Tiriamųjų amžiaus grupės 52,4
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Panašių tyrimų Lietuvoje rasti nepavyko. Įvairių šalių mokslininkų tyrimuose tik uţsimenama apie kineziterapijos ir reabilitacijos priemonių poveikį optimaliai atkurti paciento fiziologinį, psichologinį, socialinį bei profesinį statusą.
Apţvelgus ir išanalizavus Lietuvos bei uţsienio mokslinę literatūrą bei straipsnius, išsiaiškinau pagrindinius onkologinės reabilitacijos principus, kuriais remiantis, reabilitacija susirgus onkologine liga prasideda tuo momentu, kai gydytojai nustato diagnozę ir tęsiasi visą gydymo laikotarpį, pacientei suteikiama visa informacija apie reabilitacijos priemones. Reabilitacija yra taikoma individuali, jos efektyvumas yra nuolat vertinamas. Reabilitacija atliekama etapais ir nepertraukiamai - ligoninė, poliklinika, sanatorija. Ankstyvuoju reabilitacijos etapu yra svarbu išvengti pooperacinių komplikacijų, antrajame reabilitacijos etape labai svarbus yra visos reabilitacija komandos darbas. Šie teiginiai plačiai aptarinėjami K. Kiek ir P. Kopp darbuose. Šie skandinavų autoriai palčiai aptaria komandinio darbo efektyvumą antrajame reabilitacijos etape.
Nagrinėjant kineziterapijos efektyvumą peties sąnario judesių amplitudės teigiamai dinamikai, tyrimo rezultatai parodė, kad fiziniai pratimai abiejose tiriamųjų grupėse pagerino peties sąnario amplitudės atsistatymą. Pacientėms, kurioms limfmazgiai nešalinti, ţasto lenkimas, teisimas ir atitraukimas po reabilitacinio gydymo antrajame etape, neatsistatė iki normos ribos.
Nustatant ryšį tarp peties sąnario judesių amplitudės atsistatymo ir rankos ar plaštakos patinimo, tyrimo rezultatai parodė, kad ţasto atitraukimas, tiesimas ir lenkimas abiejose grupėse, geriau atsistatinėjo toms, kurioms nebuvo stebimas rankos ar plaštakos patinimas, nei toms, kurioms patinimas buvo.
Tyrimo metu, stebėta ar peties sąnario judesių amplitudės dinamikos gerėjimui įtakos turėjo skausmas nesveikos krūties srityje abiejose grupėse. Skaičiavimai parodė, kad pacientėms
abiejose grupėse, kurios jautė skausmą nesveikos krūties srityje, peties sąnario judesių amplitudė po reabilitacijos atsistatė geriau nei nejautusioms jokio skausmo nesveikos krūties srityje.
Vertinant antrojo reabilitacijos etapo efektyvumą, rėmėmės abiejose grupėse subjektyviai pačių moterų įvertinta bendra sveikatos būkle ir gyvenimo kokybe prieš ir po reabilitacijos. Įdomu buvo išsiaiškinti ar egzistuoja statistinė priklausomybė tarp gyvenimo kokybės įvertinimo ir krūties pašalinimo abiejose grupėse.
Skaičiavimai parodė, kad subjektyviai įvertinta pacienčių abiejose grupėse, bendra sveikatos būklė po reabilitacijos, pagerėjo.
Skaičiavimai rodo, kad moterys su pašalintais limfmazgiais tiek prieš reabilitaciją, tiek po jos, bendrą gyvenimo kokybę kaip gerą, vertina ţymiai daţniau nei moterys su nešalintais limfmazgiais.
Atlikus skaičiavimus galima teikti, kad prieš reabilitaciją gyvenimo kokybę prasčiausiai apibūdino pacientės, kurioms visiškai pašalinta krūtis.
IŠVADOS
1. Pacientėms, kurioms limfmazgiai nešalinti, peties sąnario judesių amplitudė atsistato geriau nei pacientėms, kurioms limfmazgiai pašalinti (p<0,05). Abiejose tiriamųjų grupėse po reabilitacijos, nustatytas teigiamas ţasto lenkimo, tiesimo, atitraukimo amplitudės pagerėjimas (p<0,05), tačiau pacientėms, kurioms limfmazgiai nešalinti, ţasto atitraukime statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (p>0,05).
2. Nors statistiškai patikimo skirtumo nėra (p>0,05), tačiau stebima tendencija, kad pacienėms, kurioms šalinti limfmazgiai, ţasto atitraukimas, tiesimas, lenkimas geriau atsistato toms, kurios neturėjo jokio rankos ar plaštakos patinimo, nei toms, kurios patinimą turėjo.
3. Abiejose tiriamųjų grupėse, kurios jautė skausmą nesveikos krūties srityje, peties sąnario judesių amplitudė po reabilitacijos atsistatė geriau nei nejautusioms jokio skausmo nesveikos krūties srityje. Pacientės, kurioms limfmazgiai buvo nešalinti ir kurios jautė skausmą nesveikos krūties srityje, ţasto tiesimas po reabilitacijos statistiškai teigiamai pagerėjo (p<0,05) nei toms, kurių limfmazgiai nešalinti, tačiau skausmo nejautė nesveikos krūties srityje. Ši tendencija stebima ţasto atitraukime bei lenkime (p<0,05). 4. Skaičiavimai parodė (p<0,05), kad subjektyviai įvertinta pacienčių abiejose grupėse,
bendra sveikatos būklė po reabilitacijos, pagerėjo. Pacientės su pašalintais limfmazgiais prieš ir po reabilitacijos (p<0,05), bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę vertina geriau nei pacientės su nešalintais limfmazgiais.
LITERATŪRA
1. Jardines L, Haffty BG, Doroshow J H. Stages 0 and I breast cancer. In: Pazdur R, Coia LR, Hoskins WJ, Wagman LD, eds. Cancer management: A Multidisciplinary approach. Oncology 2002; 173-77.
2. Clough KB, Kroll SS, Audretsch W. An aproach of the repair of partial mastectomy dafects. Plast Reconstr Surg 1999; 104:409-20.
3. Al-Ghazal SK, Fallowfield L, Blamey RW. Comparison of psychological aspects and patient satisfaction following breast conserving surgery, simple mastectomy and breast reconstruction. Eur J Cancer 2000; 36:1938-43.
4. Nissen MJ, Swenson KK, Ritz LJ et al. Quality of life after breast carcinoma surgery: a comparison of three surical procedures. Cancer 2001; 91:1238-46.
5. Van der Steene J, Soete G, Storme G. Adjuvant radiotherapy for breast cancer significantly improves overall survival: the missing link. Radiother Oncol 2000; 55:263-72.
6. Silva OE, Zurrida S. Breast Cancer: a practical quide, 2nd.ed. Elsevier Science 2000. 7. Voogd AC, Nielsen M, Peterse JL et al. Diferences in risk factors for local and distant
recurrence after breast-conserving therapy or mastectomy for stage I and II breast cancer: Pooled results of two large European randomized trials. J Clin Oncol 2001; 19:1688-97. 8. Brennan MJ, Miller LT. Overview of treatment options and review of the current role and
use of compression garments, intermittent pumps and exercise in the management of lymphedema. Cancer 1998: 83: 2821-7.
9. Albain KS,Green SJ, Ravidin P et al. Adjuvant chemohormonal therapy for primary breast cancer should be sequential instead of concurrent: results from intergroup 0100 (SWOG-8814) ( abstr) Proc Am Soc Clin Oncol 2002; 21:37a.
10. Henderson I. Endocrine therapy, chemotherapy or both as adjuvant systemic treatment of patients with early breast cancer. In: Perry MC ed. Am Soc Clin Oncol 2001;20:53-58. 11. Ganz PA. Menopause and breast cancer: symptoms, late effects and their management.
Semin Oncol 2001; 28(3):274-83.
13. Anderson L, Hojris I, Erlanasen M, Anderson J. Treatment of breast cancer – related lymphedema with or without manual lymphatic drainage: a randomized study. Acta Oncol 2000; 39: 399-405;
14. Juodţbalienė E. Jaunų moterų krūties vėţio gydymo ypatumai ir retesnės klinikinės būklės. Biomedicina 2002;2:40-6.
15. Juodţbalienė E. Metastazių ir osteoporotinių kaulų paţeidimų diferencinės diagnostikos problemos. Teoriniai ir praktiniai piktybinių navikų konservatyviosios terapijos aspektai ( kongreso mokslo darbai). Palanga, 1999; 53.
16. Hussmann MJW, Franzeck UK. Pathophysiology of secondary lymphedema. Phlebolymphology 1999; 23:16-22.
17. Bender CM, Paraska KK, Sereika SM, Ryan CM, Berga SL. Cognitive function and reproductive hormones in adjuvant therapy for breast cancer: a critical review. J Pain Sympt Man 2001; 21(5):407-24.
18. Bentzen SM, Dische S. Morbidity related to axillary irradiation in the treatment of breast cancer. Acta Oncol 2000; 39(3):337-47.
19. McInnes JA, Knobf MT. Weight gain and quality of life in women treated with adjuvant chemotherapy for early-stage breast cancer. Oncol Nurs Forum 2001; 28(4):675-84. 20. Leduc O, Leduc A, Bourgeois P, Belgrado JP. The physical treatment of upper limb
edema. Cancer 1998; 83: 2835 – 2839.
21. Fiaschi E, Francesconi G, Fiumicelli S, Nicolini , Camici M. Manual lymphatic drainage for chronic postmastectomy lymphedema. Panminerva Med 1998; 40: 48-52.
22. Brennan MJ, Miller LT. Overview of treatment options and review of the current role and use of compression garments, intermittent pumps and exercise in the management of lymphedema. Cancer 1998: 83: 2821-7.
23. Megens A, Harris SR. Physical therapist management of lymphedema following treatment for breast cancer: a critical review of its effectiveness. Physis Therapy 1998; 78:1302-11.
24. Loudon L, Petrek J. Lymphedema in women treated for breast cancer. Cancer practice. 2000; 68: 1065 – 4704.
25. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 307 Dėl LR Vyriausybės 2006 m. veiklos ataskaitos
26. Juozaitytė E. Krūties vėţys. Vaistų ţinios, 2004.
27. Juozaitytė E., Inčiūra A., Norkus D. Piktybinių navikų spindulinė terapija. Vilnius: Vaistų ţinios, 2003.
28. Griciūtė L., Uleckienė S., Didţiapetrienė J. Vėţio profilaktikos pagrindai. Rekomendacijos bendrosios praktikos gydytojams. Vilnius: LR kovos su vėţio liga draugija, 2001.
29. Aleknavičienė E., Valuckas K., Aleknavičius E. Onkologijos pagrindai šeimos gydytojams. Vilnius: 2006.
30. Onkologinių ligonių reabilitacija. II simpoziumo medţiaga. 1997.11.27-28. Vilnius – Šventoji: 1997.
31. Gorinienė G., Gorinaitė A. Fizioterapija ir kurortiniai veiksniai. Kaunas: LKKA, 2006. 32. Sveikatos enciklopedija. Vilnius: Vaistų ţinios, 2003.
33. Didţiapetrienė J., Uleckienė S., Griciūtė L. L. ir kt. Antioksidantai onkologijoje. Nauda ir vartojimo rizika. Monografija. Vilnius: 2004.
34. Juodţbalienė E.B. Piktybinių navikų chemoterapija. KMUK, KMU, Onkologijos klinika: 2005.
35. Rotumskis R., Streckytė G., Griciūtė L. Fotosensibilizuota navikų terapija: pirminiai vyksmai. Lietuvos mokslas: 2002.
36. Monsevičiūtė – Erlingienė E. Vėţio profilaktikos problemos. Monografija. Lietuvos mokslas, Lietuvos Onkologijos centras: 2001.
37. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai. Mokymo priemonė. VU, Onkologijos institutas: 2004.
PRIEDAS
1 priedas.
KRŪTŲ SAVITYROS METODIKA:
Savityrą rekomenduojama atlikti kiekvieną mėnesį. Reguliarumas atliekant šią apţiūrą yra labai svarbus, kad tinkamai paţinti normalią krūties audinio tekstūrą. Nėštumas, artėjančios menstruacijos ir priešmenopauziniai hormonų pakitimai paverčia krūtų audinį jautresniu ar labiau gumbuotu nei įprasta. Ne kiekvienas gumbelis yra vėţinis (ţinotina, kad 4 iš 5 gumbelių yra gėrybiniai), tačiau kiekvieną kartą, aptikus ką nors įtartino, būtina apsilankyti pas gydytoją. Geriausias laikas atlikti krūtų apţiūrą 2-3 dienos po menstruacijų.