4. REZULTATŲ APTARIMAS
Lietuvos veterinarinių vaistų registro 2018 m. rugpjūčio mėn. duomenimis antibakterines vaistines medžiagas šunims gydyti yra registruoti šių grupių vaistai: beta laktaminiai antibiotikai, aminoglikozidai, tetraciklinai, amfenikoliai, makrolidai, linkozamidai, polimiksinai, chinolonai ir fluorochinolonai, sulfonamidai. Iš viso užregistruota 103 antibiotikai šunims. Iš visų registruotų vaistų beta laktamų grupės antibiotikai sudaro daugiausiai – 42,72 proc. (n=44). Pagal antibiotikų grupę daugiausiai registruota cefalosporinų – 36,40 proc. (n=16). Amfenikoliai sudaro mažiausią dalį – 0,97 proc. (n=1).
Iš visų registruotų vaistų antibiotikai skirti šioms infekcijoms gydyti: infekciniai susirgimai – 42, odos – 34, šlapimo takų ir lyties organų – 31, kvėpavimo takų – 19, išorinių ausų uždegimų – 19, dantenų ar periodonto audinių – 12, virškinamojo trakto – 10, minkštųjų audinių – 9, akių uždegimų – 4, bakterinių-virusinių – 3, septicemija – 3. Pagrindinės bakterijų rūšys, kurios sukelia šias infekcijas: Staphylococcus spp., Streptococcus spp.,
Bacillus spp., Pasteurella spp., Klebsiella spp., Salmonella spp., Leptospira spp.
Veterinarijos gydytojų apklausos duomenimis, Lietuvoje darbo pobūdis dažniausiai yra terapinis/chirurginis – 72,00 proc. (n=49). Mažiausiai veterinarijos gydytojų buvo dirbančių tik chirurgijos srityje – 4,00 proc. (n=3). Užsienyje dirbantys veterinarijos gydytojai, nurodė, kad daugiausiai jų darbo podūdis yra terapinis/chirurginis – 85,71 proc. (n=6). Mano nuomone, daugiausiai veterinarijos gydytojų dirba terapinį/chirurginį darbą, nes reikalingi specialistai galintys kompleksiškai gydyti gyvūną, tam, kad gyvūnui būtų suteiktas aukščiausio lygio gydymas.
Veterinarijos gydytojų praktikoje Lietuvoje chirurginio pobūdžio darbe dažniausiai naudojami beta laktamai, pasirinkimą sudaro – 37,50 proc. (n=3), bei terapinio pobūdžio darbe – 29,41 proc. (n=15), bei terapinio/chirurginio pobūdžio darbe – 25,10 proc. (n=48), nes beta laktaminiai antibiotikai yra plataus veikimo spektro bei mažai toksiški šunims.
Užsienio veterinarijos praktikoje dažniausiai naudojami beta laktaminiai antibiotikai sudaro – 100,00 proc. (n=7). Mano nuomone, todėl, kad jų yra didelis pasirinkimas.
Veterinarijos gydytojų praktikoje Lietuvoje – 97,06 proc. (n=66) ir užsienyje – 100,00 proc. (n=7) iš beta laktamų dažniausiai naudojami amoksicilino ir klavulano rūgšties deriniai.
Veterinarijos gydytojų praktikoje Lietuvoje – 69,12 proc. (n=47) ir užsienyje – 57,14 proc. (n=4) iš aminoglikozidų dažniausiai naudojamas neomicinas.
Veterinarijos gydytojų praktikoje Lietuvoje – 82,35 proc. (n=56) ir užsienyje – 85,71 proc. (n=6) iš tetraciklinų dažniausiai naudojamas doksiciklinas.
44 Veterinarijos gydytojų praktikoje Lietuvoje – 29,41 proc. (n=20) ir užsienyje – 57,14 proc. (n=4) iš amfenikolių dažniausiai naudojamas florfenikolis.
Veterinarijos gydytojų praktikoje Lietuvoje – 67,65 proc. (n=46) ir užsienyje – 42,86 proc. (n=3) iš makrolidų dažniausiai naudojamas tilozinas.
Veterinarijos gydytojų praktikoje Lietuvoje – linkomicinas 38,24 proc. (n=26) ir užsienyje – klindamicinas 57,14 proc. (n=4) dažniausiai naudojami iš linkozamidų.
Veterinarijos gydytojų praktikoje Lietuvoje – 82,35 proc. (n=56) ir užsienyje – 85,71 proc. (n=6) iš polimiksinų dažniausiai naudojamas polimiksino B sulfatas.
Veterinarijos gydytojų praktikoje Lietuvoje – 94,12 proc. (n=64) ir užsienyje – 85,71 proc. (n=6) iš chinolonų ir fluorochinolonų dažniausiai naudojamas enrofloksacinas.
Veterinarijos gydytojų praktikoje Lietuvoje – 51,47 proc. (n=35) ir užsienyje – 42,86 proc. (n=3) iš sulfonamidų dažniausiai naudojamas sulfadiazinas.
Lietuvos veterinarijos praktikoje dažniausiai naudojami veterinarijoje registruoti antibiotikai – 94,12 proc. (n=64), nes jų pasirinkimas yra pakankamai platus, todėl nereikia naudoti kitų. Užsienio praktikoje naudojami tik veterinarijoje registruoti antibiotikai – 100 proc. (n=7) dėl tos pačios priežasties.
Lietuvos veterinarijos praktikoje – 64,71 proc. (n=44) ir užsienio veterinarijos praktikoje – 100,00 proc. (n=7) dažniausiai antibiotikai pasirenkami pagal ligos sukelėjo jautrumą konkrečiam antibakteriniam vaistui, tam kad efektyviau paveiktų ir greičiau sunaikintų ligos sukelėją.
Lietuvos veterinarijos praktikoje – 75,00 proc. (n=51) kaip ir užsienio veterinarijos praktikoje – 85,71 proc. (n=6) dažniausiai antibakterinius vaistus renkasi pagal klinikinius požymius, nes pagal tai sprendžiama ar reikia tolimesnių tyrimų, tam, kad gydymas būtų efektyvus.
Lietuvos veterinarijos praktikoje – 76,48 proc. (n=52) ir užsienio veterinarijos praktikoje – 100,00 proc. (n=7) savininkai su gyvūnais kartais grįžta dėl antibiotikų veiksmingumo stokos. Mano nuomone, todėl, kad atliekami tyrimai ir paskiriami tinkami antibiotikai.
Lietuvos veterinarijos praktikoje dažniausiai naudojami injekciniai antibiotikai – 89,71 proc. (n=61) kaip ir užsienio veterinarijos praktikoje – 85,71 proc. (n=6) bei tabletės – 88,24 proc. (n=60) (Lietuvoje) ir – 100,00 proc. (n=7) (užsienyje). Antibiotikų naudojimas nėra vienkartinis, jie paskiriami tam tikram laikotarpiui (7, 10, 14 dienų). Mano nuomone, tai yra populiariausi atsakymai, nes injekcijas patogu naudoti veterinarijos klinikoje, tačiau gydymui į namus savininkui yra patogiau suduoti tabletes.
45 Lietuvos veterinarijos praktikoje – 51,47 proc. (n=35) kaip ir užsienio veterinarijos praktikoje populiariausi antibiotikai yra turintys vieną veikliąją medžiagą – 42,86 proc. (n=3). Mano nuomone, taip yra todėl, kad veterinarijos gydytojai susirūpino didėjančiu antibiotikų atsparumu ir atsakingiau skiria gydymą.
Lietuvos veterinarijos praktikoje – 52,94 proc. (n=36) retai atliekama antibiograma. Mano nuomone, taip yra todėl, kad savininkai atsisako šio tyrimo. Užsienio veterinarijos praktikoje – 57,14 proc. (n=4) antibiograma atliekama dažnai, nes po šio tyrimo tiksliai nustatomas bakterijos jautrumas ir paskiriamas antibiotikas.
Lietuvos veterinarijos gydytojai – 85,29 proc. (n=58) kaip ir užsienio veterinarijos gydytojai – 71,43 proc. (n=5) kompleksiškai gydo infekcinėmis ligomis sergančius gyvūnus.
Lietuvos veterinarijos gydytojai – 57,35 proc. (n=39) kaip ir užsienio veterinarijos gydytojai – 42,85 proc. (n=3) dažnai atlieka kraujo tyrimus. Kraujo tyrimas yra populiarus, nes atlikus jį galima tiksliau diagnozuoti infekciją ir parinkti tikslesnį gydymą.
Lietuvos veterinarijos gydytojai dažnai – 41,18 proc. (n=28), o užsienio veterinarijos gydytojai retai – 71,42 proc. (n=5) atlieka šlapimo tyrimus. Šlapimo tyrimą yra tikslinga atlikti tada, kai infekcinis susirgimas susijęs su inkstų ir šlapimo takų infekcijomis.
Lietuvos veterinarijos gydytojai – 63,24 proc. (n=43) visada naudoja antibiotikus profilaktiškai po operacijos. Mano nuomone, tam, kad būtų išvengta infekcijos. Užsienio veterinarijos gydytojai – 42,85 proc. (n=3) retai naudoja antibiotikus profilaktiškai po operacijos.
Lietuvos veterinarijos gydytojai – 86,76 proc. (n=59) ir užsienio veterinarijos gydytojai – 71,43 proc. (n=5) nurodė pasirinkimą, kad retai susuduria su antibiotikų šalutiniu poveikiu. Mano nuomone, tam, kad atliekami anksčiau minėti tyrimai, kurie padeda parinkti tinkamą gydymą.
Lietuvos veterinarijos gydytojai – 54,41 proc. (n=37) ir užsienio veterinarijos gydytojai – 85,71 proc. (n=6) antibiotikus naudoja informaciniame lapelyje nurodytomis dozėmis – 85,71 proc. (n=6). Mano nuomone, taip yra todėl, kad pasitiki šia informacija.
Lietuvos veterinarijos gydytojai – 70,59 proc. (n=48) ir užsienio veterinarijos gydytojai – 75,00 proc. (n=6) antibiotikus naudoja informaciniame lapelyje nurodytais laiko intervalais. Mano nuomone, taip yra todėl, kad pasitiki šia informacija.
Dauguma Lietuvos veterinarijos gydytojų – 98,53 proc. (n=67) atsakė, kad yra susipažinę su bakterijų atsparumo antibakterinėmis medžiagoms vystymosi problema. Užsienio visi veterinarijos gydytojai – 100,00 proc. (n=7) yra susipažinę su bakterijų atsparumo antibakterinėmis medžiagoms vystymosi problema.
46
IŠVADOS
1. Lietuvos veterinarinių vaistų registro 2018 m. rugpjūčio mėn. duomenimis yra užregistruota 103 antibiotikai šunims. Iš visų registruotų vaistų didžiausią dalį sudaro beta laktamų grupės antibiotikai, iš kurių daugiausiai registruota cefalosporinų.
2. Veterinarijos gydytojų apklausos rezultatai parodė, kad Lietuvoje šunų bakterinių infekcijų gydymui dažniausiai naudojami beta laktaminiai antibiotikai, iš kurių daugiausiai naudojami amoksicilino ir klavulano rūgšties deriniai.
3. Veterinarijos gydytojų apklausos rezultatai parodė, kad dažniausiai naudojami šunų bakterinių infekcijų gydymui užsienio šalyse yra beta laktaminiai antibiotikai, iš kurių daugiausiai naudojami amoksicilino ir klavulano rūgšties deriniai ir cefaleksinas.
47
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei dr. Marijai Ivaškienei, už pagalbą, begalinę kantrybę, supratingumą ir rūpestį rašant baigiamąjį darbą.
48
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Melinda Ratini.: Bacterial and Viral Infections. 2017.
https://www.webmd.com/a-to-z-guides/bacterial-and-viral-infections#2
2. Modestas Ruzauskas, Natacha Couto, Sigita Kerziene, Rita Siugzdiniene, Irena Klimiene, Marius Virgailis, Constança Pomba.: Prevalence, species distribution and antimicrobial resistance patterns of methicillin-resistant staphylococci in Lithuanian pet animals. 2015.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4451720/pdf/13028_2015_Article_117.p df
3. Joseph M Blondeau.: Antimicrobial resistance & ‘Man’s best friend’: what they give to us
we might be giving right back. 2017.
https://www.futuremedicine.com/doi/pdf/10.2217/fmb-2017-0043
4. Dana Scott.: Read This Before Giving Your Dog Antibiotics.
https://www.dogsnaturallymagazine.com/read-this-before-giving-your-dog-antibiotics/
5. Algimantas P. Matusevičius, Vytautas Špakauskas.: Antimikrobinės ir antiparazitinės vaistinės medžiagos ir vaistai veterinarijoje. 2005, P. 18-225
6. Algimantas Petras Matusevičius, Aidas Grigonis.: Antimikrobinės ir antivirusinės vaistinės medžiagos ir vaistai veterinarijoje, II dalis. 2015, P. 18-462
7. Steeve Giguère (Editor), John F. Prescott (Editor), Patricia M. Dowling (Editor).: Antimicrobial Therapy in Veterinary Medicine, 5th Edition. 2013.
https://books.google.lt/books?hl=en&lr=&id=ybA2AAAAQBAJ&oi=fnd&pg=IA1&dq= veterinary+medicine+antimicrobial+drugs+world+bibliography&ots=tgw00JPTIH&sig= Pnxd2OK0aybGUGDGBSWCAp_Td_U&redir_esc=y#v=onepage&q=veterinary%20me
dicine%20antimicrobial%20drugs%20world%20bibliography&f=false
8. A.‐P. Magiorakos A. Srinivasan R. B. Carey Y. Carmeli M. E. Falagas C. G. Giske S. Harbarth J. F. Hindler G. Kahlmeter B. Olsson‐Liljequist D. L. Paterson L. B. Rice J. Stelling M. J. Struelens A. Vatopoulos J. T. Weber D. L. Monnet.: Multidrug-resistant, extensively drug-resistant and pandrug-resistantbacteria: an international expert proposal for interim standarddefinitions for acquired resistance. 2011.
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.1111/j.1469-0691.2011.03570.x
9. Jim E. Riviere (Editor) , Mark G. Papich (Editor). Veterinary Pharmacology and Therapeutics, 10th Edition. 2017
49 10. John F. Prescott, W.J. Brad Hanna, Richard Reid-Smith, Kelli Drost.: Antimicrobial drug
use and resistance in dogs. 2002.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC339174/pdf/20020200s00019p107.pdf
11. L. Beco, E. Guaguère, C. Lorente Méndez, C. Noli, T. Nuttall, M. Vroom.: Suggested guidelines for using systemic antimicrobials in bacterial skin infections (2): antimicrobial
choice, treatment regimens and compliance. 2013.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3582090/pdf/vetrec-2012-101070.pdf
12. S.L. Marks, S.C. Rankin, B.A. Byrne, J.S. Weese.: Enteropathogenic Bacteria in Dogs and Cats: Diagnosis,Epidemiology, Treatment, and Control. 2011.
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.1111/j.1939-1676.2011.00821.x
13. Yurong Lai, Kathleen E. Sampson, Larissa M. Balogh, Timothy G. Brayman, Steven R. Cox, Wade J. Adams, Vikas Kumar, and Jeffrey C. Stevens.: Preclinical and Clinical Evidence for the Collaborative Transport and Renal Secretion of an Oxazolidinone Antibiotic by Organic Anion Transporter 3 (OAT3/SLC22A8) and Multidrug and Toxin
Extrusion Protein 1 (MATE1/SLC47A1). 2010.
http://jpet.aspetjournals.org/content/jpet/334/3/936.full.pdf
14. Terry Beuamont.: Lengvai aromaterapija: Naudojant eterinių aliejų fizinis antiseptinės savybės.
http://www.articlesphere.com/lt/Article/Easy-Aromatherapy--Using-Essential-Oils--Natural-Antiseptic-Properties/222469
15. Mohammad A. Khanfar1, Sanaa K. Bardaweel1, Mohamed R., Khalid A. El Sayed.: Olive Oil-derived Oleocanthal as Potent Inhibitor of Mammalian Target of Rapamycin: Biological Evaluation and Molecular Modeling Studies. 2016.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5051273/pdf/nihms791261.pdf
16. Israili ZH.: Antimicrobial properties of honey. Am J Ther. 2014 21(4):304-23 17. Veterinarinių vaistų registras. http://vetlt1.vet.lt/vr/
50