Tyrimas vyko 2017 metų balandžio – birželio mėnesiais. Dalyvavo 40 žmonių, sergančių išsėtine skleroze ir gyvenančių Kaune, iš kurių 47,5 proc. (n = 19) tiriamųjų sudarė vyrai ir 52,5 proc. (n = 21) – moterys. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 27 metų iki 68 metų, vidurkis 49,53 ± 10,65 metų. Tyrimo tikslas: nustatyti sergančiųjų išsėtine skleroze rankų koordinacijos ir smulkiosios motorikos sutrikimų įtaka kasdieninei ir darbinei veiklai bei šių sutrikimų korekcijos poveikį, taikant ergoterapiją. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes po 20 asmenų, sergančių išsėtine skleroze. Pirmosios grupės tiriamiesiems taikyta po 10 individualių ergoterapijos užsiėmimų. Antroji grupė buvo kontrolinė.
Mokslininkų teigimu, sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo trukmė nežymiai skiriasi nuo sveikų asmenų. Tyrimas parodė, kad daugiau buvo tiriamųjų, kurie serga išsėtine skleroze nuo 5 iki 10 metų. Literatūroje teigiama, kad įtakos ligos atsiradimui ir vystymuisi turi išsilavinimas. Mūsų tyrime, pirmoje grupėje, 9 iš 20 tiriamųjų, o antroje – 11 iš 20 tiriamųjų, turėjo aukštąjį išsilavinimą. Žinoma, kad išsėtinės sklerozės atsiradimui įtakos turi genetiniai veiksniai, susiję su imuninėmis funkcijomis ir aktyvumu. Nustatyta, kad 15 iš 20 tiriamųjų savo šeimose turi sergančius IS. Liga nustatoma pagal pirmuosius požymius. Tyrime pastebėta, kad pirmoje grupėje pagrindinis pirmasis ligos požymis buvo galūnių nusilpimas, o antroje – pablogėjęs regėjimas. Tiriamųjų klausėme apie jų darbo trukmę ir pobūdį. Pastebėjome, kad pirmoje grupėje dirba net 50 proc. tiriamųjų, iš kurių 40 proc. darbe praleidžia pilną dieną. Protinį darbą dirba 40 proc., o fizinį – 60 proc. Antroje grupėje dirba 70 proc. tiriamųjų, iš kurių pilną ir pusę darbo dienos pasidalina po 35 proc. tiriamųjų. 57,1 proc. iš antrosios grupės, dirba protinį darbą ir 42,9 proc. – fizinį darbą. Sergantiems išsėtine skleroze, dažnai kyla problemos apsitarnavimo srityje, todėl domėjomės, ar tiriamieji gyvena vieni ar su šeimos nariais. Išsiaiškinome, kad pirmoje grupėje 13 iš 20 tiriamųjų gyvena su šeimos nariais, o antroje – 10 iš 20 tiriamųjų. Vienas iš svarbiausių aspektų išsėtinės sklerozės atveju yra jos tipas. Nustatėme, kad 40 proc. tiriamųjų iš pirmosios grupės turėjo remituojantį-recidyvuojantį tipą, o antroje grupėje 35 proc. tiriamųjų vyravo antrinis progresuojantis tipas. Dažnai, sergantiems išsėtine skleroze, jaučiamas skausmas: atliekant užduotis arba ramybės metu. Nustatėme, kad mūsų tyrime, pirmosios grupės skausmo vidurkis buvo 4,5 ± 1,906, o antrosios grupės – 4,35 ± 2,033. Literatūroje teigiama, kad kiekvienam sergančiajam IS, reikalinga reabilitacija, o ypač ergoterapijos užsiėmimai, padedantys tikslinga veikla gerinti sergančiųjų gyvenimą. Klausėme tiriamųjų ar jiems buvo taikoma ergoterapija ir kiek kartų per savaitę. Išsiaiškinome, kad pirmoje grupėje, ergoterapijos užsiėmimus turėjo net 90 proc. tiriamųjų, o antroje – 85 proc. Ir pirmoje (50 proc. tiriamųjų) ir antroje (52,9 proc. tiriamųjų) grupėje, dažniausiai užsiėmimai vykdavo 3-4 k./sav.
Norėdami sužinoti tiriamųjų rankų motorinius įgūdžius, pateikėme jiems riešo judesių vertinimo, pacientų atžvilgiu, testą (angl. Patient rated wrist evaluation – PRWE), kuriame vertinamos funkcijos, apimančios kasdieninę, darbinę ir laisvalaikio veiklas bei skausmas ramybės metu ir atliekant veiksmus. Rezultatus vertinome tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Nustatyta, kad pirmoje grupėje, prieš ergoterapijos užsiėmimus bendras balas svyravo nuo 17 iki 77 balų iš 100 galimų, o vidurkis buvo 42,55 ± 14,23 balai. Po ergoterapijos užsiėmimų, bendras balas svyravo jau tik nuo 14 iki 63, o vidurkis buvo 34,05 ± 13,66 balai. Tarp pirmosios grupės rezultatų prieš ergoterapijos užsiėmimus ir po jų, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Antroje grupėje, tyrimo pradžioje, rezultatai buvo šiek tiek geresni nei pirmosios grupės, nes bendras balas svyravo nuo 18 iki 61 iš 100 galimų, o vidurkis buvo 36,30 ± 12,59 balai, tačiau tyrimo pabaigoje rezultatai pakito nežymiai, vidurkis buvo 36,45 ± 11,92 balai. Mokslininkai padarė išvadą, kad funkciniai rankos sutrikimai priklauso nuo rankos ir pirštų stiprumo bei miklumo ir tikslumo, o ergoterapijos užsiėmimai padeda sumažinti sutrikimų padarytą įtaką funkcijoms. Todėl ir mūsų tyrime matoma, kad pirmosios grupės tiriamiesiems, ergoterapijos užsiėmimai turėjo teigiamą įtaką. Kadangi antrajai grupei ergoterapijos užsiėmimai nebuvo taikyti ir kitų užsiėmimų jie nelankė, pagerėjimo nepastebėta.
Vertinant smulkiosios motorikos sutrikimų įtaką kasdieninei ir darbinei veiklai, nustatyta, kad pirmoje grupėje, ergoterapijos užsiėmimai padėjo sumažinti sutrikimų įtaką ir pagerinti rezultatus: savipriežiūros srityje pagerėjo 13 iš 20 tiriamųjų, namų priežiūros – 8 iš 20 tiriamųjų, darbinės veiklos – 15 iš 20 tiriamųjų ir laisvalaikio srityje – 17 iš 20 tiriamųjų. Įvertinus rezultatus pirmoje grupėje prieš ergoterapiją ir po jos užsiėmimų, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Antrosios grupės tiriamiesiems statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05), lyginant rezultatus tyrimo pradžioje ir pabaigoje, nustatytas tik savipriežiūros srityje, kurioje matomas pagerėjimas 11 iš 20 tiriamųjų.
Lyginome modifikuotos Ashworth spazmiškumo skalės rezultatus abejose tiriamųjų grupėse ir pastebėjome, kad pirmoje grupėje rezultatų vidurkis – 1,75 ± 1,55 balo, buvo aukštesnis nei antroje grupėje – 0,95 ± 1,09 balo. Pirmosios grupės balai svyravo nuo 0 iki 4 balų, o antrosios – 0-3 balų. Liublianos mokslininkų atliktas tyrimas [59] parodė, kad vertinant modifikuota Ashworth skale, sportinio laipiojimo ir jogos pratimai neturėjo įtakos tam tikroms raumenų grupėms, tačiau įvertinus mūsų tiriamuosius, pastebėta, kad veiksmingi buvo ergoterapijos užsiėmimai, kadangi pagerėjo 13 iš 20 pirmosios grupės tiriamųjų. Antroje grupėje rezultatų pagerėjimas nepastebėtas.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius atliktas tyrimas teigia, kad rankų funkciją galima įvertinti naudojant įvairių funkcinių užduočių kinetinę analizę. Viena iš jų, skirta įvertinti manipuliavimą su fiksuotu ir laisvai judančiu objektais, yra koordinacija [60].
Įvertinę išsėtine skleroze sergančius tiriamuosius, pagal koordinacijos mėginių rezultatus, pastebėjome, kad pirmoje grupėje ergoterapijos užsiėmimai buvo efektyvūs 19 iš 20 pirmosios grupės tiriamųjų (Z=-4,185; p=0,001). Lyginant pirmosios grupės rezultatus prieš ir po ergoterapijos, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Antrosios grupės rezultatai statistiškai reikšmingai nepasiskirstė (p>0,05).
Išanalizavus rankų funkcijų įvertinimus pagal lytį, pastebima, kad pirmoje grupėje, geresni smulkiosios motorikos rezultatai yra moterų (40,91 ± 12,67), o ne vyrų (44,56 ± 16,50). Palyginus rezultatus pagal lytį, pirmoje grupėje, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Antroje grupėje, taip pat geresni rezultatai buvo moterų (33,20 ± 8,36), o ne vyrų (39,40 ± 15,62). Analizuojant rezultatus pagal lytį, kaip pasiskirstę atskirose grupėse, paaiškėjo, kad pirmoje grupėje, moterims geriausiai sekasi atlikti darbinę veiklą, o vyrams – savipriežiūra ir laisvalaikio veikla. Antroje grupėje, moterų rezultatai buvo geresni savipriežiūros ir darbinės veiklos srityse, o vyrų – darbinėje veikloje. Palyginus atskirų grupių rezultatus pagal lytį, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Analizavome modifikuotos Ashworth skalės rezultatus pagal lytį ir nustatėme, kad pirmoje grupėje, geresni rezultatai buvo vyrų. Įvertinus balus pagal lytį pirmoje grupėje, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Antroje grupėje geresnis balas buvo moterų, tačiau rezultatuose tarp lyčių, statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (p>0,05). Lyginant koordinacijos mėginių rezultatus pagal lytį, nustatyta, kad pirmoje grupėje, po ergoterapijos pagerėjo 9 iš 9 vyrų ir 10 iš 11 moterų bei nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių (p<0,05). Antroje grupėje pagerėjo tik 2 iš 10 vyrų.
Vertinant sergančiųjų išsėtine skleroze rankų funkcijų rezultatus pagal amžių, pastebėjome, kad pirmoje grupėje, geriausi rezultatai buvo 25-40 metų amžiaus grupėje esantiems tiriamiesiems, po ergoterapijos pagerėjo 6 iš 9 tiriamųjų. Antroje grupėje geriausias balas buvo 57-72 metų amžiaus grupėje, tačiau tyrimo pabaigoje pagerėjo tik 1 iš 7 tiriamųjų iš šios amžiaus grupės. Įvertinus smulkiosios motorikos rezultatus pagal amžių abejose tiriamųjų grupėse, statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tik pirmoje grupėje, visose amžiaus grupėse (p<0,05). Lyginant modifikuotos Ashworth skalės rezultatus, pirmoje grupėje geriausi balai buvo 25-40 metų amžiaus grupėje, o antroje – 41-56 metų amžiaus grupėje. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas visose trijose amžiaus grupėse, pirmoje grupėje (p<0,05). Koordinacijos mėginių rezultatai, pirmoje grupėje, geriausi buvo 41-56 m. amžiaus grupėje, o po ergoterapijos užsiėmimų pagerėjo visiems pirmosios grupės tiriamiesiems. Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas pirmoje grupėje, visose trijose amžiaus grupėse (p<0,05). Antroje grupėje geresni rezultatai buvo taip pat vidurinio amžiaus grupėje, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta. Visi rankų funkcijų rezultatai geresni jauniausio arba vidurinio amžiaus grupėje, kadangi ši liga yra progresuojanti ir vėlesniame amžiuje iškyla didesnės problemos bei išryškėja sutrikimai.
Analizuojant tiriamųjų rankų funkcijų rezultatus pagal ligos trukmę, pastebėjome, kad pirmoje grupėje, geresni rezultatai buvo tiems, kurie išsėtine skleroze serga daugiau nei 10 metų. Po ergoterapijos, pirmoje grupėje nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp rezultatų pagal ligos trukmę. Antroje grupėje, taip pat geriausi rezultatai buvo sergantiems daugiau nei 10 metų. Vertinant modifikuotos Ashworth skalės ir koordinacijos mėginių rezultatus pagal ligos trukmę, pirmoje grupėje geriausi rezultatai vyravo sergantiems nuo 5 iki 10 metų. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas abiejų testų rezultatuose (p<0,05). Antroje grupėje geresni rezultatai buvo sergantiems 5-10 metų, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).
Išanalizavus rankų funkcijų įvertinimo rezultatus pagal išsilavinimą, nustatėme, kad ir pirmoje ir antroje tiriamųjų grupėje geresnius rezultatus turėjo tiriamieji su aukštuoju išsilavinimu. Įvertinus pirmosios grupės rezultatus pagal išsilavinimą, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05), tačiau antrosios grupės rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi. Palyginę Ashworth skalės ir koordinacijos mėginių rezultatus pagal išsilavinimą, statistiškai reikšmingą skirtumą (p<0,05) pastebėjome pirmoje grupėje, abiejų testų rezultatuose ir antroje grupėje, koordinacijos mėginių rezultatuose.
Vertinome rankų funkcijų rezultatus pagal skausmą. Tiriamiesiems iš pirmos grupės, kuriems pasireiškia 4-8 balų stiprumo skausmas, vyravo geresni rankų funkcijų rezultatai (41,45 ± 17,89) nei jaučiantiems 1-3 balų stiprumo skausmą (43,38 ± 9,26). Po ergoterapijos užsiėmimų pagerėjo visiems pirmosios grupės tiriamiesiems, todėl nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Galime teigti, kad skausmas neturi didelės įtakos rankų funkcijoms. Antroje tiriamųjų grupėje, rezultatai buvo panašūs abejose skausmo grupėse. Statistiškai reikšmingas skirtumas, vertinant antros grupės rezultatus pagal skausmą, nepastebėtas (p>0,05). Palyginus pirmosios grupės, modifikuotos Ashworth ir koordinacijos mėginių rezultatus, nustatyta, kad Ashworth skalės rezultatai, jaučiantiems 1-3 balų stiprumo skausmą, buvo geresni nei jaučiantiems stipresnį, o po ergoterapijos užsiėmimų pagerėjo 13 iš 20 tiriamųjų. Koordinacijos mėginių rezultatai buvo geresnis, jaučiantiems stipresnį skausmą ir pagerėjimas matomas 18 iš 20 tiriamųjų. Lyginant abiejų testų rezultatus pagal skausmą, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp pirmosios grupės tiriamųjų. Antroje grupėje, statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta, tačiau rezultatai geresni buvo jaučiantiems 4-8 balų stiprumo skausmą ir pagerėjo tik 5 iš 20 tiriamųjų.
Apibendrinat gautus rezultatus, galima teigti, kad kasdieninę ir darbinę veiklas, lengviau atlikti moterims; jaunesnio amžiaus žmonėms, nes jie gali greičiau prisitaikyti prie ligos sukeltų iššūkių; tiriamiesiems sergantiems daugiau nei 10 metų, nes jie yra išbandę daugiau gydymo būdų. Pastebėta, kad ergoterapijos užsiėmimai turėjo teigiamos įtakos pirmosios grupės tiriamiesiems. Padėjo sumažinti koordinacijos ir smulkiosios motorikos sutrikimų įtaką kasdieninei ir darbinei veiklai, palengvino ligos simptomus ir pagerino tiriamųjų savarankiškumą.
IŠVADOS
1. Įvertinus sergančiųjų išsėtine skleroze smulkiosios motorikos ir rankų koordinacijos sutrikimus ir jų poveikį kasdieninei bei darbinei veiklai prieš ergoterapijos užsiėmimų taikymą, pastebėta, kad sunkiausia buvo atlikti veiklas, susijusias su savipriežiūra: maudymasis, maisto ruoša; ir namų priežiūra: kambarių tvarkymas.
2. Įvertinus sergančiųjų išsėtine skleroze smulkiosios motorikos ir rankų koordinacijos sutrikimus ir jų poveikį kasdieninei bei darbinei veiklai po ergoterapijos užsiėmimų, nustatyta, kad tiriamiesiems, kuriems buvo taikyti ergoterapijos užsiėmimai, rezultatai pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05).
3. Įvertinus sergančiųjų išsėtine skleroze smulkiosios motorikos ir rankų koordinacijos sutrikimų korekcijos poveikį kasdieninei ir darbinei veiklai, taikant ergoterapiją, pastebėta, kad užsiėmimai turėjo teigiamos įtakos: pagerėjo smulkioji motorika ir rankų koordinacija, tiriamieji lengviau galėjo atlikti kasdienines funkcijas: apsirengti, maudytis, užsisegti marškinių sagas; ir darbines funkcijas: tiksliau ir greičiau atlikti darbe paskirtas užduotis.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Sergantiems išsėtine skleroze, ligos pradžioje ir esant paūmėjimams, rekomenduojama kreiptis pas ergoterapeutą, kuris išsiaiškins sutrikimus ir jų įtaką kasdieninėms veikloms bei parinks tinkamiausią gydymą.
2. Norint pagerinti smulkiąją motoriką ir rankų koordinaciją, rekomenduojama stiprinti rankas ir atlikti pratimų programą:
Ištiestų rankų kėlimas į viršų ir žemyn.
Riešų sukimas į išorę ir į vidų (ulnarinė ir radialinė deviacija). Riešo tiesimas ir lenkimas.
Pirštų tiesimas ir lenkimas: pirštų lenkimas link delno ir ištiesimas. Pirštų pritraukimas ir atitraukimas: pirštų išskleidimas ir suskleidimas.
Judėjimo terapija arba „pianino rankos“: dilbis padėtas ant stalo krašto ir rankos kilnojamos aukštyn-žemyn, lyg būtų grojama pianinu. Atliekama 20-30 sek.
MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
Šileikytė A. Sergančiųjų išsėtine skleroze rankų koordinacijos ir smulkiosios motorikos sutrikimų įtaka kasdieninei ir darbinei veiklai bei šių sutrikimų korekcijai taikant ergoterapiją. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų mokslinės draugijos ir SMD ergoterapijos būrelio, 2017 metų gruodžio 14 dieną Kaune, organizuotoje mokslinėje konferencijoje „Ergoterapijos naujovės“. Pristatytas žodinis pranešimas (4 priedas).
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Esmael A., El-Sherif M., Elazzouny A. Effects of vitamin D deficiency on the relapse, severity, and disability of multiple sclerosis. The Egyptian Journal of Neurology, Psychiatry and Neurosurgery 2016;53(3):174-178. [cited 2016-10-05]. Available from internet:
<http://www.ejnpn.eg.net/temp/EgyptJNeurolPsychiatryNeurosurg533174-2772289_074202.pdf>
2. Kurschus F.C., Wortge S., Waisman A. Modeling a Complex Disease: Multiple sclerosis. Advances in Immunology, 2011.
3. Qureshi A., Brandt-Pearce M., Goldman M.D. Relationship between gait variables and domains of neurologic dysfunction in multiple sclerosis using six-minute walk test. Department of Electrical and Computer Engineering, Department of Neurology, University of Virginia, USA, 2016.
4. Milo R., Miller A. Revised diagnostic criteria of multiple sclerosis. Autoimmunity Reviews 2014;13:518-524.
5. DH. Miller, BG. Weinshenker, etc. Differential diagnosis of suspected multiple sclerosis: a consensus approach. Multiple sclerosis 2008;14:1157-1174.
6. Tremlett H., Zhao Y., Rieckmann P., Hutchinson M. New perspectives in the natural history of multiple sclerosis. Neurology 2010;74.
7. Mahad D.H., Trapp B.D., Lassmann H. Pathological mechanisms in progressive multiple sclerosis. Lancet Neural 2015;14:183-93.
8. S. E. Baranzini. Systems-based medicine approaches to understand and treat complex diseases. The example of multiple sclerosis. Autoimmunity 2006;39(8):651-662.
9. Milo R., Kahana E. Multiple sclerosis: Geoepidemiology, genetics and the environment. Autoimmunity Reviews 2010;9:387-394.
10. Smolders J., Menheere P., Kessels A., Damoiseaux J., Hupperts R. Association of vitamin D metabolite livels with relapse rate and disability in multiple sclerosis. Multiple sclerosis 2008;14:1220-1224.
11. Keyser J., Steen C. and etc. Hypoperfusion of the cerebral white matter in multiple sclerosis: possible mechanisms and pathophysiological significance. Journal of Cerebral Blood Flow and Metabolism 2008; 28:1645-1651.
12. Lassmann H., Horssen J., Mahad D. Progressive multiple sclerosis: pathology and pathogenesis. Neurology 2012;8:647-656.
13. Solaro C., Trabucco E., Uccelli M.M. Pain and Multile Sclerosis: Patophysiology and Treatment. Current Neurology and Neuroscince Reports 2013;13:320.
14. Souza A., Kelleher A., Cooper R., Cooper R.A., Iezzoni L.I., Collins D.M. Multiple sclerosis and mobility-related assistive technology: Systematic review of literature. Journal of Rehabilitation Research and Development 2010;47(3):213-224.
15. Miller D.H., Leary M.S. Primary-progressive multiple sclerosis. Lancet Neural 2007;6:903-912.
16. Bhasker A., Loredana L.M., Marina D., Khan F. Non pharmacological intervenions for spasticity in multiple sclerosis. The Cohrane Collaboration 2012;7.
17. Dalgas U., Stenager E., Ingemann-Hansen T. Multiple sclerosis and physical exercise: recommendations for the application of resistance-, endurance- and combined training. Multiple sclerosis 2008;14:35-53.
18. Bakshi R., Shaikh Z.A. and etc. Fatigue in multiple sclerosis and its relationship to depression and neurologic disability. Multiple sclerosis 2000;6:181-185.
19. Hadjimichael O., Vollmer T., Oleen-Burkey M. Fatigue characteristics in multiple sclerosis: the North American Research Committee on Mltiple Sclerosis (NARCOMS) survey. Health and Quality of Life Outcomes 2008;6:100.
20. Kizlaitienė R., Budrys V. ir kt. Kognityvinių funkcijų sutrikimai sergant išsėtine skleroze ir jų ryšys su pakitimais galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrime: žvalgomieji tyrimai ir literatūros apžvalga. Neurologijos seminarai 2009;13(41):143-155 [žiūrėta 2017-12-28]. Prieiga per internetą: <http://www.neuroseminarai.lt/wp-content/uploads/2017/02//Neuro_2009_Nr3_143-155.pdf>
21. Kalmar J.H., Gaudino E.A., Moore N.B., Halper J., DeLuca J. The relationship Between Cognitive Deficits and Everyday Functional Activities in Multiple Sclerosis. Neuropsychology 2008;22(4):442-449.
22. Krishan V., Jaric S. Hand function in multiple sclerosis: Force coordination in manipulation tasks. CLinical Neurophysiology 2008;119:2274-2281.
23. Iyengar V., Santos M.J., Ko M., Aruin A.S. Grip force control in individuals with multiple sclerosis. NEurorehabilitation and Neural Reapir 2009;23(8):855-861.
24. Benedict R.H.B., Holtzer R., Motl R.W. et al. Upper and lower extremity motor function and cognitive impairment in multiple sclerosis. Journal of the International Neuropsychological Society 2011;17:643-653.
25. Guclu-Gunduz A., Citaker S., Nazliel B., Irkec C. Upper extremity function and its relation with hand sensation and upper extremity strenght in patiens with multiple sclerosis. NeuroRehabilitation 2012;30:369-374.
26. Chen C.C., Kasven N., Karpatkin H.I., Sylvester A. Hand strenght and perceived manual ability among patients with multiple sclerosis. Archives of Physical Medicine and Rehabilitation 2007;88.
27. Pei Y.C., Chou S.W., Lin Y.C., Lin P.S., Hsu T., Wong A. Eye-hand coordination of elderly people wgo practice Thai Chi Chuan. Elsevier and Formosan Medical Association 2008;107(2).
28. Dean H.I., Marti D., Tsui E., Rinzel J., Pesaran B. Reaction time correlations during eye-hand coordinatiom: behavior and modeling. The Journal of Neuroscience 2011;31(7):2399-2414. 29. Gao K.L., Shamay S.M., JoeybW., Ray T., Schow T, Tsang W. Eye-hand coordination and
its relationship with sensori-motor impairments in stroke survivors. Journal of Rehabilitation 2010;41:368-373.
30. Kaiser M.L., Albaret J.M., Doudin P.A. Eye-hand coodination, and quality of handwriting. Journal of Occupational therapy, Schools, and Early intervention 2009;2:87-95.
31. Olsen S.H. King M.L. A review of complementary and alternative medicine (CAM) by people with multiple sclerosis. Occupational therapy international 2009;16(1):57-70.
32. Patti F. Optimizing the benefit of multiple sclerosis therapy: the importance of treatment adherence. Patien Preference and Adherence 2010;4:1-9 [cited 2017-01-15]. Available from internet:
<https://pdfs.semanticscholar.org/f852/ce0f6ca792ac39885c10f3cdfc95f2dcf84f.pdf>
33. Feinstein A., Freeman J., Lo A.C. Treatment of progressive multiple sclerosis: what works, what does not, and what is needed. Lancet Neural 2015;14:194-2007.
34. Beer D., Khan F., Kesselring J. Rehabilitation interventions in multiple sclerosis: an overview. Journal of neurology 2012.
35. Sweetland J., Rlazl A., Cano S., Playford E. Vocational rehabilitation services for people with multiple sclerosis: what patients want from clinicians and employers. Multiple Sclerosis 2007;13:1183-1189.
36. Khan F., Ng L., Turner-Stokes L. Efectiveness of vocational rehabilitation intervention on the return to work and employment of persons with multiple sclerosis. Cohrane Database of Systematic Reviews 2009;1.
37. Honan C.A., Brown R.F., Hine D.W. et al. The multiple sclerosis work difficulties questionnaire. Multiple sclerosis journal 2012;18(6):871-880.
38. Salter A.R., Cutter G.R., Tyry T., Marrie R.A., Vollmer T. Impact of loss of mobility on instrumental activities of daily living and socioeconomic status in patients with MS. Current Medical Research and Opinion 2010;26(2):493-500.
39. Maitra K., Hall C., Kalish T. et al. Five-year retrospective study of inpatient occupational therapy outcomes for patiens with multiple sclerosis. American Journal of Occupational Therapy 2010;64:689-694.
40. Kriščiūnas A., Mingaila S., Petruševičienė D., Rapolienė R., Bikutė I. Ergoterapijos paradigma reabilitacijos srityje ir jos profesinis reglamentavimas. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija 2009;1(1):10-16 [žiūrėta 2017-01-20]. Prieiga per internetą:
<http://www.lsu.lt/sites/default/files/dokuumentai/mokslas/reabilitacijos_mokslai_2009-1_2010-03-17.pdf#page=10>
41. Preissner K., Asbesman M., Lieberman D. Occupational therapy interventions for adults with multiple sclerosis. American Journal of Occupational therapy 2016;70.
42. Lexell E.M., Lund M.L., Iwarsson S. Constantly changing lives: experiences of people with multiple sclerosis. American Journal of Occupational therapy 2009;63:772-781.
43. Carmody S., Nolan R., Chonchuir N., Curry M., Galligan C., Robinson K. The guiding nature of the kawa (river) modeli n Ireland: creating both opportunities and challenges for occupational therapists. Occupational therapy international 2007;14(4):221-236.
44. Pendleton H.M., Schultz-Krohn W. Pedretti‘s occupational therapy, practice skills for physical dysfunction. 7th ed. Essex: Elsevier; 2013, 99 p.
45. Wagman P., Hakansson C., Bjorklund A. Occupational balance as used in occupational therapy: a concept analysis. Scandinavian Journal of Occupational Therapy 2012;19(4):322-327.
46. Hammell K.R., Iwama M.K. Well-being and occupational rights: an imperative for critical occupational therapy. Scandinavian Journal of Occupational Therapy 2012;19:385-394. 47. Finlayson M., Garcia J.D., Cho C. Occupational therapy service use among people aging with
multiple sclerosis. American Journal of Occupational Therapy 2008;62:320-328.
48. Preston J., Haslam S., Lamont L. What do people with multiple sclerosis want from an occupational therapy service? British Journal of Occupational Therapy 2012;75(6):264-270. 49. Abdullah E.J., Badr H.E., Manee F. MS people‘s performance and satisfaction with daily
occupations: implications for occupational therapy. OTJR:Occupation, Participation and Health 2017;00(0):1-10.
50. Chen C.C., Kasven N., Karpatkin H.I., Sylvester A. Hand strength and perceived manual ability among patients with multiple sclerosis. Archive of Physical Medicine and Rehabilitation 2007;88:794-797 [cited: 2017-05.29]. Available from internet: <http://www.archives-pmr.org/article/S0003-9993(07)00219-5/pdf>
51. Gijbels D., Lamers I., Kerkhofs L., Alders G., Knippenberg E., Feys P. The Armeo Spring as training tool to improve upper limb functionality in multiple sclerosis: a pilot study. Journal of NeuroEngineering and Rehabilitation 2011;8:5.
52. Kumar P., Tiwari S.C., Goel A., Sreenivas V., Kurnar N., Tripathi B.K. et al. Novel occupational therapy interventions may improve quality of life in older adults with dementia. International Archives of Medicine 2017;7:26 [cited 2017-02-10]. Available from internet:
<https://intarchmed.biomedcentral.com/track/pdf/10.1186/1755-7682-7-26?site=intarchmed.biomedcentral.com>
53. Kos D., Duportail M., Meirte J., Meeus M., D‘hooghe M., Nagels G. et al. The effectiveness