Ţmonių gerovė glaudţiai susijusi su jų sveikata. Fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsenos ţmogus turi optimalias galimybes būti visuomenėje, dalyvauti gyvenime, dirbti ir realizuotis [12]. Pasaulinė sveikatos organizacija sveikatą apibūdino kaip fizinę, protinę ir socialinę gerovę, o ne vien tik ligos ar fizinės negalios nebuvimą [12]. Tą galime įţvelgti ir C. Roy slaugos modelyje išskirtuose poreikiuose, jie apima ne tik fizinę (fiziologiniai poreikiai), bet ir socialinę (abipusės priklausomybės poreikiai) bei psichinę (savimonės ir vaidmens funkcijos poeikiai) paciento gerovę.
Sveikata visų mūsų turtas ir didţiausias siekis. Jos galime siekti patys ar pasitelkti kitų pagalbos. Svarbu, kad reikiama pagalba kiekvienam pacientui būtų suteikta laiku ne tik gydymo įstaigoje, bet ir namuose. Namuose pacientus lanko bendruomenės slaugytojai, jie įvertina paciento būklę, aptaria atsiradusius pokyčius ir nustato slaugos poreikius, kuriuos reikės patenkinti. Šiame darbe atliktas tyrimas atskleidė slaugytojų ir pacientų nuomonę apie pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos slaugos poreikius namuose, kokių slaugos paslaugų tikisi pacientai iš bendruomenės slaugytojų ir kokios pagrindinės prieţastys trukdančios slaugytojams bendradarbiauti su pacientais.
Šio tyrimo rezultatai rodo, kad po endoprotezavimo operacijos pacientams maţiausiai sutriko fiziologinių poreikių tenkinimas. Sunkiau buvo patenkinti tik poreikius susijusius su judėjimu, nes pacientams judėjimą ribojo skausmas ir silpnumas, jiems teko naudotis pagalbinėmis priemonėmis. Kur kas labiau tiriamiesiems rūpėjo esama jų būklė, pacientai labiau nei bet kada norėjo rūpintis savimi ir jautėsi priklausomi nuo kitų. Atsiskleidė ir abipusės (tarpusavio) priklausomybės poreikiai. Pacientai po atliktos endoprotezavimo operacijos daţniau norėjo palaikyti ryšį su giminaičiais bei draugais nei bet kada anksčiau. Taivane atliktas kokybinis tyrimas su šeimomis, kuriose buvo pacientas po šlaunikaulio lūţio ar atliktos endoprotezavimo operacijos, taip pat atskleidė tarpusavio priklausomybės poreikius. Nors minėtiems pacientams buvo sunku judėti be pagalbinių priemonių, tačiau jie nepaliovė lankyti draugų bei giminaičių [51]. Visa tai parodo, kad tarpasmeniniai santykiai labiau vertinami tada, kai dėl ligos ar operacijos pacientams atsiranda socialinės izoliacijos pavojus.
Kiek kitaip pacientų poreikius vertina bendruomenės slaugytojai. Jie nurodo, kad pacientams vienodai svarbu patenkinti savimonės, vaidmens funkcijos bei abipusės (tarpusavio) priklausomybės poreikius. Tik vertinant fiziologinius poreikius, slaugytojų ir pacientų nuomonės sutapo. Galima manyti, kad kituose klausimuose slaugytojų nuomonė skiriasi todėl, kad slaugytojai skiria nepakankamai laiko pacientų prieţiūrai namuose ir neįsigilina į pastarųjų poreikius. To prieţastis – ţmogiškųjų bei finansinių išteklių stoka. Nes šiuo metu slaugos paslaugų namuose gavėjais laikomi tik
asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis teisės aktų nustatyta tvarka [22]. Norint teikti tinkamas slaugos paslaugas namuose pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, reikia ieškoti apmokėjimo šaltinių. Reikėtų pagalvoti apie galimybę skirti pinigų krepšelį ne tik ambulatoriniam pacientų gydymui, bet ir jų slaugai [9, 3]. Šio tyrimo slaugytojai nurodo, kad „pagrindinės prieţastys trukdančios slaugytojams bendradarbiauti su pacientais“ yra „personalo trūkumas“, „per didelis darbo krūvis“ bei „slaugytojų motyvacijos stoka“.
L. Hitaitės ir L. Spirgienės atliktas tyrimas su Kauno rajono ţmonėmis parodė, kad daugumą respondentų namuose slaugę asmenys neturėjo medicininio išsilavinimo [9]. Šio tyrimo pacientai taip pat nurodo, kad atsiradus slaugos poreikiui namuose jiems daţniausiai padeda šeimos nariai bei kaimynai, iš jų 77 proc. neturi medicininio išsilavinimo. Galima manyti, kad tokie asmenys nagali suteikti kokybiškų paslaugų, o kartais ir laiku. Ir kituose moksliniuose šaltiniuose nurodoma, kad svarbu pasirūpinti, kad slaugos paslaugas teiktų kvalifikuoti ţmonės, turintys medicininį išsilavinimą ir gebantys namuose teikti kokybiškas paslaugas [9].
Daugiau nei pusė (61 proc.) apklaustų pacientų savo būklę namuose po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos laiko patenkinama ir net 77 proc. apklaustųjų nurodo, kad jiems sunku nuvykti pas šeimos gydytoją. Dėl šių prieţasčių slaugytojo teikiamų slaugos paslaugų namuose poreikis turėtų būti didelis. Tą patvirtina ir tyrime dalyvavę pacientai, jų lūkesčiai slaugytojams - profesionalus procedūrų atlikimas, moralinė ir net socialinė pagalba. Todėl būtų gerai, kad slaugytojo ir gydytojo komandos nariu taptų ir socialinis darbuotojas, reabilitologas bei psichologas. Ir kiti šaltiniai teigia, kad toks bendradarbiavimas palengvintų slaugos poreikių tenkinimą, o tai pagerintų pacientų gyvenimo kokybę [9].
Vertinant paslaugas, kurių norėtų pacientai namuose, slaugytojų ir pacientų nuomonės vėl išsiskyrė. Slaugytojai, kaip savo srities ţinovai, mano, kad pacientams namuose reikia teikti visas išvardintas paslaugas: vaistų prieţiūra, bendravimas, pacientų mokymas, pragulų profilaktika, odos prieţiūra, injekcijos į veną ir į raumenis, kraujo ėmimas tyrimams, pulso skaičiavimas ir arterinio kraujo spaudimo matavimas. Pacientai labiausiai norėtų bendravimo, pacientų mokymo, injekcijų į raumenis ir į veną, kraujo ėmimo tyrimams paslaugų. Kai kurios paslaugos: pragulų profilaktikos, odos prieţiūros, arterinio kraujo spaudimo matavimo bei pulso skaičiavimo buvo visiškai neaktualios tyrimo pacientams. Galima manyti, kad pacientams svarbiau dėmesys, atjauta, pagarba ir tik po to kitos slaugytojų paslaugos. Nes ir kituose moksliniuose šaltiniuose nurodoma, kad pacientai pirmiausiai akcentuoja emocinį, dvasinį, psichologinį bei socialinį sveikatos prieţiūros aspektą, o ne medicinines procedūras [34, 1].
Apibendrinant skyrių būtina paminėti, kad vertinant ir pacientų slaugos poreikius namuose, ir slaugytojo paslaugas, kurių norėtų pacientai namuose, slaugytojų ir pacientų nuomonės išsiskyrė. Iš to
galima daryti išvadą, kad bendruomenės slaugytojai turi per maţai ţinių apie pacientus po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Viso to prieţastis – bendruomenės slaugytojų stoka pirminės sveikatos prieţiūros įstaigose, nes tą nurodo ir šio tyrimo slaugytojai. Padidinus minėtų įstaigų finansavimą ir daugiau lėšų skiriant pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos lankymui namuose, sveikatos prieţiūros įstaigos galėtų padidinti bendruomenės slaugytojų skaičių, kurie turi daugiau ţinių ir patirties slaugant minėtus pacientus. Tuomet pacientams pagalbą namuose teiktų ne šeimos nariai, kurių dauguma neturi medicininio išsilavinimo, bet specialistai. Nes ir tyrimas parodė, kad pacientai namuose nori ir medicininių paslaugų, ir bendravimo, ir atjautos bei pacientų mokymo.
IŠVADOS
1. Įvertinus slaugos poreikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos tolimuoju pooperaciniu laikotarpiu nustatyta, kad namuose lengviausia patenkinti fiziologinius poreikius, daugiau pagalbos reikia uţtikrinant mobilumo funkciją, nes judėjimą riboja skausmas ir silpnumas, daţnai tenka naudotis pagalbinėmis priemonėmis, o kur kas sunkiau sekasi patenkinti vaidmens funkcijos bei abipusės (tarpusavio) priklausomybės poreikius, nes jie daţnai laiko save ligoniu, labiau nei bet kada nori rūpintis savimi, jaučiasi priklausomi nuo kitų, daţnai nori palaikyti ryšį su giminaičiais bei draugais.
2. Įvertinus slaugos poreikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos tolimuoju pooperaciniu laikotarpiu slaugytojų poţiūriu, nustatyta, kad savimonės, vaidmens funkcijos ir abipusės (tarpusavio) priklausomybės poreikius yra vienodai svarbu patenkinti, o maţiausiai dėmesio skirtų minėtų pacientų fiziologinių poreikių tenkinimui atsiţvelgiant į tai, kad pacientus kartais vargina skausmas, silpnumas, nemiga ir reikalingos pagalbinės priemonės judėjimui palengvinti.
3. Palyginus pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos pageidavimus ir slaugytojų galimybes tenkinant slaugos poreikius namuose, nustatyta, kad pirmą mėnesį po operacijos, bendruomenės slaugytojo teikiamomis slaugos paslaugomis naudojosi 15 proc. (n=16) pacientų, kurie nori, kad bendruomenės slaugytojai teiktų ne tik medicinines (pacientų mokymo, bendravimo, vaistų prieţiūros, injekcijos į veną ir į raumenis, kraujo ėmimo tyrimams), bet ir moralines bei socialines paslaugas, kurių dėl personalo trūkumo, didelio darbo krūvio bei slaugytojų motyvacijos stokos ne visada galima suteikti.
PRAKTINĖSREKOMENDACIJOS
Iš tyrimo duomenų matyti, kad pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos pagalba namuose yra reikalinga, tačiau ją daţniausiai suteikia ne sveikatos prieţiūros specialistai, bet artimieji, kurių dauguma neturi medicininio išsilavinimo. Todėl parengėme praktines rekomendacijas, kurias įgyvendinus pacientai sulauktų daugiau pagalbos iš specialistų:
1. Įsteigti pirminėse sveikatos prieţiūros įstaigose slaugytojo-konsultanto etatą, kur slaugytojas vestų visų tos įstaigos pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos sąrašą ir domėtųsi šių pacientų slaugos poreikiais, kad reikalui esant galėtų juos konsultuoti namuose telefonu bei atvykusius į gydymo įstaigą.
2. Pirminėse sveikatos prieţiūros įstaigose suburti specialistų komandą, kurią sudarytų šeimos gydytojas, reabilitologas, psichologas, socialinis darbuotojas ir bendruomenės slaugytojas, kurią, iškilus sunkumams tenkinant poreikius, galėtų išsikviesti į namus pacientai po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Taip sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojai nebus uţkraunami per dideliais darbo krūviais.
3. Padidinti prirminės sveikatos prieţiūros įstaigų finansavimą, kuris būtų skirtas konkrečiam tikslui - pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos prieţiūrai namuose.
PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
1. Dočienė D, Vaškelytė A, Pauliukėnas L. Pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos tarpusavio priklausomybės poreikių teorinis pagrindimas. Gerontologija 2012; 13(2): 107-112.
2. Dočienė D, Gluoksnytė D. Pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijų slaugos poreikiai ir mokymas. Respublikinė mokslinė praktinė konferencija skirta gydytojams, slaugytojams, akušeriams ir kitiems sveikatos prieţiūros specialistams. [Kaunas, 2013 m. balandţio 9 d.].
3. Dočienė D, dr. Pauliukėnas L, doc. dr. Petruševičienė D. Pacientų poreikiai po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. LSMU studentų mokslinės draugijos konferencija. [Kaunas, 2013 m. balandţio 11-12d.].
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Adomaitienė D. Bendruomenės slaugytojų teikiamų slaugos paslaugų namuose ypatumai. LSMU MA Magistro baigiamasis darbas. Kaunas 2011.
2. Almanaitė L, Antinienė D, Ausmanienė N. ir kt. Bendravimo psichologija. Vadovėlis. Kaunas: Technologija. 2005: 123-142.
3. Andrijauskaitė D. Slaugos tarnybos namuose. Gydymo menas 2009; 4.
4. Bacevičienė E. Kineziterapijos efektyvumas ligoniams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos ankstyvame reabilitacijos etape. Magistro baigiamasis darbas. LKKA Kaunas 2005. 5. Čiočienė A. Bendruomenės slauga pirminėje sveikatos prieţiūroje. Sveikatos mokslai 2002; 4:
2-5.
6. Domeikienė A. Paciento integravimas į gydymo procesą – visuomenės problema. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2008; 12 (7-8): 552-554.
7. Filipavičiūtė R, Jurgelėnas A, Rugienė R, Butkienė B. Vilniaus miesto pagyvenusių neįgalių ţmonių socialinės paramos tyrimas. Gerontologija 2007; 8(3): 157-164.
8. Grigaliūnienė V. Tarpasmeniniai santykiai šeimoje ir jų įtaka paauglių psichosomatinei sveikatai. Sveikatos mokslai 2008; 6: 2034-2037.
9. Hitaitė L, Spirgienė L. Pagyvenusių ţmonių slaugos bei socialinių paslaugų poreikis Kauno rajono bendruomenėje. Medicina (Kaunas) 2007; 43 (11).
10. Jankauskienė Ţ, Kubilienė E, Juozulynas A, Stukas R. Veiksnių, formuojančių slaugytojų profesinę elgseną, analizė. Medicinos teorija ir praktika 2009; 15 (4): 372-381.
11. Jankauskienė Ţ, Kubilius E, Juozulynas A, Venelis A. Slaugytojų profesinė socializacija uţtikrinant praktinę veiklą. Medicina (Kaunas) 2010; 46.
12. Juozulynas A, Čeremnych E, Kurtinaitis J, Jankauskienė K, Reklaitienė R. Gyvenimo kokybė ir sveikata. Sveikatos mokslai 2005; 1: 71-74.
13. Jurkuvienė R, Audronytė S. Lėtinėmis ligomis sergančių senų ir pagyvenusių ţmonių integruotų ilgalaikių paslaugų namuose poreikis. Sveikatos mokslai 2007; 5: 1191-1197.
14. Jurkuvienė R, Danusevičienė L, Mickevičiūtė A. Paliatyvios pagalbos sunkiai sergantiems pacientams poreikis Kauno mieste. Sveikatos mokslai 2007; 5: 1184-1191.
15. Kalibatienė D. Slaugos teorija. Vilnius: UAB „Greita spauda“ 2008.
16. Kumpikaitė V, Kalinauskienė J. Motyvacijos poreikių identifikavimas pagal socialinį statusą: teorinė analizė. Ekonomika ir vadyba 2011; 16: 796-802.
17. Lapė J, Navickas G. Psichologijos įvadas. Vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras 2003.
18. Lesauskaitė V. Pagyvenusių ţmonių slauga. Kaunas: „Vitae litera“ 2008.
19. Lietuvos medicinos norma MN:28 1998. „Bendrosios praktikos slaugytojas“. Teisės, pareigos, kompetencija ir atskomybė. Slaugos praktikos įstatymas 1998.
20. Lietuvos medicinos norma MN:28 2011. „Bendrosios praktikos slaugytojas“. Teisės, pareigos, kompetencija ir atskomybė. Slaugos praktikos įstatymas 2011.
21. Lietuvos medicinos norma MN:57 2010. „Bendruomenės slaugytoja (slaugytojas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“. Slaugos praktikos įstatymas 2010.
22. Lietuvos Respublikos ministro įsakymas „Dėl Slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų patvirtinimo“ 2007.
23. Marcinkevičiūtė L. Darbuotojų motyvavimo modeliai: teoriniai ir praktiniai aspektai. Kaunas: akademija 2010.
24. Margelienė D. Šeimos/bendruomenės slaugytojų paslaugų poreikio nustatymo bendruomenėje sociologinė apklausa. Sveikatos mokslai 2002; 4: 5-8.
25. Maslow A. H. Motyvacija ir asmenybė. Vilnius: Apostrofa 2006.
26. Minkevičiūtė I. Nudegimų traumas patyrusių ligonių slaugos problemos bei jų kaita atskirais nudegimų traumų laikotarpiais. Magistro baigiamasis darbas. Kauno medicinos universitetas 2007.
27. Morkūnaitė S. Gerklų vėţiu sergančių pacientų slaugos poreikių vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Kauno medicinos universitetas 2006.
28. Musijenkienė A. Pacienčių besigydančių ginekologijos skyriuje adaptacijos problemos. Slauga. Mokslas ir praktika 2006; 1(109): 8-11.
29. Palidauskaitė J. Motyvacijos unikalumas valstybės tarnyboje. Viešoji politika ir administravimas 2007; 19: 33-45.
30. Paulauskas R. Leono Jovaišos asmenybės koncepcija: lyginamoji analizė. ACTA Paedagogica Vilnensia 2010; 25: 57-68.
31. Petrulis A, Pranckevičius S. Ortopedija (Ortopedinės kokjos ligos). Kaunas 1997.
32. Stundţienė R, Kairys J, Čepanauskienė R. Pacientų nuomonė apie Šeškinės poliklinikoje teikiamas registravimo paslaugas. Sveikatos mokslai 2011; 21(6): 115-120.
33. Surblytė R. Socialiniai ryšiai emigracijos procese: sociologinė interpretacija. Magistro baigiamasis darbas. VPU 2009.
34. Šeškevičius A, Valiulienė Ţ. Dvasingumo raiška paliatyvioje prieţiūroje. Sveikatos mokslai 2011; 2: 109-114.
35. Šileikaitė S, Kudikytė-Gasperė R. Slaugos paslaugų teikimo modernizavimo problemos – Vilniaus miesto Centro poliklinikos patirtis. Sveikatos mokslai 2011; 21(6): 131-143.
36. Šileikaitė S, Kudukytė-Gasperė R. Slaugos paslaugų pacientų namuose kokybės įvertinimas ir pacientų lūkesčiai. Vilniaus miesto Centro poliklinikos asmens sveikatos prieţiūros specialistų ir pacientų nuomonės įvertinimas. Sveikatos mokslai 2011; 6: 25-35.
37. Šiurkus T. ,,Bendroji chirurgija“. Vilnius: Mintis; 1975.
38. Tarasevičius Š. The influence of femoral head diameter to the outcome after total hip. Doctoral dissertation. Kaunas university of medicine. Kaunas 2007.
39. Tarasevičius Š, Jermolajevas V, Tarasevičius R, Ţegunis V, Smailys A, Kalesinskas R. J.Total hip replacement for the treatment of femoral neck fractures. Long-term results. Medicina ( Kaunas) 2005; 41 (6): 465-469.
40. Toliušienė J, Šeškevičius A. Sergančiųjų onkologinėmis ligomis slaugos poreikiai. Sveikatos mokslai 2003; 6: 21-23.
41. Ustinavičienė R, Obelenis V, Ereminas D. Dirbančiųjų sveikata ir šiuolaikinės darbo sąlygos. Medicina (Kaunas) 2004; 40(9): 897-904.
42. Vasiliauskas R. Ugdymas ir vertybės. Vertybių ugdymo teoriniai ir praktiniai aspektai. ACTA Paedagogica Vilnensia 2005; (14): 8-17.[9]
43. Vesterdal A. Sveikatos prieţiūra ir ligonių slauga. Vadovėlis. Vilnius: Charibdė. 1998.
44. Vildţiūnaitė A. Vidinės – išorinės darbo motyvacijos švietimo organizacijose įvertinimas ir formavimo galimybės (Ukmergės mokyklų pavyzdţiu). Magistro baigiamasis darbas. Šiaulių universitetas 2011.
45. Ţėbienė E, Kairys J, Zokas I. Medicininės konsultacijos pirminėje sveikatos prieţiūroje: rezultatų vertinimas paciento ir gydytojo poţiūriu. Sveikatos mokslai 2003; 4: 43-48 (11-43) 46. Valstybinė ligonių kasa. Informacijos centras [ţiūrėta 2013-02-24]. Prieiga per internetą:<
http://www.vlk.lt/vlk/lt/>.
47. Cutilli C. C Teaching the Geriatric Patient. Making the Most of „Cognitive Resources“ and „gains“. Orthopedic Nursing 2008; 27 (3): 195-198.
48. Deckers L. Motivation: biological, psychological and environmental. 2nd ed. Boston: Pearson; 2005.
49. Ethgen O, Bruyere O, Richy F. Health related qualit of life in total hip and knee arthroplasty: A qualitative and systematic review the literature. Journal of Bone and Joint Surgery 2004; 86: 983-94.
51. Li HJ, Shyu YI. Coping Processes of Taiwanese Families During the Postdischarge Period for an Elderly Family Member With Hip Fracture. Nurs Sci Q 2007; 20(3): 273-9.
52. Neuman D. A. Kinesiology of the musculoskeletal system. Foundations for Physical Rehabilitation. St. Louis, USA 2002.
53. Polzien G. Care After Hip Replacement. Home Healthcare Nurse 2006; 24 (7): 420-2.
54. Roy C. Extending the Roy Adaptation Model to Meet Changing Global Needs. Nurs Sci Q 2011; 24(4): 345-351.
55. Simmons L. Dorothea Orem's Self Care Theory as Related To Nursing Practice in Hemodialysis. Nephrology Nursing Journal 2009; 4.
56. Temple J. Total hip replacement. Nursing Standard 2004; 19 (3).
57. Tikkanen I. Maslow hierarchy and food tourism in Finland: five cases. British Food Journal 2007; 109(9): 721-734.
58. Ventegadt S, Merrick J, Andersen N. J. Quality of Life Theory III. Maslow Revisited. The Scientific World Journal 2003; 3: 1050 – 1057.
59. Walker JA. Total hip replacement: improving patients quality of life. Nursing Standard 2010; 24 (23).
60. Wen KY, Gustafson DH. Needs assessment for cancer patient and their fakilies. Health Quality of Life Outcomes 2004; 2:11.
61. American Academy of Orthopaedic surgeons. Activities after hip replacement [online]. [cited 2012-05-02]. Available from Internet <www.AAOS>.
62. Hip Replacement Surgery – an Overview [online]. [cited 2012-05-02]. Available from Internet
<http://bonesmart.org/>.
63. Nursing Theories [online]. [cited 2011-12-18]. Available from Internet <http://currentnursing.com/nursing_theory/self_care_deficit_theory.html>.
64. Sister Callista Roy: adaptation theory [online]. [cited 2012-04-12]. Available from Internet <http://nursingtheories.blogspot.com/2008/07/sister-callista-roy-adaptation-theory.html>.
PRIEDAI
1 priedas. TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto studentė Daiva Dočienė magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą įvertinti slaugos poreikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos tolimuoju pooperaciniu laikotarpiu remiantis C. Roy slaugos modeliu. Tyrimo dalyviai Kauno klinikinės ligoninės Endoprotezavimo ir Reabilitacijos skyrių pacientai. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.
Anketą reikia uţpildyti per pirmą mėnesį sugrįţus namo po reabilitacinio gydymo. Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: tel. 8674 04767
Darbo mokslinis vadovas ______________ Dr. Linas Pauliukėnas
(parašas)
Tyrėja _______________ Daiva Dočienė
2 priedas. TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Aš, _________________________________, sutinku dalyvauti LSMU Medicinos (tiriamojo asmens vardas, pavardė)
akademijos Slaugos fakulteto studentės Daivos Dočienės atliekamoje apklausoje, skirtoje įvertinti slaugos poreikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos tolimuoju pooperaciniu laikotarpiu remiantis C. Roy slaugos modeliu.
Tiriamojo asmens _____________________ _____________________
(tel. numeris)
(parašas)
3 priedas. TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto studentė Daiva Dočienė magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą įvertinti slaugos poreikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos tolimuoju pooperaciniu laikotarpiu remiantis C. Roy slaugos modeliu. Tyrimo dalyviai bendruomenės slaugytojai dirbantys poliklinikose bei pirminiuose sveikatos prieţiūros centruose. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: tel. 8674 04767
Darbo mokslinis vadovas ______________ Dr. Linas Pauliukėnas
(parašas)
Tyrėja _______________ Daiva Dočienė
4 priedas. ANKETA PACIENTAMS
Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto magistrantė Daiva Dočienė atlieka tyrimą, skirtą ištirti pacientų nuomonę apie slaugos poreikį namuose po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos.
Anketa anoniminė, Jūsų atsakymų konfidencialumas garantuojamas. Prašome Jus
atsakyti į anketoje pateiktus klausimus arba įrašyti savo nuomonę.
Jums tinkančius atsakymus paţymėkite langeliuose šiuo simboliu X
ANKETA
Fiziologiniai poreikiai 1. Ar per pastarąjį mėnesį:
TEIGINIAI Labai
daţnai
Daţnai Kartais Retai Niekada
Skundėtės oro trūkumu? Kamavo kosulys?
Buvo sumaţėjęs apetitas? Vargino pykinimas/vėmimas? Vargino pilvo pūtimas? Vargino viduriavimas?
Vargino vidurių uţkietėjimas? Vargino šlapimo nelaikymas? Vargino šlapimo susilaikymas?
Savarankiškai galėjote naudotis tualetu? Galėjote savarankiškai atsistoti?
Galėjote savarankiškai vaikščioti? Judėjimą ribojo silpnumas? Judėjimą ribojo skausmas?
Naudojotės pagalbinėmis priemonėmis? Buvo sutrikęs miego ritmas?
Vartojote migdomųjų/raminamųjų? Vargino troškulys?
Pastebėjote edemų (patinimų) kūne? Karščiavote?
Savimonės poreikis
2. Ar per pastarąjį mėnesį:
TEIGINIAI Labai
daţnai
Daţnai Kartais Retai Niekada
Blogai vertinote savo dabartinę būklę? Erzino dabartiniai kūno pokyčiai? Buvo apėmęs nerimas?
Buvo apėmęs bejėgiškumas? Norėjote apie tai pasikalbėti su slaugytoja?
Vaidmens funkcijos poreikis 3. Per pastarąjį męnesį:
TEIGINIAI Labai
daţnai
Daţnai Kartais Retai Niekada
Labiau nei bet kada norėjote rūpintis savimi?
Save laikėte ligoniu?
Pasikeitė jūsų vaidmuo šeimoje?
Abipusės priklausomybės poreikis 4. Ar per pastarąjį mėnesį:
TEIGINIAI Labai
daţnai
Daţnai Kartais Retai Niekada
Norėjote būti vienas?
Norėjote, kad aplankytų giminaičiai? Norėjote, kad aplankytų draugai?
Palaikėte ryšį su giminaičiais telefonu? Palaikėte ryšį su draugais telefonu?
Jautėtės priklausoma/as?
5. Kaip vertinate savo sveikatos būklę? (paţymėkite vieną jums tinkamą variantą). puikiai;
gerai;
patenkinamai;
blogai;
6. Jei esate darbingo amţiaus, ar jums nustatytas nedarbingumo lygis? (paţymėkite vieną jums
tinkamą variantą).
taip;
7. Ar nuvykimas pas šeimos gydytoją jums sukelia sunkumų? (paţymėkite vieną jums tinkamą
variantą).
taip;
ne; (jei pasirinkote atsakymą "ne", pereikite prie 9 klausimo)
8. Kokios prieţastys pasitaiko daţniausiai, dėl kurių jūs negalite nuvykti pas šeimos gydytoją?
(paţymėkite visus jums tinkančius atsakymus).
per silpna sveikata; sunku lipti laiptais;
judu tik naudodamasi/sis veţimėliu; ilgos eilės pas gydytoją;
kita (įrašykite)...
9. Atsiradus slaugos poreikiui namuose, daţniausiai jums padėjo? (paţymėkite visus jums
tinkančius atsakymo vriantus).
šeimos nariai; kaimynai; slaugytoja;
kiti asmenys, kuriems uţ slaugą mokėjau pinigus;
kita (įrašykite)...
10. Ar jus slaugę asmenys turėjo medicininį išsilavinimą? (pasirinkite vieną jums tinkantį
atsakymą).
taip;
ne;
neţinau;
11. Kurie asmenys jus daţniausiai lanko namuose? (paţymėkite visus jums tinkančius variantus). gydytojas;
slaugytoja;
socialinis darbuotojas;
lankomosios prieţiūros darbuotojas;
12. Ar per pastarąjį mėnesį jūs naudojotės slaugytojos teikiamomis slaugos paslaugomis namuose? (pasirinkite vieną jums tinkantį atsakymo variantą).
taip;
ne; (jei pasirinkote "ne", pereikite prie 15 klausimo)
13. Kaip daţnai jūs naudojotės slaugytojos teikiamomis slaugos paslaugomis namuose per pastarąjį mėnesį? (pasirinkite vieną jums tinkantį atsakymo variantą).
kas dieną;
kelis kartus per savaitę;
kartą per savaitę;
kelis kartus per mėnesį;
kartą per mėnesį;
14. Kokį gyvybinių veiklų funkcionavimą padėjo palaikyti ar pagerinti slaugytoja? (paţymėkite visus jums tinkančius atsakymo variantus).
savirūpos; kvėpavimo;
valgymo ir gėrimo; asmens higienos; aprangos;
kūno temperatūros reguliavimo;
kita (įrašykite)...
15. Paţymėkite paslaugas, kurias jūsų nuomone jums turėtų teikti slaugytoja namuose?
TEIGINIAI Labai
daţnai
Daţnai Kartais Retai Niekada
Vaistų prieţiūra Bendravimas Pragulų profilaktika Pacientų mokymas Odos prieţiūra
Kraujo ėmimas tyrimui
Ţaizdų tvarkymas, prieţiūra, perrišimas Injekcijos į veną
Pulso skaičiavimas Injekcijos į raumenis
Arterinio kraujo spaudimo matavimas Elektrokardiogramos uţrašymas
16. Kokios pagalbos jūs tikitės iš slaugytojos? (paţymėkite visus jums tinkančius atsakymo
variantus).
profesionalaus procedūrų atlikimo; moralinės pagalbos;
socialinės pagalbos;
kita(įrašykite)...
17. Ar jums teikiamos socialinės reabilitacijos paslaugos? (pasirinkite jums tinkantį vieną atsakymo
variantą).
taip (įrašykite kokios)...
ne
18. Ar Jums trūksta kokių nors paslaugų? (pasirinkite vieną jums tinkantį atsakymo variantą).
taip (įrašykite kokių)...
ne
Socialiniai ir demografiniai duomenys: 19. Jūsų lytis:
vyras moteris
20. Jūsų amţius metais: (pasirinkite vieną jums tinkantį atsakymo variantą). 40-50 61-70 81 ir daugiau
51-60 71-80 kita...
21. Jūs gyvenate: (pasirinkite vieną jums tinkantį atsakymo variantą) viena/as;
su sutuoktiniu;
su vaikais;
su sutuoktiniu ir vaikais;