Išanalizavus gauto tyrimo rezultatus, pagal demografinius duomenis, didţiąją dalį respondentų sudarė moterys- 71,46%, o vyrai sudarė 39,20%. Tokie rezultatai patvirtino, kad RA daţniau serga moterys, nes daugumoje mokslinių tyrimų buvo minėta, kad sergamumas RA moterų tarpe yra kur kas daţnesnis. [21] Pagal amţių didţiausią grupę sudarė 40-59 metų pacientai (55,15%), pagal literatūros duomenis [38] RA yra paţeidţiami įvairaus darbingo amţiaus ţmonės. Daugumą pacientų sudarė tie, kurie turi auštesnyjį (31,65%) išsilavinimą, iš visų apklaustųjų, taip pat dauguma gavo vidutines pajamas (40,29%), o vartojamiems vaistiniams preparatam įsigyti didţioji dauguma (61,63%) išleido daugiau nei 100 eurų. Pagal ligos trukmę vyravo pacientai, kurie šia liga sirgo nuo penkerių iki dešimties metų (56,35%).
Ligos būklė ir vartojami vaistiniai preparatai. Remiantis gautais tyrimo rezultatais daugiau nei pusė (51,56%) pacientų neţino ir neturi informcijos apie šeimoje esančius asmenis sergančius RA, pagal nagrinėtos literatūros duomenis reumatoidinis artritas pasitaiko kai kuriose šeimose, o sergančiųjų pirmos eilės giminaičiams rizika susirgti yra 1,5 karto didesnė nei benroje populiacijoje, šį genetinį polynkį lemia ir ryšys su HLA-DR4 aleliu nors kai kuriose moksliniuose straipsniuose jis siejamas labiau su ligos paplitimu. [13] Didţiausia dalis pacientų nurodė, kad skausmo malšinimui ir uţdegimo slopinimui naudoja diklofenaką (77,94%) ir nimesulidą (77,94%), jie pasiskirstė tolygiai. Lyginant su nagrinėta literatura nimesulidas nėra pirmo pasirinkimo vaistas skausmui ir uţdegimui slopinti, sergantiems RA, dėl vartojimo trukmės, nes jį galima vartoti ilgiausiai 15 dienų, o nepageidaujamam poveikiui sumaţinti reikia vartoti maţiausią veiksmingą vaistinio preparato doze ir trumpiausią laiką. [15] Tyrimo rezultatai parodė, jog pacientai nebuvo drausmingi ir vaistinius preparatus skausmui ir uţdegimui slopinti vartojo nedrausmingai: viršijo daugumos preparatų leistinas paros dozes, vartojo kelis NVNU vienu metu. NVNU plačiai vartojami, tačiau reikia atminti, jog jie yra pakankamai toksiški. JAV 1997 metais nuo susijusių su NVNU šalutinių reiškinių mirė 16500 ţmonių. Komplikacijas nuo NVNU lemiantys veiksniai yra šie: vyresnis amţius, buvusios peptinės opos, kartu vartojami gliukokortikoidai arba kiti NVNU, trombocitopenija ar trombocitų disfunkcija, širdies funkcijos nepakankamumas, kepenų cirozė arba inkstų nepakankamumas.[13] Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis paaiškejo, jog didţioji dauguma pacientų naudoja vieną metotreksatą arba metotreksato derinius su kitais vaistiniais preparatais, maţiausia dalis apklaustųjų nurodė vartojantys ciklosfosfamidą, o biologinę terapiją naudoją maţiau nei ketvirtadalis pacientų.Remiantis literatūra, jei teigiamo poveikio nuo pakankamų lėtai veikiančio vaisto dozių nėra, monoterapiją yra keičiama kombinuotu gydymu, vienu
68
metu derinanama keletas medikamentų,tačiau toks gydymas yra parenkamas tik patyrusio reumatologo. Populiariausiose tokio gydymo schemose derinamas metotreksatas su ciklosporinu, arba metotreksatas su hidroksichlorochinu arba sulfasalazinu.[36] Tuo tarpu JAV 2002-2012 vykdyta vartojimo preparatų analizė, pagal gautus duomenis daugiau nei 55% pacientų, sergančių RA buvo gydomi biologine terapija, tai sudarė didţiąją daugumą, 28 % vartojo metotreksatą arba metotreksato ir kitų vaistinių preparatų derinius, kiti 17% vartojo kitus LMV. [62] Lietuvoje biologinę terapiją ligonių kasos kompensuoja tik daliai pacientų, kuriems reikalingas toks gydymas. Remiantis apklaustųjų duomenimis, nustatyta kad 16,79 % pacientų RA gydymui vartojamus preparatus, vartoja netaisyklingai, nes vaistinius preparatus vartoja per retai: vieną kartą per metus (ar rečiau) ir vieną kartą per savaitę. Remiantis išnagrinėtos literatūros duomenimis, metotreksato rečiausia vartojimo trukmė yra vieną kartą per savaitę ar rečiau, leflunomido- vieną kartą per parą, prednizolono ir metilprednizolono- bent vieną kartą per parą ar rečiau. [36]
Vaistinių preparatų sukelti nepageidaujami poveikiai. Analizuojant gautus tyrimo duomenis, buvo nustatyta, kad daţniausiai pacientai, vartojantys preparatus RA skausmo ir uţdegimo maţinimui, patyrė virškinimo trakto sutrikimus (56,59%) tokius kaip, viduriavimas, vidurių uţkietėjimas, pilvo pūtimas, gastritas, pykinimas, pilvo skausmas. Analizuojant patiriamus nepageidaujamus poveikius paaiškėjo, jog tarp daţnai nurodytų nepageidaujamų poveikių pacientai nurodė : kraujagyslių sutrikimus (51,08%) tokius kaip, kraujospūdţio padidėjimas, kraujospūdţio sumaţėjimas ir psichikos sutrikimus (26,86%) :sumišimas, nervingumas, nemiga, haliucinacijos. Remiantis pacientų pasiskirstymu pagal nepageidaujamus poveikius, vartojant preparatus RA gydymui, didţioji dauguma nurodė taipogi virškinimo trakto sutrikimus (72,66%), kraujagyslių sutrikimus (56,59%) ir nervų sistemos sutrikimus (56,12%), tokius kaip: galvos svaigimas, mieguistumas, galvos skausmas. Remiantis moksliniais straipsniais nepageidaujami poveikiai yra siejami su sąveika su kitais vaistiniais preparatais, dozių nekoregavimu, remiantis pacientų kreatinino klirensu, atliekamų tyrimų gydymo eigoje daţnumu, netiksliu vartojimo metodu, kontraindikacijų , specialių atsargumo ir saugumo priemonių nesilaikymu, ir vaistinių preparatų perdozavimu.[27]
Vaistinių preparatų prieinamumas. Gauti tyrimo rezultatai atkleidė, jog daugiau nei ketvirtadaliui pacientų (25,18%) vaistiniai preparatai RA skausmo ir uţdegimo maţinimui nėra kompensuojami. Remiantis VVKT duomenimis nekompensuojami iš PSDF biudţeto lėšų yra šie vaistiniai preparatai: ketoprofenas, naproksenas ir nimesulidas, o visi kiti RA skausmo ir uţdegimo maţinimui yra kompensuojami, o RA gydymui nėra komensuojami iš PSDF biudţeto lėšų : infliksimabas, etanerceptas, ciklosporinas ir leflunomidas. 87,29% pacientų vartojami vaistiniai preparatai yra komepensuojami, o
69 12,71% respondentų nurodė, kad vartojami vaistiniai preparatai RA gydymui nėra jiems kompensuojami. 23.05% pacientams biologinė terapija nėra kompensuojama, o 61,33% trūksta informacijos apie šios terapijos galimybę arba nebuvo gydytojo informuoti ar jiems nebuvo paskirtas toks gydymo metodas. Lietuvoje ši terapija yra taikoma kaip rezervinė reumatoidinio artrito gydymo priemonė.
Pacientų poţiūris ir ţinios apie ligos gydymą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 62,59% mano, kad jiems šiuo metu taikomas gydymas nėra pats geriausias ir jie galėtų gauti geresnį gydymą. Didelė problema iškyla, jog išanalizavus duomenis paaiškėjo, jog pacientams trūksta informacijos apie jų vartojamus vaistinius preparatus, nes net 92,57% nurodė, kad informacijos trūksta, o savo ţinias didţioji dauguma (61,39% ir 28,06%) vertina kaip nepakankamas ar net blogas.
Vaistų vartojimo drausmingumas ir ligos kontrolė. Gauti tyrimo rezultatai atkleidė, jog 67,15% pacientams nebuvo taikomas gydymo koregavimas nesulaukus ligos pagerėjimo, o tuo tarpu gydymo metodas buvo koreguojamas 32,85% pacientų. Remiantis išnagrinėtos literatūros duomenimis, gydymas koreguojamas atsiţvelgiant į gydymo efektyvumo vertinimo laiką, kuris kiekvienam preparatui yra skirtingas: hidroksichlorochinui (6 mėn.), sulfasalazinui (3 mėn.), metotreksatui (3 mėn.), leflunomidui (3 mėn.), ciklosporinui (3–4 mėn.), azatioprinui (1 mėn.), ciklofosfamidui (1 mėn.), infliksimabui (8–12 sav.), etanerceptui (8–12 sav.). Pacientų dauguma, kuriems gydymo metodas buvo koreguotas, nesulaukus ligos pagerėjimo nurodė, jog pacientų buvo sumaţinta paros dozė (63,50%), o 19,71% pacientams buvo pritaikytos kitos modifikacijos, kurių tarpe buvo nurodyta: pakeista vaisto forma ar paskirtas kitas vaistinis preparatas. Remiantis literatūra pasibaigus gydymo efektyvumo vertinimo laikotarpiui (individualus kiekvienam vaistui), nepasiekus pakankamo efekto didinama vaisto dozė arba papildomai paskiriamas antras (vėliau ir trečias ) LMV arba neefektyvus preparatas keičiamas į kitą LMV.[36]
Iš gautų duomenų paaiškėjo, jog 78,99% pacientų nutraukia ligos gydymą prieš tai neįspėjus savo gydytojo, toks gydymo nutraukimas daţniausiai sukelia ligos pasunkėjimą ir negalima nustatyti ar prieš tai paskirtas vaistinis preparatas buvo veiksmingas ligos gydyme. Apklaustųjų dauguma (63,25%) nurodė, kaip vieną iš pagrindinių prieţasčių kodėl gydymas buvo nutrauktas- dėl pasireiškusio nepageidaujamo poveikio, galime daryti prielaidą, kad tiek gydytojas prieš paskirdamas vaistinį preparatą neįspėjo apie galimus nepageidaujamus poveikius, o farmacijos specialistas išduodamas juos neinformavo paciento, kad pastebėjus nepageidaujamą poveikį būtina informuoti savo gydytoją.
Apibendrinus duomenis pacientų, pagal atliktus tyrimus prieš pradedant gydymą paaiškėjo, jog jog beveik pusei (44,49%) pacientų prieš pradedant gydymą buvo atlikti kraujo tyrimai, o beveik ketvirtadaliui (16,54%) jokie tyrimai nebuvo atliekami prieš pradedant ligos gydymą. Remiantis,
70 RA diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų, metodika, nurodytomis patogenezinio gydymo efektyvumo ir toksiškumo stebėsenos rekomendacijomis, pacientams prieš pradedant vartoti vaistinius preparatus RA gydymui, jiems turi būti atliekami tyrimai, atsiţvelgiant į paskiriamą vaistinį preparatą. Skyriamiems vartoti hidroksichlorochiną, prieš pradedant gydymą: okulisto konsultacija, akių dugno tyrimas, akipločio tyrimas, BKT. Sulfasalaziną - BKT, šlapimo tyrimas, kreatininas, alanininė transaminazė (ALT), asparagininė transaminazė (AST). Metotreksatą- BKT, šlapimo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenograma, AST, ALT, kreatininas, hepatitų B ir C ţymenys rizikos grupės ligoniams. Leflunomidą- hepatitų B ir C ţymenys rizikos grupės ligoniams, BKT, šlapimo tyrimas, ALT, AST, kreatininas. Azatiopriną- BKT su trombocitais, šlapimo tyrimas, AST ir ALT, kreatininas. Ciklofosfamidą-BKT su trombocitais, šlapimo tyrimas, AST ir ALT, kreatininas. Infliksimabą (vartojamas kartu su MTX arba azatioprinu)- BKT, ALT, AST, bilirubinas, šlapimo tyrimas, kreatininas, ANA, anti-DNR, antikūnai prieš kardiolipiną, hepatitų B ir C ţymenys rizikos grupės ligoniams, krūtinės ląstos rentgenograma, skreplių tyrimas dėl tuberkuliozės mikobakterijų (KB). Etanerceptą- BKT, ALT, AST, bilirubinas, šlapimo tyrimas, kreatininas, ANA, anti-DNR, antikūnai prieš kardiolipiną, krūtinės ląstos rentgenograma, skreplių tyrimas dėl KB.
Apibendrinus duomenis pacientų pagal atliekamus tyrimus gydymo metu paaiškėjo, jog didţiajai daliai (52,04%) pacientų gydymo eigoje jokie tyrimai nėra atliekami, 16,07% pacientų tyrimai atliekami bent kartą per mėnesį. Remiantis, RA diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų, metodika, nurodytomis patogenezinio gydymo efektyvumo ir toksiškumo stebėsenos rekomendacijomis, pacientams gydymo eigoje atliekami tyrimai vartojamiems hidroksichlorochiną: regėjimo aštrumas, akių dugnas, akiplotis – kas 6–12 mėn. BKT kas 3 mėn. Sulfasalaziną- BKT, šlapimo tyrimas kas 2–4 sav. pirmus 3 mėn., po to kas 3mėn., AST, ALT, kreatininas – kas 3mėn. Metotreksatą- BKT su trombocitais, šlapimo tyrimas, AST, AST, kreatininas – kas 4 sav. pirmuosius 6 gydymo mėn., vėliau – kas 1–2 mėn. Leflunomidą- BKT, šlapimo tyrimas, ALT, AST, kreatininas – kas 4 sav. per pirmuosius 6 gydymo mėn.,vėliau – kas 1– 2 mėn. Ciklosporiną- šlapimo tyrimas, kreatininas kas 2 sav. pirmuosius 3 mėn.,po to kas mėn., kalis, šlapimo rūgštis, BKT su trombocitais, AST, ALT – kas 3 mėn., AKS stebėsena. Azatiopriną- BKT su trombocitais, šlapimo tyrimas pirmus 3 mėn kas 1–2 sav., po to kas 1–2 mėn. AST, ALT, kreatininas – kas 2 mėn. Ciklofosfamidą- BKT su trombocitais kas 1–2 av. pirmus 3 mėn, po to kas 1–2 mėn. AST, ALT, kreatininas– kas 2 mėn., šlapimo tyrimas kas 6–12mėn. Infliksimabą - (vartojamas kartu su MTX arba azatioprinu) 1–2 dienos prieš infuziją –BKT, ALT, AST, bilirubinas, šlapimo tyrimas, kreatininas., kas 3 mėn. – ANA, anti-DNR, antikūnai prieš kardiolipiną, kas 12 mėn. – krūtinės ląstos rentgenograma,
71 skreplių tyrimai dėl KB. Etanerceptą- kas 3 mėn – BKT, ALT, AST, bilirubinas, šlapimo tyrimas, kreatininas, ANA, anti-DNR, antikūnai prieš kardiolipiną, kas 12 mėn. – krūtinės ląstos rentgenograma, skreplių tyrimai dėl KB.
Analizuojant gautus tyrimo duomenis paaiškėjo, jog 71,94% serga ir kitomis lėtinėmis ligomis neskaitant RA. Didţioji dauguma (44,67%) serga cukriniu diabetu, ne ką maţesnė apklaustųjų dalis serga arterine hipertenzija (38%), o 29,67% serga skrandţio ar dvylikapirštės ţarnos opalige. Remiantis išnagrinėta literatūra, kitos lėtinės ligos gali įtakoti vartojamų RA gydymui vaistinių preparatų efektyvumui ir saugumui, o tyrimai tiek paskiriant, tiek gydymoje eigoje turi būti atliekami daţniau nei pacientams, kurie neserga kitomis lėtinėmis ligomis.[13] Susisteminus duomenis paaiškėjo, jog didţiausia dalis apklaustųjų vartoja antacidinius vaistus (55,67%), beveik ketvirtadalis nurodė vartojantys: antitrombozinius preparatus (39,33%), širdies darbą ir kraujospūdį veikiančius (38%), protono siurblio inhibitorius (37%), daugiau nei ketvirtadalis nurodė, jog vartoja vaistus diabetui gydyti (44,67%). Remiantis išnagrinėtos literatūros duomenimis, vaistų tarpusavio sąveika gali padidinti sukeliamą hepatotoksinį poveikį, tam tikrais atvejais gali maţinti vaistinio preparato inkstų klirensą, todėl gali padidėti jo koncentracija serume ir tuo pat metu gali pasireikšti hematologinis toksinis poveikis ir toksinis poveikis skrandţiui ir ţarnynui. Tai pogi, vaistiniai preparatai, pasiţymintys dideliu jungimusi prie plazmos baltymų vartojant kartu, gali padinti toksinį vaistinių preparatų poveikį, gali padaugėti ir nepageidaujamų reiškinių daţnis,o juos nustatyti dėl vaistų tarpusavio sąveikos galima tik tais atvejais, kai atliekami keli tyrimai. [5, 23, 27,40,61]
Apibendrinus duomenis pacientų, apie tai iš kur pacientai gauną informaciją apie vartojamus vaistinius preparatus bei jų sukeliamą nepageidaujamą poveikį paaiškėjo, jog beveik ketvirtadalis pacientų informacijos ieško internete (37,41%), 26,86% nurodė, kad rūpimą informaciją gauną iš farmacijos specialisto, 17,99% iš šeimos gydytojo,o tik 7,67% nurodė, kad ši informacija yra gaunama iš gydytojas reumatologo. Remiantis darbe nagrinėta literatūra, turi būti atliekamos planinės konsultacijos su šiuo specialistu, o esant aktyviai ligai, reumatologas vertina proceso aktyvumą ir eigą ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius.[35] Tai gi, galime daryti prielaidą, jog pacientai su gydytoju reumatologu susitinka retai, dėl laiko stokos nėra pateikiama visa rūpima informacija arba ji pateikiama pacientams nesuprantamai, dėl tokių prieţasčių jie rūpimos informacijos ieško nepatikimuose šaltiniuose, tokiuose kaip internetas. Farmacijos specialistas apie vartojamus vaistinius preparatus ir jų sukeliamą nepageidaujamą poveikį informacijos gali pateikti nepakankamai, nes jis kaip ir šeimos gydytojas nėra pirmasis, kuris turėtų teikti informaciją apie RA gydymui vartojamus vaistinius preparatus dėl
72 kompetencijos stokos, tiek šeimos gydytojas, tiek farmacijos specialistas turi nukreipti pacientą ir informuoti apie konsultacijų svarbą su gydytoju reumatologu.
Išanalizavus gautus duomenis apie tai kokias kitas nemedikamentines priemones yra taikomos RA gydymui parodė, jog 56,35% pacientų jokių nemedikamentinių priemonių netaiko. Remiantis literatūra, labai didelę itaką RA ligos progresavimui turi tinkamas reţimas, tausojantis paţeistus sąnarius, o specialios mankštos pagalba ( tik 4,80% pacientų tyrime nurodė taikantys šį metodą) padedama išsaugoti sąnarių judrumą, jų stabilumą, ji padeda išlaikyti ir raumenų judrumą, o taip sumaţinama apkrova sąnariams. Fizioterapinės procedūros (9,83% pacientų tyrime nurodė taikantys šį metodą) gali padėti sumaţinti skausmą ir uţdegimą. [53]
73