Aziza El-Beqqali su kolegomis atlikto tyrimo duomenimis, dopamino kiekio padidėjimas šlapime gali rodyti streso lygio kilimą, tačiau šio katecholaminų metabolito kiekio išaugimas aptinkamas tik žmonių šlapime (37). Tiriant standartinius mėginius, ruoštus su homovaniline rūgštimi (HVA) ir vanililmigdoline rūgštimi (VMA), dopamino ir jo metabolito HVA aktyvumas pastebėtas 11,58 minutę; epinefrino ir norepinefrino bei jų metabolito VMA aktyvumas pastebėtas 28,78 ir 32,41 minutėmis. Tiriant visų trijų kačių grupių šlapimus ir analizuojant jų chromatogramas, 11,58 minutės pikų neaptikta, o kiti, panašiu laiku išsiskyrę medžiagų pikai, nebuvo atpažinti kaip dopaminas ar HVA (dujų chromatografas turi medžiagos skilimo atpažinimo funkciją) ir atmesti kaip pašalinės, tyrimui įtakos neturinčio medžiagos. Tuo tarpu identifikuotos 28-ios ir 32-ios minučių smailes ir jų intensyvumus galime vertinti, kaip streso intensyvumo žymenis kačių šlapime.
K. Höglund ir jo kolegos atliko tyrimą su šunimis, tiriant jų šlapime atsiradusius katecholaminų metabolitus. Šunys buvo vedami į veterinarijos kliniką ir surinktas šlapimas buvo tiriamas dujų chromatografu. Taip pat surinktas ir ištirtas šunų šlapimas, kai šie buvo namuose. Tiriamieji buvo atrinkti remiantis jų sveikatos rodikliais, nes sergantiems prieinkstinės liaukos navikinėmis ligomis katecholaminų metabolitai galėjo rodyti klaidingai teigiamą rezultatą. Gauti rezultatai parodė, jog epinefrinas ir norepinefrinas išsiskiria į šlapimą, kai gyvūnas patiria stresą veterinarijos klinikoje (35).
Išanalizavus gyvūnų prieglaudos „Šiaulių letenėlė“ devynis šlapimo mėginius pastebėta, jog 28-ąją minutę katecholaminų metabolitų išsiskyrimo procentinės dalies nuo malono rūgšties vidurkis siekia 66,04 proc., o kiekio vidurkiai siekia 6,6 mmol/l. Apskaičiavus katecholaminų metabolitų procentinę dalį nuo malono rūgšties 32-ąją minutę ji siekia 20,02 proc., o katecholaminų metabolitų kiekio vidurkiai siekia 2,0 mmol/l.
Tiriant kitų kačių šlapimus, pastebėti panašumai į jau atliktus šunų šlapimo tyrimus (35). Išanalizavus devynis atvejus veterinarijos klinikoje pastebėta, jog 28-ąją katecholaminų metabolitų išsiskyrimo minutę procentinės dalies nuo malono rūgšties vidurkis siekia 46,72 proc., o katecholaminų metabolitų kiekio vidurkis 28-ąją minutę siekia 4,67 mmol/l. Apskaičiavus katecholaminų metabolitų procentinę dalį nuo malono rūgšties 32-ąją minutę ji yra 34,39 proc., o kiekio vidurkis siekia 3,44 mmol/l. Lyginant su prieš tai minėtų tyrėjų rezultatais (35) pastebėta, jog tirtų šunų katecholaminų metabolitų epinefrino ir norepinefrino kiekių vidurkiai buvo panašūs: labradoro retriverių epinefrino kiekių vidurkis klinikoje kito nuo 1,5 iki 5,0 mmol/l, o norepinefrino kiekių vidurkiai kito nuo 4,6 iki 6,6 mmol/l.
37 Pastebėta, jog katecholaminų metabolitų kiekis padidėjęs nežymiai, todėl manoma, jog apsilankymas veterinarijos klinikoje katėms sukelia trumpalaikį (ne nuolatinį) stresą organizmui. Katecholaminų kiekiai 28-ąją minutę „Šiaulių letenėlės“ mėginiuose buvo didesni 1,93 µl (mmol/l) nei klinikoje atvykusių kačių, tačiau 32-ąją minutę veterinarijos klinikos „Kauno veterinarijos praktika“ mėginiuose katecholaminų kiekis buvo didesnis 1,44 µl (mmol/l) nei prieglaudos „Šiaulių letenėlė “šlapimo mėginiuose. Įtariama, kad nežymiam svyravimui turėjo įtakos tai, jog į kliniką atvežtoms katėms katecholaminų metabolitai į šlapimą išsiskirti nespėdavo, nes procedūros buvo atliekamos greitai. Prieglaudoje „Šiaulių letenėlė“ gyvenančios katės jau buvo pripratusios prie jas supančios aplinkos ir žmonių, todėl katecholaminų metabolitų kiekis padidėjęs nežymiai. Išsiskyrė tik penktojo šlapimo mėginio (Boso) rodikliai, nes šis katinas buvo atvežtas į prieglaudą prieš tris dienas ir dar nespėjo adaptuotis prie jį supančios aplinkos: žmonių, gyvūnų, uždaros erdvės. Tai matėsi ir vizualiai: katinas tupėjo susigūžęs kampe, šnypštė, bandė drėksti, vyzdžiai buvo išsiplėtę, kailis ties ketera buvo pašiauštas, kūnas puolimo pozicijoje.
Išanalizavus aštuonis tirtus kačių šlapimo mėginius, surinktus namų aplinkoje pastebėta, jog 28-ąją katecholaminų metabolitų išsiskyrimo minutę procentinės dalies nuo malono rūgšties vidurkis siekia 170,03 proc., o kiekio vidurkis yra 17,0 mmol/l. Apskaičiavus 32-osios minutės duomenis pastebėta, kad procentinės dalies vidurkis siekia 63,08 proc., o kiekio vidurkis – 6,31 mmol/l. Lyginant su K. Höglund ir kolegomis atliktu tyrimu su šunimis, pastebėta, kad tirtų labradoro retriverių katecholaminų metabolitų epinefrinų vidurkis siekia 2,8 mmol/l, o katecholaminų metabolitų norepinefrinų vidurkis siekia 6,4 mmol/l (35). Akivaizdu, jog šiam dideliam katecholaminų kiekio svyravimui turėjo įtakos naminėms katėms duotas neįprastas kraiko pakaitalas – akmenukai. Naminių kačių streso lygiui didelę įtaką daro dėžutės dydis, švara ir net kraiko tipas (38). Pavyzdžiui, aštuntoji katė, iš namuose laikomų kačių grupės, nėjo šlapintis į supiltus akmenukus net 24 valandas. Šlapimas surinktas tik tuomet, kai į dėžutės kraštą buvo įpilta žinomo silikoninio kraiko su pažįstamu kvapu, spalva ir konsistencija. Manoma, jog įpročių pasikeitimas galėjo lemti katecholaminų metabolitų kiekio šlapime padidėjimą. Šeštosios tirtosios katės, laikomos namuose, ištyrus šlapimo mėginį dujų chromatografu pastebėta, jog katecholaminų metabolitų buvo itin mažai. Tokiam mažam katecholaminų metabolitų kiekiui šlapime įtakos turėjo jo surinkimo būdas – nenaudojant specialiųjų iškaitintų akmenukų, o sutraukiant švirkštu, katei besišlapinant į įprastą kraiko dėžutę.
Tiriamiesiems katinams prieinkstinės liaukos navikiniai susirgimai įtakos daryti neturėjo, nes katinai neturėjo šiai ligai būdingų simptomų: hipertenzija, gilus kvėpavimas, raumenų drebulys, susijaudinimas, polidipsija ir poliurija. O ir jų amžius neatitiko šioms ligoms būtino amžiaus: vyriausias tirtas katinas buvo 6 metų amžiaus, o navikiniai susirgimai pasireiškia ženkliai
38 vyresniems katinams. O ir ankščiau atlikti tyrimai rodo, jog prieinkstinės liaukos navikai, pavyzdžiui, feochromacitomos, kačių prieinkstinėse liaukose labai retai aptinkami (32).
Analizuojant išraiškingiausias gyvūnų prieglaudos „Šiaulių letenėlė“ chromatogramas ir tų pačių kačių biocheminius šlapimo rodiklius, katecholaminų metabolitų priklausomybės nuo biocheminių šlapimo parametrų nepastebėta. Vertinant veterinarijos klinikoje besilankančių kačių bei 3-ios, namuose laikomų kačių, grupės biocheminius šlapimo tyrimus ir šių kačių šlapimo chromatogramas – tiriamųjų rodiklių dinamikos pokyčių priklausomybės taip pat nepastebėta. Todėl galima teigti, jog katecholaminų metabolitų kiekio padidėjimas/sumažėjimas nedaro įtakos kačių šlapimo biocheminiams parametrams. Nustatyta, jog katės sergančios ūmiomis ar lėtinėmis ligomis nepatiria didelio streso, tačiau net ir minimalus jų kasdienių įpročių pasikeitimas gali sukelti ūminę stresinę reakciją ir tai akivaizdžiai įrodo katecholaminų metabolitų kiekio išaugimas namuose laikomų ir veterinarijos klinikoje besilankančių kačių šlapime.
39
IŠVADOS
1. Šlapimo biocheminių rodiklių rezultatai ir jų svyravimai nepriklauso nuo katecholaminų metabolitų homovanilinės (HVA) ir vanililmigdolinės (VMA) rūgšties kiekio kitimo kačių šlapime.
2. Labiausiai stresą patiria namuose laikomos katės, galimai, dėl jų įprasto kraiko pakeitimo kitu (dėl vykdomo tyrimo) ir higienos įpročių pakeitimo. Mažiau streso patiria katės, laikomos gyvūnų prieglaudoje, nes, galimai, jos adaptuojasi per tam tikrą laiką prie jas supančios aplinkos. Mažiausiai – trumpalaikio – streso patiria katės, atvykstančios į veterinarijos kliniką gydymui ir profilaktinėms procedūroms.
3. Kačių šlapime aptinkama epinefrino ir norepinefrino bei jų skilimo produktas vanililmigdolinė rūgštis (VMA), tačiau dopamino ir jo metabolito homovanilinės rūgšties (HVA) aptikti nepavyko, todėl galima daryti prielaidą, jog ši medžiaga kačių organizme neišskiriama.
40
LITERATŪROS SĄRAŠAS
[
1. K. Dybdall, R. Strasser ir T. Katz, „Behavioral differences between owner surrender and stray domestic cats after entering an animal shelter,“ Animal Behaviour Science, pp. 85-94, 2007.
[
2. J. Stella, C. Croneya ir T. Buffington, „Effects of stressors on the behavior and physiology of domestic cats,“ Applied Animal Behaviour Science, pp. 157-163, 2013.
[
3. J. L. Westropp, P. H. Kass ir T. Buffington, „In vivo evaluation of α2-adrenoceptors in cats with idiopathic cystitis,“ American Journal of Veterinary Research, pp. 203-207, 207.
[
4. P. H. Kook, . F. S. Boretti, M. Hersberger, T. M. Glaus ir C. E. Reusch, „Urinary
Catecholamine and Metanephrine to Creatinine Ratios in Healthy Dogs at Home and in a Hospital Environment and in 2 Dogs with Pheochromocytoma,“ Journal of Veterinary Internal
Medicine, pp. 388-393, 2007.
[
5. J. D. R. Calsyn, R. A. Green, G. J. Davis ir C. M. Reilly, „Adrenal Pheochromocytoma With Contralateral Adrenocortical Adenoma in a Cat,“ JOURNAL of the American Animal Hospital
Association, pp. 36-42, 2010.
[
6. P. J. Bennett, „Pam Johnson - Bennett,“ 2017. [Tinkle]. Available:
http://www.catbehaviorassociates.com/stress-in-cats/. [Kreiptasi 4 rugpjūčio 2017]. [
7. K. Kry ir R. Casey, „The effect of hiding enrichment on stress levels and behaviour of domestic,“ Animal Welfare, pp. 375-383, 2008.
[
8. V. Schade, „PETMD,“ 1990-2017. [Tinkle]. Available:
http://www.petmd.com/cat/centers/nutrition/slideshows/signs-your-cat-might-be-stressed. [Kreiptasi 17 liepa 2017].
[
41 Westropp, „AAFP and ISFM Feline,“ Journal of Feline Medicine and Surgery, pp. 219-230, 2013.
[
10. M. R. Slater, . K. A. Miller, E. Weiss, K. V. Makolinsk ir L. A. Weisbrot, „A survey of the methods used in shelter and rescue,“ Journal of Feline Medicine and Surgery, pp. 592-600, 2010.
[
11. M. Hogenboom, „BBC,“ 11 rugpjūtis 2015. [Tinkle]. Available:
http://www.bbc.com/earth/story/20150810-when-cats-get-stressed. [Kreiptasi 7 liepa 2017]. [
12. A. Tanaka, D. Wagner, P. Kass ir K. Hurley, „Associations among weight loss, stress, and upper respiratory tract infection in shelter cats,“ Journal of the American Veterinary Medical
Association, pp. 570-576, 2012.
[
13. J. M. Quimby, M. L. Smith ir K. Lunn, „Evaluation of the effects of hospital visit stress,“
Journal of Feline Medicine and Surgery, pp. 733-737, 2011.
[
14. C. M. Vinkea, L. M. Godijna ir W. van der Leij b, „Will a hiding box provide stress reduction for shelter cats?,“ Applied Animal Behaviour Science, pp. 86-93, 2014.
[
15. M. Lepschy, S. Rettenbacher, C. Touma ir R. G. Palme, „Excretion of catecholamines in rats, mice and chicken,“ Journal of Comparative Physiology B, pp. 629-636, 2008.
[
16. T. Iki, F. Ahrens, K. H. Pasche, A. Bartels ir M. H. Erhard, „Relationships between scores of the feline temperament profile and behavioural and adrenocortical responses to a mild stressor in cats,“ Applied Animal Behaviour Science, pp. 71-80, 2011.
[
17. I. A. Veselova, E. A. Sergeeva, M. I. Makedonskaya, O. E. Eremina, S. N. Kalmykov ir T. N. Shekhovtsova, „Methods for determining neurotransmitter metabolism markers for clinical diagnostics,“ Journal of Analytical Chemistry, pp. 1155-1168, 2016.
[
18. A. C. D. E. Gregory Thompson, „Catecholamines in Urine,“ WebMD, 20 lapkritis 2015. [
42 19. V. Julia-Guilloteau, P. Denys, J. Bernabe, K. Mevel, E. Chartier-Kastler ir L. Alexandre,
„Urethral closure mechanisms during sneezing-induced stress in anesthetized,“ the American
Physiological Society, pp. R1357-R1367, 2007.
[
20. V. H. J. v. d. Velden, „Glucocorticoids: mechanisms of action and anti-inflammatory potential in asthma,“ Mediators of Inflammation, pp. 229-237, 1998.
[
21. C. Parta, J. Kiddieb, W. Hayesc, D. Millsc ir R. Nevill, „Physiological, physical and
behavioural changes in dogs (Canis familiaris) when kennelled: Testing the validity of stress parameters,“ Physiology & Behavior, pp. 260-271, 2014.
[
22. A. D. Lowe, K. L. Campbell ir T. Graves, „Glucocorticoids in the cat,“ Veterinary
Dermatology, pp. 340-347, 2008.
[
23. P. A. Accorsi, . E. Carloni, P. Valsecchi, R. Viggiani, M. Gamberoni, C. Tamanini ir . E. Seren, „Cortisol determination in hair and faeces from domestic cats and dogs,“ General and
Comparative Endocrinology, pp. 398-402, 2008.
[
24. M. E. B. P. Daniel J Erdelyi, „Urine catecholamines in paediatrics,“ Archives of disease in
childhood. Education and practice edition, pp. 107-111, 2011.
[
25. C. B. Wilson, P. J. Ebenezer, L. D. McLaughlin ir J. Francis , „Predator Exposure/Psychosocial Stress Animal Model of Post-Traumatic Stress Disorder Modulates Neurotransmitters in the Rat Hippocampus and Prefrontal Cortex,“ PLOS ONE tenth anniversary, 2014.
[
26. P. H. Kook, P. Grest, S. Quante, F. S. Boretti ir C. E. Reusch, „Urinary catecholamine and metadrenaline to creatinine ratios in dogs with a phaeochromocytoma,“ Veterinary Record, pp. 169-174, 2010.
[
27. S. Quante, F. S. Boretti, P. H. Kook, C. Mueller, S. Schellenberg, E. Zini, N. Sieber-Ruckstuhl ir C. Reusch, „Urinary Catecholamine and Metanephrine to Creatinine Ratios in Dogs with Hyperadrenocorticism or Pheochromocytoma, and in Healthy Dogs,“ Journal of Veterinary
43 [
28. B. D. X. L. Jane Dobson, BSAVA Manual of Canine and Feline Oncology 2nd Edition. [
29. D. S. Greco ir A. P. Davidson, Small animal endocrinology and reproduction, 2017. [
30. R. B. Friedlein, A. J. Carter, R. D. Last ir S. Clift, „The diagnosis of bilateral primary renal paragangliomas in a cat,“ Journal of the South African Veterinary Association, pp. 1-6, 2017.
[
31. H. Huang, J. Abraham, E. Hung, S. Averbuch, M. Merino, S. M. Steinberg, K. Pacak ir T. Fojo, „Treatment of malignant pheochromocytoma/paraganglioma with cyclophosphamide, vincristine, and dacarbazine,“ Cancer, pp. 2020-2028, 2008.
[
32. J. A. Wimpole, C. F. Adagra, M. F. Billson, D. N. Pillai ir D. J. Foster, „Plasma free metanephrines in healthy cats, cats with non-adrenal disease and a cat with suspected phaeochromocytoma,“ Journal of Feline Medicine and Surgery, pp. 435-440, 2010.
[
33. M. Monsaingeon, Y. Perel, G. Simonnet ir J.-B. Corcuf, „Comparative values of catecholamines and metabolites,“ Eur J Pediatr, pp. 397-402, 2003.
[
34. J. Elliott ir G. Grauer, BSAVA Manual of Canine and Feline Nephrology and Urology, 2nd Edition, 2007.
[
35. K. Hoglund, S. Hanas, C. Carnabuci, I. Ljungval, A. Tidholm ir J. Haggstrom, „Blood Pressure, Heart Rate, and Urinary Catecholamines in Healthy Dogs Subjected to Different Clinical Settings,“ Journal of Veterinary Internal Medicine, pp. 1-9, 2012.
[
36. S. Grkovic, R. Nikolic, M. Dordevic ir L. Stojanov, „Urinary catecholamine metabolites: capillary gas chromatography method and experience with 12 cases of neuroblastoma,“ Indian
Journal of Clinical Biochemistry, pp. 178-181, 2005.
[
37. A. H. Vogt, I. Rodan, M. Brown, S. Brown, C. A. T. Buffington, F. M. J. LaRue, J. Neilson ir A. Sparkes, „AAFP-AAHA Feline Life Stage Guidelines,“ Journal of Feline Medicine and
44 [
38. A. El-Beqqali, A. Kussak ir M. Abdel-Rehim, „Determination of dopamine and serotonin in human urine samples utilizing microextraction online with liquid chromatography/electrospray tandem mass spectrometry,“ Journal of Separation Science, pp. 421-424, 2007.
45
PRIEDAI
16 pav. Katecholaminų matabolitų išsiskyrimo priklausomybė gyvūnų prieglaudos „Šiaulių
letenėlė“ kačių šlapimo mėginiuose
17 pav. Katecholaminų matabolitų išsiskyrimo priklausomybė veterinarijos klinikos „Kauno
veterinarijos praktika“ kačių šlapimo mėginiuose
18 pav. Katecholaminų matabolitų išsiskyrimo priklausomybė kačių, laikomų namuose,