The mostly used antibacterial agents for dogs Dažniausiai naudojamos antibakterinės medžiagos šunims

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Kamilė Bražionė

Dažniausiai naudojamos antibakterinės medžiagos šunims

The mostly used antibacterial agents for dogs

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovė: Dr. Marija Ivaškienė

2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ

KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Dažniausiai naudojamos antibakterinės medžiagos šunims“:

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Kamilė Bražionė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Dr. Marija Ivaškienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

Doc. dr. B. Karvelienė (aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)

3

TURINYS

1.2. Antibakterinės vaistinės medžiagos ...11

1.2.1. Beta laktaminiai antibiotikai ...13

1.2.1.1. Penicilinai ...14

1.2.1.2. Cefalosporinai ...16

1.2.1.3. Beta laktamazių inhibitoriai...17

1.2.1.4. Monobaktamai. ...17 1.2.1.5. Karbapenemai ...17 1.2.2. Aminoglikozidai ...18 1.2.3. Tetraciklinai ...18 1.2.3.1. Aminometilciklinai ...19 1.2.3.2. Glicilciklinai ...19 1.2.4. Amfenikoliai ...19 1.2.4.1. Cloramfenikolio dariniai ...19 1.2.5. Makrolidai ...19 1.2.6. Linkozamidai ...20 1.2.7. Polimiksinai ...20 1.2.8. Chinolonai ir fluorochinolonai ...21 1.2.9. Glikopeptidai ir lipoglikopeptidai...21 1.2.10. Rifamicinai ...22 1.2.11. Sulfonamidai...22

4 1.2.12. Potencijuoti sulfonamidai ...22 1.2.13. Nitrofuranai ...22 1.2.14. Oksazolidinonai ...23 1.2.15. Streptograminai ...23 1.3. Natūralūs antibiotikai ...23

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ...25

2.1. Statistinė duomenų analizė ...25

3. TYRIMO REZULTATAI ...26

3.1. Lietuvos veterinarinių vaistų registro analizė...26

3.2. Anketinio tyrimo analizė ...28

4. REZULTATŲ APTARIMAS...43 IŠVADOS ...46 PADĖKA ...47 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...48 PRIEDAS 1 ...50 PRIEDAS 2 ...56 PRIEDAS 3 ...70 PRIEDAS 4 ...70 PRIEDAS 5 ...71 PRIEDAS 6 ...71 PRIEDAS 7 ...72 PRIEDAS 8 ...72 PRIEDAS 9 ...73 PRIEDAS 10 ...73 PRIEDAS 11 ...74 PRIEDAS 12 ...74

5

SANTRAUKA

DAŽNIAUSIAI NAUDOJAMOS ANTIBAKTERINĖS MEDŽIAGOS ŠUNIMS

Kamilė Bražionė

Magistro baigiamasis darbas

Infekcija – tai ligą sukeliančių mikroorganizmų patekimas į žmogaus ar gyvūno organizmą. Antibiotikas – medžiaga, naikinanti mikrobus arba slopinanti jų augimą ir dauginimąsi. Šio darbo tikslas – nustatyti dažniausiai naudojamas antibakterines medžiagas šunims. Darbe buvo analizuojami Lietuvos veterinarinių vaistų registro duomenys apie Lietuvoje registruotas antibakterines vaistines medžiagas šunims, atlikta anketinė Lietuvos ir užsienio veterinarijos gydytojų apklausa apie jų praktikoje naudojamas antibakterines medžiagas šunims gydyti.

Remiantis Lietuvos veterinarinių vaistų registro 2018 m. rugpjūčio mėn. duomenimis Lietuvoje yra užregistruota 103 antibakterinės medžiagos šunims. Beta laktaminiai antibiotikai (42,72 proc.) sudaro didžiausią dalį iš visų registruotų vaistų. Iš beta laktaminių antibiotikų grupės didžiausią dalį sudaro cefalosporinai (36,4 proc.). Iš visų registruotų vaistų dažniausiai antibiotikai skirti šioms infekcijoms gydyti (pagal nurodytą indikaciją): infekciniai susirgimai – 42, odos – 34, šlapimo takų ir lyties organų – 31. Pagrindinės bakterijų rūšys, kurios sukelia šias infekcijas: Bacillus spp., Staphylococcus spp.,

Streptococcus spp. Remiantis veterinarijos gydytojų apklausos duomenimis Lietuvos

veterinarijos praktikoje dažniausiai naudojami beta laktaminiai antibiotikai sudaro – 97,06 proc. (n=66). Iš šios grupės Lietuvoje dažniausiai naudojamas amoksicilino ir klavulano rūgšties derinys – 97,06 proc. (n=66). Užsienio veterinarijos praktikoje dažniausiai naudojami beta laktaminiai antibiotikai sudaro – 100,00 proc. (n=7). Iš šios grupės užsienyje dažniausiai naudojamas amoksicilino ir klavulano rūgšties derinys – 100,00 proc. (n=7). Statistiškai reikšmingai Lietuvoje skiriami antibakteriniai vaistai pagal klinikinius požymius – 75,00 proc. (n=51). Injekcijos ir tabletės yra dvi dažniausiai naudojamos vaistų formos. Dauguma veterinarijos gydytojų yra susipažinę su bakterijų atsparumo antibakterinėmis medžiagomis vystymosi problema.

6

SUMMARY

THE MOSTLY USED ANTIBACTERIAL AGENTS FOR DOGS

Kamilė Bražionė

Master‘s Thesis

Infection is the introduction of the disease-causing micro-organisms into the human or animal body. Antibiotic - a substance that destroys microbes or inhibits their growth and reproduction. The purpose of this master‘s thesis is to identify the mostly used antibacterial agents for dogs. The Lithuanian Veterinary Medicines Register of antibacterial drugs registered in Lithuania was analyzed in the thesis, a questionnaire of Lithuanian and foreign veterinarians on their antibacterial substances used in their practice.

According to the date (2018 August) of Veterinary Medicines Register in Lithuania, 103 antibacterial substances for dogs have been registered in Lithuania. Beta-lactam antibiotics (42.72%) account for the largest share of all registered medicines. Cephalosporins (36.4%) are major in beta-lactam antibiotic group. Of all registered medicines, antibiotics are usually used to treat the following infections (according to the indication): infectious diseases - 42, skin - 34, urinary tract and genital tract - 31. The main types of bacteria that cause the following infections: Bacillus spp., Staphylococcus spp., Streptococcus spp. According to the survey of veterinary surgeons, the mostly used beta-lactam antibiotics in Lithuanian veterinary practice - 97.06% (n = 66). Of this group, the combination of amoxicillin and clavulanic acid is the most common in Lithuania - 97.06% (n = 66). In foreign veterinary practice, the most often used beta-lactam antibiotics are 100.00% (n = 7). Of this group, the combination of amoxicillin and clavulanic acid is used abroad - 100.00% (n = 7). Statistically significant antibacterial drugs are administered in Lithuania according to clinical signs - 75.00% (n = 51). Injections and tablets are the two mostly used forms of medicine. Most veterinarians knows the problem of bacterial resistance to antibacterial agents.

7

SANTRUMPOS

gar. tab. – gardžioji tabletė gel. – gelis

ger. milt. – geriamieji milteliai ger. tirp. – geriamasis tirpalas ger. susp. – geriamoji suspensija inj. susp. – injekcinė suspensija inj. tirp. – injekcinis tirpalas kram. tab. – kramtomoji tabletė laš. – lašai

milt. – milteliai

p – reikšmingumo lygmuo, statistinis patikimumas proc. – procentai

puršk. tirp. – purškiamas tirpalas susp. – suspensija

tab. – tabletė tep. – tepalas tirp. – tipalas

8

ĮVADAS

Infekcija vadinama kompleksas atsakomųjų biologinių procesų – imuninių organizmo reakcijų, pasireiškiančių organizmui sąveikaujant su prasiskverbusiais ir pradėjusiais daugintis potencialiai patogeniniais mikroorganizmais. Infekcijos šaltiniu gali būti sergantys žmonės bei gyvūnai, bakterijų nešiotojai ir persirgę infekcine liga žmonės. Infekcinės ligos, kuriomis suserga žmonės nuo sergančių gyvūnų vadinamos zoonozėmis.

Antibiotikai – vaistinės medžiagos, sintetinamos mikroorganizmų ir antagonistiškai veikiančios kitus mikroorganizmus. Antibiotikai yra dviejų formų: bakteriostatiniai ir baktericidiniai.

Antibakterinė terapija – tai vaistinių medžiagų naudojimas gyvūnams gydyti, sergantiems bakterijų sukeltomis ligomis.

Antibiotikai – vaistinės medžiagos, sintetinamos mikroorganizmų ir antagonistiškai veikiančios kitus mikroorganizmus.

Sintetiniai vaistai nuo bakterijų (antibiomimetikai) – sintetinės antimikrobinės medžiagos, veikimu panašios į antibiotikus.

Šunų gydymui naudojama daugybė skirtingų rūšių natūralių, pusiau sintetinių ir sintetinių rūšių antibiotikų, tačiau vis didėjantis mikroorganizmų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms verčia ieškoti vis kitų efektyvesnių gydymo metodų. Antibiotinės medžiagos yra puiki alternatyva, nes jos skirtingai nei cheminiai antibiotikai, veikia tik ligą sukeliančias bakterijas.

Mokslininkų tyrimai rodo, kad bakterijos egzistuoja apie 3,5 milijardo metų. Bakterijos gali išgyventi itin nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Vaistinės medžiagos, selektyviai toksiškos mikroorganizmams, parazitams bei navikams ir mažai kenksmingos makroorganizmui yra naudojamos nuo infekcinių, invazinių ir vėžinių ligų, kurias sukelia virusai, bakterijos, pirmuonys, mikroskopiniai grybai ir helmintai. Tokių vaistų naudojimas vadinamas chemoterapija.

9 Darbo tikslas: nustatyti Lietuvoje dažniausiai naudojamas antibakterines medžiagas šunims.

Darbo uždaviniai:

1. Remiantis Lietuvos veterinarinių vaistų registro duomenimis išnagrinėti Lietuvoje registruotas antibakterines medžiagas šunims.

2. Remiantis anketos duomenimis nustatyti kokios antibakterinės medžiagos yra dažniausiai naudojamos šunų bakterinių infekcijų gydymui Lietuvos veterinarijos gydytojų.

3. Remiantis anketos duomenimis nustatyti kokie antibiotikai yra dažniausiai naudojami šunų bakterinių infekcijų gydymui užsienio šalyse.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.

Infekcija

„Atsibudęs 1928 m. rugsėjo 28 dieną aš tikrai neplanavau padaryti perversmo medicinoje, atrasdamas pirmąjį antibiotiką ar bakterijų žudiką. Bet panašu, kad būtent tą aš ir padariau“. A. Flemingas

Infekcija (lot. infectio – gadinti, užkrėsti) – už(si)krėtimas, tai ligą sukeliančių mikroorganizmų patekimas į žmogaus ar gyvūno organizmą.

Infekcijos, arba infekcinio proceso, savybės priklauso nuo sąveikaujančių sistemos komponentų: patogeninių mikroorganizmų, mikroorganizmo apsaugos nuo infekcijos faktorių ir aplinkos faktorių santykio. Prasiskverbę pro organizmo apsauginius barjerus (odą, gleivinę ir jų sekretus), mikroorganizmai gali plisti per aplinkinius audinius (pvz., tarpląsteliniais tarpais), taip pat pereiti iš ląstelės į ląstelę (pvz., bronchų epitelyje), arba patekti į limfagysles bei kraujagysles ir būti išnešiojami su limfa ar krauju (limfogeninis ir hematogeninis plitimo būdai).

Infekcijų formos:

Vietinė infekcija – vietinis organizmo audinių pažeidimas veikiant mikroorganizmo patogeniniams faktoriams. Lokalus procesas dažniausiai atsiranda mikrobo prasiskverbimo į audinius vietoje ir dažniausiai charakterizuojamas vietinės uždegiminės reakcijos vystymusi. Bendroji infekcija – mikroorganizmų patekimas į kraują ir plitimas visame organizme. Patekęs į organizmo audinius, mikrobas dauginasi patekimo vietoje, vėliau patenka į kraują.

Latentinė infekcija – būsena, kai mikroorganizmas, esantis ir besidauginantis organizmo audiniuose, neiššaukia jokių simptomų [1].

Pagrindinės infekcinių ligų savybės:

11  Virulentiškumas – tai gyvūno ir žmogaus organizmui agresyvių mikrobo

savybių visuma;

 Atsparumas aplinkai – mikrobai yra suskirstytini į nelabai atsparius, vidutiniškai atsparius ir atsparius;

 Nepastovumas – yra nepatvarūs;

 Savitumas – kiekvienos rūšies mikrobas savaip veikia organizmą ir sukelia tik jam būdingą ligą bei savitą imunologinį organizmo sutrikimą ir simptomus.

1.2.

Antibakterinės vaistinės medžiagos

Antibiotikai (lot. antibiotics) – vaistinės medžiagos, sintetinamos mikroorganizmų ir antagonistiškai veikiančios kitus mikroorganizmus.

Antibakterinės medžiagos – vaistinės medžiagos, naudojamos žmonėms ir gyvūnams gydyti, sergantiems bakterijų sukeltomis ligomis.

Antibiotinės medžiagos – natūralios vaistinės medžiagos, naudojamos gydymui nuo bakterijų sukeltų ligų.

Antibiomimetikai – sintetiniai vaistai nuo bakterijų, veikimu panašūs į antibiotikus. Antibakterinės medžiagos sudaro tik dalį antimikrobinių preparatų. Antibakterinės medžiagos yra dažniausiai veterinarinėje praktikoje naudojamos medžiagos. Neišvengiama plataus antibakterinių medžiagų naudojimo pasekme tapo antibiotikams atsparių ligų sukėlėjų atsiradimas, todėl vis didėjo poreikis kurti naujus vaistus, tačiau kasmet vis mažiau jų sukuriama. Taigi kontroliuoti jų atsparumą galime tinkamai naudojant antibiotikus. Neracionalus antibiotikų naudojimas vis dar plačiai paplitęs, daugiausiai dėl gyvūnų laikytojų taikomo savavališko gydymo, daromo spaudimo veterinarijos gydytojams ir diagnostikos netikslumo [2].

Antibakterinės medžiagos klasifikuojamos remiantis chemine struktūra pagal veikimo mechanizmą:

1) Medžiagos, kurios slopina bakterijų ląstelių sienelių sintezę, tarp jų beta-laktaminiai antibiotikai (pvz., penicilinai, cefalosporinai ir karbapenemai);

2) Medžiagoms, kurios tiesiogiai veikia mikroorganizmų ląstelių membraną, didina pralaidumą, o sutrikus vientisumui ląstelės turinys išteka, priklauso detergentai (pvz., polimiksinai);

12 3) Medžiagos, kurios gali sutrikdyti ribosomų 30S arba 50S subvienetų funkcijas ir grįžtamai slopinti baltymų sintezę (pvz., chloramfenikolis, tetraciklinai, eritromicinas, klindamicinas, streptograminai, linezolidas);

4) Medžiagos, kurios tvirtai susijungia su 30S ribosomų subvienetais ir keičia baltymų sintezę (pvz., aminoglikozidai);

5) Medžiagos, kurios turi įtakos bakterijų nukleorūgščių apykaitai (pvz., rifamicinai, kurie slopina RNR polimerazę ir chinolonai, kurie slopina topoisomerazes); 6) Antimetabolitai, kaip trimetoprimas ir sulfonamidai, kurie blokuoja pagrindinius

metabolizmo fermentus.

Bakterijos yra gana sudėtingi, vienalyčiai organizmai su standžiomis sienelėmis ir plona membrana, supančia ląstelę skysčio viduje. Jos gali daugintis atskirai. Mokslininkų tyrimai rodo, kad bakterijos egzistuoja apie 3,5 milijardo metų. Bakterijos gali išgyventi itin nepalankiomis aplinkos sąlygomis, įskaitant itin karštą bei šaltą orą, radioaktyviąją aplinką ir žmogaus ar gyvūno kūną [3].

Dauguma bakterijų yra nekenksmingos, o kai kurios iš tikrųjų padeda virškinti pašarą, sunaikinti ligas sukeliančius mikrobus, kovoti su vėžinėmis ląstelėmis ir tiekti būtinas maistines medžiagas. Bakterijos yra gyvi organizmai. Mikroskopuojant jas matome rutulinės, lazdelių ar spiralinės formos. Jos yra itin mažos. Bakterijos taip pat naudojamos sveikiems maisto produktams, pavyzdžiui, jogurtui ir sūriui gaminti.

Tačiau yra ir tokių bakterijų, kurios sukelia infekcijas. Infekcijas sukeliančios bakterijos yra Streptococcus, Staphylococcus, E. coli ir kitos [4].

Antibiotikai yra dviejų formų: bakteriostatiniai ir baktericidiniai. Kiekvienas naudojamas priklausomai nuo būklės tipo. Bakteriostatiniai antibiotikai padeda išvengti bakterijų augimo ir dauginimosi. Tai suteikia organizmui pakankamai laiko kovoti su infekcija, naudojant natūralią imuninės sistemos apsaugą. Baktericidiniai antibiotikai išnaikina bakterijas [5].

Veiksniai, lemiantys mikroorganizmų jautrumą antibakterinėms medžiagoms:

Sėkmingas antibakterinis gydymas nuo infekcinės ligos galiausiai priklauso nuo antibiotiko koncentracijos infekcijos vietoje. Ši koncentracija turi būti pakankama, kad slopintų patogeninių mikroorganizmų augimą. Jei gydomo gyvūno imuninės sistemos mechanizmai yra nepaliesti ir aktyvūs, pakanka minimalaus slopinimo, užtektų bakteriostatinių vaistų. Kitaip, jei makroorganizmo gynybinės galios yra sumažėjusios, gali

13 prireikti antibiotikų, kurie nužudytų bakterijas – baktericidinių vaistų. Infekcijos vietoje vaisto koncentracija turi ne tik slopinti mikroorganizmus, bet taip pat turi išlikti žemiau lygio, kuris yra toksiškas gyvūno ląstelėms. Jei tai pasiekiama, mikroorganizmai yra laikomi jautriais antibiotikui. Jei slopinanti ar baktericidinė koncentracija viršija saugų in vivo lygį, tada mikroorganizmai yra laikomi atspariais tam vaistui.

Netinkamas antibakterinių medžiagų naudojimas: 1) Antibiotikai skiriami nesant būtinybei;

2) Antibiotikai paskiriami per vėlai sunkiai sergantiems gyvūnams;

3) Netinkamai naudojami siauro veikimo spektro arba per dažnai skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai;

4) Konkrečiam gyvūnui skiriama netinkama vaisto dozė (per maža arba per didelė); 5) Gydymas trunka per trumpai arba per ilgai;

6) Vaistai nebūna paskirstomi į pirmo, antro ar trečio pasirinkimo vaistus; 7) Gydymas antibiotikais neatitinka mikrobiologinio tyrimo rezultatų.

Antibakterinių vaistų naudojimo ir atsparumo sumažinimas:

1) Nuolatinis veterinarijos gydytojų ir gyvūnų savininkų švietimas;

2) Įrodymais pagrįstos antibiotikų skyrimo rekomendacijos ir antibiotikų skyrimo politika klinikose;

3) Atsparumo antibiotikams ir antibiotikų kiekių sunaudojimo stebėsena, pagal kurią rekomenduojamas empirinis gydymas;

4) Tinkamu laiku paskirta ir tinkamos trukmės antibiotikų profilaktika chirurgijoje; 5) Esant tam tikroms indikacijoms, trumpiau trunkantis gydymas antibiotikais

geriau nei ilgesnis;

6) Mikrobiologinio pasėlio paėmimas prieš taikant empirinę antibiotikų terapiją, tinkamas rezultatų vertinimas;

7) Mikrobiologinio tyrimo rezultatus atitinkantis gydymas antibiotikais.

1.2.1. Beta laktaminiai antibiotikai

Beta laktamai – tai viena didžiausių antibiotikų grupių. Jų cheminės struktūros pagrindą sudaro beta laktamo žiedas, todėl jie vadinami beta laktamais. Toks pat beta laktamo žiedas yra fermentų, kuriuos gamina atsparios bakterijos, struktūroje. Šie fermentai

14 vadinami beta laktamazėmis. Beta laktamai pasižymi plačiu veikimo spektru ir aukštu aktyvumu in vitro, mažu toksiškumu ir teigiamais farmakokinetiniais parametrais [6].

1.2.1.1. Penicilinai

Penicilinas yra pirmasis beta laktaminis antibiotikas. Penicilinas kaip ir kiti beta laktamai, veikia baktericidiškai. Jo veikimo taikiniai mikrobe yra peniciliną prijungiantys baltymai, kurie atlieka fermentų funkciją galutiniame peptidoglikano sintezės etape. Peptidoglikanas yra polimeras ir pagrindinis bakterinės ląstelės sienelės komponentas.

Penicilinai pagal jų aktyvumą, paskirtį, veikimą ir cheminę struktūrą skirstomi: 1) Benzilpenicilinai ir ilgai veikiantys parenteraliniai penicilinai:

Penicilinas G skiriamas, kai ligų sukelėjai – gramteigiamos bakterijos, tokios, kaip

Streptococcus spp., Clostridium spp., ir gramneigiamos bakterijos, tokios, kaip Pasterella multocida;

2) Oralininiai penicilinai:

Fenoksimetilpenicilinas (penicilinas V) atsparus skrandžio rūgščių hidrolizei ir naudojamas per os. Jo antibakterinio veikimo spektras panašus į benzilpenicilino ir naudojamas gyvūnams gydyti, sergantiems lengvomis infekcinėmis ligomis, sukeltomis penicilinui jautrių mikroorganizmų;

3) Antistafilokokiniai izoksazolilo penicilinai:

Izoksazolilai kloksacilinas ir oksacilinas atsparūs skrandžio rūgštims, juos galima skirti gyvūnams per os. Visi atsparūs stafilokokai gamina penicilinazes. Meticilinui atsparių

S. aureus vis dažniau išskiriama iš sergančių šunų, kurie buvo gydyti veterinarijos klinikose.

Atsparūs meticilinui S. pseudointermedius išskirti iš šuns organizmo ir jų kasmet didėja [7]. Nafcilinas prieš operaciją sušvirkščiamas šunims į veną, tam, kad išvengti stafilokokų infekcijos. Dikloksacilino sušvirkštus šuniui į raumenis, jo koncentracija didėja nuosekliau kraujo serume, nei sugirdant per os [8];

4) Plataus ir išplėsto veikimo spektro penicilinai:  Aminobenzilpenicilinai (aminopenicilinai):

Aminopenicilinų natrio druskos gerai tirpsta ir jas galima naudoti parenteraliai ir skirti

per os. Ampicilinas ir amoksicilinas taip pat skiriami per os, nes yra stabilūs rūgščioje

terpėje. Šunims naudojama sergant šlapimo takų infekcijomis, kai sukelėjai yra

Staphylococcus aureus, Streptococcus spp., Proteus mirabilis, Escherichia coli ir Klebsiella.

15  Amidinopenicilinai:

Mecilinamas ir jo esteris pivmecilinamas aktyviai veikia Citrobacter spp.,

Enterobacter spp., E. coli, Klebsiella pneumoniae, Proteus spp. ir Yersinia spp;

5) Antipseudomoniniai penicilinai:  Karboksipenicilinai:

Karbenicilinas ir tikarcilinas naudojami šunims, sergantiems pseudomonoze, otitu ar šlapimo takų infekcijomis gydyti, švirkščiamas į raumenis ar veną. Tam, kad neišsivystytų atsparumas P. aeroginosa, tikslinga skirti gydymą kartu su beta laktamazių inhibitoriais ar su plataus veikimo spektro aminoglikozidais;

 Ureidopenicilinai:

Jiems priskiriami azlocilinas, mezlocilinas ir piperacilinas. Piperacilinas veikia P.

aeroginosa, Enterpbacter spp. ir daugelį anaerobų, tarp jų – B. fragilis. Tai plataus veikimo

spektro antibiotikas, kuris jautrus kai kurioms S. aureus gaminamoms penicilinazėms. Ureidopenicilinai švirkščiami į veną;

6) Beta laktamazėms atsparūs penicilinai:

Temocilinas yra modifikuotas tikarcilinas. Jis veikia Enterpbacter spp., Pseudomonas

spp., B. Fragilis ir gramteigiamas bakterijas. Tačiau apie temocilino panaudojimą

veterinarinėje medicinoje duomenų nėra; 7) Penicilinai:

Azidocilinas – beta laktaminis antibiotikas, atsparus skrandžio rūgštims, todėl skiriamas per os. Veikia daugelį gramteigiamų mikroorganizmų, veikia baktericidiškai;

Metampicilinas – penicilinų grupės antibiotikas. Metampicilino ir sulbaktamo derinys vadinamas mepicinu, kuris skirtas gydyti šunis, sergančius ūmiu pielonefritu;

Penamecilinas – benzilpenicilino acetoksimetilo esteris. Veikia baktericidiškai, atsparus rūgštims, bet jautrus penicilinazėms. Aktyviai veikia gramteigiamus mikroorganizmus. Naudojamas sergant infekcinėmis viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis, odos ir mikštųjų audinių, peritonito, sepsio, tulžies takų, virškinamojo trakto, bei šlapimo takų ligoms gydyti;

Sulbenicilinas – beta laktaminis antibiotikas. Veikia gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus. Naudojamas sergant bronchopneumonija, šlapimo takų ligomis;

Sultamicilinas – ampicilino penicilano sulfono ir sulbaktamo esteris ir yra penicilinų grupės antibiotikas. Veikia gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus. Veikia baktericidiškai. Naudojamas sergant infekcinėmis viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų

16 ligomis, odos ir mikštųjų audinių, ausų uždegimo, virškinamojo trakto, peritonito, šlapimo takų bei lytinės sistemos ligoms gydyti.

1.2.1.2. Cefalosporinai

Cefalosporinai yra plataus veikimo spektro beta laktaminiai antibiotikai, veikia baktericidiškai. Antibakterinis cefalosporinų aktyvumas susijęs su peptidoglikano sintezės slopinimu, kuris būtinas bakterinės ląstelės sienelės patvarumui. Peptidoglikanas yra polisacharidas, kurio pagrindas sudarytas iš N-acetilgliukozamino ir N-acetilmuramininės rūgščių liekanų.

Cefalosporinai pagal jų aktyvumą bei naudojimo būdą skirstomi į penkias kartas ir septynias grupes:

 Pirmosios kartos cefalosporinai:

1 grupės cefalosporinai – cefacetrilis, cefaloridinas, cefalotinas, cefapirinas, cefazolinas. Naudojami parenteraliai, atsparūs stafilokokų beta laktamazėms, tačiau jautrūs enterobakterijų beta laktamazėms. Vidutinio aktyvumo antibiotikai;

2 grupės cefalosporinai – cefadroksilis, cefadrinas, cefaleksinas. Naudojami oraliai, atsparūs stafilokokų beta laktamazėms, vidutiniškai atsparūs kai kuriems enterokokų beta laktamazėms. Vidutinio aktyvumo antibiotikai;

 Antrosios kartos cefalosporinai:

3 grupės cefalosporinai – cefakloras, cefotetanas, cefoksitinas, cefuroksimas, cefamandolis. Naudojami parenteraliai, atsparūs daugumai beta laktamazių. Vidutinio aktyvumo antibiotikai;

 Trečiosios kartos cefalosporinai:

4 grupės cefalosporinai – cefotaksimas, ceftiofuras, ceftriaksonas, latamoksefas. Naudojami parenteraliai, atsparūs daugumai beta laktamazių. Didelio aktyvumo antibiotikai;

5 grupės cefalosporinai – cefetametas, cefiksimas, cefpodoksimas. Naudojami oraliai, atsparūs daugumai beta laktamazių. Didelio aktyvumo antibiotikai;

6 grupės cefalosporinai – cefoperazonas, cefovecinas, cefsulodinas, ceftazidimas. Naudojami parenteraliai, atsparūs daugumai beta laktamazių. Aktyviai veikia Pseudomonas

aeroginosa;

17 7 grupės cefalosporinai – cefepimas, cefkvinomas, cefpiromas. Naudojami parenteraliai, atsparūs stafilokokų, enterobakterijų ir pseudomonų beta laktamazėms. Didelio aktyvumo antibiotikai;

 Penktosios kartos cefalosporinai:

Jie yra – ceftobiprolas, ceftolozanas, ceftarolino fosamilis. Naudojami parenteraliai, atsparūs daugumai beta laktamazių, ypač aktyviai veikia meticilinui atsparius stafilokokus;

1) Cefamicinai:

Cefamicinai – plataus veikimo spektro beta laktaminių antibiotikų grupė. Jiems priskiriami – cefbuperazonas, cefmetazolas, cefminoksas, cefoksitinas, cefotetanas. Šie antibiotikai veikia bakericidiškai, slopina peptidoglikano sintezę bakterijos sienelėje ir pažeidžia jos vientisumą sukeldami mikrobo žūtį [9]. Cefamicinai apima aerobines gramteigiamas ir gramneigiamas, taip pat kai kurias anaerobines bakterijas;

2) Oksacefemai:

Oksacefemai – priklauso cefemų grupei, tačiau priskiriami trečiajai cefalosporinų kartai. Jiems priskiriami – oksacefemas, latamoksefas. Flomoksefas priskiriamas ketvirtąjai cefalosporinų kartai.

1.2.1.3. Beta laktamazių inhibitoriai:

Beta laktamazių inhibitoriai aktyviausiai veikia plazmidžių koduojamas beta laktamazes, ypač tas, kurias gamina stafilokokai, Haemophilus influenzae, Neisseria

gonorrhoeae, Salmonella spp., Shigella spp., E. coli, Klebsiella pneumoniae. Jiems

priskiriami – amoksiklavas (klavulano rūgštis su amoksicilinu), sulbaktamas, tazobaktamas, avitbaktamas.

1.2.1.4. Monobaktamai:

Monobaktamai – siauro veikimo spektro beta laktaminiai antibiotikai. Veikia baktericidiškai, gramneigiamų bakterijų apvalkalėlyje slopina murino sintezę. Veikia

Pseudomonas spp., Serratia spp. bakterijas. Jiems priskiriami aztreonamas, tigemonamas,

nokardinas A, karumonamas, tribaktamas. 1.2.1.5. Karbapenemai:

Karbapenemai – plataus veikimo spektro beta laktaminiai antibiotikai. Veikimo spektras apima daugelį gramteigiamų ir gramneigiamų mikroorganizmų. Veikia baktericidiškai, slopina bakterijų ląstelės sintezę.

18 Karbapenemai klasifikuojami:

1) plataus veikimo spektro karbapenemai su ribotu poveikiu gramneigiamiems mikrobams. Naudojama susirgus vidutiniškai sunkia ar sunkia infekcine liga. Dažniausiai naudojamas – ertapenemas;

2) plataus veikimo spektro karbapenemai, įskaitant ir fermentų negaminančius gramneigiamus mikrobus, naudojamus sergant infekcinėmis ligomis. Dažniausiai naudojami – imipenemas, meropenemas, doripenemas;

3) gerai veikiantys meticilinui atsparius Staphylococcus aureus ir kitus naujus karbapenemus, kurie šiuo metu yra tiriami (biapenemas, panipenemas, betamipronas, faropenemas, sulopenemas).

1.2.2. Aminoglikozidai

Aminoglikozidų pavadinimas kilęs nuo molekulės aminosacharidų, susijungusių glikozidinėmis jungtimis. Aminoglikozidų struktūroje yra dvi ar daugiau amino cukraus grupių, kurios glikozidine jungtimi sujungtos su heksozės žiedu, visuomet esančiu centre. Jis yra arba streptidinė arba 2-deoksistreptaminė jungtis [10]. Aminoglikozidų veikimo spektras gan platus, labiausiai apima gramneigiamus mikroorganizmus, veikia baktericidiškai.

Skirstomi į keturias kartas:

1) Pirmoji karta veikia gramneigiamus aerobus. Dažniausiai naudojami streptomicinas, neomicinas, kanamicinas, monomicinas;

2) Antroji karta – mažiau toksiški aminoglikozidai. Dažniausiai naudojami gentamicinas, tobramicinas, sizomicinas;

3) Trečioji karta – rezerviniai antibiotikai. Jie yra – amikacinas, netilmicinas; 4) Ketvirtoji karta – retai naudojami, tokie kaip isepamicinas, kapreomicinas, lividimicinas.

1.2.3. Tetraciklinai

Tetraciklinai sudaryti iš keturių žiedų, yra amfoteriniai junginiai, kurie skiriasi cheminiais pakaitalais, prijungtais skirtingose žiedų vietose. Tai plataus veikimo spektro antibiotikai, slopina įvairių bakterijų, pirmuonių bei daugelyje ląstelių parazituojančių mikroorganizmų – mikoplazmų, chlamidijų ir riketsijų – augimą.

19 Skirstomi į tris kartas:

1) Pirmoji karta – dažniausiai naudojami – tetraciklinas, oksitetraciklinas, chlortetraciklinas;

2) Antroji karta – dažniausiai naudojami – doksiciklinas, minociklinas; 3) Trečioji karta – glicilciklinai. Jiems priskiriamas tigeciklinas. 1.2.3.1. Aminometilciklinai:

Aminometilciklinai yra tetraciklino dariniai. Jie pasižymi stipriu aktyvumu tetraciklinui atsparioms bakterijoms. Omadaciklinas yra pirmasis aminometilciklinų atstovas. Omadaciklinas veikia daugelį gramteigiamų mikroorganizmų bei kai kuriuos gramneigiamus mikroorganizmus.

1.2.3.2. Glicilciklinai:

Glicilciklinai tai trečioji tetraciklinų karta. Tigeciklinas yra pirmasis glicilciklinų atstovas. Jo spektras gan platus ir veikia daugelį anaerobinių mikroorganizmų (Bacteroides

fragilis).

1.2.4. Amfenikoliai

Amfenikoliai slopina baltymų sintezę bakterijose. Santykinai plataus veikimo spektro, gerai pasiskirsto daugelyje audinių. Šiai grupei priklauso chloramfenikolis, florfenikolis, tiamfenikolis, azidamfenikolis. Veikia bakteriostatiškai, gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus, riketsijas, spirochetas, chlamidijas, daugelį anaerobinių ir aerobinių bakterijų.

1.2.4.1. Cloramfenikolio dariniai:

Tiamfenikolis – plataus veikimo spektro chloramfenikolio darinys; Florfenikolis – plataus veikimo spektro chloramfenikolio darinys.

1.2.5. Makrolidai

Makrolidai – tai antibiotikai, kurių molekulėje yra makrociklinis laktono žiedas. Jie aktyviai veikia mikoplazmas, chlamidijas, kampilobakterijas. Makrolidai gerai veikia

20 penicilinui atsparius gramteigiamus kokus. Makrolidai veikia bakteriostatiškai, slopina bakterijų baltymų sintezę. Makrolidai pasižymi geru terapiniu efektyvumu ir laikomi saugiausiais antibiotikais.

Makrolidai skirstomi į:

1) 14–os anglies atomų makrolidai:

Makrociklinio laktono žiede 14 anglies atomų turi – eritromicinas, olendomicinas, roksitromicinas, klaritromicinas, diritromicinas. Veikia bakteriostatiškai, o didelės dozės – baktericidiškai.

2) 15–os anglies atomų makrolidai:

Prijungus prie laktono žiedo, turinčio 15 anglies atomų, azotą, jie pavadinti azolidais. Jie yra azitromicinas, cetromicinas.

3) 16–os anglies atomų makrolidai:

Prie 14 anglies atomų turinčių makrolidų žiedo prijungta keto grupė. Ši grupė pavadinta ketolidais. Jie yra midekamicinas, spiramicinas, tilozinas, miokamicinas, rokitamicinas.

Prie laktono žiedo prijungus fluoro atomą, gauti nauji junginiai, kurie labai aktyviai veikia makrolidams atsparius mikroorganizmus. Jie vadinami – fluoroketolidais. Tai solitromicinas.

1.2.6. Linkozamidai

Linkozamidai veikia bakteriostatiškai, jungiasi prie bakterijų ribosomų subvienetų ir slopina jose baltymų sintezę. Jie yra vidutinio veikimo spektro ir daugiausiai veikia gramteigiamus kokus (stafilokokus, streptokokus), anaerobinius mikroorganizmus, tokius kaip – Actinomyces spp., Bacteroides spp., Fusobacterium spp. Bakterijos šios grupės antibiotikams kryžmiškai atsparios [11]. Linkozamidams priskiriami: linkomicinas, klindamicinas, pirlimicinas, mirinkamicinas.

1.2.7. Polimiksinai

Polimiksinai yra riboto veikimo spektro polipeptidiniai antibiotikai. Jie gaminami sulfato druskų pavidalu. Veikia baktericidiškai, didina bakterijų membranos laidumą. Polimiksinai gerai veikia gramneigiamus mikroorganizmus – Aerobacter spp., E. coli,

21

Haemophilus spp., Klebsiela spp., Pseudomonas spp. Polimiksinams priskiriami –

polimiksinas B, polimiksinas M, kolistinas (polimiksinas E).

1.2.8. Chinolonai ir fluorochinolonai

Chinolonai dažniausiai yra plataus veikimo spektro antibakteriniai vaistai. Jų molekulės pagrindą sudaro žiedų sistema.

Pirmosios kartos chinolonai:

Pirmieji arba senesnieji chinolonai yra nalidikso, oksolino, pipemido rūgštys, cinoksacinas, rosoksacinas. Visi šios grupės vaistai veikia baktericidiškai gramneigiamus mikroorganizmus.

Antrosios kartos fluorochinolonai:

Antrosios kartos fluorochinolonai – tai dariniai, kur prie chinolonų šešto žiedo prijungtas fluoras. Tai – enrofloksacinas, aminofloksacinas, difloksacinas, orbifloksacinas, marbofloksacinas.

Trečiosios kartos fluorochinolonai:

Naujos arba trečiosios kartos fluorochinolonai – levofloksacinas, moksifloksacinas, gatifloksacinas, premafloksacinas, balofloksacinas, delafloksacinas daug aktyviau veikia gramteigiamus kokus ir anaerobines bakterijas.

Ketvirtosios kartos fluorochinolonai:

Ketvirtosios kartos fluorochinolonai – trovafloksacinas, alatrofloksacinas, besifloksacinas, garenoksacinas, klinafloksacinas. Gerai veikia anaerobus, gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus (Pseudomonas spp.).

1.2.9. Glikopeptidai ir lipoglikopeptidai

Glikopeptidai – tai riboto veikimo spektro antibiotikai. Jų peptidų molekulėje yra aminorūgščių turinčių angliavandenių, vadinamu glikanu. Baktericidiškai veikia besidauginančias bakterijas, slopina bakterijų sienelių sintezę [12]. Aktyviausiai veikia gramteigiamas bakterijas, ypač stafilokokus. Jiems priklauso vankomicinas, teikoplaninas, ristomicinas.

Lipoglikopeptidai – glikopeptidų derivatai. Jiems prikauso aktaplaninas, dekaplaninas, flomicinas, ramoplaninas, zeocinas.

22

1.2.10.

Rifamicinai

Rifamicinai – tai plataus veikimo spektro antibiotikai. Jie veikia baktericidiškai, slopina RNR sintezę. Veikia daugelį gramteigiamų ir gramneigiamų mikroorganizmų, tokius kaip stafilokokai, streptokokai, enterokokai, mikobakterijos. Šiuo metu naudojami rifamicinas ir rifampicinas.

1.2.11.

Sulfonamidai

Sulfonamidai – sulfanilamido dariniai, kurių struktūra panaši į paraaminobenzoinę rūgštį. Veikimo spektras – platus. Jiems jautrios dauguma gramteigiamų, gramneigiamų bakterijų, kokcidijų, chlamidijų, pirmuonių. Sulfonamidai veikia bakteriostatiškai ir baktericidiškai.

Trumpai ir greitai veikiantys sulfonamidai veikia streptokokus, pneumokokus, meningokokus. Tai yra sulfanilamidas, sulfamerazinas, sulfacetamidas;

Vidutinės veikimo trukmės sulfonamidai veikia stafilokokus, streptokokus. Tai yra sulfadiazinas, sulfasalazinas, sulfametoksazolis;

Ilgai veikiantys sulfonamidai veikia streptokokus, stafilokokus, pneumokokus. Tai yra sulfadimetoksinas, sulfakvinoksalinas, sulfabromometazinas;

Iš virškinamojo trakto beveik nesirezorbuojantys sulfonamidai – ftalilsulfatiazolis, sulfaguanidinas, sukcinilsulfatiazolis.

1.2.12.

Potencijuoti sulfonamidai

Šie antibiotikai gerai veikia gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus, taip pat ir atsparius sulfonamidams mikroorganizmus. Trimetoprimas – sintetinė diamino-pirimidino grupės antibakterinė vaistinė medžiaga.

1.2.13.

Nitrofuranai

Nitrofuranai – tai plataus veikimo spektro antibakterinės vaistinės medžiagos. Cheminės struktūros pagrindą sudaro furano žiedas. Jie veikia baktericidiškai, slopina gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų, pirmuonių, spirochetų, riketsijų veiklą. Jiems

23 jautrūs stafilokokai, streptokokai, salmonelės, klostridijos. Tai yra furacilinas, furazolidonas, furaginas, furadoninas ir furazolinas.

1.2.14.

Oksazolidinonai

Oksazolidinonai – tai nauja antibakterinių preparatų grupė. Jie veikia gramteigiamas bakterijas, ypač Mycobacterium tuberculosis. Linezolidas – tai pirmasis šios grupės antibiotikas, veikia bakteriostatiškai [13]. Taip pat naudojami posizolidas, sutezolidas.

Sintetinami antrosios kartos oksazolidinonai, kurie veikia ir gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas. Naudojami šie antibiotikai – eperezolidas, radezolidas, ranbezolidas, tedizolidas.

1.2.15.

Streptograminai

Streptograminai yra cikliniai peptidai, produkuojami Streptomyces spp.

mikroorganizmų. Tai unikali antibakterinių medžiagų klasė. Jie veikia baktericidiškai, gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas, yra plataus veikimo spektro. Jiems priklauso pristinamicinas, tiostreptonas, ostreogricinas, virginiamicinas ir kvinupristino-dalfopristino junginys.

1.3.

Natūralūs antibiotikai

Šiai dienai šunų gydymui naudojama daugybė skirtingų rūšių antibiotikų, tačiau atsparumas jiems vis didėja. Naudokime antibiotinės medžiagas, nes jos skirtingai nei cheminiai antibiotikai, veikia tik ligą sukeliančias bakterijas, tačiau organizmo neapsunkina.

Šios medžiagos: pipirai, kalendra, kuminas, cinamonas, gvazdikėliai, kardamonas, anyžiai, pankolis, česnakas, kmynai, muskatas, imbieras, garstyčios, alyvuogių lapai, mairūnas, rozmarinas, raudonėlis, peletrūnas, bazilikas, šalavijas, petražolė, krapai, mėta, bazilikas, lauro lapai, ryklio taukai, medus.

Ryklio taukai – žmonės juos jau šimtmečius naudojo infekcijoms ar opoms gydyti. Tai tikriausiai todėl, kad ryklio taukai neleidžia bakterijoms prisijungti prie ląstelių sienelių, todėl jos negali augti. Naudojama gydant kvėpavimo takų infekcijas, diarėją.

24 Česnakas – tai natūralus antibiotikas, priešgrybelinis ir antivirusinis preparatas, česnakas yra geriausiai žinomas dėl sieros junginių, ypač alicino. Tai yra pagrindiniai fito chemikalai, kurie stiprina imunitetą ir veikia kaip natūralūs antibiotikai.

Raudonėlio aliejus – mokslininkas Paul Belaiche atliko išsamų tyrimą aromaterapinių aliejų tema "traktatas apie fitoterapiją ir aromaterapiją". Jis aprašė, kad raudonėlio aliejus užmušė 96% visų pneumokokinių bakterijų. Pastebėta, kad raudonėlio aliejus pašalina 83% streptokokinių bakterijų, kurios yra susijusios su streptokokais, reumatiniu karščiavimu, toksinio šoko sindromu, cistitu ir žaizdų infekcijomis [14].

Alyvuogių lapų ekstraktas – Korėjos CHA universiteto biomedicininių mokslų katedros profesoriai nustatė, kad alyvuogių lapų ekstraktas buvo stiprus prieš daugelį bakterijų mikrobų. Jų tyrimai parodė, kad alyvuogių lapuose yra laisvųjų radikalų. Laisvieji radikalai yra susiję su senėjimu ir ligomis [15].

Medus – nuo senų laikų vartojamas laudies medicinoje. Kinų senovės farmakopėjoje rašoma, kad medus teigiamai veikia žmogaus organizmą, jis gali slopinti skausmą, malšinti troškulį. Dar prieš 2400 metų senovės gydytojas Hipokratas rašė apie šlapimą varančias ir atsikosėjimą skatinančias medaus savybes. Medumi gydomos gerklės ligos, kosulys, votys, dezinfekuojamos žaizdos. Dauguma in vitro ir klinikinių tyrimų patvirtino plataus veikimo spektro antimikrobines (antibakterines, priešgrybelines, antivirusines ir antimikobakterines) medaus savybės, kurios gali būti susijusios su rūgštingumu (žemas pH), osmosiniu slėgiu, dideliu cukraus kiekiu: bakteriostatinių ir baktericidinių veiksnių buvimu (vandenilio peroksidas, antioksidantai, lizocimas, polifenoliai, fenolio rūgštys, flavonoidai ir bičių peptidai) ir padidėjusiu citokinų išsiskyrimu bei priešuždegiminėmis medaus savybėmis ir imunitetą stiprinančiais veiksniais. Antimikrobinis veikimas apima keletą mechanizmų [16].

25

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tiriamasis darbas atliktas 2017–2018 metų laikotarpiu. Tyrimas pradėtas organizuoti nuo Lietuvos veterinarinių vaistų registro analizės. Išanalizuoti Lietuvoje registruoti veterinariniai antibakteriniai vaistai šunims.

Norint išanalizuoti veterinarinėje praktikoje dažniausiai naudojamas antibakterines medžiagas šunims buvo vykdoma anoniminė apklausa raštu ir internetu (priedas Nr. 1). Remiantis moksline literatūra buvo sukurta tyrimo anketa, kurią sudarė klausimai apie antibiotikus naudojamus gydytojų praktikoje. Buvo pateikti 26 klausimai, kuriuos sudarė klausimai su vienu pasirinkimu ir klausimai su keliais atsakymų variantais. Tiriamąją imtį sudarė 75 anketos, iš kurių 68 Lietuvos veterinarijos gydytojų ir 7 užsienyje dirbančių veterinarijos gydytojų lietuvių anketos.

2.1.

Statistinė duomenų analizė

Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama Microsoft Excel 2010 programa. Prieš atliekant statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai patikrinti. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai. Buvo atlikta kokybinių kintamųjų dažnių analizė. Apskaičiuota tyrimo duomenų dažnis (n), jo procentinė išraiška (proc.), kelių nepriklausomų imčių palyginimui taikoma CHISQ TEST reikšmės ir reikšmingumo lygmuo p (Ho kriterijus).

Gauti rezultatai laikomi patikimais, jei reikšmingumo lygmuo buvo mažesnis nei 0,05 (p<0,05).

26

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1.

Lietuvos veterinarinių vaistų registro analizė

Lietuvos veterinarinių vaistų registro 2018 m. rugpjūčio mėn. duomenimis apie antibakterines vaistines medžiagas šunims gydyti yra registruoti šių grupių vaistai [17] (priedas Nr. 2).

Iš viso registruota 103 antibakterinės vaistinės medžiagos šunims, iš kurių 39 tabletės, 15 injekcinių tirpalų, 12 injekcinių suspensijų, 9 kramtomosios tabletės, 9 ausų lašai, suspensijos, 4 gardžiosios tabletės, 3 geriamųjų tirpalų, 2 akių tepalų, 2 ausų lašų, tirpalų, 2 purškiamų tirpalų, 1 geriamųjų miltelių, 1 miltelio ir tirpiklio injekciniam tirpalui ruošti, 1 akių lašų, tirpalo, 1 ausų gelio, 1 purškiamos odos suspensijos, 1 odos suspensijos formų.

Iš visų registruotų vaistų beta laktamų grupės antibiotikai sudarė – 42,72 proc.(n=44). Šios grupės (beta laktamų) daugiausiai registruota cefalosporinų – 36,40 proc. (n=16), iš kuriųcefaleksino – 94,00 proc. (n=15); penicilinų – 31,80 proc. (n=14), iš kurių amoksicilino – 42,90 proc. (n=6); beta laktamazių inhibitorių – 31,80 proc. (n=14), iš kurių amoksicilino ir klavulano rūgšties derinio – 100,00 proc. (n=14).

Aminoglikozidai sudarė – 8,74 proc. (n=9), iš kurių gentamicino – 77,80 proc. (n=7). Tetraciklinai sudarė – 10,68 proc. (n=11), iš kurių doksiciklino – 45,50 proc. (n=5). Amfenikoliai sudarė – 0,97 proc. (n=1), iš kurių florfenikolio – 100,00 proc. (n=1). Makrolidai sudarė – 6,80 proc. (n=7), iš kurių spiramicino – 85,70 proc. (n=6). Linkozamidai sudarė – 2,91 proc. (n=3), iš kurių linkomicino – 66,70 proc. (n=2). Polimiksinai sudarė – 1,94 proc. (n=2), iš kurių polimiksino – 100,00 proc. (n=2). Chinolonai ir fluorochinolonai sudarė – 22,33 proc. (n=23), iš kurių enrofloksacino – 43,50 proc. (n=10) ir marbofloksacino – 39,10 proc. (n=9).

Sulfonamidai sudarė – 2,91 proc. (n=3), iš kurių sulfadiazino – 66,70 proc. (n=2). Iš visų registruotų vaistų beta laktaminiai antibiotikai skirti šioms infekcijoms gydyti: iš jų penicilinų grupės: infekciniai susirgimai – 9, kvėpavimo takų – 4, odos – 3, šlapimo takų ir lyties organų – 3, minkštųjų audinių – 1, virškinamojo trakto – 1, bakterinių-virusinių – 1, septicemija – 1, akių uždegimų – 1;

iš jų cefalosporinų grupės: odos – 11, šlapimo takų ir lyties organų – 11, infekciniai susirgimai – 5, minkštųjų audinių – 3, kvėpavimo takų – 2, virškinamojo trakto – 2, dantenų ar periodonto audinių – 1;

27 iš jų beta laktamazių inhibitorių grupės: infekciniai susirgimai – 10, dantenų ar periodonto audinių – 4.

Pagrindinės bakterijų rūšys, kurios sukelia šias infekcijas: Staphylococcus spp.,

Bacillus spp., Streptococcus spp., Pasteurella spp., Escherichia coli.

Aminoglikozidų grupės vaistų registruota šioms infekcijoms gydyti:

išorinių ausų uždegimų – 6, infekciniai susirgimai – 2, odos – 2, akių uždegimų – 2, kvėpavimo takų – 1, virškinamojo trakto – 1, šlapimo takų ir lyties organų – 1, septicemija – 1.

Pagrindinės bakterijų rūšys, kurios sukelia šias infekcijas: Staphylococcus

pseudintermedius, Pseudomonas aeruginosa, E. coli, Salmonella spp., Pasteurella spp.

Tetraciklinų grupės vaistų registruota šioms infekcijoms gydyti:

iš jų pirmosios kartos: odos – 3, infekciniai susirgimai – 2, kvėpavimo takų – 1, bakterinių-virusinių – 1, šlapimo takų ir lyties organų – 1, septicemija – 1, akių uždegimų – 1;

iš jų antrosios kartos: kvėpavimo takų – 5, šlapimo takų ir lyties organų – 1.

Pagrindinės bakterijų rūšys, kurios sukelia šias infekcijas: Staphylococcus spp.,

Proteus spp., Pseudomonas spp., Bordetella spp., Pasteurella spp., Leptospira spp.

Amfenikolių grupės vaistų registruota šioms infekcijoms gydyti: iš jų chloramfenikolių darinių: išorinių ausų uždegimų – 1.

Pagrindinė bakterija, kuri sukelia šią infekciją: Staphylococcus pseudintermedius. Makrolidų vaistų registruota šioms infekcijoms gydyti:

iš jų 16–os anglies atomų makrolidų grupės: infekciniai susirgimai – 4, dantenų ar periodonto audinių – 3, minkštųjų audinių – 1, bakterinių-virusinių – 1.

Pagrindinės bakterijų rūšys, kurios sukelia šias infekcijas: Staphylococcus spp.,

Streptococcus spp.

Linkozamidų grupės vaistų registruota šioms infekcijoms gydyti: infekciniai susirgimai – 3, dantenų ar periodonto audinių – 1.

Pagrindinės bakterijų rūšys, kurios sukelia šias infekcijas: Staphylococcus spp.,

Streptococcus spp., Bacteroides spp., Clostridium perfringens.

Polimiksinų grupės vaistų registruota šioms infekcijoms gydyti: odos – 2, išorinių ausų uždegimų – 2.

Pagrindinės bakterijų rūšys, kurios sukelia šias infekcijas: Staphylococcus spp.,

Streptococcus spp., Proteus spp., Pseudomonas spp.

28 iš jų pirmosios kartos chinolonų: šlapimo takų ir lyties organų – 5, kvėpavimo takų – 4, odos – 4, minkštųjų audinių – 4, išorinių ausų uždegimų – 3;

iš jų antrosios kartos fluorochinolonų: kvėpavimo takų – 6, odos – 6, virškinamojo trakto – 6, šlapimo takų ir lyties organų – 6, išorinių ausų uždegimų – 6, infekciniai susirgimai – 4;

iš jų trečiosios kartos fluorochinolonų: odos – 3, šlapimo takų ir lyties organų – 3, dantenų ar periodonto audinių – 3;

iš jų ketvirtosios kartos fluorochinolonų: išorinių ausų uždegimų – 1.

Pagrindinės bakterijų rušys, kurios sukelia šias infekcijas: Staphylococcus spp., E.

coli, Pasteurella spp., Klebsiella spp., Bordetella spp., Pseudomonas spp., Proteus spp.

Sulfonamidų grupės vaistų registruota šioms infekcijoms gydyti:

iš jų trumpai ir greitai veikiančių sulfonamidų: infekciniai susirgimai – 1; iš jų vidutinės veikimo trukmės sulfonamidų: infekciniai susirgimai – 2.

Pagrindinės bakterijų rūšys, kurios sukelia šias infekcijas: Staphylococcus spp., E.

coli, Pasteurella spp., Klebsiella spp., Proteus spp.

3.2.

Anketinio tyrimo analizė

Iš viso buvo užpildytos 75 anketos: 68 Lietuvos veterinarijos gydytojų ir 7 užsienyje (3 iš Jungtinės Karalystės ir po 1 iš Norvegijos, Rusijos ir Maltos) dirbančių veterinarijos gydytojų lietuvių.

Išanalizavus Lietuvos veterinarijos gydytojų anketos pirmo klausimo atsakymus nustatyta, kad daugumos veterinarijos gydytojų 72,00 proc. (n=49) darbo pobūdis yra terapinis/chirurginis, 24,00 proc. (n=16) tik terapinis, o 4,00 proc. (n=3) – tik chirurginis (1 pav.).

1 pav. Veterinarijos gydytojų pasiskirstymas Lietuvoje pagal darbo pobūdį

24% 4% 72% Terapinis Chirurginis Terapinis/chirurginis

29 Užsienyje dirbantys veterinarijos gydytojai, nurodė, kad jų darbo podūdis yra terapinis/chirurginis – 85,71 proc. (n=6), o tik terapinis – 14,29 proc. (n=1).

Palyginus Lietuvos respondentų duomenis pagal darbo podūdį, rasti statistiškai reikšmingi antibakterinių medžiagų naudojimo skirtumai.

Statistiškai reikšmingai dažniau terapinio/chirurginio pobūdžio darbe dažiausiai naudojama beta laktaminiai antibiotikai, pasirinkimą sudaro – 25,10 proc. (n=48), antroje vietoje tetraciklinai – 14,66 proc. (n=28), o kiek mažiau chinolonai ir fluorochinolonai – 14,40 proc. (n=27) (p=0,0168; p>0,05).

Terapinio pobūdžio darbe naudojami daugiausiai beta laktaminiai antibiotikai, pasirinkimą sudaro – 29,41 proc. (n=15), tetraciklinai – 15,68 proc. (n=8), o kiek mažiau naudojami yra chinolonai ir fluorochinolonai – 13,37 proc. (n=7). Negalime teigti, kad duomenys yra statistiškai reikšmingi (p=0,1496; p>0,05).

Chirurginio pobūdžio darbe naudojami beta laktaminiai antibiotikai, pasirinkimą sudaro – 37,50 proc. (n=3), chinolonai ir fluorochinolonai – 25,00 proc. (n=2), o makrolidai, linkozamidai, tetraciklinai sudaro po lygiai – 12,50 proc. (n=1). Negalime teigti, kad duomenys yra statistiškai reikšmingi (p=0,6065; p>0,05) (2 pav.).

2 pav. Dažniausiai naudojamos antibakterinės medžiagos, p>0,05 5.88 5.88 3.92 11.76 13.73 13.73 15.68 29.41 12.5 12.5 25 12.5 37.5 2.09 6.28 7.33 7.85 10.99 11.52 14.14 14.66 25.1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Amfenikoliai Linkozamidai Polimiksinai Sulfonamidai Makrolidai Aminoglikozidai Chinolonai ir fluorochinolonai Tetraciklinai Beta laktaminiai antibiotikai

Procentai

Terapinis/chirurginis Chirurginis

30 Lietuvoje veterinarijos gydytojų praktikoje buvo pasirinktos antibakterinės medžiagos: beta laktaminiai antibiotikai sudaro – 97,06 proc. (n=66), tetraciklinai – 54,41 proc. (n=37), chinolonai ir fluorochinolonai – 52,94 proc. (n=36), aminoglikozidai – 42,65 proc. (n=29), makrolidai – 41,17 proc. (n=28), polimiksinai – 25,00 proc. (n=17), sulfonamidai – 25,00 proc. (n=17), linkozamidai – 23,53 proc. (n=16), amfenikoliai – 5,88 proc. (n=4). Negalime teigti, kad duomenys yra statistiškai reikšmingi (p=5,0820; p>0,05) (3 pav.).

3 pav. Antibiotikų pasiskirstymas Lietuvos veterinarijos praktikoje, p>0,05

Užsienio veterinarijos praktikoje dažniausiai naudojami beta laktaminiai antibiotikai sudaro – 100,00 proc. (n=7), chinolonai ir fluorochinolonai – 57,14 proc. (n=4), tetraciklinai – 28,57 proc. (n=2), aminoglikozidai – 28,57 proc. (n=2), polimiksinai – 28,57 proc. (n=2), sulfonamidai – 28,57 proc. (n=2), amfenikoliai – 28,57 proc. (n=2), linkozamidai – 14,29 proc. (n=1) (4 pav.). 97.06 54.41 52.94 42.65 41.17 25 25 _23.5 5.88 0 20 40 60 80 100 120 P ro centa i

31 4 pav. Antibiotikų pasiskirstymas užsienio šalių veterinarijos praktikoje

Dažniausiai naudojami beta laktaminiai antibiotikai šunims veterinarijos gydytojų praktikoje. Lietuvoje dažniausiai naudojami amoksicilino ir klavulano rūgšties derinys – 97,06 proc. (n=66), amoksicilinas – 60,29 proc. (n=41), cefaleksinas – 60,29 proc. (n=41), benzilpenicilino prokaino druskos – 8,82 proc. (n=6), kiti du pasirinko enrofloksacinas bei norfloksacinas ir zolazepamas – 2,94 proc. (n=2). Užsienyje dažniausiai naudojami amoksicilino ir klavulano rūgšties derinys – 100,00 proc. (n=7), cefaleksinas – 71,43 proc. (n=5), amoksicilinas – 42,86 proc. (n=3) (5 pav.).

5 pav. Beta laktaminių antibiotikų pasiskirstymas praktikoje 97.06 60.29 60.29 8.82 2.94 100 42.86 71.43 0 20 40 60 80 100 120 Amoksicilino ir klavulano rūgšties derinys

Amoksicilinas Cefaleksinas Benzilpenicilino prokaino druskos Kiti P ro centa i Lietuva Užsienis 100 57.14 28.57 28.57 28.57 28.57 28.57 14.29 0 20 40 60 80 100 120 P ro centa i

32 Dažniausiai naudojami aminoglikozidai šunims veterinarijos gydytojų praktikoje. Lietuvoje dažniausiai naudojami neomicinas – 69,12 proc. (n=47), gentamicinas – 58,82 proc. (n=40), framicetino sulfatas – 39,71 proc. (n=27), kitas pasirinko gentamicin (lašai į akis) – 1,47 proc. (n=1), penki neatsakė į klausimą – 7,35 proc. (n=5). Užsienyje dažniausiai naudojami neomicinas – 57,14 proc. (n=4), gentamicinas – 57,14 proc. (n=4), framicetino sulfatas – 57,14 proc. (n=4) (6 pav.).

6 pav. Aminoglikozidų pasiskirstymas praktikoje

Dažniausiai naudojami tetraciklinai šunims veterinarijos gydytojų praktikoje. Lietuvoje dažniausiai naudojami doksiciklinas – 82,35 proc. (n=56), chlortetraciklino hidrochloridas – 25,00 proc. (n=17), oksitetraciklino hidrochloridas – 2,94 proc. (n=2), kitas pasirinko, kad nenaudoja tetraciklinų – 1,47 proc. (n=1), du neatsakė į klausimą – 2,94 proc. (n=2). Užsienyje dažniausiai naudojami doksiciklinas – 85,71 proc. (n=6) ir oksitetraciklino hidrochloridas – 14,29 proc. (n=1) (7 pav.).

69.12 58.82 39.71 1.47 7.35 57.14 57.14 57.14 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Neomicinas Gentamicinas Framicetino sulfatas Kiti Neatsakė į klausimą P ro centa i Lietuva Užsienis

33 7 pav. Tetraciklinų pasiskirstymas praktikoje

Dažniausiai naudojami amfenikoliai šunims veterinarijos gydytojų praktikoje. Lietuvoje dažniausiai naudojami florfenikolis – 29,41 proc. (n=20), kiti pasirinko, kad nenaudoja amfenikolių – 10,29 proc. (n=7), didžioji dalis neatsakė į klausimą – 60,29 proc. (n=41). Užsienyje dažniausiai naudojami florfenikolis – 57,14 proc. (n=4), dalis neatsakė į klausimą – 42,86 proc. (n=3) (8 pav.).

8 pav. Amfenikolių pasiskirstymas praktikoje 82.35 25 2.94 _1.47 2.94 85.71 14.29 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Doksiciklinas Chlortetraciklino hidrochloridas Oksitetraciklino hidrochloridas Kiti Neatsakė į klausimą P ro centa i Lietuva Užsienis 29.41 10.29 60.29 57.18 42.86 0 10 20 30 40 50 60 70

Florfenikolis Kiti Neatsakė į klausimą

P ro centa i Lietuva Užsienis

34 Dažniausiai naudojami makrolidai šunims veterinarijos gydytojų praktikoje. Lietuvoje dažniausiai naudojami tilozinas – 67,65 proc. (n=46), spiramicinas – 55,88 proc. (n=38), kitas pasirinko aritromiciną – 1,47 proc. (n=1), neatsakė į klausimą – 8,82 proc. (n=6). Užsienyje dažniausiai naudojami tilozinas – 42,86 proc. (n=3), spiramicinas – 42,86 proc. (n=3), neatsakė į klausimą – 28,57 proc. (n=2) (9 pav.).

9 pav. Makrolidų pasiskirstymas praktikoje

Dažniausiai naudojami linkozamidai šunims veterinarijos gydytojų praktikoje. Lietuvoje dažniausiai naudojami linkomicinas – 38,24 proc. (n=26), klindamicinas – 17,65 proc. (n=12), linkomicino ir spektomicino derinys – 16,18 proc. (n=11), kiti du nurodė, kad nenaudoja linkozamidų – 2,94 proc. (n=2), neatsakė į klausimą – 35,29 proc. (n=24). Užsienyje dažniausiai naudojami klindamicinas – 57,14 proc. (n=4), linkomicinas – 14,29 proc. (n=1), neatsakė į klausimą – 28,57 proc. (n=2) (10 pav.).

67.65 55.88 1.47 8.82 42.86 42.86 28.57 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Tilozinas Spiramicinas Kiti Neatsakė į klausimą P ro centa i Lietuva Užsienis

35 10 pav. Linkozamidų pasiskirstymas praktikoje

Dažniausiai naudojami polimiksinai šunims veterinarijos gydytojų praktikoje. Lietuvoje dažniausiai naudojami polimiksino B sulfatas – 82,35 proc. (n=56), kiti du nenaudoja polimiksinų – 2,94 proc. (n=2), neatsakė į klausimą – 14,71 proc. (n=10). Užsienyje dažniausiai naudojami polimiksino B sulfatas – 85,71 proc. (n=6), neatsakė į klausimą – 14,29 proc. (n=1) (11 pav.).

11 pav. Polimiksinų pasiskirstymas praktikoje 38.24 17.65 _16.18 2.94 35.29 14.29 57.14 28.57 0 10 20 30 40 50 60

Linkomicinas Klindamicinas Linkomicino ir spektomicino derinys Kiti Neatsakė į klausimą P ro centa i Lietuva Užsienis 82.35 2.94 14.71 85.71 14.29 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Polimiksino B sulfatas Kiti Neatsakė į klausimą

P ro centa i Lietuva Užsienis

36 Dažniausiai naudojami chinolonai ir fluorochinolonai šunims veterinarijos gydytojų praktikoje. Lietuvoje dažniausiai naudojami enrofloksacinas – 94,12 proc. (n=64), marbofloksacinas – 27,94 proc. (n=19), pradofloksacinas – 4,41 proc. (n=3), neatsakė į klausimą – 2,94 proc. (n=2). Užsienyje dažniausiai naudojami enrofloksacinas – 85,71 proc. (n=6), marbofloksacinas – 42,86 proc. (n=3), pradofloksacinas – 28,57 proc (n=2) (12 pav.).

12 pav. Chinolonų ir fluorochinolonų pasiskirstymas praktikoje

Dažniausiai naudojami sulfonamidai šunims veterinarijos gydytojų praktikoje. Lietuvoje dažniausiai naudojami sulfadiazinas – 51,47 proc. (n=35), sulfadimidinas – 7,35 proc. (n=5), kiti trys nenaudoja sulfonamidų – 4,41 proc. (n=3), neatsakė klausimą – 36,76 proc. (n=25). Užsienyje dažniausiai naudojami sulfadiazinas – 42,86 proc. (n=3), sulfadimidinas – 14,29 proc. (n=1), neatsakė į klausimą – 42,86 proc. (n=3) (13 pav.).

94.12 27.94 4.41 _2.94 85.71 42.86 28.57 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Enrofloksacinas Marbofloksacinas Pradofloksacinas Neatsakė į klausimą P roc en ta i Lietuva Užsienis

37 13 pav. Sulfonamidų pasiskirstymas praktikoje

Lietuvoje dažniausiai naudojami veterinarijoje registruoti antibiotikai – 94,12 proc. (n=64), žmonių medicinoje registruoti antibiotikai – 4,41 proc. (n=3), Lietuvoje neregistruoti antibiotikai – 1,47 proc. (n=1). Užsienyje naudojami tik veterinarijoje registruoti antibiotikai – 100,00 proc. (n=7) (14 pav.) (priedas Nr. 3).

Dažniausiai pasirenkami veterinarijos gydytojų kriterijai sąlygojantys antibiotikų pasirinkimą. Lietuvoje ligos sukelėjo jautrumas konkrečiam antibakteriniam vaistui – 64,71 proc. (n=44), vaisto savybė patekti į mikroorganizmų lokalizacijos židinį ir jų pažeistus organizmo organus bei audinius – 61,76 proc. (n=42), gydomo gyvūno jautrumas vaistui ir jo fiziologinei būklei – 48,53 proc. (n=33), neatsakė į klausimą – 4,41 proc. (n=3) (p=0,4143; p>0,05). Užsienyje dirbantys veterinarijos gydytojai pasirinko ligos sukelėjo jautrumas konkrečiam antibakteriniam vaistui – 100,00 proc. (n=7), vaisto savybė patekti į mikroorganizmų lokalizacijos židinį ir jų pažeistus organizmo organus bei audinius – 42,86 proc. (n=3), gydomo gyvūno jautrumas vaistui ir jo fiziologinei būklei – 14,29 proc. (n=1). Negalime teigti, kad duomenys yra statistiškai reikšmingi (p=0,0784; p>0,05) (15 pav.).

51.47 7.35 4.41 36.76 42.86 14.29 42.86 0 10 20 30 40 50 60

Sulfadiazinas Sulfadimidinas Kiti Neatsakė į klausimą P ro centa i Lietuva Užsienis

38 15 pav. Antibiotikų kriterijų pasiskirstymas praktikoje, p>0,05

Dažniausiai pasirenkami veterinarijos gydytojų antibakteriniai vaistai naudojami kasdienėje praktikoje. Lietuvoje pagal klinikinius požymius – 75,00 proc. (n=51), pagal pažeistą audinį – 61,76 proc. (n=42), pagal mikrobiologinio, antibiogramos tyrimų rezultatus – 61,76 proc. (n=42), pagal gyvūno klinikinę istoriją – 50,00 proc. (n=34), pagal ankstesnę darbo patirtį – 32,35 proc. (n=22), duomenys yra statistiškai reikšmingi (p=0,015; p<0,05). Užsienyje pagal klinikinius požymius – 85,71 proc. (n=6), pagal mikrobiologinio, antibiogramos tyrimų rezultatus – 85,71 proc. (n=6), pagal pažeistą audinį – 71,43 proc. (n=5), pagal gyvūno klinikinę istoriją – 28,57 proc. (n=2), pagal ankstesnę darbo patirtį – 14,29 proc. (n=1). Negalime teigti, kad duomenys yra statistiškai reikšmingi (p=8,1627; p>0,05) (16 pav.) (priedas Nr. 4).

Savininkų grįžtančių su pacientais pas veterinarijos gydytojus dažnumas dėl antibakterinių preparatų veiksmingumo stokos. Lietuvoje kartais – 76,48 proc. (n=52), dažnai – 11,76 proc. (n=8), niekada – 11,76 proc. (n=8). Užsienio veterinarijos gydytojai nurodė tik vieną pasirinkimą, kartais – 100,00 proc. (n=7) (17 pav.) (priedas Nr. 5).

4.41 48.53 61.76 64.71 14.29 42.86 100 0 20 40 60 80 100 120 Neatsakė į klausimą Gydomo gyvūno jautrumas vaistui ir jo

fiziologinė būklė

Vaisto savybė patekti į mikroorganizmų lokalizacijos židinį

Ligos sukelėjo jautrumas konkrečiam antimikrobiniam vaistui

Procentai

Užsienis Lietuva

39 Dažniausiai naudojama veterinarijos gydytojų antibiotikų forma. Lietuvoje dažniausiai naudojami injekciniai – 89,71 proc. (n=61), tabletės – 88,24 proc. (n=60), geriamąsias suspensijas – 8,82 proc. (n=6), kapsulės – 7,35 proc. (n=5), gelius – 1,47 proc. (n=1), kitą variantą pasirinko du: milteliai ant odos, lašus (į akis, ausis) ir ausų lašus, akių lašus – 2,94 proc. (n=2) (p=2,3262; p>0,05). Užsienyje dažniausiai naudojami tabletės – 100,00 proc. (n=7), injekciniai – 85,71 proc. (n=6), kapsulės – 14,29 proc. (n=1), geriamąsias suspensijas – 14,29 proc. (n=1). Negalime teigti, kad duomenys yra statistiškai reikšmingi (p=0,0601; p>0,05) (18 pav.) (priedas Nr. 6).

Dažniausiai skiriami antibakteriniai preparatai veterinarijos gydytojų praktikoje. Lietuvoje populiariausi turintys vieną veikliąją medžiagą – 51,47 proc. (n=35), plataus veikimo spektro – 45,59 proc. (n=31), turinčius dvi veikliąsias medžiagas – 32,35 proc. (n=22), neatsakė į klausimą – 1,47 proc. (n=1) (p=9,8292; p>0,05). Užsienyje populiariausi turintys vieną veikliąją medžiagą – 42,86 proc. (n=3), turinčius dvi veikliąsias medžiagas – 42,86 proc. (n=3), plataus veikimo spektro – 28,57 proc. (n=2). Negalime teigti, kad duomenys yra statistiškai reikšmingi (p=0,8825; p>0,05) (19 pav.).

19 pav. Antibiotikų veikimo spektro pasiskirstymas praktikoje, p>0,05 1.13 34.83 24.72 39.32 25 37.5 37.5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Neatsakė į klausimą

Plataus veikimo spektro Turinčius dvi veikliąsias medžiagas Turinčius vieną veikliąją medžiagą

Procentai

Užsienis Lietuva

40 Antibiogramos atlikimo dažnumas prieš skiriant antibiotikus gyvūnui. Lietuvos gydytojai nurodė tokius atsakymus: retai – 52,94 proc. (n=36), dažnai – 38,24 proc. (n=26), taip, visada – 4,41 proc. (n=3), ne, niekada – 4,41 proc. (n=3). Užsienio gydytojai nurodė tokius atsakymus: dažnai – 57,14 proc. (n=4), retai – 42,86 proc. (n=3) (20 pav.).

20 pav. Antibiogramos atlikimas praktikoje

Infekcinėmis ligomis sergančių gyvūnų kompleksinio gydymo dažnumas. Lietuvos gydytojai nurodė tokius atsakymus: taip – 85,29 proc. (n=58), ne visada – 14,71 proc. (n=10). Užsienio gydytojai nurodė tokius atsakymus: taip – 71,43 proc. (n=5), ne visada – 28,57 proc. (n=2) (21 pav.) (priedas Nr. 7).

Kraujo tyrimo dažnumas veterinarijos gydytojų praktikoje. Lietuvos gydytojai nurodė tokius atsakymus: dažnai – 57,35 proc. (n=39), taip, visada – 22,05 proc. (n=15), retai – 20,60 proc. (n=14), duomenys yra statistiškai reikšmingi (p=0,0001; p<0,05). Užsienio gydytojai nurodė tokius atsakymus: dažnai – 42,85 proc. (n=3), retai – 42,85 proc. (n=3), ne, niekada – 14,3 proc. (n=1). Negalime teigti, kad duomenys yra statistiškai reikšmingi (p=0,5647; p>0,05) (22 pav.) (priedas Nr. 8).

Šlapimo tyrimo dažnumas prieš gydymą antibiotikais veterinarijos gydytojų praktikoje. Lietuvos gydytojai nurodė tokius atsakymus: dažnai – 41,18 proc. (n=28), retai – 33,83 proc. (n=23) taip, jei yra gilimybė – visada – 22,05 proc. (n=15), ne, niekada – 2,94 proc. (n=2) (p=4,6723; p>0,05). Užsienio gydytojai nurodė tokius atsakymus: retai – 71,42 proc. (n=5), dažnai – 14,29 proc. (n=1), ne, niekada – 14,29 proc. (n=1). Negalime teigti, kad duomenys yra statistiškai reikšmingi (p=0,1017; p>0,05) (23 pav.) (priedas Nr. 9).

4.41 38.24 52.94 4.41 57.14 42.86 0 10 20 30 40 50 60

Taip, visada Dažnai Retai Ne, niekada

P ro centa i Lietuva Užsienis

41 Antibiotikų naudojimo dažnumas profilaktiškai po operacijos. Lietuvos gydytojai nurodė tokius atsakymus: taip, visada – 63,24 proc. (n=43), dažnai – 14,70 proc. (n=10), retai – 13,24 proc. (n=9), ne, niekada – 7,35 proc. (n=5), neatsakė į klausimą – 1,47 proc. (n=1) (p=0,6232; p>0,05). Užsienio gydytojai nurodė tokius atsakymus: retai – 42,85 proc. (n=3), taip, visada – 28,57 proc. (n=2), dažnai – 14,29 proc. (n=1), ne, niekada – 14,29 proc. (n=1). Negalime teigti, kad duomenys yra statistiškai reikšmingi (p=1,7378; p>0,05) (24 pav.).

24 pav. Antibiotikų naudojimo pasiskirstymas po operacijos praktikoje, p>0,05

Antibiotikų šalutinio poveikio dažnumas veterinarijos gydytojų praktikoje. Lietuvos gydytojai nurodė tokius atsakymus: retai – 86,76 proc. (n=59), ne, niekada – 10,3 proc. (n=7), dažnai – 2,94 proc. (n=2) (p=8,1321; p>0,05). Užsienio gydytojai nurodė tokius atsakymus: retai – 71,43 proc. (n=5), ne, niekada – 28,57 proc. (n=2). Negalime teigti, kad duomenys yra statistiškai reikšmingi (p=0,2568; p>0,05) (25 pav.) (priedas Nr. 10).

Antibiotikų naudojimas informaciniame lapelyje nurodytomis dozėmis. Lietuvos gydytojai nurodė tokius atsakymus: taip, naudoju nurodytomis dozėmis – 54,41 proc. (n=37), vadovaujuosi kitais šaltiniais – 45,59 proc. (n=31) (p=0,4668; p>0,05). Užsienio gydytojai nurodė tokius atsakymus: taip, naudoju nurodytomis dozėmis – 85,71 proc. (n=6), vadovaujuosi kitais šaltiniais – 14,29 proc. (n=1). Negalime teigti, kad duomenys yra statistiškai reikšmingi (p=0,0587; p>0,05) (26 pav.) (priedas Nr. 11).

63.24 14.7 _13.24 7.35 1.47 28.57 14.29 42.85 14.29 0 10 20 30 40 50 60 70

Taip, visada Dažnai Retai Ne, niekada Neatsakė į klausimą P ro centa i Lietuva Užsienis