present. Smoking habits of convicts create a problem for officials. If banning smoking policy would take place in prison for 50.7 percent officials it would be also a great opportunity to quit smoking. 26-35 years of age smokers in prison (26.6 percent) did not smoke before they came to the institution while 36-45 years (17.6 percent.) smoked before which is significantly higher than the prison establishment (respectively 4.4 percent and 3.6 percent (p <0.05) compared to institutionalized men for most age groups (26-35 years (95.4 percent,) and 36-45 years (100 percent.) Those who smoked the entire life consumed more than one hundred cigarettes respectively, non-institutionalized vs.
institutionalized - 64.7 percent and 78.1 percent (p <0.05). Convicted 26-35 years of age (75.4 percent) and 36-45 years of age (78.6 percent) spent more time in smoking areas than free-living men 20.6 percent respectively and 17.7 percent (p <0.05).
Conclusions: Smoking prevalence is high among Kaunas interrogation and isolation word convicts (prisoners) and officers. Smoking officials have had more liberal approach to the damage caused by smoking and smoking restrictions in prison than the prisoners themselves. Thus Convicts
(prisoners) are willing to participate in smoking prevention programs. Smoking prevalence among convicts (prisoners) was higher than in the same age free-living population of Lithuania. Based on the survey adequate preparation for addressing the smoking problems of convicts (prisoners) and smoking prevention measures may be applied.
TURINYS
ĮVADAS______________________________________________________________ 6-7 DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI IR GINAMASIS TEIGINYS_________________ 8 1. LITERATŪROS APŢVALGA___________________________________________ 9 1.1. Pasyvaus rūkymo ţala ir mastas_______________________________________ 9-13 1.2. Kauno tardymo izoliatoriaus veikla____________________________________ 13-17 1.3. Nuteistųjų teisė į sveiką aplinką_______________________________________ 17-20 1.4. Nuteistųjų rūkymo įpročiai___________________________________________ 21-22 1.5. Pasyvaus rūkymo prevencijos priemonės laisvės atėmimo vietose____________ 23-29 1.6. Rūkymo prevencija uţsienio kalėjimuose________________________________ 29-33 2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA_____________________________________ 34 2.1. Tyrimo organizavimas_______________________________________________ 34 2.2. Tyrimo kontingentas_________________________________________________ 35-36 2.3. Tyrimo metodika____________________________________________________ 37 2.4. Statistinė analizė____________________________________________________ 38 3. REZULTATAI_________________________________________________________ 39 3.1. Nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo įpročių analizė____________________________ 39-43 3.2. Nuteistųjų (kalinamųjų) poţiūrio į rūkymą analizė__________________________ 43-45 3.3. Nuteistųjų (kalinamųjų) poţiūrio į motyvaciją mesti rūkyti analizė_____________ 45-49 3.4. Nuteistųjų (kalinamųjų) pasyvaus rūkymo paplitimo analizė__________________ 49-51 3.5. Nuteistųjų (kalinamųjų) poţiūrio į pasyvų rūkymą analizė____________________ 51-53 3.6. Tardymo izoliatoriaus pareigūnų rūkymo įpročių analizė_____________________ 53-55 3.7. Tardymo izoliatoriaus pareigūnų poţiūrio į nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymą analizė_55-56 3.8. Tardymo izoliatoriaus pareigūnų poţiūris į rūkymo kontrolės galimybes įstaigoje
analizė__________________________________________________________________ 56-57
3.9. Laisvės atėmimo įstaigoje esančių nuteistųjų (kalinamųjų) ir laisvėje gyvenančių asmenų rūkymo įpročių palyginimas_________________________________________________ 57-59
4. REZULTATŲ APTARIMAS______________________________________________ 60-63 IŠVADOS_______________________________________________________________ 64-65 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS__________________________________________ 66-67 LITERATŪRA___________________________________________________________ 68-71 PRIEDAI________________________________________________________________ 72
DĖKOJU
Norėčiau padėkoti visiems, kurie padėjote parašyti šį magistro darbą, negailėdami savo laiko, širdies ir jėgų.
Savo darbo vadovui dr. Aurelijui Verygai uţ kvalifikuotas profesines ir mokslines konsultacijas.
Doc. dr. J. Venslovienei uţ naudingus patarimus atliekant duomenų analizę.
Kauno TI direktoriui A. Pranevičiui uţ suteiktą galimybę atlikti tyrimą šioje įstaigoje, o darbuotojams uţ pagalbą atliekant tyrimą.
Apsaugos ir prieţiūros skyriaus pareigūnams ir nuteistiesiems (kalinamiesiems) uţ sugaištą laiką pildant anketas.
Vidai Valentinaitienei uţ geranoriškumą koreguojant lietuvių kalbos stilių. Savo artimiesiems uţ supratimą ir kantrybę.
Santrumpos
ES – Europos sąjunga
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos mėn. – mėnesis
proc. – procentas n – absoliutus skaičius ţr. – ţiūrėti
JTO – Jungtinių tautų organizacija
ETKS – Europos tabako kontrolės strategija p – statistinis reikšmingumas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija x² - Pearson’o Chi kvadrato testas VU – Vilniaus universitetas TI – Tardymo izoliatorius LR – Lietuvos respublika TM – Teisingumo ministerija
ĮVADAS
Tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga, sąlygojanti daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medţiagos kartu paėmus. Pasaulio mastu plintantis tabako vartojimas tampa vis didesne problema, lemiančia augantį sergamumą ir mirtingumą nuo tabako sukeltų ligų. Pasaulio banko duomenimis maţdaug trečdalis suaugusių planetos ţmonių rūko, tai sudaro apie 1,3 milijardo rūkorių pasaulyje (1). Rūkymas jau dabar sąlygoja 4,9 mln. mirčių kasmet, būdamas vienos iš 10 mirčių prieţastimi (2). Jis yra svarbiausias širdies-kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. Rūkantieji daţniau serga 25 ligomis ir dėl to praranda vidutiniškai 5-8, o vidutinio amţiaus vyrų (35-59 m) grupėje - 20-25 produktyvaus gyvenimo metus. Vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusių ir nemetusių rūkyti numiršta nuo tabako sukeltų ligų. Lietuvoje 2006 m. kasdien rūkė 43,4 proc. 20-64 m. amţiaus vyrų bei 14,5 proc. moterų (3). Dar 1979 m. PSO paskelbė rūkymo epidemiją bei numatė rūkymo kontrolės programos gaires (4).
Rūkymo problemai apibūdinti naudojamas kriterijus yra rūkymo daromos ţalos sveikatai supratimas. Siekiant, kad nerūkantysis nepradėtų rūkyti sekdamas kitų rūkančiųjų pavyzdţiu, būtina sudaryti tokias sąlygas, kad jis būtų apsaugotas nuo pasyvaus rūkymo ţalos. Rūkančiuosius reikia supaţindinti su rūkymo neigiamu poveikiu visomis prasmėmis: sveikatos, ekonomine, estetine ir padėti apsisprendusiems mesti rūkyti.
Viena iš aktualesnių ir plačiau nagrinėjamų pastarųjų metų rūkymo problemų - pasyvus rūkymas. Pasyviu rūkymu vadinamas kvėpavimas tabako dūmais uţterštu oru. Pasyvus rūkymas kenkia tiek suaugusiųjų, tiek vaikų sveikatai. Tabako dūmai dirgina kvėpavimo takų ir akių gleivinę, pagreitina nuovargio atsiradimą, gali išprovokuoti galvos skausmus, krūtinės anginos, astmos priepuolį, paūminti alergines ligas. Daţnas ir ilgalaikis pasyvus rūkymas didina plaučių vėţio, širdies ligų, insulto ir kitų rūkantiems būdingų ligų riziką.
Baigiamojo darbo tema yra itin aktuali ir problematiška, kadangi šiai dienai nėra sudarytos sąlygos nuteistiesiems, esanties laisvės atėmimo vietose, įgyvendinti savo teisę į švarią aplinką, t.y. pasyvaus rūkymo prevencija neįgyvendinama. Taip pat paţymėtina, kad rūkymo prevenciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys bei dokumentai, Lietuvos Respublikos teisės aktai (5).
Paminėtina, kad atskiri šios temos aspektai nagrinėjami moksliniuose leidiniuose ( L. Bulotaitės (2004), A. Kestenio (2000), V. Justickio (2000, 2004), M. Čaplinskienės (2002) bei kitų
autorių. Tačiau konkrečiai tabako vartojimo bei pasyvaus rūkymo prevencijos vykdymo ypatumų pataisos įstaigose klausimais literatūros nėra daug.
Vis tik paminėtina, kad rūkymo pataisos įstaigose problemoms nėra skirtas reikiamas dėmesys, šis klausimas nėra pakankamai išanalizuotas ir teisine prasme. Nors įvairiose sferose ir skirtingais lygmenimis vykdoma rūkymo prevencija turi bendrų bruoţų, prevencija pataisos įstaigose neabejotinai turi savitų bruoţų. Svarbu tai, kad, keičiantis narkotikų, alkoholio, tabako vartojimo pataisos įstaigose įpročiams ir galimybėms, išryškėja besikeičiančių bei atitinkančių nūdienos reikalavimus prevencijos priemonių poreikis.
DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI IR GINAMASIS TEIGINYS
TIKSLAS
Išanalizuoti pasyvaus rūkymo prevencijos aspektus laisvės atėmimo vietose. UŢDAVINIAI
5. Įvertinti nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo įpročius, poţiūrį į rūkymą ir motyvaciją mesti rūkyti. 6. Įvertinti nuteistųjų (kalinamųjų) pasyvaus rūkymo paplitimą ir jų poţiūrį į pasyvų rūkymą. 7. Nustatyti Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų rūkymo įpročius bei jų poţiūrį į nuteistųjų
(kalinamųjų) rūkymą, bei rūkymo kontrolės galimybes tardymo izoliatoriuje.
8. Palyginti laisvės atėmimo įstaigoje esančių nuteistųjų (kalinamųjų) rūkymo įpročius su laisvėje gyvenančių asmenų rūkymo įpročiais.
HIPOTEZĖ
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Pasyvaus rūkymo ţala ir mastas
Šiaurės Amerikos indėnai tabaką vartojo jau daugiau nei prieš 4000 metų, ši augalą laikydami magišku ir turinčiu gydomųjų savybių. Manyta, kad kartu su dūmais galima išrūkyti ligą, o tabako įkvėpimas buvo prilyginamas bendravimui su dievais. Iki XV amţiaus ši augalą ţinojo tik vietiniai Amerikos kontinento gyventojai, tačiau vėliau ispanai ir portugalai išplatino jo lapus bei sėklas po visą Europą.
Tabakas – bulvinių šeimos daugiametis ţolinis augalas. Cigaretėms, papirosams naudojami susmulkinti atitinkamai apdoroti šio augalo lapai. Rūkymo paplitimą nulėmė tabake esančios medţiagos – nikotino savybė paveikti ţmogaus centrinę nervų sistemą, sukelti tam tikrą euforinę būseną, jaučiamą lengvumu, maloniu jaudinimu, dvasiniu pakilimu.
2001 m. Simons-Morton B. tyrimai rodo, kad didelę įtaką rūkymui turi patiriamas stresas. Ţmonės, kurie patiria nemaţą stresą, yra labiau linkę į tokį elgesį, kuris gali pakenkti jų sveikatai. Pavyzdţiui, jie vartoja daugiau alkoholio, kofeino, daugiau rūko nei tie ţmonės, kurie streso patiria maţiau (6).
Černiauskienė M. teigia, kad šis įprotis daţniausiai prasideda nuo pamėgdţiojimo, noro būti panašiam į suaugusius, noro atsipalaiduoti nuo nervinės įtampos. Tačiau ji neneigia ir genetinio rūkymo prieţasties faktoriaus, ji teigia, kad šis potraukis gali būti paveldėtas iš tėvų, senelių ar mamų močiučių. Černiauskienė M. pastebi, kad priklausomybė nikotinui susiformuoja ypač greitai - iki 25 metų amţiaus. Iš pradţių, kaip teigia autorė, pradedantiems rūkyti atsiranda grupinė psichinė priklausomybė, paaugliai stengiasi pamėgdţioti lyderį, nesugeba atsispirti bendraamţių spaudimui. Vėliau rūkymas tampa tam tikru ritualu. Po to atsiranda ir fizinė priklausomybė, kuri būna labai stipri (7, p.28).
Tabakas yra rūkomas, čiulpiamas, kramtomas, uostomas, patenka į organizmą per kvėpavimo takus, burnos gleivinę, odą. Nikotinas – bespalvis, aštraus kvapo, tirpstantis vandenyje ir riebaluose skystis. Ore ruduoja. Labai nuodingas. Tabake jo yra 0,7 – 4,8 proc. Mirtina dozė – 50 – 160 mg. Grynas nevartojamas. Gaunamas iš tabako augalo ir naudojamas gaminant tabako gaminius (8, p.18 – 19).
Nikotino kiekis įvairiose cigaretėse yra skirtingas (0,6 – 3,2 mg). Uţsitraukiantieji dūmus jo įkvepia 90 proc., o neuţsitraukiantys – 10 proc. Tabako sudėtyje be nikotino yra labai didelis kiekis dervų, smalkių, ir kitų toksinių junginių. Kartu su įkvėptais dūmais į organizmą patenka anglies viendeginis, kancerogeninės (vėţį sukeliančios), kvėpavimo takus dirginančios ir kitos
kenksmingos medţiagos. O tabako lapų savybė - kaupti radioaktyvius elementus, tokius kaip pavojingą radioaktyvųjį polonį, daro jį ypač pavojingu. Paskaičiuota, kad rūkantis ţmogus gyvenantis pačiame industrinio miesto centre 80 proc. visų teršalų gauna iš cigarečių, ir tik 20 proc. iš kitų uţterštos aplinkos objektų: išmetamų dujų, uţteršto vandens, nitratinių vaisių ir darţovių ir t.t. (9).
Tyrimais yra nustatyta nemaţas skaičius „galimų“ genų (ang. candidate genes), susijusių su priklausomybe nuo nikotino: tai genai, kurie veikia ţmonių atsparumą priklausomybei nuo nikotino išsivystyti. Manoma, kad tam tikros genų struktūros gali nulemti didesnę rūkymo tikimybę, didesnį surūkomų cigarečių skaičių ir maţesnę tikimybę atsisakyti rūkymo (10).
Tabako dūmai – viena iš pagrindinių ir pavojingiausių uţdarose patalpose esančių kenksmingų medţiagų, kurios galima išvengti, ir jie daţniausiai lemia oro taršą patalpose. Jų sudėtyje yra gausybė cheminių medţiagų, iš kurių daugiau kaip 250 yra kancerogeninės ir nuodingos (11).
Tabako dūmų dalelytės nusėda ant patalpų sienų, lubų ir daiktų ir nuolat išskiria kenksmingų medţiagų, ypač kancerogeninių, į patalpų orą. Taigi patalpos, kuriose rūkoma ir buvo rūkoma, tampa ilgalaikiu kenksmingų medţiagų, pvz., kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medţiagų, šaltiniu.
Nėra nustatyta daugelio tabako dūmų kancerogeninių medţiagų kiekio ribos, kurios neviršijus nekiltų pavojus sveikatai. Net ir nedideliame tabako dūmų kiekyje yra kancerogeninių medţiagų, kurios gali skatinti auglių vystymąsi.
Vėdinimo įrenginiai nepakankamai veiksmingai apsaugo nuo tabako dūmuose esančių kenksmingų medţiagų, nes net ir moderniausios vėdinimo sistemos negali visiškai pašalinti pavojingų sudedamųjų medţiagų iš patalpų oro.
Visos pagrindinės sveikatos organizacijos, įskaitant pasaulinę sveikatos organizaciją ir jos tarptautinį vėţio tyrimų centrą (angl. IARC) pateikė aiškių rekomendacijų, kaip įgyvendinti apsaugos nuo tabako dūmuose esančių kompleksinių nuodingųjų mišinių politiką. Vadovaujantis šiomis rekomendacijomis papildomoms priemonėms galioja šie principai: tik uţdaros patalpos, kuriose visiškai nerūkoma, yra sveikos uţdaros patalpos, bet kokio tipo vėdinimo sistemos nepakankamai apsaugo nuo genotoksinių kancerogeninių medţiagų, nuo jų neapsaugoma taip pat ir įrengus rūkymo vietas.
Visi ţmonės turėtų galėti dirbti tokioje darbo vietoje, patalpose ir viešosiose įstaigose, kuriose nebūtų rūkoma. Taigi būtina priimti atitinkamus įstatymus, nes visi savanoriški susitarimai nebuvo veiksmingi.
Tabako kontrolės ir rūkymo prevencijos politika pasaulyje paneigia tabako industrijos atstovų remiamą nuomonę, kad rūkymą ribojantys įstatymai yra nepopuliarūs bei neveiksmingi, nes nepadeda išsaugoti gyvybių ir pagerinti visuomenės sveikatą. Tabako kontrolės ekspertai skelbia – didesnė dauguma gyventojų tose šalyse, kurios uţdraudė rūkymą viešose vietose, teigiamai vertina savo vyriausybės politiką. Pavyzdţiui, Italijoje, rūkymo ribojimams viešojo maitinimo vietose pritaria net 90 proc. gyventojų. 95 proc. Airijos gyventojų dėkingi valdţiai uţ rūpinimąsi jų sveikata. Tabako kontrolės politikos ţingsniai daugelyje pasaulio šalių yra sėkmingi ir veiksmingi – net iki 95 proc. visų Airijoje bei Niujorke esančių viešųjų vietų yra laisvos nuo tabako dūmų (12).
Reikėtų paminėti, kad tabakas yra vienintelis iš psichiką veikiančių narkotikų, kuris turi tiesiogiai neigiamą įtaką aplink rūkantįjį esantiems ţmonėms. Nerūkantis asmuo, būdamas prirūkytose patalpose arba tarp rūkančiųjų, įkvepia tabako dūmais uţteršto oro. Toks vadinamasis pasyvus rūkymas tolygus vienai - dviems surūkytoms cigaretėms per dieną.
Anot Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tabako vartojimas bet kokia forma (cigarečių, cigarų, pypkių rūkymas, tabako kramtymas), taipogi pasyvus (prievartinis rūkymas) yra ţalingi sveikatai, padidina riziką susirgti ir prieš laiką mirti nuo daugiau kaip 20 įvairių ligų. Rūkymas lemia iki 40 proc. mirčių nuo išeminės širdies ligos, 30 proc. mirčių nuo vėţio ir 70 - 80 proc. mirčių nuo lėtinio bronchito ir emfizemos; todėl tabako rūkymas yra svarbiausia išorinė ir išvengiama šių ligų prieţastis. Visos rūkymo sukeltos ligos sąlygoja 20 proc. bendro mirtingumo; Lietuvoje nuo jų per metus miršta daugiau kaip 7000 ţmonių (13).
Svarbiausia tabako veiklioji medţiaga nikotinas sukelia priklausomybę ir sąlygoja poreikį nuolat rūkyti ar kitaip vartoti tabaką ir tokiu būdu palaikyti reikiamą nikotino koncentraciją kraujyje. Neuromediatoriaus dopamino sukeltas poveikis skatina priklausomybę nuo tabako. Tabakas sukelia euforinę būseną, pasireiškiančią maloniu jauduliu, lengvumu, dvasiniu pakilimu; suaktyvėja protinė veikla, budrumas, dėmesio koncentracija.
Vartojant nikotiną organizme vyksta šie pakitimai:
Fiziniai: padaţnėja pulsas, padidėja kraujospūdis, sutrinka kraujotaka, greičiau vystosi aterosklerozė, išeminė širdies liga, gresia infarktas, tirštėja kraujas, todėl susidarę trombai gali uţkimšti rankų, kojų arterijas – vystosi galūnių gangrena. Rūkant cigaretes vargina sausas kosulys, dţiovinama ir dirginama plaučių, burnos ir bronchų gleivinė, pakinta uoslė, sumaţėja apetitas, pagelsta dantys.
Psichiniai: vargina galvos skausmai, bloga nuotaika, irzlumas, pykčio protrūkiai, nerimastingumas, nenugalimas noras parūkyti ( stipri priklausomybė) (14).
Nuo 1951 metų, kai R. Dolas ir A. B. Hilas paskelbė, kad sergamumas plaučiu vėţiu didėja dėl cigarečių rūkymo, įvairiose šalyse surinkta daug duomenų šia tema. Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad tarp plaučių, ryklės - gerklų, stemplės, šlapimo puslės, kasos vėţio ir tabako rūkymo yra stiprus ryšys. Tabako rūkymas daro maţiau įtakos skrandţio, inkstų, kepenų, nosies ertmės vėţio ir mieloidinės leukemijos atsiradimui. Sergamumas plaučių vėţiu priklauso nuo suvartojamo tabako kiekio (15).
Rūkymo problemą komplikuoja ir tai, kad rūkantieji kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Yra duomenų, kad rūkančiųjų šeimose didesnė vaikų navikų rizika. Manoma, kad taip yra dėl to, kad tabakas pakenkia spermatozoidus dar prieš apvaisinimą.
Pasyvaus rūkymo pavojai. Tyrimas, atliktas 2004 m. balandi ir paskelbtas British Medical Journal (16), akcentuoja didţiulį pasyvaus rūkymo pavojų. Anot autorių, suaugusiųjų, kurie gyvena su rūkančiaisiais, mirtingumas yra 15 proc. didesnis, (net jei jie patys ir nerūkė) nei suaugusiųjų, kurie gyvena aplinkoje, kurioje nerūkoma. Tų pačių metų geguţę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad pasyvus rūkymas sukelia plaučių vėţį net ţmonėms, kurie niekada nerūkė (4). Ši organizacija taip pat paţymėjo, kad ţmonės, gyvenantys su rūkanciaisiais 25 proc. daţniau suserga išemine širdies liga, nei tie, kurie nesusiduria su pasyviu rūkymu. Pasak VU Onkologijos instituto profesorės Laimos Griciūtės, pasyvus rūkymas ypač pavojingas vyrams: „Tyrimai rodo, kad rūkančių moterų vyrai plaučių vėţiu serga kur kas daţniau nei rūkančių vyrų ţmonos.“ Be to, tabako dūmai ypač veikia vaikus, kurie gyvendami su rūkančiais tėvais, daţniau serga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, bronchine astma. Būsimoms motinoms rūkant nėštumo metu daţniau gimsta neišnešioti kūdikiai, taip pat yra didesnė staigios kūdikių mirties sindromo tikimybė. Be viso to, nerūkantieji patiria nemalonų prirūkytos aplinkos poveikį, sukeliantį kosulį, galvos skausmą, sudirgusias akis, pykinimą, kvėpavimo problemas ir t.t. 2001 metais 15 Europos Sajungos valstybių-narių pasyvus rūkymas sukėlė nuo 50 000 iki 100 000 mirčių (17). Europos Bendrija aktyviai plėtoja nerūkymo politiką.
Britų atlikti tyrimai rodo, kad pasyvus rūkymas darbo vietose nulemia daugiau kaip dviejų tarnautojų mirtį per vieną dieną. PSO skelbia, kad pasyvus rūkymas sukelia plaučių vėţį net tiems ţmonėms, kurie niekada nerūkė. Eksperimentais nustatyta, kad pasyvus rūkymas pagreitina aterosklerozę, padidina tikimybę patirti infarktą. Pavyzdţiui, JAV kasmet dėl pasyvaus rūkymo miršta apie 40 tūkst. ţmonių, o iš viso dėl rūkymo kiekvienais metais palaidojama apie 400 tūkst. amerikiečių.
Statistika rodo, kad appie 70 proc. visų reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti; dauguma jų yra bent kartą bandę mesti, tačiau tik 1- 5 proc. bandţiusių savarankiškai mesti pavyko tapti
nerūkančiais (nerūkyti metus ir ilgiau). Todėl rūkantiesiems yra reikalinga dvejopa pagalba: vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti motyvaciją metimui, kitiems, jau norintiems ir pasiryţusiems mesti reikalinga įvairaus lygio medicininė ir psichologinė pagalba: gydytojo konsultacija, farmakologinis gydymas, psichoterapija, anoniminės grupės, pagalbos telefonai bei kiti metodai.
Atskirų pagalbos būdų efektyvumas labai skirtingas, nuo minimalaus (5% savarankiško metimo atveju) iki 50-70 % stiprios motyvacijos pacientų grupėse; geriausi rezultatai tikėtini kai prieinami visi poveikio būdai.
Paskaičiuota, kad tabako produktų vartojimo pasekmės (tabako sukeltų ligų gydymas, nedarbingumo ir invalidumo išlaidos, prarastas darbo laikas ir nepagaminta produkcija, rūkymo sukelti gaisrai, aplinkos teršimas ir kiti nuostoliai) yra labai nuostolingos ne tik pačiam asmeniui, jo šeimai bet ir valstybės biudţetui. Todėl plintantis tabako vartojimas tampa vis didesne problema, kurią reikia nedelsiant spręsti. Vienas svarbiausių mūsų valstybės prioritetų – rūpintis savo gyventojų sveikata. Tai pati didţiausia ir labiausiai atsiperkanti investicija, jau nekalbant apie tai, kad ţmogaus gyvybė yra iš viso neikainojama. Apsaugoti rūkantįjį nuo mirtino tabako poveikio įmanoma tik padedant jam mesti rūkyti, tačiau labai svarbu apginti ir nerūkančiųjų teisę gyventi sveikoje aplinkoje. Todėl kitame šio darbo skyriuje plačiau bus nagrinėjama nuteistųjų, esančių įkalinimo įstaigose, teisė į švarią, neprirūkytą aplinką.
1.2. Kauno tardymo izoliatoriaus veikla
Kauno TI yra biudţetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto asignavimų, skirtų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Tardymo izoliatorius vykdo šias programas:
Bausmių vykdymo sistemos veiklos uţtikrinimas. Tai pagrindinė įstaigos vykdoma programa. Programos tikslas - uţtikrinti laisvės atėmimo ir kitų teismo paskirtų bausmių (išskyrus turtinių teisių apribojimo bausmes) vykdymą, saugų įstaigos valdymą, nuteistųjų rengimą integruotis į visuomenę, jiems atlikus bausmę. Programos uţdavinys - sudaryti Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytas sąlygas bei laipsnišką jų gerinimą skirtoms bausmėms ir kardomajam kalinimui atlikti, uţtikrinti saugų įstaigos valdymą, nuteistųjų socialinę reabilitaciją. Programa yra ilgalaikė.
Nacionalinė narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija. Programos tikslas - stabdyti narkomanijos plitimą įstaigoje. Programos uţdavinys – sumaţinti suimtųjų ir nuteistųjų, priklausančių nuo narkotinių medţiagų vartojimo, skaičiaus augimo tempus ir apsunkinti narkotinių ir psichotropinių medţiagų patekimą į įstaigą. 2007 metais šiai programai vykdyti lėšų skirta nebuvo.
2007 metais Kauno TI daug dėmesio buvo skirta suimtųjų ir nuteistųjų švietimui. Suimtiesiems ir nuteistiesiems radijo kanalu transliuoti informaciniai pranešimai narkomanijos prevencijos, psichologijos, socialinio orientavimo, teisinio švietimo klausimais. Video kanalu kartą per savaitę buvo demonstruojami video filmai („Lengvabūdiška meilė“, „Vaistai“, „Baltas vėjas“, „Perţengę ribą“, „Auksinė adata“, „Narkomanai“, „Narkomanija kalėjime“ ir t.t ), išdalinti informaciniai leidiniai: „Nuo dieviškos palaimos iki pragariškos kančios“, „Verta ţinoti“ ir plakatai „Jei pradėsi vartoti narkotikus“. Paruošta anketa ir pravestas anoniminis anketavimas pagal klausimyną tarp naujai atvykusių suimtųjų ir nuteistųjų, siekiant išsiaiškinti iškylančias problemas ir poreikius įstaigoje adaptacijos metu.
Vadovaujantis Saviţudybių ir savęs ţalojimo laisvės atėmimo vietose prevencijos programa, patvirtinta Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2007 m. birţelio 12 d. įsakymu Nr. V-161, įstaigoje sudaryta Krizių įveikos komanda. Komanda parengė saviţudybių ir savęs ţalojimo prevencijos ir postvencijos taisykles, saviţudybių ir savęs ţalojimo prevencijos mokymo programos įstaigos personalui temų konspektus. Su asmenimis, kurie pagal programą priskiriami didelės rizikos grupei dėl savęs ţalojimo ar bandymo nusiţudyti, buvo dirbama individualiai. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos atmintinę dėl saviţudybių prevencijos parengtos metodinės rekomendacijos – atmintinės pareigūnams dėl suicidinio elgesio identifikavimo bei elgesio su krizę išgyvenančiu asmeniu. Pareigūnams, tiesiogiai dirbantiems su suimtaisiais, nuteistaisiais, išdalinti saviţudybių ir savęs ţalojimo prevencijos mokymo programos temų konspektai savarankiškam mokymuisi.
Kauno TI įrengimas ir dabartinė patalpų bei gyvenimo ir buities sąlygos jose atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos higienos normas, išskyrus reikalavimą vienam suimtajam skirti 5 kv. m. plotą, šį reikalavimą ne visada galima įgyvendinti. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro 2006 m. liepos 20 d. leidimą Kauno TI kamerose leista laikyti 239 suimtus asmenis, ūkio brigados gyvenamuosiuose kambariuose – 18 nuteistų asmenų. Planinis nuteistų ir suimtų asmenų skaičius 2007 metams 300.
Planinis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičius 2007 metams – 300 (2006 m. – 280) 2008 m. sausio 1 d. suimtųjų ir nuteistųjų skaičius buvo 287, (2006 m. – 279) iš jų - 21 nuteistųjų, paliktų dirbti ūkio darbus.
Asmenų, laikomų įstaigoje, skaičiaus kitimas 2007 metais 310 295 288 278 292 265 240 265 273 284 307 287 0 50 100 150 200 250 300 350 saus is vasa ris kova s balan dis gegu žė birže lis liepa rugpjū tis rugsė jis spali s lapkr itis gruo dis
1.2.1. Pav. Nuteistųjų (kalinamųjų), laikomų įstaigoje skaičiaus kitimas 2007 metais Laikomų suimtųjų ir nuteistųjų 2008 m. sausio 1 d. buvo – 287, iš jų:
- 174 suimtieji, laukiantys teismo sprendimo; - 113 nuteistieji;
- 12 moterų;
- 1 uţsienio pilietis.
Daugumą nuteistųjų Kauno TI sudaro nuteistieji, apeliacine tvarka apskundę pirmosios instancijos teismo nuosprendţius.
1.2.2. pav. Nuteistųjų (kalinamųjų) pasiskirstymas pagal amţių 2008-01-01
Nuteistųjų pasiskirstymas pagal amžių 2008-01-01
2 5 16 25 53 12 iki 21 metų nuo 21 iki 30 metų nuo 30 iki 40 metų nuo 40 iki 50 metų nuo 50 iki 60 metų vyresni kaip 60 metų
Kauno TI Psichologinės grupės ir Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojai įgyvendina darbo su suimtaisiais ir nuteistaisiais, turinčiais priklausomybę nuo narkotinių, psichotropinių medţiagų arba alkoholio programą, kurios tikslas narkomanijos ir alkoholizmo ţalos maţinimas ir narkotikų bei alkoholio vartojimo prevencija. Prevencinės narkomanijos ir alkoholizmo priemonės taikomos visiems Kauno TI esantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems. Programoje dalyvauja tik tie suimtieji ir nuteistieji, kurie išsako, jog yra priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių medţiagų arba alkoholio bei pareiškia norą šią problemą spręsti.
Kauno TI Sveikatos prieţiūros tarnyba uţtikrina ir teikia įstaigoje laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medţiagų, asmens sveikatos prieţiūros paslaugas pagal kompetenciją ir licencijuotų paslaugų sąrašą, taip pat teikia pagalbą abstinencijos atveju. Taikomas visiškos abstinencijos metodas, skiriamas simptominis medikamentinis gydymas. Yra parengta ir įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinta narkotinės abstinencijos gydymo klinikinė procedūra.
Plintanti narkomanija yra viena aktualiausių šių dienų Lietuvos problemų. Narkotinių medţiagų plitimą laisvės atėmimo vietose lemia įprotis vartoti narkotikus dar būnant laisvėje, reţimo neuţtikrinimas, nepakankamas nuteistųjų uţimtumas, vidinio ir išorinio pataisos įstaigų saugumo neuţtikrinimas. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys yra visuotinai pripaţinti didelės rizikos grupe narkotinių medţiagų vartojimo bei platinimo atţvilgiu.
Nuteistųjų, turinčių priklausomybę narkotinėms medžiagoms skaičiaus kitimas 2006 - 2007 metais
219 110
2006 m. 2007 m.
1.2.3. nuteistųjų (kalinamųjų), turinčių priklausomybę narkotinėms medţiagoms skaičiaus kitimas 2006-2007 metais
2007 metais daug dėmesio skirta suimtųjų ir nuteistųjų švietimui:
- video kanalu vieną kartą savaitėje buvo demonstruojami video filmai („Lengvabūdiška meilė“, „Vaistai“, „Baltas vėjas“, „Perţengę ribą“, „Auksinė adata“, „Narkomanai“, „Narkomanija kalėjime“ ir t. t );
- kartą per mėnesį vietiniu radijo ryšiu buvo transliuojamas „Europos Hitų Radijo“ išleistas kompaktinis diskas „Pasirink kelią be narkotikų“. Šiuos filmus ir radijo transliacijas suimtieji ir nuteistieji turėjo galimybę klausytis ir ţiūrėti savo kamerose.
- vietiniu radijo kanalu buvo skaitomi pranešimai apie narkotikų bei psichotropinių medţiagų vartojimo ţalą;
- kamerose buvo išdalinti informaciniai leidiniai: „Verta ţinoti“, „Narkomanija ir jos pasekmės“, „Nuo dieviškos palaimos iki pragariškos kančios...“. Leidiniuose pateikiama informacija apie narkotines medţiagas, alkoholį bei šių medţiagų keliamą pavojų ţmogaus organizmui, psichologines bei socialines problemas, apie narkotikų vartojimo sukeltas infekcines ligas;
- buvo teikiamos konsultacijos minėtais klausimais Sveikatos prieţiūros tarnyboje (18).
1.3. Nuteistųjų teisė į sveiką aplinką
Ţmogaus teisės gali būti suprantamos kaip asmens laisvės visuomenėje ir galimybės jas realizuoti. Ţmogaus teises reglamentuoja teisė ir kitos socialinės normos. Vienas pagrindinių ţmogaus teisių bruoţų – jų visuotinumas, universalumas, nedalumas, jos yra viena kitą sąlygojančios, remiasi ţmonių lygybės prieš įstatymus, lygiateisiškumo ir kitais principais. Ţmogaus teisės pripaţįstamos visiems asmenims nepriklausomai nuo jų individualių savybių.
Konstitucija įtvirtina besąlygišką pagarbą pagrindinėms ţmogaus teisėms ir laisvėms. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas pilietis savo teises gali ginti remdamasis konstitucija. Konstitucijos 18 straipsnis teigia, kad ţmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Taigi valstybė nėra Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių šaltinis. Priešingai, saugoti šias teises yra valstybės priedermė (19). Konstitucijoje ţmogaus teisės reglamentuojamos II skirsnyje „Ţmogus ir valstybė “, III skirsnyje „Visuomenė ir valstybė” ir IV skirsnyje „Tautos ūkis ir darbas”(20).
Teisė į sveiką aplinką yra viena svarbiausių ţmogaus teisių. Ją gina Jungtinių Tautų Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas. Šio pakto 112 straipsnis įpareigoja valstybes pripaţinti visų ţmonių teisę į fizinės ir psichinės sveikatos geriausią būklę. Tame pačiame straipsnyje (pastraipa 2, a ir b) paţymima, kad valstybės, įgyvendindamos nurodytą teisę, privalo taikyti visas priemones aplinkos būklei gerinti, diegti pramoninę higieną (21). Sanitarijos gydytojai
ir darbo saugos specialistai turi stebėti ir reikalauti, kad į aplinką nepatektų kenksmingų teršalų ir būtų diegiama jų valymo (22).
Tačiau ţmogus turi ne tik teisę į sveiką aplinką, bet ir pareigą daryti viską ir elgtis taip, kad aplinka būtų švari, o natūrali ekosistema – neniokojama. Vien valstybės institucijos, neremiamos piliečių iniciatyvos bei gyventojų suinteresuotumo aplinkos kokybe, nepasieks akivaizdţių aplinkosaugos laimėjimų. Uţteršta aplinka kenkia ne tik fizinei, bet ir dvasinei ţmogaus sveikatai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje deklaruojama teisė į sveikatos prieţiūrą. Straipsnis skelbia:
„Valstybė rūpinasi ţmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas ţmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių“(20).
Tabako kontrolės įstatyme aiškiai įvardytos tabako gaminių vartojimo ribos: draudţiama rūkyti visose švietimo įstaigose, sveikatos prieţiūros įstaigose ir jų teritorijose, interneto kavinėse bei klubuose, patalpose, kuriose vyksta sporto varţybos ir kiti renginiai. Tačiau akivaizdu, kad tabako kontrolės įstatymo daug kur nepaisoma.
Labiausiai šiuo metu pasaulyje ir Europoje paplitę mitai yra susiję su nekenksmingu rūkymo ar pasyvaus rūkymo poveikiu, su draudimais rūkyti viešose vietose – darbo vietose ir viešojo maitinimo, laisvalaikio praleidimo įstaigose. Teiginiai apie nekenksmingą pasyvaus rūkymo poveikį paneigiami moksliškai pagrįstais faktais. Pasak pasaulio mokslininkų, rūkymas ir pasyvus rūkymas, didindamas riziką susirgti plaučių vėţiu 20-30 proc., širdies-kraujagyslių ligomis – 25-30 proc., palaipsniui paţeidţia visą ţmogaus organizmą. Sunku paneigti faktą, kad tabako dūmai – 4000 chemikalų „kokteilis“, į kurio sudėtį įeina amoniakas (naudojamas balinimo priemonių ir tualetų valiklių gamyboje), formaldehydas (naudojamas mirusiųjų balzamavimui), arsenas (ţinomas kaip ţiurkių nuodai) ir cianido vandenilis (ţiauriausioms ţmonijos istorijoje egzekucijoms naudojamos dujos). PSO ekspertų teigimu, daugiau nei 700 mln. pasaulio vaikų yra nuolatiniai pasyvaus rūkymo įkaitai (23).
Ilgą laiką Lietuvoje buvo itin paţeidţiama nerūkančiųjų asmenų teisė į švarią aplinką. Rūkantieji vis dar piktinasi Seimo sprendimu nuo 2007 m. uţdrausti rūkyti restoranuose, kavinėse, klubuose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose. Rūkaliai įsitikinę, kad taip bus paţeistos jų teisės bei pradėtas rūkalių genocidas. Įvairiausiose diskusijose teisė rūkyti viešose vietose ginama taip įnirtingai, tarsi tai būtų viena svarbesnių konstitucinių teisių, vos ne Visuotinėje ţmogaus teisių deklaracijoje praţiopsota teisė.
Paţymėtina, kad pasyvus rūkymas yra net pavojingesnis uţ aktyvų, nes toksinių medţiagų koncentracija kvėpuojančiojo cigarečių dūmais organizme yra kur kas didesnė nei aktyviai rūkančiojo. Taip yra dėl to, kad rūkalių organizmų fermentų aktyvumas yra didesnis ir toksinės medţiagos neutralizuojamos greičiau. Kuo anksčiau pradedama pasyviai rūkyti, tuo stipriau paţeidţiama sveikata (11).
Ilgą laiką poţiūris į rūkymą nesikeičia. To prieţastimi galėtų būti, kaip sako porf. Griciūtė, kad rūkymas yra malonus: „Maţos nikotino dozės stimuliuoja smegenų ţievę, o didelės – atpalaiduoja, dėl to atsisakyti tabako nėra lengva. Tačiau mėgautis tuo yra praţūtinga, nes cigarečių dūmuose, kuriuose esama apie 4 tūkst. cheminių medţiagų, iš jų daugiau kaip 40 yra ţinomi kancerogenai, t. y. vėţį sukeliančios medţiagos.“ Šių medţiagų įkvepia tiek rūkantieji nuteistieji, tiek kartu su jais kalintys ar šalia jų esantys nuteistieji. Prirūkytų patalpų vėdinimas maţai ką tepadeda, susilpnėja tik tabako kvapas, bet cheminės dūmų medţiagos pašalinamos tik iš dalies. Be to, įkalinimo įstaigose langai yra maţi, tinkamos gyvenamų ir kitų bendrai naudojamų patalpų vėdinimo sąlygos nėra sudarytos. Būdami prirūkytoje aplinkoje nuteistieji, kaip ir visi kiti nerūkantieji, greičiau pajunta nuovargį, blogėja savijauta, tampa nedarbingais. Pasyvus rūkymas suerzina jautrių ir ligotų ţmonių akių bei kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, krūtinės anginos priepuolius, alerginės ligos paūmėjimą. Prirūkytoje arba blogai vėdinamoje patalpoje praleista valanda prilygsta vienai surūkytai cigaretei.
Tenka pastebėti, kad šalies gyventojams, tame tarpe ir nuteistiesiems, vis dar trūksta informacijos apie ţmogaus teises ir galimybes jas ginti. Įvairūs tyrimai rodo, kad didţioji dauguma asmenų, kurių teisės, jų nuomone, buvo paţeistos, niekur nesikreipė, ir daugelis to nepadarė, nes netikėjo, kad tai padės (17).
Nuteistųjų asmenų teisės yra itin paţeidţiamos. 2006 metais laisvės atėmimo įstaigose išryškėjusios problemos buvo reikalavimų neatitinkančios sąlygos – perpildytos įkalinimo įstaigos, rūkymo toleravimas gyvenamosiose patalpose. Neuţtikrinama įkalintų asmenų apsauga nuo kankinimo, neţmoniško ar ţeminančio elgesio jų atţvilgiu. Išryškėjo teisės į privataus gyvenimo gerbimą paţeidimo atvejai. Prie blogų įkalinimo sąlygų prisideda ir kai kurių įkalintų asmenų priverstinis pasyvus rūkymas gyvenamosiose patalpose.
Ţiniasklaida pranešė, kad į Nacionalinę tabako ir alkoholio kontrolės koaliciją kreipėsi kalintis asmuo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, prašydamas apsaugoti nuo pasyvaus rūkymo kameroje, kurioje be jo, dešimties kvadratinių metrų plote, buvo apgyvendinti dar penki nuteistieji (24).
Seimo kontrolierių įstaigos nuomone, priverstinis asmens pasyvus rūkymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai valstybės pareigai rūpintis ţmonių sveikata bei Europos Ţmogaus teisių teismo praktikai, teigiančiai, jog valstybė, neapsaugodama asmens nuo cigaretės dūmų, neįvykdo savo pareigos saugoti asmens sveikatą (25).
Kardomojo kalinimo įstatymas bei Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės nenumato įkalintų asmenų skirstymo į rūkančius ir nerūkančius, tačiau Tabako kontrolės įstatyme yra numatyta, kad rūkyti draudţiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais uţterštu oru (26).
Todėl, mano nuomone, nesant specialaus teisinio reguliavimo dėl tabako gaminių vartojimo laisvės atėmimo įstaigose, turėtų būti taikomos Tabako kontrolės įstatymo normos.
Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė, tyrusi Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kalinčio asmens skundą, jog jis yra priverstas gyventi vienoje kameroje su rūkančiais kalinamaisiais, nurodo, kad vis dėlto būtina teisiškai reglamentuoti šią problemą, rašoma Seimo kontrolierės pranešime spaudai (27).
Lietuvoje galiojantys bausmių vykdymo bei kardomojo kalinimo teisės aktai nenustato nuteistiesiems ir kalinamiesiems draudimo rūkyti laisvės atėmimo vietose, taip pat neįtvirtina izoliuoto rūkančių ir nerūkančių kalinamųjų laikymo. Todėl A.Radzevičiūtė kreipėsi į LR teisingumo ministrą P.Bagušką, siūlydama atitinkamuose teisės aktuose reglamentuoti tabako gaminių vartojimą laisvės atėmimo vietose.
„LR Konstitucijoje nurodyta, jog valstybė rūpinasi ţmonių sveikata. Ši nuostata suponuoja valstybės pareigą sudaryti prielaidas kiekvienam asmeniui įgyvendinti teisę stiprinti savo sveikatą. Valstybė, įgyvendindama konstitucines ţmonių sveikatos apsaugos garantijas, turi uţtikrinti tam tikrus asmens ir visuomenės sveikatos apsaugos ir prieţiūros standartus. Kartu LR Konstitucija nurodo, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, ţmogus privalo laikytis įstatymų, nevarţyti kitų ţmonių teisių ir laisvių, nustatytos ţmogaus elgesio ribos. Tai vienas esminių principų, kuris reiškia, kad ţmogaus teisėtas elgesys nėra neribotas ir absoliučiai laisvas“, - teigė A.Radzevičiūtė (27).
Seimo kontrolierė nurodė, jog Europos ţmogaus teisių teismas, nagrinėdamas įkalintų asmenų skundus, ne kartą yra pabrėţęs, jog valstybė turi uţtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepaţeistų jo ţmogiškojo orumo, ir, atsiţvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai uţtikrinama jo sveikata ir gerovė. Tirdamas kalinamojo skundą dėl laikymo vienoje kameroje su rūkančiais, Teismas savo sprendime išsakė nuomonę, kad valstybė, neapsaugodama pareiškėjo nuo cigaretės dūmų, neįvykdė savo pareigos saugoti pareiškėjo sveikatą.
1.4. Nuteistųjų rūkymo įpročiai
Siekdami susidaryti išsamų vaizdą apie pasyvaus rūkymo problemos aktualumą pataisos įstaigose, manome, kad pirmiausia svarbu išanalizuoti duomenis apie šio reiškinio paplitimą bendrojoje populiacijoje.
PSO duomenimis, pasaulyje vienas trečdalis gyventojų rūko (1,1 milijardas). Iš jų:(16) 47 proc. vyrų, 12 proc. moterų. Besivystančiose šalyse: 48 proc. vyrų, 7 proc. moterų. Išsivysčiusiose šalyse: 42 proc. vyrų, 24 proc. moterų.
2004 metų pabaigoje pirmą kartą Lietuvoje buvo atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas apie ţalingų įpročių paplitimą Lietuvoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad narkotikų bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc. Lietuvos gyventojų, tabaką yra rūkę 65,8 proc., o alkoholinius gėrimus per paskutinius 12 mėnesių yra vartoję 85 proc. Lietuvos gyventojų (28).
Tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo paplitimą šalyje, inicijavo Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Tabako rūkymas ir alkoholio vartojimas yra plačiai paplitę reiškiniai Lietuvoje. Niekada gyvenime nerūkė tik kas trečias Lietuvos gyventojas (32,8 proc.), alkoholinių gėrimų per paskutines 30 dienų nevartojo 32,2 proc. šalies gyventojų. Remiantis tyrimo duomenimis, galima daryti išvadą, kad rūkantys ir vartojantys alkoholinius gėrimus Lietuvos gyventojai yra labiau linkę pabandyti ir vartoti nelegalius narkotikus nei neturintys šių ţalingų įpročių. Daţniausiai alkoholį vartoja ir bent kartą gyvenime bet kokių nelegalių narkotikų yra bandę didţiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai.
Rūkymas yra plačiai paplitęs tarp gyventojų reiškinys: - rūkyti vidutiniškai pradedama 18 m.
- bent kartą gyvenime yra rūkę 65,8 proc.
- niekada gyvenime nerūkė kas trečias (32,8 proc.). Paplitimas pagal lytį:
- Moterys: rūkymas labiau paplitęs tarp jaunų (15 – 34 m.) moterų. Lietuvos gyventojai yra linkę atsikratyti įpročio rūkyti:
- tik 5,3 proc. rūko ir teigia niekada nebandę ir neketinantys mesti; - 11,2 proc. anksčiau rūkė, tačiau šiuo metu yra metę;
- 22,6 proc. mėgino mesti, tačiau vėliau vėl pradėjo rūkyti; - 6,3 proc. dar nemėgino mesti, tačiau norėtų tai padaryti.
Tyrimo metu vidutinio stiprumo fizinė priklausomybė nuo nikotino nustatyta 51,5 proc. tiriamųjų:
silpna priklausomybė – 45 proc.; stipri priklausomybė – 3,5 proc.
Specialios statistikos apie rūkančiųjų asmenų skaičių įkalinimo įstaigose nėra. Tokie duomenys yra ţinomi tik iš atliktų tyrimų (28). L.Narkauskaitės atlikto tyrimo duomenimis, rūkymas plačiai paplitęs visose Lietuvos įkalinimo įstaigose.
1. lentelė. Rūkymo paplitimas įkalinimo įstaigose (proc.)
ĮKALINIMO ĮSTAIGOS RŪKANČIŲ SKAIČIUS
Alyaus pataisos namai 82,9
Marijampolės pataisos namai 88,1
Vilniaus II pataisos namai 83,7
Pravieniškių pataisos namai 94,7
Pravieniškių I pataisos namai 83,5 Pravieniškių II pataisos namai 86,9
Panevėţio pataisos namai 82,1
Kauno nepilnamečių pataisos namai 78,3
2002-10-01 - 2005-12-14 atlikto tyrimo duomenimis iš 1300 apklaustųjų rūko 1109 (85,3 proc.) atsakiusiųjų. Minimalus pradėjimo rūkyti amţius yra 5 metai, maksimalus – 40 metų. Kuo jaunesnio amţiaus pradedama rūkyti, tuo daugiau cigarečių per dieną surūkoma. 94 (7,9 proc.) iš 1189 (91,5 proc.) atsakiusiųjų nuteistųjų mano, kad kasdienis rūkymas sveikatai nekenkia. 581 (48,9 proc.) - kenkia, 239 (20,1 proc.) - labai kenkia (28).
1.5. Pasyvaus rūkymo prevencijos priemonės laisvės atėmimo vietose
„Gausioje specialioje literatūroje, kurioje nagrinėjamos narkomanijos, psichoaktyviųjų medţiagų, tame tarpe ir rūkymo, kontrolės priemonės, kad ir kaip būtų keista, nerandame visuotinai priimto ir vienodo narkomanijos prevencijos apibrėţimo.“(29). Prevencija - (lot. praventio) išankstinis kelio uţkirtimas, uţbėgimas uţ akių.
Supratimas, kad rūkymas kenkia sveikatai ir asmeninės sveikatos problemos yra pagrindinis motyvas, skatinantis mesti rūkyti (30).
Rūkymo prevencija - tai informavimas apie psichotropinių medţiagų keliamą pavojų asmens sveikatai. Pasyvaus rūkymo prevencija laisvės atėmimo vietose - tai rūkymo plitimo laisvės atėmimo vietose ribojimo priemonė, kuria siekiama uţkirsti kelią rūkymui, nustatant ir pašalinant bendrąsias rūkymo plitimo šiose vietose prieţastis bei sąlygas, taip pat individualiai veikiant nuteistuosius (suimtuosius), kurie linkę vartoti psichotropines medţiagas, daryti su tuo susijusius teisės paţeidimus ar ateityje gali tapti priklausomais nuo psichotropinių medţiagų (31).
Išskiriamos šios prevencijos rūšys:
1. Pirminė prevencija - tai būdas pamėginti priversti ţmones nevartoti rūkalų, apsaugoti dar nepradėjusius, sumaţinti naujų vartotojų gausėjimą: diegiama sveikos gyvensenos samprata, ugdomas atsparumas neigiamiems reiškiniams iki susiduriant su jais;
2. Antrinė prevencija - sumaţinti rūkalų vartojimo pasekmes, keisti rizikingą elgseną, kuo anksčiau piktnaudţiavimą diagnozuoti ir gydyti, formuojant neigiamą nuostatą narkotinėms ir psichotropinėms medţiagoms bei uţtikrinant saugesnį jų vartojimą; 3. Tretinė prevencija - tai priklausomybės nuo rūkalų gydymas palengvinantis
vartojančiųjų ligos simptomus, išvengiant tolesnių pasekmių, graţinant į visuomenę asmenis, nukentėjusius nuo šių padarinių, tarsi atkryčio prevencija arba ligos, kuri pasireiškia klinikiniais simptomais ar elgsenos sutrikimais (32).
Pirminė prevencija skirstoma į tris klases: 1. bendrąją (angl. universal), 2. atrankinę (angl. selective) ir 3. tikslinę (angl. indicated).
Bendroji prevencija yra taikoma jaunų ţmonių grupėms ir orientuota visiems gyventojams, siekiant uţkirsti kelią psichotropinių medţiagų vartojimui; susijusi su ţiniomis apie rūkymo ţalą, neigiamų nuostatų ir gyvensenos įgūdţių ugdymui.
Atrankinė prevencija taikoma paţeidţiamiems asmenims ar jų grupėms dar neturintiems narkotikų ir psichotropinių medţiagų vartojimo patirties, kurie priskirti rizikos grupei ir gali pradėti rūkyti.Pagrindinis tikslas yra sustiprinti sveikos gyvensenos įgūdţius ir sumaţinti rūkymą ateityje.
Tikslinė prevencija taikoma tiems, kuriems būdingas probleminis elgesys dėl rūkalų vartojimo, tačiau dar neturintiems priklausomybės poţymių, reikalaujančio specializuoto gydymo. Pagrindiniai uţdaviniai yra anksti nustatyti vartojančius asmenis, motyvuoti taip nesielgti, teikti reikiamą pagalbą.
Sprendţiant pasyvaus rūkymo problemas, prioritetai turi būti teikiami bendradarbiavimui visuomenės sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo, teisingumo ir vidaus reikalų srityse, taip pat bendradarbiavimui su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. Tai atspindi horizontalų šios problemos sprendimo pobūdį. Būtina parengti ir nuosekliai įgyvendinti prevencines priemones, orientuotas į rizikos grupes. Numatomos priemonės turi apimti ne tik rūkalų vartojimą, bet ir rizikingą elgesį, kitų priklausomybę sukeliančių medţiagų prevenciją (33).
Manytume, kad prevencija turi būti suprantama kaip įvairių sričių veikla, apimanti visą visuomenę, skatinanti institucijų bendradarbiavimą, bendrų strategijų bei projektų kūrimą ir įgyvendinimą, įvairių sektorių specialistų mokymą.
Rūkymo, pasyvaus rūkymo prevencijos vykdymą pataisos įstaigose reglamentuoja eilė teisės aktų. Juos galime suskirstyti ne tik į tarptautinius, Europos Sąjungos ar nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, bet ir sąlyginai į tuos teisės aktus, kurie reglamentuoja prevencijos vykdymą bendrąja prasme, kurie taikytini ir pataisos įstaigoms, bet ir specialiuosius teisės aktus, kurių taikymas yra nukreiptas būtent į rūkymo prevencijos vykdymą būtent pataisos įstaigose. Tai yra visai logiška, nes nors prevencijos vykdymas laisvės atėmimo vietose turi panašumų su prevencijos vykdymu kitose bendruomenėse, vis tik turi ir ypatumų.
Taigi dabar trumpai aptarsime minėtus teisės aktus rūkymo prevencijos srityje.
Paminėtini svarbiausi tarptautiniai susitarimai kovoje su narkotikais ir psichotropinėmis medţiagomis, prie kurių Lietuva yra prisijungusi – tai :
1961 m. JTO Bendroji narkotinių medžiagų konvencija, „kodifikavusi daugelį buvusių sutarčių“(27), kuri Lietuvos Respublikai įsigaliojo 1994 m. kovo 30 d. (Ţin., 2001, Nr. 51 - 1768). Šios konvencijos preambulėje išreikštas Konvencijos Šalių susirūpinimas ţmonijos sveikata ir gerove, taip pat savo pareigos uţkirsti kelią narkomanijai ir kovoti su ja suvokimas. Konvencijos 38 straipsnyje nustatyta, kad Šalys skiria ypatingą dėmesį ir imasi visų įmanomų priemonių, skirtų uţkirsti kelią piktnaudţiavimui narkotinėmis ir psichotropinėmis medţiagomis, koordinuoja savo pastangas siekdamos šių tikslų.
Įtvirtintos kovos su neteisėta apyvarta priemonės. Nustatyta, kad tais atvejais, kai su narkotikais 1971 m. JTO Konvencijoje dėl psichotropinių medžiagų (Ţin., 2001, Nr. 50 – 1743), kuri Lietuvos Respublikai įsigaliojo 1994 m. geguţės 29 d., piktnaudţiavimas psichotropinėmis medţiagomis, įvertintas, kaip labai pavojingas ţmonių sveikatai, todėl Šalys įsipareigoja imtis priemonių uţkirsti kelią piktnaudţiavimui šiomis medţiagomis bei su tuo susijusiai neteisėtai psichotropinių medţiagų apyvartai. Numatyta, kad, kai naujos psichoptropinės medţiagos tampa plačiai naudojamos ne medicinos rinkoje, jos gali būti kontroliuojamos tarptautiniu mastu, įtraukiant į Psichotropinių medţiagų konvencijų sąrašus.
1988 m. JTO Konvencijos Dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvartos prieš neteisėtą prekybą narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis (Ţin., 1998, Nr. 38 - 1004) tikslas - padėti Šalims bendradarbiauti efektyviau sprendţiant įvairias problemas, susijusias su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medţiagų apyvarta tarptautiniu mastu. Norint pasiekti ši tikslą, šalys privalo: bendradarbiauti ir teikti visokeriopą teisinę pagalbą; numatyti vienodą nusikaltimų klasifikaciją bei atsakomybę uţ jų padarymą. Psichotropinės medţiagos „keliauja“ per daugelį valstybių ir kerta nemaţai valstybinių sienų, kol pasiekia galutinį vartotoją. Tad, jei bent viena valstybė nesiims reikiamų priemonių, tai kitų šalių dedamos pastangos neduos gerų rezultatų. Be to, siekiama derinti veiksmus įvairiose srityse, sankcijų grieţtinimą jungiant su prieţasčių šalinimu (ypač socialinių sąlygų gerinimu) (34).
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Ţin., 1997, Nr. 2-16) priedėlyje „Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“ kaip vienas iš pagrindinių nacionalinio saugumo objektų įvardijama - visuomenės sveikata. Valstybė įpareigojama sutelkti jėgas ryţtingai ir veiksmingaikovai su narkomanija, o vykdant sveikatos politiką uţtikrinti ligų prevenciją, ypatingą dėmesį skiriant priklausomybės ligų profilaktikai.
1996 m. birţelio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Ţin., 1996, 66-1572; 1998, Nr. 109-2995) 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta uţdarųjų biudţetinių įstaigų steigimo asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, asmens sveikatos prieţiūrai galimybė.
2005–2008 m. priklausomybės ligų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-182 (Ţin., 2005, Nr. 43-1380), siekiama stiprinti psichikos sveikatą, gerinti medicinos paslaugų prieinamumą ir kokybę asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, maţinti jų socialinę atskirtį, gerinti šių pacientų reabilitaciją ir integraciją į bendruomenę.
Taip pat paminėtinas Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 5 d. įsakymas „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pasikeitimo informacija apie naujų psichoaktyvių medžiagų atsiradimą tvarkos aprašo, patvirtinto Narkotikų kontrolės departamento direktorius 2005 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1.2-2 (Ţin., 2005, Nr. 9-318), tikslas – uţtikrinti greitą pasikeitimą informacija apie naujų psichoaktyvių medţiagų atsiradimą ir jų rizikos įvertinimą, siekiant uţkirsti kelią piktnaudţiavimui šiomis medţiagomis bei pritaikyti kontrolės priemones Lietuvos Respublikoje. Paminėtina, kad Kalėjimų departamentas dalyvauja šios informacijos pasikeitime.
Alkoholio, tabako, ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Ţin., 2006, Nr. 33-1197), siekiama uţtikrinti bendrosios (pirminės) prevencinės veiklos veiksmingumą.
Norėdamos sustiprinti kovą su rūkymu ir šioje srityje pasiekti teigiamų poslinkių, šalys narės, dalyvavusios PSO surengtoje Europos ministrų konferencijoje „Uţ Europą be tabako“ (Varšuva, 2002 m. vasario 18-19 d.), įsipareigojo sukurti (ETKS) ir pareiškė tvirtą norą visapusiškai remti Tabako kontrolės konvenciją (35). ETKS grindţiama pagrindiniais principais, išdėstytais Varšuvos deklaracijoje „Uţ Europą be tabako“, trijų nuoseklių Europos veiksmų planų (1987 –2001 m.) vertinimo patirtimi bei tabako kontrolės politikos vykdymo, plėtros ir vertinimo (nacionaliniu, regioniniu bei tarptautiniu lygiu) duomenimis. Šio dokumento struktūra ir turinys atitinka strateginį metodą, išdėstytą Tabako kontrolės konvencijoje.
Pagrindinis ETKS tikslas – uţtikrinti realų bei pagrįstą ţmonių, nepradėjusių rūkyti arba atsisakiusių šio ţalingo įpročio, skaičiaus didėjimą, kuris padvigubintų vidutinį rūkymo paplitimo regione maţėjimo rodiklį, šiuo metu siekiantį apie 1 procentą, ir uţtikrintų piliečių teisę į aplinką, laisvą nuo tabako dūmų (25).
Europos šalių patirtis leidţia grupuoti tabako kontrolės strategijas pagal jų visapusiškumą, progresyvumą, tęstinumą bei efektyvumą, taip pat pagal poveikį rūkymo paplitimo rodikliams ir pasyviajam rūkymui. Pagal šiuos kriterijus tabako kontrolės politikos būdus galima skirstyti į šiuos:
• būdas, kuriuo iš esmės nesumaţinamas tabako vartojimas bei pasyvusis rūkymas; • tarpinis būdas;
• būdas, leidţiantis iš esmės sumaţinti tabako vartojimą bei pasyvųjį rūkymą.
Būdas, kuriuo iš esmės nesumažinamas tabako vartojimas bei pasyvusis rūkymas. Šis būdas apima įvairias priemones, kuriomis siekiama uţdrausti ar apriboti tabako gaminių vartojimą, pavyzdţiui, draudţiama rūkyti viešosiose vietose, organizuojamos informacinės kampanijos, dalyvaujant medicinos profesionalams. Tačiau efektyvesnės strateginės priemonės (mokesčių uţ
tabako gaminius didinimas, tabako reklamos draudimas) netaikomos, todėl tabako gaminių kainos išlieka ţemos, be to, jie tiesiogiai ir netiesiogiai reklamuojami. Šiomis aplinkybėmis įstatymų leidybai ir mokesčių politikai daug įtakos turi ţemės ūkio bei ekonomikos problemos bei nuolat kintantys tarptautinės tabako pramonės interesai. Tokiu būdu negalima iš esmės sumaţinti tabako vartojimo. Rūkymas tebėra plačiai paplitęs tarp skirtingos socialinės padėties vyrų ir sparčiai plintantis tarp jaunimo bei moterų, nepaisant to, kad daugybė suaugusiųjų nerūko ir vis labiau palaiko tabako kontrolės iniciatyvas bei programas. Tam, kad šis būdas taptų veiksmingas, trūksta ne visuomenės paramos, o politinės valios. Svarbiausia tabako kontrolės strategijos uţduotis šalims, priklausančioms taikančiųjų šį būdą kategorijai, yra įtraukti Tabako kontrolės strategiją į pagrindinių visuomenės sveikatos politikos klausimų sąrašą. Tokiai politinės valios išraiškai būtina tarptautinės kovos su rūkymu parama (36).
Tarpinis būdas. Šis būdas apima tabako gaminių reklamos draudimą, laisvos nuo tabako dūmų aplinkos kūrimo iniciatyvos stiprinimą, kovos su rūkymu kampanijų organizavimą ţiniasklaidos priemonėmis, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų įtraukimą į veiklą. Toks būdas keičia įsišaknijusį visuomenės poţiūrį į įprastines elgesio normas, griaudamas mitus apie rūkymo patrauklumą ir gerindamas ţinias apie tiesioginę bei netiesioginę rūkymo ţalą sveikatai. Tai lemia maţėjantį rūkymo plitimą tarp nereguliariai rūkančių bei aukštesnio išsilavinimo, labiau apsišvietusių visuomenės sveikatos srityje ţmonių. Jaunimo rūkymas ir toliau didėja. Prioritetinės tabako kontrolės strategijos uţduotys šalims, priklausančioms taikančiųjų šį būdą kategorijai, yra vykdomų priemonių rėmimas bei stiprinimas, nuolatinis mokesčių uţ tabako gaminius didinimas remiantis visuomenės sveikatos apsaugos principais. Politikos, atitinkančios moterų, jaunimo bei ţemo socialinio ir ekonominio statuso gyventojų grupių interesus, kūrimas turi remtis nuolatiniu jų poţiūrio į rūkymą vertinimu pagal tarptautinius standartus (36).
Būdas, kuriuo iš esmės sumažinamas tabako gaminių vartojimas bei pasyvusis rūkymas. Šis būdas grindţiamas kompleksinėmis priemonėmis bei daugiasektorinėmis strategijomis, apimančiomis mokesčių politiką, kuri atlieka ne tik valstybės pajamų didinimo, bet ir rūkymo plitimo maţinimo funkciją. Šiomis aplinkybėmis tabako pramonės taktika siekiama trikdyti visuomenės paramą kovai su rūkymu, ypač grieţtos mokesčių uţ tabako gaminius politikos ir pastangų kurti laisvą nuo tabako dūmų aplinką atţvilgiu. Šalyse, priklausančiose taikančiųjų minėtą būdą kategorijai, gerokai maţiau rūkančių vyrų, rūkymo plitimas tarp jaunimo nedidėja, o tarp moterų šiek tiek maţėja; gerokai maţesnis vyrų mirtingumas nuo ligų, susijusių su tabako vartojimu – trachėjos, bronchų bei plaučių vėţio. Ţemo socialinio statuso ţmonės vis dar rūko daugiau uţ priklausančius aukštesnėms socialinėms ir ekonominėms grupėms. Prioritetinė uţduotis taikančių šį
būdą šalių grupei – siekti tolesnės paţangos, ypač mokesčių uţ tabako gaminius didinimo srityje, bei parengti naujas strategijas, padedančias norinčiam mesti rūkyti jaunimui bei ţemo socialinio ir ekonominio statuso ţmonėms. Itin svarbu plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, labiausiai mokesčių politikos koordinavimo, kovos su tabako gaminių kontrabanda ir tarpvalstybine reklama, tabako produktų paklausos ir pasiūlos reguliavimo bei tabakovartojimo ir jo sukeliamų problemų stebėjimo (monitoringo), taip pat kovos su tabako pramonės taktinėmis gudrybėmis srityse (36).
Duomenys apie pasyviojo rūkymo ţalą sveikatai rodo, jog būtina nustatyti grieţtesnes taisykles bei leisti įstatymus nerūkančiųjų, ypač vaikų sveikatos apsaugai gerinti ir tabako vartojimui bei jo plitimui maţinti. Įstatymai daro įtaką visuomenės poţiūriui į įprastines socialinės elgsenos normas bei į dirbtinai kuriamą tabako vartojimo kultą. Stipri visuomenės parama teisinei pozicijai viso regiono mastu gali pakeisti jau galiojančius tabako kontrolės įstatymus bei kitas drausminamąsias priemones.
Tam reikalingi šie nacionalinės strategijos veiksmai:
įstatymais įteisinti visų viešųjų vietų, įskaitant visuomeninį transportą bei darbo vietas, apsaugą nuo tabako dūmų;
uţdrausti rūkyti vaikų iki 18 metų mokymo bei ugdymo įstaigose bei jų teritorijose ir drausti įrengti rūkomąsias vietas kitų mokymo bei ugdymo įstaigų patalpose;
uţdrausti rūkyti visose medicinos įstaigose bei jų teritorijose;
uţdrausti rūkyti patalpose ir atvirame ore vykstančiuose masiniuose renginiuose; uţdrausti rūkyti arba grieţtai apriboti rūkymą restoranuose ir baruose, siekiant
apsaugoti jų savininkų, personalo bei lankytojų sveikatą;
ginti nerūkančiųjų bei rūkančiųjų, ypač dirbančių patalpose, kuriose rūkoma, teises vertinant pasyvųjį rūkymą kaip procesą, kurio metu išskiriamos kancerogeninės medţiagos, ir siekiant kuo greičiau uţdrausti rūkyti darbo vietose.
Narkotinių ir psichotropinių medţiagų vartojimo prevencijos tarp suimtųjų ir nuteistųjų tikslai:
suteikti reikiamų ţinių;
formuoti brandţias vertybines nuostatas, t.y. savigarbą, pasitikėjimą savimi bei pagarbą kitiems, atsakomybę uţ savo veiksmus ir poelgius, savitvardą, rūpestį kitais, tvirtą charakterį, teisingumą ir sąţiningumą;
formuoti gyvenimo įgūdţius: sprendimų darymą, problemų sprendimą, kūrybinį, kritinį mąstymą, bendravimą, savęs paţinimą, artimo atjautą, emocijų valdymą, stresų įveikimą bei sveikos gyvensenos poreikį (37).
