TĖVŲ ATSISAKYMO SKIEPYTI VAIKUS PRIEŽASČIŲ ANALIZĖ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

Neonatologijos klinika

Rūta Urbonaitė

TĖVŲ ATSISAKYMO SKIEPYTI VAIKUS PRIEŽASČIŲ

ANALIZĖ

Medicinos studijų programos

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Mokslinė vadovė

Doc. dr. E. Markūnienė

2

TURINYS

5. BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 7

6. SANTRUMPOS 8

7. ĮVADAS 9

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 10

9. LITERATŪROS APŽVALGA 11

9.1 Imunoprofilaktikos svarba 11

9.2 Vakcinacija Lietuvoje 12

9.3 Vakcinacija Europoje 14

9.4 Nepageidaujamos reakcijos į vakcinas 15

9.5 Vakcinų sudėtis 16

9.6 Judėjimas prieš vakcinas 18

10. TYRIMO METODIKA 21

11. REZULTATAI 23

11.1 Bendrosios respondentų charakteristikos 23

11.2 Atsisakymas skiepyti dėl galimų komplikacijų 25 11.3 Atsisakymas vakcinuoti dėl sėkmingų neskiepijimo istorijų 27 11.4 Atsisakymas skiepyti dėl sveiko gyvenimo būdo ir natūralaus imuniteto

susiformavimo 28

11.5 Atsisakymas skiepyti dėl ligų nepavojingumo, pelno farmacijai ir vakcinų

polivalentiškumo 29

11.6 Tėvų įvardintos priežastys, lemiančios atisakymą skiepyti vaikus 31 11.7 Skiepytų ir neskiepytų vaikų sergamumo atopiniu dermatitu ir bronchine astma

palyginimas 33

11.8 Sergamumo infekcinėmis ligomis tarp skiepytų ir neskiepytų palyginimas 34 11.9 Skiepytų ir neskiepytų sergamumo dažnumo infekcinėmis ligomis

3

1. SANTRAUKA

Rūta Urbonaitė. Tėvų atsisakymo skiepyti vaikus priežasčių analizė

Tyrimo tikslas: išanalizuoti tėvų atsisakymo skiepyti vaikus priežastis. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti pagrindines skiepų atsisakančių tėvų socioekonomines charakteristikas;

2) išanalizuoti dažniausiai pasitaikančias priežastis, lemiančias tėvų atsisakymą skiepyti vaikus; 3) palyginti neskiepytų ir skiepytų vaikų sergamumą bronchine astma ir atopiniu dermatitu; 4) palyginti neskiepytų ir skiepytų vaikų sergamumą faringitu, bronchitu, rinitu, tonzilitu, pneumonija bei vidurinės ausies uždegimu ir susirgimo dažnį įvairiais amžiaus tarpsniais.

Tyrimo metodai: anonimine internetine anketa apklausti 377 tėvai, kurie atsisakė skiepyti

savo vaiką bent viena rekomenduojama vakcina. Lygintas sergamumas tarp skiepytų ir neskiepytų trijų amžiaus tarpsnių (0-1 metų, 1-2 metų ir 2-3 metų) vaikų. Lyginant panaudoti 46 trejų metų amžiaus neskiepytų vaikų sergamumo duomenys, gauti iš anonimiškai užpildytų tėvų anketų; kontrolinę grupę sudarė 95 rekomenduojamomis vakcinomis paskiepyti trimečiai, kurių sergamumo duomenys gauti iš ambulatorinių kortelių. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 20.0 versija, diagramos ir lentelės paruoštos naudojantis Microsoft Excel 2016 programa.

Tyrimo rezultatai: dalyvavo 377 tėvai, iš kurių 356 buvo moterys (94%) ir 21 vyras (6%).

Respondentų amžiaus vidurkis – 31,63 metai, daugiausia anketą pildė respondentai iš Vilniaus – 106 tėvai, kurie sudarė 28%. Kad bijo komplikacijų po skiepų, teigė 93,1% respondentų; skiepų efektyvumu abejojo 82,49% respondentų; teiginį, kad vakcinos yra farmacijos pramonės priemonė užsidirbti pinigų palaikė 82,76% respondentų. Skirtumai tarp skiepytų ir neskiepytų vaikų atsižvelgiant į sergamumą atopiniu dermatitu ir bronchine astma buvo statistiškai nereikšmingi (χ2=3,462, p=0,326). Skiepyti vaikai labiau linkę sirgti bronchitu (p=0,028), tonzilitu (p=0,043) ir rinitu (p=0,011). Vidutinis susirgimų dažnumas per metus tarp lyginamų grupių nesiskyrė.

Tyrimo išvados: 1. Daugiausia respondentų buvo moterys; amžiaus vidurkis 31,63 metai.

4 klausimais. 5. Skiepytų ir neskiepytų vaikų sergamumas bronchine astma ir atopiniu dermatitu nesiskyrė. 6. Skiepyti vaikai labiau sirgo bronchitu, tonzilitu ir rinitu, vidutinis susirgimų dažnumas per metus statistiškai nesiskyrė.

Rekomendacijos: skatinti sveikatos priežiūros specialistus kuo labiau bendrauti su tėvais

5

2. SUMMARY

Rūta Urbonaitė. Analysis of the causes of parental refusal for children vaccination.

Purpose of the research: To analyze the reasons of parents' refusal to vaccinate children. Research objectives: 1) To determine the main socio-economic characteristics of parents

who refuse vaccination; 2) To analyze the most common reasons for the parents' refusal to vaccinate children. 3) To compare the incidence of non-vaccinated and vaccinated children with bronchial asthma and atopic dermatitis; 4) To compare the incidence of pharyngitis, bronchitis, rhinitis, tonsillitis, pneumonia and middle ear infection and the incidence of sickness in different

age stages of unvaccinated and vaccinated children.

Methods of investigation: Anonymous online questionnaire was used to survey 377

parents who refused to vaccinate their child at least by one recommended vaccine. The incidence between vaccinated and non-vaccinated children was compared in three age stages: 0-1 year, 1-2 years and 1-2-3 years. For comparison were taken morbidity incidence data from anonymous parents questionnaires of 46 three year-old non-vaccinated children. The control group consisted of 95 three-year-old children that were vaccinated using the recommended vaccines and their morbidity incidence rates were obtained from outpatient cards. Statistical analysis of data was performed using SPSS version 20.0, charts and tables were preparedby using the Microsoft Excel 2016 software.

Results of the study: 377 parents have participated, of which 356 were women (94%)

6

Conclusions of the research: 1) Most of the respondents were women; the average age

is 31.63 years. Most of the respondents were from Vilnius, more than half of the respondents had a bachelor's degree. 2) Mostly, the vaccines are refused by the fear of complications and parents do not vaccinate the children as they are doubtful about the effectiveness of vaccines. 3) 41.38% of parents who did not have their children vaccinated had no clear knowledge of the dangers of the diseases that children were vaccinated against. 4) more than 80% of the respondents said that they pursue a healthy lifestyle and consider that the vaccine is a way of earning money for pharmacy. 6.73% of respondents expressed a lack of confidence in the competence of doctors on vaccination issues. 5) There was no difference in the incidence of bronchial asthma and atopic dermatitis between vaccinated and non-vaccinated children. 6) Vaccinated children were more likely to suffer from bronchitis, tonsillitis and rhinitis, and the average incidence of the disease was not statistically significant during the year.

Recommendations: To encourage healthcare professionals to interact with the parents

7

3. PADĖKA

Dėkoju mokslinio darbo vadovei doc. dr. Eglei Markūnienei už profesionalią pagalbą, patarimus ir kantrybę rengiant šį darbą. Taip pat dėkoju IĮ I. Miškinienės Šeimos centro gydytojams už pagalbą rengiant tyrimą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

5. BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

8

6. SANTRUMPOS

PSO (WHO) – Pasaulio sveikatos organizacija (World Health Organisation) ULAC – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

BCG – tuberkuliozės vakcina HepB – hepatito B vakcina

DTaP – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina IPV – inaktyvuota poliomielito vakcina

PCV – pneumokokinės infekcijos (polisacharidinė konjuguota) vakcina HPV – žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina

ES – Europos Sąjunga

9

7. ĮVADAS

Vakcinaciją Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta viena iš veiksmingiausių prevencinių priemonių, galinčių apsaugoti įvairaus amžiaus populiacijos narius nuo užkrečiamų ligų. Skiepijant pasaulyje sunaikinti raupai, daugelyje šalių išnaikintas poliomielitas, minimalizuotas sergamumas difterija, stablige, kokliušu, tymais, parotitu, raudonuke,

Haemophilus influenzae b tipo infekcija. Vakcinos padeda išvengti gripo, hepatito B ir hepatito

A, vėjaraupių, meningokokinės, pneumokokinės infekcijų. Tačiau neatsižvelgiant į skiepų teikiamą apsaugą, pasaulyje 1 iš 5 vaikų yra nevakcinuotas rekomenduojamais skiepais [1].

Didžioji dalis vaikų tėvų teigiamai vertina vakcinų naudą, supranta jų būtinumą, tačiau beveik pusė tėvų neturi pakankamai žinių skiepų tema. Tėvams trūksta išsamios ir aiškios informacijos iš sveikatos priežiūros specialistų apie skiepus, jų naudą bei galimą žalą [2]. Tėvai, negaudami moksliškai pagrįstos informacijos iš sveikatos priežiūros specialistų, ima savarankiškai ieškoti informacijos ir patiki nepagrįstomis publikacijomis apie skiepų žalą [3]. Internetinėse diskusijose apie vakcinas dalyvauja daug žmonių, kurie formuoja neigiamą nuomonę apie skiepus, teikia didesnę reikšmę skiepų keliamiems pavojams negu moksliškai pagrįstiems tyrimams, kurie rodo, kad vakcinos yra ne tik efektyvios, bet ir saugios. Vakcinomis kontroliuojamų ligų pasitaiko vis rečiau, todėl tėvai nežino šių ligų skaudžių pasekmių, keičiasi jų požiūris į rekomenduojamą vaikų skiepijimą ir skiepų privalumai atrodo per maži, kad nusvertų galimą nepageidaujamą poveikį, todėl bijodami rizikuoti savo vaiko sveikata tėvai vis dažniau atsisako skiepyti vaikus [4].

10

8. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: išanalizuoti tėvų atsisakymo skiepyti vaikus priežastis. Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti pagrindines skiepų atsisakančių tėvų socioekonomines charakteristikas (lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą).

2. Išanalizuoti svarbiausias ir dažniausiai pasitaikančias priežastis, lemiančias tėvų atsisakymą skiepyti vaikus.

3. Palyginti neskiepytų ir skiepytų vaikų sergamumą bronchine astma ir atopiniu dermatitu.

11

9. LITERATŪROS APŽVALGA

12 yra pasiskiepiję, tačiau kiekvienas nevakcinuotas asmuo didina tikimybę, kad užsikrės liga pats arba užkrės kitus. Be to, yra ligų, kurios plinta ne nuo žmogaus žmogui (pvz., stabligė). Taigi, net tokioje bendruomenėje, kurioje yra pasiskiepiję visi nariai, nepasiskiepijęs asmuo nėra apsaugotas nuo užsikrėtimo ir gali susirgti infekcine liga [11].

9.2. Vakcinacija Lietuvoje

Vaikai šiuo metu yra skiepijami pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą skiepijimo kalendorių, kuris yra pagrindinis dokumentas, koordinuojantis praktinį skiepijimo darbą (žr. 1 pav.) [12].

Eil. Nr. Vakcina Amžius Iki 24 val. 2–3 paros 1 mėn. 2 mėn. 4 mėn. 6 mėn. 12–15 mėn. 15–16 mėn. 18 mėn. 6–7 metai 11 metų 15–16 metų 1. Tuberkuliozės vakcina BCG

2. Hepatito B vakcina HepB

* HepB HepB

3. Kokliušo, difterijos,

stabligės vakcina DTaP DTaP DTaP DTaP DTaP Tdap

4.

B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina

Hib Hib Hib Hib

5 Poliomielito vakcina IPV IPV IPV IPV IPV

6. Pneumokokinės infekcijos vakcina PCV PCV PCV* * 7. Tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina MMR ** MMR 8. Žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina

HPV1 HPV2 ***

1 pav. Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo 2015 m. birželio 12 d. Nr.

13 Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. į Vaikų profilaktinį skiepijimo kalendorių įtraukiama vakcina nuo rotavirusinės infekcijos, kuria bus skiepijami 2, 4 bei 6 mėnesių kūdikiai [13]. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, profilaktiniai skiepijimai pagal nacionalinius skiepijimų kalendorius yra rekomenduojami, tačiau tam, kad vaikas būtų vakcinuojamas – būtinas tėvų (arba globėjų) sutikimas [6]. Per pastaruosius 10 metų (2006-2016 m.) vaikų skiepijimo apimtys mažėjo. Pavyzdžiui, nuo tuberkuliozės paskiepytų vaikų skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 1,7%, nuo hepatito B – 2,3%, nuo tymų, parotito ir raudonukės paskiepytų vaikų skaičius sumažėjo labiausiai – 2,9% [14]. Mažėjant skiepijimo apimtims, atitinkamai išaugo sergamumas – Lietuvoje iki 2012 m. būdavo registruojami pavieniai tymų atvejai, o 2015 m. buvo didžiausias tymų protrūkis per dešimtmetį, tais metais susirgo 50 žmonių, iš visų susirgusiųjų 8 asmenys buvo neskiepyti, o 24 asmenų skiepijimo būklė buvo nežinoma (žr. pav. 2), 0-14 metų amžiaus vaikai sudarė 22% susirgusiųjų. 2016 m. buvo užregistruoti 22 nauji tymų atvejai, iš kurių 8 buvo neskiepyti ir sudarė 36,4% visų susirgusiųjų (žr. pav. 3), tymais daugiausia sirgo 0-7 metų amžiaus vaikai – 9 susirgimo atvejai, iš kurių jauniausias buvo 1 mėnesio amžiaus [15], [16]. Paminėtina tai, jog tymų virusas yra labai užkrečiamas, nes yra įrodyta, kad beveik 90% žmonių, kurie susidūrė su tymų virusu, vėliau susirgs, jeigu nebuvo šia liga persirgę arba buvo nepaskiepyti [17].

2 pav. Tymų atvejų pasiskirstymas pagal skiepijimo būklę 2015 m., ULAC

14

3 pav. Tymų atvejų pasiskirstymas pagal skiepijimo būklę 2016 m., ULAC

9.3. Vakcinacija Europoje

Šalyse, kurios priklauso Europos Sąjungai (ES), vakcinacijos programų įgyvendinimą bei vakcinomis valdomų užkrečiamų ligų epidemiologinę stebėseną ir priežiūrą koordinuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, kuris bendradarbiauja su PSO ir šalių narių atsakingomis institucijomis. Esminės nuostatos, kurių yra laikomasi vykdant imunoprofilaktikos programas, yra tokios: kiekvienas ES pilietis turi gauti teisingą, moksliškai pagrįstą informaciją apie profilaktinius skiepijimus; skiepijimo saugumas ir efektyvumas turi būti užtikrintas visuose skiepijimo proceso etapuose [18].

Artimiausiose Lietuvos kaimyninėse šalyse – Latvijoje bei Lenkijoje – vaikų profilaktiniai skiepai yra privalomi, be to Latvijoje į kalendorių įtraukta ir privaloma vakcina nuo rotavirusinės infekcijos (vakcinuojami kūdikiai nuo 2 mėn. amžiaus) bei privalomas skiepas nuo vėjaraupių (skiepijami vaikai nuo 1 metų amžiaus) [19,20]. Estijoje skiepai yra rekomenduojami, bet neprivalomi [21]. Europoje privalomąjį skiepijimą taiko Bulgarija, Kroatija, Čekija, Graikija, Vengrija, Italija, Slovakija bei Slovėnija. Pastaroji taiko vieną griežčiausių imunoprofilaktikos programų, nes iki 3 mėn. amžiaus kūdikis privalo būti vakcinuotas nuo tuberkuliozės, stabligės, poliomielito, kokliušo ir Haemophilus influenza B infekcijos. Vakcinų neleidžiama atsisakyti net dėl religinių priežasčių. Iki 18 mėn. amžiaus vaikas turi būti paskiepytas nuo tymų, raudonukės ir parotito, o prieš pradėdamas lankyti mokyklą, privalo būti paskiepytas nuo hepatito B [22].

0 20 40

15

9.4. Nepageidaujamos reakcijos į vakcinas

Vakcinos, kaip ir vaistai, gali sukelti netikėtas reakcijas po jų panaudojimo. Kaip nepageidaujama reakcija į vakciną (NRV) įvardijamas bet kokios rūšies laikinas arba pastovus medicininis reiškinys, kuris atsiranda po įprastinės dozės skiepo, bet reakcijai nėra būtinas priežastinis ryšys su vakcina. Į šią sąvoką įeina ne tik atsiradęs simptomas, paūmėjusi liga, bet ir laboratorinių tyrimų pokyčiai [23]. NRV skirtinguose šaltiniuose gali būti įvairiai klasifikuojamos, pavyzdžiui, pagal išplitimą jos yra skirstomos į vietines (kurios pasireiškia injekcijos vietoje, pvz., paraudimas) bei į išplitusias (kai reaguoja visas organizmas, pvz., anafilaksinis šokas). Kliniškai svarbesnė yra klasifikacija pagal nepageidaujamos reakcijos fiziologiškumą ir nefiziologiškumą [24]. Fiziologinė nepageidaujama reakcija yra natūrali, nulemta vakcinos antigeniškumo, kai suleidus vakciną organizmas reaguoja į ligos sukėlėją ir šios reakcijos dažniausiai būna lengvos bei trumpalaikės (pvz., mialgija) [25]. Literatūros šaltinių teigimu, sunkesnės, nors ir retesnės yra nefiziologinės reakcijos į skiepą, jas dažniausiai nulemia vakcinoje esantys pridėtiniai konservantai, kuriais siekiama pailginti vakcinos galiojimo laiką [25, 26].

PSO pateikia dar vieną galimą nepageidaujamų reakcijų į skiepą skirstymą – pagal sunkumą, kai sunkiomis nepageidaujamomis reakcijomis vadinamos tokios, kurių išeitys gali būti letalios arba keliančios grėsmę sveikatai bei gyvybei, kurios sukelia negalią arba dėl kurių reikia pratęsti gydymą sveikatos įstaigoje [27].

16 Va kcina ( -o s) , po ku rio s (-ių) pa sireišk ė NRV NRV atvejų skaičius

4 pav. Vakcinos, po kurių pasireiškė NRV Lietuvoje 2016 m., ULAC

Net ir esant tokioms didžiulėms vakcinacijos apimtims, nepageidaujamos reakcijos į skiepą, o ypač sunkios, yra ypatingai retas reiškinys, todėl yra teigiama, kad skiepo teikiama nauda viršija galimą riziką [30]. Be to, mokslininkai ir tyrėjai nuolatos gauna informaciją iš įvairių šalių apie bet kokius pastebėtus galimus nepageidaujamus reiškinius, susijusius su vakcinacija. ES informacija apie sunkias nepageidaujamas reakcijas yra perduodama Europos vaistų vertinimo agentūrai. Vakcinas gaminančios kompanijos kartą per mėnesį privalo pateikti atnaujintus vakcinos saugumo pranešimus [31,32].

9.5. Vakcinų sudėtis

Vakcinoje yra ne tik susilpnintų ar užmuštų ligos sukėlėjų ir jų antigenų, bet ir kitų medžiagų, kurias pagal atliekamą funkciją priimtina išskirstyti į: konservantus, kurie apsaugo vakciną nuo užsiteršimo (pvz., timerozolis); adjuvantus, kurie stimuliuoja stipresnį imuninį atsaką (pvz., aliuminio druskos) ir stabilizatorius, kurie išsaugo vakcinos savybes transportavimo metu ir pailgina skiepo galiojimo laiką (pvz., želatina). Dar vakcinoje gali būti medžiagų, kurios buvo naudotos vakcinų gamyboje (ląstelių kultūros, kuriose buvo auginami antigenai, dalys, pvz., kiaušinio baltymai), likučiai; inaktyvuojantys ingredientai, kurie buvo panaudoti siekiant užmušti virusus arba inaktyvuoti toksinus (pvz., formaldehidas) ir antibiotikai, kurių paskirtis buvo apsaugoti nuo užteršimo bakterijomis (pvz., neomicinas) [33]. Pagal Valstybinės vaistų

17 kontrolės tarnybos (VVKT) pateikiamas preparatų charakteristikų santraukas vakcinoje esančios medžiagos skirstomos į veikliąsias ir pagalbines:

 Į BCG vakcinos sudėtį įeinanti veiklioji medžiaga yra gyvas susilpnintas

Mycobacterium bovis BCG daniškasis kamienas 1331. Pagalbinės medžiagos: natrio

gliutamatas, magnio sulfatas heptahidratas, dikalio fosfatas, L-asparaginas monohidratas, geležies (III)-amonio citratas, glicerolis (85%), citrinų rūgštis monohidratas, injekcinis vanduo. Imuniteto trukmė paskiepijus BCG vakcina nežinoma, bet yra tam tikrų požymių, rodančių po dešimtmečio silpnėjantį imunitetą. [34].

 Engerix-B vakcinos sudėtyje veiklioji medžiaga yra hepatito B paviršinis antigenas, adsorbuotas ant hidratuoto aliuminio hidroksido ir pagamintas mielių ląstelėse (Saccharomyces

cerevisiae) rekombinantinės DNR technologijos būdu. Pagalbinės medžiagos: natrio chloridas,

dinatrio fosfatas dihidratas, natrio-divandenilio fosfatas, injekcinis vanduo. Apie po vakcinacijos įgyto imuniteto trukmę duomenų VVKT nepateikia [35].

 Į Pentaxim vakcinos sudėtį įeina daug veikliųjų medžiagų: difterijos anatoksinas, stabligės anatoksinas, Bordetella pertussis antigenai, kurie yra adsorbuoti ant hidratuoto aliuminio hidroksido bei inaktyvuoti 1, 2 ir 3 tipų poliovirusai ir B tipo Haemophilus influenzae polisacharidas, konjuguotas su stabligės baltymu. Pagalbinės medžiagos: sacharozė, trometamolis, Hanks terpė be fenolio raudonojo, acto rūgštis ir/arba natrio hidroksidas (pH reguliuoti), formaldehidas, fenoksietanolis ir injekcinis vanduo. Po pirmosios revakcinacijos dozės visiems vaikams susidaro apsauginių antikūnų prieš difteriją, stabligę, poliovirusus. Kokliušo antikūnų serokonversijos dažnumas yra mažiausiai 98%. Informacijos apie vakcinos veikimo trukmę nerasta [36].

18 Kai kurios į vaikų vakcinas įeinančios medžiagos tėvams gali kelti nerimą, pavyzdžiui, Pentaxim skiepo sudėtyje esantis formaldehidas yra siejamas su DNR pažaidomis ir padidėjusia vėžio rizika. Maksimali vienkartinė nepavojinga formaldehido dozė kūdikiui yra 0,7 mg, o Pentaxim vakcinoje formaldehido yra vos <0.005 mg, todėl vakcina yra laikoma saugi [39]. Kitas elementas, kuris įvardijamas kaip pavojinga skiepo sudedamoji medžiaga, yra aliuminis. Aliuminis įeina net į 3 iš 5 paminėtų vakcinų sudėtį, nes aktyvina komplemento sistemą ir stimuliuoja mikrofagus, todėl pasiekiamas stipresnis imuninis atsakas. Literatūroje sutinkamos prieštaringos nuomonės dėl aliuminio naudojimo vakcinose: vieni šaltiniai teigia, kad pagal atliktus atvejo ir kontrolės tyrimus bei tyrimus su gyvūnais galima daryti išvadą, jog vakcinose esantis aliuminis yra saugus vaikams bei kūdikiams [40]. Kiti autoriai nagrinėja neurotoksinį aliuminio poveikį ir pastebi koreliaciją tarp vaikų skiepijimo vakcinomis su aliuminiu ir autizmo spektro sutrikimo dažnio didėjimu [41], taip pat yra aprašomas aliuminio keliamas pavojus dėl galimo imuninių ligų pasireiškimo paskatinimo ir pateikiama mokslininkų nuomonė, kad vakcinų pranašumai yra pervertinami ir per mažas dėmesys kreipiamas į potencialią jų keliamą riziką [42]. Tėvų bendruomenėse pasipiktinimą kelia ir tai, kad vakcinų kūrimui yra naudojamos žmogaus diploidinės ląstelių kultūros MRC-5, užaugintos iš 1966 m. abortuoto 14 gestacijos savaičių vyriškos lyties vaisiaus plaučių [43]. Internetinėje erdvėje rasta peticija, kuria siekiama Europoje pradėti naudoti MMR vakcinas, kurių gamyboje nebūtų naudojamos ląstelių kultūros iš abortuoto vaisiaus. 2018 m. vasario mėn. peticija buvo pasirašyta beveik 30 tūkst. kartų [44]. Diskusijos dėl MMR vakcinos etiškumo klausimų kildavo ir anksčiau: ar galima vaikams naudoti vakcinas, kurios istoriškai susijusios su abortu; kaip teisingai informuoti tėvus apie vakcinos gamybą; kodėl Europoje ir JAV naudojama vakcina, kurios gamyboje panaudotos abortuoto vaisiaus ląstelės, kai tuo pat metu yra išrasta alternatyvi vakcina, nenaudojant ląstelių kultūros iš abortą patyrusio vaisiaus plaučių, kuri sėkmingai naudojama Japonijoje [45].

9.6. Judėjimas prieš vakcinas

19 Apklausus tėvus apie vaiko vystymosi pokyčius, paaiškėjo, kad 8 iš 12 tėvų juos sieja su tymų, parotito ir raudonukės vakcinomis. Vaikams buvo atlikti endoskopiniai tyrimai ir paimta medžiaga histologiniam ištyrimui, visiems vaikams buvo mikroskopiškai rasta nespecifinio chroninio kolito požymių. Dar vaikams atliktas neuropsichiatrinis tyrimas, kuris parodė, kad 9 vaikai serga autizmu, 1 vaikas serga psichozinio spektro sutrikimu, ir dar 2 vaikams įtariamas encefalitas. Gydytojas teigė, kad šiuos pokyčius galėjo sukelti skiepas, kuris ne tik pažeidžia žarnyną, bet ir susilpnina imunitetą bei pažeidžia smegenis ir gali sukelti autizmą. Tačiau tiriant vaikus MRT ir EEG rezultatai buvo be patologijos, ištyrus iš vaikų paimtą likvorą taip pat nerasta jokių pokyčių [46]. Mediciniškai šis tyrimas nebuvo pripažintas reikšmingu, nes tyrimo apimtis buvo per maža, vėliau buvo atlikta ir kitų tyrimų siekiant išsiaiškinti, ar MMR vakcina gali sukelti autizmą, tačiau nebuvo rasta jokio ryšio tarp ligos ir skiepo [47], [48], [49]. Atlikus retrospektyvinį 535 544 vaikų, paskiepytų MMR skiepu, tyrimą paaiškėjo, kad nėra sąsajos tarp skiepo ir autizmo ir encefalito [50], 5 kohortiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 1 256 407 vaikai taip pat neįrodė ryšio tarp skiepų ir autizmo [51]. Tačiau skiepijimo apimčių sumažėjimas po Andrew Wakefield publikacijos Didžiojoje Britanijoje parodo, kad visuomenę yra sunku įtikinti, kad skiepai yra saugūs ir nežalojantys: vakcinacija nuo tymų 1998-2003 metais sumažėjo nuo 91% iki 79.9% [52].

20 grupėje nuo 0 iki 1 metų suserga 32,6%, nuo 1 iki 2 metų suserga 72,4%, o 2-3 metų vaikai serga dažniausiai, jų sergamumas siekia 77,6% [55]. Užsienio moksliniuose straipsniuose teigiama, kad 2 iš 3 vaikų, kuriems yra nuo 0 iki 4 metų bent kartą per metus apsilanko pas gydytoją dėl ūminės kvėpavimo takų infekcijos [56]. Tarpusavyje lyginti vaikų iš skirtingų šalių sergamumą ūminėmis viršutinio kvėpavimo takų ligomis yra sudėtinga, nes skiriasi tos pačios ligos apibūdinimas priklausomai nuo šalies, vieni tyrimai atliekami remiantis gydytojo nustatytomis diagnozėmis, o kiti – tėvų atsakymais, pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikų sergamumo rinitu procentai svyruoja nuo 1,7% (Šveicarijoje, skaičiuojant tik tuos atvejus, kai rinitą nustatė gydytojas) iki 28,2% (Vokietijoje, skaičiuojant atvejus, kai tėvai atsakė, ar jų vaikas yra sirgęs rinitu per paskutinius 12 mėnesių) [57].

21

10. TYRIMO METODIKA

Tyrimo organizavimas: sukurta anketa, skirta pildyti tėvams, kurie atsisakė skiepyti savo vaikus. Anketoje klausiama apie sociodemografines savybes (respondentų amžius, lytis, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, profesija), atsisakymo skiepyti vaikus priežasčių analizei pateikiami klausimai, sudaryti pagal literatūroje rastas tėvų atsisakymo priežastis. Siekiant išsiaiškinti, kokiomis ligomis dažniausiai serga 0-3 metų vaikai, kad būtų galima palyginti skiepytų ir neskiepytų sergamumą, išanalizuotos 198 ambulatorinės kortelės (kortelės analizuotos IĮ I. Miškinienės Šeimos Centre, Respublikos g. 39, Telšiai). Naudoti duomenys: vaiko gimimo data, lytis, susirgimai, jų dažnis ir kokio amžiaus susirgo. Suskaičiuota, kad dažniausiai vaikai sirgo faringitu, bronchitu, rinitu, tonzilitu, pneumonija, vidurinės ausies uždegimu, bronchine astma ir atopiniu dermatitu. Klausimai apie šių ligų pasireiškimą ir dažnumą trijuose amžiaus tarpsniuose ( 0-1m., 1-2m., 2-3m.) buvo įtraukti į anketos klausimyną. Analizuojant korteles nerasta nei vieno atvejo, kada tėvai būtų atsisakę skiepijimo. Anoniminė apklausos anketa vasario mėnesį buvo patalpinta internete, respondentų užpildyta anketa buvo laikoma jų sutikimu dalyvauti apklausoje.

Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka: tyrimo objektas – tėvai, atsisakę skiepyti vaikus viena ar daugiau rekomenduojamų vakcinų. Lyginant skiepytų ir neskiepytų vaikų sergamumą, panaudoti duomenys iš 95 skiepytų vaikų ambulatorinių kortelių (paimti tie atvejai, kuriems tyrimo metu buvo suėję 3 metai) ir 46 neskiepytų vaikų atvejai (naudoti duomenys, gauti vykdant tėvų apklausą; tiriamieji atrinkti pagal amžiaus kriterijų: tyrimo metu buvę 3 metų amžiaus).

23

11. REZULTATAI

11.1. Bendrosios respondentų charakteristikos

Tyrime dalyvavo 377 respondentai, kurie atsisakė skiepyti savo vaiką vienu ar keliais skiepais. Į anketos klausimus atsakė 381 respondentas, sugadintos 4 anketos, kurias užpildė neatsisakę skiepyti vaikų tėvai. Iš viso analizuojami 377 respondentų atsakymai. Iš atsakiusiųjų dauguma buvo moterys (n=356), kurios sudarė 94% tyrimo dalyvių; likusieji 21 respondentai buvo vyrai – atitinka 6% respondentų (žr. pav. 5).

5 pav. Tiriamųjų skritulinė diagrama pagal lytį

24

6 pav. Respondentų amžiaus histograma

Tyrime daugiausiai dalyvavo respondentai, kurie gyvena Vilniuje (n=106), jie sudarė 28% tyrimo dalyvių. Kaune gyvenantys tėvai sudarė 16% atsakiusiųjų, o Klaipėdoje – 13%. Anketą užpildė 65 respondentai (atitinka 17%), kurie gyvena užsienyje (žr. pav. 7).

7 pav. Tiriamųjų skritulinė diagrama pagal gyvenamąją vietą

Iš 377 respondentų dauguma (n=329) turėjo aukštąjį išsilavinimą (atitinka 87%). Daugiau negu pusė atsakiusiųjų (n=202) buvo įgiję bakalauro laipsnį, o apie trečdalis (31%) turėjo magistro laipsnį. Mažiausią respondentų dalį – 2% sudarė tėvai, turintys pagrindinį išsilavinimą

0 5 10 15 20 25 30 35 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 A tv ejų skai čiu s Metai 28% 16% 13% 22% 4% 17%

25 (n=6) arba įgiję doktorantūros laipsnį – 3% (n=10). Respondentų pasiskirstymas pagal turimą išsilavinimą pateiktas 8 paveiksle.

8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal įgytą išsilavinimą

11.2. Atsisakymas skiepyti dėl galimų komplikacijų

Dauguma tėvų (93,9%) pritarė teiginiui, kad internete ar žiniasklaidoje yra matę ar girdėję apie galimas skiepų komplikacijas. Su šiuo teiginiu visiškai sutiko 65,78% tėvų. Prieštaravusiųjų šiam teiginiui dalis siekė vos 1,86%. 4,24% respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo (žr. pav. 9). Gauti duomenys analizuoti Likerto skalėje, kur 1 reiškė, kad respondentai su pateiktu teiginiu visiškai nesutinka, o 5 – teiginiui visiškai pritaria, išvesti ir palyginti apklausos rezultatų vidurkiai. Iš visų pateiktų galimų priežasčių, kodėl atsisakė skiepyti savo vaiką, tėvai labiausiai pritarė teiginiui, kad yra matę arba girdėję apie skiepų komplikacijas internete bei žiniasklaidoje (vidurkis=4,57). 2% 11% 53% 31% 3%

26

9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal teiginį,

kad girdėjo apie skiepų komplikacijas iš interneto ar žiniasklaidos

Panaši respondentų dalis (93,1%) sutiko arba visiškai sutiko su teiginiu, kad atsisako skiepų, nes bijo galimų komplikacijų po vakcinos. Šiam teiginiui prieštaravo 3,98% tyrimo dalyvių, kurie teigė, kad nesutinka arba visiškai nesutinka su šiuo teiginiu. Likusieji 2,92% šiuo klausimu nuomonės neturėjo (žr. pav. 10) (vidurkis=4,56). Respondentų buvo paprašyta įrašyti jiems žinomas komplikacijas po skiepų: dažniausiai įvardinta komplikacija buvo autizmas (167 respondentai, kurie sudarė 44,3%). Alergiją paminėjo 151 respondentas (40,05%), traukulius – 98 apklausoje dalyvavę tėvai (26%).

10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į teiginį „aš bijau komplikacijų po skiepų“ 0.80% 1.06% 4.24% 28.12% 65.78% 0.00% 20.00% 40.00% 60.00% 80.00%

visiškai nesutinku nesutinku nei sutinku, nei nesutinku sutinku visiškai sutinku

2.39% 1.59% 2.92% 23.34% 69.76% 0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 70.00% 80.00%

27

11.3. Atsisakymas vakcinuoti dėl sėkmingų neskiepijimo istorijų

Respondentams buvo pateiktas teiginys apie žiniasklaidoje arba internete matytas bei girdėtas sėkmingas neskiepijimo istorijas, kai neskiepytas vaikas nesuserga ligomis, nuo kurių yra skiepijamas. Dauguma tėvų (82,49%) atsakė, kad pritaria šiam teiginiui ir yra girdėję apie nesusirgimo atvejus. 5,57% respondentų šiam teiginiui nepritarė, o 11,94% su šiuo teiginiu nei sutiko, nei nesutiko (žr. pav. 11) (vidurkis=4,27).

11. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal teiginį,

kad yra girdėję sėkmingų neskiepijimo istorijų žiniasklaidoje/internete

Kitas respondentams pateiktas teiginys buvo apie jų pačių ar pažįstamų žmonių asmeninę patirtį neskiepijant vaiko. Teiginiui, kad neskiepija vaiko, nes jų pačių arba pažįstamų žmonių vaikai atsisakius vakcinacijos nesusirgo, pritarė 80,64% tėvai. Nepritarusių šitam teiginiui buvo 3,98%. Likusieji 15,38% pasisakė, kad su šiuo teiginiu nei sutinka, nei nesutinka (žr. pav. 12). Teiginys apie asmeninę patirtį sėkmingo neskiepijimo klausimu susilaukė mažiau pritarimo negu teiginys apie tik girdėtas istorijas iš interneto ir žiniasklaidos (vidurkis=4,19).

2.12% 3.45% 11.94% 29.97% 52.52% 0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00%

28

12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal teiginį,

kad girdėjo apie sėkmingas neskiepijimo istorijas pažįstamų žmonių gyvenime

11.4. Atsisakymas skiepyti dėl sveiko gyvenimo būdo ir natūralaus imuniteto susiformavimo

Sveiko gyvenimo būdo propagavimą ir cheminių vakcinų nereikalingumą kaip vieną galimų priežasčių, dariusių įtaką tėvų apsisprendimui neskiepyti vaiko, palaikė 86,74% respondentų. Galima daryti išvadą, kad dauguma tėvų, atsisakančių skiepyti vaikus, teigia gyvenantys pagal sveikos gyvensenos principus (vidurkis=4,40). Neutralų požiūrį į sveiką gyvenimo būdą išreiškė 12,2% tėvų. Mažiausioji dalis (1,06%) teigė, kad nesutinka su teiginiu, jog praktikuoja sveiką gyvenimo būdą ir dėl to vengia cheminės sudėties skiepų (žr. pav. 13).

13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal sveiko gyvenimo būdo propagavimą

1.86% 2.12% 15.38% 36.60% 44.03% 0.00% 5.00% 10.00% 15.00% 20.00% 25.00% 30.00% 35.00% 40.00% 45.00% 50.00%

visiškai nesutinku nesutinku nei sutinku, nei nesutinku sutinku visiškai sutinku

0.27% 0.80%

12.20% 31.83% 54.91%

29 Teiginį, kad natūraliai prasirgus susidaro geresnis imunitetas negu suleidus vakciną, palaikė 71,88% anketą užpildžiusių tėvų. Penktadalis (20,95%) respondentų neturėjo nuomonės apie natūralaus imuninio atsako naudą lyginant su vakcinų sukuriamu imunitetu. 7,16% respondentų pasisakė, kad nesutinka, jog imunitetas prasirgus yra geresnis negu po vakcinacijos susidarantis imunitetas (žr. pav. 14) (vidurkis=4,02).

14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal sutikimą su teiginiu, kad natūralus imunitetas yra geresnis negu imunitetas po vakcinacijos

11.5. Atsisakymas skiepyti dėl ligų nepavojingumo, pelno farmacijai ir vakcinų polivalentiškumo

Respondentams pateikus teiginį, kad ligos, nuo kurių yra skiepijama, yra nepavojingos, paaiškėjo, jog daugiausia tėvų (41,38%) šiuo klausimu neturi aiškios nuomonės. 29,97% respondentų išsakė nuomonę, jog sutinka, kad šios ligos yra nepavojingos. Likę 28,65% respondentų mano, kad teiginys apie ligų nepavojingumą yra neteisingas (žr. pav. 15). Atsisakantys skiepų tėvai vieningos nuomonės apie skiepų pavojingumą neturėjo (vidurkis=3,02).

1.86% 5.31%

20.95% 32.63% 39.26%

30

15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę, jog ligos, nuo kurių skiepijama, yra nepavojingos

Su teiginiu, kad vakcinos yra farmacijos sukurtas būdas, kaip pasipelnyti pinigų, sutiko didžioji dalis tėvų – 82,76% respondentų (vidurkis=4,23). Farmacijos kompanijų tikslo pasipelnyti iš vakcinų pardavimų neįžvelgė 3,71% respondentų. Likusieji 13,53% pasisakė, kad su šiuo teiginiu nei sutinka, nei nesutinka (žr. pav. 16).

16 pav. Respondentų požiūris, kad vakcinacija yra farmacijos kompanijų būdas pasipelnyti

Vakcinų polivalentiškumą kaip atsisakymo skiepyti priežastį įvardijo 66,31% respondentų. Beveik penktadalis (19,63%) didelės reikšmės polivalenčiams skiepams nesuteikė ir su teiginiu nei sutiko, nei nesutiko (vidurkis=3,84). 14,06% respondentų nurodė, kad polivalentiškumas nedarė jokios įtakos jų apsisprendimui neskiepyti vaiko (žr. pav. 17).

5.84% 22.81% 41.38% 23.08% 6.90%

0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 70.00% 80.00% 90.00% 100.00% visiškai nesutinku nesutinku nei sutinku, nei nesutinku sutinku visiškai sutinku

0.80% 2.92% 13.53%

38.46% 44.30%

31

17 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsisakymą skiepyti dėl vakcinų polivalentiškumo

11.6. Tėvų įvardintos priežastys, lemiančios atisakymą skiepyti vaikus

Klausimyne buvo palikta vieta įrašyti anketoje nepaminėtas, bet tėvams svarbias priežastis, dėl kurių yra atsisakoma skiepyti vaiką. Į šį klausimą atsakė daugiau negu pusė (54,11%) respondentų. 45,89% respondentų į šį klausimą neatsakė arba pakartojo anketoje buvusias priežastis. Įvardintas priežastis galima suskirstyti į 4 dažniausiai pasikartojančias grupes (žr. pav. 18).

6.63% 7.43%

19.63% 27.85% 38.46%

32 Priežasčių grupė Atsakymų pavyzdžiai

Su vakcinacija susijusi neigiama asmeninė patirtis

 „po skiepų vaikas liko toks, kad dabar gauna invalidumą”

 “Esu skiepytas vienu skiepu, po kurio ištiko anafilaksinis šokas (…), daugiau nebebuvau skiepytas ir savo vaikų neskiepiju”

 „vyro sesers mergaitei po mmr skiepo prasidėjo traukuliai”

 “ Pirmas brolio vaikas skiepytas, kitas neskiepytas – serga rečiau.”  „Skiepijau iki 3 mėn, bet susidūrėm su komplikacijomis po skiepų.” Nuomonė, kad

vakcinos yra nereikalingos ir neveiksmingos

 „(ligos) išnyko ne dėl skiepų, o dėl pagerėjusių gyvenimo sąlygų”  „Nes skiepas neapsaugo nuo ligos”

 „Netikiu skiepų galia”

 „visiškai netikiu skiepų nauda”  „joks skiepas negarantuoja 100%”

 „skiepai neapsaugo nuo ligų, o jas sukelia, vakcinos neveikia taip, kaip kad deklaruojama” Ankstyvas skiepijimo amžius ir per intensyvus skiepų kalendorius

 „neseniai gimusio kūdikio organizmui yra per didelis iššūkis”  „vaikai gauna dūrius iš karto po gimimo”

 „Per ankstyvas skiepų startas; per platus skiepų kalendorius”

 „skiepų kalendorius yra pernelyg perpildytas, todėl tai daugiau panašu į komerciją, o ne pagalbą nesusirgt”

Netinkamas medikų požiūris į vakcinaciją ir informacijos stoka

 „Medikai nesugeba profesionaliai atsakyti į tėvams iškylančius klausimus apie skiepų žalą, iš karto atsiranda puolimas ir bauginimas”

 „gydytojų pasakymai, kad nėra šalutinių požymių, kai jie egzistuoja (tad iškart dingsta pasitikėjimas)”

 „Objektyvios informacijos iš gydytojų stoka”

 „Gydytojų nenoras registruoti skiepų šalutinį poveikį. Spaudimas skiepyti vaiką.”

18 pav. Respondentų įvardintų priežasčių grupės

33 veiksmingumu ir požiūris, jog skiepai yra neveiksmingi, todėl ir nereikalingi. 13% respondentų (n=49) mano, kad naujagimiai ir kūdikiai yra pradedami skiepyti per anksti, o rekomenduojamų skiepų kalendorius pasižymi per didele vakcinų gausa, skiepų dozavimas yra per intensyvus. Rečiau pasikartojanti priežastis (n=25; 6,73%) buvo nepakankama gydytojų kompetencija vakcinacijos tema, objektyvumo trūkumas skiepų klausimais. 4,24% respondentų įvardijo kitas retas priežastis, dėl kurių atsisakoma skiepyti (pvz., nekokybiškos vakcinos, tradicijos, religija). Tėvų parašytų priežasčių pasiskirstymas pateiktas 19 paveiksle.

19. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal įvardintas atsisakymo skiepyti vaikus priežastis

11.7. Skiepytų ir neskiepytų vaikų sergamumo atopiniu dermatitu ir bronchine astma palyginimas

Tėvai, atsisakę skiepyti vaikus, buvo apklausti apie neskiepytų vaikų sergamumą faringitu, bronchitu, rinitu, tonzilitu, pneumonija, vidurinės ausies uždegimu, bronchine astma ir atopiniu dermatitu. Buvo klausiama apie šių amžiaus tarpsnių vaikų: nuo 0 iki 1 metų, nuo 1 iki 2 metų ir nuo 2 iki 3 metų, sergamumą bei apie šių ligų dažnumą nurodytose amžiaus grupėse (išskyrus bronchinę astmą ir atopinį dermatitą). Tyrime analizuojami 46 trejų metų amžiaus neskiepytų vaikų duomenys. Kontrolinę grupę sudaro 95 vaikai, kurių amžius taip pat 3 metai ir kurie yra pilnai paskiepyti pagal rekomenduojamų skiepų kalendorių.

16.45% 14.06% 13.00% 6.37% 45.89% 4.24% _{Su vakcinacija susijusi} neigiama asmeninė patirtis

34 Iš neskiepytų 46 vaikų 34 (73,9%) iki 3 metų nesusirgo nei bronchine astma, nei atopiniu dermatitu. Skiepytų ir nesusirgusių šiomis ligomis vaikų dalis mažesnė ir sudaro 63,2% (N=60). Atopiniu dermatitu sirgo 23,9% neskiepytų ir 27,4% skiepytų vaikų. Susirgusių vien bronchine astma neskiepytų grupėje nebuvo, o skiepytų grupėje susirgo 5 vaikai, kurie sudarė 5,3%. Sirgusiųjų abiem ligomis dalis neskiepytų vaikų grupėje sudarė 2,2% (sirgo 1 vaikas), skiepyti vaikai abiem ligomis sirgo dažniau (susirgo 4 vaikai), tai sudarė 4,2%. (žr. pav. 20). Skirtumai tarp skiepytų ir neskiepytų sergamumo atopiniu dermatitu ir/arba bronchine astma yra statistiškai nereikšmingi (χ2 = 3,462; p=0.326).

Neskiepyti Skiepyti

Atvejai Procentai Atvejai Procentai

Nesirgo nei bronchine astma, nei

atopiniu dermatitu 34 73,9% 60 63,2%

Sirgo atopiniu dermatitu 11 23,9% 26 27,4%

Sirgo bronchine astma 0 0% 5 5,3%

Sirgo ir atopiniu dermatitu, ir

bronchine astma 1 2,2% 4 4,2%

20 pav. Neskiepytų ir skiepytų vaikų sergamumas bronchine astma ir atopiniu dermatitu (p>0,05)

11.8. Sergamumo infekcinėmis ligomis tarp skiepytų ir neskiepytų palyginimas

35 Ligos Neskiepyti vaikai susirgo Skiepyti vaikai susirgo P reikšmė

Atvejai Procentai Atvejai Procentai

Faringitas 10 21,7 36 37,9 0,066

Bronchitas 7 15,2 31 32,6 0,028

Rinitas 29 63 67 70,5 0,076

Tonzilitas 1 2,2 12 12,6 0,043

Pneumonija 1 2,2 4 4,2 0,541

Vidurinės ausies uždegimas 2 4,3 12 12,6 0,211

21 pav. 0-1 metų amžiaus susirgusių vaikų dalis skiepytų ir neskiepytų vaikų grupėse

1-2 gyvenimo metais sloga bent kartą sirgo 73,9% neskiepytų ir 90,5% skiepytų vaikų; 2-3 metais rinitu sirgo 72-3,9% neskiepytų vaikų ir 82,1% rekomenduojamais skiepais vakcinuotų vaikų. Antroje vietoje pagal susirgimo dažnumą buvo faringitas: nuo 0 iki 1 metų sirgo 21,7% neskiepytų ir 37,9% skiepytų vaikų. 1-2 metų amžiaus sirgo 26,1% neskiepytų ir 34,7% skiepytų vaikų. 2-3 metais sirgo 30,4% neskiepytų vaikų ir 42,1% skiepytų vaikų. Rečiausiai vaikai sirgdavo pneumonija, neskiepyti vaikai pasižymėjo retu sirgimu tonzilitu 0-1 ir 1-2 metų laikotarpiais (žr. pav.22 ir pav.23).

Ligos Neskiepyti vaikai susirgo Skiepyti vaikai susirgo P reikšmė Atvejai Procentai Atvejai Procentai

Faringitas 12 26,1 33 34,7 0,251

Bronchitas 4 8,7 19 20 0,090

Rinitas 34 73,9 86 90,5 0,011

Tonzilitas 1 2,2 10 10,5 0,143

Pneumonija 1 2,2 8 8,4 0,151

Vidurinės ausies uždegimas 3 6,5 10 10,5 0,962

22 pav. 1-2 metų amžiaus susirgusių vaikų dalis skiepytų ir neskiepytų vaikų grupėse

Ligos Neskiepyti vaikai susirgo Skiepyti vaikai susirgo P reikšmė Atvejai Procentai Atvejai Procentai

Faringitas 14 30,4 40 42,1 0,140

Bronchitas 6 13 21 22,1 0,197

Rinitas 34 73,9 78 82,1 0,143

Tonzilitas 5 10,9 14 14,7 0,479

Pneumonija 1 2,2 10 10,5 0,081

Vidurinės ausies uždegimas 6 13 14 14,7 0,761

36 Lyginant, kaip skiepyti ir neskiepyti vaikai sirgo infekcinėmis ligomis, taikytas neparametrinis Mann Witney kriterijus nepriklausomoms imtims. Statistiškai reikšmingai skiepyti vaikai būdami 0-1 metų amžiaus labiau sirgo bronchitu (vidutinis sergamumas 75,11 ir 65,52; p=0.028) ir tonzilitu (vidutinis sergamumas 73,43 ir 65,99; p=0.043). Reikšmingas skirtumas gautas palyginus skiepytų ir neskiepytų vaikų sergamumą rinitu jų 1-2 gyvenimo metais: sloguoti labiau linkę skiepyti vaikai (vidutinis sergamumas 76,65 ir 59,33; p=0.011). Lyginant sergamumą tarp abiejų vaikų grupių 2-3 metų tarpsnyje, statistiškai patikimų skirtumų neaptikta (p>0,05).

11.9. Skiepytų ir neskiepytų sergamumo dažnumo infekcinėmis ligomis palyginimas

37 Liga Neskiepytų vaikų sergamumo

dažnio vidurkis

Skiepytų vaikų sergamumo dažnio vidurkis Faringitas 1,30 1,53 Bronchitas 1,22 1,49 Rinitas 1,93 2,31 Tonzilitas 1,02 1,17 Pneumonija 1,04 1,08

Vidurinės ausies uždegimas 1,07 1,15

24 pav. Sergamumo dažnumo vidurkių palyginimas 0-1 metų amžiaus grupėje (p>0,05)

Liga Neskiepytų vaikų sergamumo dažnio vidurkis

Skiepytų vaikų sergamumo dažnio vidurkis Faringitas 1,35 1,54 Bronchitas 1,13 1,31 Rinitas 2,07 2,52 Tonzilitas 1,02 1,13 Pneumonija 1,02 1,13

Vidurinės ausies uždegimas 1,09 1,11

38 Liga Neskiepytų vaikų sergamumo

dažnio vidurkis

Skiepytų vaikų sergamumo dažnio vidurkis Faringitas 1,41 1,65 Bronchitas 1,17 1,31 Rinitas 2,30 2,59 Tonzilitas 1,15 1,25 Pneumonija 1,02 1,15

Vidurinės ausies uždegimas 1,20 1,25

39

12. REZULTATŲ APTARIMAS

Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį (2007 m.) Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institute Kęstutis Žagminas su kolegomis atliko tyrimą, kuriuo norėta išsiaiškinti tėvų požiūrį į vaikų vakcinaciją. Tyrime dalyvavo 2743 tėvai, kurie pildė anonimines anketas. Buvo teiraujamasi tėvų nuomonės apie vaikiškų vakcinų saugumą: 66,7% apklaustųjų nurodė, kad skiepai yra saugūs, 92 tėvai (3,4%) nebuvo užtikrinti skiepų saugumu [3]. 2017 m. Ema Burbaitė baigiamajame magistro darbe taip pat tyrė 398 tėvų požiūrį į vaikų skiepijimą. Praėjus dešimtmečiui tėvų, kurie abejoja skiepų saugumu, padaugėjo: pernai atliktame tyrime trečdalis (31,91%) apklaustų respondentų pasisakė, kad nėra užtikrinti skiepų saugumu, 10,05% respondentų atsakė, kad skiepai yra nesaugūs; tyrime dalyvavo 23 tėvai, kurie atsisakė skiepyti savo vaiką viena ar keliomis vakcinomis, ir pagrindinė atsisakymo priežastis buvo galimas vakcinos šalutinis poveikis – ją įvardijo net 22 tėvai [62]. Dabar atliktame tyrime, kuriame apklausos anketą pildė išimtinai tėvai, atsisakę skiepyti savo vaikus, taip pat pastebima ryški tendencija, jog labiausiai tėvai palaiko teiginius apie vakcinų ir komplikacijų ryšį: apie tai girdėję iš interneto ir žiniasklaidos buvo 93,3% respondentų, 93,1% tėvų sutinka su teiginiu, kad atsisakymas skiepyti vaikus yra susijęs su komplikacijų baime. 62 tėvai (16,45%) kaip svarbią, bet anketoje nepaminėtą priežastį įvardijo su vakcinacija susijusią neigiamą asmeninę patirtį.

40 kurių skiepijama, pavojingumą. Oficialių tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjamos tėvų žinios apie kiekvieną ligą, nuo kurios galima apsisaugoti vakcinuojant, rasti nepavyko.

Žurnalas Public Health Reports 2011 m. išspausdino straipsnį apie mokslininko Philip J. Smith ir kitų atliktą tyrimą, kurio metu klausė tėvų, kodėl jie atsisako skiepyti vaikus arba kodėl nukelia skiepijimą į vyresnį amžių. Pagrindinė priežastis sutampa su dabar atlikto tyrimo rezultatu: didžioji dalis (53,2%) atsisako dėl galimų nepageidaujamų reakcijų į vakciną, kiek mažiau (52,8%) neskiepija dėl to, kad vakcinos yra neefektyvios. Kaip galima atsisakymo priežastis buvo įvardintas autizmo atsiradimas po skiepijimo, su šiuo teiginiu sutiko 50,8% atsisakiusių skiepyti vaikus tėvų. Šiame darbe, formuluojant anketą, buvo pateiktas atviras klausimas, kuriuo prašoma tėvų įvardinti jiems žinomas komplikacijas po skiepijimo. Dažniausiai (44,3%) minima komplikacija buvo autizmas. Išanalizavus šio darbo pačių tėvų įrašytas atsisakymo priežastis, pastebėta, kad 13% (N=49) respondentų įvardija, kad skiepų kalendorius yra per daug intensyvus, skiepijimo amžius per jaunas. Lyginant su užsienio šalių patirtimi, tai nėra dažna priežastis, nes minėtame straipsnyje net 78,4% tėvų atsisako arba nukelia skiepus vėlesniam laikui dėl šios priežasties. [63]. Dar viena iš dažnesnių atsisakymo skiepyti priežasčių šiame darbe buvo įvardinta sveikatos priežiūros specialistų žinių stoka ir negebėjimas atsakyti į tėvams kylančius klausimus – tokią priežastį įrašė 6,73% apklaustųjų, bet išsamesnių tyrimų, kurių metu būtų vertinamas tėvų požiūris medikų kompetencijos klausimais vakcinacijos srityje, nerasta.

41

13. IŠVADOS

1. Tyrime panaudoti 377 tėvų, atsisakiusių skiepyti vaikus, duomenys. 94% respondentų buvo moterys, 6% – vyrai. Atsisakiusių skiepyti vaikus tėvų amžiaus vidurkis – 31,63 metai. Daugiausia respondentų buvo iš Vilniaus – 28%, iš Kauno – 16%, Klaipėdos – 13%. Didžiąją dalį respondentų sudarė bakalauro laipsnį turintys tėvai – 53%, 31% buvo įgiję magistro laipsnį.

2. Labiausiai atsisakyti skiepų skatina komplikacijų baimė. 82,49% tėvų neskiepija vaikų, nes abejoja vakcinų efektyvumu.

3. 41,38% tėvų, kurie neskiepija savo vaikų, neturėjo aiškių žinių apie ligų, nuo kurių vaikai yra skiepijami, pavojingumą.

4. 86,74% skiepų atsisakančių tėvų teigė, kad gyvena sveiką gyvenimo būdą. 82,76% respondentų manė, kad skiepai yra farmacijos sukurtas būdas pinigų pasipelnymui. 6,73% respondentų išsakė nepasitikėjimą gydytojų kompetencija vakcinacijos klausimais.

5. Skiepytų ir neskiepytų vaikų sergamumas bronchine astma ir atopiniu dermatitu nesiskyrė (p=0,05).

42

14. PRAKTIKINĖS REKOMENDACIJOS

1. Skatinti šeimos gydytojus, pediatrus ir neonatologus bei jų komandos narius kuo labiau bendrauti su tėvais vaikų ir kūdikių imunoprofilaktikos klausimais, aiškintis priežastis, tėvams sukeliančias abejones dėl skiepų saugumo ir efektyvumo.

2. Ruošiant būsimuosius sveikatos priežiūros specialistus (gydytojus, slaugytojus, farmacininkus) supažindinti su pagrindinėmis tėvų atsisakymo skiepyti vaikus priežastimis, mokyti argumentuotai diskutuoti su tėvais vakcinacijos klausimais.

43

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1. PSO. Never miss another jab. 2014. [žiūrėta 2018 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internetą: http://www.who.int/features/2014/immunization-app/en/

2. Stirblienė L., „Tėvų požiūris į vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, imunoprofilaktiką“, Magistro darbas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, 2011

3. Stukas R., Šurkienė G., Urbanovič N., Žagminas K., Tėvų požiūris į vaikų skiepijimą, Medicina (Kaunas), 2007; 43 (2)

4. Healy CM, Pickering LK. How to communicate with vaccine-hesitant parents.

Pediatrics 2011; 127 Suppl 1:S127.

5. World Health Organization. Immunization. [žiūrėta 2017 m. lapkričio 28d.] Prieiga per internetą: http://www.who.int/topics/immunization/en

6. ULAC. Kalendoriniai skiepai vaikams 2015 [žiūrėta 2017 m. lapkričio 29 d.].

Prieiga per internetą:

http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/Kalendoriniai%20skiepai%20vaikams.pdf

7. Usonis V., Vakcinos ir skiepijimas, Vilnius, Homo liber, 2010, p. 13-16

8. CDC. What Would Happen If We Stopped Vaccinations? 2014. [žiūrėta 2017 m. lapkričio 29 d.]. Prieiga per internetą: https://www.cdc.gov/vaccines/vac-gen/whatifstop.htm

9. Saeterdal I, Lewin S, Austvoll-Dahlgren A, Glenton C, Munabi-Babigumira S. Interventions aimed at communities to inform and/or educate about early childhood vaccination. Cochrane Database of Systematic Reviews 2014, Issue 11. Art. No.: CD010232. DOI: 10.1002/14651858.CD010232.pub2 [žiūrėta 2018 m. vasario 11 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.cochrane.org/CD010232/COMMUN_interventions-aimed-at-communities-for-informing-andor-educating-about-early-childhood-vaccination

10. Usonis V. Vakcinos ir skiepijimas.Homo Liber; 2010.

11. PSO. Seven Key reasons why immunization must remain apriority in the WHO European Region. 2014. [žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0017/84302/Seven_Key_Reasons.pdf?ua=1

44 2017 m. lapkričio 19 d]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a132e1d0136111e58569be21ff080a8c

13. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA. Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas: 2017 m. rugsėjo 19 d. Nr. V-1101 [žiūrėta 2017 m. lapkričio 19 d]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/18f856f09f8311e79127a823199cc174

14. HISIC. Paskiepytų vaikų dalis 1998–2016 m. [žiūrėta 2017 m. gruodžio 2 d.] Prieiga per internetą: http://sic.hi.lt/php/dm8.php?dat_file=dem8.txt

15. ULAC. Tymų epidemiologinė situacija 2016. [žiūrėta 2017 m. gruodžio 2 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/Tymai_2016(1).pdf

16. ULAC. Tymų epidemiologinė situacija 2015. [žiūrėta 2018 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/Tymai_2015%20m%20.pdf

17. Connell B. The Measles Vaccine – Protection from the Measles Today and for Future Generations. 2015. . [žiūrėta 2018 m. vasario 12 d.] Prieiga per internetą:

http://mkt.medline.com/advancing-blog/the-measles-vaccine/

18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 242 Dėl nacionalinės imunoprofilaktikos programos 2009 – 2013 m. programos patvirtinimo // Valstybės žinios. 2009, Nr. 40-1534. [žiūrėta 2018 sausio 10 d.] Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=340907&p_query=&p_tr2=

19. European Centre for Disease Prevention and Control, Vaccine Scheduler, Lithuania and Latvia: Comparison of recommended vaccinations, 2018. [žiūrėta 2018 m. sausio

11 d] Prieiga per internetą:

https://vaccine-schedule.ecdc.europa.eu/Scheduler/ByCountries?SelectedCountry1Id=120&SelectedCountry2I d=115&IncludeChildAgeGroup=true&IncludeChildAgeGroup=false&IncludeAdultAgeGroup =false

20. European Centre for Disease Prevention and Control, Vaccine Scheduler, Lithuania and Poland: Comparison of recommended vaccinations, 2018. [žiūrėta 2018 m. sausio

11 d] Prieiga per internetą:

45 21. European Centre for Disease Prevention and Control, Vaccine Scheduler, Lithuania and Estonia: Comparison of recommended vaccinations, 2018. [žiūrėta 2018 m. sausio

11 d.] Prieiga per internetą:

https://vaccine-schedule.ecdc.europa.eu/Scheduler/ByCountries?SelectedCountry1Id=120&SelectedCountry2I d=69&IncludeChildAgeGroup=true&IncludeChildAgeGroup=false&IncludeAdultAgeGroup=f alse

22. Walkinshaw E. Mandatory vaccinations: The international landscape. CMAJ :

Canadian Medical Association Journal. 2011;183(16):e1167-e1168.

doi:10.1503/cmaj.109-3993. [žiūrėta 2018 m. sausio 11 d.] Prieiga per internetą:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3216445/

23. PSO. Definition and Application of Terms for Vaccine Pharmacovigilance. 2012. [žiūrėta 2017 m. gruodžio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://vaccine-safety-training.org/tl_files/vs/pdf/report-of-cioms-who-working-group.pdf

24. WHO. Global manual on surveillance of adverse events followingimmunization. 2014. [žiūrėta 2017 m. gruodžio 16 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.who.int/vaccine_safety/publications/Global_Manual_revised_12102015.pdf?ua=1

25. Lawrence G, Gold M, McIntyre P, et al. 2009 Annual report: Surveillance of adverse events following immunization in Australia. Communicable Diseases Intelligence

Quarterly Report. 2009; 259-261. [žiūrėta 2017 m. gruodžio 14 d.] Prieiga per internetą:

https://www.health.gov.au/internet/main/publishing.nsf/Content/cda-cdi3403-pdf-cnt.htm/$FILE/cdi3403d.pdf

26. Hu Y, Li Q, Lin L, et al. Surveillance for adverse events following immunization from 2008 to 2011 in Zhejiang Province, China. Clinical and Vaccine Immunology. 2013; 20:211–7. [žiūrėta 2017 m. gruodžio 16 d.] Prieiga per internetą:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3571262/

27. WHO. Vaccine safety basics. Learning manual. 2013 . [žiūrėta 2017 m. gruodžio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.who.int/vaccine_safety/initiative/tech_support/Part-1.pdf

28. ULAC. Nepageidaujamų reakcijų į skiepus epidemiologinė apžvalga. 2016 metai. . [žiūrėta 2017 m. gruodžio 17 d.]. Prieiga per internetą:

46 29. Cuello-García CA, Pérez-Gaxiola G, Jiménez Gutiérrez C. Treating BCG-induced disease in children. Cochrane Database of Systematic Reviews 2013, Issue 1. Art. No.: CD008300. DOI: 10.1002/14651858.CD008300.pub2 [žiūrėta 2018 m. vasario 12 d.]. Prieiga per internetą: http://www.cochrane.org/CD008300/INFECTN_therapies-for-bcg-induced-disease-in-children

30. Maglione M, Das L, Raaen L, et al. Safety of Vaccines Used for Routine Immunization of US Children: A Systematic Review. Pediatrics. 2014; 134:325–37. [žiūrėta

2017 gruodžio 22 d.] Prieiga per internetą:

http://pediatrics.aappublications.org/content/134/2/325

31. PSO. Questions and answers on immunization and vaccine safety. 2017. [žiūrėta 2018 m. sausio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.who.int/features/qa/84/en/

32. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Dažniausiai užduodami klausimai apie vakciną nuo pandeminio gripo. 2010 m. [žiūrėta 2018 m. sausio 10 d.] Prieiga per internetą: http://www.sam.lt/go.php/lit/Dazniausiai_uzduodami_klausimai_apie_vak/1165

33. Centers for Disease Control and Prevention. Vaccine Excipient & Media Summary. [žiūrėta 2018 m. vasario 18 d.] Prieiga per internetą:

https://www.cdc.gov/vaccines/pubs/pinkbook/downloads/appendices/b/excipient-table-2.pdf

34. VVKT. BCG Vaccine SSI preparato charakteristikų santrauka [žiūrėta 2018 m. vasario 18 d.] Prieiga per internetą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications/view/11382

35. VVKT. Engerix-B preparato charakteristikų santrauka [žiūrėta 2018 m. vasario 19 d.] Prieiga per internetą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications/view/11431

36. VVKT, Pentaxim preparato charakteristikų santrauka 6.1, 2012. [žiūrėta 2018 sausio 12 d.] Prieiga per internetą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications/view/14527

37. VVKT. Synflorix preparato charakteristikų santrauka [žiūrėta 2018 m. vasario 20

d.] Prieiga per internetą:

http://www.ulac.lt/uploads/downloads/pneumokokine%20infekcija/Synflorix.pdf

47 39. Children‘s Hospital of Philadelphia: Vaccine Ingredients – Formaldehyde, 2016. [žiūrėta sausio 13 d.] Prieiga per internetą: http://www.chop.edu/centers-programs/vaccine-education-center/vaccine-ingredients/formaldehyde

40. Golos A., Lutynska A. Aluminium-adjuvanted vaccines—A review of the current state of knowledge. Przegla̧d epidemiologiczny. 2015;69:731–734. [žiūrėta 2018 m. vasario 13 d.] Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27139352

41. Shaw CA., Tomljenovic L. Aluminum in the central nervous system (CNS): toxicity in humans and animals, vaccine adjuvants, and autoimmunity. Immunologic research. 2013 Jul;56(2-3):304-16. doi: 10.1007/s12026-013-8403-1. [žiūrėta 2018 m. vasario 13 d.] Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23609067

42. Tomljenovic L., Shaw CA. Aluminum vaccine adjuvants: are they safe? Current medicinal chemistry. 2011;18(17):2630-7. [žiūrėta 2018 m. vasario 13 d.] Prieiga per internetą:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21568886

43. Coriell Institute for Medical Research. Overview of MRC-5 - normal human fetal lung fibroblast [žiūrėta 2018 m. vasario 21 d.] Prieiga per internetą:

https://www.coriell.org/0/Sections/Search/Sample_Detail.aspx?Ref=AG05965-D

44. CitizenGO. Appeal for an ethical vaccine against measles, mumps and rubella in Europe [žiūrėta 2018 m. vasario 22 d.] Prieiga per internetą:

http://www.citizengo.org/en/lf/156737-appeal-ethical-vaccine-against-measles-mumps-and-rubella-europe

45. Luňo AR. Ethical reflections on vaccines using cells from aborted fetuses. Natl Cathol Bioeth Q. 2006;6(3):453–9. [žiūrėta 2018 m. vasario 22 d.] Prieiga per internetą:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17091552

46. Wakefield, AJ, Murch, SH, Anthony, A et al. Ileal-lymphoid-nodular hyperplasia, non-specific colitis, and pervasive developmental disorder in children [retracted in:Lancet. 2010;]. Lancet. 1998. [žiūrėta 2017 m. lapkričio 18 d.] Prieiga per internetą:

http://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(97)11096-0/fulltext

47. DeStefano, F. and Thompson, WW., MMR vaccine and autism: an update of the scientific evidence, Expert Rev Vaccines, 2004; 3: 19–22. [žiūrėta 2017 m. gruodžio 8 d.]. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/14761240

48 No.: CD004407. DOI: 10.1002/14651858.CD004407.pub3 [žiūrėta 2018 m. vasario 12 d.]. Prieiga per internetą: http://www.cochrane.org/CD004407/ARI_using-combined-vaccine-protection-children-against-measles-mumps-and-rubella

49. Hochman ME. Measles, Mumps, and Rubella Vaccination and Autism. In: 50 Studies Every Doctor Should Know, Revised Edition: The Key Studies that Form the Foundation of Evidence Based Medicine. Oxford, UK: Oxford University Press; 2013. [žiūrėta 2018 m.

vasario 23 d.] Prieiga per internetą:

http://oxfordmedicine.com/view/10.1093/med/9780199343560.001.0001/med-9780199343560-chapter-38

50. Mäkelä, A, Nuorti, JP, and Peltola, H, Neurologic disorders after measles-mumps-rubella vaccination, Pediatrics, 2002; 110: 957–963. [žiūrėta 2017 m. gruodžio 19d.] Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12415036

51. Taylor L, Swerdfeger A, Eslick G. Vaccines are not associated with autism: an evidence –based meta – analysis of case–control and cohort studies. Vaccine. 2014; 32(29):3623–9.

52. Jansen V, Stollenwerk N, Jensen H, Ramsay M, Edmunds W, Rhodes C. Measles outbreaks in a population with declining vaccine uptake. Science. 2003; 301(5634):804

53. Gross K, Hartmann K, Zemp E, Merten S. „I know it has worked for millions of years―: the role of the „natural― in parental reasoning against child immunization in a qualitative study in Switzerland. BMC Public Health. 2015; 15(1): 373

54. Mawson AR, Ray BD, Bhuiyan AR, Jacob B. Pilot comparative study on the health of vaccinated and unvaccinated 6- to 12-year-old U.S. children, 2017. J Transl Sci 3: DOI: 10.15761/JTS.1000186 [žiūrėta 2018 m. vasario 23 d.] Prieiga per internetą:

http://www.oatext.com/Pilot-comparative-study-on-the-health-of-vaccinated-and-unvaccinated-6-to-12-year-old-U-S-children.php

55. Higienos Instituto Sveikatos Informacijos Centras. Lietuvos vaikų visuomenės sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai, 2014. [žiūrėta 2018 m. vasario 24 d.] Prieiga per internetą: www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/BAS/Vaiku%20sveikata%202001-2013%20pdf.pdf

56. Worrall G. Acute cough in children. Canadian Family Physician. 2011;57(3):315-318. [žiūrėta 2018 m. vasario 28 d.] Prieiga per internetą:

49 57. Hardjojo, Antony et al. “Rhinitis in Children Less than 6 Years of Age: Current Knowledge and Challenges.” Asia Pacific Allergy 1.3, 2011; 115–122. [žiūrėta 2018 m. vasario 28 d.] Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3206246/

58. Connell B. Address Vaccination Skeptics with Facts not Fear. 2015. [žiūrėta 2018 m. vasario 11 d.] Prieiga per internetą: http://mkt.medline.com/advancing-blog/address-vaccination-skeptics-with-facts-not-fear/

59. ULAC. DUK apie difteriją. [žiūrėta 2018 m. kovo 28 d.] Prieiga per internetą:

http://www.ulac.lt/duk-apie-difterija

60. ULAC. Metodinės tymų rekomendacijos, 2014. [žiūrėta 2018 m. kovo 28 d.] Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/tymu_m_06_07.pdf

61. World Health Organization. Poliomyelitis Fact sheet, 2018.[žiūrėta 2018 m. kovo 28 d.] Prieiga per internetą: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs114/en/

62. Burbaitė E., „Tėvų požiūris į vaikų vakcinaciją“, Baigiamasis magistro darbas, Lietuvos sveikatos mokslų Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, 2017

63. Smith PJ, Humiston SG, Marcuse EK, et al. Parental Delay or Refusal of Vaccine Doses, Childhood Vaccination Coverage at 24 Months of Age, and the Health Belief Model. Public Health Reports. 2011;126(Suppl 2):135-146.[žiūrėta 2018 m. kovo 30 d.] Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3113438/

64. Jefferson T, Rivetti A, Di Pietrantonj C, Demicheli V. Vaccines for preventing influenza in healthy children. Cochrane Database of Systematic Reviews 2018, Issue 2. Art. No.: CD004879. DOI: 10.1002/14651858.CD004879.pub5. .[žiūrėta 2018 m. balandžio 3 d.] Prieiga per internetą: http://www.cochrane.org/CD004879/ARI_vaccines-preventing-influenza-healthy-children

65. Bawankule R, Singh A, Kumar K, Shetye S. Does Measles Vaccination Reduce the Risk of Acute Respiratory Infection (ARI) and Diarrhea in Children: A Multi-Country Study? Jhaveri R, ed. PLoS ONE. 2017;12(1):e0169713. doi:10.1371/journal.pone.0169713. .[žiūrėta

2018 m. balandžio 3 d.] Prieiga per internetą:

50

16. PRIEDAI

ANKETA:

Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto VI kurso studentė Rūta Urbonaitė. Vykdau magistrinio darbo tyrimą, kurio tikslas yra išanalizuoti tėvų atsisakymo skiepyti vaikus iki 3 metų priežastis. Ši anketa yra anoniminė. Surinkti duomenys bus panaudoti rengiant mokslinį darbą, visi rezultatai bus pateikiami tik apibendrinti, nebus nagrinėjami atskiri atvejai. 1. Jūsų lytis : o Vyras o Moteris 2. Amžius (įrašykite) ... ... 3. Gyvenamoji vieta: o Vilnius o Kaunas o Klaipėda

o Miestas (jei nepasirinkti aukščiau esantys) o Kaimas

o Gyvenu užsienyje

4. Pasirinkite aukščiausią turimą išsilavinimą:

o Pradinis o Pagrindinis o Vidurinis o Bakalauro studijos o Magistro studijos o Doktorantūros studijos 5. Jūsų profesija (įrašykite) ...

Žemiau bus pateikti keli teiginiai apie galimas priežastis, dėl kurių atsisakėte skiepyti savo vaiką. Pasirinkite vieną atsakymą, kuris labiausiai atitinka Jūsų apsisprendimą.

1. Manau, kad ligos, nuo kurių yra skiepijami vaikai, yra nepavojingos

o Visiškai nesutinku o Nesutinku

51 o Visiškai sutinku

2. Manau, kad skiepai yra farmacinių kompanijų būdas užsidirbti pinigų

o Visiškai nesutinku o Nesutinku

o Nei sutinku, nei nesutinku o Sutinku

o Visiškai sutinku

3. Aš bijau komplikacijų po skiepų

o Visiškai nesutinku o Nesutinku

o Nei sutinku, nei nesutinku o Sutinku

o Visiškai sutinku

Įrašykite, kokias komplikacijas po skiepų žinote:

... ...

4. Aš / mano pažįstami žmonės neskiepijo savo vaikų ir jie nesusirgo

o Visiškai nesutinku o Nesutinku

o Nei sutinku, nei nesutinku o Sutinku

o Visiškai sutinku

5. Žiniasklaidoje / internete mačiau arba skaičiau sėkmingas neskiepijimo istorijas

o Visiškai nesutinku o Nesutinku

o Nei sutinku, nei nesutinku o Sutinku

o Visiškai sutinku

6. Stengiuosi praktikuoti sveiką gyvenimo būdą, todėl manau, kad mano vaikams cheminiai skiepai nereikalingi

o Visiškai nesutinku o Nesutinku

o Nei sutinku, nei nesutinku o Sutinku

o Visiškai sutinku

7. Žiniasklaidoje / internete skaičiau arba mačiau istorijų apie skiepų komplikacijas

o Visiškai nesutinku o Nesutinku