4.1. Fitobiotinio priedo Sangrovit ir probiotiko Bactocell įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, lesalų sunaudojimui, išsaugojimui
Vienas iš pagrindinių viščiukų broilerių produktyvumo parametrų yra jų svoris. Pagal lesinimo bandymo ištirtus parametrus, apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai.
3 lentel÷. Broilerių kūno mas÷, g
Grup÷ I (kontr.) II (fitobiotikas) III (probiotikas) IV (fit.+ prob.) Viščiuko kūno mas÷, g
1 amž. d. 42,57 ± 0,16 42,57 ± 0,14 42,57 ± 0,12 42,58 ± 0,12 8 amž. d. 159,5 ± 2,12 100 172,8 ± 2,18*** 108 157,9 ± 2,34 99 166,4± 2,00* 104 21 amž. d. 851,88 ± 12,93 100 907,77 ± 10,18*** 107 875,47 ± 9,46 103 893,54 ± 9,41** 105 35 amž. d. 2303,22 ± 21,88 100 2328,28 ± 21,10 101 2262,62 ± 24,90 98 2254,16 ± 27,99 98
P.S. Duomenys patikimai skyr÷si nuo kontrolin÷s grup÷s * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.
Daugelis tyrimų naudojant fitobiotinius ir probiotinius preparatus nurodo, kad naudojant lesalų priedus gautas teigiamas rezultatas (Parvez S., 2006; Gružauskas ir kt., 2007). Naudojant fitobiotiką Sangrovit ir probiotiką Bactocell nustatyta, kad preparatai tiek kartu, tiek atskirai skatino viščiukų broilerių produktyvumą. Mūsų tyrimu atveju, analizuojant 8 dienų amžiaus, didžiausias poveikis yra naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit, t.y. 13,3 g ar 8 % daugiau lyginant su kontroline grupe (p<0,001). Naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit ir probiotinį priedą Bactocell, skirtumas yra 6,9 g ar 4,4 % daugiau, nei kontrolin÷je grup÷je (p<0,05). Naudojant vien tik probiotiką Bactocell, skirtumas yra -1,6 g ar 1,2 % (p>0,05), svoris sumaž÷jo. Analizuojant sekantį augimo laikotarpį, t.y. 21 dienos amžiaus didžiausias skirtumas taip pat yra naudojant fitobiokiką Sangrovit, t.y. 55,89 g ar 6,2 % didesnis nei kontrolin÷je grup÷je (p<0,001), naudojant fitobiotinio ir probiotinio priedo mišinį, skirtumas 41,66 g ar 4,3 % didesnis nei kontrolin÷je
grup÷je (p<0,01). Ir naudojant vien tik probiotinį priedą, skirtumas yra mažiausias t.y. 23,59 g ar 2.7 % (p>0,05). Ir analizuojant 35 dienų amžiaus rodiklius, didžiausias skirtumas pastebimas su fitobiotiniu priedu, t.y. 25,06 g ar 1,1 % (p>0,05) didesnis lyginant su kontroline grupe, naudojant fitobiotinio ir probiotinio priedo mišinį priesvoris gautas mažiausias, t.y. -49,06 g ar 2,2 % (p>0,05) mažiau nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant vien tik probiotiką, skirtumas yra -40,6 g ar 1,8 % (p>0,05) mažesnis nei kontrolin÷je grup÷je.
4 lentel÷ Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, kg/kg
Grup÷ I (kontr.) II (fitobiotikas) III (probiotikas) IV (fit. + prob.) 1 – 8 amž. d. 1,45 ± 0,08 100 1,34 ± 0,08 93 1,42 ± 0,07 98 1,33 ± 0,03 92 9 – 21 amž. d. 1,69 ± 0,07 100 1,65 ± 0,01 98 1,65 ± 0,01 98 1,65 ± 0,01 98 22 – 35 amž. d. 1,95 ± 0,07 100 1,97 ± 0,13 101 1.97 ± 0,19 101 1,97 ± 0,09 101 1 – 35 amž. d. 1,81 ± 0,02 100 1,79 ± 0,06 99 1,79 ± 0,09 99 1,79 ± 0,03 99
P.S. Duomenys patikimai skyr÷si nuo kontrolin÷s grup÷s * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.
Lesalų sąnaudos yra svarbus ekonominis rodiklis. Duomenys lesalų sąnaudoms 1kg priesvorio gauti yra pateiktos 4 lentel÷je. Lyginant 1 - 8 dienų amžiaus, su kontroline grupe, mažiausios lesalų sąnaudos yra naudojant probiotiko ir fitobiotiko mišinį, t.y. 0,12 kg ar 8,3 % mažiau, naudojant vien tik fitobiotinį priedą 0,11 kg ar 7,6 % mažiau, nei kontrolin÷je grup÷je, Naudojant tik probiotiką lesalų sąnaudos nežymiai kito, t.y. 0,03 kg ar 2,1 %. Duomenys ženkliai nesiskyr÷. Lyginant 9 – 21 amžiaus dienos lesalų sąnaudas su kontroline grupe skirtumas 0,04 kg ar 2,4%. Lesalų sąnaudos visuose pogrupiuose buvo vienodas. Analizuojant 22-35 dienų amžiaus lesalų sąnaudas, kontrolin÷je grup÷je lesalų sąnaudos buvo mažiausios, visose kitose 3 grup÷se lesalų sąnaudos padid÷jo vienodai, t.y. 0,02 kg ar 1.1% . Ir lyginant viso augimo periodo lesimo sąnaudos kito nežymiai,
kontrolin÷je grup÷je buvo 1,81 kg, o likusiose grup÷se 1,79 kg ar 2,2 %. Duomenys statistiškai
nepatikimi (p>0,05).
5 lentel÷. Viščiukų broilerių gaištamumas, %
Grup÷ I (kontr.) II
(fitobiotikas)
III (probiotikas) IV (fit. + prob.)
1 – 8 amž. d. 1,3 3,3 2,0 0,7
9 – 21 amž. d. 2,5 2,0 2,0 3,0
22 – 35 amž. d. 5,3 2,7 3,3 4,0
Vidurkis 3,03 2,66 2,43 2,56
Lyginant 5 lentel÷s duomenis, mažiausias viščiukų kritimo skaičius pirmame auginimo tarpsnyje yra naudojant fitobiotinių ir probiotinių priedų mišinį, skirtumas su kontroline grupe yra 0,6 % mažesnis. Naudojant šiuos lesalų priedus atskirai gaištamumas išauga ( su fitobiotiku 2 % ir probiotiku – 0.7 %, lyginant su kontroline grupe). 2 auginimo periode, mažiausias gaištamumas yra naudojant tiek fitobiotiką, tiek probiotiką, t.y. 0,5 % mažesnis, nei kontrolin÷je grup÷je, tačiau naudojant šių priedų mišinį kritimas išauga 0,5 %. 3 auginimo periode, mažiausias kritimas yra naudojant fitobiotikus, t.y. 2,6 % mažesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant probiotikus, gaištamumas sumaž÷ja 2 % ir naudojant fitobiotikus ir probiotikus, gaištamumas sumaž÷ja 1,3 %. Bet kokiu atveju, lesalų priedai dav÷ teigiamą poveikį, nes gaištamumas sumaž÷jo. Atliktas bandymas parod÷, kad naudoti lesalų priedai viščiukų broilerių gaištamumui įtakos netur÷jo. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05).
4.2. Preparatų įtaka trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai ir amoniako koncentracijai viščiukų broilerių virškinamajame trakte (µmol/g)
6 lentel÷. Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija viščiukų broilerių virškinamajame trakte (µmol/g)
Riebalų
rūgštys I (kontr.) II (fitobiotikas) III (probiotikas) IV (fit.+prob.) Acto 79,66±0,99 69,81±0,93*** 83,15±0,59** 80,47±1,07 Propiono 13,44±0,30 11,03±0,30*** 11,32±0,17*** 10,53±0,23*** Izosviesto 1,57±0,05 0,81±0,02*** 0,91±0,04*** 0,78±0,02*** Sviesto 21,40±0,37 24,04±0,25*** 28,12±0,39*** 34,39±0,76*** Izovalerijono 1,99±0,10 1,08±0,04*** 1,48±0,09*** 1,24±0,04*** Valerijono 2,24±0,08 2,28±0,08 2,27±0,08 2,71±0,06*** Viso 120,30±1,26 109,03±0,99*** 127,26±0,71*** 130,11±1,85*** C2 (acto r.) 66,17±0,29 63,95±0,34*** 65,37±0,37 61,92±0,21*** C3 (propiono r.) 11,14±0,20 10,07±0,24*** 8,89±0,12*** 8,10±0,14*** C4 (sviesto r.) 17,89±0,33 22,17±0,30*** 22,07±0,26*** 26,29±0,33*** P.S. Duomenys patikimai skyr÷si nuo kontrolin÷s grup÷s * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.
Bakterijų fermentacijos metu storajame žarnyne iš TGRR daugiausiai susidaro acto, propiono ir sviesto rūgštys. TGRR yra greitai įsiurbiamos storajame žarnyne ir teikia iki 30 % organizmui būtinos energijos (Yen et al., 1991). TGRR, daugiausiai sviesto rūgštis, yra pagrindiniai aklosios ir gaubtin÷s žarnų epitelio jaunų ląstelių energijos šaltinis. Propionatas gali modeliuoti cholesterolio koncentraciją ir kepenų cholesterolgenezę organizme (Wright et al., 1990). TGRR taip pat sumažina žarnų chimuso pH ir sukuria patogenin÷ms rūšims nepalankią aplinką (Topping ir Clifton, 2001). Didžiausias acto riebalų rūgšties kitimas pastebimas su probiotiku, t.y. 3,49 didesnis negu kontrolin÷je grup÷je, mažiausias skirtumas naudojant fitobiotiką yra -9,85 mažiau negu kontrolin÷je grup÷je. Gauti duomenys yra statistiškai patikimi. Lyginant propiono riebalų rūgštis, naudojant visus lesalo priedus, propiono riebalų rūgščių kiekis sumaž÷jo, naudojant fitobiotiką - 2,41, probiotiko ir fitobiotiko mišinį – 2,91, ir naudojant probiotiką – 2,12. (p<0,05). Yra žinoma, kad šakotų grandinių riebalų rūgščių (izosviesto, izovalerijonų ir valerijonų) koncentracija padid÷ja suintensyv÷jus proteolitiniam skylimui ir esant lengvai fermentuojamai
ląstelienai (Swanson et al., 2002). Lyginant izosviesto riebalų rūgštis, taip pat naudojant visus lesalų priedus sumaž÷jo lyginant su kontroline grupe. Naudojant fitobiotiką skirtumas yra 0,76, fitobiotiko ir probiotiko mišinį- 0,79, probiotiką – 0,66 (p<0,05). Analizuojant sviesto riebalų rūgštis, didžiausias efektas buvo naudojant fitobiotiko ir probiotiko mišinį, t.y. 12,99 daugiau nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant fitobiotiką- 2,64 daugiau, nei kontrolin÷je grup÷je, ir lyginant su probiotiku – 6,72 daugiau. Analizuojant izovalerijono riebalų rūgštis, didžiausias kiekis buvo kontrolin÷je grup÷je. Lyginant valerijono riebalų rūgštis, didžiausias skirtumas yra naudojant fitobiotiko ir probiotiko mišinį, t.y. 0,47 didesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Kitos grup÷s skyr÷si nežymiai. Lyginant bendrą kiekį riebalų rūgščių, didžiausias skirtumas yra naudojant fitobiotiko ir probiotiko mišinį, t.y. 9,81 didesnis nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant probiotiką skirtumas – 6,96 didesnis, o fitobiotiką – 11 mažesnis nei kontrolin÷je grup÷je.Laisvosios riebalų rūgštys ląstel÷se naudojamos trigliceridų, fosfolipidų ir sfingolipidų sintezei. Jei trigliceridai yra rezerviniai riebalai, tai fosfolipidai nekaupiami, tačiau jie svarbūs atsinaujinant ląstelų ir jų organoidų suirusioms membranoms. Laisvųjų riebalų rūgščių oksidacija intensyviausiai vyksta kepenų, inkstų, širdies raumens, riebalinio audinio, griaučių raumenų ir kitose ląstel÷se (Praškevičius ir kt., 2003). Lyginant lentel÷s duomenis, yra pastebima, kad mažiausias skirtumas naudojant acto rūgštį yra su probiotiku Bactocell ir fitobiotiku Sangrovit 4,25 %. Naudojant propiono rūgštį, didžiausias skirtumas taip pat yra naudojant probiotiko ir fitobiotiko mišinį, t.y. 3,04 %. Analizuojant sviesto riebalų rūgštį nuo visų riebalų rūgščių kiekio, didžiausias skirtumas yra taip pat yra naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit ir probiotinį priedą Bactocell, t.y. 8,4 %.
7 lentel÷. Amoniakinio azoto kiekis viščiukų broilerių aklųjų žarnų turinyje
Rodiklis I grup÷
(kontrolin÷)
II grup÷ III grup÷ IV grup÷ Amoniakinis azotas 559,61 ± 124,68 500,73 ± 113,09 573,16 ± 36,28 509,15 ± 55,69
Organizmas strukturinius baltymus naudoja ląstelių ir jų organoidų statybai. Baltymų hidroliz÷s produktai yra aminorūgštys, kurios vartojamos kitų junginių sintezei. Baltymų apykaita priklauso ir nuo organizmo aprūpinimo vitaminais. (Praškevičius ir kt., 2003). Lyginant 7 lentel÷s duomenis, yra pastebima, kad mažiausias amoniakinio azoto kiekis viščiukų broilerių aklųjų žarnų turinyje yra naudojant fitobiotiką Sangrovit, t.y. 58,88 mažiau nei kontrolin÷je grup÷je, naudojant tik probiotiką Bactocell - padid÷jo 13,55. Analizuojant fitobiotinio ir probiotinio mišinio įtaka, kiekis sumaž÷jo 50,46. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05).
4.3. Preparatų įtaka kalcio ir fosforo pasisavinimui
Kalcis ir fosforas sudaro daugiau kaip 70 proc. organizme esančių mineralinių medžiagų. Jie yra vieni svarbiausių neorganinių medžiagų, dalyvaujančių daugelyje gyvo organizmo fiziologinių funkcijų. Broilerių racionuose turi būti tam tikras kalcio ir fosforo kiekis, nes per didelis jų kiekis trukdo vienas kito absorbcijai, taigi augančių paukščių lesaluose ypač svarbu išlaikyti kalcio ir įsisavinamojo fosforo santykį (Gružauskas ir kt., 2010)
8 lentel÷. Ca ir P virškinamumo koeficientai
Grup÷ I (kontr.) II III IV
Ca 46,05 ± 25,19 48,57 ± 12,78 48,78 ± 11,54 48,25 ± 7,07 P 52,03 ± 18,85 53,71 ± 10,56 56,64 ± 4,91 52,32 ± 7,68
Analizuojant lesaluose esančio monokalcio fosfato poveikį viščiukų broilerių fiziologinei būklei, produktyvumui, lesalų sąnaudoms, išsaugojimui bei Ca ir P kiekiui kraujo serume, buvo atliktas lesinimo bandymas su skirtingu monokalcio fosfato bei įsisavinamojo fosforo kiekiu.
Ir pastebima, kad didžiausias Ca virškinamumo koeficientas yra naudojant probiotiką Bactocell, t.y. 2,73 didesnis nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit Ca virškinamumas buvo didesnis 2,52 lyginant su kontroline grupe. Naudojant šių lesalų priedų mišinį – 2,2 didesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Didžiausias P virškinimo koeficientas yra naudojant probiotikus, t.y. 4,61 mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit 1,68 didesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Ir naudojant šių priedų kombinacijas skirtumas – 0,29 didenis lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05).
4.4. Preparatų įtaka kraujo parametrams
Albuminai yra pagrindiniai kraujo serumo baltymai, pagrindin÷s jų funkcijos yra prisijungti vandenį (yra labai hidratuoti), tod÷l palaiko kraujo osmosinį sl÷gį ir yra įvairių hidrofobinių medžiagų nešiklis, atlieka plastinę funkciją ir sudaro tam tikras baltymų atsargas, reguliuoja įvairių medžiagų koncentraciją kraujyje. Normali albuminų koncentracija kraujo serume yra 35-55 g/l. (Praškevičius ir kt., 2003).
9 lentel÷. Fitobiotinio preparato Sangrovit su probiotiniu preparatu Bactocell ir augalinio aliejaus įtaka viščiukų broilerių kraujo parametrams
Grup÷ I (kontr.) II (fitobiotikas) III (fit. + prob.) IV (probiotikas) Albuminas, % 55,60 ± 3,14 53,20 ± 1,22 54,78 ± 3,45 48,26 ± 6,05 α 1 globulinas 4,0 ± 0,73 4,26 ± 0,59 4,16 ± 0,35 3,52 ± 1,03 α 2 globulinas 9,76 ± 1,02 7,92 ± 0,33 6,22 ± 0,92** 6,78 ± 1,69 β globulinas 18,84 ± 5,21 28,76 ± 1,07 22,50 ± 2,36 25,69 ± 6,83 Gama globulinas 11,78 ± 2,84 8,82 ± 1,29 12,34 ± 3,07 15,70 ± 4,86 Bendras baltymas 37,60 ± 1,33 33,96 ± 3,95 38,10 ±3,36 40,48 ± 3,04 Cholesterolis 4,32 ± 0,16 3,39 ± 0,53 3,47 ± 0,1 3,68 ± 0,20** DTL - cholesterolis 3,10 ± 0,00 2,55 ± 0,29** 2,58 ± 0,07*** 2,79 ± 0,15** MTL- cholesterolis 0,73 ± 0,20 2,99 ± 3,13 0,44 ± 0,12* 0,59 ± 0,15 Trigliceridai 0,92 ± 0,30 0,86 ± 0,32 1,06 ± 0,16 0,52 ± 0,09***
P.S. Duomenys patikimai skyr÷si nuo kontrolin÷s grup÷s * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.
Analizuojant 9 lentel÷s pateiktus duomenis, pastebima, kad didžiausi rodiklių kitimai (albuminai %) yra naudojant tik probiotiką, t.y 7,34 proc. Mažesnis lyginant su kontroline grupe. Naudojant vien tik fitobiotiką 2,4 proc. Mažiau, probiotikų ir fitobiotikų mišinį – 0,82 proc mažiau lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05).
Globulinai – silpnai rūgščių ir neutraliųjų paprastųjų ir sud÷tingųjų globulinų baltymų mišinys. Globulinai kartu su albuminais palaiko kraujo koloidų osmosinį sl÷gį. Lyginant 2 grup÷s duomenis, didžiausią įtaką taip pat tur÷jo probiotikas 0,48 proc. mažiau lyginant su kontroline grupe, naudojant fitobiotiką skirtumas yra 0,26 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe ir naudojant fitobiotinių ir probiotinių priedų mišinį skirtumas yra 0,16 didesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05). Analizuojant 3 grup÷s duomenis, didžiausias kitimas yra naudojant fitobiotinių ir probiotinių priedų mišinį, t.y. 3,54 proc mažesnis lyginant su kontroline grupe, naudojant vien tik probiotiką – 2,98 proc mažesnis ir naudojant fitobiotiką- 1,84 proc mažesnis lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05). β globulino rodikliai labiausiai pasikeite, naudojant fitobiotiką, t.y. 9,92 proc padid÷jo lyginant su kontroline grupe, naudojant fitobiotinių ir probiotinių priedų mišinį – 3,66 proc, ir naudojant probiotiką – 3,15 proc. Padid÷jo lyginant su kontroline grupe (p<0,001). Duomenys statistiškai
nepatikimi (p>0,05). Bendras baltymas, didžiausias jo skirtumas yra naudojant fitobiotiką, t.y. 3,64 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe. Didžiausias skirtumas gautas naudojant probiotiką, t.y. 2,88 proc. didesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant šių priedų mišinį skirtumas gautas nedidelis, t.y. 0,5 proc.
Cholesterolis sintetinamas daugelyje organizmo ląstelių, tačiau intensyviausiai sintez÷ vyksta kepenyse ir žarnyno ląstel÷se. Jo kiekis labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Cholesterolis vandenyje netirpsta, tod÷l kraujo plazmoje jis įeina į lipoproteinų sud÷tį. Analizuojant gautus rezultatus, didžiausias skirtumas yra naudojant fitobiotiką Sangrovit, t.y. 0,93 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05), į lesalus įterpiant probiotiką Bactocell, ar jo mišinį su fitobiotiku Sangrovit, cholesterolio kiekis gautas mažesnis lyginant su kontroline grupe.
DTL- cholesterolis tiesiogiai perneša cholesterolį ir cholesterolio esterius iš kitų audinių į kepenis arba perneša cholesterolio esterius į kitus lipoproteinus, dalyvaujant cholesterolį pernešančiam baltymui. (Praškevičius ir kt., 2003).
Analizuojant šios grup÷s rodiklius, jo kiekis sumaž÷jo, t.y. naudojant fitobiotiką sumaž÷jo 0,55 proc. (p<0,01), naudojant fitobiotiką su probiotiku – 0,52 proc. (p<0,001) ir naudojant probiotiką – 0,31 proc. (p<0,01).
Analizuojant trigliceridų rodiklius, gauti rezultatai yra tokie: naudojant fitobiotiką – 0,06 proc. Mažiau nei kontrolin÷je grup÷je.(p>0,05), fitobiotiko ir probiotiko mišinį – 0,14 proc. Daugiau nei kontrolin÷je grup÷je (p>0,05). Ir naudojant vien tik probiotiką – 0,4 proc mažiau nei kontrolin÷je grup÷je (p<0,001).
IŠVADOS
1. Probiotinio priedo Bactocell įtakoje viščiukų broilerių kūno mas÷ 35 amžiaus dieną sumaž÷jo 1,8 % (p>0,05). Fitobiotinio priedo Sangrovit įtakoje padid÷jo 1,1 % (p>0,05). Probiotinių ir fitobiotinių preparatų kombinacijos sumažino viščiukų broilerių kūno masę 2,2 % (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
2. Per visą bandymo laikotarpį (1-35 d.), lesalų sąnaudos 1kg priesvorio gauti II, III ir IV tiriamosiose grup÷se buvo 1,79 kg, o kontrolin÷je 1,81 kg, t.y. 1,2 % (p>0,05) didesnis. 3. Naudojant probiotiką Bactocell, viščiukų broilerių gaištamumas sumaž÷jo 0,37 % (p>0,05),
fitobiotiką Sangrovit – 0,6 % (p>0,05), o šių priedų kombinacijų pasekoje – 0,47 % (p>0,05) nei kontrolin÷je grup÷je.
4. Amoniako koncentracija viščiukų broilerių aklosios žarnos virškinamajame turinyje, naudojant fitobiotiką 55,88 mg/100g (p>0,05) buvo mažesn÷, naudojant probiotiką 13,55 mg/100g (p>0,05) buvo didesn÷, o įterpus šių priedų kombinacijas 50,46 mg/100g (p>0,05) buvo mažesn÷, nei kontrolin÷je grup÷je.
5. Naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit, kalcio virškinamumas pager÷jo 2,52 proc. (p>0,05), o naudojant probiotinį priedą Bactocell - 2,73 % (p>0,05). Įterpiant į lesalus šių priedų kombinacijas, jis buvo – 2,2 % mažesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant viščiukų broilerių lesinimui fitobiotinį priedą Sangrovit fosforo virškinamumas buvo 1,68 proc. (p>0,05), probiotinį priedą Bactocell – 4,61 proc (p>0,05),o įterpiant šių priedų kombinacijas – 0,29 proc.(p>0,05) didesnis nei kontrolin÷je grup÷je.
6. Bendra trumpųjų grandinių riebalų rųgščių koncentracija, naudojant probiotinį priedą Bactocell padid÷jo 6,96 µmol/g, šių priedų kombinacijų pasekoje – 9,81 µmol/g, o naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit sumaž÷jo 11,27 µmol/g.
7. Viščiukų broilerių kraujo rodikliai kaip globulinai, albuminai, naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit ir probiotinį priedą Bactocell buvo, fiziologin÷s normos ribose. Min÷tų priedų panaudojimas sumažino viščiukų broilerių kraujyje DTL- cholesterolio, MTL- cholesterolio ir trigliceridų koncentracijas (p<0,001).
REKOMENDACIJOS
Siekiant pagerinti viščiukų broilerių produktyvumą, bei išsaugojimą, optimizuoti virškinimo procesus, lesalus tikslinga praturtinti probiotiniu priedu Bactocell 3 x 106 KSV/kg lesalų, taip pat fitobiotiniu lesalų priedu Sangrovit® 30 mg/kg lesalų.
PADöKA
Nuoširdžiai d÷koju savo darbo vadovui prof. habil. dr. Romui Gružauskui už suteiktą informaciją, žinias ir visokeriopą pagalbą ruošiant magistro diplominį darbą. Esu labai d÷kinga Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijos jaunesniosioms mokslo darbuotojoms, Astai Racevičiūtei Stupelienei, Vilmai Šašytei ir Virginijai Jarulei, taip pat lekt. dr. Agilai Semaškaitei už supratimą ir pagalbą atliekant mokslinius tyrimus.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Apajahti J.,Bedford M. R. Improve bird performance by feeding its microflora. World Poultry. 1999.Vol. 15.No 2. P.20-23.
2. Bedford M.R. Exogenous enzymes in monogastric nutrition-their current value and future benefits. Anim Feed Sci. 2000. Vol. 86. P.1-13
3. Close B., Banister K., Baumans Bernoth E. M., Bromage N., Bunyan J., Erhardt W., Flecknell P., Gregory N., Hackbarth H., Morton D., Warwick C. Laboratory Animals. 1997; Part 2. Vol. 31. P. 1 – 32.
4. Conway P.L. Prebiotics and human health: The state of the art and future perspectives. Scand J Nutr. 2001. Vol. 45. P.13-21.
5. Fuller R. Probiotics in man and animals. J Appl Bacteriol. 1989. Vol. 66. P.365-378.
6. Gil De Los Santos J.R., Storch O.B., Gil-Turnes C. Bacillus ccreus var. taynii and Saccharomyccs bnulardii increased feed efficiency in broilers infected with Salmonella Enteritidis. Br. Poult. Sci. 2005. Vol. 46. P. 494–497.
7. Gružauskas R., Racevičiūt÷-Stupelien÷ A., Šašyt÷ V., Semaškait÷ A., Mieželien÷ A., Alenčikien÷ G., T÷velis V., Gimbutas A. Fermentinio preparato, organinių rūgščių mišinio ir prebiotiko įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir paukštienos juslin÷ms savyb÷ms. Veterinarija ir zootechnika. – ISSN 1392-2130. 2007. T 37 (59). P. 13–19.
8. Haj Ayed M., Laamari Z., Rekik B. Effects of incorporating an antibiotic “Avilamycin” and a probiotic “Activis” in broiler diets // American Society of Animal Science. Proceedings, Western Section. 2004. Vol. 55. P. 237-240.
9. Halfhide B. Role of the European Probiotic Association. Role of probiotics in animal nutrition and their link to the demands of European consumers. Proceedings. 2003. P. 3-4 10. Hamilton-Miller J. Probiotics and prebiotics in elderly. Postgrand Medicine Journal. 2004.
Vol. 80. P. 447-451.
11. Hees, H.D. (2003): Sekundare Pflanzeninhalttsstoffe: antinutritive Faktoren mit Potential als Futter zusatze in des Rindviehfutterung. Schriftenreihe Institut fur Nutztierwissenschaften, ETH Zurich, Band 24: 89-102.
12. Hylands P.J., Poulev P.P Immuno stimulants: maximizing the healt and efficiency of animalthrough plant-derived biomolecules // Biotechnology in the Feed Industry. Proceedings of Alltech‘s Eleventh Annual Symposium, Nottingham University Prees. 2003. P. 123 – 134.
13. Hylands P.J., Poulev P.P Immuno stimulants: maximizing the healt and efficiency of animal through plant-derived biomolecules // Biotechnology in the Feed Industry. Proceedings of Alltech‘s Eleventh Annual Symposium, Nottingham University Prees. 2003. P. 123 – 134.
14. http://en.engormix.com/MAfeedmachinery/articles/the
-effectphytobioticsperformance_285.htm Priega per internetą 2010 spalio 15d.
15. http://wattagnet.com/Poultry_International/9319.htm Priega per internetą 2010 spalio 18d. 16. Isolauri E., Kirjavainen P.V., Salminen S. Probiotics: a role in the treatment of intestinal
infection and inflammation? // Gut. 2002. Vol. 50. P.54-59.
17. Yen J.T., Nienaber J.A., Hill D.A., Pond W.G. Potential contribution of absorbed volatile fatty acids to whole-animal energy requirement in conscious swine. J. Anim. Sci. 1991. Vol. 69. P. 2001-2012.
18. Jarul÷ V., Gružauskas R., Racevičiut÷-Stupelien÷ A., Šašyt÷ V., Semaškait÷ A., Ruibys R. Skirtingo kalcio ir fosforo santykio lesale įtaka viščiukų broilerių produktyvumui bei kraujo rodikliams. Veterinarija ir zootechnika. ISSN 1392-2130. Kaunas. 2010. T. 49 (71). P. 44.
19. Jodkonis L., Jokimas J., Kaziliūnien÷ K. Lietuvoje registruotų antibakterinių medžiagų panaudojimas žem÷s ūkio gyvūnų pašarams ruošti. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, 2000. T. 10(32). P. 58–60.
20. Jukna V., Šimkus A. Probiotikų ir fitobiotikų įtaka kiaulių m÷sin÷ms savyb÷ms ir m÷sos kokybei. Veterinarija ir zootechnika. T. 38 (60).2007.P.13.
21. Jukna V., Šimkus A. Probiotikų ir fitobiotikų įtaka kiaulių m÷sin÷ms savyb÷ms ir m÷sos kokybei// Veterinarija ir zootechnika. T. 29 (51). 2005.
22. Juśkiewicz J., Zuńczyk Z., Jankovski J. Effect of adding mannan-oligosaccharide to the die ton the performance, weight of digestive tract segments, and caecal digesta parameters in young turkeys. J. Anim. Feed Sci. 2003. Vol. 12. P. 133-142.
23. Juškien÷ V., Tarvydas V., Uchockis V., Nainien÷ R., Zapasnikien÷ B., Juška R. Gyvulininkyst÷s žinynas.2007. P.22.
24. Juškiewicz J. Zduńczyk Z., Jankowski J., Król B. Caecal metabolism in young turkeys fed diets supplemented with oligosacharides // Archiv fur Geflugelkunde. 2002. No. 5. P. 206-210.
25. Kabir M.L., Rahman M.M., Rahman M.B., Rahman M.M., Ahmed S.U. The dynamics of probiotics on growth performance and immune response in broilers. Int. J. Poult. Sci. 2004. Vol. 3. P. 361–364.
26. Klandorf H.,Ibgal M., Probert L.L., Kenney P.B. Age-related changes in tissue pentosioline and clear- forse: effect of diet restriction and aminoguadinine // 10th European Poultry Conference / Abstracts. Jerusalem, Israel, June 21-26, 1998. P.111
27. Kluth, H., Schulz,. E., Halle, I. und Rodehutscord, M. (2002): Zur Wirksamkeit von Krautern und atherischen Olen bei Schwein und Geflugen. Tagungsband der 7 Wittenberger Tagung zur Schweine- und Feflugelernahrung: 66-74.
28. Logminas V. Lietuvos paukščiai. Vilnius. 1979
29. Mingan Ch. Alternatives to in – feed antibiotics in monogastric animal industry. University of New England Australia. ASA Technical Bulletin 2001. Vol. 30.
30. Naumann C., Bassler R. Methodenbuch, Band III. Die chemische Untersuchung von Futtermitteln. VDLUFA – Verlag, Darmstadt. 1993.
31. Oliver- Bever, B. (1983) Medicinal plants in tropical West Africa III. Antiinfection therapy with higher plants. Journal of Ethnopharmacology, 9:1-83.
32. Parvez S., Malik K.A., Kang S.A., Kim H.Y. Probiotics and their fermented food products are beneficial for health. J Appl Microbiol. 2006.P.1-15.
33. Pfirter, H.P. (2005) Beeinflussung der Verdauungsprozesse und Leistung der Tiere durch technologische Futterbarbeitung. Schriftenreihe Institut fur Nutztierwissenschaften, ETH Zurich, Band 26: 59-83.
34. Praškevičius Z., Ivanauskas L., Stasiūnien÷ N., Burneikien÷ J., Radavičius H., Lukoševičius L., Kondratas D. Biochemija. KMU Leidykla, Kaunas, 2003.
35. R. Bobinien÷ Biologiškai veikliųjų medžiagų poveikio paukščių produktyvumui ir produkcijos kokybei tyrimai. Kaunas. 2009. P. 41
36. R. Gružauskas, V. Šašyt÷, A. Racevičiūt÷-Stupelien÷ Visaverčių kombinuotųjų lesalų receptūrų sudarymas paukščiams. Kaunas. 2005. P. 12
37. Reid G., Jass J., Sebulsky T., McCormick K. Potential Uses of Probiotics in Clinical Practice // Clinical Mikrobiology Reviews. 2003. Vol. 16, No.4. P.658-672.
38. Semaškait÷ A., R. Gružauskas, V. T÷velis, Racevičiūt÷-Stupelien÷ A., Šašyt÷ V., Zduńczyk Z., Juśkiewicz J. Prebiotikų fruktooligosacharidų ir probiotikų Pediococcus Acidilactici įtaka viščiukų broilerių produktyvumui // 14-oji Baltijos šalių paukštininkyst÷s konferencija. Mokslo darbai. Pranešimai ir santraukos. ISBN 9955-668-52-0. 2006. P. 37. 39. Skowrońska A., Mikulski D., Mikulska M., Zapotoczny P., Zmysłowska I., Szczypiński
P.M. Fluorescensin÷s hibridizacijos in situ (fish) metodologiniai aspektai ir pritaikymas kalakutų virškinimo trakto bakterijoms identifikuoti// Veterinarija ir zootechnika. T.48 (70). 2009. P. 65.
40. Struck, J. (2002) Die Natur als Partner- Phytobiotics stellt sich gesellschaftlichen Trends. KRAFTFUTTER/FEED MAGAZINE, 3/02: 106-109.
41. Swanson K.S., Grieshop C.M., Flickinger E.A., Bauer L.L., Wolf B.W., Chow J.M. Fruktooligosaccharides and Lactobacillus acidophilus modify bowel function and protein catabolites excreted by healthy humans. J Nutr 2002;132:3042-50.
42. Tellez G., Higgins S.E., Donoghue A.M., Hargis B.M. Digestive physiology and role of microorganisms. J. Appl. Poult. Res. 2006. Vol. 15. P.136-144.
43. Tietzs, N. W. Total protein determination. Clinical Guide to Laboratory Tests, 3 rd ed., W. B. Saunders, Philadelphia. 1998. P. 518-519.
44. Topping D.L., Clifton M. Short-chain fatty acids and human colonic function:roles of resistant starch and nonstarch polysaccharides. Physiol Rev 2001;81:1031-64.
45. Tschirner, K. (2004): Untersuchungen zur Wirksamkeit und zum Nachweis des pflanzlichen Alkaloids Sanguinarin beim Schwein. Dissertation, Institut fur Tierernahrung und Stoffweschselphysiologie der Christian-Albrechts-Universitat zu Kiel.
46. Venho E. Antibiotic growth promoter (AGP) free diets, intestinal microflora managment andmaintaining performance of poultry without AGP,s by using enzymes and betaine. // Proceedings 8 th Baltic Poultry Conference. Finland. 2000. P. 76-78.
47. Vicente J.L., Avina L., Torres-Rodriguez A., Hargis B., Tellez G. Effect of a Lactobacillus spp. Based Probiotic Culture Product on Broiler Chicks Performance under Commercial Conditions. Int J Poult Sci. 2007. Vol. 6 No.3. P. 154–156.
48. Wald, C. (2003): Gewurze & Co – eine Ubersicht. Lohmann Informatikon, 3: 7-11.
49. Wenk. C, (2003) Zusatznnutzen und Risiken von Futterzusatzstoffen fur den Menschen. Schriftenreihe Institut fur Nutztierwissenschaften, ETH Zurich, Band 24: 103-112.
50. Witte W. Antibiotic use in animal husbandry and resistance development in humaninfections.APUA Newsletter16 (3) :1. P.4-6.
51. Wright R.S., Anderson J.W., Bridges S.R. Propionate inhibits hepatocyte lipid synthesis Proc Soc Exp Biol Med. 1990.Vol. 195. P. 26-29.
52. Priega per internetą: www.horizonpress.com
53. Zduńczyk Z., Juśkiewicz J., Jankowski J., Koncicki A. Performance and caecal adaptation