STRESO ŽYMENYS KAČIŲ ŠLAPIME STRESS MARKERS IN CAT‘S URINE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Raminta Jacevičiūtė

STRESO ŽYMENYS KAČIŲ ŠLAPIME

STRESS MARKERS IN CAT‘S URINE

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: doc. dr. Rūta Budreckienė Biochemijos katedra

2 DARBAS ATLIKTAS BIOCHEMIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Streso žymenys kačių šlapime“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Raminta Jacevičiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Raminta Jacevičiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Doc. dr. Rūta Budreckienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)

3

TURINYS

1.2. Stresas gyvenamoje aplinkoje ... 9

1.3. Streso lygio mažinimas ... 10

1.4. Streso poveikis organizmui ... 12

1.5. Katecholaminų išsiskyrimas ... 13

1.6. Prieinkstinės liaukos navikai ... 15

1.7. Katecholaminų kiekio kitimas ... 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19

2.1. Tyrimo vieta ir laikas ... 19

2.2. Tyrimo objektas ... 19

2.3. Chromatografinis HVA ir VMA šlapime nustatymo metodas ... 19

2.3.1. Naudojamos medžiagos ir įranga... 19

2.3.2. Standartinių tirpalų ruošimas ... 20

2.3.3. Tiriamųjų mėginių ruošimas ... 21

2.4. Biocheminis šlapimo tyrimas ... 21

2.5. Statistinė duomenų analizė ... 22

3. TYRIMO REZULTATAI ... 23

3.1. Kačių, gyvenančių prieglaudoje „Šiaulių letenėlė“ (1 grupė), šlapimo tyrimų analizė...23

3.1.1. 1-sios grupės kačių biocheminiai šlapimo tyrimai ... 24

3.1.2. Chromatografinis 1 grupės kačių šlapimo tyrimas ... 25

3.2. Kačių, besilankančių klinikoje „Kauno veterinarijos praktika“ (2 grupė), šlapimo tyrimų analizė ... 27

3.2.1. 2-sios grupės kačių biocheminiai šlapimo tyrimai ... 28

3.2.2. Chromatografinis 2 grupės kačių šlapimo tyrimas ... 29

4

3.3.1. 3-sios grupės kačių biocheminiai šlapimo tyrimai ... 32

3.3.2. Chromatografinis 3 grupės kačių šlapimo tyrimas ... 32

3.4. Tyrimo rezultatų reikšmių vidurkiai ir nuokrypiai ... 34

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36

IŠVADOS ... ...39

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 40

5

SANTRAUKA

Streso žymenys kačių šlapime

Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovas: doc. dr. Rūta Budreckienė

Tikslas: atlikti kačių šlapimo biocheminių rodiklių analizę ir įvertinti streso žymenų intensyvumą bei dinamiką.

Uždaviniai: Šlapimo biocheminių rodiklių nustatymas namuose auginamoms (be streso) ir gydomoms bei gyvūnų prieglaudoje gyvenančioms (stresinėje situacijoje) katėms; Gautų rodiklių analizė; Streso žymenų nustatymas kačių šlapime ir jų tarpusavio palyginimas; Statistinė gautų tyrimo rezultatų analizė.

Svarbiausi rezultatai. Leukocitų kiekis visų trijų kačių grupių šlapimuose padidėjęs, ketoninių kūnų aptinkama tik pėdsakai dviejuose mėginiuose. Nitritai nustatyti tik dviejuose klinikos kačių šlapimo mėginiuose. Urobilinogenas svyruoja nuo normos iki 66 µmol/l, o bilirubino rasta tik viename iš 26 mėginių. Baltymų kiekis šlapimo mėginiuose įvairuoja net iki ≥3,0 g/l, o gliukozės pėdsakai aptinkami tik dviejuose klinikos kačių mėginiuose. Šlapimo santykinis tankis kinta nuo 1,010 iki ≥1,030, o pH: nuo 5,5 – 8,5. Kraujo aptikta penkiuose mėginiuose. Analizuojant kačių šlapimo chromatogramas svarbiausi pikai stebimi 28-ąją ir 32-ąją minutes, 7-ąją minutę atpažįstamas malono rūgšties pikas. Intensyviausios smailės stebimos naminių kačių šlapimuose, mažesnis intensyvumas – prieglaudos kačių, o mažiausias – klinikos kačių šlapimuose. Šlapimo biocheminių rodiklių rezultatai ir jų svyravimai nepriklauso nuo katecholaminų metabolitų homovanilinės (HVA) ir vanililmigdolinės (VMA) rūgšties kiekio kitimo kačių šlapime. Kadangi dopamino ir jo metabolito homovanilinės rūgšties aptikti nepavyko, daroma prielaida, jog ši medžiaga kačių organizme neišskiriama.

Raktažodžiai: kačių šlapimas, šlapimo tyrimas, katecholaminai, homovanilinė rūgštis, vanililmigdolinė rūgštis.

6

SUMMARY

Stress markers in cat's urine

Master‘s Thesis

Supervisor: doc. dr. Rūta Budreckienė

Key point: to perform analysis of biochemical indicators and to evaluate stress markers intensity and dynamic in cats urine.

Main tasks: determination of biochemical indicators in urine of household cats (stress-free), hospitalized and sheltered (stressful) cats. Analysis of obtained indicators: the findings of stress markers in cat urine and their comparison. Statistical analysis of acquired test results.

Main results. The quantity of leukocytes in all three cat groups was increased, traces of ketonic bodies were detected in two samples. Nitrites were indicated in only two urine samples of hospitalized cats. The value of urobilinogen fluctuates from normal to 66 µmol/l, while bilirubin was found in only one of 26 samples. The amount of protein in urine samples varies up to ≥3.0 g/l, while glucose prints were indicated in only two hospitalized cats urine samples. Urine relative density varies from 1.010 to ≥1.030, while pH – from 5.5-8.5. Traces of blood was detected in five samples. While analyzing cat urine chromatograms the main peaks were observed at 28th and 32nd minute, at 7th minute the peak of malon acid was recognized. The most intensive peaks were noticed in the urine of house hold cats, lower intensity – sheltered cats, lowest intensity – hospitalized cats. The results and their fluctuations of urine biochemical indicators do not depend on catecholamines metabolite homovanillic (HVA) acid, vanillylmandelic (VMA) acid and the quantity of their alteration. Since dopamine and its metabolite homovanillic acid was not found, we can make an assumption that this substance is absent in cat organism.

7

SANTRUMPOS

BIL – Bilirubinas BLD – Kraujas

CNS – Centrinė nervų sistema. FIC – Kačių intersticinis cistitas GLU – Gliukozė

HVA – Homovanilinė rūgštis KET – Ketoniniai kūnai LEU – Leukocitai MDA – Metoksidopaminas ME – Metanefrinas NIT – Nitritai NME – Normetanefrinas OCE – Orchiektomija OHE – Ovariohisterektomija PNS – Periferinė nervų sistema PRO – Baltymai

SG – Santykinis šlapimo tankis URO – Urobilinogenas

8

ĮVADAS

Stresas – tai organizmo prisitaikymo reakcija, kuri išsivysto individui, susiduriančiam su grėsmėmis savo gyvenamoje aplinkoje. Tokios reakcijos kaip bėgimas, slėpimasis ar sustingimas toje pačioje vietoje, yra organizmo atsakas į dirgiklį (1). Gyvūno gebėjimas prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų ar reakcija į streso šaltinį yra labai svarbu gyvūno adaptacijos procese, todėl būtina, jog katė greičiau atsipalaiduotų, kartais tam gali prireikti net žmogaus pagalbos. Taigi, vertinant gyvūno gerovę ir jo streso lygį, svarbu atsižvelgti į gyvenamos aplinkos triukšmo lygį, naujas nepažįstamas vietas ar objektus, svetimus žmones ar kitus gyvūnus bei katės asmeninę erdvę (2).

Besivystančios apatinių šlapimo takų ligos: stangurija, periurija ar polakiurija taip pat akmenligė, šlapimo takų infekcijos ar elgesio problemos gali būti paprasčiausio ūmaus streso priežastys. Nuolatinis stresas, veikiantis organizmą gali suaktyvinti tirozino hidrolizę, o šis suaktyvina katecholaminų – streso hormonų – sintezę. Tuomet nuolatinis dirginimas pirmiausiai suaktyvina organizmo apsaugines reakcijas, o vėliau pradeda slopinti imunines reakcijas ir organizmas tampa imlus įvairiems susirgimams (3).

Yra tam tikri navikiniai susirgimai, pavyzdžiui feochromacitomos, kurie gali duoti klaidingai teigiamą katecholaminų išskyrimo rezultatą tiriant gyvūno patiriamą stresą. Šie navikai išskiria į šlapimą katecholaminus ir jų metabolitus: metanefriną, normetannefriną, vanililmigdolinę rūgštį ir kitus. Minėtos medžiagos šlapime cirkuliuoja 24 valandas (4).

Jon David R. Calsyn ir jo kolegų aptiktame atvejyje pastebėta, jog iki 2010 metų veterinarinėje literatūroje buvo pastebėti tik trys atvejai, kai kačių organizme aptinkama feochromacitomos ar prieinkstinės liaukos žievės adenomos. Tyrimai, kuomet išskiriami katecholaminų metabolitai, atliekami žmonėms ir šunims, tačiau duomenų apie kitas gyvūnų rūšis, pavyzdžiui, kates, yra labai mažai (5).

Tyrimo tikslas: Atlikti kačių šlapimo biocheminių rodiklių analizę ir įvertinti streso žymenų intensyvumą bei dinamiką.

Tyrimo uždaviniai:

1. Šlapimo biocheminių rodiklių nustatymas namuose auginamoms (be streso) ir gydomoms bei gyvūnų prieglaudoje gyvenančioms (stresinėje situacijoje) katėms; 2. Gautų rodiklių analizė;

3. Streso žymenų nustatymas kačių šlapime ir jų tarpusavio palyginimas; 4. Statistinė gautų tyrimo rezultatų analizė.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Stresas

Nuolatiniai rūpesčiai darbe, rutina ir kiti aplinkos veiksniai žmogui sukelia stresą, bet pagalvojus apie augintinę, kuri ramiai sėdi ant palangės, negalėtum net įtarti, kad ji taip pat patiria žalojančių faktorių (6). Stresas yra normali organizmo reakcija į besikeičiančią aplinką, jį patiria visi gyvūnai vienu ar kitu momentu. Tačiau problema atsiranda tada, kai stresas viršija tam tikras normas ir tampa kankinimu (7). Tokie paprasti dalykai kaip garsi muzika ar triukšmas, nešvari dėžutė, maisto pakeitimas, nauja gyvenamoji vieta ar nauji daiktai bei naujas augintinis – šuo – gali įnešti į katės gyvenimą labai daug sumaišties (6).

Nerimo ar baimės paveiktos katės linkę nerodyti savo vidinės būsenos. Stresą patirianti katė gali turėti sveikatos problemų, tačiau yra žinių jog, būtent, stresas gali slopinti gyvūno imuninį atsaką (8). Imuninė organizmo sistema iš pradžių reaguoja į pakitusį faktorių, bet ilgai veikiant, tiesiog nuslopinama (1).

Kaip ir žmonės, taip ir katės, turi skirtingus charakterio bruožus: vieni kačiukai gali būti bailesni už kitus, todėl net ir paprasti kasdieniai dalykai gali jiems sukelti stresą (6). Yra keletas kačių, laikomų namų aplinkoje, nerimo požymių: šlapinimasis ne vietoje, virškinamojo trakto sutrikimai, per dažnas prausimasis, nuolatinis kasymasis, slėpimasis, garsus miaukimas, apetito nebuvimas, nuolatinis miegojimas ir agresyvumas (8). Juos nesunku praleisti pro akis, nes katės nelinkusios iš karto atskleisti pasikeitimų, o jų elgesys keičiasi palaipsniui (6). Siekiant pagerinti augintinio sveikatą bei gerovę, reikėtų kreiptis į veterinarą, jis patars ne tik sveikatos ir profilaktikos klausimais, bet padės atskirti elgesio pakitimus ir pagerinti katės gerovę (9).

1.2. Stresas gyvenamoje aplinkoje

Kiekvienais metais bent 2,5 milijonai kačių atsiduria gyvūnų prieglaudose. Katės po patekimo į prieglaudą grupuojamos pagal socialinį statusą su žmogumi: pirmajai grupei priklauso katės, kurios yra laukinės ir bijo žmogaus. Tokie gyvūnai nepasitiki žmogumi ir ta baimė dažnai perauga į agresiją. Antrąją grupę sudaro katės, kurios laisvai gyvena kiemuose ar lauke, tačiau gauna pašaro iš žmogaus. Tokie gyvūnai yra atsargesni, tačiau juos galima prisijaukinti. Žinoma jaukinimosi laikas priklauso nuo žmogaus pastangų ir katės charakterio bruožų. Trečiajai grupei priskiriamos katės, kurios gyveno namuose. Tokie gyvūnai yra geriau socializuoti ir greičiau prisileidžia žmogų bet atranda naujus namus (10).

10 Visame pasaulyje milijonai kačių atsiduria gyvūnų prieglaudose dėl daugybės įvairių priežasčių: augintinio neprisitaikymo prie naujos aplinkos, naujo šeimos nario pavyzdžiui vaiko gimimo, draskymosi ar naujų baldų žymėjimo šlapimu, agresyvumo, nesutarimo su kitais namų augintiniais ar kitų (11).

Globojamų gyvūnų prieglaudose kasmet vis daugėja, ypač jei šie yra nesocializuoti ir agresyvūs. Kačių daugėja ne tik dėl jų didelio vislumo, bet ir dėl gebėjimo prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Ką tik atvežta į naują gyvenamą patalpą katė gali joje užsilikti nuo kelių dienų iki savaičių ar net metų (12). Pastebėta, jog jauni bei draugiški gyvūnai namus suranda greičiau (7). Prieglaudose gyvenančioms augintinėms reikia būsto, nuolatinės priežiūros, maisto bei jų saugumo jausmo – visą tai ir sudaro gyvūnų gerovę (12). Daugelis prevencinių procedūrų, tokios kaip ekto ir endo parazitų pašalinimas ar invazinės procedūros – ovariohisterektomija (OHE) taip pat gali būti streso priežastimi (7). Padėtį dar labiau blogina stresas, išliekantis gyvūnų globos namuose. Ilgalaikis gyvenimas uždaroje patalpoje gali paveikti katės psichiką ir ją sužaloti negrįžtamai (11).

Gyvenama patalpa yra labai svarbi katės gerovei, sveikatai, bei ligų plitimo prevencijai. Stacionarai dažnai nėra pritaikyti aktyvioms katėms dėl paprasčiausio vietos stygiaus: jos negali šokinėti, lakstyti ir karstytis po medžius, prie ko buvo įpratusios gyvendamos laisvėje. Stresą katėms taip pat sukelia ir gyvenimas šalia triukšmingų šunų. Nuolatinė įtampa veikia ir katės gerovę, nes katė mažiau save prausia, mažiau arba visai neėda, gyvūnas liesėja, todėl didėja tikimybė užsikrėsti infekcine liga, pavyzdžiui herpes virusu – kuri ir suaktyvėja dėl patiriamo streso ir kritusio imuniteto lygio. Toks aplinkos pakeitimas bei apribojimas jautresnėms katėms ar kačiukams gali sukelti net agresiją, jos slepiasi, šnypščia, kanda, draskosi bei šlapinasi įvairiose vietose – tuomet nuolatinis stresas tampa lėtiniu stresu, kuris gali pažeisti ne tik katės psichinę būklę, bet ir gyvūno sveikatą (12).

1.3. Streso lygio mažinimas

Labai svarbu stengtis sumažinti streso lygį, nes nuolatinis dirginimas gali paūminti ligas, kuriomis gyvūnas galėjo prasirgti lengva forma arba gali atsirasti ligų, kurioms organizmas nebeturi atsparumo (12). Pirmiausiai reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, jog būtų išvengta visų medicininių problemų. Vėliau reikia ieškoti streso priežasties (6). Ankščiau buvo manoma, jog tylios katės mažiau patiria streso nei garsiai ir išraiškingai kniaukiančios naujoje vietoje, tačiau dabar nuomonė yra visiškai priešinga. Katė, sėdinti vienoje vietoje visą dieną, neėdanti, išsigąstanti nuo kiekvieno garso ir nuolat besislepianti atrodo daug labiau paveikta streso, nei besidominti aplinka katė. Taigi, norinti sužinoti kaip būtų galima sumažinti gyvūno streso lygį privaloma stebėti gyvūno elgesį (8). Stengiantis sužinoti priežastis reikia prisiminti, jog katės pojūčiai yra aštresni nei

11 žmogus, ji užuodžia geriau, todėl pašaliniai kvapai gali ją dirginti, taip pat ji ir girdi geriau – todėl muzika, šunų lojimas ar remonto darbai gali ją trikdyti (6).

Vienas iš pagrindinių katės instinktų yra medžioklė. Daugumos kačių elgesys ir bendravimas su žmogumi yra skirtas medžioti ir apsiginti nuo priešo. Todėl, kai katė patiria stresą ir vengia kontakto, ji negali veikti pagal savo instinktus ir tai veikia jos psichiką. Siekiant sumažinti katės streso lygį ir ją supažindinti su nauja aplinka, rekomenduojama daugiau su ja žaisti. Gyvūnas ne tik taps labiau socializuotas, bet ir įgys pasitikėjimo (9).

Naminės katės

Pastebėta, jog kačiukai, kuriems buvo suteiktas papildomas dėmesys naujoje vietoje, antrosios dienos pabaigoje būna mažiau įsitempę ir pradeda pažinti aplinką bei juos supančius gyvūnus ar žmones. Tai rodo, jog tiek naujasis savininkas, tiek gyvūnų prieglaudos prižiūrėtojas atliekantis, atrodo, nieko neypatingus darbus, gali sumažinti naujo gyventojo įtampą ir gyvūnas lengviau adaptuojasi. Katės yra labai jautrūs gyvūnai, nors stengiasi to neparodyti, todėl joms būtina leisti atlikti viską neskubant ir neišgąsdinant. Būtina leisti susipažinti su šeimininko ar prižiūrėtojo bei aplinkos kvapu, ypač prieš jas paliečiant, net balso tonas kalbinant turi būti švelnus, kad gyvūną nuteiktų teigiamai (8).

Namuose turint jautrų augintinį, prie pakitimų namų aplinkoje jį reikėtų pratinti palaipsniui, kad šis neišsigąstų ir nepatirtų streso. Kačiukas namuose turi jaustis saugus ir turi turėti patogią vietą poilsiui – jo neturi trikdyti mažamečiai vaikai ar kiti gyvūnai, taip pat reikia nepamiršti ir gyvūno dėžutės – tualetas neturi skleisti pašalinių ir aštrių kvapų, turi būti švarus ir patogus prieiti. Yra dar vienas, bet pamirštamas būdas, mažinti katės stresą – padidinti laipynių skaičių: katės mėgsta karstytis medžiais ar būti aukščiau nei aplinkiniai, aukščiau jos jaučiasi saugios ir nepasiekiamos. Jei namuose ar kitoje gyvenamoje patalpoje bus daug vietų užlipti ir pasislėpti, katė jausis saugesnė ir tai padės sumažinti patiriamą stresą dėl pakitusių aplinkos sąlygų (6).

Gydyklose besilankančios katės

Atvykus į veterinarijos kliniką gyvūno tyrimas pradedamas nuo apžiūros. Jeigu gyvūnas yra labai jautrus, stresas gali ne tik pagreitinti širdies darbą, kvėpavimą, pakelti kraujo spaudimą bet ir pakelti organizmo temperatūrą (13). Efektyvus streso mažinimo būdas – vežtis augintinį transportuojamame bokse. Tai bus ne tik saugi vieta pasislėpti, bet viduje bus žinomo kvapo, kuris padės nusiraminti. Į gabenimo boksą galima įdėti ir gyvūno mėgstamą žaislą ar antklodę. Taip pat rekomenduojama apžiūrėti kates kitoje patalpoje nei yra šuo, tai sumažins įtampą. Jei katė paliekama veterinarijos klinikoje, laikymo boksą reikėtų uždengti. Gyvūnas jausis mažiau stebimas ir mažiau pažeidžiamas (9).

12 Prieglaudos katės

Gyvūnų prieglaudose katės greitai pripranta prie mažos, apribotos aplinkos, tačiau ilgainiui tai gali tapti kenksminga pačiam gyvūnui. Keletą mėnesių gyvūnui praleidus uždaroje aplinkoje pakinta fizinė ir psichologinė sveikata, todėl izoliuotas gyvūnas turi būti kuo trumpesnį laiką (8). Po katės patekimo į prieglaudą, svarbu suteikti sąlygas ūmiam stresui mažinti – gera praktika siekiant sumažinti stresą yra tupėjimo laktos. Gyvūnui suteikiamas saugumo jausmas ir leidžiama stebėti viską iš šono. Taip pat galima naudoti sintetinius kačių feromonus: jie veiksmingai mažina nerimą (7). Pirmąsias savaites po katės atvykimo į naujus namus-prieglaudą, rekomenduojama pastatyti slėpimosi dėžutę ir sudaryti sąlygas katei pasislėpti: buvo įrodyta, jog greičiau prie aplinkos pasikeitimo adaptavosi katės, kurios galėjo slėptis, nei tos, kurioms nebuvo sąlygoų pasislėpti (14).

Žinoma, ne visos augintinės gauna naujus namus – prastos sveikatos, pakitusios psichikos, garbaus amžiaus ir kitas nepageidaujamas kates tenka eutanazuoti. Siekiant to išvengti, yra naudojama pati efektyviausia priemonė kačių populiacijai mažinti – OHE. Tokia prevencija sumažina naujų palikuonių atsiradimą ir sumažina tikimybę, jog palikuonys bus paveikti ar atsidurs gyvūnų prieglaudose (8).

1.4. Streso poveikis organizmui

Gyvūno organizmas reaguoja į stresą, todėl jo centrinė nervų sistema (CNS) sukelia fiziologinį atsaką į jį. Tuomet veikiant pagumburiui, hipofizei ir prieinkstinėms liaukoms organizmas per tam tikrą laiką geba atstatyti pakitimus, palaikyti homeostazę (15). Elgesio problemos, tokios kaip išmatos ne kraiko dėžutėje ir žymėjimasis šlapimu, gali būti nerimo ar streso priežastis, bei medicininės problemos, tokios kaip apatinių šlapimo takų ligos, gali būti streso sukelta problema (16). Kačių intersticinis cistitas (FIC) – sindromas, sukeliantis lėtinį skausmą katėms. Jis išsivysto, kaip gretutinė streso liga ir padidina streso lygį. Ši liga yra pagrindinė šlapinimosi ne kraiko dėžutėje priežastis ir tai veda prie eutanazijos (2).

Katecholaminai

Katecholaminai tai yra hormonai, kuriuos išskiria prieinkstinės liaukos šerdinė dalis (14). Jie vaidina svarbų vaidmenį veikdami tiek psichinę tiek fizinę individo veiklą, hormonai veikia organizmą per dopaminerginius ir adrenerginius receptorius. Šie hormonai dalyvauja streso išsiskyrimo metu: valdo psichomotorinį aktyvumą, emocijas, mokymąsi, miegą ir atmintį (17). Kai žmogus ar gyvūnas jaučia įtampą, šie hormonai padidina širdies ritmą, pakelia kraujospūdį, pagreitina kvėpavimo dažnį, atsiranda didesnė raumenų jėga ir psichikos budrumas (14). Stresas

13 taip pat gali pakeisti gyvūno elgesį, gali sukelti pilvo slėgio padidėjimą, prakaitavimą bei šlapimo ar išmatų nelaikymą (18). Suprastėja smulkiųjų odos arba žarnyno kapiliarų aprūpinimas krauju – oda pabąla, bet pagerėja aprūpinimas krauju tokių svarbių organų kaip smegenys, širdis ar inkstai. Organizmas, tarsi, pasiruošia „kovai“. Katecholaminai, išsiskyrę iš prieinkstinės liaukos, patenka į šlapimą. Ten juos galima aptikti net iki 24 valandų po ūmaus streso (19).

Gliukokortikoidai

Gliukokortikoidai – tai yra hormonai, sintetinami prieinkstinės liaukos žievinės dalies ir yra išskiriami į kraują, kuriame cirkuliuoją 24 val. Hormonas sintetinamas iš hidrokortizolio, o šis iš kortizolio. (20). Kortizolis yra išskiriamas, kai aktyvinamas vienas iš reagavimo centrų – pagumburys – hipofizė – prieinkstinė liauka (21). Gliukokortikoidų koncentracija gali būti nustatinėjama ūmaus streso metu. Šios medžiagos kiekis gali parodyti streso intensyvumą, nes ji veikia priešuždegimiškai ir slopina streso sukeltą įtampą (22). Gliukokortikoidai veikia periferinę kraujotaką, širdies darbą, sukelia medžiagų apykaitos pokyčius. Gliukokortikoidų kiekiui organizme įtakos turi: gyvūno amžius, svoris ar net sezoniniai pokyčiai (17). Šis hormonas aptinkamas kraujyje ir toks stresorius, kaip kraujo ėmimas, gali sukelti apsaugines organizmo reakcijas ir labai stipriai padidinti streso hormono – kortizolio – kiekį. Todėl, pagal naujausius tyrimus, nuspręsta hormonus tirti iš plaukų mėginių: medžiagą patogu paimti ir hormonų kiekis plaukuose kinta iš lėto (23).

1.5. Katecholaminų išsiskyrimas

Endogeniniai katecholaminai veikia CNS ir periferinę nervų sistemą (PNS) tarpininkaujant neuromediatoriams ir yra išskiriami kaip hormonai prieinkstinės liaukos šerdinės dalies ląstelių (24). Nuo nervinių ląstelių impulsas sklinda per neuromediatorius: juos sudaro amino rūgščių molekulės, peptidai ir monoaminas. Naujausiais duomenimis yra žinoma daugiau nei 100 neuromediatorių rūšių (16). Hormonai yra sintetinami iš tirozino ir yra saugomi specialiose ląstelėse, kurios gamina granules. Tik 2-3 proc. šių hormonų išsiskiria į šlapimą nepakitę, visa kita yra metabolizuojama į įvairius metabolitus (23). Katecholaminai į kraują išskiriami per kelias sekundes nuo ūmaus streso poveikio, todėl yra beveik neįmanoma nustatyti šių hormonų normalaus kiekio kraujyje, nes jie išsiskiria kraujo ėmimo metu. Taip pat šiuos hormonus galima aptikti ir vertinti gyvūno išmatose bei šlapime – tai neinvazinis būdas, todėl katecholaminų kiekis liks nepakitęs ir nebus sukeltas stresas (15).

Prieinkstinės liaukos šerdinėje dalyje išsiskiria epinefrinas, kuris susidaro iš norepinefrino. Taip pat dalis gryno norepinefrino atsiskiria nuo PNS nervinių galūnėlių – šių medžiagų veikimas

14 kartu yra svarbus susidarant fiziologinei streso reakcijai (1 pav.). Jų gamybą ir išskyrimą taip pat reguliuoja PNS (23).

1 pav. Katecholaminų sintezė ir metabolizmas (23)

Norepinefrinas yra neurotransmiteris, kuris daro įtaką įvairiems receptoriams, dalyvauja psichikos ir kituose fiziniuose mechanizmuose. Kadangi norepinefrinas yra streso komponentas, jis veikia širdies darbą: greitėja susitraukimų dažnis, padidėja jautrumas įvairiems dirgikliams, greitėja kraujo tekėjimas ir padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Dopaminas taip pat neurotransmiteris, tačiau jis, pirmiausiai, veikia slopinančiai. Ši medžiaga reguliuoja emocijas ir veikia smegenų atsako sistemą (25).

Šių medžiagų poveikyje gali atsirasti tachikardija, sustiprėti miokardo susitraukimai, gali padidėti gliukozės ir riebalų rūgščių kaupimasis, arteriolių išsiplėtimas raumenyse, vidaus organuose bei odoje, lygiųjų raumenų atsipalaidavimas bronchuose, žarnyne bei šlapimo pūslėje (23).

Tuomet, kai vystosi neuroblastoma, paprastai suintensyvėja tirozino hidrolizė, padaugėja fermentų, kurie tiroziną matabolizuoja į dopaminą, o šis virsta homovaniline rūgštimi (HVA). Dalis dopamino metabolizuojasi į norepinefriną, o šis į epinefriną, vėliau šios medžiagos virsta vanililmigdoline rūgštimi (VMA) (23).

Feochromacitoma sergančiųjų organizmas linkęs gaminti daugiau norepinefrino ir epinefrino, kuris metabolizuojasi į VMA, lyginant su dopomino kiekiu ir jo metabolizmu iki HVA. Tokį

15 pasiskirstymą galima pastebėti ir neuroblastomos fone. Šių metabolitų kiekį šlapime visada svarbu stebėti prieš operaciją, nes jie gali labai pakeisti kraujo spaudimo parametrus (23).

1.6. Prieinkstinės liaukos navikai

Yra keletas individualių pastebėjimų apie prieinkstinės liaukos navikų atvejus šunims ir katėms (26). Šie navikai suaktyvina katecholaminų sintezę, todėl tiriant streso daromą įtaką svarbu įsitikinti, jog gyvūnas neserga (27). Tuomet atsipalaiduoja steroidai, kurie sukelia simptomus panašius į hiperadrenokorticizmą, tačiau vykdant endokrininius tyrimus, kortizolio padidėjimo nerasta. Chirurgiškai galima pašalinti navikus, tačiau būtina atkreipti dėmesį į jo išplitimo lygį. Jie turi būti neišplitę ir nemetastazavę. Chemoterapija mitotanu gali būti taikoma tik šunims (26). Navikai, kurie sintezuoja katecholaminus yra: feochromacitoma, paraganglioma, karcinoidinis auglys ir neuroblastoma. Šie dariniai gali būti randami tiek žmogaus tiek kačių organizmuose (17).

Feochromacitomos

Feochromacitoma, arba prieinksčių liaukos auglys, gali būti viena iš katecholaminų išsiskyrimo priežasčių. Šis prieinksčių liaukos navikas tiesiogiai veikia katecholaminų ir kitų metabolitų sekreciją (28). Feochromacitoma sudaryta iš chromafino ląstelių, kurios savo ruožtu yra sudarytos iš neuronų, einančių per prieinksčių šerdinę dalį, arba simpatinių mazgų (25). Todėl šis navikas ir randamas šerdinėje prieinksčių liaukos dalyje ir nuolat sekretuoja vazoaktyvius aminus: epinefriną (adrenaliną) ir norepinefriną (noradrenaliną). Šie navikai retai sutinkami pas šunis, bet dar retesni kačių tarpe (26). Didžiausią polinkį į šiuos navikinius susirgimus turi: bokseriai, miniatiūriniai pudeliai ir Vokiečių aviganiai (29).

Feochromacitoma gali augti greitai ir gali būti tiek gerybinė, tiek piktybinė. Klinikiniai požymiai, pasireiškiantys epizodiškai, yra pagrindiniai ligos požymiai – silpnumas, apetito nebuvimas, anoreksija, pilvo skausmas, viduriavimas, vėmimas, mieguistumas, inkštimas, svorio kritimas, drebulys, kraujavimas iš nosies, tachikardia ir aritmija, taip pat galima pastebėti liaukos išvešėjimą ir didelį kiekį sekretuojamų katecholaminų (23,29). Feochromacitomą diagnozuoti yra labai sudėtinga – pirmiausiai atliekami šlapimo adrenalino testai, tačiau jie ne visada gali duoti teigiamą rezultatą, nes metabolitų kiekis svyruoja; vėliau stimuliacijos testai – manoma, per daug rizikingi; echoskopija – gali pastebėti tik įgudęs specialistas. Atvėrus chirurgiškai galima nustatyti histologiškai ir įvertinti prieinksčių liaukos šerdinės dalies pakitimus ir palyginti su sveikais audiniais (28). Susirgti gali 1-16 metų amžiaus šunys, bet dažniausiai aptinkama pas vyresnius nei 11 metų augintinius. Katės serga rečiau, o navikai dažniau aptinkami vyresniems gyvūnams (29).

16 Patologiniai požymiai yra nespecifiniai, pavyzdžiui arterijų hipertenzija, kuri pasireiškia tiek žmogaus, tiek gyvūno organizme. Žmonėms feochromacitomos naviko diagnozė yra pagrindžiama biocheminiu šlapimo tyrimu, kuriame aptinkamas per didelis kiekis auglio sekrecinių medžiagų – metabolitų. Taip pat atliekami ir kiti šlapimo tyrimai, stebimas katecholaminų kiekis. Svarbu, jog mėginys būtų laikomas ne ilgiau nei 24 valandas ir vėsiai (8 °C). Metadrenalinas buvo išskirtas iš šlapimo mėginių ir buvo pastebėta, jog jis taip pat yra specifinis žmonių antinksčių navikams (28).

Feochromacitomos gydymas gali būti tik chirurginis, būtina apžiūrėti visą prieinksčių liaukos pažeistą plotą ir simpatines nervų grandines, kurios inicijuoja liaukų veikimą. Vienas iš didžiausių chirurginės intervensijos iššūkių yra anestezija. Prieš operaciją rekomenduojama naudoti fenoksibenzaminą (0,2-1,5 mg/kg suduoti per burną kas 12 valandų). Beta blokatoriai, tokie kaip propranololis (0,15-0,5 mg/kg suduoti per burną kas 8 valandas), pasižymi taip pat geru veikimu, tačiau naudojami tik suderinus, nes gali sukelti hipertenziją. Premedikacijai reikėtų pasirinkti benzodiazepinus (pavyzdžiui diazepamą) ar fenotiazinus (pavyzdžiui acepromaziną). Indukcijai iš barbitūratų reikėtų rinktis propofolį. Operacijos metu svarbu stebėti paciento kraujo spaudimo rodmenis, jog neištiktų hipertenzija ar hipotenzija – tokiu atveju gali tekti naudoti propranololį (0,02-0,08 mg/kg lėtai suleisti į veną) arba dobutaminą (5-20 mg/kg/min pastoviu greičiu švirkšti į veną) (26).

Apie sėkmingą chemoterapinį gydymą ir žmonių, ir gyvūnų medicinoje žinių nedaug. Sergant feochromacitoma prognozė visada atsargi, nes šis navikas kartais gali sukelti netgi staigią mirtį. Būtina pastebėti, jog dauguma atvejų diagnozuojami tik po gyvūno mirties, atlikus histologinį tyrimą. Dažniausiai gretimos ligos ar metastazės gali sumažinti išgyvenimo tikimybę. Visgi, laiku pastebėtas susirgimas ir sėkminga chirurginė operacija, gali prailginti paciento gyvenimą (26).

Paraganglioma

Paraganglioma yra retas neuroendokrininis navikas, susietas su CNS ir išsivystantis iš prieinkščių ganglijų (30). Šis navikas dažniau sutinkamas piktybinis nei gerybinis. Pagrindinis ligos požymis – katecholaminų kiekio padidėjimas, taip pat pasitaiko hipertenzija ar tachikardija. Daliai individų gali būti besimptomė arba gali pasireikšti tik švelni hipertenzija. Efektyviausias gydymas tik chirurginis, šalinant visą vienos pusės liauką, tačiau mažai efektyvu jei darinys piktybinis ir metastazavęs (31).

Metanefrinas (ME) ir normetanefrinas (NME) – vienos pagrindinių diagnostinių medžiagų, kurias galima išskirti iš žmonių kraujo plazmos, siekiant nustatyti antinksčių navikus. Deja kačių paragangliomos nėra taip plačiai ištirtos. Tačiau, remiantis Justin A. Wimpole su kolegomis atliktu kraujo plazmos tyrimu naudojant aukšto slėgio skysčių chromatografiją, rastų metanefrino ir normetanefrino kiekiai, sergančių prieinksčių ligomis kačių, yra didesni, nei sveikų kačių. Todėl

17 galima teigti, jog aptikus hormonų kiekio padidėjimą kraujo plazmoje galime įtarti įvairius prieinkstinės liaukos susirgimus, tarp jų ir navikus (32).

Karcinomos dažniausiai pasireiškia vienoje prieinkstinės liaukos pusėje, o ne abiejose simetriškai. Vienos dažniausiai aptinkamų karcinomų yra tarpinių ląstelių karcinoma, raginių ląstelių karcinoma, adenokarcinomos ir kitos (30).

Neuroblastomos

Dar vienas antinksčių navikas randamas antinksčių šerdinėje dalyje yra neuroblastoma – dažniausiai aptinkamas vaikams. Tam, jog rasti šį darinį, atliekami taip pat šlapimo katecholaminų tyrimai. Neuroblastoma ir feochromacitoma nėra dažnai pasitaikantys navikai: pagal naujausius tyrimus, per metus aptinkama du ar trys atvejai (Didžiosios Britanijos atlikti tyrimai), dažniausiai paauglių tarpe (23). Neuroblastominiai navikai padidina prieinkstinių liaukų produkuojamų hormonų kiekį – padidėja norepinefrino, epinefrino, dopamino, VMA, HVA, NME, ME, metoksi-dopamino (MDA) kiekiai. Nustatant padidėjusius HVA, VMA ir metoksi-dopamino kiekius, net 80 proc. pacientų diagnozuojami šie navikai. Prieinksčių liaukų aminai – NME, ME ir MDE taip pat padeda juos nustatyti, tačiau vertinant visus rodiklius, gaunami tikslesni duomenys (30). Pagrindiniai simptomai yra gausus prakaitavimas, širdies ritmo kitimas, drebulys ir svorio kritimas – visi šie ligos požymiai yra susiję su katecholaminų sekrecija (23).

Atliktus tyrimus su sveikais pacientais, pastebėta, jog streso poveikyje į šlapimą taip pat skiriasi metabolitai (tokie kaip katecholaminai), todėl šlapimo tyrimo rezultatus reikėtų vertinti netiesiogiai, nes stresas gali iškreipti rodiklius ir rezultatas gali būti gaunamas klaidingai teigiamas (33). Veterinarinės žinios šiuo klausimu yra labai menkos: dėl feochromacitomos auglio augimo ir katecholaminų kiekio šlapime priklausomybės tyrimų atlikta labai nedaug, tačiau rezultatai neabejotini – didėjant katecholaminų kiekiui šlapime, galime įtarti navikinį prieinkstinės liaukos susirgimą (34).

1.7. Katecholaminų kiekio kitimas

K. Höglund su kolegomis atliko šlapimo mėginių tyrimą dirbtinai sukeliant stresą šunims. Būtina sąlyga, jog gyvūnai būtų sveiki ir neturėtų jokių pakitimų. Buvo vertintas namuose laikomų šunų surinktas šlapimas ir veterinarijos klinikoje surinktas šuns šlapimas prieš procedūras ir po jų. Gauti rezultatai nustebino, nes katecholaminų kiekis skyrėsi labai ženkliai. Stresinėse situacijose katecholaminų, epinefrino ir norepinefrino kiekis šlapime buvo žymiai didesnis, nei šlapime surinktame namų sąlygomis (35).

18 Tiek sveikame tiek sergančiame organizme katecholaminų kiekis kraujo plazmoje ir šlapime nuolat svyruoja. Kiekis gali kisti dėl gyvūno fiziologinės būklės, streso, skausmo, gliukozės kiekio kraujyje ir dar daugybės įvairių priežasčių. Vaistai ir kitos vaistinės medžiagos (aminofilinas, kofeinas, eritromicinas, salicilatai, monoamino oksidazės inhibitoriai ir imipraminas) taip pat gali turėti lemtingą poveikį katecholaminų koncentracijos kitime (23).

Pastebėta, jog dopamino (HVA yra jo metabolitas) kiekio kitimas yra susijęs su fizinėmis ir psichologinėmis ligomis. Tyrimai rodo, jog dopamino kiekio mažėjimas būdingas Parkinsono ligai, o šios medžiagos kiekio didėjimas būdingas šizofrenijai ir psichozei. Katecholaminų hiperaktyvumas pasireiškia patinų kovose, patyrus traumą arba patyrus potrauminį stresą. Todėl, HVA ir VMA yra naudojamas nustatyti ir potrauminį stresą patyrusiems pacientams (25).

19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo vieta ir laikas

Tiriamasis darbas atliktas 2015-2018 metais LSMU Biochemijos katedroje, Gyvūninių maisto žaliavų saugos ir kokybės tyrimų laboratorijoje. Mėginiai surinkti iš gyvūnų prieglaudos „Šiaulių letenėlė“, veterinarijos klinikos „Kauno veterinarijos praktika“ ir privačiai laikomų kačių.

2.2. Tyrimo objektas

Tyrimo metu buvo rinktas trijų skirtingų kategorijų kačių šlapimas: kačių, kurios gyvena prieglaudoje „Šiaulių letenėlė“ ir, galimai, patiria didžiausią stresą; kačių, kurios serga arba profilaktikos tikslais atvyksta į kliniką „Kauno veterinarijos praktika“ ir, galimai, patiria ilgalaikį (sergančios) arba momentinį (sveikos) stresą ir kačių, laikomų namuose ir, galimai, nepatiriančių jokio streso.

Prieglaudoje gyvenančių kačių šlapimas buvo surinktas į kraiko dėžutę, į kurią buvo suberti iškaitinti akmenukai. Į kliniką atvykusių kačių šlapimas buvo surinktas išspaudžiant šlapimo pūslę prieš operaciją arba palikus stacionare tuščią kraiko dėžutę. Naminių kačių šlapimas surinktas naudojant iškaitintus akmenukus.

2.3. Chromatografinis HVA ir VMA šlapime nustatymo metodas

Tiriamasis darbas atliktas naudojant dujų chromatografą Clarus 680 (PerkinElmer). Šis įtaisas turi naujausią injekcijų technologiją, kuri leidžia greitai injektuoti mažus bandinių kiekius bei greitą temperatūros kėlimo technologiją su vėdinimo sistema. Pašalines medžiagas arba foninį triukšmą pašalina ir padidina analizės signalus – PerkinElmer masių spektrometras Clarus SQ 8T. Prietaisas leidžia atpažinti medžiagų pikus itin tiksliai. Duomenų surinkimui ir jų vertinimui naudojama TurboMass programinė įranga.

Tyrimui atlikti buvo remtasi Sanja Grkovic su kolegomis (36) atliktu dujų chromatografijos ir mėginių ruošimo analizei metodu.

2.3.1. Naudojamos medžiagos ir įranga

Mėginiams ruošti buvo naudojama: etil chloroformiatas 98,0% (SIGMA-ALDRICH), bevandenis piridinas 99,8% (SIGMA-ALDRICH), acetonitrilo ACS reagentas 99,5% (Honeywell), chloroformas 99-99,4% (SIGMA-ALDRICH), Dowex 50WX8 100-200 (H) 50g (Alfa Aesar),

20 malono rūgštis 99% (SIGMA-ALDRICH), maistinis rektifikuotas etilo alkoholis 96% (SPIRITUS VILNENSIS), NaHCO3 99,8% (SIGMA-ALDRICH), ir Na2CO3 99,8% (SIGMA-ALDRICH).

Laboratorijoje naudotos priemonės ir įranga: matavimo kolbutės, stiklinės, mėgintuvėliai, pipetės, dozatoriai, injekcinis švirkštas, centrifuga (Thermo SCIENTIFIC, HERAEUS MEGAFUGE 16R), elektroninės svarstyklės (KERN ABJ).

2.3.2. Standartinių tirpalų ruošimas

VMA standartinio tirpalo ruošimas: 10 µl VMA tirpalo (10 mmol/l) maišoma su 200 µl distiliuoto vandens. Pridedama 400 µl acetonitrilo ir 200 µl etanolio. Tirpalas sumaišomas, laikomas 15 minučių kambario temperatūroje. Susidarius nuosėdoms centrifuguojama 5 minutes 2000 k/s greičiu. Skaidrus centrifūgatas perspaudžiamas per jonų krūvio keitimo sluoksnį – mišinys parūgštėja. 500 µl mišinio maišoma su 20 µl etil chloroformiato ir 40 µl priridino, pridedama 0,25 ml chloroformo ir 0,5 ml NaHCO3 ir NaCO3 2:1 tirpalo ir supurtoma. Nusistovėjus susidaro dvi

fazės: viršutinė fazė nusiurbiama, o apatinė – organinė fazė – džiovinama Na2SO4. Į dujų

chromatografą injektuojama 1µl standartinio tirpalo ir stebimas medžiagų skilimas (2 pav).

2 pav. VMA standartinio tirpalo chromatograma

HVA standartinio tirpalo ruošimas – 10 µl HVA tirpalo (10 mmol/l) maišoma pagal tą pačią metodiką, kuri naudojama ruošiant VMA standartinį tirpalą. Į dujų chromatografą injektuojama 1µl standartinio tirpalo ir stebimas medžiagų skilimas (3 pav.).

21

3 pav. HVA standartinio tirpalo chromatograma

2.3.3. Tiriamųjų mėginių ruošimas

Kiekvienas šlapimo mėginys ruošiamas atskirai. Pirmiausiai surinkti ir ištirti visi šlapimo mėginiai iš klinikos, vėliau iš prieglaudos, galiausiai – tiriami mėginiai surinkti iš kačių, kurios laikomos namuose.

Į stiklinį mėgintuvėlį įpilama 10 µl malono rūgšties (10 mmol/l) ir 200 µl atitirpinto iki kambario temperatūros šlapimo. Toliau tirpalai ruošiami pagal tą pačią metodiką, kuri naudojama ruošiant standartinius tirpalus. Į dujų chromatografą injektuojama 1 µl tiriamojo tirpalo ir stebimi medžiagų skilimai.

2.4. Biocheminis šlapimo tyrimas

Šlapimo biocheminiai tyrimai atliekami šlapimo analizatoriumi „URIT-50“. Šis aparatas gali analizuoti net 12 parametrų: pH, nitritus, tankį, šlapimo rūgšties kiekį, kraujo kiekį, gliukozę, bilirubiną, urobilinogeną, ketonus, leukocitus, baltymus. Visi parametrai apskaičiuojami tuo pačiu metu per 1 minutę. Juostelės tinkančios šiam aparatui yra „URIT 10G“ arba „URIT 11G“. Klinikoje naudojamos „URIT 10G“ šlapimo reagentų juostelės.

22

2.5. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programą Microsoft Excel 2010. Šlapimo biocheminiams tyrimo duomenims išanalizuoti buvo apskaičiuoti visų tiriamųjų kačių grupių nuokrypių nuo normos dažniai, tiriamų požymių vidurkiai ir vidurkių paklaidos. Grupių vidutiniai rodikliai Stjudento testu palyginti nepriklausomoms imtims. Apskaičiuotas koreliacijos koeficientas ir regresija. Visų analizuotų duomenų skirtumai laikomi patikimais, kai p ≤ 0,05.

23

3. TYRIMO REZULTATAI

Trims skirtingoms tiriamosioms kačių grupėms buvo atliktas biocheminis šlapimo tyrimas ir chromatografinė jo analizė. Pirmąją grupę sudaro katės, gyvenančios gyvūnų prieglaudoje „Šiaulių letenėlė“, antrąją grupę – katės, atvykusios į kliniką „Kauno veterinarijos praktika“ gydymui arba profilaktiniais tikslais (pvz. vakcinacija), trečiąją grupę – katės, laikomos namuose. Manoma, jog pirmosios grupės katės patiria daugiausiai streso lyginant su antrąją ir trečiąją grupe.

3.1. Kačių, gyvenančių prieglaudoje „Šiaulių letenėlė“ (1 grupė), šlapimo

tyrimų analizė

1-ąją grupę sudaro devynios katės. Iš jų – keturi (44 proc.) yra patinai ir penkios (56 proc.) patelės (4 pav.). Kačių svoris svyruoja nuo 2,8 kg iki 4,2 kg. Pastebėta, jog patinai sunkesni už pateles, vidutinis visų kačių grupėje svoris 3,45 kg. Šioje grupėje yra tik mišrūnai. Orchiektomija (OCE) ir ovariohisterektomija (OHE) kaip prevencija taikyta tik daliai kačių, iš visų devynių kačių penkios (56 proc.) yra nekastruotos, o likusioms keturioms (44 proc.) atlikta OHE ar OCE.

4 pav. Kačių, gyvenančių prieglaudoje, lyčių pasiskirstymas bei OHE ir OCE procedūrų

santykis

Kačių, gyvenančių gyvūnų prieglaudoje „Šiaulių letenėlė“, amžius labai skirtingas: nebuvo nei vieno tiriamojo kačiuko jaunesnio nei 1 metų amžiaus, tačiau ir vyresnių nei 6 metai kačių, prieglaudoje nėra. Tiriamųjų amžius įvairuoja tarp 1-6 metų (5 pav.). Po du tiriamuosius katinus buvo 1, 2, 3 ir 5 metų, vienas tiriamasis buvo 6 metų. Nebuvo nei vieno 4 metų amžiaus katino. Tiriamųjų kačių amžiaus vidurkis grupėje siekia 3,1 metus.

24

5 pav. Amžiaus pasiskirstymas tarp prieglaudos kačių

3.1.1. 1-sios grupės kačių biocheminiai šlapimo tyrimai

Visų devynių gyvūnų prieglaudos „Šiaulių letenėlė“ kačių šlapimai buvo ištirti šlapimo biocheminiu analizatoriumi (1 lentelė). Jų visų šlapime rasta leukocitų (LEU) ≥500/µl.

1 lentelė. Prieglaudos „Šiaulių letenėlė“ kačių biocheminiai šlapimo rodikliai

_Fortūna 1 2 Bona 3 Mudis 4 Fiodaras 5 Bosas 6 SL123 7 Liusė 8 Kisa 9 Brūkšnė LEU/µl +3 ≥500 +3 ≥500 +3 ≥500 +3 ≥500 +3 ≥500 +3 ≥500 +3 ≥500 +3 ≥500 +3 ≥500 KET, mmol/l - - - - - Pėdsakai (0,5) - - - NIT - - - - URO, µmol/l +1 33 +1 33 Norm Norm +1 33 +2 66 +1 33 Norm +1 33 BIL, µmol/l - - - - PRO, g/l +2 1,0 +3 ≥3,0 - Pėdsakai (0,15) +2 1,0 +3 ≥3,0 +1 0,3 +2 1,0 +3 ≥3,0 GLU,

mmol/l Norm Norm Norm Norm Norm Norm Norm Norm Norm

SG 1,015 1,01 1,015 ≥1,030 1,015 1,015 ≥1,030 1,02 1,01

BLD/µl - - Pėdsakai

(10) - - - -

pH 6,5 7,5 6,5 6 7,5 6,5 6 6,5 8,5

Ketoninių kūnų (KET) rasta tik vienos katės iš devynių šlapime – pėdsakai 0,5 mmol/l, visų kitų kačių šlapime ketoninių kūnų nenustatyta. Nitritų (NIT) nei vienam šlapimo mėginyje nebuvo rasta. Urobilinogenas (URO) šlapimuose svyruoja nuo normos iki 66 µmol/l. Trijų kačių šlapime URO yra norma, kitų penkių kačių šlapime URO nustatyta 33 µmol/l, ir tik vienos – 66 µmol/l. Bilirubino (BIL) visuose devyniuose šlapimuose nenustatyta.

Baltymai (PRO) kačių šlapimuose pasiskirstę įvairiai. Išvis baltymų nerasta tik vienos katės šlapime. Pėdsakai (0,15 g/l) taip pat nustatyti tik vienos katės šlapime. Kitų kačių šlapimo

25 mėginiuose nustatytos per didelės baltymų koncentracijos: 0,3 g/l – vienos katės šlapime, 1,0 g/l trijų, 3,0 g/l likusiųjų trijų kačių šlapimuose. Gliukozės (GLU) visų tirtų kačių šlapime nenustatyta. Santykinis šlapimo tankis (SG) varijuoja nuo 1,010 iki ≥1,030. Dviems katėms nustatytas minimalus santykinis šlapimo tankis 1,010, o kitoms dviems grupės katėms didžiausias SG – ≥1,030. Kraujo šlapime aptikta tik viename šlapimo mėginyje – trečiajame šlapimo mėginyje nustatyti kraujo pėdsakai 10/µl. Tirtų šlapimų pH svyruoja tarp 6-8,5. 6,0 pH nustatytas dviejų kačių šlapimuose, 6,5 pH – keturių šlapimų mėginiuose. Daugumos kačių šlapimo pH yra normos ribose (6-6,5), tik trijų iš devynių kačių šlapimo pH yra pašarmėjęs (7,5-8,5).

3.1.2. Chromatografinis 1 grupės kačių šlapimo tyrimas

Gyvūnų prieglaudos „Šiaulių letenėlė“ kačių šlapime išsiskyrusių medžiagų VMA ir HVA kiekis 28 ir 32 minutę skyrėsi (2 lentelė): 28 minutę kiekis svyravo nuo 2,98 µl iki 12,35 µl. Procentinė dalis lyginant su malono rūgšties kiekiu svyruoja nuo 29,83 proc. iki 123,50 proc.; 32 minutę išsiskyrusių medžiagų kiekis svyravo nuo 0,86 µl iki 3,57 µl. Procentinė 32 minutės dalis lyginant su malono rūgšties kiekiu svyruoja nuo 8,58 proc. iki 35,73 proc. Malono rūgšties kiekis 10 µl (atitinka 10 mmol/l koncentraciją).

Katecholaminų kiekis, išsiskiriantis ąją ir 32-ąją minutę, priklauso vienas nuo kito. 28-osios minutės katecholaminų kiekiui padidėjus vienu µl, 32-28-osios minutės katecholaminų kiekis padidėja 0,2842 µl (PRIEDAI, 16 pav.). Koreliacijos koeficientas 0,9671, p<0,01.

2 lentelė. Gyvūnų prieglaudos „Šiaulių letenėlė“ kačių šlapimo chromatogramų analizė

Tiriamoji katė Kiekis, išsiskyręs 28-ąją minutę Proc. dalis Kiekis, išsiskyręs 32-ąją minutę Proc. dalis 1 2,98 29,83 1,14 11,42 2 4,81 48,11 1,76 17,62 3 3,36 33,65 0,86 8,58 4 6,51 65,06 2,23 22,35 5 12,35 123,50 3,57 35,73 6 9,52 95,22 2,95 29,47 7 7,01 70,13 1,98 19,83 8 5,31 53,13 1,26 12,57 9 7,58 75,79 2,26 22,60

Penktojo šios grupės katino (Boso) šlapimo chromatograma išraiškingiausia, nepaisant to, kad joje matyti daug nereikšmingų šalutinių pikų (6 pav.). 7,27 minutę išsiskiria malono rūgštis, jos smailės intensyvumas didžiausias. 28,79 ir 32,41 minutėmis išsiskiria katecholaminų metabolitai VMA ir HVA. Jų kiekis, lyginant su malono rūgštimi, mažesnis, tačiau apskaičiavus pikų plotus: 28,79 minutės medžiagos kiekis didesnis nei malono rūgšties.

26

6 pav. Penktojo katino Boso šlapimo mėginio chromatograma

„Šiaulių letenėlės“ trečiojo tiriamojo katino (Mudis) šlapimo chromatogramoje matomas mažesnis smailių intensyvumas (7 pav.). 7,29 minutę stebimas intensyvus malono rūgšties pikas. 28,79 ir 32,42 minutėmis registruojama HVA ir VMA išsiskyrimas. Jų kiekis, pikų plotus lyginant su penktuoju mėginiu, skiriasi: 28-ją minutę 3,68 karto mažiau, o 32-ją minutę 4,15 karto mažiau.

27

3.2. Kačių, besilankančių klinikoje „Kauno veterinarijos praktika“

(2 grupė), šlapimo tyrimų analizė

2-ją grupę sudaro devynios į kliniką atvykusios katės. Tarp tiriamųjų buvo trys (33 proc.) patelės ir šeši (67 proc.) patinai (8 pav.). Kačių svoris svyruoja nuo 2,7 kg iki 5,3 kg, svorio vidurkis grupėje 3,56 kg. 2-je tiriamojoje kačių grupėje yra įvairių veislių kačių: viena abisinų veislės katė, du patinai – rusų mėlynasis ir britų trumpaplaukis. Likusios šešios katės yra mišrūnai.

8 pav. Klinikoje besilankančių kačių lyčių ir veislių pasiskirstymas

Tarp tiriamųjų kačių tik vienai jaunai katei neatlikta OHE, visiems kitiems katinams atliktos OHE ir OCE (9 pav.). Šios grupės kačių, besilankančių klinikoje, amžius įvairavo nuo 1 iki 4 metų. Viena katė yra 1 metų, dvi – 2 metų, keturios – 3 metų, o likusios dvi katės yra 4 metų amžiaus. Amžiaus vidurkis grupėje yra 2,78 metų.

9 pav. Klinikoje besilankančių kačių OHE ir OCE procedūrų santykis bei amžiaus

28 3.2.1. 2-sios grupės kačių biocheminiai šlapimo tyrimai

Šlapimo biocheminiu analizatoriumi buvo ištirtas devynių kačių, apsilankiusių klinikoje, šlapimas (3 lentelė).

3 lentelė. Veterinarijos klinikoje besilankančių kačių šlapimo biocheminiai rodikliai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 LEU/µl +3 ≥500 +3 ≥500 +3 ≥500 +1 70 +2 125 +2 125 +2 125 +2 125 +3 ≥500 KET, mmol/l - - - - NIT - - - + - - + - - URO, µmol/l +1 33 +2

66 Norm Norm Norm Norm

+1 33 +2 66 Norm BIL, µmol/l +1 8,6 - - - - PRO, g/l +3 ≥3,0 +3 ≥3,0 +2 1,0 +3 ≥3,0 - +1 0,3 +1 0,3 +2 1,0 - GLU,

mmol/l Norm Norm Norm Norm Norm

Pėdsakai (2,8) Pėdsakai (2,8) Norm Norm SG 1,01 1,025 1,025 1,02 1,02 1,015 ≥1,030 ≥1,030 1,015 BLD/µl - - Pėdsakai (10) +3 ≥200 - +3 ≥200 +3 ≥200 - - pH 8,5 7 6 7 6 7,5 5,5 6,5 6

Visų devynių kačių šlapime rasta leukocitų: vienos katės šlapime rasta 70/µl, keturių kačių šlapimo mėginiuose rasta 125/µl, o likusių keturių kačių šlapime – net ≥500/µl. Ketoninių kūnų 2-ios grupės kačių šlapime nerasta, tačiau nitritų aptikta dviejų kačių šlapimuose. Urobilinogeno kiekis šlapime svyruoja nuo normos iki 66 µmol/l. Penkių kačių šlapime urobilinogeno nenustatyta, dviejų kačių šlapime – 33 µmol/l, o kitų dviejų – 66 µmol/l. Bilirubino rasta tik viename, pirmosios tiriamosios katės šlapimo mėginyje – 8,6 µmol/l.

Baltymų pasiskirstymas šlapimo mėginiuose labai skirtingas, įvairuoja nuo šlapimo be baltymų iki +3. Baltymų nebuvo rasta tik dviejų kačių šlapimo mėginiuose, dar dviejų kačių šlapimo mėginyje nustatytas minimalus baltymų kiekis 0,3 g/l, o trijų kačių šlapimuose rasta net ≥3,0 g/l baltymų. Gliukozės kiekis šlapime pakitęs dviejų kačių šlapime. Pėdsakai rasti (2,8 mmol/l) dviejuose mėginiuose. Kitų kačių šlapime gliukozės nenustatyta. Santykinis šlapimo tankis šioje grupėje varijuoja nuo 1,010 iki ≥1,030. Mažiausias – 1,010 – santykinis šlapimo tankis nustatytas vienai katei, itin didelis – ≥1,030 – net dviems klinikoje besilankančioms katėms. Kitų kačių SG: 1,015, 1,020 ir 1,025.

Iš devynių šlapimo mėginių kraujo rasta net keturiuose iš jų. Penki šlapimo mėginiai buvo neigiami, viename – pėdsakai (10/µl) ir likusiuose trijuose ≥200/µl kraujo. Šlapimo pH svyravo tarp

29 5,5-8,5. Keturių kačių šlapimo pH normos ribose (6-6,5). Vienos tiriamosios katės šlapimas per rūgščios terpės – 5,5, likusiųjų keturių – per daug šarminis: 7, 7,5 ir 8 pH.

3.2.2. Chromatografinis 2 grupės kačių šlapimo tyrimas

Veterinarijos klinikos grupės tiriamųjų kačių šlapimo mėginių katecholaminų metabolitų HVA ir VMA, kurie išsiskyria 28 ir 32 minutę, smailių intensyvumai skyrėsi (4 lentelė): 28-ios minutės kiekiai varijavo nuo 1,97 µl iki 16,38 µl. Procentinė dalis, lyginant su malono rūgšties kiekiu, varijuoja nuo 19,71 proc. iki 163,83 proc.; 32-ios minutės kiekiai skirtingų kačių šlapimuose taip pat buvo įvairūs: 0,09-13,32 µl. 32-ios minutės procentinė dalis, lyginant su malono rūgšties kiekiu, kito nuo 0,93 proc. iki 133,23 proc. Malono rūgšties kiekis 10 µl (atitinka 10 mmol/l koncentraciją).

Katecholaminų kiekis, išsiskiriantis ąją ir 32-ąją minutę, priklauso vienas nuo kito. 28-osios minutės katecholaminų kiekiui padidėjus vienu µl, 32-28-osios minutės katecholaminų kiekis padidėja 0,8966 µl (PRIEDAI, 17 pav.). Koreliacijos koeficientas 0,8757, p<0,01.

4 lentelė. Veterinarijos klinikoje besilankančių kačių šlapimo chromatogramų analizė

Tiriamoji katė Kiekis, išsiskyręs 28-ąją minutę Proc. dalis Kiekis, išsiskyręs 32-ąją minutę Proc. dalis 1 16,38 163,83 13,32 133,23 2 4,47 44,69 9,09 90,88 3 2,63 26,27 1,41 14,15 4 4,84 48,44 3,08 30,85 5 2,69 26,91 0,94 9,41 6 2,40 24,02 0,09 0,93 7 3,67 36,69 1,41 14,15 8 1,97 19,71 0,79 7,94 9 2,99 29,89 0,80 8,00

2-sios grupės kačių pirmojo tirto mėginio chromatogramoje matyti daug papildomų nereikšmingų pikų (10 pav.). 7,26 minutę išsiskyrė 10 µl malono rūgšties pikas, kuris nėra pats intensyviausias. 28,77 ir 32,40 minutėmis išsiskyrė katecholaminų metabolitų HVA ir VMA pikai. Vertinant vizualiai jie yra intensyvesni nei malono rūgšties 7,26 minutę.

30

10 pav. Pirmosios katės 2-je grupėje šlapimo mėginio chromatograma

2-sios grupės aštuntasis mėginys pagal katecholaminų metabolitų smailių plotą ir kiekių išsiskyrimą, buvo mažiausiai intensyvus iš visų 2-sios grupės kačių (11 pav.). 7,19 minutę registruojama malono rūgštis, vizualiai – žymiai intensyvesnis pikas nei kiti. 25,19 minutę išskiriama pašalinė, mūsų tyrime nesvarbi medžiaga. 28,76 ir 32,38 minutėmis matomi katecholaminų metabolitai HVA ir VMA. Šių medžiagų intensyvumas žymiai mažesnis nei malono rūgšties. Lyginant pirmojo ir aštuntojo mėginio katecholaminų metabolitų kiekius, 28-ąją minutę jis 8,31 karto didesnis, o 32-ąją minutę, net 16,86 karto didesnis pirmojo mėginio HVA ir VMA kiekis šlapime.

31

3.3. Kačių, laikomų namuose (3 grupė), šlapimo tyrimų analizė

Laikomų namuose kačių grupę sudaro aštuonios naminės katės. Iš jų trys (38 proc.) yra patinai, o likusios penkios (62 proc.) yra patelės (12 pav.). 3-sios grupės kačių svoris įvairuoja nuo 2,7 kg iki 8,6 kg. Patinai didesni ir sunkesni už pateles. Svorių vidurkis grupėje 4,29 kg.

12 pav. Namuose laikomų kačių lyčių ir veislių pasiskirstymas

Namuose laikomų kačių veislės įvairios: vienas Meino meškėnas, vienas britų trumpaplaukis, o kiti šeši yra mišrūnai. Tarp tiriamųjų aštuonių kačių dviems katėms (25 proc.) nebuvo taikyta OHE, likusioms šešioms (75 proc.) buvo taikyta OHE arba OCE (13 pav.).

13 pav. Namuose laikomų kačių OHE/OCE procedūrų santykis bei amžiaus pasiskirstymas

3-sios grupės kačių amžius įvairuoja nuo 1 iki 4 metų: po dvi tirtas kates buvo 1 ir 3 metų, trys tirtos katės – 2 metų ir tik viena katė buvo 4 metų amžiaus. Amžiaus vidurkis grupėje 2,25 metų.

32 3.3.1. 3-sios grupės kačių biocheminiai šlapimo tyrimai

Namuose laikomų aštuonių kačių šlapimas buvo ištirtas šlapimo biocheminiu analizatoriumi. Gauti rodikliai pateikiami 5 lentelėje.

5 lentelė. Namuose laikomų kačių šlapimo biocheminiai rodikliai

1 2 3 4 5 6 7 8 LEU/µl +3 ≥500 +3 ≥500 +3 ≥500 +3 ≥500 +3 ≥500 +3 ≥500 +2 125 +2 125 KET, mmol/l - - - Pėdsakai (0,5) - - - - NIT - - - - URO, µmol/l Norm +1 33 +1 33 +1 33 +1 33 Norm +1 33 +1 33 BIL, µmol/l - - - - PRO, g/l +2 1,0 Pėdsakai (0,15) Pėdsakai (0,15) +1 0,3 +1 0,3 - Pėdsakai (0,15) - GLU,

mmol/l Norm Norm Norm Norm Norm Norm Norm Norm

SG 1,01 ≥1,030 ≥1,030 ≥1,030 ≥1,030 1,015 ≥1,030 ≥1,030

BLD/µl - - - -

pH 7,5 6 5,5 6 6,5 6 5,5 5,5

3-sios grupės naminių kačių leukocitų kiekis šlapime pakilęs: šešiuose mėginiuose rasta ≥500/µl, o likusiuose dviejuose – 125/µl. Ketoninių kūnų rasta tik viename iš aštuonių šlapimo mėginių: ketvirtajame mėginyje nustatyti pėdsakai – 0,5 mmol/l. Nitritų nei viename šlapimo mėginyje nebuvo rasta. Urobilinogenas dviejuose mėginiuose buvo normos ribose, tačiau šešiuose iš aštuonių siekė 33 µmol/l. Bilirubino visuose aštuoniuose šlapimuose nenustatyta.

Baltymų kiekis šlapimuose buvo įvairus: iš viso baltymų nerasta tik dviejuose šlapimo mėginiuose, pėdsakai (0,15 g/l) nustatyti trijuose iš aštuonių, 0,3 g/l baltymų rasta dviejuose, o viename mėginyje nustatytas baltymų kiekis siekė 1,0 g/l. Gliukozės visuose šlapimo mėginiuose nenustatyta. Santykinis šlapimų tankis įvairavo nuo 1,010 iki ≥1,030. Minimalus – 1,010 – santykinis šlapimo tankis nustatytas tik vieno katino šlapimo mėginyje, 1,015 nustatyta taip pat tik vieno katino šlapimo mėginyje. Likę šeši šlapimo mėginiai – labai koncentruoti: nustatytas santykinis šlapimo tankis net ≥1,030. Kraujo neaptikta nei viename šlapimo mėginyje. Šlapimo pH svyravo nuo 5,5 iki 7,5. Keturių kačių šlapimo pH normos ribose (6-6,5). Trijų tiriamųjų kačių šlapimas per rūgščios terpės – 5,5 ir tik vienos – per daug šarminis – 7,5 pH.

3.3.2. Chromatografinis 3 grupės kačių šlapimo tyrimas

Namuose laikomų kačių grupės šlapimo mėginių katecholaminų metabolitų HVA ir VMA išsiskyrę kiekiai 28 ir 32 minutėmis įvairuoja ženkliai daugiau nei kitų kačių grupių (6 lentelė):

28-33 ios minutės kiekiai svyruoja nuo 4,43 µl iki 43,10 µl. Procentinė dalis, lyginant su malono rūgštimi, įvairuoja nuo 44,35 proc. iki 431,02 proc.; 32-ąją minutę išsiskyrę kiekiai svyruoja nuo 1,31 µl iki 30,78 µl. 32-ios minutės procentinės dalys, lyginant su malono rūgties kiekiu, kito nuo 13,14 proc. iki 307,83 proc. Malono rūgšties kiekis 10 µl (atitinka 10 mmol/l koncentraciją).

Katecholaminų kiekis, išsiskiriantis ąją ir 32-ąją minutę, priklauso vienas nuo kito. 28-osios minutės katecholaminų kiekiui padidėjus vienu µl, 32-28-osios minutės katecholaminų kiekis padidėja 0,5789 µl (PRIEDAI, 18 pav.). Koreliacijos koeficientas 0,8384, p<0,01.

6 lentelė. Namuose laikomų kačių šlapimo chromatogramų analizė

Tiriamoji katė Kiekiai, išsiskyrę 28-ąją minutę Proc. dalis Kiekiai, išsiskyrę 32-ąją minutę Proc. dalis 1 6,33 63,35 1,50 15,00 2 16,37 163,65 2,63 26,28 3 24,71 247,12 5,14 51,41 4 5,34 53,37 1,51 15,09 5 4,87 48,72 1,31 13,14 6 4,43 44,35 1,34 13,39 7 30,87 308,68 6,25 62,48 8 43,10 431,02 30,78 307,83

Tarp namuose laikomų kačių šlapimo mėginių chromatogramų, išraiškingiausia aštuntojo katino šlapimo mėginio chromatograma (14 pav.). Malono rūgštis išsiskyrė 7,27 minutės piku. Katecholaminų metabolitų HVA ir VMA pikai 28,81 ir 32,42 minutėmis buvo daug intensyvesni.

34 Išsiskirianti ir šeštojo šlapimo mėginio 3-je grupėje chromatograma (15 pav.). 7,20 minutę išskiriama malono rūgštis. Katecholaminų metabolitų HVA ir VMA minimalus pikas pastebimas tik vienas – 28,79 minutę. 32-sios minutės pikas užgožtas kitų, mažiau reikšmingų pikų ir jo smailę galima pastebėti tik kelis kartus padidinus chromatogramą. Lyginant 3-sios grupės aštuntąjį mėginį su šeštuoju, katecholaminų metabolitų intensyvumai 28-ąją ir 32-ąją minutę skyrėsi: aštuntajame šlapimo mėginyje intensyvumas didesnis negu šeštajame 9,72 karto 28-ąją minutę ir net 23,00 karto 32-ąją minutę.

15 pav. Šeštojo katino 3-je grupėje šlapimo mėginio chromatograma

3.4. Tyrimo rezultatų reikšmių vidurkiai ir nuokrypiai

Nustačius tiriamuosius rodiklius buvo atlikta gautų rezultatų statistinė analizė. Kačių šlapimo katecholaminų metabolitų kiekių vidurkių reikšmės pateikiamos 7 lentelėje.

7 lentelė. Tyrime dalyvavusių kačių katecholaminų metabolitų procentinės dalies šlapime

vidurkiai, p<0,05

Rodiklis "Šiaulių letenėlė" Veterinarijos klinika Namuose laikomų kačių grupė

N 9 9 8

28-ąją minutę 66,04±10,54 46,72 ±15,89a 170,03±55,11b

32-ąją minutę 20,03±3,10 34,39±16,27 63,08±38,06

a,b – lentelės eilutėje pažymėti skirtingomis raidėmis vidurkiai, statistiškai patikimai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

35 „Šiaulių letenėlės“ prieglaudoje tiriamųjų kačių šlapime išsiskyrusių katecholaminų metabolitų 28-ios minutės procentinės dalies vidurkis 66,04 proc., o 32-ios minutės – 20,03 proc. Veterinarijos klinikoje tiriamųjų kačių šlapime išsiskyrusių katecholaminų metabolitų 28-ios minutės procentinės dalies vidurkis – 46,72 proc., o 32-ios minutės procentinės dalies vidurkis – 34,39 proc. Namuose laikomų kačių šlapime išsiskyrusių tiriamųjų junginių 28-ios minutės procentinės dalies vidurkis – 170,03 proc. – daugiausiai lyginant su kitomis kačių grupėmis, o 32-ios minutės procentinės dalies vidurkis siekia 63,08 proc. – tai pat daugiausiai, lyginant su kitų grupių katecholaminų matabolitų procentiniais kiekiais 32-ąją minutę.

36

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Aziza El-Beqqali su kolegomis atlikto tyrimo duomenimis, dopamino kiekio padidėjimas šlapime gali rodyti streso lygio kilimą, tačiau šio katecholaminų metabolito kiekio išaugimas aptinkamas tik žmonių šlapime (37). Tiriant standartinius mėginius, ruoštus su homovaniline rūgštimi (HVA) ir vanililmigdoline rūgštimi (VMA), dopamino ir jo metabolito HVA aktyvumas pastebėtas 11,58 minutę; epinefrino ir norepinefrino bei jų metabolito VMA aktyvumas pastebėtas 28,78 ir 32,41 minutėmis. Tiriant visų trijų kačių grupių šlapimus ir analizuojant jų chromatogramas, 11,58 minutės pikų neaptikta, o kiti, panašiu laiku išsiskyrę medžiagų pikai, nebuvo atpažinti kaip dopaminas ar HVA (dujų chromatografas turi medžiagos skilimo atpažinimo funkciją) ir atmesti kaip pašalinės, tyrimui įtakos neturinčio medžiagos. Tuo tarpu identifikuotos 28-ios ir 32-ios minučių smailes ir jų intensyvumus galime vertinti, kaip streso intensyvumo žymenis kačių šlapime.

K. Höglund ir jo kolegos atliko tyrimą su šunimis, tiriant jų šlapime atsiradusius katecholaminų metabolitus. Šunys buvo vedami į veterinarijos kliniką ir surinktas šlapimas buvo tiriamas dujų chromatografu. Taip pat surinktas ir ištirtas šunų šlapimas, kai šie buvo namuose. Tiriamieji buvo atrinkti remiantis jų sveikatos rodikliais, nes sergantiems prieinkstinės liaukos navikinėmis ligomis katecholaminų metabolitai galėjo rodyti klaidingai teigiamą rezultatą. Gauti rezultatai parodė, jog epinefrinas ir norepinefrinas išsiskiria į šlapimą, kai gyvūnas patiria stresą veterinarijos klinikoje (35).

Išanalizavus gyvūnų prieglaudos „Šiaulių letenėlė“ devynis šlapimo mėginius pastebėta, jog 28-ąją minutę katecholaminų metabolitų išsiskyrimo procentinės dalies nuo malono rūgšties vidurkis siekia 66,04 proc., o kiekio vidurkiai siekia 6,6 mmol/l. Apskaičiavus katecholaminų metabolitų procentinę dalį nuo malono rūgšties 32-ąją minutę ji siekia 20,02 proc., o katecholaminų metabolitų kiekio vidurkiai siekia 2,0 mmol/l.

Tiriant kitų kačių šlapimus, pastebėti panašumai į jau atliktus šunų šlapimo tyrimus (35). Išanalizavus devynis atvejus veterinarijos klinikoje pastebėta, jog 28-ąją katecholaminų metabolitų išsiskyrimo minutę procentinės dalies nuo malono rūgšties vidurkis siekia 46,72 proc., o katecholaminų metabolitų kiekio vidurkis 28-ąją minutę siekia 4,67 mmol/l. Apskaičiavus katecholaminų metabolitų procentinę dalį nuo malono rūgšties 32-ąją minutę ji yra 34,39 proc., o kiekio vidurkis siekia 3,44 mmol/l. Lyginant su prieš tai minėtų tyrėjų rezultatais (35) pastebėta, jog tirtų šunų katecholaminų metabolitų epinefrino ir norepinefrino kiekių vidurkiai buvo panašūs: labradoro retriverių epinefrino kiekių vidurkis klinikoje kito nuo 1,5 iki 5,0 mmol/l, o norepinefrino kiekių vidurkiai kito nuo 4,6 iki 6,6 mmol/l.

37 Pastebėta, jog katecholaminų metabolitų kiekis padidėjęs nežymiai, todėl manoma, jog apsilankymas veterinarijos klinikoje katėms sukelia trumpalaikį (ne nuolatinį) stresą organizmui. Katecholaminų kiekiai 28-ąją minutę „Šiaulių letenėlės“ mėginiuose buvo didesni 1,93 µl (mmol/l) nei klinikoje atvykusių kačių, tačiau 32-ąją minutę veterinarijos klinikos „Kauno veterinarijos praktika“ mėginiuose katecholaminų kiekis buvo didesnis 1,44 µl (mmol/l) nei prieglaudos „Šiaulių letenėlė “šlapimo mėginiuose. Įtariama, kad nežymiam svyravimui turėjo įtakos tai, jog į kliniką atvežtoms katėms katecholaminų metabolitai į šlapimą išsiskirti nespėdavo, nes procedūros buvo atliekamos greitai. Prieglaudoje „Šiaulių letenėlė“ gyvenančios katės jau buvo pripratusios prie jas supančios aplinkos ir žmonių, todėl katecholaminų metabolitų kiekis padidėjęs nežymiai. Išsiskyrė tik penktojo šlapimo mėginio (Boso) rodikliai, nes šis katinas buvo atvežtas į prieglaudą prieš tris dienas ir dar nespėjo adaptuotis prie jį supančios aplinkos: žmonių, gyvūnų, uždaros erdvės. Tai matėsi ir vizualiai: katinas tupėjo susigūžęs kampe, šnypštė, bandė drėksti, vyzdžiai buvo išsiplėtę, kailis ties ketera buvo pašiauštas, kūnas puolimo pozicijoje.

Išanalizavus aštuonis tirtus kačių šlapimo mėginius, surinktus namų aplinkoje pastebėta, jog 28-ąją katecholaminų metabolitų išsiskyrimo minutę procentinės dalies nuo malono rūgšties vidurkis siekia 170,03 proc., o kiekio vidurkis yra 17,0 mmol/l. Apskaičiavus 32-osios minutės duomenis pastebėta, kad procentinės dalies vidurkis siekia 63,08 proc., o kiekio vidurkis – 6,31 mmol/l. Lyginant su K. Höglund ir kolegomis atliktu tyrimu su šunimis, pastebėta, kad tirtų labradoro retriverių katecholaminų metabolitų epinefrinų vidurkis siekia 2,8 mmol/l, o katecholaminų metabolitų norepinefrinų vidurkis siekia 6,4 mmol/l (35). Akivaizdu, jog šiam dideliam katecholaminų kiekio svyravimui turėjo įtakos naminėms katėms duotas neįprastas kraiko pakaitalas – akmenukai. Naminių kačių streso lygiui didelę įtaką daro dėžutės dydis, švara ir net kraiko tipas (38). Pavyzdžiui, aštuntoji katė, iš namuose laikomų kačių grupės, nėjo šlapintis į supiltus akmenukus net 24 valandas. Šlapimas surinktas tik tuomet, kai į dėžutės kraštą buvo įpilta žinomo silikoninio kraiko su pažįstamu kvapu, spalva ir konsistencija. Manoma, jog įpročių pasikeitimas galėjo lemti katecholaminų metabolitų kiekio šlapime padidėjimą. Šeštosios tirtosios katės, laikomos namuose, ištyrus šlapimo mėginį dujų chromatografu pastebėta, jog katecholaminų metabolitų buvo itin mažai. Tokiam mažam katecholaminų metabolitų kiekiui šlapime įtakos turėjo jo surinkimo būdas – nenaudojant specialiųjų iškaitintų akmenukų, o sutraukiant švirkštu, katei besišlapinant į įprastą kraiko dėžutę.

Tiriamiesiems katinams prieinkstinės liaukos navikiniai susirgimai įtakos daryti neturėjo, nes katinai neturėjo šiai ligai būdingų simptomų: hipertenzija, gilus kvėpavimas, raumenų drebulys, susijaudinimas, polidipsija ir poliurija. O ir jų amžius neatitiko šioms ligoms būtino amžiaus: vyriausias tirtas katinas buvo 6 metų amžiaus, o navikiniai susirgimai pasireiškia ženkliai