Veršelių gastroenteritų gydymo efektyvumo analizė X ūkyje

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

EGLĖS MOTIEJŪNAITĖS

Veršelių gastroenteritų gydymo efektyvumo analizė X ūkyje

Calf gastroenteritis treatment efficienncy analysis of X farm

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Doc. Dr. Ramūnas Antanaitis

Turinys

1.2.3. Uždegiminis ir infekcinis viduriavimas ... 17

1.3. Organizmo pokyčiai ... 18

1.4. Kraujo rodikliai ... 19

1.4.1. Biocheminiai kraujo rodikliai ... 19

1.4.1.2. Kalcis (Ca) ... 19 1.4.1.3. Fosforas (Phos) ... 19 1.4.1.4. Magnis (Mg) ... 20 1.4.1.5. Geležis (Fe) ... 21 1.4.1.6. Albuminai (Alb) ... 21 1.4.1.7. Aspartataminotrasferazė (AST) ... 22 1.4.1.8. Šlapalas (UREA) ... 22 1.4.1.9. Leukocitai (WBC) ... 23 1.5. Ligos diagnozavimas ... 23

1.5.1. Išmatų paėmimas mikrobiologiniams tyrimams ... 23

1.5.2. Išmatų paėmimas ekspres testais ... 24

1.6. Profilaktika ... 24

1.7. Veršelių viduriavimo gydymas ... 25

2. Darbo metodika ... 28

2.1. Tyrimo laikas, vieta, veršelių laikymo sąlygos ... 28

2.2. Tyrimas ... 28

3. Tyrimų rezultatai ... 34

3.2. Kalcio (Ca) ir fosforo (Phos) koncentracijų vidurkiai veršelių kraujyje ... 34

3.3. Magnio (Mg) koncentracijų vidurkiai veršelių kraujyje ... 35

3.4. Šlapalo (UREA) koncentracijos vidurkis veršelių kraujyje ... 36

3.5. Geležies (Fe) koncentracijos vidurkis veršelių kraujyje ... 37

3.6. Albuminų (Alb) koncentracijos vidurkis veršelių kraujyje ... 38

3.7. Aspartataminotransferazės (AST) kiekio vidurkis veršelių kraujyje ... 39

3.8. Leukocitų (WBC) koncentracijos vidurkis veršelių kraujyje ... 39

4. Rezultatų aptarimas ... 41

5. Išvados ... 44

Santrauka

Darbo tikslas – išanalizuoti veršelių gasrtoenteritų ligų gydymo efektyvumą ūkyje. Tikslui įvykdyti, iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti priežastis, kurios sukelia veršelių gastroenteritų ligas; atlikti sergančių veršelių bendrą klinikinį tyrimą; atlikti kraujo biocheminius bei morfologinius tyrimus; atlikti išmatų tyrimą ekspres testais; išanalizuoti terapines priemones, taikomas veršelių gastroenteritų ligų gydymui.

Tyrime dalyvavo 10 veršelių, 5 iš jų sveiki, kiti likę – sergantys gastroenteritų ligomis. Tiriamiems veršeliams buvo atlikti bendri klinikiniai tyrimai: biocheminiai kraujo tyrimai (kalcio, fosforo, magnio, šlapalo, geležies, aspertataminotransferazės, albuminų), morfologiniai kraujo tyrimai (leukocitų), darytas išmatų tyrimas ekspres testais, kurie identifikuoja: Cryptosporidium, Rotavirus,

Coronavirus, E. coli. Po septynių dienų tyrimai visiems veršeliams buvo pakartoti. Sergantys veršeliai

gastroenteritų ligomis buvo gydyti: GENTA 10% inj. tirp. (veiklioji medžiaga – gentamicino sulfatas) 100mg/ml -5ml s/c, 1xd. 5d. iš eilės, Natrium chloride 0,9% 1000ml – 250ml i/v, PECTOLIT konc. 3kg - 50g 2xd. 7d. iš eilės, skiesti su 1l H2O.

Galima tiriamojo ūkio veršelių gastroenteritų priežastis - per didelis kiekis koncentruotų pašarų, per mažas kiekis mineralinės kilmės pašarų, nesubalansuota mityba. Viduriuojančių veršelių kraujyje nustatytas kalcio, fosforo, geležies, UREA trūkumas. Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad gydymas viduriuojantiems veršeliams buvo efektyvus - pasveiksta 96 proc. veršelių.

Summary

The aim - to analyze the calves gastroenteritis disease treatment efficiency on the farm. The objective to fulfill such tasks were to analyze the reasons that cause gastroenteritis diseases of calves; perform with calves, the overall clinical trial; a blood biochemical and morphological studies, carried out a study express stool tests, analyze therapeutic measures for the calves gastroenteritis diseases.

The study involved 10 calves, 5 of them healthy, the other remaining - suffering from gastroenteritis diseases. Investigational calves were carried out in joint clinical research: biochemical blood tests (calcium, phosphorus, magnesium, urea, iron, aspertataminotransferazės, albumin), morphological blood tests (white blood cell), introduced a fecal examination express tests that identify: Cryptosporidium, Rotavirus, Coronavirus E . coli. After seven days of tests for all calves were repeated. Sick calves gastroenteritis diseases were treated: Tribe 10% inj. soluble. (active ingredient - gentamicin sulfate) 100 mg / ml -5ml s / c 1xd. 5d. consecutive Natrium chloride 0.9% 1000ml - 250ml i / v, PECTOLIT conc. 3kg - 50g 2xd. 7d. in a row, diluted with 1 liter of H2O.

You can research farm calves gastroenteritis reason - too much concentrated feed through a small amount of mineral feed, an unbalanced diet. Blood of calves with diarrhea set in calcium, phosphorus, iron, UREA deficiency. Based on study results showed that the treatment of diarrhea in cattle was effective recovers 96% calves.

Santrumpos

 Proc. – procentai

 RNR – ribonukleinorūgštis

 α, β, ε ι - alfa, beta, epsilon, jota

 cAMP – ciklinis adenozino monofosfatas

 cGMP – ciklinis guanozino monofosfatas

 Mg – magnis

 Ca – kalcis

 PTH – priešskydinis hormonas

 Phos – fosforas

 ATP – adenozin trifosfatas

 AMP – adenozin monofosfatas

 ADP adenozin difosfatas

 Fe – geležis  Alb – albuminai  Na – natris  K – kalis  T4 – tiroksinas  AST – aspartataminotransferazė  UREA – šlapalas

 CO2 – anglies dioksidas

 WBC – leukocitas

 Psl. – puslapis

 PGR – polimerazinė grandininė reakcija

 KM – kūno masė

 PSO – pasaulinė sveikatos organizacija

 Val. – valandos

 Inj. tirp. – injekcinis tirpalas

 s/c – po oda

 d. – diena

 KPG – kraujo prisipildymo greitis

 Nuotr. – nuotrauka

 Pav. – paveikslėlis

Įvadas

Naujagymių veršelių viduriavimas, tai viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų gyvulininkystės ūkiuose. Kiekvienais metais ši liga tampa vis aktualesnė, nes dėl viduriuojančio prieauglio patiriama daug ekonominių nuostolių (1). Šios ligos dažniausi sukelėjai: Rotavirus, Coronavirus, Salmonella, E.

coli, Clostridium perfringens, Cryptosporydium. Taip pat ligą gali sukelti ir kiti veiksniai:

nesubalansuota mityba, užterštas vanduo, šaltas pienas, nesusidaręs imunitetas, netinkama veršelių priežiūra ar laikymo sąlygos (1). Iki 3 savaičių amžiaus veršeliams, liga yra pavojinga, tolimesniam vystymuisi. Laiku pastebėti ligą yra labai svarbu, norint išvengti didelių ekonominių nuostolių.

Viena iš svarbiausių veršelių viduriavimo profilaktikos priemonių – gera užtrūkusių karvių priežiūra, šėrimas ir ligų kontrolė. Siekiant, kad veršeliams susiformuotų pilnavertis imunitetas nuo dažniausiai pasitaikančių ligų, užtrūkusias karves reikėtų vakcinuoti. Veršeliai imunitetą rotavirusui, koronavirusui, E. coli, C. perfringens, įgyja su motinų krekenomis. Todėl labai svarbu jas sugirdyti per 0,5 – 1 valandą po atvedimo (1).

Viduriuojantiems jauniems veršeliams, dėl prarandamų skysčių išsivysto dehidratacija. Dėl dehidratacijos ir elektrolitų pusiausvyros disbalanso, negydant ar nepašalinus ligos priežasties, veršeliai gali nugaišti (54). Praradus daugiau, nei 12 proc. viso kūno svorio skysčių, dažniausiai baigiasi mirtimi (55). Dauguma dehidratuotų veršelių kenčia nuo hipotremijos (kūno temperatūra būna žemesnė nei įprastai). Veršelių kurie praradę 5 – 10 proc. vandens, akys nuskendusios į akių orbitą, odos palapinė atsistato po 4 – 8 sekundžių. Lipnios gleivinės, sumažėja našumas. Veršeliai kurie praradę 7 – 8 proc. vandens, sutrinka imūninė reakcija, o veršeliai, kurie praradę 2 – 4 proc. vandens, pakitimų galime ir nepastebėti, tačiau gali būti sumažėję fiziologinis ir veiklos efektyvumas (56).

Tikslas: Išanalizuot veršelių gastroenterito ligų gydymo efektyvumą X ūkyje. Uždaviniai:

1. Išanalizuoti priežastis, sukelenčias veršelių gastroenteritus.

2. Atlikti viduriuojančių veršelių kraujo biocheminius ir morfologinius tyrimus. 3. Atlikti išmatų tyrimą ekspres testais.

1. Literatūros apžvalga

1.1. Gastroenteritas

Veršelių viduriavimas (gastroenteritas) – viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų gyvulininkystės ūkiuose. Kiekvienais metais ši liga tampa vis aktualesnė, nes dėl viduriuojančio prieauglio patiriama daug ekonominių nuostolių (1). Gastroenterito ligomis veršeliai dažniausiai serga iki 6 mėnesių amžiaus, kritiškiausias periodas yra pirmos kelios dienos po veršelio gimimo. Vienas iš pagrindinių simptomų - viduriavimas.

Ligos priežastys įvairios: blogos, nekokybiškos krekenos, krekenų trūkumas, antikūnų negavimas su krekenomis, nesusidaręs imunitetas, šaltas pienas (kuris nesiekia 40 °C temp.), godus pieno gėrimas, vandens užterštumas, netinkamos aplinkos sąlygos, bet dažniausiai ligą sukelia infekcijų atstovai: virusai, bakterijos, ir pirmuonys (1).

1. Lentelė. Atstovai sukeliantys veršelių viduriavimą (25) Eil.

Nr.

Sukėlėjas Inkubacinis periodas (dienomis) Išmatų pakitimai

1. Rotavirus 1 - 7 Vandeningos rudos spalvos

2. Coronavirus 1 – 7 Vandeningos geltonos spalvos

3. Salmonella sp. 7 – 28 Geltonos, kraujingos

4. E. Coli (K99) 1 – 7 Baltos arba geltonos spalvos

1.1.1. Virusai

Rota virusai gali sukelti viduriavimą ne tik galvijams, bet ir kitoms gyvulių rūšims, įskaitant ir žmones. Yra daugiau, nei 15 skirtungų rušių virusų ir daugiau, nei 140 skirtingų tipų, kurie randami galvijų žarnose (2). Veršelių gastroenteritus sukelia tokie virusai, kaip Rotavirus ir Coronavirus. Šios virusų grupės plačiai paplitusios ir yra daug užregistruotų ligų protrūkių su šiais virusais (3).

1.1.1.1. Rotavirus

Virusas pirmą kartą buvo išskirtas iš viduriuojančio veršelio išmatų 1969 metais (4). Virusas priklauso Reoviridae šeimai, Rotavirus genčiai, taip pat gali būti toliau klasifikuojamas į serogrupes, serotipus, subgrupes. Tai virusas turintis dvigrandę RNR, susideda iš 11 segmentų, kuriuos apsupa trijų sluoksnių baltymų kapsulė. Jis neturi apvalkalo, atsparus drėgmei, pH3-9. Atsparus eteriui, chloroformui, natrio hipochloritui ir amonio dezinfekcinėms medžiagoms. Neatsparus: etanoliui, fenoliui, formalinui, priemonėms, kurios naudojamos dezinfekcijai (10).

Yra aštuonios šio viruso rūšys, paminėtos kaip A, B, C, D, E, F, G ir H, jos sudaromos remiantis kapsidės ir baltymo panašumais. Veršeliai pirmiausiai užkrečiami A rūšies virusu, o poto B – E rūšies virusais. Rotavirus A yra dažniausia rūšis, kuri sukelia daugiau kaip 90 proc. veršelių rotavirusinių infekcijų (5). Rotavirusas A toliau skirstomas į P ir G tipus: G6; G10 tipai yra pagrindiniai galvijų rotavirusinės infekcijos sukelėjai (6). Rotavirusas yra pagrindinė priežastis sunkaus viduriavimo, tarp neseniai gimusių (5 – 14 dienų amžiaus) veršelių. Užsikrėtimo būdai: kontaktinis, fekalinis – oralinis. Liga atsiranda staiga ir labai greitai plinta po visą veršelių bandą.

Dažniausiai rotavirusais, veršeliai suserga 1 – 7 dieną (7). Virusui patekus į organizmą inkubacinis periodas trunka nuo 12 iki 24 valandų. Virusas pašalinamas į aplinką po inkubacijos laiko, kuris keičiasi nuo 15 valandų 5 iki dienų. Infekuoti veršeliai gausiai viduriuodami (išmatos yra be kraujo ar gleivių) (14) į aplinką išskiria didelius viruso kiekius, taip sukeldami riziką užsikrėsti kitiems šalia esantiems veršeliams.

Visi šie veiksniai kartu su uždegiminiais pokyčiais žarnyno epitelyje, sukelia veršelių viduriavimą. Ilgainiui išsivysto dehidratacija, acidozė, hipoglikemija, jei dehidratacija yra toli pažengusi, gali sukelti gyvūno mirtį (8).

1.1.1.2. Coronavirus

Virusas priklauso Coronaviridae šeimai, ir Coronavirus genčiai, turi apvalkalą, spiralinę viengrandę RNR. Virusas yra rutulio formos su iškiliu paviršiumi, kuris primena karūną. Paviršius susideda iš lipidų sluoksnio, jį praradęs virusas nebetenka savo aktyvumo (15, 16). Dažniausiai viruso perdavimas yra horizontalus, palikuonys užsikrečia po gimdymo nuo viruso nešiotojos - patelės arba kliniškai sergančių veršelių, laikomų tame pačiame garde (17-19).

Virusas nėra toks atsparus, kaip rotavirusas, tačiau gyvibingas gali išlikti iki trijų dienų. Koronavirusas geriau išlieka aplinkoje, kai yra žema aplinkos temperatūra (žūna prie 45°C), bei mažas ultravioletinių spindulių kiekis. Šios sąlygos, leidžia susidaryti didesniam virusų kiekiui aplinkoje ir jos dažniausiai susidaro, esant šaltesniam sezonui pvz. lapkričio - vasario mėnesiais. Infekcija plinta fekaliniu - oraliniu būdu, rečiau aerozoliniu būdu (20). Koronavirusas galvijams sukelia: 1) jauniems veršeliams (1-3 sav.) profuzinį vandeningą ar hemoraginį viduriavimą. 2) suaugusiems galvijams sukelia žiemos dizenteriją. 3) kvėpavimo takų ligas (21).

Galvijų korona virusų pirminė replikacinė vieta - kvėpavimo takai, vėliau replikuojasi virškinimo trakte, ir poto dideliais kiekiais išsiskiria su išmatosmis. Virusas replikuojasi epitelio ląstelės distalinėje plonųjų žarnų dalyje, gaubtinėje žarnoje bei respiratorinėje sistemoje. Didelę viruso koncentraciją galima rasti gaubtinėje žarnoje. Infekcija sunaikina žarnų gaurelių epitelines ląsteles, kurios yra atsakingos už medžiagų įsisąvinimą. Infekuotos žarnų ląstelės žūna ir yra pakeičiamos nesubrendusiomis ląstelėmis. Dėl žarnyno paviršiaus ploto praradimo ir naujų nesubrendusių ląstelių atsiradimo, kurios negali normaliai išskirti virškinimo enzimo, yra sukeliamas absorbcijos ir virškinimo sutrikimas žarnyne (22).

tarpląstelinis vanduo, su juo prarandamas natris, chloras, kalis, bikarbonatai. To pasekoje, vystosi dehidratacija, o bikarbonatų praradimas su išmatomis, sukelia acidozę (23, 24).

1.1.2. Bakterijos

1.1.2.1. Salmonella typhimurium

Salmonelės – judrios, sporų ir kapsulių nesudarančios, turinčios žiūželius, karščiui neatsparios, tiesios lazdelės, kurios priskiriamos gram neigiamų aerobų grupei, Enterobackteriacae šeimai. Gerai augančios paprastose terpėse, ypač terpėse su tulžimi, gerai skaido liziną ir gliukozę, manitą ir maltozę, gamina dujas. Tačiau neskaido laktozės ir sacharozės. Salmonelės yra fakultatyvūs viduląsteliniai patogenai, kurie gali sukelti infekciją daugeliui gyvūnų (26).

Bakterijos, gyvena užsikrėtusių gyvūnų žarnynuose. Taip gyvenantys parazitai vadinami enteriniais, jie plinta per gyvūnų išmatas. Bakterijoms patekus į aplinką, žemė tampa puikus rezervuaras (27). Veršeliai infekcijai jautriausi jaunesni kaip 3 savaičių amžiaus. Užsikrėtę veršeliai gali būti zoonozinių susirgimų šaltinis. Infekcija gali būti perduodama tiesioginio kontakto metu arba per gyvūninę žaliavą (28). Į organizmą bakterijos patenka oraliniu būdu ir kolonizuoja žarnyną, prasiskverbia per plonųjų žarnų epitelį. Ligos simptomai pasireiškia po 12-72 valandų, po užsikrėtimo. Liga dažniausiai trunka 4-7 dienas.

Infekcijos vietoje sužadinamas fagocitinių ląstelių chemotaksis ir fagocitai pradeda eliminuoti šias patogenines bakterijas. Tačiau salmonelės sugeba išgyventi ir daugintis makrofaguose, o jie salmoneles išnešioja į kepenis ir blužnį (26). Viduriavimą sukelia enterotoksinai – egzotoksinai, jie išsiskiria plonajame žarnyne ir sukelia skysčių tekėjimą į žarnų ertmę (29.) Virškinimo trakto pažeidimai yra psiaudomembraniniame sluoksnyje, žarnų pasaito limfiniuose mazguose. Liga pasireiškia gausiu vandeningu ir gleivingu viduriavimu su kraujo ir fibrino priemaišomis, karščiavimu, apetito praradimu, apatija, dehidratacija, taip pat kojų sąnarių patinimu (30).

1.1.2.2. Escherichia Coli

Tai koliforminės bakterijos, priskiriamos Enterobacteriaceae šeimai, Escherichia, Citrobacter,

Enterobacter ir Klebsiella gentims, gramneigiamos, lazdelės formos bakterijos, kurios nesudaro sporų,

48 valandas (30). E. Coli skirstoma į šešias patogeniškumo grupes: 1) Enteropatogeninė 2) Eterotoksinė 3) Enteroagregacinė 4) Enterohemoraginė 5) Enteroinvazinė 6) Dufuziškai kimbančios (31).

Dažniausiai pasitaikanti ir sukelianti viduriavimą yra enterotoksinė E. Coli. Ji gamina K99 adhezijos antigeną ir termostabilų enterotoksiną. K99 skaidulų ekspresija yra atsakinga už E. Coli sukeltą viduriavimą veršeliams (32). Viduriavimą sukeliantys E. Coli kamienai turi kolonizacijos arba prisitvirtinimo antigenus, kurie duoda galimybę bakterijoms kolonizuotis plonąjame žarnyne. E. Coli dar yra vadinama žarninė lazdelė, ji randama visų žinduolių išmatose, gali sukelti įvairias ligas pvz.: diarėją, hemolizinę anemiją, trombocitopeniją. Bakterija yra dažna, bei rimta jaunų veršelių viduriavimo priežastis (30). Ji gali sukelti kelias ligos formas, kurios skiriasi simptomatiškai, nes yra daug E. Coli kamienų rūšių.

Kai kurie kamienai yra patogeniški ir gali sukelti ligą, kiti – ne. Yra labai svarbu išskirti patogeniškus kamienus ir juos identifikuoti, kad būtų galima teisingai nustatyti tikslią diagnozę. Kai kurie E. Coli kamienai gamina toksinus, kurie priverčia žarnų gleivinę vietoj absorbcijos gaminti skysčius. Veršeliams iki savaitės amžiaus E. Coli sukelia didelę mirties riziką (30).

Prieš E. Coli rezistentiškumas gaunamas veršeliams sugirdžius pirmąsias krekenas, jos yra labai svarbios E. Coli sukelto viduriavimo profilaktikai (30). E. Coli patekusi į veršelių virškinimo traktą, infekuoja plonųjų žarnų epitelį ir dauginasi žarnų gaurelių eritrocituose. Dėl pažeidimo, žarnų gaureliai atrofuojasi. Išskiriamas E. Coli antigenas K99, kuris padeda bakterijoms prisitvirtinti, o po žarnų epitelio kolonizacijos, išskiriamas termostabilus toksinas, kuriam veikiant išskiriamos druskos į žarnų spidį, o jos osmosiniu būdu sutraukia vandenį, viso to pasekoje, prasideda vandeningas viduriavimas (33).

1.1.2.3. Clostridium perfringens

Clostridium perfringens, priklauso Clostridiaceae šeimai, Clostridium genčiai. Tai

gramteigiamos, nejudrios, sporas sudarančios, lazdelės formos, aerotoleranciniai anaerobai, gamina kapsulę, bei sukelia klostridijozę (34). C. perfringens yra normali žarnyno mikrofloros dalis, tačiau vistiek sukelia enetrotoksinį sindromą veršeliams. Kai kurių iš šių toksinų vaidmuo nėra iki šiol paaiškintas (35).

viduriavimu (36), tačiau ne tiek dažnai kaip E. Coli ar salmonella. Alfa toksinas - lėtalinis toksinas, kuris sukeldamas fosfolipidinės membranos hidrolizę sukelia ląstelių žūtį. Beta toksinas labai jautrus tripsinui ir sukelia gleivinės nekrozę. Epsilon toksinas gyvūnams sukelia enterotoksemiją, o jota toksinas sukelia dermos nekrozę, dėl didelio kraujagyslių pralaidumo (37).

Pažeidę žarnų epitelio baltymų junginius enterotoksinai sukelia viduriavimą ir apriboja žarnų peristaltiką (38). Daugelis gyvūnų yra imlūs visiems C. perfringens tipams. Katik gimę veršeliai dėl visur aplinkoje esančių bakterijų, bei proteolitinių fermentų stokos (pvz. tripsino) gali lengvai užsikrėsti. Virškinimo traktas gali būti lengvai užkrečiamas C. Perfringens C tipo beta toksinu, jis pripažinatas kaip svarbus nuodingas faktorius, kuris yra atsakingas už klinikinius simptomus, kurie pasireiškia užkrėstiems veršeliams. Veršeliams pasireiškia daugiažidininis hemoraginis nekrozinis enteritas, išmatos skystos ir kraujingos (39).

1.1.3. Pirmuonys

1.1.3.1. Cryptosporidium parvum

Kriptosporidijos priklauso kokcidinių pirmuonių šeimai Criptosporidiidae, Criptosporidium genčiai (40). Tai globaliai paplitęs zoonozinis parazitas, kuris dažnai randamas ir nustatomas kaip veršelių viduriavimo priežastis (41). 1 – 3 savaičių amžiaus nenujunkytiems veršeliams sukelia, apetito praradimą, vandeningą viduriavimą, depresiją, kartais net mirtį. Simptomai pasireiškia praėjus 2 – 10 dienų po inkubacijos periodo, o kartais gali visiškai nepasireikšti, jokie klinikiniai simptomai (42).

Veikdama kartu su kitais patogenais ar dėl esamų neinfekcinių viduriavimo priežasčių, gali sukelti ūmesnę ligą ar mirtį. Dažniausiai galvijams pasitaiko: C. Parvum, C. Bovis, C. Ryanae ir C. Andersoni. Veršeliams virš 1 – 2 mėnesių amžiaus C. Ryanae ir C. Bovis laikomi dažniausiai pasitaikančiais ir patogeniškiausiais pirmuoniais (43). Jauniems veršeliams C. Parvum pripažintas, kaip pagrindinis gastroenterito ligų sukelėjas ir atsakingas daugiau, kaip už 80 proc. kriptosporidiozės atvejų (44). Susirgimą sukelia oocistos, jomis užkrėsta aplinka puikus infekcijos šaltinis gyvūnams, aplinkoje palankiomis sąlygomis gali išgyventi daugiau nei mėnesį laiko (45).

spiruliuotos oocistos iššiskiria su išmatomis (46). C. Parvum sukelia žarnų mikrogaurelių atrofiją bei stulpiškų epitelio ląstelių žūtį, sutrinka maisto medžiagų absorbcija, to pasekoje sutrinka veršelio vystymasis (47).

1.1. Viduriavimas

Viduriavimas, arba diarėja (lot. diarrhea) – tai pasikeitęs tuštinimosi pobūdis, kai išmatos tampa skystos ir/ar gausios, dažniausiai didėja ir tuštinimosi dažnumas (48). Išskiriamos viduriavimo rūšys: sekrecinis, osmosinis, uždegiminis irinfekcinis. Diarėjos eiga gali būti ūmi, poūminė, lėtinė, besimptomė (49).

1.2.1. Sekrecinis viduriavimas

Sekrecinė diarėja reiškia, kad yra padidėjusi sekrecija ir absorbcijos nebūvimas. Viduriavimas prasideda, kai plonoje žarnoje, tarp absorbcijos ir sekrecijos yra sutrikdytas balansas, dėl besaikės natrio ir natrio bikarbonato sekrecijos klubinėje žarnoje, to pasekoje sumažėja išmatų pH (50), padidėja ciklinis adenozino monofosfatas (cAMP) ir ciklinis guanozino monofosfatas (cGMP) kiekiai plonose žarnose, dėl jų padidėjimo atsiveria chloro kanalai ir prasideda nekontroliuojamas vandens išskirimas iš žarnų kriptų ir sekrecinis viduriavimas. Viduriavimas sukeliamas patogeninių mikrobų: rotavirus, cryptosporidium, enterotoksinė E. coli (51).

1.2.2. Osmosinis viduriavimas

Osmosinė diarėja įvyksta, kai nesugeriamos ar prastai sugeriamos ištirpusios medžiagos (tirpalai). Nerezorbuojami tirpalai gali būti gliukozė, prastai rezorbuojamos medžiagos - magnis (Mg), sulfatas, fosfatas (52). Nuo žarnyne ištirpusių medžiagų absorbcijos, priklauso vandens absorbcija. Jei yra perteklius osmosiškai aktyvių dalelių žarnyno spindyje, sutrinka ir vandens absorbcija, taip prasideda osmosinis viduriavimas. Jį taip pat gali sukelti ėdimo ir malabsorbcijos sutrikimai.

sienelėse esančio fermento laktazės stygiaus. Trūkstant laktazės žarnų epitelyje, laktozė negali būti efektyviai hidrolizuojama į gliukozę ar galaktozę. Osmosiškai aktyvi laktozė, saugoma žarnų spindyje, kur jisulaiko vandenį. Neabsorbuota laktozė patenka į storąją žarną, ji yra fermentuojama storosios žarnosbakterijų, todėl gaminasi pernelyg daug dujų, gyvulys išsipučia, jaučia diskomfortą, jam raižo pilvą (53).

1.2.3. Uždegiminis ir infekcinis viduriavimas

Virškinamojo trakto vamzdelinis epitelis yra apsaugotas nuo tam tikrų mechanizmų, kurie sutrikdo virškinimo trakto darbą. Sutrikus žarnų epitelio darbui, dėl mikrobų ar virusinių ligų sukėlėjų invazijos, pagrindinis ligos simptomas – viduriavimas. Sutrikus epitelio sekrecijai, sutrinka ne tik serumo ir kraujo sekrecija į žarnų spindį, tačiau gali išnykti epitelio sekrecija. Tokiais atvejais vandens absorbcija sutrinka, jis kaupiasi žarnų spindyje, sumažėja skysčių absorbcija į kraują.

Organizmo imūninė reakcija į uždegimą – viduriavimas. Išskiriami baltieji kraujo kūneliai, kurie iššaukia uždegimo mediatorių ir citokinų gamybą, kurie prie uždegiminio viduriavimo sukelia ir sekrecinį viduriavimą. Leukocitų reaktyvus deguonis pašalina žarnų epitelio ląsteles ir yra pakeičiamos nesubrendusiomis ląstelėmis, kurios neturi pakankamo fermentų kiekio, kad galėtų pernešti maisto medžiagas ir vandenį. Tokiu būdu prasideda osmosinis viduriavimas. Uždegiminį ir infekcinį viduriavimą sukelia bakterijos ir virusai (53).

2. Lentelė. Viduriavimo intensyvumas (91). Viduriavimo

balas

Išmatų aprašymas

0 Standžios konsistencijos, defekacija reguliari

1 Tyrės konsistencijos, pusiau suformuotos, defekacija reguliari 2 Skystos konsistencijos, defekacija dažna, lieka ant pakraiko

1.3. Organizmo pokyčiai

Viduriuojantiems jauniems veršeliams, dėl prarandamų skysčių, išsivysto dehidratacija. Dėl dehidratacijos ir elektrolitų pusiausvyros disbalanso, negydant ar nepašalinus ligos priežasties, veršeliai gali nugaišti (54). Dehidratacija, - vandens kiekio sumažėjimas, kai jo organizme lieka mažiau, negu fiziologinė norma. Paprastai dehidratacija vadinamas, toks vandens praradimas, kai ima trikti normali fiziologinė veikla. Dėl dehidratacijos: sausėja gleivinės (akių ir burnos), padidėja troškulys, sumažėja šlapimo išskyrimas, pasireiškia kojų silpnumas (55). Dehidrataciją galima nustatyti, pagal: akių obuolio įdubimą, gleivinių spalvą, odos tamprumą. Dehidratacija skirstoma į:

 Lengva dehidratacija – prarasta 5 – 6 proc. viso kūno svorio vandens,

 Vidutinė dehidratacija 5 – 10 proc. vandens,

 Sunki dehidratacija daugiau kaip 10 proc. vandens.

Praradus daugiau, nei 12 proc. viso kūno svorioskysčių, dažniausiai baigiasi mirtimi (55). Dauguma dehidratuotų veršelių kenčia nuo hipotremijos (kūno temperatūra būna žemesnė nei įprastai). Veršelių kurie praradę 5 – 10 proc. vandens, akys nuskendusios į akių orbitą, odos palapinė atsistato po 4 – 8 sekundžių. Lipnios gleivinės, sumažėja našumas. Veršeliai kurie praradę 7 – 8 proc. vandens, sutrinka imuninė reakcija, o veršeliai, kurie praradę 2 – 4 proc. vandens, pakitimų galima ir nepastebėti, tačiau gali būti sumažėję fiziologinis ir veiklos efektyvumas (56).

Viduriuojantys veršeliai praranda ne tik vandenį, tačiau ir natrį, kalį, chlorą, bikarbonatus. To pasekoje, vystosi metabolinė acidozė, hiponatremija, hipokalemija, hipovolemija. Metabolinė acidozė – tai liga, kai organizme padaugėja rųgščių, sutrikus rugščių ir šarmų pusiausvyrai. Veršeliams sergantiems diarėja, dažnai pasireiškia metabolinė acidozė. Prie acidozės atsiradimo prisideda ne tik bikarbonatų praradimas su išmatomis, tačiau ir D – laktatai, bei L – laktatai (57).

1.4. Kraujo rodikliai

1.4.1. Biocheminiai kraujo rodikliai 1.4.1.2. Kalcis (Ca)

Šis elementas, yra gausiausias mineralas organizme, kuris koncentruojasi kauliniame ir dantų audinyje (99 proc.). Likusi jo dalis (1 proc.) randamas plazmoje ir kituose organizmo skysčiuose. Kalcis dalyvauja sudėtingose organizmo funkcijose. Jis reikalingas: pulso dažniui reguliuoti (kalcis skatina susitraukti širdies raumenį, tankina pulsą), kaulų formavimuisi, normaliam įvairių audinių ir fiziologinių procesų funkcionavimui, raumenų susitraukimui, nervinių signalų perdavimui, kraujo krešėjimui, ląstelių membranų pralaidumui (palengvina medžiagų praėjimą per ląstelės sienelę į ląstelės vidų ir išorę).

Žinduolių plazmoje yra nuo 80 iki 120 mg/l kalcio. Kalcis dažnai susijęs su plazmos proteinais (kalcį surišantis proteinas) ar viduląsteliniais proteinais (kalmodulinas) (59,60). Kalcį surišančio proteino vaidmuo – kalcio jonų slopinimas, jonai įeina į ląstelę, ir jų koncentracija citoplazmoje nepaisant didelio kalcio srauto per žarnų ląsteles, išlaikoma ribose (61). Kalcis svarbus rūgščių – šarmų balansui, jis palaiko pH 7,4 iki 7,6. Kalcis absorbuojamas plonose žarnose padedamas dviejų hormonų: priešskydinio hormono (PTH) ir aktyvaus vitamino D3, dar žinomas, kaip kalcitrolis.

Priešskydinės liaukos reguliuoja kalcio jonų išskirimą į skysčius. Makroelementas yra apsorbuojamas beveik visame organizme, geriausiai – tuščioje ir dvylikapirštėje žarnose (30–50%) (62). Didelis kiekis kalcio kraujyje gali rodyti tam tikras vėžio formas, vitamino D perteklių, paratirojdinės liaukos hiperfunkciją. Mažas kiekis kalcio kraujyje – eklampsiją, sunkų pankreatitą, nesubalansuotą mitybą, žarnų absorbcijos sutrikimą. Kai veršeliams duodama, daug koncentratų - sumažėja pagrindinių pašarų, turinčių lengvai virškinamų angliavandenių įsisavinimas, tuo pačiu ir kalcio. Jei pas daugelį mažas kalcio kiekis, rodo mineralinių pašarų stygių (63).

1.4.1.3. Fosforas (Phos)

taip pat riebalų, baltimų bei angliavandenių apykaitai, raumenų augimui, fosfolipidų sudėtinė dalis, fermentų sistemų komponentas ar aktyvatorius. Padeda palaikyti osmosinį slėgį, rugščių – šarmų balansą. Taip pat yra energijos apykaitos (ATP), amino rūgščių apykaitos ir baltymų sintezės faktorius (63).

Fosforas vaidina svarbų vaidmenį, energijos panaudojime ir perdavime per AMP, ADP, ATP, taip pat gliukoneogenezės riebalų rūgščių transporte, amino rūgščiųir baltymų sintezėje, bei kalio natrio siurblio sintezėje. Pastebėta, kad gliukolizės apykaita eritrocituose sutrinka, dėl nepakankamo fosforo kiekio. Atrajotojams gali sutriktiprieskrandžio ir plonojo žarnyno balansas, bei mikrobinių baltymų sintezė, dėl fosforo nepakankamumo didžiojo. Jei fosforo trūkumas atsiranda, pas daugelį gyvulių, galima įtarti kad duodama mažai mineralinės kilmės pašarų, o jei pas pavienius gyvulius mažas Phos kiekis, tai gali būti susiję su stresu.

Kadangi fosforas yra svarbus kaulų augimui, jo trūkumui jautrūs augantys veršeliai. Net ir nežymus fosforo kiekio sumažėjimas, gali jaunikliui įtakoti ascitą, rachitą, raišumą (63).

1.4.1.4. Magnis (Mg)

Magnio 60 – 70 proc., yra skelete, o 30 proc., - mikštuose audiniuose ir organizmo skysčiuose. Magnis yra antras po kalio, kuris yra gausiausias organizme elementas, organizme jo yra 0,1 – 0,2 g. Mg kg-1 gryno svorio. Skirtingai nei kalis, magnis turi daugiau baltymų (80 proc.), magnis susijęs daugiausiai su mikrosomomis, kur veikia kaip daugelio fermentų katalizatorius, palengvina substrato ir fermento sąjungą, prisijungdamas prie vieno ar kito elemento.

Magnis reikalingas oksidaciniam fosforilinimui, kad susidarytų ATP, palaiko natrio - kalio jonų siurblio funkciją, piruvatų oksidacijos, virtimo į α- oksigliuteratąir Kofermentą A. Vykdo šarminę fosfotazę, heksokinazę, deoksiribonukleazęβ riebalų rūgščių oksidavime. Magnis reikalingas raumenų susitraukimams, jų funkcionavimui,atsakingas už baltymų sintezę, kraujo spaudimo sureguliavimą, išlaikyti ląstelių membranų vientisumą. Nuo magnio priklauso fosfolipidų kiekis.

1.4.1.5. Geležis (Fe)

Geležis yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, reikalingas raudonųjų kraujo ląstelių, hemoglobino gamybai, deguonies transportui kraujyje, jungiamųjų audinių susidarymui organizme, taip pat imuninės sistemos veiklai (66,67). Įvairūs mitybos veiksniai, geležies absorbciją gali stiprinti arba slopinti. Labiausiai žinomi geležies absorbcijos inhibitoriai yra: fitatai ir polifenoliai, taip pat geležies absorbcijai įtakos turi cinkas, manganas, kalcis, varis, vitaminas A.

Geležies papildai sumažina vario atsargas kepenyse. Dažniausiai geležies trūksta paršeliams, šunims, trūksta ir arkliams, katėms bei atrajotojams. Jauni gyvūnai turi minimalias geležies atsargas, o pienas, kuriuo šeriami jauni gyvūnai, geležies turi labai nedaug (68). Jos kiekis organizme priklauso nuo gyvūno amžiaus ir lyties. Atrajotojai su vandeniu, dirvožemiu arba pašarais gauna daug geležies.Suaugusiems galvijams šio mikroelemento trūkumas pasireiškia retai, mat jo gausu aplinkoje ir žemėmis užterštuose pašaruose (67). Veršeliams, šeriamiems vien tik pienu, per 2–3 mėnesius išsivysto geležies stokos anemija. Per daug geležies pašaruose galvijams tap pat kenksminga (69).

1.4.1.6. Albuminai (Alb)

Nedidelis gerai vandenyje tirpstantis baltymas, turintis didelį neigiamą krūvį. Albuminas pasiskirstęs tarp intersticinio ir intravaskulinio komponentų. Jis cirkuliuoja tarp intravaskulinio ir intersticinio tarpų ir grįžta limfos keliu (70).

1.4.1.7. Aspartataminotrasferazė (AST)

Aspartataminotrasferazė katalizuoja amino grupės pernešimą nuo aminorūgšties L – asparto. AST didžiausia koncentracija yra širdies ir griaučių raumenyse, šiek tiek mažesnė kepenyse, inkstuose. Apie 30 proc. AST yra ląstelės citoplazmoje ir apie 70 proc. – mitochondrijose. Todėl tik esant didesniam ląstelės pažeidimui fermentas per ląstelės membraną išeina į tarpląstelinę erdvę. Jei padidėja AST aktyvumas, tai rodo – hepatocitų pakenkimą.

AST padidėjimas dažniausiai susijęs su kepenų patologija, šio fermento aktyvumą kraujo plazmoje gali didinti didelis fizinis aktyvumas, širdies ar griaučių raumenų uždegimas. AST – kepenų rodiklis, jei kraujo biocheminiame tyrime matome jo padidėjimą, galima įtarti: kepenų cirozę, metastazinę karcinomą ar virusinį hepatitą. Esant AST trūkumui kraujyje, galima daryti prielaidą, kad veršelio racijone yra vitamino B6 trūkumas (72).

1.4.1.8. Šlapalas (UREA)

Kepenyse, suformuojama proteinų katabolizmo metu susidariusi, azoto atlieka. Kadangi, amoniakas yra vidutiniškai toksiškas, absorbuotas didžiajame prieskrandyje, jis nunešamas į kepenis, kur verčiamas į dalinai netoksišką šlapalą. Sintetinamas kepenyse iš amoniako ir aspartamo rūgšties azoto, bei CO2, išskiraimas per inkstus filtracijos būdu. Dalis šlapalo (apie 30 proc.) reabsorbuojamas inkstų kanalėliuose ir sugrįžta į kraują. Iš organizmo pašalinamas su šlapimu, esant inkstų nepakankamumui. Daugiau šlapalo gali pradėti skirtis per seiles, ar tiesiai iš kraujo į didįjį prieskrandį (73).

1.4.1.9. Leukocitai (WBC)

WBC – baltosios kraujo ląstelės, tai imuninės sistemos ląstelės, kurios dalyvauja apsaugant organizmą nuo infekcinių ligų. Leukocitai gaminami kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse (75). Yra penki skirtingi leukocitų tipai, jie išskirti pagal jų fizines ir funkcines savybes.

Leukocitų kiekio nuokrypis kraujyje, dažniausiai yra ligos rodiklis. Pas veršelius WBC koncentracijos norma kraujyje – 4 – 12 x 109_{/L. Jų padidėjimas vadinamas – leukocitozė, o} sumažėjimas – leukopenija (76). Pas veršelius leukocitų koncentracija yra didesnė, nei pas suaugusius galvijus, leukocitų koncentracija pas veršelius didėja iki 10-ies mėnesių amžiaus (77). Leukocitų svyravimas jauniems veršeliams iki vienų metų laikoma norma.

1.5. Ligos diagnozavimas

Norint paskirti tikslų gydymą yra labai svarbu diagnozuoti ligą. Jauni veršeliai, dažnai serga viduriavimo ligomis, kaip buvo minėta, (žiūrėti 18 psl.) viduriavimas gali būti mirtina naujagymių veršelių liga, dėl išsivysčiusios dehidratacijos ir acidozės, to pasekoje veršeliai liesėja (anoreksija) ir juos ištinka ataksija (78). Diarėja gali būti progresuojanti ir gali vešelius, greitai ištikti mirtis. Taigi greita ir tiksli diagnozė yra labai svarbi.

Norint diagnozuoti ligą, reikia atlikti laboratorinius tyrimus. Kraujo morfologinį, biocheminį tyrimus, išmatų mikrobiologinį tyrimą arba išmatų tyrimą ekspres testais, ir atlikti bendrą klinikinį tyrimą. Tolimensniems tyrimams yra svarbu teisingai paimti kraujo ir išmatų mėginius.

1.5.1. Išmatų paėmimas mikrobiologiniams tyrimams

Išmatos kurios imamos mikrobiologinams tyrimams turi būti šviežios, jos turi būti imamos tam skirtu tamponu. Mėginys, imamas iš viduriuojančio veršelio, tiesiosios žarnos. Mėginys, turi būti, kuo greičiau patalpintas į šaltį palaikantį indą (termostatą, termokonteinerį, Diuaro indą su skystu azotu), kad išvengti mikroorganizmų inaktyvacijos. Galima imti mėginį pirštinėmis, (kiekvienam gyvūnui reikia pakeisti pirštines), taip pat yra specialūs įrankiai.

siunčiami į laboratoriją įtariant gyvulio apsikrėtimą rotavirus, coronavirus, E.coli, C. perfringens, C. parvum ar kitus viduriavimą sukeliančius žarnyno patogenus. Fekalijos iki patekimo į laboratoriją gali būti laikomos +4°C temperatūroje iki 24 valandų. Jei negalima į laboratoriją nuvežti per 24 val. gali būti užšaldomos iki -20°C temp. ir laikomos iki 2 savaičių.

Į laboratoriją siunčiami mėginiai, turi būti tinkamai įpakuoti į sandarius indus, kad vienas mėginys neužterštų kito ar užkratas transportavimo metu nepatektų į aplinką (mėginiai su anaerobinėmis bakterijomis (pvz. C. perfringens) turi būti laikomi deguonies neturinčiose transportavimo terpėse). Persiuntimui galima naudoti įvairias terpes, kitaip vadinamas – transportavimo terpėmis, kuriose mėginiai siunčiami ne užšaldyti, o tik atšaldyti iki +4°C temperatūros, t.y. tirpstančio ledo temperatūroje. Laboratorijoje fekalijos atskiedžiamos terpe ar fiziologiniu tirpalu, poto centrifuguojamos, gali būti valomos (apdorojamos) organiniais tirpikliais (acetonu, eteriu, chloroformu, freonu). Tokiu būdu pašalinami baltymai ir lipidai, po centrifugavimo lieka virusų suspencija. Jei tyrimams naudojamos ląstelių kultūros – gali būti filtruojamos per bakterijas sulaikančius filtrus.

Laboratorijose naudojamas viruso išskyrimas, imunofermentinė analizė, flotacijos metodas, bakterijų kultivavimas, latekso agliutinacijos metodas, konkurencinė, realaus laiko PGR, antikūnų, antigenų ar nukleinų rūgščių nustatymo metodai, naudojama šviesinė ir elektroninė mikroskopija (79).

1.5.2. Išmatų paėmimas ekspres testais

Kadangi mikrobiologiniai išmatų tyrimai ilgai užtrunka ir nėra patogu juos atlikti (didelės laiko sąnaudos), taip pat daugelį patogenų sunku išskirti iš virškinimo trakto. Tad dažniausiai nustatyti ligos sukelėją, atliekami išmatų tyrimai ekspres testais.

Dažnai naudojami “BoviD-4 Ag” ekspres testai. Jie - kietos fazės imunochromatografinės analizės greiti ir kokybiški testai. Jie atpažįsta pagrindinius 4 sukelėjus: - rotavirus, coronavirus, E. coli, C. perfringens, C. parvum. Jų naudojimas yra greitas ir paprastas “BoviD-4 Ag”, turi didelį jautrumą ir specifiškumą (80). Kaip atlikti išmatų tyrimą ekspres testais žiūrėti ( 30 - 31 psl.).

1.6. Profilaktika

dažniausiai pasitaikančių ligų, užtrūkusias karves reikėtų vakcinuoti. Veršeliai imunitetą rotavirusui, koronavirusui, E. coli, C. perfringens, įgyja su motinų krekenomis. Todėl labai svarbu jas sugirdyti per 0,5 – 1 valandą po atvedimo. Labai svarbu turėti užšaldytų geros kokybės vakcinuotų karvių krekenų, kad prireikus jas būtų galima atšaldyti ir girdyti veršelius (1).

Per pirmąsias gyvenimo valandas veršelis turėtų išgerti ne mažiau kaip 1,2 – 2 litrus krekenų, priklausomai nuo jo dydžio. Pirmąją parą veršelį reiktų girdyti 4- 5 kartus kas 5- 6 valandas, sugirdant apie 8 litrus krekenų. Antrą dieną veršelis turėtų būti girdomas 3 – 4 kartus, kas kart sugirdant ne mažiau kaip po 1,5 – 2 l. krekenų. Vėliau girdoma 2 – 3 kartus per dieną (81).

Norint išvengti infekcinių ligų reikia veršelius laikyti atskirtus nuo karvių, o viduriuojančius veršelius, reikia laikyti atskirai, nuo kitų veršelių, kad neužsikrėstų sveiki, bei šerti paskutinius. Veršelius laikyti uždaruose garduose po vieną mažiausiai vieną mėnesį. Turi būti valomi ir dezinfekuojami gardeliai. Gardeliai turi būti pakreikti, šienu ar pjuvenomis, jų vidujeturi būti sausa. Po šėrimo ar girdymo išplauti ir dezinfekuoti šėrimo ir girdymo reikmenis. Taip pat labai svarbu prieauglio neperšerti, girdyti reguliariai, geru pienu, ar geros kokybės pieno pakaitalu (81).

1.7. Veršelių viduriavimo gydymas

Pastebėjus pirmuosius diarėjos požymius (sutrikęs apetitas, nuleistos ausys, akys neblizga, uodegos pašaknys suteptas išmatomis, kūno temperatūra žemesnė kaip 37,8 °C ar aukštesnė kaip 39,2 °C), būtina kuo skubiau pradėti gydymą. Viduriuojantiems veršeliams reikia kuo greičiau atstatyti prarastus skysčius. Paprastai gydoma elektrolitų tirpalais. Papildomai taikomas gydymas antibiotikais. Organizmas stiprinamas vitaminų injekcijomis. Gydymas priklauso nuo organizmo dehidratacijos laipsnio.

kraštais, galūnės šaltos, burnos gleivinė šilta, bet lipni. Veršeliui reikia 2 l šilto, energija praturtinto elektrolitų tirpalo. Jei negeria, tirpalą galima supilti per stemplės zondą.Tokia procedūra atliekama tris kartus per dieną.

Elektrolitų tirpalas turėtų būti praturtintas gliukoze ir kitais komponentais, skatinančiais skysčių absorbciją. Gerai būtų veršelį perkelti į šiltas patalpas. Netekus daugiau kaip 9 proc. KM skysčių, veršelį ištinka koma, patempta odos raukšlė neatsistato, akys giliai įdubusios, galūnės šaltos, burnos gleivinė blyški, sausa. Tokiam veršeliui išsaugoti reikalinga skubi intraveninė skysčių injekcija iki 4 litrų. Taigi veršeliui, kurio dehidratacija siekia 8 proc. kūno masės, skysčių trūkumas organizme siekia apie 4 l.

Tokiam veršeliui per dieną reikia apie 4 l skysčių, o norint atstatyti normalų skysčių balansą, reikia per dieną sugirdyti apie 8 l skysčių. Geriau daugiau, negu per mažai. Skysčių perteklius pasišalins su šlapimu. Jei elektrolitų tirpalas yra pagamintas acetatų pagrindu, jį galima girdyti pakaitomis su pienu. Naujausiais mokslininkų ir praktikų duomenimis, nuostata, kad viduriuojant reikia nutraukti girdymą pienu, yra klaidinga.Veršelius nuo viduriavimo apsaugoti ar ligos simptomams sumažinti į pieną gali būti pridedama specialių rūgštinančių medžiagų (81).

Naujagymių viduriavimas išlieka dažniausia mėsinių ir pieninių veršelių mirties priežastis. Nepaisant didelės pažangos perprasti naujagymių diarėjos patfiziologijos, ji ir toliau bus pagrindinė priežastis, dėl ekonominių nuostoliųgalvijų pramonėje. Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), oralinės ir intraveninės rehidracijos terapijos plėtra buvo viena iš svarbiausių pažangų medicinos pramonėje nuo XX amžiaus. Rehidracija toliau sėkmingai tarnauja gydant viduriuojančius veršelius (82).

Labai svarbu identifikuoti sukelėją ir pagal tai paskirti gydymą. Nustačius, kad sukelėjas yra E.

coli infekcijai gydyti netinkama kasdien vartoti antimikrobinius vaistus, nuo žarnyno ligų, nes padidėja

atsparumas antibijotikams (83). Galima naudoti spektinomicino, cefoperazono, enrofloksacino, danofloksacino ar ampicilino prieparatus. Pvz. ENROFLOXAN 10%, geriamasis tirpalas, veiklioji medžiaga – enrofloksacinas. Jį galima naudoti veršeliams, sergantiems infekcinėmis ligomis, sukeltomis enrofloksacinui jautrių gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų, mikoplazmų bei chlamidijų, gydyti.

užsikrėtus virusinėmis infekcijomis, Moraxella bovis sukeltu konjunktyvitu (84). Taip pat PYANOSID, injekcinis tirpalas 1ml., veiklioji medžiaga – spektomicinas. Jį galima naudoti dar neatrajojantiems veršeliams, sergantiems kvėpavimo takų ir virškinimo trakto infekcinėmis ligomis, gydyti (85). Galima naudoti ir ADVOCIN 180, injekcinis tirpalas, veiklioji medžiaga – danofloksacinas. Jį galima naudoti Galvijams, sergantiems kvėpavimo organų ligomis, sukeltomis danofloksacinui jautrių Mannheimia

haemolytica, Pasteurella multocida ir Histophilus somni, ūminiu mastitu, sukeltu danofloksacinui

jautrių E. coli, gydyti.

Dar neatrajojantiems veršeliams, sergantiems infekcinėmis virškinimo trakto ligomis, sukeltomis danofloksacinui jautrių E. coli, gydyti (86). Jei sukelėjas Cryptosporidium parvum, galima naudoti halofugino prieparatus. Pvz. HALOCUR 0,5 mg/ml geriamasis tirpalas, kurio veiklioji medžiaga – halofuginono laktato druskos. Jis naudojamas naujagimiams veršeliams profilaktiškai nuo

Cryptosporidium parvum sukelto viduriavimo ūkiuose, kuriuose buvo ar yra nustatyta kriptosporidiozė.

Naudoti reikia pradėti per pirmąsias 24 - 48 gyvenimo valandas. Viduriavimui, sukeltam

Cryptosporidium parvum, mažinti. Gydyti reikia pradėti praėjus ne daugiau kaip 24 val. nuo

viduriavimo pradžios.

Nustatyta, kad oocistų išskyrimas į aplinką sumažėja abiem atvejais (87). Salmonella spp. gydyti taikomi ampicilino, fluorokvinolono, prieparatai. Pvz. COLISIN, injekcinė suspencija, veiklioji medžiaga – amipicilinas, jis naudojamas galvijams ir kiaulėms, sergančioms ampicilinui ir kolistinui jautrių mikroorganizmų sukelta septicemija, infekcinėmis virškinimo trakto, kvėpavimo, šlapimo ir lyties organų, odos ir minkštųjų audinių ligomis, gydyti (88). Taip pat galima naudoti ir MARBOCYL 2%, inj. tirp., veiklioji medžiaga – marbofloksacinas. Skirtas dar neatrajojantiems ir atrajojantiems veršeliams gydyti, sergant kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, sukeltomis jautrių padermių

Pasteurella multocida, Mannheimia (Pasteurella) haemolytica ir Mycoplasma bovis. Kiaulėms gydyti,

sergant kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, sukeltomis jautrių padermių Actinobacillus

pleuropneumoniae, Mycoplasma hyopneumoniae ir Pasteurella multocida (89).

Gydymas antibijotikais yra neatsiejama viduriuojančių veršelių gydimo dalis. Nors jie neveikia virusų, bet užkerta kelią antrinėms mikrobų infekcijoms. Norint skirti efektyvų gydymo būdą, reikia išsiaiškinti mikroorganizmų jautrumą antibijotikams (90).

2. Darbo metodika

2.1. Tyrimo laikas, vieta, veršelių laikymo sąlygos

Tyrimas atliktas 2015 metais, X ūkyje. Ūkyje taikomas šaltas laikymo tipas. Šiuo metu ūkyje laikoma 520 melžiamų karvių. Veršiavimosi sezoniškumo ūkyje nėra, tačiau per mėnesį veršiuojasi apie 30 – 40 karvių. Gastroenerito ligomis dažniausiai serga 1 - 3 savaičių veršeliai, pagal ūkio turimus duomenis, nuo gastroenterito ligų per metus gaištavos keli veršeliai, nes praktiškai visi yra išgydomi. Per metus ūkyje gimsta apie 220 buliukų ir 238 telyčaitės.

Po gimimo veršeliai atskiriami nuo karvių, atliekama bambos kraujagyslės antiseptika “PEDERIPRA” purškalu, (veiklioji medžiaga – chlortetraciklinas). Per pirmąją gyvenimo valandą veršeliams sugirdoma 1 – 2 litrai krekenų, priklausomai nuo veršelio dydžio. Iki 3 – 4 savaičių veršeliai laikomi individualiuose gardeliuose, tvartinėmis sąlygomis. Sergantys veršeliai yra laikomi atskiruose gardeliuose nuo sveikų, norint išvengti ligos plitimo.

Sveiki veršeliai laikomi gardeliuose, kurių sienos turi tarpus, kad veršeliai galėtų matyti ir liesti vienas kitą. Gardeliuose veršeliai laikomi grupėmis, ir grindų plotas atitinka VMVT keliamus laikymo reikalavimus patvirtintus Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 387 (Žin.,2003, Nr. 9-334). Grindys lygios, neslidžios, gardeliai pakreikti šienu. Šienas sausas, jei pastebima, kad šlapias, ar suderktas išmatomis, nedelsiant yra sutvarkoma ir papildoma nauju šienu.

Visi veršidėje laikomi veršeliai, apžiūrimi bent du kartus per dieną. Šeriami atsižvelgiant į jų amžių, svorį, elgseną, bei fiziologinius poreikius (bent du kartus per parą). Duodamas pašaras visiems vienu metu ir su pakankamu kiekiu geležies. Vyresni negu dviejų savaičių amžiaus veršeliai, kas dieną gauna ląstelienos, kurios kiekis nuo 50 g.

2.2. Tyrimas

klausomas širdies darbas, žiūrima gleivinių spalva, kraujo prisipildymo greitis (KPG), tikrinamas raukšlės (palapinės) atsistatymo greitis, imamas kraujas, vertinama išmatų konsistencija.

Veršelių viduriavimo intensyvumas, tikrinamas buvo pagal išmatų kiekį gardelyje, pagal išmatų pėdsakus prie uodegos pašaknio ir defekacijos dažnumo. Viduriavimo intensyvumas buvo vertinamas pagal –Dr. Sheila McGuirk (91).

Sergančiais gastroenteritų lifomis buvo laikomi tie veršeliai, kuriems buvo nustatyti šios ligos klinikiniai simptomai. Sveikais ar pasveikusiais buvo įvardinami tie prieaugliai, kuriems tiriant kraują, nebuvo nustatyta požymių, kurie būdingi gastroenteritų ligomis.

Norint nustatyti viduriavimo priežastį, sergantiems veršelimas buvo daryti išmatų tyrimai ekspres testais. Naudojami buvo “BoviD-4 Ag” (1 pav.). Vienoje dėžutėje yra 5 vienetai testų. Testai yra kietos fazės imunochromatografinis tyrimas, greitai analizei. Veršelių išmatose jie gali aptikti: Cryptosporidium Ag, gyvo rotavirus Ag, Coronavirus Ag, ir E. coli K99 Ag. “BoviD-4Ag” pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu:

 Cryptosporidium Jautrumas 98,2 proc., specifiškumas 99 proc.  Rotavirus Jautrumas 99 proc., specifiškumas 98 proc.

 Coronavirus Jautrumas 98,4 proc., specifiškumas 98 proc.  E.coli Jautrumas 97,8 proc., specifiškumas 99 proc.

Norint ištirti mikroorganizmus, reikia paimti tamponą, kuris yra kartu su testu, jį suvilgdyti su viduriuojančio veršelio išmatomis, galima jį kišti į tiesiąją žarną ar į katik “išmestas” fekalijas. Tuomet, tamponą įdedame į plastmasinę vamzdžio formos tubelę, kurioje yra analizės skiediklis, sumaišome su tamponu, ir laukiame kol išmatų dalelės nusės tubelės apačioje (apie 1 minutę). Su vienkartine pipete imamas tubelės turinys ir dedamas lašeliais ant mėginio, kuriame yra mikroorganizmų antigenai. Lašai dedami ant kiekvienos mėginio skylutės. Rezultatų reikia laukti apie 10 minučių. Rezultatų lange, turi ryškėti purpurinės spalvos juostelės. Viena juostelė – neigiamas, dvi juostelės – teigiamas rezultatas (žiūrėti 2 pav.) (92). Tirtų viduriuojančių veršelių išmatose sukelėjų neaptikta (3 pav).

1 pav.

(E. Motiejūnaitės nuotr.)

2 pav.

3 pav.

(E. Motiejūnaitės nuotr.)

4 pav. 5 pav.

(E. Motiejūnaitės nuotr.) (E. Motiejūnaitės nuotr.)

6 pav.

(www.interlux.lt pav.)

Vožtuvu padengtas adatos galas įsukamas į laikiklį, o paciento vena punktuojama kitu galu. Punktavus veną, į laikiklį įstumiamas mėgintuvėlis, tiksliai dozuotas vakuumas pritraukia reikiamą kraujo tūrį. Mėgintuvėliai turi kamštelį, sudarytą iš dviejų dalių – vidinio kamštelio ir išorinio apsauginio dangtelio. Toks kamštelio principas yra patogesnis lyginant su paprastu, lengviau nuimti ir jis apsaugo nuo kontakto su paciento krauju (84).

apsisukimų per minutę greičiu. Gautas kraujo serumas tirtas buvo “RX daytona™ - Randox” analizatoriumi, naudojant regentus, kad nustatyti:albuminų (Alb), aspartataminotransferazės (AST), kalcio (Ca), magnio (Mg), šlapalo (UREA), fosforo (Phos) ir geležies (Fe) koncentraciją kraujo serume. Morfologiniams kraujo tyrimams, kraujas buvo lėtai maišomas 5 minutes, 30 kartų per minutę greičiu. Sumaišytas kraujas tirtas buvo “Ambacus junior vet” kraujo aparatu.

3. Tyrimų rezultatai

3.1. Gydymo schemos efektyvumas

Skritulinėje diagramoje vaizduojama viduriuojančių veršelių gydymo schemos efektyvumas. Pateikti duomenys yra surinkti per 2015 metų statistinius duomenis gautus iš X ūkio. Kaip matome, diagramoje, gydymo schema, kuri taikomayra efektyvi. Nuo gastroenterito ligų pasveiksta 96 proc. viduriuojančių veršelių, ir gaišta tik 4 proc.

7 pav. Viduriuojančių veršelių gydymo schemos efektyvumas.

3.2. Kalcio (Ca) ir fosforo (Phos) koncentracijų vidurkiai veršelių kraujyje

Fosforo koncentracijos fiziologinės normos ribos kraujyje yra 2,3 – 3,0 mmol/l. (63) Iš tyrime dalyvavusių veršelių kraujo tyrimų matome, kad viduriuojančių veršelių kraujyje ligos pradžioje Phos yra šiek tiek mažiau nei norma – 2,21 mmol/l, o po 7 dienų – 2,46 mmol/l, pas veršelius, kurie neviduriavo pradžioje buvo – 1,86 mmol/l, o po 7 dienų – 2,59 mmol/l. Matome, Phos kiekio padidėjimą kraujyje, pas visus veršelius.

8 pav. Kalcio (Ca) ir fosforo (Phos) koncentracijų vidurkiai veršelių kraujyje. 3.3. Magnio (Mg) koncentracijų vidurkiai veršelių kraujyje

9 pav. Magnio (Mg) koncentracijos vidurkis veršelių kraujyje.

3.4. Šlapalo (UREA) koncentracijos vidurkis veršelių kraujyje

10 pav. Šlapalo (UREA) koncentracijos vidurkis veršelių kraujyje.

3.5. Geležies (Fe) koncentracijos vidurkis veršelių kraujyje

Geležies koncentracijos normos ribos pas sveikus veršelius yra 15 – 25 µmol/l. (69) Pagal grafiką matome, kad visi tyrime dalyvavę veršeliai, turi geležies (Fe) koncentracijos trūkumą kraujyje.

11 pav. Geležies (Fe) koncentracija veršelių kraujyje.

3.6. Albuminų (Alb) koncentracijos vidurkis veršelių kraujyje

Albuminų koncentracijos kraujyje norma yra apie – 30 g/l. (71) Diagramoje matome, kad ligos pradžioje pas viduriuojančius veršelius neženkliai sumažėjusi albuminų koncentracija – 23,17 g/l, ir po 7 dienų albuminų koncentracija pakilo iki normos ribų – 31,45 g/l. Taip pat diagramoje matome, kad ligos pradžioje, pas neviduriuojančius veršelius, sumažėjusi albuminų koncentracija – 19,22 g/l, ir po 7 dienų albuminų koncentracija pakilo iki– 27,75 g/l.

3.7. Aspartataminotransferazės (AST) kiekio vidurkis veršelių kraujyje

AST koncentracijos norma kraujyje yra iki 40,07 ± 1,71 U/L. (72) Pagal grafike pateiktus duomenis matome, kad ligos pradžioje viduriuojančių veršelių AST yra šiek tiek aukštesnis (31,6 U/L), nei po 7 dienų (31,2 U/L). Pas neviduriuojančius veršelius tyrimo pradžioje, taip pat šiek tiek aukštesnis (33,8 U/L), nei po 7 dienų (29 U/L).

Pagal grafike matomus duomenis, galime sakyti, kad nei sergantys, nei sveiki veršeliai neturi AST kiekio pertekliauskraujyje ir gyvulių kepenys sveikos ir nepažeistos, tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad dėl sumažėjusio AST kiekio kraujyje, gali būti kaltas neteisingas racionas ir pašaruose trūksta vitamino B6.

13 pav. Aspartataminotransferazės (AST) kiekio vidurkis veršelių kraujyje.

3.8. Leukocitų (WBC) koncentracijos vidurkis veršelių kraujyje

4. Rezultatų aptarimas

Atlikus išmatų kaprologinius tyrimus ekspres testais, nustatyta, kad veršelių viduriavimą sukėlė ne virusai, bakterijos ar pirmuonys. Ekspres testų pagalba nenustatyta, nei vieno iš mikroorganizmų (žiūrėti 3 pav.).

Literatūros duomenimis dažniausiai nustatomi sukelėjai ūkiuose yra – Rotavirus, Coronavirus, E.

Coli (K55), Sallmonella, Clostridium perfringens ir Cryptosporidium parvum. Atsižvelgiant į tai, kad

viduriavimą sukėlė ne mikroorganizmai, reikia atkreipti dėmesį į: suduodamas krekenas, mitybą, pašaro struktūrą, pieno, vandens kokybę ir temperatūrą, veršelių laikymo sąlygas. Bet kuris iš šių veiksnių ar jų visuma galėjo sukelti ligą (1).

Veršeliai buvo gydyti: GENTA 10% inj. tirp. (veiklioji medžiaga – gentamicino sulfatas) 100mg/ml -5ml s/c, 1xd. 5d. iš eilės, Natrium chloride 0,9% 1000ml – 250ml i/v, PECTOLIT konc. 3kg - 50g 2xd. 7d. iš eilės, skiesti su 1l H2O. Parinktas gydymas įtakojo veršelių kraujo biocheminių ir morfologinių kraujo tyrimų parametrus ir sustabdė veršelių viduriavimą.

Trečiame paveikslėlyje, pateikti duomenys yra surinkti per 2015 metų statistinius duomenis gautus iš X ūkio. Pagal diagramoje matomus rezultatus galime sakyti, kad taikoma gydymo schema – veiksminga, nes išgyja net 96 procentai veršelių per metus laiko.

Pasak R. L. Horst, kalcis yra labai svarbus jauno gyvulio vystymuisi, nes jo 99 proc. koncentruojasi kauliniame ir dantų audinyje. Likusi jo dalis (1 proc.) randamas plazmoje ir kituose organizmo skysčiuose. Ca dalyvauja daugelyje sudėtingų organizmo funkcijų. Jis reikalingas: pulso dažniui reguliuoti, kaulų formavimuisi, normaliam įvairių audinių ir fiziologinių procesų funkcionavimui, raumenų susitraukimui, nervinių signalų perdavimui, kraujo krešėjimui, ląstelių membranų pralaidumui (60).

Esant šio elemento trūkumui organizme, galime įtarti nesubalansuotą mitybą, žarnų absorbcijos sutrikimą, mineralinių medžiagų pašaruose stygių ar per didelis kiekis koncentruotų pašarų (63). Atkreipus dėmesį į 8 pav. pateiktus duomenis matome, jog visiems sergantiems veršeliams trūksta Ca organizme, tiek ligos pradžioje, tiek po gydymo.

apima beveik visas medžiagų apykaitos reakcijas organizme (64). Fosforas vaidina svarbų vaidmenį, energijos panaudojime ir perdavime, taip pat gliukoneogenezės riebalų rūgščių transporte, amino rūgščių ir baltymų sintezėje, bei kalio natrio siurblio sintezėje.

Pastebėta, kad gliukolizės apykaita eritrocituose sutrinka, dėl nepakankamo fosforo kiekio. Atrajotojams gali sutrikti dėl fosforo nepakankamumo didžiojo prieskrandžio ir plonojo žarnyno balansas, bei mikrobinių baltymų sintezė. Jei fosforo trūkumas atsiranda, pas daugelį gyvulių, galima įtarti, kad duodama mažai mineralinės kilmės pašarų (63). Atkreipus dėmesį į 8 pav. galime pamatyti, jog tyrimo pradžioje tiek sergantiems tiek sveikiems veršeliams buvo nustatytas Phos trūkumas organizme. Tad galime daryti prielaidą, kad Phos trūkumas išsivystė, dėl nesubalansuotos mitybos ir per mažo kiekio mineralinės kilmės pašarų.

Magnio 60 – 70 proc. yra skelete, o 30 proc., yra mikštuose audiniuose ir organizmo skysčiuose. Magnis reikalingas oksidaciniam fosforilinimui, kad susidarytų ATP, palaiko natrio - kalio jonų siurblio funkciją. Magnis reikalingas raumenų susitraukimams, jų funkcionavimui, atsakingas už baltymų sintezę, kraujo spaudimo sureguliavimą, išlaikyti ląstelių membranų vientisumą, nuo magnio priklauso fosfolipidų kiekis. Dideli kiekiai kalcio, kalio, geležies, ir riebalų mažina magnio absorbciją Esant magnio trūkumui, nusilpsta raumenys, prasiseda nevalingi raumenų trūkčiojimai (65). Atsižvelgus į 9 pav. pateiktus duomenis, matome, kad tiek sergantys tiek sveiki veršeliai neturi Mg trūkumo organizme.

Šlapalas (UREA) Kepenyse suformuojama proteinų katabolizmo metu susidariusi azoto atlieka. Jo padidėjimas kraujyje stebimas: sutrikusios inkstų perfuzijos, šoko atvejais, sumažėjus kraujo tūriui, sergant lėtiniu nefritu, nefroskleroze, tubuline nekroze, glomerulonefritu, esant šlapimo takų obstrukcijai. Laikinas koncentracijos padidėjimas gali atsirasti naudojant daug baltymų turintį pašarą (73,74). Atsižvelgiant į 10 pav. pateiktus UREA duomenis, matome, kad tiek viduriuojančių, tiek neviduriuojančių veršelių orgnizme, tyrimo pražioje UREA koncentracija buvo žemiau normos ribų, tad vėl galime daryti prielaidą, kad UREA trūkumą sukėlė nesubalansuota mityba (per daug baltymų turintis pašaras).

Atliekant tyrimą klinikinės apžiūros metu buvo galima apytiksliai nustatyti, kad veršeliai turi geležies trūkumą, iš gleivinių spalvos, bei kapiliarų prisipildymo greičio (KPG). Pagal pateiktus duomenis 11 pav. matome, kad tiek tyrimo pradžioje, tiek po 7 dienų, visiems tyrime dalyvavusiems veršeliams organizme trūksta Fe. Tad galime įtarti, kad geležies trūkumą įtakojo nesubalansuota mityba.

Nežymus albuminų trūkumas matomas, tyrimo pradžioje pas sveikus veršelius (19,22 g/l), dėl to galime įtarti kepenų cirozę, ketozę, kepenų pažeidimą dėl toksinų (71). Tačiau po gydymo 7 dienų, Alb rezultatai pasiekė normos ribas. Tad galime daryti prielaidą, kad kepenys yra be pakitimų. Ir AST morfologiniai kraujo rezultatai patvirtina mūsų pastebėjimus, dėl kepenų funkcijų veiklos.

AST – kepenų rodiklis, jei kraujo biocheminiame tyrime matome jo padidėjimą, galima įtarti kepenų cirozę, metastazinę karcinomą, ar virusinį hepatitą. Esant AST trūkumui kraujyje, galima daryti prielaidą, kad veršelio racijone yra vitamino B6 trūkumas (72). Pateiktuose 8 pav. duomenyse matome, kad nei vienas iš tyrime dalyvavusių veršelių AST pertekliaus ar trūkumo organizme neturi.

5. Išvados

 Galima tiriamojo ūkio veršelių gastroenteritų priežastis - per didelis kiekis koncentruotų pašarų, per mažas kiekis mineralinės kilmės pašarų, nesubalansuota mityba.

 Viduriuojančių veršelių kraujyje rasta kalcio, fosforo, geležies, UREA trūkumas. Ūkyje taikoma gydymo schema efektyvi, išgyja 96 proc. veršelių.

Literatūros šaltiniai

1. http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/gyvulininkyste/2692-verseliu-viduriavimo-profilaktikos-abecele (2012), prieiga prie interneto 2015.11.17

2. Yehia A. Osman1, Waled M. El-Senousy2, Adel A. El-Morsi1 and Mohammed K. Rashed2 (2015)

3. http://www.scielo.br/scielo.php?pid=S1519-69842012000200013&script=sci_arttext prieiga prie interneto 2015.11.17

4. Rotavirus diarrhea in bovines and other domestic animalsVeterinary Research CommunicationsJanuary 2009, Volume 33, Issue 1, pp 1-23

5. Rebhun’s Diseases of Dairy-Cattle, 2nd Edition, Thomas J. Divers, Simon Peek, ISBN: 9781416031376. (2008)

6. Bernstein DI (March 2009). "Rotavirus overview". The Pediatric Infectious Disease Journal28 (3 Suppl): S50–3. doi:10.1097/INF.0b013e3181967bee. PMID 19252423.

7. "Virus Taxonomy: 2014 Release". International Committee on Taxonomy of Viruses (ICTV). 8. Diarrhoea in calves and young cattle. The manuscript was received: 25.02.2012 Accepted for

publication: 14.05.2012

9. http://www.bovilis.com/diseases/ncd/causes/bovine-rotavirus.asp prieiga prie interneto 20015.11.10

10. Molecular Epidemiology of Group A Rotaviruses in Water Sources and Selected Raw Vegetables in Southern Africa, Appl. Environ. Microbiol. July 2006 72:7 4554-4560

11. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC358168/?page p. 345–375 prieiga prie interneto 2015.11.11

12. Graham, Kate L., et al. "Rotavirus infection of infant and young adult nonobese diabetic mice

involves extraintestinal spread and delays diabetes onset." Journal of virology 81.12 (2007): 6446-6458.

13. Chauhan, R.S., Dhama, K. and Mahendran, M., 2008. Pathobiology of rotaviral diarrhea in calves and its diagnosis and control: A review. Journal of Immunology and Immunopathology, 10, 1–13

14. Dhama, K., et al. "Rotavirus diarrhea in bovines and other domestic animals." Veterinary

15. Dijkman, Ronald, et al. "Human coronavirus 229E encodes a single ORF4 protein between the spike and the envelope genes." Virol J 3.106 (2006): 422X-3.

16. Bidokhti, Mehdi RM, et al. "Reduced likelihood of bovine coronavirus and bovine respiratory

syncytial virus infection on organic compared to conventional dairy farms." The Veterinary Journal 182.3 (2009): 436-440.

17. Takiuchi, Elisabete, et al. "An outbreak of winter dysentery caused by bovine coronavirus in a

high-production dairy cattle herd from a tropical country." Brazilian Archives of Biology and Technology 52.SPE (2009): 57-61.

18. Saif, Linda J. "Bovine respiratory coronavirus." Veterinary Clinics of North America: Food

Animal Practice 26.2 (2010): 349-364.

19. Thomas CJ, Hoet AE, Sreevatsan S, et al. Transmission of bovine coronavirus and serologic responses in feedlot calves under field conditions. Am J Vet Res 2006;67(8):1412–20.

20. Thiel V, ed. (2007). Coronaviruses: Molecular and Cellular Biology (1st ed.). Caister Academic Press.

21. International Committee on Taxonomy of Viruses (24 August 2010). "ICTV Master Species List 2009 – v10"(xls)

22. Hansa, A., Rai, R.B., Wani, M.Y. and Dhama, K. (2012). Patholology and diagnosis of corona

virus infection in bovine. Indian J. Vet. Pathol., 36(2) : 129-135.

23. David, Frederic Raymond Marie, and Francis William Milward. "Compositions and vaccines

containing antigen (s) of Cryptosporidium parvum and of another pathogen." U.S. Patent No. 20,050,106,163. 19 May 2005.

24. Ewaschuk, Julia B., Jonathan M. Naylor, and Gordon A. Zello. "D-lactate in human and

ruminant metabolism." The Journal of nutrition 135.7 (2005): 1619-1625.

25. Valarcher, Jean-François, and Sara Hägglund. "Bovine coronavirus."

26. Helms, Morten, Steen Ethelberg, and K. Molbak. "International Salmonella typhimurium

DT104 infections, 1992–2001." Emerg Infect Dis 11.6 (2005): 859-867.

27. Stankevičius A., Čepulis R., Sajūtė K., Stankevičienė M. Greitas Salmonella typhimurium ir Salmonella choleraesuis nustatymas kiaulių fekalijų mėginiuose modifikuota lizdine polimerazės grandinine reakcija. Veterinarija ir zootechnika. T. 32 (54). 2005. ISSN 1392- 2130.

28. Graves, Lewis M., et al. "Microbiological aspects of the investigation that traced the 1998