Atlikus išmatų kaprologinius tyrimus ekspres testais, nustatyta, kad veršelių viduriavimą sukėlė ne virusai, bakterijos ar pirmuonys. Ekspres testų pagalba nenustatyta, nei vieno iš mikroorganizmų (žiūrėti 3 pav.).
Literatūros duomenimis dažniausiai nustatomi sukelėjai ūkiuose yra – Rotavirus, Coronavirus, E.
Coli (K55), Sallmonella, Clostridium perfringens ir Cryptosporidium parvum. Atsižvelgiant į tai, kad
viduriavimą sukėlė ne mikroorganizmai, reikia atkreipti dėmesį į: suduodamas krekenas, mitybą, pašaro struktūrą, pieno, vandens kokybę ir temperatūrą, veršelių laikymo sąlygas. Bet kuris iš šių veiksnių ar jų visuma galėjo sukelti ligą (1).
Veršeliai buvo gydyti: GENTA 10% inj. tirp. (veiklioji medžiaga – gentamicino sulfatas) 100mg/ml -5ml s/c, 1xd. 5d. iš eilės, Natrium chloride 0,9% 1000ml – 250ml i/v, PECTOLIT konc. 3kg - 50g 2xd. 7d. iš eilės, skiesti su 1l H2O. Parinktas gydymas įtakojo veršelių kraujo biocheminių ir morfologinių kraujo tyrimų parametrus ir sustabdė veršelių viduriavimą.
Trečiame paveikslėlyje, pateikti duomenys yra surinkti per 2015 metų statistinius duomenis gautus iš X ūkio. Pagal diagramoje matomus rezultatus galime sakyti, kad taikoma gydymo schema – veiksminga, nes išgyja net 96 procentai veršelių per metus laiko.
Pasak R. L. Horst, kalcis yra labai svarbus jauno gyvulio vystymuisi, nes jo 99 proc. koncentruojasi kauliniame ir dantų audinyje. Likusi jo dalis (1 proc.) randamas plazmoje ir kituose organizmo skysčiuose. Ca dalyvauja daugelyje sudėtingų organizmo funkcijų. Jis reikalingas: pulso dažniui reguliuoti, kaulų formavimuisi, normaliam įvairių audinių ir fiziologinių procesų funkcionavimui, raumenų susitraukimui, nervinių signalų perdavimui, kraujo krešėjimui, ląstelių membranų pralaidumui (60).
Esant šio elemento trūkumui organizme, galime įtarti nesubalansuotą mitybą, žarnų absorbcijos sutrikimą, mineralinių medžiagų pašaruose stygių ar per didelis kiekis koncentruotų pašarų (63). Atkreipus dėmesį į 8 pav. pateiktus duomenis matome, jog visiems sergantiems veršeliams trūksta Ca organizme, tiek ligos pradžioje, tiek po gydymo.
Fosforas antras po Ca pagal gausumą mineralas gyvulio organizme. Skelete jo yra 80 proc., o likusi dalis (20 proc.), pasiskirstęs po organizmą. Jis laikomas universaliausiu mineralu, dėl to, kad jis
apima beveik visas medžiagų apykaitos reakcijas organizme (64). Fosforas vaidina svarbų vaidmenį, energijos panaudojime ir perdavime, taip pat gliukoneogenezės riebalų rūgščių transporte, amino rūgščių ir baltymų sintezėje, bei kalio natrio siurblio sintezėje.
Pastebėta, kad gliukolizės apykaita eritrocituose sutrinka, dėl nepakankamo fosforo kiekio. Atrajotojams gali sutrikti dėl fosforo nepakankamumo didžiojo prieskrandžio ir plonojo žarnyno balansas, bei mikrobinių baltymų sintezė. Jei fosforo trūkumas atsiranda, pas daugelį gyvulių, galima įtarti, kad duodama mažai mineralinės kilmės pašarų (63). Atkreipus dėmesį į 8 pav. galime pamatyti, jog tyrimo pradžioje tiek sergantiems tiek sveikiems veršeliams buvo nustatytas Phos trūkumas organizme. Tad galime daryti prielaidą, kad Phos trūkumas išsivystė, dėl nesubalansuotos mitybos ir per mažo kiekio mineralinės kilmės pašarų.
Magnio 60 – 70 proc. yra skelete, o 30 proc., yra mikštuose audiniuose ir organizmo skysčiuose. Magnis reikalingas oksidaciniam fosforilinimui, kad susidarytų ATP, palaiko natrio - kalio jonų siurblio funkciją. Magnis reikalingas raumenų susitraukimams, jų funkcionavimui, atsakingas už baltymų sintezę, kraujo spaudimo sureguliavimą, išlaikyti ląstelių membranų vientisumą, nuo magnio priklauso fosfolipidų kiekis. Dideli kiekiai kalcio, kalio, geležies, ir riebalų mažina magnio absorbciją Esant magnio trūkumui, nusilpsta raumenys, prasiseda nevalingi raumenų trūkčiojimai (65). Atsižvelgus į 9 pav. pateiktus duomenis, matome, kad tiek sergantys tiek sveiki veršeliai neturi Mg trūkumo organizme.
Šlapalas (UREA) Kepenyse suformuojama proteinų katabolizmo metu susidariusi azoto atlieka. Jo padidėjimas kraujyje stebimas: sutrikusios inkstų perfuzijos, šoko atvejais, sumažėjus kraujo tūriui, sergant lėtiniu nefritu, nefroskleroze, tubuline nekroze, glomerulonefritu, esant šlapimo takų obstrukcijai. Laikinas koncentracijos padidėjimas gali atsirasti naudojant daug baltymų turintį pašarą (73,74). Atsižvelgiant į 10 pav. pateiktus UREA duomenis, matome, kad tiek viduriuojančių, tiek neviduriuojančių veršelių orgnizme, tyrimo pražioje UREA koncentracija buvo žemiau normos ribų, tad vėl galime daryti prielaidą, kad UREA trūkumą sukėlė nesubalansuota mityba (per daug baltymų turintis pašaras).
Geležis (Fe) yra gyvybiškai svarbus mikroelementas. Dažniausiai geležies trūksta paršeliams, šunims, trūksta ir arkliams, katėms bei atrajotojams. Jauni gyvūnai turi minimalias geležies atsargas, o pienas, kuriuo šeriami jauni gyvūnai, geležies turi labai nedaug (68). Veršeliams, šeriamiems vien tik pienu, per 2–3 mėnesius išsivysto geležies stokos anemija (69).
Atliekant tyrimą klinikinės apžiūros metu buvo galima apytiksliai nustatyti, kad veršeliai turi geležies trūkumą, iš gleivinių spalvos, bei kapiliarų prisipildymo greičio (KPG). Pagal pateiktus duomenis 11 pav. matome, kad tiek tyrimo pradžioje, tiek po 7 dienų, visiems tyrime dalyvavusiems veršeliams organizme trūksta Fe. Tad galime įtarti, kad geležies trūkumą įtakojo nesubalansuota mityba.
Nežymus albuminų trūkumas matomas, tyrimo pradžioje pas sveikus veršelius (19,22 g/l), dėl to galime įtarti kepenų cirozę, ketozę, kepenų pažeidimą dėl toksinų (71). Tačiau po gydymo 7 dienų, Alb rezultatai pasiekė normos ribas. Tad galime daryti prielaidą, kad kepenys yra be pakitimų. Ir AST morfologiniai kraujo rezultatai patvirtina mūsų pastebėjimus, dėl kepenų funkcijų veiklos.
AST – kepenų rodiklis, jei kraujo biocheminiame tyrime matome jo padidėjimą, galima įtarti kepenų cirozę, metastazinę karcinomą, ar virusinį hepatitą. Esant AST trūkumui kraujyje, galima daryti prielaidą, kad veršelio racijone yra vitamino B6 trūkumas (72). Pateiktuose 8 pav. duomenyse matome, kad nei vienas iš tyrime dalyvavusių veršelių AST pertekliaus ar trūkumo organizme neturi.
WBC – baltosios kraujo ląstelės, tai imuninės sistemos ląstelės, kurios dalyvauja apsaugant organizmą nuo infekcinių ligų. Leukocitų kiekio nuokrypis kraujyje, dažniausiai yra ligos rodiklis. Dažniausiai pas veršelius leukocitų koncentracija yra didesnė, nei pas suaugusius galvijus, leukocitų koncentracija pas veršelius didėja iki 10-ies mėnesių amžiaus, tad pastovus liaukocitų svyravimas pas veršelius iki vienų metų amžiaus laikoma norma (75-77). Pagal 9 pav. pateiktus duomenų rezultatus, matome, kad tyrime dalyvavusių veršelių WBC nesvyruoja ir atitinka normos ribas.