Išanalizavus gautus tyrimo duomenis nustatyta, kad specializuotų fizinių pratimų programos grupėje skausmo intensyvumo vidurkis prieš fizinių pratimų programos užsiėmimus siekė 3,16±1,07 balų sumą. Tiriamosios grupės skausmo stiprumas įvertintas kaip silpnas. Atlikus pakartotinį ištyrimą po dvylikos kineziterapijos užsiėmimų, skausmo intensyvumo vidurkis sumažėjo iki 1,96±1,27 balų. Palyginus rodiklius prieš ir po taikyto specializuoto poveikio, rastas statistiškai reikšmingas skirtumas. Daugelis atliktų eksperimentų pateikia analogiškus rezultatus, kuomet vertinamas skausmo intensyvumas prieš ir po fizinių pratimų taikymo. Vienų autorių tyrimai parodė, kad juosmeninės stuburo dalies skausmo rodiklių sumažėjimui turėjo įtakos fiziniai pratimai, skirti stiprinti liemens raumenis [75]. Kitų autorių darbai taip pat patvirtino, jog taikant fizinių pratimų intervenciją galima lengviau kontroliuoti juosmeninės stuburo dalies skausmą [76].
Juosmeninės stuburo dalies skausmo įtaka funkcinei specializuoto poveikio grupės tiriamųjų būklei buvo vertinta Oswestry negalios klausimynu. Tyrimo pradžioje rezultatų vidurkis siekė 16,9±4,3 balo, kas rodo vidutinį tiriamųjų funkcijos pažeidimą balų sumą pavertus procentine išraiška. Pakartotinio ištyrimo metu, po dvylikos atliktų kineziterapijos užsiėmimų, funkcinės būklės rodiklių vidurkis sumažėjo iki 9,6±3,6 balo ir tai galima įvertinti kaip minimalus funkcijos pažeidimas. Gautas statistiškai reikšmingas funkcijos pagerėjimas lyginant rezultatus prieš ir po specializuotų fizinių pratimų taikymo. Funkcinę būklę tyrė ir tai patvirtino autorių atliktos studijos [77, 78]. Lyginant užsienio autorių ir mūsų atliktus tyrimus, galima teigti, jog gauti rezultatai sutampa.
Vertinant liemens statinės jėgos ištvermės rezultatus, gautas statistiškai reikšmingas pagerėjimas ir pilvo, ir nugaros raumenų lyginant prieš ir po specializuotos ir standartizuotos fizinių pratimų programos taikymo. Mūsų tyrimo rezultatai sutampa su užsienio autoriais, kurie savo studijose nustatė, kad taikomi fiziniai pratimai su priežiūra statistiškai reikšmingai pagerina statinę raumenų jėgos ištvermę ir izokinetinę jėgą [76]. Tačiau lyginant specializuoto ir standartizuoto poveikio grupių statinės liemens raumenų jėgos ištvermės rezultatų pokytį procentine išraiška po pratimų taikymo nėra pastebima, jog viena iš programų buvo efektyvesnė didinant rezultatus, kadangi statistiškai reikšmingo pokyčio tarp jų nebuvo nustatyta.
Analizuojant skersinio pilvo raumens ir liemens raumenų stabilumo, naudojant prietaisą „Stabilizer“, prieš ir po specializuoto poveikio programos vertinimo rezultatus, pastebėta skersinio pilvo raumens bei liemens raumenų stabilumo didėjimo tendencija. Ši rezultatų kaita lyginant prieš ir po programos poveikio buvo statistiškai patikima. Palyginus specializuoto ir standartizuoto poveikio grupių giliųjų liemens raumenų stabilumo testų rezultatus, nustatyta, jog specializuoto poveikio grupės rezultatų kaita buvo statistiškai reikšminga lyginant su standartizuoto poveikio
grupės rezultatų kaita po skirtingų programų taikymo. Kitų užsienio autorių darbuose vertinant liemens raumenų aktyvaciją ir stabilumą taip pat naudojamas „Stabilizer“ prietaisas ir šios atliktos studijos įrodė ir mūsų tyrimo testuose naudojamo prietaiso patikimumą [79]. Užsienio autoriai [80] savo tyrime įrodė, kad juosmens-dubens stabilumą lavinančių fizinių pratimų programos taikymas slopino AND skausmą. Taigi, remiantis moksliniais šaltiniais, galima teigti, kad fizinių pratimų programas privalu papildyti pratimais, lavinančiais liemens raumenų stabilumą, juosmens–dubens judesių valdymą, kurių taikymas padėtų mažinti AND skausmą.
Išanalizavus liemens aktyvių judesių amplitudės duomenis po dvylikos užsiėmimų, taikant skirtingas fizinių pratimų programas, nustatyta, kad specializuotų fizinių pratimų programos grupės tiriamųjų lenkimosi į priekį, tiesimosi atgal, lenkimosi į dešinę ir kairę amplitudės padidėjo statistiškai reikšmingai ir standartizuotų fizinių pratimų programos grupės tiriamųjų statistiškai reikšminga kaita buvo gauta tiesimosi atgal, lenkimosi į dešinę ir kairę judesių amplitudėse, tačiau lenkimosi pirmyn rezultatai statistiškai reikšmingo pagerėjimo nerodė. Lyginant rezultatų pokytį tarp grupių, gautas statistiškai reikšmingas liemens lenkimo į priekį amplitudės padidėjimas specializuoto poveikio grupėje. Tyrimo metu vertinant juosmeninės stuburo dalies mobilumą taikant modifikuotą Šober‘o testą, rasta, jog po specializuoto poveikio programos taikymo pasiekta statistiškai reikšminga juosmens mobilumo kaita, kuomet esant sumažėjusiam mobilumui tyrimo pražioje padidėjo iki normos ribų, vertinant rezultatų kaitą grupėje tyrimo pabaigoje. Stuburo mobilumo didėjimo priežastis aprašo ir užsienio mokslininkai. Viename tyrime nustatyta, kad fiziniai pratimai ne tik stiprina liemens raumenis, bet gerina ir stuburo mobilumą [81]. Kitų tyrėjų studijose nustatyta, kad skiriant mobilumą lavinačius fizinius pratimus padidėjo ne tik juosmeninės stuburo dalies mobilumas, bet ir sumažėjo skausmas, pagerėjo juosmeninės stuburo dalies funkcinė būklė [82].
Juosmens–dubens judesių valdymas ir jo vertinimas yra gana nauja diagnostikos koncepcija, kuri padeda įvertinti juosmeninės stuburo dalies judesių valdymą ir kontrolę. Atlikti tyrimai, įrodantys testų patikimumą naudojant juos praktikoje. Savo tyrime H. Luomajoki [83] panaudojo dešimt juosmens–dubens judesių valdymo testų asmenims, kurie skundėsi skausmu juosmeninėje stuburo dalyje. Gauti rezultatai išskyrė šešis testus iš dešimties, kurie laikomi statistiškai patikimi. Taigi, mūsų atliktame tyrime panaudojome tris testus iš šešių, kurie labiausiai tiko vertinant slaugytojų darbo specifikos išprovokuotą AND skausmą ar pakitusią juosmeninės stuburo dalies funkciją.
H. Luomajoki [84] ištyrė 38 asmenis, besiskundžiančius nespecifiniu AND skausmu su juosmens–dubens srities judesių valdymo sutrikimais. Tiriamųjų juosmens-dubens judesių valdymo funkcija buvo vertinama šešiais judesių valdymo testais ir taikyta specializuota fizinių pratimų programa. Po devynių atliktų užsiėmimų gauti rezultatai atskleidė, jog juosmens–dubens srities
valdymo funkcija statistiškai reikšmingai pagerėjo, sumažėjo juosmens skausmas bei jo sukelta negalia.
Mūsų tyrime, kuriame dalyvavo jaučiančios ir nejaučiančios skausmo darbingo amžiaus slaugytojos, galime įžvelgti tendenciją, kad didesnį darbo stažą dirbant slaugytojomis turinčios moterys dažniau skundžiasi lėtiniu, pasikartojančiu skausmu juosmeninėje stuburo dalyje negu mažesnį darbo stažą turinčios sveikatos priežiūros darbuotojos. Todėl, tyrimo metu pastebėję šį ypatumą, manome, jog yra tikimybė, kad darbo metų stažas lemia atsirandančio skausmo juosmeninėje stuburo dalyje pasireiškimą.
Apibendrinus visus tyrimo duomenų kaitos rezultatus tarp taikytų specializuoto ir standartizuoto poveikio metodų nustatėme, kad specializuotų fizinių pratimų programos poveikis liemens lenkimo amplitudei, juosmens mobilumui ir skersinio pilvo raumens stabilumui yra didesnis nei standartizuotų fizinių pratimų programos poveikis. Taikant tiek vieną, tiek kitą pratimų programą, kiekvienos grupės viduje stebimos rodiklių pagerėjimo tendencijos. Manome, kad mūsų tyrimo metu pavyko pagerinti ir iš dalies fiziniais pratimais grąžinti juosmeninės stuburo dalies funkciją tiriamoms slaugytojoms.
IŠVADOS
1. Įvertinus slaugytojų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, juosmeninės stuburo dalies funkcijos rodiklių kaitą nustatyta, kad taikant specializuotas fizinių pratimų programas gautas statistiškai patikimas skausmo intensyvumo sumažėjimas, funkcinės būklės ir giliųjų liemens raumenų stabilumo pagerėjimas, liemens raumenų statinės jėgos ištvermės ir liemens aktyvių judesių amplitudės padidėjimas, juosmens mobilumo priartėjimas iki normos ribų ir juosmens – dubens srities judesių valdymo pagerėjimas dviejuose iš trijų taikytų testų.
2. Įvertinus slaugytojų, turinčių juosmeninės stuburo dalies sutrikimų, bet nejaučiančių skausmo, juosmeninės stuburo dalies funkcijos rodiklių kaitą nustatyta, kad taikant standartizuotų fizinių pratimų programą gautas statistiškai reikšmingas liemens raumenų statinės jėgos ištvermės ir liemens aktyvių judesių (tiesimo, lenkimo į dešinę ir kairę) amplitudės padidėjimas, juosmens mobilumo artėjimas link normos ribų, tačiau giliųjų liemens raumenų stabilumas ir juosmens-dubens srities judesių valdymas pagerėjo nežymiai.
3. Palyginus slaugytojų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, ir slaugytojų, nejaučiančių skausmo, sutrikusios juosmeninės stuburo dalies funkcijos grąžinimo rezultatų pokyčio procentines išraiškas nustatyta, kad specializuotų fizinių pratimų programa buvo efektyvesnė didinant liemens lenkimo amplitudę, juosmens mobilumą ir gerinant skersinio pilvo raumens stabilumą nei standartizuotų fizinių pratimų programa.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Kineziterapijos užsiėmimų metu skatinti asmens motyvaciją ir sąmoningumą, atliekant pratimą ir formuojant taisyklingą judesį.
2. Mokyti paskirstyti ir išlaikyti dėmesį prioritetine tvarka: „susirikiavimas, stabilumas, judesio sklandumas“ ir svarbiausia – skatinti pritaikyti tiek profesinėje veikloje, tiek kasdienybėje. 3. Išmokyti nuodugnios pratimų atlikimo instrukcijos ir nuolat paaiškinti, koks tam tikro pratimo
tikslas, ką subjektyviai asmuo turi jausti judesio atlikimo metu.
4. Siekiant geresnių juosmeninės stuburo dalies funkcijos rezultatų ir norint efektyvaus skausmo mažinimo poveikio nemedikamentiniu būdu, rekomenduojame kiekvienam asmeniui sudaryti individualios, kasdienės mankštos kompleksą ir išmokyti taisyklingai jį atlikti.
5. Atsižvelgiant į slaugytojų darbo specifiką ir norint sumažinti skausmo atsiradimo tikimybę slaugos srityje dirbantiems asmenims, rekomenduojame dar nepasireiškus skausmui ar juosmeninės stuburo dalies funkcijos sutrikimams pradėti rūpintis savo sveikata.
PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
1. Tarnauskaitė R., Poškaitis V. The effect of specialized exercise program on the recovery of lower back’s functional state of nurses. International Conference: „Exercise for Health and Rehabilitation“. [Kaunas, 2016 m. lapkričio 11 d.]. Book of abstracts. Kaunas: Lithuanian University of Health Sciences, Institute of Sports. 41 p. (3 priedas)
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Kang H, Jung J, Yu J. Comparison of trunk muscle activity during bridging exercises using a sling in patients with low back pain. Journal of Sports Science and Medicine. 2012;11, 510-515. 2. Andrusaitis SF, Brech GC, Vitale GF, Greve JM. Trunk stabilization among women with chronic
lower back pain: a randomized, controlled, and blinded pilot study. Clinics 2011;66(9):1645-1650.
3. Concannon M, Bridgen A. Lower back pain: a need for thorough assessment. Practice Nursing 2011;22 (9). ISSN 0964-9271.
4. Reeves NP, Narendra KS, & Cholewicki J. Spine stability: the six blind men and the elephant. Clin Biomech 2007; 22(3), 266-274.
5. Borghuis J, Hof AL, Lemmink KA. The importance of sensory-motor control in providing core stability. Sports medicine 2008; 38(11), 893-916.
6. Dudonienė V. Stuburo stabilizavimo pratimai. Kaunas: LKKA; 2008.
7. E - FACTS Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra. Pacientų kėlimo būdai, padedantys slaugytojams išvengti jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos sutrikimų [žiūrėta 2016-04-11]. Prieiga per internetą <http://osha.europa.eu/lt/publications/e-facts/efact28>.
8. Knašienė J. Lėtinio nugaros skausmo diagnostika ir gydymas. Farmacija ir laikas. 2010; 6: 45-46, 48-50.
9. Godges JJ, Anger MA, Zimmerman G, Delitto A. Effects of Education on Return to Work Status for People With Fear – Avoidance Beliefs and Acute Low Back pain. Physical Therapy 2008; 88: 239-231.
10. Chou R, Qaseem A, Snow V, Casey D, Cross JT, Shekelle P, Owens DK. Diagnosis and treatment of low back pain: a jodint clinical practice gudeline from the American college of physicians and American pain society. Annals of internal medicine 2007;147(7): 491-478. 11. Jurgelevičienė D, Žukauskaitė B, Cirtautas A. Kineziterapijos įtaka fizinei ir funkcinei būklei
esant stuburo juosmeninės – kryžmeninės dalies skausmams. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas: Lietuvos reabilitologų asociacijos (Birštonas, 2009 m. spalio 2,3 d.) konferencijos medžiaga. Kaunas: Naujasis LANKAS; 2009. p. 162-155.
12. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodiklių pokyčiai 2001–2012 m. 2013. Prieiga per internetą: <http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/BAS/SPI%20veikl%20rod%20pok.%202001-2012% 20PDF.pdf >
13. Macedo LG, Latimer J, Maher CG, Hodges PW, Nicholas M, Tonkin L, McAuley JH, Stafford R. Motor Control or Graded Activity Exercises for Chronic Low Back Pain. BMC Musculoskeletal Disorders 2008;5;9:65.
14. Selkowitz DM, Kulig K, Poppert EM, Flanagan SP, Matthews ND, Beneck GJ, Popovich Jr JM, Lona JR, Yamada KA, Burke WS, Ervin C, Powers CM. The immediate and long-term effects of exercise and patient education on physical, functional, and quality-of-life outcome measures after single-level lumbar microdiscectomy: a randomized controlled trial protocol. BMC Musculoskeletal Disorders 2006;8;7:70.
15. Simpson AK, Cholewick BS, Grauer J. Chronic Low Back Pain, Current Pain and Headache Reports 2006, 10:431–436.
16. Braga AB, Carolina A. Comparison of static postural balance between healthy subJects and those with low back pain. 2012;21(4): 210-2.
17. Rhee JM., Schaufele M., Abdu W.-A. Radiculopathy and the Herniated Lumbar Disc. The Journal of Bone & Joint Surgery 2006; 9(88):2070-2080.
18. Hoy D, Bain C, Williams G, March L, Brooks P, Blyth F, Woolf A, Vos T, Buchbinder RA. Systematic Review of the Global Prevalence of Low Back Pain. Arthritis & Reumatism 2012; 6(64):2028-2037.
19. Ivanova JI et al. Real-world practice patterns, health-care utilization, and costs in patients with low back pain: the long road to guideline-concordant care. Spine J, 2011; 11(7): 622–32. 20. Concannon M, Bridgen A. Lower back pain: a need for thorough assessment. Practice Nursing
2011;22 (9). ISSN 0964-9271.
21. Barr KP, Griggs M, Cadby T. Lumbar stabilization: A review of core concepts and current literature part 2. Am J Phys Med Rehabil 2007;86:72-80.
22. Ferreira PH, Ferreira ML, Maher CG, Refshauge K, Herbert R, Hodges PW. Changes in recruitment of transversus abdominis correlate with disability in people with chronic low back pain. 2009;10.1136.
23. Vitartaitė A, Šiupšinskas L, Zaveckas V, Poderys J, Mauricienė V, Dulkiniene I, Sedekerskienė V, Poškaitis V, Sendžikaitė E. Kineziologija. Kaunas: Vitae litera; 2008.
24. Kibler W, Press J, Sciascia A. The role of core stability in athletic function. Sports med 2006;36(3):189-198
25. França FR, Burke TN, Hanada ES, & Marques AP. Segmental stabilization and muscular strengthening in chronic low back pain: a comparative study. Clinics 2010; 65(10), 1013-1017. 26. Luomajoki H, Moseley GL. Tactile acuity and lumbopelvic motor control in patients with back
pain and healthy controls. British journal of sports medicine 2011; 45(5), 437-440.
27. McGill MS, Grenier S, Natasa K, Cholewicki J. Coordination of muscle activity to assure of the lumbar spine. Journal of Elektromyography and Kinesiology 2003; 13: 353 - 359.
28. Vainoras A, Daunoravičienė A, Šiupšinskas L ir kt. Kineziologija. Kaunas: Vitae Litera; 2008. p. 45 – 49.
29. Granata KP, England SA. Stability of dynamic trunk movement. Spine (Phila Pa 1976) 2006;31(10):271-276.
30. Norris CM. Back stability: Integrating Science and Therapy. Second edition. Human Kinetics; 2008.
31. Barr KP, Griggs M, Cadby T. Lumbar stabilization. Core concepts and current literature, part 1. Am J Phys Med Rehabil 2005;84:473-480
32. Imai A, Kaneoka K, Okubo Y, Shiina I, Tatsumura M, Izumi S, & Shiraki H. Trunk muscle activity during lumbar stabilization exercises on both a stable and unstable surface. Journal of orthopaedic & sports physical therapy 2010; 40(6), 369-375.
33. Akuthota V, Ferreiro A, Moore T, Fredericson M. Core stability exercise principles. Current Sports Medicine Reports 2008;7:39-44
34. Standaert CJ, Weinstein SM, Rumpeltes J. Evidence-informed management of chronic low back pain with lumbar stabilization exercises.The Spine Journal 2008; 8, 114-120.
35. Willardson JM. Core stability training: applications to sports conditioning programs. Journal of Strength and Conditioning Reasearch, 2007;21:979-985
36. Reeve A, Dilley A. Effects of posture on the thickness of transversus abdominis in pain – free subjects. Manual Therapy 2009; 14: p. 679 – 684.
37. MacDonald DA, Moseley GL, & Hodges PW. The lumbar multifidus: does the evidence support clinical beliefs? Manual therapy 2006; 11(4), 254-263.
38. O'Sullivan PB, Twomey LT, Allison GT. Dynamic stabilization of the lumbar spine. Crit Rev Phys Rehabil Me 1997;9:315–330
39. Seong-Doo P, Seong-Hun Y. The effects of abdominal draw-in maneuver and core exercise on abdominal muscle thickness and Oswestry disability index in subjects with chronic low back pain. J Exerc Rehabil 2013;9(2):286-291
40. Moseley Gl, Hodges PW, Gandevia SC. Deep and superficial fibers of the lumbar multifidus muscle are differentailly active during voluntary arm movements. Spine 2002;27:29-36
41. Leone A, Guglielmi G, Cassar-Pullicino VN, & Bonomo L. Lumbar Intervertebral Instability: A Review 1. Radiology 2007; 245(1), 62-77.
42. Ibarz E, Herrera A, Más Y, Rodríguez-Vela J, Cegoñino J, Puértolas S, & Gracia L. Development and Kinematic Verification of a Finite Element Model for the Lumbar Spine: Application to Disc Degeneration. BioMed Research International 2013; (2012), 705185.
43. Panjabi MM. The stabilizing system of the spine: Part 1. Function, dysfunction, adaptation, and enhancement. J Spinal Disord 1992; 5(4):383-9; discussion 397.
44. Biely S, Smith SS, Silfies SP. Clinical instability of the lumbar spine: diagnosis and intervention. Orthopaedic Practice 2006; 18; 3: 06.
45. Abbott JH, Fritz JM, McCane B, Shultz B, Herbison P, Lyons B, Walsh RM. Lumbar segmental mobility disorders: comparison of two methods of defining abnormal displacement kinematics in a cohort of patients with non-specific mechanical low back pain. BMC musculoskeletal disorders 2006; 7(1), 45.
46. Kulig K, Powers CM, Landel RF, Chen H, Fredericson M, Guillet M, & Butts K. Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain: in vivo assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI. BMC Musculoskeletal Disorders 2007; 8(1), 8.
47. Paknys D. Stuburo stabilizavimo pratimai su terapiniais kamuoliais. Vitae litera. 50-60p. 2011. 48. Arab AM, Salavati M, Ebrahimi I, Mousavi ME. Sensitivity, specificity and predictive value of
the clinical trunk muscle endurance tests in low back pain. Clinical Rehabilitation 2007; 21:640– 647.
49. McGill SM. Low back stability: from formal description to issues for performance and rehabilitation. Exerc Sport Sci Rev 2001;29:26-31.
50. Moffroid MT. Endurance of trunk muscles in persons with chronic low back pain: Assessment, performance, training. Journal of Rehabilitation Research and Development 1997;34: 440-447. 51. Ebrahimi I, Hosseini GRS, Salavati M, Farahini H, Massoud. Clinical trunk muscle endurance
tests in subjects with and without low back pain. A Medical Journal of The Islamic Republic of Iran 2005;Vol. 19(2), pp. 95-101.
52. O’Sullivan PB, Mitchell T, Bulich P, Waller R, Holte J. The relationship between posture and back muscle endurance in industrial workers with flexion-related low back pain. Man Ther 2006; 11: 264–71.
53. Malliou P, Gioftsidou A, Beneka A, Godolias G. Measurements and evaluations in low back pain patients. Scand J Med Sci Sports 2006; 16:219–30.
54. Adorno MLGR, Brasil-Neto JP. Assessment of the quality of life through the SF-36 questionnaire in patients with chronic nonspecific low back pain. Acta Ortop Bras 2013;21(4):202-7.
55. Petrikonis K. Juosmens ir kryžmens šaknelių sindromo skausmo klinikin÷ įtaka pacientų funkcinei būklei ir su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Daktaro disertacija,biomedicinos mokslai, medicina, 07 B. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2004.
56. Ware LJ, Epps CD, Herr K, Packard A. Evaluation of the Revised Faces Pain Scale, Verbal Descriptor Scale, Numeric Rating Scale, and Iowa Pain Thermometer in Older Minority Adults. Pain Management Nursing 2006;7(3):117-125.
57. Tomlinson D, von Baeyer CL, Stinson JN, Sung L. A systematic review of faces scales for the self-report of pain intensity in children. Pediatric 2010;126(5):1168:1198.
58. Vianin M. Psychometric properties and clinical usefulness of Oswestry Disability Index. J Chiropr Med 2008; 7(4): 161-3.
59. Higienos instituto duomenų bazė [interaktyvus]. Vilnius. Profesinių ligų registras [žiūrėta 2016-09-29]. Prieiga per internetą <http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/PLR/Uz%202016% 20m.%20II%20ketv.pdf>
60. Burkauskienė I, Januškevičius V, Šimkienė V, Vainauskas S, Vasilavičius P, Venckienė R. Su darbu susijusios ligos. Visuomenės sveikata 2010;4(51):17-24.
61. Palengvinkime naštą! Juosmeninės nugaros dalies sutrikimų prevencija sveikatos priežiūros sektoriuje. VDIK Europos patikros ir komunikacijos kampanija „Krovinių tvarkymas rankomis Europoje transporto ir slaugos srityse 2007“ [interaktyvus] [žiūrėta 2016-05-02]. Prieiga per internetą <https://www.vdi.lt/AtmUploads/KroviniuKelimasSveikatosSektoriuje.pdf>
62. Lažauskas R. Mityba ir sveikata. Kaunas: KMU leidykla; 2005. p. 84.
63. Grilauskienė V. Slaugytojų kaulų raumenų sistemos įtampa ir sąsajos su sveikatos sutrikimais: magistro diplominis darbas: visuomenės sveikata: sveikatos ekologija. Kauno medicinos universitetas. Kaunas, 2005. 48p.
64. Eriksen W. The prevalence of musculoskeletal pain in Norwegian nurses‟ aides. International Archives of Occupational and Environmental Health 2003;76:625–630.
65. Akrout M, Bejia I, Ben Salem K, Bergaoui N, Younes M, Jamila HB, Khalfallah T, Touzi M. Prevalence and factors associated to low back pain among hospital staff. Joint Bone Spine. 2005;72(3):254-9
66. Dement JM, Lipscomb HJ, Pompeii LA, Schoenfisch AL. Musculoskeletal injuries resulting from patient handling tasks among hospital workers. Am J Ind Med 2009;52(7):571-8
67. Fabunmi AA, Mbada CE, Oyeyemi AL, Tinubu BM. Work-related musculoskeletal disorders among nurses in Ibadan, South-west Nigeria: a cross-sectional survey. BMC Musculoskelet Disord 2010;11:12
68. Chen WC, Huang SF, Lin PH, Tsai YA. Prevalence, characteristics, and work-related risk factors of low back pain among hospital nurses in Taiwan: A cross-sectional survey. Int J Occup Med Environ Health 2012;25(1):41-50
69. Freimann T, Merisalu E. Musculoskeletal disorders and associated risk factors in hospital nurses. The 19th International conference on health promoting hospitals and health services 2011:170 70. Januškevičius V., Pundzius J., Vasilavičius P. Ergonomic working conditions and nurses health
problems. The 19th International conference on health promoting hospitals and health services 2011:170
71. Ebbehøj NE, Precht DH, Suadicani P, Warming S. Musculoskeletal complaints among nurses related to patient handling tasks and psychosocial factors--based on logbook registrations. Appl Ergon 2009;40(4):569-76
72. Mills DJ, Taunton JE. The effect of a 10-week training regimen on lumbo-pelvic stability and athletic performance in female athletes: A randomized-controlled trial. Physical Therapy in Sport 2005; 6: 60 – 66.
73. Waddell G, Somerville D, Henderson I, Newton M. Objective clinical evaluation of physical impairment in chronic low back pain. Spine, Vol 17, No 6, 1992, pp 617 - 628.
74. Luomajoki H, Kool J, de Bruin ED, Airaksinen O. Movement control tests of the low back; evaluation of the difference between patients with low back pain and healthy controls. BMC Musculoskeletal Disorders 2008, 9: 170 - 16
75. Resnik L, Liu D, Mor V, Hart DL. Predictors of physical therapy clinic performance in the treatment of patients with low back pain syndromes. Phys Then 2008; 88: 989-1004.
76. Maul I, Labuli T, Oliveri M, Krueger H. Long – term effects of supervised physical training in secondary prevention of low back pain. Spine 2005;14(6):599-611.
77. Dawson AP, Steele EJ, Hodges PW, Stewart S. Utility of the Oswestry Disability Index for studies of back pain related disability in nurses: evaluation of psychometric and measurement properties. Int J Nurs Stud. 2010 05;47(5):604-7.
78. Vieira ER, Brunt D. Does wearing unstable shoes reduce low back pain and disability in nurses? A randomized controlled pilot study. Clin Rehabil. 2016 02;30(2):167-73.
79. Garnier von K. Reliability of a test measuring transversus abdominis muscle recruitment with a