Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį (2007 m.) Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institute Kęstutis Žagminas su kolegomis atliko tyrimą, kuriuo norėta išsiaiškinti tėvų požiūrį į vaikų vakcinaciją. Tyrime dalyvavo 2743 tėvai, kurie pildė anonimines anketas. Buvo teiraujamasi tėvų nuomonės apie vaikiškų vakcinų saugumą: 66,7% apklaustųjų nurodė, kad skiepai yra saugūs, 92 tėvai (3,4%) nebuvo užtikrinti skiepų saugumu [3]. 2017 m. Ema Burbaitė baigiamajame magistro darbe taip pat tyrė 398 tėvų požiūrį į vaikų skiepijimą. Praėjus dešimtmečiui tėvų, kurie abejoja skiepų saugumu, padaugėjo: pernai atliktame tyrime trečdalis (31,91%) apklaustų respondentų pasisakė, kad nėra užtikrinti skiepų saugumu, 10,05% respondentų atsakė, kad skiepai yra nesaugūs; tyrime dalyvavo 23 tėvai, kurie atsisakė skiepyti savo vaiką viena ar keliomis vakcinomis, ir pagrindinė atsisakymo priežastis buvo galimas vakcinos šalutinis poveikis – ją įvardijo net 22 tėvai [62]. Dabar atliktame tyrime, kuriame apklausos anketą pildė išimtinai tėvai, atsisakę skiepyti savo vaikus, taip pat pastebima ryški tendencija, jog labiausiai tėvai palaiko teiginius apie vakcinų ir komplikacijų ryšį: apie tai girdėję iš interneto ir žiniasklaidos buvo 93,3% respondentų, 93,1% tėvų sutinka su teiginiu, kad atsisakymas skiepyti vaikus yra susijęs su komplikacijų baime. 62 tėvai (16,45%) kaip svarbią, bet anketoje nepaminėtą priežastį įvardijo su vakcinacija susijusią neigiamą asmeninę patirtį.
Tiriant tėvų atsisakymo skiepyti vaikus priežastis, paaiškėjo, kad nemaža dalis respondentų abejoja skiepų veiksmingumu: daugiau negu 80% apklaustųjų teigė, kad yra girdėję apie sėkmingas neskiepijimo istorijas iš interneto ar kitų žiniasklaidos priemonių (82,49%), o 80,64% tėvų nurodė, kad tokių istorijų yra girdėję iš aplinkinių žmonių arba patys susidūrę su atvejais, kai neskiepytas vaikas nesuserga liga, nuo kurios buvo atsisakoma skiepytis. Atvirame klausime, kur tėvai patys galėjo įrašyti atsisakymo priežastį, 53 respondentai (14,06%) paminėjo vakcinų neveiksmingumą bei nereikalingumą. 2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete atliktame tyrime skiepų veiksmingumu abejojo 6,4% tėvų, kurie sutiko skiepyti savo vaikus, o atsisakiusių skiepyti vaikus ir manančių, kad vakcinos yra neefektyvios, dalis buvo kur kas didesnė ir siekė 65,22% [62]. Vilniaus universitete atliktame tyrime taip pat buvo analizuojamas tėvų požiūris į skiepų veiksmingumą: 2007 m. 26,3% tėvų manė, kad skiepai yra neveiksmingi. Įdomu tai, kad skiepų veiksmingumu abejojančių ir nežinančių, ar vakcinos yra veiksmingos, ar ne, tėvų buvo net 37,8% ir tai sudarė didesnę dalį negu vakcinų veiksmingumu pasitikinčių tėvų (35,9 %) [3]. Šiame darbe paaiškėjo, kad 41,38% skiepų atsisakančių tėvų, neturi aiškių žinių apie ligų, nuo
40 kurių skiepijama, pavojingumą. Oficialių tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjamos tėvų žinios apie kiekvieną ligą, nuo kurios galima apsisaugoti vakcinuojant, rasti nepavyko.
Žurnalas Public Health Reports 2011 m. išspausdino straipsnį apie mokslininko Philip J. Smith ir kitų atliktą tyrimą, kurio metu klausė tėvų, kodėl jie atsisako skiepyti vaikus arba kodėl nukelia skiepijimą į vyresnį amžių. Pagrindinė priežastis sutampa su dabar atlikto tyrimo rezultatu: didžioji dalis (53,2%) atsisako dėl galimų nepageidaujamų reakcijų į vakciną, kiek mažiau (52,8%) neskiepija dėl to, kad vakcinos yra neefektyvios. Kaip galima atsisakymo priežastis buvo įvardintas autizmo atsiradimas po skiepijimo, su šiuo teiginiu sutiko 50,8% atsisakiusių skiepyti vaikus tėvų. Šiame darbe, formuluojant anketą, buvo pateiktas atviras klausimas, kuriuo prašoma tėvų įvardinti jiems žinomas komplikacijas po skiepijimo. Dažniausiai (44,3%) minima komplikacija buvo autizmas. Išanalizavus šio darbo pačių tėvų įrašytas atsisakymo priežastis, pastebėta, kad 13% (N=49) respondentų įvardija, kad skiepų kalendorius yra per daug intensyvus, skiepijimo amžius per jaunas. Lyginant su užsienio šalių patirtimi, tai nėra dažna priežastis, nes minėtame straipsnyje net 78,4% tėvų atsisako arba nukelia skiepus vėlesniam laikui dėl šios priežasties. [63]. Dar viena iš dažnesnių atsisakymo skiepyti priežasčių šiame darbe buvo įvardinta sveikatos priežiūros specialistų žinių stoka ir negebėjimas atsakyti į tėvams kylančius klausimus – tokią priežastį įrašė 6,73% apklaustųjų, bet išsamesnių tyrimų, kurių metu būtų vertinamas tėvų požiūris medikų kompetencijos klausimais vakcinacijos srityje, nerasta.
Šiame darbe lyginant skiepytų ir neskiepytų vaikų sergamumą, gauta keletas statistiškai reikšmingų rezultatų, jog skiepyti vaikai serga dažniau bronchitu, tonzilitu ir rinitu, buvo gautas priešingas rezultatas negu lyginant su sisteminėmis apžvalgomis, kurios teigia, kad vakcinuotų vaikų sergamumas peršalimo tipo ligomis sumažėja nuo 18% iki 4% [64]. Lyginant su ekonomiškai besivystančiose šalyse atliktais tyrimais, taip pat stebimi priešingi rezultatai: 2017 m. tirta vakcinacijos nuo tymų bei ūmių kvėpavimo takų infekcijų priklausomybė parodė, kad paskiepijus sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis Indijoje sumažėjo 15%, tuo tarpu Pakistane – 30% [65]. Lietuvoje atliktų skiepytų ir neskiepytų vaikų sergamumo tyrimų trūksta, todėl negalima palyginti šiame darbe gautų rezultatų su anksčiau atliktais tyrimais.
41
13. IŠVADOS
1. Tyrime panaudoti 377 tėvų, atsisakiusių skiepyti vaikus, duomenys. 94% respondentų buvo moterys, 6% – vyrai. Atsisakiusių skiepyti vaikus tėvų amžiaus vidurkis – 31,63 metai. Daugiausia respondentų buvo iš Vilniaus – 28%, iš Kauno – 16%, Klaipėdos – 13%. Didžiąją dalį respondentų sudarė bakalauro laipsnį turintys tėvai – 53%, 31% buvo įgiję magistro laipsnį.
2. Labiausiai atsisakyti skiepų skatina komplikacijų baimė. 82,49% tėvų neskiepija vaikų, nes abejoja vakcinų efektyvumu.
3. 41,38% tėvų, kurie neskiepija savo vaikų, neturėjo aiškių žinių apie ligų, nuo kurių vaikai yra skiepijami, pavojingumą.
4. 86,74% skiepų atsisakančių tėvų teigė, kad gyvena sveiką gyvenimo būdą. 82,76% respondentų manė, kad skiepai yra farmacijos sukurtas būdas pinigų pasipelnymui. 6,73% respondentų išsakė nepasitikėjimą gydytojų kompetencija vakcinacijos klausimais.
5. Skiepytų ir neskiepytų vaikų sergamumas bronchine astma ir atopiniu dermatitu nesiskyrė (p=0,05).
6. Skiepyti vaikai labiau sirgo bronchitu (vidutinis sergamumas 75,11 ir 65,52; p=0.028) ir tonzilitu (vidutinis sergamumas73,43 ir 65,99; p=0.043) 0-1 metų amžiaus, o 1-2 metų amžiaus skiepyti vaikai labiau sirgo rinitu negu neskiepyti (vidutinis sergamumas 76,65 ir 59,33; p=0.011). Vidutinis susirgimų dažnumas tarp skiepytų ir neskiepytų vaikų įvairiais amžiaus tarpsniais nesiskyrė.
42