LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS Slaugos ir rūpybos katedra
DAIVA DOČIENĖ
SLAUGOS POREIKIS ASMENIMS PO KLUBO SĄNARIO
ENDOPROTEZAVIMO OPERACIJOS TOLIMUOJU
POOPERACINIU LAIKOTARPIU
Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga” baigiamasis darbas
Darbo vadovas
M dr. lekt. Linas Pauliukėnas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETASSlaugos ir rūpybos katedra
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Prof. Jūratė Macijauskienė Data
SLAUGOS POREIKIS ASMENIMS PO KLUBO SĄNARIO
ENDOPROTEZAVIMO OPERACIJOS TOLIMUOJU
POOPERACINIU LAIKOTARPIU
Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga” baigiamasis darbas
Darbo vadovas
M. dr. lektr. Linas Pauliukėnas Data 2013-05-19
Recenzentas Darbą atliko
Doc. Jūratė Samėnienė Magistrantė Daiva Dočienė
Data Data 2013-05-19
SANTRAUKA
Dočienė D. Slaugos poreikis asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos tolimuoju pooperaciniu laikotarpiu,magistranto baigiamasis darbas / mokslinis vadovas lekt. dr. L. Pauliukėnas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2013, – 87 p.
Tyrimo tikslas: įvertinti slaugos poreikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos
tolimuoju pooperaciniu laikotarpiu.
Metodai. Tyrimas kiekybinis, atlikta anoniminė anketinė pacientų ir slaugytojų apklausa. Anketos
pacientams dalintos gydymo įstaigoje, o pildomos namuose. Pacientams išdalintos 152 anketos. Bendruomenės slaugytojams anketos dalintos jų darbo vietoje ir pildomos iš karto. Viso slaugytojams išdalintos 220 anketų. Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 programą.
Rezultatai: Daugiau nei pusė pacientų savo būklę namuose vertina patenkinamai, daugumai (77 proc.)
sunku nuvykti pas šeimos gydytoją, 15 proc. naudojosi slaugytojo teikiamomis slaugos paslaugomis namuose, pacientus namuose daţniausiai slaugo šeimos nariai (91proc.). Pacientams maţiausiai pakito
fiziologinių poreikių tenkinimas. Pusė tiriamųjų pripaţino (51 proc.), kad jautėsi priklausomi nuo kitų. Tyrimo pacientai daţnai norėtų iš slaugytojo bendravimo (26 proc.), pacientų mokymo (26 proc.), injekcijų į raumenis (21 proc.) ar į veną (26 proc.) paslaugų. Slaugytojų nuomone, pacientams vienodai svarbu patenkinti savimonės, vaidmens funkcijos bei abipusės (tarpusavio) priklausomybės poreikius. Tyrimo slaugytojai nurodo, kad jie daţnai įvertina paciento būklę namuose, aptaria slaugos tikslus (54proc.) ir sudaro slaugos planą (53 proc.). Prieţastys trukdančios slaugytojui bendradarbiauti su pacientu namuose - per didelis darbo krūvis (83 proc.).
Išvados: 1) Pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos namuose lengviausiai patenkinti
fiziologinius poreikius. 2) Bendruomenės slaugytojai nurodo, kad pacientams po klubo sąnario endo-protezavimo operacijos namuose vienodai svarbu patenkinti savimonės, vaidmens funkcijos ir abi-pusės (tarpusavio) priklausomybės poreikius. 3) Pacientai nori, kad bendruomenės slaugytojai namuo-se suteiktų tokias paslaugas: pacientų mokymas, bendravimas, vaistų prieţiūra, injekcijos į veną ir į raumenis, kraujo ėmimas tyrimams. Tačiau slaugytojai nurodo, kad ne visas paslaugas minėtiems pacientams gali suteikti dėl personalo trūkumo, per didelio darbo krūvio bei slaugytojų motyvacijos stokos.
Rekomendacijos: 1) Įsteigti pirminės sveikatos prieţiūros įstaigose slaugytojo-konsultanto etatą, kuris
turėtų pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos sąrašą ir juos konsultuotų. 2) Suburti specialistų komandą, kuri lankytų pacientus po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos namuose. 3) Padidinti pirminės sveikatos prieţiūros įstaigų finansavimą skirtą pacientų lankymui namuose.
SUMMARY
Dočienė D. The need of a care for the persons after hip replacement surgery in the remote postoperative period, master„s thesis / academic tutor lect. doc. L. Pauliukėnas; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2013, – 87 p.
The aim of study: to evaluate the need of a care for the persons after hip replacement surgery in the
remote postoperative period.
Methods. The study is quantitative; anonymous questionnaire survey of patients and nurses has been
conducted. The questionnaires were served to the patients at the medical institutions and they were filled at home. 152 questionnaires were distributed to the patients. The questionnaires were distributed to community nurses at their workplaces and filled immediately. In total 220 questionnaires were dis-tributed to the nurses.The statistical analysis of research data was performed using SPSS 17.0 program
Results: More than half of the patients evaluate their condition at home as satisfactory, the majority of
them (77 percent) find difficulties to get to a family doctor, 15 percent used the home nursing services provided by the nurses, the patients at home are often being nursed by their family members (91 percent). Satisfaction of physiological needs is the least that changed to the patients. Half of the patients (51 percent) admitted they were feeling dependent on others. The patients of the research would often like to communicate with the nurses (26 percent), services of patients training (26 percent), injections to the muscles (21 percent) or vein (26 percent). The nurses believe that for the patients it is equally important to satisfy the needs of self-awareness, role function and reciprocal (mutual) dependence. The nurses of the research report that they oftne assess the condition of a patient at home, discuss the nursing goals (54 percent) and create a nursing plan (53 percent). The reason that disturbs the nurse to cooperate with the patient at home is an excessive workload (83 percent).
Conclusions: 1) the easiest thing for the patients after hip replacement surgery is to satisfy the
physiological needs at home. 2) The community nurses indicate that for the patients after hip replacement surgery it is equally important to meet the needs of self-awareness, role function and reciprocal (mutual) dependence. 3) The patients wish the community nurses to provide the following services at home: patients‟ education, communication, medicine care, injection to vein and muscles, blood sampling for the researches. However the nurses indicate that not all of the services may be provided for these patients due to staff shortage, excessive workload and lack of nurses„ motivation.
Recommendations: 1) to establish the position of a nurse-consultant at the primary health care
ins-titutions who would have the list of the patients after hip replacement surgery and advise them. 2) To bring together a team of professionals that would attend the patients at home after hip replacement surgery. 3) To enhance the funding of the primary health care institutions appointed to visit the patients at home.
PADĖKA
Esu dėkinga savo darbo vadovui mokslų dr. Linui Pauliukėnui uţ pagalbą rašant magistro baigiamąjį darbą, kantrybę, sugaištą laiką, naudingus patarimus.
Dėkoju mokslų dr. Alinai Vaškelytei uţ pagalbą ir paaukotą laiką rašant teorinio pagrindimo straipsnį publikavimui.
Esu nuoširdţiai dėkinga mokslų dr. Olgai Riklikienei uţ suteiktą galimybę skaityti pranešimą respublikinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje.
Taip pat dėkoju visiems pacientams ir slaugytojams sutikusiems dalyvauti tyrime, uţ jų sugaištą laiką ir geranoriškumą.
TURINYS
SUTRUMPINIMAI ... 8
ŢODYNĖLIS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 13
1.1. Klubo sąnario endoprotezavimas ... 13
1.1.1 Klubo sąnario anatomija ... 13
1.1.2 Indikacijos ir kontraindikacijos klubo sąnario endoprotezavimo operacijai ... 14
1.1.3 Klubo sąnario protezų tipai ... 15
1.1.4 Galimos komplikacijos po atliktos klubo sąnario endoprotezavimo operacijos ... 15
1.2. Slaugos paslaugos ... 16
1.3. Orientacija į paciento poreikius ... 19
1.4. Poreikių tipai ... 20
1.5. Slaugos modeliai ... 22
1.6. Pacientų poreikiai pagal C. Roy slaugos modelį ... 23
1.7. Tarpasmeninių santykių svarba tenkinant paciento poeikius ... 25
2. TYRIMO METODIKA IR INSTRUMENTAI ... 28
2.1. Tyrimo metodika ... 28
2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 29
2.3. Tyrimo instrumentai ... 30
2.3.1 Anketinė pacientų apklausa ... 30
2.3.2 Anketinė slaugytojų apklausa ... 32
2.4 Statistinė duomenų analizė ... 34
3. TYRIMO REZULTATAI... 35
3.1. Respondentų charakteristika ... 35
3.1.1 Pacientų charakteristika ... 35
3.1.2 Slaugytojų charakteristika ... 36
3.2. Pacientų poreikių įvertinimas ... 38
3.2.1 Fiziologiniai poreikiai... 38
3.2.2 Savimonės poreikiai ... 41
3.2.3 Vaidmens funkcijos poreikiai ... 42
3.2.4 Abipusės (tarpusavio) priklausomybės poreikiai ... 43
3.3. Pacientų slaugos poreikiai namuose ... 45
3.4.1 Fiziologiniai poreikiai... 50
3.4.2 Savimonės poreikiai ... 53
3.4.4 Abipusės (tarpusavio) priklausomybės poreikiai ... 55
3.5. Slaugytojų nuomonė vertinant pacientų slaugos poreikius ... 57
3.6. Pacientų ir slaugytojų nuomonės apie pacientų poreikių vertinimą ir slaugos paslaugas namuose palyginimas ... 62
4. REZULTATŲ APTARIMAS... 65
IŠVADOS ... 68
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 69
PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 70
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 71
SUTRUMPINIMAI
AKS – arterinis kraujo spaudimas
ERG – egzistencijos, santykių, tobulėjimo LR – Lietuvos Respublika
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas MA – Medicinos akademija
MN – medicinos norma n – absoliutus skaičius p – reikšmingumo lygmuo
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija PSPC – Pirminis sveikatos prieţiūros centras
ŢODYNĖLIS
Adaptacija – tai procesas ir rezultatas, dėl kurio asmuo sąmoningai pasirenka ţmogaus ir aplinkos integracijos kūrimą [54].
Bendra paciento sveikatos būklė – tai būklė įvertinta pagal pasirinktus kriterijus, nustatytus slaugos plane [20].
Fiziologiniai poreikiai - tai poreikiai, būtini ţmogaus egzistavimui: oras, vanduo, maistas, šiluma, veikla ir poilsis [54].
Klubo sąnario endoprotezavimas – klubo sąnario keitimo operacija [62].
Savimonės poreikiai - tai ţmogaus savęs suvokimo poreikiai, kurie atskleidţia kaip ţmogus suvokia savo jausmus, pojūčius, išvaizdą [54].
Slaugos poreikiai – tai pagrindiniai fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai paciento poreikiai, kuriems patenkinti reikia kitų pagalbos [19].
Tarpusavio priklausomybės poreikiai parodo paciento ryšį su kitais ţmonėmis, jų tarpusavio santykius, paramą ir pritarimą. Tai – poreikiai priklausyti kokiai nors socialinei grupei, poreikiai bendrauti ir siekti pagarbos [51, 54].
Tolimasis pooperacinis laikotarpis – tai laikotarpis nuo išvykimo iš stacionaro iki visiško darbingumo atstatymo ar darbingumo lygio nustatymo [37].
Vaidmens funkcijos poreikiai atskleidţia kaip ţmogus geba prisitaikyti prie vaidmenų pasikeitimo proceso [54].
A priori [lot. iš pat pradţių]: 1. iš anksto, nepaţinus faktų; 2. filos. ţinios iki patyrimo ir nepriklausančios nuo jo [http://www.balsas.lt/zodynas/tarptautiniai-zodziai/A/a-priori].
ĮVADAS
Klubo sąnarys yra vienas iš didţiausių ir svarbiausių sąnarių organizme. Jis turi didelį judėjimo diapazoną ir gerą stabilumą. Pirminė klubo sąnario funkcija – palaikyti kūno svorį [56]. Pacientams, kuriems paţeistas klubo sąnarys, tampa sunku atlikti kasdienę veiklą, pablogėja jų gyvenimo kokybė [59].
Sąnario endoprotezavimas yra viena iš labiausiai paplitusių atkuriamųjų operacijų. Tai – bendra ortopedijos procedūra, kuri gali pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Klubo sąnario endoprotezavimas aliekamas, kai negrįţtamai paţeistas sąnarys. Paţeidimai ţmonėms daţnai sukelia skausmą, disfunkciją ir mobilumo bei judrumo sumaţėjimą, jiems tampa sunku atlikti kasdienę veiklą [57].
Pirmieji įrašai apie mėginimus pakeisti klubo sąnarį buvo jau 1891 metais Vokietijoje. Pirmasis veiksmingas klubo sąnario endoprotezavimas buvo atliktas 1960 metais [57].
Pirmasis klubo sąnario pakeitimo standartinis gydymas Lietuvoje buvo prdėtas 1991 m. po klubo sąnario osteoartrito. Tais pačiais metais buvo atliktas ir klubo sąnario endoprotezavimas lūţus šlaunikaulio kaklui [39]. Dabar daugiau nei 4000 klubo sąnario endoprotezavimo operacijų Lietuvoje atliekama kasmet [46]. Visame pasaulyje tokių operacijų kasmet atliekama per 1 000 000 [38].
Po endoprotezavimo operacijos pacientai kuo greičiau nori grįţti į normalią kasdienę veiklą, o tam pasiekti reikalinga slaugytojo pagalba [28]. Slaugytojo pareiga teikti tikslias ir informatyvias ţinias pacientams apie atsiradusius pokyčius po atlikotos endoprotezavimo operacijos. Jis turi įvertinti paciento būklę, aptarti atsiradusius pokyčius ir nustatyti slaugos poreikius, kuriuos reikės patenkinti. [28, 53, 47].
Tyrimo aktualumas. Šiuolaikinė sveikatos prieţiūra yra sudėtinga tarpinstitucinė,
tarpdalykinė ir tarpprofesinė sistema, kurioje pacientas ne visada būna dėmesio centre. Po atliktos endoprotezavimo operacijos pacientas kuo greičiau nori būti visuomeniškai aktyvus, o tam pasiekti reikalinga slaugytojo pagalba. Slaugos veiksmų taikymas sveikatos stiprinimui, sergančiųjų problemų sprendimas yra tiesioginis slaugytojo uţdavinys, todėl labai svarbu įvertinti ar slaugos poreikius vienodai supranta pacientas ir slaugytojas.
Tyrimo naujumas. Lietuvoje nėra analizuota esama situacija, t. y. paciento po
endoprotezavimo operacijos slaugos poreikiai namuose, nei iš paciento pozicijos, nei iš slaugytojo pozicijos. Slaugos poreikių nustatymas padėtų kokybiškiau teikti slaugos paslaugas tolimuoju pooperaciniu laikotarpiu identifikuojant slaugos problemą ir tikslingai planuojant prieţiūrą.
Praktinė tyrimo reikšmė. Lietuvoje klubo sąnario endoprotezavimo operacijų 2010 m. buvo
slaugos poreikių tenkinimo namuose aspektus. Įvertinus paciento bei slaugytojo nuomonę apie slaugos poreikius, gauti rezultatai gali būti reikšmingi ne tik moksliniu poţiūriu, bet ir taikomi praktikoje. Gauti rezultatai atskleis pagrindines problemas, su kuriomis susiduria pacientas po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos sugrįţęs į namus bei bus apibrėţtas slaugytojo ţinių poreikis slaugant minėtą pacientą.
Šio darbo tikslas – įvertinti slaugos poreikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Šio darbo tikslas – įvertinti slaugos poreikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo
operacijos tolimuoju pooperaciniu laikotarpiu. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uţdaviniai:
1. Įvertinti slaugos poreikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos tolimuoju pooperaciniu laikotarpiu nustatant fiziologinius, savimonės, vaidmens funkcijos ir abipusės (tarpusavio) priklausomybės poreikius.
2. Įvertinti slaugos poreikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos tolimuoju pooperaciniu laikotarpiu slaugytojų, dirbančių pirminiuose sveikatos prieţiūros centruose, poţiūriu.
3. Palyginti pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos pageidavimus ir slaugytojų galimymes tenkinant slaugos poreikius namuose.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Klubo sąnario endoprotezavimas
Lietuvoje klubo sąnario endoprotezavimo operacijų 2011 metais buvo atlikta 4290. Klubo sąnario endoprotezavimo operacija atliekama kai liga ar trauma paţeidţia gūţduobę ir šlaunikaulio proksimalinį galą. Operacijos metu šie komponentai pakeičiami dirbtiniais implantais, pagamintais iš plastmasės, metalo, keramikos ar kitų sintetinių medţiagų. Kai pakeičiami abu sąnario komponentai, toks protezas vadinamas totaliniu, o kai tik šlaunikaulio galva – subtotaliniu [31].
1.1.1 Klubo sąnario anatomija
Klubo sąnarys yra vienas iš didţiausių ir svarbiausių sąnarių organizme [56]. Jis yra tipiškas, gilus, rutulinis, vadinamasis riešutinis sąnarys. Jis turi didelį judėjimo diapazoną ir gerą stabilumą. Pirminė klubo sąnario funkcija – palaikyti kūno svorį [56, 31]. Klubo sąnarys sudarytas iš apskritos formos šlaunikaulio galvutės ir klubo gūţduobės. Klubo sąnario stabilumą lemia gilus šlaunikaulio galvutės panirimas į gūţduobę, stipri fibrozinė sąnario kapsulė, stiprūs klubo sąnario raiščiai, galingi raumenys, kurie iš visų pusių supa sąnarį (1 pav.).
Šlaunikaulio galvutė sudaro 2/3 taisyklingo rutulio paviršiaus, ją dengia kremzlė kuri turi banguotą kraštą su įlankomis ir išlinkimais. Storiausia kremzlė yra sąnario paviršiaus viduje, ten jos storis yra apie 3 mm, pakraščiuose – suplonėja iki 1 mm. Uţpakaliniame apatiniame galvos kvadrate kremzlinės dangos nėra.
Klubo gūţduobė yra kaip pusė rutulio ir gana gili, į ją įeina šlaunikaulio galvutė. Gūţduobę sudaro trys kaulai: klubakaulis, sėdynkaulis ir gaktikaulis. Šlaunikaulio galvutė ir gūţduobė kontaktuoja pusmėnuliniame paviršiuje [31, 52].
Klubo sąnario raiščiai yra stiprūs ir atlaiko didelį (iki 500 kg) svorį. Raiščiai ir ţiedinė juosta tvirtai laiko šlaunikaulio galvutę klubo gūţduobėje [4]. Raiščių dėka ţmogus gali stovėti per daug neįtempdamas klubo srities raumenų. Dubens raumenys iš visų pusių apsupa sąnarį. Šie raumenys prasideda nuo dubens kaulų ir prisitvirtina prie šlaunikaulio [31]. Sąnario kremzlės, raumenys ir tinklinis kaulo sluoksnis proksimaliniame šlaunikaulio gale padeda sumaţinti klubo sąnario pasipriešinimo jėgą [4].
Kai dėl ligos ar traumos netenkama šių apsauginių mechanizmų prasideda klubo sąnario nusidėvėjimas ko pasekoje reikia atlikti sąnario endoprotezavimo operaciją [4].
1.1.2 Indikacijos ir kontraindikacijos klubo sąnario endoprotezavimo operacijai
Klubo sąnario endoprotezavimas efektyviai sumaţina arba panaikina skausmus, daugeliu atvejų atstato funkcinį kojos stabilumą ir atraminę funkciją ir iš dalies atstato sąnario mobilumą. Pagrindinė indikacija šiai operacijai yra klubo sąnario skausmas ir nestabili, šlubuojanti eisena. Jei sąnarys rigidiškas, bet neskausmingas, endoprotezavimo operacija yra maţiau indikuotina.
Pagrindinės prieţastys dėl kurių atliekama klubo sąnario endoprotezavimo operacija yra osteoartrozė (apie 67 proc.), šlaunikaulio kaklo lūţiai (apie 20 proc.), reumatoidinis artritas (apie 10 proc.). Rečiau pasitaikančios prieţastys – onkologinės proksimalinio šlaunikaulio galo ligos, įgimta patologija, avaskuliarinė nekrozė ir kita patologija [31, 61, 49].
Dar vienas svarbus argumentas klubo sąnario endoprotezavimui yra paciento galimybė atlikti kasdienę veiklą: uţsirišti batų raištelius, apsimauti kojines, nusikirpti kojų pirštų nagus, lipti laiptais, įlipti ir išlipti iš vonios, naudotis visuomeniniu transportu ir kt. [31].
Endoprotezavimo operacija gali būti kontraindikuotina dėl daugelio prieţasčių. Pagrindinės prieţastys yra dekompensuotos kardiovaskulinės sistemos, dekompensuotos kvėpavimo sistemos ligos, kraujo krešėjimo sistemos sutrikimai, bendras paciento išsekimas, lėtinės infekcijos ţidiniai ir pan. Paciento amţius nėra kliūtis sąnario endoprotezavimo operacijai [31].
1.1.3 Klubo sąnario protezų tipai
Įvairiose pasaulio ortopedinėse klinikose šiuo metu naudojama daugiau nei 100 įvairių atmainų endoprotezai. Visi protezai skiriasi savo dydţiu, forma, medţiaga iš kurios gaminami, tvirtinimo prie kaulo būdu. Literatūroje naudojama daug endoprotezų klasifikacijų, tačiau esminis protezų skirstymo būdas yra tvirtinimo prie kaulo būdas. Pagal minėtą skirstymo būdą skiriamos šios protezų rūšys: cementiniai, becementiniai, mišrūs [31, 62].
Lietuvoje daţniausiai naudojamas cementinis tvirtinimo būdas. Kaulinis cementas yra cheminė medţiaga kuri susideda iš skysto monomero ir miltelių pavidalo polimero. Operacijos metu abu komponentai sumaišomi, gaunama masė, kuri pamaţu kietėja. Cementas stipriai sulimpa su kaulu ir endoprotezu. Taip uţtikrinama stabili protezo fiksacija [62] (2 pav.).
Becementinio arba mechaninio tvirtinimo atveju nėra naudojama jokia rišamoji medţiaga. Becementinio protezo su kaulu kontaktuojantys paviršiai padengiami specialia medţiaga arba pašiurkštinami, kad į šį paviršių po operacijos įaugtų kaulas ir tokiu būdu gaunama pakankamai stabili kaulo endoprotezo fiksacija [62] (3 pav.).
Mišrus – tai toks būdas, kai vienas iš komponentų fiksuojamas cementu, o kitas be jo [31].
2 pav. Cementinis protezas [62] 3 pav. Becementinis protezas [62]
Kaulinis cementas sėkmingai fiksuoja protezą, ypač vyresnio amţiaus pacientams. Tačiau jauniems, aktyviems ar didelio svorio pacientams protezas per ilgesnį laika iškliba. Šiems pacientams rekomenduojami becementiniai protezai. Jei reikalinga revizinė operacija, becementinius protezus lengviau pakeisti, nes nereikia šalinti cemento [31, 62].
1.1.4 Galimos komplikacijos po atliktos klubo sąnario endoprotezavimo operacijos
Pacientai prieš endoprotezavimo operaciją turi suprasti jos esmę, galimybes ir galimas komplikacijas. Nepatariama įteigti pacientui, kad minėta operacija išspręs visas jo probemas, nes priešingu ateju pacientas nusivils operacijos rezultatais [31].
Visus pacientus prieš operaciją būtina atidţiai ištirti, ar nėra gretutinių ligų ir jų komplikacijų. Juos privalo apţiūrėti terapeutas, anesteziologas, turi būti atliekami privalomi tyrimai, įvertinama ortopedinė klubo sąnario būklė [31].
Tinkamai paruošus pacientą operacijai sumaţėja pooperacinių komplikacijų tikimybė, kurios skirstomos į ankstyvas ir vėlyvas.
Daţniausiai pasitaikančios pooperacinės komplikacijos yra šios:
Plaučių arterijos tromboembolija – pagrindinė mirtingumo po endoprotezavimo operacijos prieţastis. Tromboembolija gali pasireikšti kaip ankstyvoji komplikacija arba jau išvykus pacientui į namus.
Šlaunikaulio išnirimas – tai dar viena komplikacija kuri gali būti ankstyva, pvz., keliant pacientą nuo operacinio stalo ir vėlyva, jau esant pacientui namuose. Jei išnirimas pastebimas anksti, atliekama uţdara repozicija, jei išnirimas pastebimas vėliau, atliekama atvira repozicija.
Ankstyva ir vėlyva infekcija yra sunki komplikacija. Esant šiai komplikacijai daţniausiai reikia šalinti protezą ir pacientas tampa neįgalus.
Periartikulinė osifikacija – tai kaulinio audinio susidarymas apie endoprotezuotą sąnarį. Ši komplikacija gali apriboti klubo sąnario funkciją ir net gali tekti pašalinti protezą.
Klubo sąnario endoprotezo komponentų išnirimas – daţniausia vėlyva komplikacija. Pagrindinis šios komplikacijos simptomas yra skausmas [31].
Apibendrinant galima teigti, kad yra nemaţa tikimybė pasireikšti vienai ar kitai pooperacinei komplikacijai ir tai didele dalimi priklauso ne tik nuo paties paciento, bet ir nuo jį supančios aplinkos. Labai svarbu supaţindinti pacientą ir jo artimuosius su galimomis komplikacijomis bei jų pasireiškimo simptomais, paaiškinti, kad kilus neaiškumams nedelstų ir kreiptųsi pagalbos pas specialistus. Svarbus vaidmuo visame šiame procese turėtų atitekti slaugytojui, nes slaugytojas yra tarsi ryšininkas tarp paciento ir jį supančios aplinkos. Slaugytojas gali numatyti slaugos poreikius, uţtikrinti tinkamą slaugą paciento namuose, ir laiku pastebėti galimų komplikacijų pasireiškimą bei uţkirsti joms kelią.
1.2. Slaugos paslaugos
Ţmones reikia ne tik gydyti, bet ir slaugyti. Slauga – dinamiška profesija, atsiţvelgianti ir prisitaikanti prie kintančių visuomenės sveikatos poreikių [24]. Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos sistemos įstatymo 24 straipsnyje slauga apibrėţiama kaip asmens sveikatos prieţiūros dalis, kuri apima sveikatos ugdymą, stiprinimą, išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių
ţmonių fizinę, psichinę ir socialinę prieţiūrą. Slaugos paslaugos asmenims teikiamos sveikatos prieţiūros, socialinės globos, kitose įstaigose bei namuose, kur jie gyvena. Slaugos paslaugos namuose – tai asmens sveikatos prieţiūros paslaugos, teikiamos pacientų namuose, siekiant uţtikrinti slaugos paslaugų prieinamumą, tęstinumą, tenkinant paciento slaugos poreikius namų sąlygomis ir skatinant paciento savirūpą [36]. Slaugos tikslas – tarnauti visuomenei bei tenkinti pacientų poreikius. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius I. E. Asvall, 1998 m. pristatydamas „Sveikata – 21“ dokumentą, didelį dėmesį skyrė slaugai bei ligų profilaktikai [24, 41]. Vis labiau akcentuojama sveikatos prieţiūros specialistų ir pacientų bendradarbiavimo būtinybė, siekiant pakeisti vyraujantį paternalistinį bendravimo modelį į naują, atitinkantį individualius paciento poreikius [10].
Sveikatos prieţiūros orientacija į pacientą, jo poreikius, pastaraisiais dešimtmečiais susilaukusi daug dėmesio daugelyje pasaulio šalių, tampa svarbiausia sveikatos reformos tendencija ir Lietuvoje [36].
Lietuvos nacionaliniai teisės aktai – Slaugos praktikos įsakymas (2011), medicinos norma MN:28 2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atskomybė“ – slaugytoją apibrėţia kaip savarankišką specialistą, kuris yra lygiavertis asmens sveikatos prieţiūros specialistų komandos narys, gebantis identifikuoti slaugos problemas, planuoti veiksmus, numatyti ir vykdyti procedūras, įgyvendinti slaugos kontrolę ir vertinimą [20]. Ypač svarbi slaugos proceso dalis, kuriai reikia specifinių ţinių ir įgūdţių, - tai pacientų ir jų artimųjų mokymas bei konsultavimas. Kompetetingas slaugytojas klinikiniame etape didina savo klinikinį supratimą, valdymą, įgūdţius, pradeda stiprinti gebėjimą iš anksto numatyti pacientų poreikius, tampa vis aktyvesnis komandos narys, lengviau bendrauja su gydytoju [10, 11].
Slaugytojas, slaugydamas pacientą po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, turi gebėti prisiimti reikiamus vaidmenis:
Slaugytojas-mokytojas – nes reikia mokyti pacientą higienos įgūdţių, racionalios mitybos, tinkamo poilsio reţimo, fizinio aktyvumo [18], kad greičiau atgautų savo funkciją pakeistas sąnarys.
Slaugytojas-patarėjas – nes artimieji slaugydami pacientą po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos namuose susiduria su daugeliu problemų, tokių kaip vaidmens šeimoje pasikeitimas, išvaizdos pokyčiai, pasikeitęs poţiūris į savęs vertinimą ir kt.
Slaugytojas-lyderis – įtraukia pacientą po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos ir jo šeimos narius į paciento slaugą su visų komandos narių įnašu (personalas, šeima, pacientas) [18]. Nes minėtiems pacientams tampa svarbus aplinkinių dėmesys ir parama.
Slaugytojas-agentas – yra daugybė situacijų, kai pacientas po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos negali atlikti kai kurių darbų, todėl slaugytojas juos pakeičia arba jiems pagelbėja.
Slaugytojas-advokatas – jis turi išmanyti įstatymus, kurie gina paciento socialinę rūpybą [18]. Visų šių vaidmenų prisiėmimas iš slaugytojo reikalauja puikių praktinių bei nepriekaištingų bendravimo įgūdţių [18]. Kompetetingas slaugytojas gali palengvinti ankstyvą paciento išrašymą iš ligoninės ir suteikti tinkamą slaugą pacientui namuose: įvertinti esamą situaciją, atlikti reikiamas procedūras, teikti paramą šeimos nariams [5]. Dirbdamas su šeimomis slaugytojas atlieka daug vaidmenų, priklausančių nuo šeimos ir slaugos paslaugų poreikio sveikatos prieţiūros įstaigose ir namuose. Šeimose, kuriose yra pacientas po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos minėti slaugytojo vaidmenys aiškiai atskleidţiami, nes tose šeimose slaugytojas gali veikti kaip filtras tarp šeimos ir bendrosios praktikos gydytojo. Slaugytojas uţima svarbias pozicijas gerinant šeimos funkcijas bei keičiant šeimos gyvenimo būdą [5]. Todėl labai svarbu, kad jis gerai ţinotų, kaip gyvena jo pacientas, tai yra koks jo būstas, gyvenimo sąlygos, šeimyninės aplinkybės, darbo sąlygos, taip pat socialinė ir fizinė aplinka [5], kuri gali turėti ţymią įtaką atgaunant įprastinę būklę po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos.
Šiandieniniame pasaulyje daug pagyvenusių ţmonių gyvena vieni ir negali tikėtis šeimos paramos, taip pat apie 50 proc. sergančių ţmonių norėtų pasilikti namuose. Slaugyti pacientus namuose nukreipta pirminė sveikatos prieţiūra. Pirminė sveikatos prieţiūra laikoma prioritetine sritimi, nes jai tenka spręsti daugelį asmens sveikatos problemų. Siekiama organizuoti šios sveikatos prieţiūros grandies darbą taip, kad būtų gerinamas prieinamumas ir realizuojama šeimos gydytojo, dirbančio komandoje kartu su slaugytoju, funkcija [35]. Bendruomenės slaugytojai vis labiau įtraukiami į slaugos namuose poreikių vertinimą ir paramą šeimos nariams. Lietuvos medicinos normoje MN:57 2010 „Bendruomenės slaugytoja (slaugytojas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ pabrėţiama, anksti išrašius pacientą į namus, bendruomenės slaugytojas gali uţtikrinti reikiamą slaugą paciento namuose, savarankiškai sudaryti, įgyvendinti ir dokumentuoti slaugos planą [21]. Bendruomenės slaugytojas gali būti tarsi ryšininkas tarp paciento, jo šeimos ir šeimos gydytojo, gali atlikti dalį funkcijų, kurioms pakanka ir slaugytojo kompetencijos. Prieţiūra namuose tampa vis labiau aktuali. Namai yra ta aplinka, kurioje turėtų būti teikiama reikiama pagalba pacientams sergantiems lėtinėmis ligomis, pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos ir kt. Bendruomenės slaugytojo veikla taip pat apima ir medicinines procedūras, kurias paskiria gydytojas [1].
Ne visos bendruomenės slaugytojo teikiamos paslaugos glaudţiai susijusios su medicininiais terminais. Daţnai pacientams bendruomenės slaugytojas teikia ir socialines paslaugas bei atlieka daug skirtingų vaidmenų, kuriuos galime priskirti ne tik medicinos, bet ir socialiniams darbuotojams. Bendruomenės slaugytojo teikamos paslaugos turi būti kokybiškos, kad būtų pateisinti pacientų lūkesčiai bei poreikiai [1].
1.3. Orientacija į paciento poreikius
Ţmogus nuolat trokšta tobulėti, siekia tiesos, groţio, harmonijos. Iš jo reikalaujama atsakyti, kas jam svarbiausia gyvenime, kokia jo pozicija kitų atţvilgiu, todėl jis siekia rasti gyvenimo prasmę, integruotis į visuomenę [42], tačiau tai atlikti ţmogus gali tik tuomet, kai yra patenkinti jo poreikiai.
Poreikis yra tai, ko reikia ţmogaus arba jo socialinei sistemai pagrįstai funkcionuoti tam tikroje situacijoje. Poreikis – tai nėra noras kaţką gauti ar turėti, bet trūkumas, kuris kliudo ţmogui ar sistemai vystytis arba tobulėti [13, 14]. Poreikis – tai socialinis konstruktas, kuris yra asmeninis, subjektyvus ir nuolat kintantis [40, 27].
Slaugos poreikiai pacientui daţniausiai kyla todėl, kad pacientas dėl ligos ieško pagalbos, kad būtų patenkinti tam tikri poreikiai susiję su liga, neįgalumu ar nusilpimu [26].
Slaugos poreikiai – tai pagrindiniai fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai paciento poreikiai, kuriems patenkinti reikia kitų pagalbos [19].
Slaugymas – tai slaugytojo veikla, padedanti uţtikrinti paciento pagrindines gyvybines veiklas pagal slaugos poreikius, bei jo atliekamos gydymo procedūros [19].
Slauga – asmens sveikatos prieţiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę prieţiūrą [20].
Orientacija į paciento poreikius reiškia, kad pirmiausia jo poreikiai, prioritetai turi būti išaiškinti, įvertinti, bei įgyvendinti atsiţvelgiant į sistemos galimybes bei objektyvią būtinybę (paciento supratimas bei prioritetai ne visada atitinka jo sveikatos būklę). Tinkamas paciento poreikių išaiškinimas bei įvertinimas svarbus dar ir todėl, kad juos ţinodamas slaugytojas gali daryti įtaką paciento lūkesčiams ir su juo bendradarbiaudamas pasiekti geresnius rezultatus sveikatai [45, 60].
Vertinant pacientų poreikius, paaiškėja, kad pacientai vertina lygiateisį bendravimą. Pacientams svarbu, kad jiems slaugytojas suprantamai paaiškintų apie jų būklę ir numatytą slaugą. Taip jie jaučiasi psichologiškai saugesnis [6]. Šiuolaikinėje gydymo sistemoje atsiranda poreikis į slaugytojo ir paciento santykius įtraukti ir pacientą priimant sprendimus ir nustatant slaugos poreikius. Tačiau siekiant uţtikrinti gerą slaugytojo ir paciento kontaktą, iškyla nemaţai problemų:
nepatenkinami paciento poreikiai ir lūkesčiai;
slaugytojas yra „perkrautas“ socialinių pareigų, nelieka pakankamai laiko bendravimui su pacientu;
slaugytojai ir pacientai priešiškai nusiteikę vieni kitų atţvilgiu.
Pacientai yra ganėtinai pasyvūs savo sveikatos prieţiūros procese, jie nenori prisiimti atskomybės ir patys ką nors daryti ar keisti. Jiems lengviau, kai tą uţ juos atlieka slaugytojas [6].
1.4. Poreikių tipai
Dauguma mokslininkų sutaria, kad iš principo visus poreikius galima suskirstyti į dvi grupes: 1. Pagrindiniai fiziniai poreikiai, vadinami pirminiais poreikiais.
2. Socialiniai psichologiniai poreikiai, vadinami antriniais poreikiais.
Pirminiai poreikiai yra universalūs ir svarbūs ţmogaus egzistencijai. Kadangi ţmonių patirtis skirtinga, tai antriniai ţmonių poreikiai yra kur kas įvairesni negu pirminiai [29].
Remiantis A. Maslow, K. Alderfer ir F. Herzberg poreikių teorijomis galima daryti prielaidą, kad nesvarbu į kelias dalis jie suskirstė poreikius, tačiau vieni jų yra skirta kūnui, o kiti – sielai ir juos visus vienodai svarbu patenkinti (4 pav.).
4 pav. A – poreikiai kūnui, B –poreikiai sielai [16, 25, 29, 44]
Norint geriau suprasti poreikių esmę tikslinga išsamiau paanalizuoti minėtų autorių poreikių teorijas.
A. Maslow poreikių teorija pirmą kartą pristatyta 1943 metais [57]. Poreikius autorius suskirstė į penkias grupes ir sukūrė poreikių piramidę. Šiuos poreikius tikslinga analizuoti pradedant ţemiausiomis piramidės pakopomis ir baigiant aukščiausiomis [16, 25]. Hierarchijos apačioje yra pagrindiniai ţmogaus poreikiai, tai – fiziologiniai ir saugumo poreikiai. Hierarchijos viršūnėje - savigarbos ir saviraiškos poreikiai. Socialiniai – tarpusavio priklausomybės poreikiai, kurie parodo ţmogaus priklausomybę kokiai nors grupei, draugystę, paramą, meilę, yra hierarchijos viduryje [58]. Šie poreikiai yra tarsi jungiamoji grandis, be kurios būtų sunku pasiekti poreikių hierarchijos viršūnę. Pagal A. Maslow (2003), ţmogaus laimė, sveikata ir gebėjimas veikti ateina tuomet, kai jis pakyla kuo aukščiau poreikių hierarchijoje. Idealų gyvenimą jis apibūdina kaip ilgą kelionę link aukščiausio poreikių viršūnės taško [58]. Maslow išskirti poreikiai tampriai susiję tarpusavyje, aukštesnieji poreikiai gali būti patenkinti tik tuomet, kai jau patenkinti ţemiau esantys [17, 48].
alkis, troškulys ir saugumas. Šie deficitiniai poreikiai būdingi visiems ţmonėms ir privalo būti tenkinami [30], tačiau pacientams, po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, tampa sudėtinga šiuos poreikius tenkinti be aplinkinių pagalbos ir paramos.
Taikant A. Maslow teoriją, svarbu ţinoti, kad ją kuriant, buvo tiriami subrendę, savarankiški ir sveiki ţmonės [43], todėl numatyti, kurių poreikių tenkinimui reikėtų teikti pirmenybę pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos yra svarbus uţdavinys ne tik slaugytojams, bet ir patiems pacientams. Slaugant minėtus pacientus pirmenybę reikėtų teikti tiems poreikiams kurie yra būtini gyvybės palaikymui ar kurių nepatenkinus atsiras pavojus gyvenimo kokybei.
K. Alderfer pakoregavo Maslow teoriją ir sukūrė savo egzistencijos, santykių, tobulėjimo (ERG) teoriją. Išskirti poreikiai buvo suskirstyti į tris lygius: egzistencijos (existence) – fiziologiniai ir suagumo, santykių (relatendess) – priklausomumo ir pagarbos, tobulėjimo (growt) – saviraiškos. Skirtingai nei A. Maslow, jis teigė, kad vienu metu ţmogų motyvuoja įvairių lygių poreikiai, galintys egzistuoti kartu. Kritiškai vertindamas judėjimą poreikių piramide aukštyn, K. Alderfer numatė ir atvirkštinio proceso galimybę. Jeigu ţmogui esant aukštesnių poreikių lygyje jo ţemesnio lygio poreikiai vėl nepatenkinami, jis regresuoja, nusileisdamas į pradinį lygį [29]. Ši teorija labiau nei Maslow teorija tinka pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, nes minėtiems pacientams po operacijos kaţkuriam laikui tenka nusileisti poreikių piramide ţemyn ir stengtis patenkinti tuos poreikius, kurie yra būtini gyvybės palaikymui.
F. Herzberg taip pat remiasi A. Maslow poreikių hierarchija. Anot jo, ţmogaus poţiūrį į poreikių tenkinimą veikia dvi grupės veiksnių: higieniniai ir motyvaciniai veiksniai. Šie veiksniai yra tarpusavyje susiję ir daro vienas kitam įtaką. Jei nėra palankūs higieniniai veiksniai (prastos gyvenimo sąlygos, prasti tarpusavio santykiai šeimoje, maţos pajamos), tai nėra motyvacijos tenkinti iškilusius poreikius. Kita vertus, tenkinant ţemesnius poreikius, neįmanoma aktualizuoti saviraiškos ir laimės pajautos [44].
Remiantis F. Herzberg dviejų veiksnių teorija, visus ţmonių poreikius galima suskirstyti į dvi grupes:
1. Poreikiai, susiję su alkio, troškulio, skausmo malšinimu bei panašių poreikių patenkinimu.
2. Dvasiniai poreikiai susiję su asmenybės tobulėjimo siekimu. Šiems poreikiams įtaką daro F. Herzberg vadinami „skatintojai“:
Laimėjimas – tai galimybės pasinaudoti visais savo gebėjimais ir įnešti vertingą įnašą [44]. Tai ypač svarbu pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, nes jiems reikėtų sutelkti visas savo jėgas ir norą kuo greičiau atgauti prarastas funkcijas, gebėti pasinaudoti visomis slaugytojų teikiamomis paslaugomis ir stengtis kuo greičiau ir geriau prisitaikyti prie pokyčių esant
pakeistam klubo sąnariui.
Atsakomybė – veiksmų laisvė priimant sprendimus [44]. Minėti pacientai turi visišką laisvę pasirinkti, ar jiems reikalingos slaugytojų teikiamos paslaugos, ar jie savarankiškai gali patenkinti savo poreikius.
Pripaţinimas – „grįţtamojo ryšio“ ir gero ir blogo, kiekybės ir kokybės poţymis [44]. Taip galima apibrėţti pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos ir slaugytojų santykius. Kuo labiau pacientai linkę bendrauti su slaugytojais ir jais pasitikėti tuo slaugytojai labiau suinteresuoti jiems padėti. Toks abipusis bendradarbiavimas pagreitina prarastų funkcijų atsistatymą ir pageriną pacientų gyvenimo kokybę.
Paţanga – rodo ar pastangos teikia galimybių greičiau atgauti prarastas funkcijas [44]. Kuo daugiau įdės pastangų pacientai ir slaugytojai, tuo greičiau pacientai taps nepriklausomi.
Pats darbas – parodo įdėtas pacientų ir slaugytojų pastangas tenkinant poreikius [44]. Asmens augimas – reiškia galimybes mokytis [44]. Pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos rekia daug išmokti: atsistoti, atsisėsti, atsigulti, naudotis pagalbinėmis priemonėmis, atlikti namų ruošos darbus ir kt.
F. Herzberg dviejų veiksnių teorija ne visada gali būti taikoma ir nėra universali, kadangi ne visiems pacientams tas pats veiksnys gali sukelti pasitenkinimą ar nepasitenkinimą tenkinant jų poreikius [44]. Tačiau pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos šią teoriją taikyti yra tikslinga, kadangi ji pateikia „skatintojus“, kurių dėka pacientų poreikių tenkinimas įgauna prasmę.
1.5. Slaugos modeliai
Pacientų poreikių nustatymui ir problemų sprendimui galime pasirinkti ir vieną iš daugelio autorių sukurtų slaugos modelių. Ţinomiausi ir daţniausiai naudojami yra N. Roper bei D. Orem slaugos modeliai, kiek maţiau ţinomas ir rečiau taikomas praktikoje C. Roy slaugos modelis bei dauguma kitų, kuriuos galėtume aptarti.
N. Roper savo slaugos modelyje išskiria 12 gyvybinių veiklų, tokių kaip saugios aplinkos palaikymas, bendravimas, judėjimas, kvėpavimas, valgymas ir gėrimas, tuštinimasis ir šlapinimasis, darbas ir ţaidimai, lyties raiška, kūno temperatūros reguliavimas, asmens švarinimasis ir rengimasis, miegojimas bei mirimas [26]. Šios visos gyvybinės veiklos daugiau skirtos atskleisti fiziologinius paciento poreikius. Jeigu mes norėtume įvertinti tik juos, šis modelis idialiai tiktų, tačiau mūsų tikslas ištirti kur kas daugiau pokyčių, atsiradusių pacientams po atliktos klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, todėl tikslinga aptarti ir kitus paminėtus slaugos modelius.
modelis priklauso atvirų sistemų teorijų grupei. Jis grindţiamas mintimi, kad ţmogus turi poreikį rūpintis savimi ir tiek išmanyti apie savirūpą, kad pajėgtų išsaugoti gyvybę ir sveikatą, pasveikti po ligos arba suţalojimo ir valdyti jų poveikį. Pagrindinis slaugos tikslas – savirūpa, kurią Orem vadina veikla, kurios individas imasi savo iniciatyva ir atlieka pats, siekdamas išsaugoti sveikatą ir gerovę. Savirūpa – tai sąmoningi suaugusio ţmogaus veiksmai, kuriais siekiama sveikatos ir gerovės [55, 63]. Kaip matome, šio modelio autorė kalba tik apie savirūpą, tačiau kaip nustatyti poreikius ir išskirti prioritetus jų tenkinimui nenurodo.
C. Roy savo slaugos modelyje išskiria keturias poreikių grupes ir pateikia rekomendacijas slaugytojams kaip šiuos pacientų poreikius patenkinti (5 pav.).
1.6. Pacientų poreikiai pagal C. Roy slaugos modelį
Pasirinkau C. Roy slaugos modelį todėl, kad tai yra adaptacijos modelis, o pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos reikia iš naujo adaptuotis daugelyje sričių, tokių kaip egzistavimo, savęs suvokimo, tarpusavio santykių, vaidmenų pasikeitimo proceso. Tai slaugos modelis, kuriuo remiantis galima tiksliai nustatyti paciento poreikius po operacijos ir juos tenkinant palengvinti adaptaciją prie pokyčių ir padėti pacientui kuo greičiau sugrįšti į įprastą kasdienę veiklą.
C. Roy slaugos modelis pirmą kartą pateiktas 1970 metais, tai plačiai naudojamas modelis slaugos praktikoje. Anot šio modelio autorės, sveikata – tai būsena ir procesas, kuris atspindi asmens ir aplinkos tarpusavio sąveikos pusiausvyrą. Adaptacija – tai procesas ir rezultatas, dėl kurio asmuo sąmoningai pasirenka ţmogaus ir aplinkos integracijos kūrimą [54, 50].
C. Roy savo slaugos modelyje atskyrė mediciną ir slaugą. Ji teigė, kad medicinos dėmesys yra telkiamas į ţmogaus biologines sistemas ir į ligą, o slaugos dėmesio centre – asmenybė kaip visuma, reaguojanti į vidinius ir išorinius veiksnius. Slaugytojo tikslas yra ugdyti paciento adaptacijos galimybes pasitelkiant slaugos proceso sampratą, kurios esmė yra paciento siekimas visa apimančios sveikatos, geros gyvenimo kokybės ir orios mirties.
C. Roy slaugos modelis susideda iš keturių poreikių grupių: fiziologinių, savimonės, vaidmens funkcijos ir tarpusavio priklausomybės [51].
Fiziologiniai poreikiai – tai poreikiai, būtini ţmogaus egzistavimui: oras, vanduo, maistas, šiluma, veikla ir poilsis [54]. Šios grupės poreikiai yra svarbūs pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Po šios operacijos paciento koja ilgą laiką būna patinusi, skaudama, sunku atlikti judesius, būtina saugotis galimo protezo išnirimo, tampa sudėtinga sėdėti, gulėti, lenkti koją. Pacientams patariama vengti fizinių darbų, staigių judesių, kelti sunkius daiktus, stipriai lenktis, nevarstyti batų raištelių. Kad išvengtų tokių judesių pacientai mokomi maisto produktus šaldytuve ar daiktus spintelėje laikyti viršutinėse lentynėlėse, kad nereikėtų lenktis stačiukampu. Visa tai apsunkina fiziologinių poreikių tenkinimą, ypač vyresnio amţiaus pacientams. Jiems daţnai prireikia aplinkinių pagalbos. [51, 54]
Abipusės (tarpusavio) priklausomybės poreikiai parodo paciento ryšį su kitais ţmonėmis, jų tarpusavio santykius, paramą ir pritarimą. Tai – poreikiai priklausyti kokiai nors socialinei grupei, poreikiai bendrauti ir siekti pagarbos [51, 54]. Pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos daţnai prireikia aplinkinių pagalbos. Pagyvenęs pacientas teigė:
„Po endoprotezavimo operacijos, gydytojas man pasakė, kad jau esu pasiruošęs išvykti į namus. Tačiau aš supratau, kad man vis dar sunku vaikščioti, todėl aš dabar priklausau nuo savo ţmonos, nes man vis dar reikia daug jos pagalbos“ [51].
Tokiu būdu yra tenkinami tarpusavio priklausomybės poreikiai, nes pacientas jaučiasi priklausomas nuo jį supančių ţmonių, o pastarieji jaučia atsakomybę uţ pacientą ir stengiasi padėti.
Vaidmens funkcijos poreikiai atskleidţia kaip ţmogus geba prisitaikyti prie vaidmenų pasikeitimo proceso [54]. Po atliktos endoprotezavimo operacijos keičiasi ne tik paciento vaidmuo šeimoje, bet ir kitų šeimos narių vaidmenys. Ţmogus, buvęs lyderiu šeimoje, tam tikrą laiką gali tapti priklausomu nuo savo sutuoktinio ar vaikų, o tyliajam partneriui gali tekti perimti šeimos lyderio vaidmenį. Tokiais atvejais artimasis jaučia atsakomybę ne tik uţ namų ūkį, bet ir uţ emocinio bei
fizinio saugumo poreikių tenkinimą pacientui, kuris grįţo į namus po atliktos sąnario pakeitimo operacijos.
Savimonės poreikiai. Tai ţmogaus savęs suvokimo poreikiai, kurie atskleidţia kaip ţmogus suvokia savo jausmus, pojūčius, išvaizdą [54]. Po atliktos sąnario pakeitimo operacijos pasikeičia paciento eisena, lieka gana nemaţas randas. Dėl šių pokyčių jis gali jaustis nejaukiai, gali atsirasti socialinės izoliacijos pavojus. Kad pacientas susivoktų savo jausmuose ir priprastų prie pokyčių, jam reikalinga aplinkinių parama ir palaikymas.
Visų šių poreikių įvertinimas ir slaugos poreikių nustatymas yra svarbus uţdavinys slaugytojams, nes tik kompetetingas slaugytojas ţino kokius slaugos poreikius tenkinant pacientams gali reikėti profesionalios slaugytojo pagalbos. Kaip buvo minėta anksčiau, slaugytojai geba prisiimti reikiamus vaidmenis kurie yra neišvengiami tenkinant pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos poreikius. Tam svarbu palaikyti gerus tarpasmeninius santykius tiek slaugytojams su pacientais ir jų artimaisiais, tiek pacientams su slaugytojais bei kitais neformalaus socialinio tinklo atstovais ir socialinės paramos tarnybomis.
1.7. Tarpasmeninių santykių svarba tenkinant paciento poeikius
Pacientui po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos daugiau ar maţiau reikalinga kitų pagalba tenkinant poreikius ir tai susiję su tarpasmeniniais santykiais tiek išorinėje, tiek vidinėje aplinkoje. Štai kaip norą bendrauti, puoselėti tarpasmeninius santykius apibūdina vienos pacientės sūnus: „Ji kasdien išeina aplankyti senų draugų. Daţniausiai ji išeina po pietų ir grįţta vakarop. Kai lauke lyja, mes prašome jos neiti iš namų, tačiau ji primygtinai to nori, nors negali vienu metu laikyti rankose skėčio ir lazdelės“ [51].
Kas yra tarpasmeniniai santykiai? Santykiai – daţnai vartojama, bet sunkiai apibrėţiama sąvoka. Jei teigsime, kad santykiai – tai daiktų padėtis vienas kito atţvilgiu, tuomet tarpasmeninius santykius galima apibrėţti kaip ţmonių padėtį visuomenėje vienas kito atţvilgiu. Pirmiausiai, kai kalbama apie tarpasmeninius santykius, tai galvojama apie bendravimą, kuris susieja bendraujančiųjų asmenybes [2]. Tai gali būti santykiai su tėvais, geriausiais draugais, vyru ar ţmona [33]. Artimi ţmonės daţnai bendrauja, jų santykiai tęsiasi santykinai ilgą laiką, jie turi daug bendros veiklos ir kartu išgyvena daug įvykių. Artimų ţmonių poelgiai, vertinimai, jausmai turi jiems didelę įtaką – tai teigiamų emocijų, meilės, rūpinimosi, paramos šaltinis [2].
C. Roy savo slaugos modelyje daug dėmesio skiria išorinės ir vidinės aplinkos veiksniams, kurių dėka pacientai lengviau adaptuojasi visuomenėje ir tampa maţiau priklausomi.
kaip juos interpretuoja. Ţmonės savo elgesiu gali keisti, formuoti aplinką. Jų elgesys konkrečiu atveju priklausys nuo aplinkos ir poţiūrio į tą aplinką. Tačiau ne tik aplinka daro įtaką ţmonių elgesiui, bet ir elgesys kuria aplinką, kurioje jie gyvena [2].
Vidinės aplinkos veiksniai – tai šeimos sudėtis, galių pasiskirstymas, autonomija ir bendravimo modeliai. Šeimos dydis veikia šeimos santykių sudėtingumą ir harmoniją tarp gavimo ir davimo. Kuo šeima maţesnė, tuo daugiau atsakomybės tenka vienam ţmogui. Daţniausiai rūpinimasis šeimos nariais yra patikėtas moteriai, todėl jai atitenka svarbus vaidmuo slaugant šeimos narį, sugrįţusį po endoprotezavimo operacijos į namus [51].
Autonomija yra kitas faktorius, veikiantis šeimų tarpusavio priklausomybės santykius. Kuo aukštesnė paciento autonomija, tuo maţesnė turėtų būti jo priklausomybė nuo aplinkinių [51].
Manoma, kad šeimos narių tarpusavio santykiai yra labiausiai sveikatą įtakojantys veiksniai. Šeimai tenka svarbus uţdavinys kuriant saugią aplinką savo artimam ţmogui, kuriam tai būtina sąlyga po sąnario pakeitimo operacijos. Saugumas namuose labai priklauso nuo kiekvieno šeimos nario vaidmens, tarpasmeninių santykių bei sugebėjimo konstruktyviais būdais spręsti iškilusias problemas [8]. Šiems pacientams svarbu sudaryti saugias sąlygas namuose, rūpintis kritimų prevencija, palaikyti ryšį su slaugytojais, kurie gali profesionaliai patarti kaip reikėtų uţtikrinti saugią aplinką paciento namuose. Tam reikėtų pašalinti nesaugius paviršius (kilimus, takus), slidţius paviršius padengti neslidţia danga. Kad būtų patogiau judėti su ramentais ar lazdele, kad būtų daugiau erdvės, kartais tenka pakeisti baldų išdėstymą namuose. Daţniausiai naudojamus maisto ruošimo įrankius ir reikmenis rekomenduojama laikyti ten, kur norint juos pasiekti nereikėtų pasilenkti ar pasistiebti. Visose patalpose turėtų būti uţtikrintas geras apšvietimas. Vonios kambaryje, miegamajame bei koridoriuose rekomenduojama pritvirtinti naktines lempas. Atkloti antklodės dalį, kad pacientui, ypač vyresnio amţiaus, būtų lengviau atsigulti ir atsikelti iš lovos.
Štai kaip marti kalba apie uošvio sugrįţimą į namus po endoprotezavimo operacijos:
„Jam išvykus iš ligoninės, prieţiūros reikėjo daug daugiau, nes jo kojos gerai nejudėjo. Aš jaudinausi kad jis gali nukristi, todėl turėjau jį nuolat stebėti. Nors jis ir sugrįţo iš ligoninės, jam vis dar sunku vaikščioti, dabar jis serga. Nepaisant visko, jis yra mano uošvis ir mano pareiga juo pasirūpinti“ [51].
Išorinės aplinkos veiksniai susiję su paciento socialiniu tinklu, kurį sudaro socialinė parama ir socialinės paslaugos. Socialinė parama apibrėţiama kaip ištekliai, teikiami ţmogui kitų asmenų. Tai socialiniai ryšiai, uţsimezgantys gyvenamoje aplinkoje. Socialinė parama apibūdinama kaip teigiama kito ţmogaus ar grupės ţmonių įtaka kasdieniame gyvenime. Socialinę paramą teikia asmens neformalaus socialinio tinklo atstovai – giminaičiai, draugai, kaimynai. Jie tenkina svarbiausius pacientų po sąnario pakeitimo operacijos poreikius. Iš jų tikimasi sulaukti visokeriopos pagalbos, emocinės paramos, palaikymo, informacijos, dėmesio [7].
Socialinė parama susideda iš gaunamos paramos ir asmens pasitenkinimo ja pajautimo. Gaunama parama atspindi paramos teikėjų konkrečius fizinius ir psichologinius veiksmus, o pasitenkinimas – paramos gavėjo įsitikinimą, ar parama yra pakankama, ar ne. Pasitenkinimas gautąja parama rodo, ar tos paramos, informacijos ir grįţtamojo ryšio poreikis ţmogui yra patenkintas. Gaunama parama ir pasitenkinimas ja yra du skirtingi dalykai, tačiau jie abu yra vienodai svarbūs [7]. Socialinės paramos svarba didėja ţmonėms, kuriems atlikta sąnario pakeitimo operacija, nes jie jaučiasi labiau paţeidţiami, patiria daugiau socialinių stresų, kinta jų vaidmenys šeimoje, jie tampa maţiau socialūs.
Socialinio tinklo atstovams, kurie teikia paramą pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, taip pat reikėtų palaikyti ryšį su slaugytojais, nes slaugytojai ţino kaip padėti pacientui tenkinti poreikius nepakenkiant jo sveikatai bei gerovei.
Socialinės paslaugos – tai paslaugos kurias teikia valstybinės institucijos: pensijos, pašalpos, inventorius, socialinių darbuotojų paslaugos [7]. Socialinės paslaugos yra labai svarbios ţmonėms po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, nes jiems reikalingos pagalbinės priemonės tokios, kaip lazdelė, ramentai, klozeto paaukštinimas, speciali avalynė ir kt.
Vienišiems vyresnio amţiaus pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos reikalinga socialinių darbuotojų pagalba tenkinant daugumą jų poreikių. Socialiniai darbuotojai bendrauja su paramos gavėju, padeda jam atlikti namų ruošos darbus, apsipirkti, paruošti maistą bei nuvykti pas gydytoją. Vieniši pacientai jaučiasi priklausomi nuo socialinių darbuotojų, o šie jaučia pareigą jiems padėti.
Apibendrinant galima teigti, kad pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos svarbu palaikyti gerus tarpasmeninius santykius su šeimos nariais, giminaičiais, draugais bei socialinės paramos tarnybomis, o jie visi, įskaitant ir pacientą, turi bendradarbiauti su slaugytoju, kuris geba numatyti paciento poreikius ir suteikti profesionalių ţinių bei reikiamą pagalbą juos tenkinant.
Taigi slaugytojas tampa paslaugų teikėju, kurio tikslas – patenkinti paciento poreikius ir įgyvendinti lūkesčius. Paciento lūkesčių įgyvendinimas tampa vienu iš siektinų slaugytojo rezultatų [32].
2. TYRIMO METODIKA IR INSTRUMENTAI
2.1. Tyrimo metodika
Pacientų apklausa buvo atliekama 2012 m. vasario – lapkričio mėnesiais, o bendruomenės slaugytojų – lapkričio – gruodţio mėnesiais. Tyrimui atlikti gautas LSMU Medicinos akademijos Bioetikos centro leidimas Nr. BC-KS (M) – 100.
Tyrimo objektas. Pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos poreikiai. Tyrimo tipas. Tyrimas kiekybinis. Tyrimo eiga sugrupuota į atskirus etapus:
I etapas. Šis etapas buvo skirtas mokslinės literatūros paieškai. Literatūros paieška tęsėsi visą laiką, kol vyko tyrimas. Mokslinės literatūros paieška vyko LSMU MA bibliotekoje esančiuose informacijos ištekliuose, Kauno bei Prienų viešosiose bibliotekose, duomenų bazėse – PubMed, ProQuest,MeSH, Mokslinčius ir kt. Paieškai buvo naudojami šie raktaţodţiai: C. Roy slaugos modelis (C. Roy‟s Adaptation model) , klubo sąnario endoprotezavimo operacija (Hip Replacement Operation), pacientų poreikiai (patients„ needs), slauga (nursing).
II etapas. Šis etapas buvo skirtas tyrimo instrumentams (anketoms). Anketos pacientams ir slaugytojams sukurtos pagal C. Roy slaugos modelyje išskirtas keturias poreikių grupes, remiantis įvairiais literatūros šaltiniais bei teisiniais aktais. Lietuvoje adaptuotos anketos pagal C. Roy modelyje išskirtas poreikių grupes nėra.
Sukūrus anketą slaugytojams buvo atliktas ţvalgomasis tyrimas. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti galimus anketos trūkumus ir pritaikomumą. Ţvalgomajam tyrime dalyvavo 7 bendruomenės slaugytojai, kurie buvo lankę bent vieną pacientą po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos namuose. Ţvalgomojo tyrimo metu anketos loginių klaidų nerasta, slaugytojams anketoje pateikti klausimai buvo suprantami ir aiškūs.
Sukūrus anketą pacientams taip pat buvo atliktas ţvalgomasis tyrimas. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti galimus anketos trūkumus ir pritaikomumą. Ţvalgomajam tyrime dalyvavo 16 pacientų po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Anketos minėtiems pacientams buvo išdalintos ligoninėje su voku ir adresu, kuriuo reikėjo išsiųsti uţpildytą anketą. Pacientų buvo prašoma atsakyti į anketoje pateiktus klausimus ir parašyti, kokių neaiškumų iškilo pildant anketą. Ţvalgomojo tyrimo metu anketos loginių klaidų nerasta, pacientams anketoje pateikti klausimai buvo suprantami ir aiškūs.
III etapas. Tai etapas, kuris prasidėjo 2012 m. vasario mėnesį ir tęsėsi iki gruodţio mėnesio pabaigos. Vasario – lapkričio mėnesiais buvo dalinamos anketos pacientams po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Sutikę dalyvauti tyrime pacientai buvo supaţindinti su tyrimo tikslu, uţdaviniais, tyrimo nauda, galimais nepatogumais, nuorodomis, kada pildyti anketą (1 priedas).
Tiriamieji buvo apklausiami tik gavus jų raštišką sutikimą dalyvauti tyrime (2 priedas). Respondentai taip pat buvo apmokomi, kaip teisingai pildyti anketą. Lapkričio – gruodţio mėnesiais anketos buvo dalinamos bendruomenės slaugytojams. Slaugytojai, sutikę dalyvauti tyrime, buvo supaţindinti su tyrimo tikslu, uţdaviniais, tyrimo nauda, galimais nepatogumais ir apmokomi, kaip teisingai pildyti anketą (3 priedas).
Pacientų apklausa atlikta paštu. Anketa pacientams dalinta gydymo įstaigoje, o pildoma namuose praėjus vienam mėnesiui po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, t. y. pacientui grįţus į namus po reabilitacinio gydymo. Reabilitacijos skyriuje išdalintos 69 anketos, jos buvo dalinamos 1 kartą per mėnesį kiekvieną pirmą mėnesio trečiadienį. Endoprotezavimo skyriuje išdalintos 83 anketos, jos buvo dalinamos 1 kartą per mėnesį kiekvieną trečią mėnesio trečiadienį. Anketas dalino pati tyrimo autorė. Buvo uţpildytos ir grąţintos 115 anketų. Tolimesnei analizei tiko 108 anketos. Anketų atsakomumo daţnis 76 proc.
Bendruomenės slaugytojams anketos buvo dalijamos jų darbo vietoje. PSPC ir poliklinikų atrankos kriterijus – apklausoje dalyvavo jų aptarnaujamos teritorijos pacientai, kuriems buvo atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija. Anketoms uţpildyti buvo skiriama valanda laiko. Lapkričio mėnesį buvo dalijamos anketos Lazdijų PSPC (25 anketos), Alytaus PSPC (8 anketos), Alytaus poliklinikoje (40 anketų), Prienų PSPC (12 anketų), Prienų šeimos klinikoje „Vita Simplex“ (7 anketos) ir Prienų šeimos klinikoje „Medica“ (5 anketos). Gruodţio mėnesį anketos buvo dalijamos Garliavos PSPC (13 anketų), Kauno Dainavos poliklinikoje (60 anketų) ir Kauno Kalniečių poliklinikoje (50 anketų). Anketas dalijo ir susirinko pati tyrimo autorė. Viso slaugytojams išdalintos 220 anketų, grąţintos 201 anketa. Tolimesnei analizei tiko 188 anketos, atsakomumo daţnis 92 proc.
IV etapas. Gautų duomenų rinkimas ir suvedimas į duomenų bazę „Excel“.
V etapas. Tyrimo duomenų statistinė analizė naudojant SPSS 17.0 programinį paketą. Statistinių duomenų įvertinimas. Rezultatų aptarimas
VI etapas. Išvadų pateikimas.
VII etapas. Rekomendacijų rengimas.
2.2. Tiriamųjų kontingentas
Tyrimui pasirinkti pacientai po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, kurie tyrimo laikotarpiu gydėsi Kauno klinikinės ligoninės reabilitacijos ir endoprotezavimo skyriuose. Sudaryta
tikslinė tiriamųjų imtis: paimtas dviejų metų pacientų, kuriems Kauno klinikinėje ligoninėje atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija, vidurkis (n=263) ir naudojant Yamane (1967)
siūlomą formulę ir Survey System (tyrimo sistema) automatinę imties tūrio skaičiuoklę (http://www.surveysystem.com/sscalc.htm) apskaičiuota reikiama tiriamųjų imtis. Reikiamą tiriamųjų
imtį gali būti sudėtinga surinkti, nes nuo 2012 metų vasaros endoprotezavimo operacijų skaičius ţymiai sumaţėjo, nes gydymo įstaigos pritrūko kompensuojamųjų endoprotezų [46].
Tiriamųjų įtraukimo į tyrimą kriterijai:
atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija, pirmą kartą atlikta endoprotezavimo operacija, pasirašę sutikimą dalyvauti tyrime.
Tiriamųjų neįtraukimo į tyrimą kriterijai: nekalbantys lietuviškai,
pacientai, kuriuos, tyrėjų nuomone, atliekamas tyrimas vargintų,
pacientai, kurie, tyrėjų nuomone, nesugebės be kitų pagalbos uţpildyti anketos ir išsiųsti jos paštu.
Slaugytojų imtis tikslinė. Tiriami bendruomenės slaugytojai dirbantys šiuose pirminės sveikatos prieţiūros centruose: Lazdijų, Alytaus, Prienų, Garliavos, Kauno Dainavos ir Kauno Kalniečių. PSPC atrankos kriterijus – apklausoje dalyvavo jų aptarnaujamos teritorijos pacientai, kuriems buvo atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija. Apklausti visi bendruomenės slaugytojai, kurie tenkino įtraukimo kriterijus:
pasirašę sutikimą dalyvauti tyrime,
slaugę bent vieną pacientą po endoprotezavimo operacijos, dirbantys ne maţesniu nei 1 etato krūviu.
2.3. Tyrimo instrumentai
2.3.1 Anketinė pacientų apklausa
Anketa sudaryta iš trijų skyrių, kurių pirmą sudaro 35 matricinio tipo klausimai, sugrupuoti į 4 blokus siekiant išsiaiškinti pacientų poreikius namuose remiantis C. Roy slaugos modelyje pateiktomis keturiomis poreikių grupėmis: fiziologiniai poreikiai, savimonės poreikiai, vaidmens funkcijos poreikiai, abipusės (tarpusavio) priklausomybės poreikiai. Kiekvienas klausimas turi 5 atsakymų variantus: labai daţnai, daţnai, kartais, retai, niekada, ţr. 4 priedą.
Antrą skyrių sudaro 13 uţdaro tipo klausimų. Jais siekiama suţinoti kaip pacientai vertina savo sveikatos būklę namuose, ar nuvykimas pas šeimos gydytoją jiems sukelia sunkumų, kokios
prieţastys daţniausios, dėl kurių sunku nuvykti pas šeimos gydytoją, kurie asmenys daţniausiai padėjo atsiradus slaugos poreikiui namuose, ar tie asmenys turėjo medicininį išsilavinimą, ar pacientai naudojosi ir kaip daţnai slaugytojo teikiamomis slaugos paslaugomis namuose, „kokį gyvybinių veiklų funkcionavimą padėjo palaikyti ar pagerinti slagytojas“. Taip pat antrame skyriuje pateikta viena grupė matricinio tipo klausimų, kurių yra 12, jais norima suţinoti pacientų nuomonę, kaip daţnai nurodytas slaugos paslaugas turėtų teikti slaugytojas paciento namuose. Kiekvienas klausimas turi 5 atsakymų variantus: labai daţnai, daţnai, kartais, retai, niekada.
Trečią anketos skyrių sudaro 4 uţdaro tipo klausimai, kurie yra sisiję su bendraisiais duomenimis (4 priedas).
Pacientų apklausos anketos vidinis pagrįstumas Cronbach alfa 0,81.
Tolimesnei analizei teikiamos tik pilnai uţpildytos anketos. Kiekvienas anketos klausimas analizuojamas atskirai ir vėliau sugrupuojami pagal prasmę į 4 blokus. Sugrupuoti klausimai vertinami pagal Likerto skalę, kur 1 reiškia, kad tenkinant poreikius labai reikalinga pagalba, 5 – visiškai nereikalinga pagalba (1 lentelė).
1 lentelė. Kiekybinis poreikių patenkinimo įvertinimas remiantis Likerto skalės analizės metodu Poreikiai Labai reikalinga pagalba Reikalinga pagalba Nei reikalinga, nei nereikalinga pagalba Nereikalinga pagalba Visiškai nereikalinga pagalba Fiziologinių poreikių tenkinimas 0 – 21 22 – 42 43 – 63 64 – 84 85 – 105 Savimonės poreikių tenkinimas 0 – 5 6 – 10 11 – 15 16 – 20 21 – 25 Vaidmens funkcijosjos poreikių tenkinimas 0 – 3 4 – 6 7 – 9 10 – 12 13 – 15 Tarpusavio (abipusės) priklausomybės poreikių tenkinimas 0 – 6 7 – 12 13 – 18 19 – 24 25 – 31
Remiantis lentėlėje nurodytais intervalais kiekvieno poreikio reikalingumą galėsime kiekybiškai įvertinti pagal pacientų nuomonę.
Pacientams namuose teikiamų paslaugų reikalingumas taip pat vertinamas pagal Likerto skalę, kur 1 – labai reikalinga paslauga, 5 – visiškai nereikalinga paslauga (2 lentelė).
2 lentelė. Pacientams namuose teikiamų paslaugų kiekybinis įvertinimas remiantis Likerto skalės analizės metodu
Labai reikalinga paslauga Reikalinga paslauga Nei reikalinga, nei nereikalinga paslauga Nereikalinga paslauga Visiškai nereikalinga paslauga
Paslaugos paciento namuose 0 – 12 13 – 24 25 – 36 37 – 48 49 – 60
Remiantis lentelėje nurodytais intervalais galėsime kiekybiškai įvertinti pateiktų paslaugų (visų, vienu metu) reikalingumą, pagal paciento nuomonę.
2.3.2 Anketinė slaugytojų apklausa
Slaugytojų anketa sudaryta iš trijų skyrių, ţr. 5 priedą. Pirmas skyrius yra analogiškas pacientų anketos pirmam skyriui, kuriuo siekiama išsiaiškinti slaugytojų nuomonę apie pacientų poreikius namuose po atliktos klubo sąnario endoprotezavimo operacijos remiantis C. Roy slaugos modelyje pateiktomis keturiomis poreikių grupėmis: fiziologiniai, savimonės, vaidmens funkcijos bei abipusės priklausomybės poreikiai. Tai matricinio tipo klausimai kurie turi 5 atsakymų variantus: labai daţnai, daţnai, kartais, retai, niekada.
Antrą skyrių sudaro 9 uţdaro tipo klausimai kuriais siekiama išsiaiškinti, slaugytojų nuomonę, kaip pacientas vertina savo sveikatos būklę namuose, ar nuvykimas pas šeimos gydytoją jam sukelia sunkumų, kokios prieţastys daţniausios, dėl kurių pacientas negali nuvykti pas šeimos gydytoją, kurie asmenys daţniausiai lankė pacientą namuose, ar pacientas naudojosi slaugytojo paslaugomis namuose ir kaip daţnai, kokių gyvybinių veiklų funkcionavimą padėjo palaikyti ar pagerinti slaugytojas bei kokios pagalbos pacientas tikisi iš slaugytojo namuose. Taip pat antrame skyriuje pateiktos trys grupės matricinio tipo klausimų. Pirma grupė sudaryta iš 12 klausimų kuriais norima suţinoti slaugytojų nuomonę, kurias paslaugas ir kaip daţnai pacientui namuose turėtų teikti slaugytojas. Antra grupė sudaryta iš 4 klausimų kuriais siekiama išsiaiškinti ar slaugytojai tinkamai įvertina pacientų poreikius ir nustato slaugos tikslus paciento namuose. Trečia grupė sudaryta iš 5 klausimų, kuriais siekiama nustatyti prieţastis trukdančias slaugytojui bendradarbiauti su pacientu namuose. Kiekvienas klausimas iš šių trijų grupių turi 5 atsakymų variantus: labai daţnai, daţnai, kartais, retai, niekada.
slaugytojo amţių, išsilavinimą, darbo patirtį (5 priedas).
Slaugytojų apklausos anketos vidinis pagrįstumas Cronbach alfa 0,75.
Tolimesnei analizei teikiamos tik pilnai uţpildytos anketos. Kiekvienas anketos klausimas analizuojamas atskirai ir sugrupuojami pagal prasmę į 4 blokus. Sugrupuojami klausimai vertinami pagal Likerto skalę, kur 1 reiškia, kad tenkinant poreikius labai reikalinga slaugytojo pagalba, 5 – visiškai nereikalinga slaugytojo pagalba (3 lentelė).
3 lentelė. Kiekybinis poreikių patenkinimo įvertinimas remiantis Likerto skalės analizės metodu Poreikiai Labai reikalinga slaugytojo pagalba Reikalinga slaugytojo pagalba Nei reikalinga, nei nereikalinga slaugytojo pagalba Nereikalinga slaugytojo pagalba Visiškai nereikalinga slaugytojo pagalba Fiziologinių poreikių tenkinimas 0 – 21 22 – 42 43 – 63 64 – 84 85 – 105 Savimonės poreikių tenkinimas 0 – 5 6 – 10 11 – 15 16 – 20 21 – 25 Vaidmens funkcijosjos poreikių tenkinimas 0 – 3 4 – 6 7 – 9 10 – 12 13 – 15 Tarpusavio (abipusės) priklausomybės poreikių tenkinimas 0 – 6 7 – 12 13 – 18 19 – 24 25 – 31
Remiantis lentėlėje nurodytais intervalais kiekvieno poreikio reikalingumą galėsime kiekybiškai įvertinti pagal slaugytojo nuomonę.
Slaugytojo pacientui namuose teikiamų paslaugų reikalingumas taip pat vertinamas pagal Likerto skalę, kur 1 – labai reikalinga slaugytojo paslauga, 5 – visiškai nereikalinga slaugytojo paslauga (4 lentelė).
4 lentelė. Pacientams namuose teikiamų paslaugų įvertinimas remiantis Likerto skalės analizės metodu Paslaugos Labai reikalinga slaugytojo paslauga Reikalinga slaugytojo paslauga (intervalai) Nei reikalinga, nei nereikalinga slaugytojo paslauga Nereikalinga slaugytojo paslauga Visiškai nereikalinga slaugytojo paslauga
