LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVULININKYSTöS KATEDRA
VILIJA KANTAUSKAITö
FITOBIOTINIŲ IR PROBIOTINIŲ PRIEDŲ ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ PRODUKTYVUMUI BEI VIRŠKINIMO PROCESAMS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof.habil.dr. Romas Gružauskas
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas:
Fitobiotinių ir probiotinių priedų įtaka viščiukų broilelių produktyvumui bei virškinimo procesams.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2011 m. vasaris 22 d. Kantauskait÷ Vilija
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2011 m. vasaris 22 d. Kantauskait÷ Vilija
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
Magistrinį darbą rekomenduoju teikti viešam gynimui.
2011 m. vasaris 22 d. prof., habil..dr. Romas Gružauskas
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2011 m. vasaris 21 d., Gyvulininkyst÷s katedros pos÷džio protokolas Nr. 10 prof., habil.dr. Romas Gružauskas
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimokomisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) ( parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
LSMU VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTöS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Magistro darbas atliktas 2009 – 2011 metais. Bandymas vykdytas Lietuvos veterinarijos akademijos Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje prie Gyvulininkyst÷s katedros.
Magistro darbą pareng÷: Vilija Kantauskait÷ __________
(parašas)
Magistro darbo vadovas: prof. habil. dr. Romas Gružauskas __________
(parašas)
Recenzentas: ___________
(parašas)
SUMMARY
Postgraduate student: Vilija Kantauskait÷
Master’s thesis: Influence of probiotics and phytobiotics on productivity, digestive processes of broiler chickens.
Supervisor: Prof., Habil. dr. Romas Gružauskas Master‘s thesis comprises: 35 text pages, 9 tables.
Research methodology: The research was performed in the years 2009 – 2011 in Lithuanian Veterinary Academy Poultry Feed and Poultry Products laboratory at the Animal Science Department, Kaunas University of Technology Food Institute. The research was performed with 600 cross Cobb 500 chicken broilers, divided into 4 groups, comprising 150 each. The birds were fed for 5 weeks (a starter diet from day 1 to 8 and a grower diet from day 9 to 35) ad libitum with a crumbled corn-wheat-soybean meal based diet (1st Control group), supplemented
with a phytobiotic Sangrovit (2nd experimental group), its combination with probiotics (3th
experimental group) and basal diet combined with probiotics and phytobiotics (4th experimental
group). A corn-wheat-soybean meal based diet was formulated to meet the nutrient and energy requirement for broiler chickens. The addition of probiotics and phytobiotics during all experiment periods improved body weight and feed conversion ratio of broiler chickens by 2,2 % (p>0.05). Feed additives had effect on broiler chickens mortality 0.47 %. The total concentration of short chain fatty acids were 9,81 µmol/g (p<0,001) increased compared in the control group, using phytobiotic Sangrovit fell 11,27 µmol/g (p<0,001) and using probiotic Bactocell increased 6,96 µmol/g (p<0,001) compared in the control group. The ammonia concentration in broiler caecal digestive contents using phytobiotics 55,88 mg/100 g (P> 0.05) was lower by 13,55 mg/100 probiotic (P> 0.05) was higher and the insertion of the following combinations of additives 50,46 mg/100 g (P> 0.05) was lower than in the control group. Using the additive phytobiotic Sangrovit Ca digestibility improved 2,52 %. (P> 0.05), higher than the control group, using a probiotic additive Bactocell – 2,73% (p> 0.05). The insertion of these additives in combination – 2,2% (p>0,05) lower than in the control group. Using the additive phytobiotic Sangrovit P digestibility was 1.68 %. (P> 0.05) in probiotic additive Bactocell - 4.61 % (p <0.05) and inserting the following combinations of additives - 0.29 %. (p <0.05) higher than the control group. most affected by the probiotic additive Bactocell 4.61% higher compared with the control group phytobiotic Sangrovit result - 1.68% higher and the additive combination of 0.29% higher than in the control group.
Haematological parameters of broiler chickens as globulins, albumins, using the additive phytobiotic Sangrovit and probiotic additive Bactocell the physiological normal range. Reduced use of these additives in broiler blood levels of HDL-cholesterol, LDL-cholesterol and triglyceride levels (P <0.001).
TURINYS
1. SUMARRY ... 3
2. ĮVADAS ... 6
3. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
3.1. Paukščių virškinimo sistemos ypatumai ... 8
3.2. Probiotinių preparatų įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, sveikatingumui, fiziologinei būklei ir virškinimo procesams ... 9
3.3. Fitobiotinių preparatų įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, sveikatingumui, fiziologinei būklei ir virškinimo procesams ... 13
4. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ... 17
5. TYRIMO REZULTATAI ... 21
5.1. Fitobiotinio priedo Sangrovit ir probiotiko Bactocell įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, lesalų sunaudojimui, išsaugojimui ... 21
5.2. Preparatų įtaka trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai ir amoniako koncentracijai viščiukų broilerių virškinamajame trakte ... 24
5.3. Preparatų įtaka kalcio ir fosforo pasisavinimui ... 26
5.4. Preparatų įtaka kraujo parametrams ... 26
5. IŠVADOS ... 29
6. REKOMENDACIJOS ... 30
7. PADöKA ... 31
1. ĮVADAS
Šiuo metu intensyv÷ja tyrimų darbai apie įvairių lesalų priedų ir jų derinių panaudojimą paukščių lesaluose. Duomenys apie tai, kaip veikia įvairūs lesalų priedai paukščio organizmo medžiagų apykaitą, kokios doz÷s reikalingos įvairaus amžiaus paukščių lesaluose, norint pasiekti optimalius produktyvumo rezultatus yra labai svarbūs. Būtina atsižvelgti į tai, kad lesalų priedai įterpti į lesalus, būtų fiziologiškai aktyvūs, jų liekanos neliktų galutiniame produkte, nesukeltų atsparumo antibiotikams ir nedarytų kitokio poveikio žmonių sveikatai (Klandorf et al, 1998).
Taip pat, pastaruoju metu yra sukurta nemažai pašarų priedų, užtikrinančių gyvulių ar paukščių sveikatingumą, didinančių jų produktyvumą. Tarp jų buvo naudojami ir antibiotikai. Tačiau nuo 2006m. Sausio m÷n. Europos Sąjungos komisijai uždraudus naudoti gyvūnams pašarinius antibiotikus, kaip augimą skatinančius pašarų priedus, buvo žengtas naujas žingsnis gyvulininkyst÷je bei paukštininkyst÷je sveikesn÷s ir kokybiškesn÷s produkcijos linkme. Tyrimais nustatyta, kad naudojant antibiotikus, kaip pašarų priedus, augimui stimuliuoti, patogeniniai organizmai tampa atsparūs antibiotikams tiek žmonių, tiek gyvūnų organizme (Halfhide, 2003).
Viščiukų broilerių augimo tempai, organizmo fiziologiniai procesai bei daugelis ligų yra glaudžiai susiję su virškinimo trakto funkcionavimu. Svarbu, kad paukščiui augant, jo žarnyne įsitvirtintų „naudingosios“ bakterijos (R. Bobinien÷, 2009).
Pašarų priedai, kurie gali pakeisti pašarinių antibiotikų panaudojimą yra prebiotikai, probiotikai, fitobiotikai, fermentai ir organin÷s rūgštys. Šių preparatų naudojimas – tai racionalus, saugus ir efektyvus būdas gerinti sveikatingumą, kuris nesukelia jokių kontraindikacijų.
Daugelis veiksnių gali sutrikdyti „gerųjų“ bakterijų balansą paukščių organizme. Vaistai, stresas ir blogos kokyb÷s lesalai – tai veiksniai, kurie mažina naudingųjų bakterijų populiacijas. Nor÷dami išsaugoti naudingąsias bakterijas privalome įtraukti tam tikrus produktus į paukščių lesalus (Gružauskas ir kt., 2005)
Darbo tikslas. Ištirti probiotiko Bactocellir fitobiotiko Sangrovit poveikį viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams.
Darbo tikslo įgyvendinimui iškelti uždaviniai:
1. Atlikti lesinimo bandymą su viščiukais broileriais ir nustatyti probiotiko Bactocell ir fitobiotiko Sangrovit efektyvumą viščiukų broilerių augimui, lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti bei išsaugojimui;
2. Nustatyti probiotiko Bactocell ir fitobiotiko Sangrovit įtaką virškinimo procesams;
3. Probiotiko Bactocell ir fitobiotiko Sangrovit įtaka trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai ir glikolitinių fermentų aktyvumui ir amoniako koncentracijai viščiukų broilerių virškinamajame trakte;
4. Probiotiko Bactocell ir fitobiotiko Sangrovit įtaka kalcio ir fosforo pasisavinimui; 5. Probiotiko Bactocell ir fitobiotiko Sangrovit įtaka kraujo parametrams.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Paukščių virškinamojo trakto anatominiai ypatumai
Paukščių virškinimo sistema sudaryta iš keleto svarbių anatominių dalių. Lesalo maistin÷s medžiagos, padedant snapui patenka į burnos ertmę. Burnos ertm÷je yra smailas liežuvis (Lingua), jo galą dengia surag÷jęs epitelis. Už liežuvio šaknies yra rykl÷s anga (Pharynx) ir gerklos (Larynx). Gomurio viršuje yra dvi kv÷pavimo angos, jos vadinamos choanomis. Burnos ertm÷je dar yra pažandinių ir poliežuvinių seilių liaukų latakai. Iš rykl÷s lesalas patenka į stemplę (Oesophagus). Kakle stempl÷s ir trach÷jos vamzdeliai yra greta, bet jie skiriasi sienelių sandara. Stempl÷s sienel÷s yra raumeningos, o trach÷jos sienel÷ turi kremzlinius žiedus. Kaklo apačioje stempl÷ stipriai praplat÷ja ir sudaro maišo pavidalo gurklį arba gūžį (Ingluvies). Čia kaupiasi lesalo atsargos, kurios suvilgytos seil÷mis išbrinksta. Žemiau gurklio, krūtin÷s ląstoje, stempl÷ pereina į liaukinį skrandį (Proventriculus). Skrandžio sienel÷se esančios liaukut÷s išskiria gleives ir virškinimo fermentą (pepsiną). Lesalas čia t÷ra suvilgomas fermentais. Liaukiniame skrandyje lesalas ilgai neužsilaiko ir pereina į didelį raumeninį skrandį (Verticulus), dar vadinamą skilviu. Skrandžio ertm÷ yra išklota epitelio, kuris išskiria skaidulinį baltymą keratiną. Iš keratino susidaro kutikula. Skrandžio kutikula yra nejautri ir neskausminga, nes ji neturi nervinių galūnių. Liaukinį ir raumeninį skrandžius iš viršaus dengia didel÷s kepenys (Hepar). Plonoji žarna (Intestinum tenue), išeina iš raumeninio skrandžio. Jos pirmoji atkarpa vadinama dvylikapiršte žarna (Duodenum), kuri daro kilpą, o joje guli tamsiai rusva pailga kasa (Pancreas). Iš kasos į dvylikapirštę žarną atsiveria trys kasos latakai: du išeina iš kasos vidurio, o trečias – iš galo. Už dvylikapiršt÷s žarnos be ryškios ribos prasideda tuščioji žarna (Jejunum), o už jos prasideda klubin÷ žarna (Ileum). Plonoji žarna be ryškesnio sustor÷jimo pereina į trumpą tiesiąją žarną. Tiesioji žarna (Rectum) baigiasi kloakoje. Kloakos (Cloaca) viršutin÷je sienel÷je yra akla išauga – Fabricijaus maišelis (Logminas, 1979).
Vištų virškinimo sistema yra gan÷tinai sud÷tinga, norint užtikrinti tinkamą jos funkcionavimą, reikia naudoti tinkamus lesalus. Ruošiant lesalus, reikia atkreipti d÷mesį, kad jie būtų visaverčiai. Visaverčiai lesalai – tai optimaliai subalansuotos maistin÷s, mineralin÷s, vitaminin÷s medžiagos. Lesalai pagaminti tik iš kokybiškų žaliavų. Be šių pagrindinių maistinių medžiagų, lesalus praturtinti galima ir prebiotikais, fitobiotikais, probiotikais ir organin÷mis rūgštimis. Lesalus labai svarbu subalansuoti apykaitos energijos, amino rūgščių, mikro ir makroelementų, vitaminų atžvilgiu.
2.2. Probiotinių preparatų įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams, sveikatingumui, fiziologinei būklei
Haj Ayed M. ir kt., nuolat ieško būdų, kaip natūraliomis priemon÷mis pagerinti paukščių gyvenimo kokybę, paspartinti jų augimą, nedarant poveikio skerdenos kokybei bei vartotojų sveikatai (Haj Ayed M., Laamari Z., Rekik B., 2004).
Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai arba fermentuoti produktai, darantys teigiamą poveikį gyvūnų sveikatai, gerinantys virškinamojo trakto mikrobinį balansą. Žodis „probiotikai“ traktuojamas įvairiai. Pirmiausia šis pavadinimas buvo naudojamas substancijoms aprašyti, kur vienas pirmuonis stimuliavo kitų augimą (Jodkonis ir kt., 2000).
Nemažai autorių nurodo, kad probiotikai, gauti iš Lactobacillus, Streptococcus, Bacillus, Bifidobacterium, Enterococcus, Aspergillus, Pediococcus bakterijų padermių, organinių rūgščių mišiniai, įvairios kilm÷s prebiotikai padidino viščiukų broilerių produktyvumą (Kabir ir kt., 2004; Gil De Los Santos ir kt., 2005; Gružauskas ir kt., 2007; Vicente ir kt., 2007). Nustatyta, kad probiotikai skatina žarnyno mikrofloros augimą ir vystymąsi, didina mikrofloros bei jos produkuojamų fermentų aktyvumą, tuo pačiu, padeda neutralizuoti virškinamajame trakte išsiskiriančius toksinus (Juškiewicz J. ir kt., 2002).
Probiotiniai preparatai reguliuoja virškinamojo trakto biologinius procesus, profilaktiškai veikia prieš gyvūnų žarnyno ligas, stimuliuoja gyvulių augimą. Probiotikų efektyvumo esm÷ – skatinti teigiamus gyvūnų virškinamojo trakto metabolitinius pakyčius, gerinti maisto medžiagų pasisavinimą, didinti organizmo atsparumą ir kartu antagonistiškai veikti patogeninę organizmo mikroflorą (Jukna V., Šimkus A., 2007).
Terminą „probiotikai“ išvertus iš graikų kalbos gautume „gyvenimui“. Probiotikai - tai gyvi mikrobiniai maisto papildai, kurie įtakoja organizmo sveikatingumą, gerindami jo žarnyno mikrobinį balansą ir sukelia teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus ar gyvūno organizme (Fuller, 1989).
Probiotikai dažniausiai yra žarnyno mikrofluoros bakterijos, prisitaikiusios gerai išgyventi žarnyne, yra atsparios rūgščių ir tulžies poveikiui, bei sugeba laikinai kolonizuoti virškinimo trakto gleivinę. Dažniausiai naudojamos bakterijų rūšys yra laktobacilos ir bifidobakterijos, fekalinis streptokokas, žarnyno lazdel÷, celiuliozolitin÷s bakterijos ir pirmuonys (Isolauri ir kt., 2002).
Pieno rūgštį gaminančios bakterijos buvo jau seniai naudojamos maisto konservavimui. XX a. Pradžioje mokslininkas I.I. Mečnikovas pasteb÷jo virškinamojo trakto mikrofluoros svarbą žmonių sveikatai. Jis teig÷, kad organizmo sen÷jimo procesą iš dalies lemia puvimą skatinančių žarnyno bakterijų (ne pieno rūgšties bakterijos) išskiriami toksinai, tod÷l pieno rūgštį gaminančios
bakterijos gali tapti sen÷jimo proceso antidotais. Tačiau didesnio visuomen÷s susidom÷jimo probiotikai sulauk÷ XX a. Pabaigoje, iškilus funkcinio maisto id÷jai. Funkcinis maistas- tai maistas, kurio teigiamas fiziologinis poveikis pranoksta jo bazinę, maistinę vertę ir/arba sumažina riziką susirgti l÷tin÷mis ligomis (Hamilton-Miller, 2004). Šiandien probiotikai yra gerai žinomi ir plačiai vartojami biojogurtų ar maisto papildų pavidale, įtraukiami į gyvulių ar paukščių racionus. Probiotikai gerina jauniklių augimą, maisto medžiagų pasisavinimą. Probiotikai išlaisvina „imunines“ ląsteles, kurios gali daugintis ir naikinti į žarnyną patenkančias patogenines bakterijas, absorbuoja jų antigenus ir taip stiprina imuninę sistemą (Gružauskas R., V., Zduńczyk Z., Juśkiewicz J.ir kt., 2006).
Mikroorganizmai, pasižymintys probiotiniu veikimu žmonių ir gyvūnų mityboje yra: • Lactobacillus sp.;
• Bifidobacterium sp.; • Enterococcus sp.; • Streptococcus sp.; • Miel÷s;
• Ir kitos ( Leuconostoc, Pediococcus, Propionibacterium, Bacillus) (Parvez S., Malik K.A., Kang S.A., Kim H.Y., 2006).
Probiotikų veikimo mechanizmas – konkurencija už maisto medžiagas ir už vietą virškinamajame trakte. Epitelis pasidengia plonu naudingųjų bakterijų sluoksniu, kurios konkuruoja su pontecialiai patogenin÷mis bakterijomis, trukdo joms prisitvirtinti ir daugintis virškinamajame trakte. Probiotikai padeda geriau pasisavinti pieno ir lakiųjų riebalų rūgščių produktus, kurie užtikrina pastovų pH žarnyne, taip pat greičiau susiformuoja mikrofloros tarpusavio santykis.
Probiotikai turi pasižym÷ti šiomis savyb÷mis:
• Geb÷ti kolonizuoti tam tikras organizmo ertmes, prilipdami prie žarnyno epitelio ląstelių receptorių;
• Būti nepatogeniškais;
• Būti atsparūs rūgštims ir tulžiai;
• Gaminti priešmikrobines medžiagas ir būti antagonistais kitų mikrobų atžvilgiu; • Geb÷ti daugintis organizme ir atstatyti normaliąją mikrobiotą;
• Geb÷ti aktyvinti organizmo imuninę sistemą;
Probiotikai yra įtraukiami į gyvulių pašarus ar paukščių lesalus siekiant užtikrinti jų sveikatingumą ir padidinti produktyvumą. Probiotin÷s bakterijos yra naudojamos viščiukų broilerių mityboje ne vien siekiant apsaugoti paukščius nuo vidaus ligų, bet ir pagerinti jų bendrą sveikatingumą (Tellez G., Higgins S.E.ir kt., 2006; Conway P.L., 2001).
Pasteb÷ta padid÷jęs dom÷jimasis paukščių virškinamojo trakto mikroflora – norima pagerinti gyvūnų mitybą ir sumažinti maisto produktų sukeltų žmogaus ligų riziką. Mikroflora gali kisti priklausomai nuo lesalo, aplinkos ir taikomų procedūrų (Skowrońska A., Mikulski D., Mikulska M., Zapotoczny P., Zmysłowska I., Szczypiński P.M., 2009).
Probiotikų veikimas ir veikimo mechanizmas
Teigiama probiotikų įtaka gyvūnų sveikatingumui pasireiškia d÷l jų grandininio veikimo mechanizmo. Literatūroje skiriami du skirtingi bakterijų populiacijų tipai, kurie gali egzistuoti virškinamajame trakte. Pirmasis glaudžiai susijęs su virškinamojo trakto epiteliu, antrasis sutinkamas žarnyno turinyje. Populiacijos, galinčios lengvai įsitvirtinti virškinamajame trakte, gali būti ir naudingos ir žalingos. Jei įsitvirtina naudingos bakterijos, tada jos teigiamai veikia gyvūno organizmą. Geriausiai, jei virškinamajame trakte susikuria ir visą gyvenimą palaikomos specifiškai naudingos bakterijos. Tod÷l auginamiems gyvūnams reikia sudaryti visas būtinas sąlygas savitam mikrobiniam balansui palaikyti. Tai užtikrinti gamtin÷mis sąlygomis yra be galo sunku, bet jeigu su lesalais ir pašariniais priedais paukštis nuolatos gaus reikalingų mikroorganizmų, savitas mikrobinis balansas bus išlaikytas (Robbins, 1987; Rolfe, 2000).
Probiotikai, sukurti naudojant gyvūnų virškinamojo trakto mikroorganizmus sugeba sintetinti įvairias biologiškai aktyvias medžiagas – vitaminus, antibiotikus, fermentus, aminorūgštis. Jos reguliuoja virškinamojo trakto biologinius procesus, profilaktiškai veikia prieš gyvūnų jauniklių žarnyno ligas, stimuliuoja paukščių augimą (Gružauskas ir kt., 2007).
Pastaruoju metu atlikta daug tyrimų, nusakančių probiotinių preparatų panaudojimo efektyvumą paukščių mityboje. Šie tyrimai parod÷, probiotinių preparatų poveikis priklauso nuo naudojamų mikroorganizmų kamienų, priedo kiekio lesaluose, lesalų gamybos technologinių parametrų, paukščių amžiaus.
Probiotikų efektyvumo esm÷ – skatinti teigiamus gyvūnų virškinamojo trakto metabolistinius pokyčius, gerinti maisto medžiagų pasisavinimą, didinti organizmo atsparumą ir kartu antagonistiškai veikti kenksmingą organizmo mikroflorą. Probiotikai mikrobin÷je gyvūnų organizmo sistemose pasižymi mikrobinio metabolizmo, imunin÷s sistemos stiprinimu, priešv÷žiniu ir anticholesteroliniu poveikiu. Probiotikams naudojamos pieno rūgšties,
bifidobakterijos, pirmuonys, didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų asociacijos (Gružauskas ir kt., 2005).
Probiotikų veikimo mechanizmas pateiktas 1 paveiksle.
Probiotikų veikimo mechanizmas pasireiškia tuo, kad yra konkuruojama su patogenine mikroflora d÷l maisto medžiagų ir vietos virškinamajame trakte. Epitelis pasidengia plonu naudingųjų bakterijų sluoksniu, kurios konkuruoja su potencialiai patogenin÷mis bakterijomis, taip jos trukdo joms prisitvirtinti ir daugintis virškinamajame trakte. Probiotikai padeda geriau pasisavinti pieno ir lakiųjų riebalų rūgščių produktus, kurie užtikrina pastovų pH žarnyne, taip pat greičiau susiformuoja mikrofloros tarpusavio santykis (Mingan, 2001).
Endogeninių patogenų veikimo slopinimas Kontroliuoja jautraus žarnyno sindromo Kontroliuoja uždegiminius procesus žarnyne Atsparumas mikrobų kolonizacijai Normalizuoja žarnyno mikrofloros Subalansuotas imuninis atsakas Sumažina alergines reakcijas į maistą Egzogeninių patogenų veikimo PROBIOTIKAI Mikrobų fermentacijos metu
storajame žarnyne susidaro
TGRR ir vitaminai Imunomoduliacija Sumažina gaubtin÷s žarnos v÷žinių susirgimų tikimybę Stiprina įgimtą imunitetą Metabolizmo procesai Geresn÷ tulžies pūsl÷s druskų sekrecija Silpnesni toksigeniniai / mutageniniai procesai
Probiotiko kultūra taip pat turi būti gyvybinga, lengvai atpažįstama ir identifikuojama, nepatogeniška ir sudaryta iš gramteigiamų bakterijų. D÷l šių priežasčių, prieš perkant ir panaudojant probiotiką, reik÷tų jį iširti laboratorijoje. Svarbu žinoti, kiek jame iš tikrųjų yra gyvų bakterijų. Probiotikai taps beverčiais jeigu:
• preparate nebus reikiamo bakterijų kiekio;
• preparatas bus laikomas netinkamomis sąlygomis (d÷l šios priežasties gali pablog÷ti bakterijų gyvybingumas);
• bakterijos sudarančios preparatą bus neatsparios tulžies poveikiui;
• jei probiotikai bus veikiami antagonistinio antibiotikų, dezinfekcinių medžiagų, antimikoplazminių vaistų, kokcidiostatų poveikio.
2.3. Fitobiotinių preparatų įtaka paukščių viščiukų broilerių virškinimo procesams, sveikatingumui, fiziologinei būklei
Fitobiotinių priedų efektyvumą paukščių lesaluose lemia pačio preparato kilm÷, t.y. veikliųjų medžiagų koncentracijos, ji priklauso nuo vaistinio augalo paruošimo technologijos, auginimo sąlygų. Daugeliu atveju fitobiotiniai preparatai gali neigiamai įtakoti lesalo skonines savybes. Visa tai sąlygoja gana sud÷tingą fitobiotinių ir probiotinių preparatų panaudojimą paukščių mityboje. Pastaruoju metu, mokslinių tyrimų, tiriančių probiotinių ir fitobiotinių preparatų sinergetinius procesus yra mažai atlikta.
Augimą skatinančos medžiagos prad÷tos d÷ti į pašarus ir lesalus daugiau nei prieš 4 dešimtmečius, ypač populiarios kiaulininkyst÷je ir paukštininkyst÷je. Jos buvo sukurtos tam, kad sudarydamos žarnyne tinkamas sąlygas, pagerintų virškinimo procesus. Sukurtos antibakterin÷s medžiagos net mažomis doz÷mis veikia prieš patogenines bakterijas, nepadarydamos žalos kitoms (Witte W).
Rinkoje did÷jant kokybiškos ir saugios gyvulininkyst÷s produkcijos paklausai, gamintojai stengiasi naudoti natūralius, saugius pašarinius priedus, kurie teigiamai veikia gyvulių sveikatingumą, didina gyvulių produktyvumą ir gerina produkcijos kokybę (Jukna V., Šimkus A., 2005).
Augalai turi biologiškai aktyvių medžiagų, įskaitant saponinus, alkaloidus, esterius, guaninus, terpenoidus. Šios medžiagos yra intensyviai nagrin÷jamos kaip augimo skatintojai ir imuniteto stiprintojai. P. J. Hylands ir P. P. Poulev nurodo kad, augaliniai produktai naudojami paukščių augimo skatinimui (Hylands, Poulev, 2003).
Fitobiotikai – tai augalin÷s kilm÷s preparatai ir jų fitochemin÷s sud÷tin÷s dalys, kurios teigamai veikia gyvūnų žarnyno mikroflorą. Fitobiotikams priskiriami augalin÷s kilm÷s preparatai ir jų fitochemin÷s sud÷tin÷s dalys, kurios teigiamai veikia
gyvulio žarnyno mikroflorą. Augaliniame pašare esančių fitocheminių medžiagų
poveikis susijęs su degeneratyvinių procesų organizme slopinimu (Juškien÷ V., Tarvydas V., ir kt., 2007).
Fitobiotikus galima apibr÷žti kaip į pašarus dedamus augalin÷s kilm÷s produktus, vartojamus norint pagerinti žem÷s ūkyje auginamų gyvulių charakteristikas. Fitobiotikai apima labai platų medžiagų spektrą pagal biologinę kilmę, formules, chemines savybes ir grynumą. Aktyviosios fitobiotikų medžiagos yra antrin÷s sudedamosios augalų dalys. Pagrindin÷ fitobiotikų savyb÷ – galimyb÷ smarkiai pagerinti žem÷s ūkyje auginamų gyvulių zootechnines charakteristikas. Šiuo metu daugiau tiriamos įvairios produktų grup÷s – organin÷s rūgštys, enzimai, fitogeniniai pašarų priedai bei kiti komponentai ir iš dalies jau įmašomi į pašarą atskirai arba kombinacijomis (Pfirter H.P., 2005; Bedford, 2000).
Šiandien ir ateityje gyvūnų mityboje naudojamos papildomos medžiagos, visuomen÷s požiūriu, turi būti kiek įmanoma natūralesn÷s (Wenk et at., 1998; Malz, 2003). Kalbant apie fitogeninius pašarų priedus, žol÷mis dažniausia laikomi augalai ar augalų dalys, kurios turi specifinį poveikį žmon÷ms ir gyvūnams. Tai gal÷tų būti šaknys, stiebai, lapai, kurie naudojami švieži arba džiovinti (Wenk et al., 1998). Naudojant fitobiotinius preparatus reikia atsakyti į tokius klausimus: kokie augalai, augalų sudedamosios dalys ir paruošimo technologijos vienodai didintų paukščių produktyvumą, kaip užtikrinti tolygų fitogeninių medžiagų įvedimą į pašarus, kaip gali ilgalaikis perdozavimas paveikti paukščių sveikatingumą ir produktyvumą, koks yra tarpusavio ryšys tarp fitobiotinių ir lesalų maistinių medžiagų, ar gali ir kokiu mastu fitobiotinių medžiagų likučiai kauptis paukštienoje ir kiaušiniuose, ar gali fitobiotin÷s medžiagos sukelti alergines reakcijas pašarų gamintojams, vykstant nuolatiniam odos ar kv÷pavimo takų kontaktui. Preparato panaudojimas priklauso nuo augalų aktyvių komponentų kilm÷s, derliaus nu÷mimo laiko, technologinių procesų, įterpimo į pašarus metodų, sąveikos su lesalų komponentais, lesalų sud÷ties, žarnyno mikrofluoros pokyčių.
Fitobiotinį produktą suprantame kaip iš augalo kilusią medžiagą. Čia kalbama apie visą augalą, augalo dalis arba augalo sudedamąsias medžiagas (Wenk et al., 1998; Kluth et at., 2002). Kai fitobiotiniai produktai naudojami žmonių medicinoje kalbama taip pat ir apie augalinius vaistus, kai fitobiotiniai produktai naudojami gyvūnų mityboje, kalbame ir apie fitobiotikus (Wald, 2003). Fitobiotinių medžiagų veikimas yra įvairus ir apskritai siejamas su pašarų vartojimo įtaka, endokrinin÷s sistemos aktyvumu, antioksidaciniu aktyvumu (Wenk et al., 1998; Kluth et al., 2002;
Tschrner, 2004). Visų žmonių ar gyvūnų gydymui naudojant fitobiotines medžiagas, reikia atkreipti d÷mesį į tai, kad jos yra naudingos žmon÷ms ir gyvūnams (Oliver – Bever, 1983; Hess, 2003; Wenk, 2003).
Tam tikrų augalų eteriniai aliejai gerina lesalo skonį ir kvapą bei įsisavinimą, aktyvina virškinimo sulčių sekreciją, o tai teigiamai veikia tam tikrų virškinimo fermentų aktyvumą. Geras virškinimas palankiai veikia žarnyno mikrofloros sud÷tį, maisto medžiagų įsiurbimą, turi teigiamą reikšmę paukščių sveikatos būklei ir augimui (Venho, 2000).
Augalai turi biologiškai aktyvių medžiagų, įskaitant saponinus, alkaloidus, esterius, guaninus, terpenoidus. Šios medžiagos yra intensyviai nagrin÷jamos kaip augimo skatintojai ir imuniteto stiprintojai. P. J. Hylands ir P. P. Poulev nurodo kad, augaliniai produktai naudojami paukščių augimo skatinimui (Hylands, Poulev, 2003).
Fitobiotikų antioksidantin÷s ir antibakterin÷s savyb÷s
Fitobiotikai veikia kaip antioksidantas, tada gali netiesiogiai stabilizuoti mitybą ir sensorinę pašarų ar lesalų kokybę. Šis poveikis gali būti aktualus pašarams turintiems daug riebalų (aliejaus) (http://en.engormix.com/MA-feed-machinery/articles/the-effectphytobioticsperformance_285.htm
2010 spalio 15d.). Gali būti pateikiami kieti, džiovinti, žem÷s formas arba ekstrakto (eteriniai aliejai) (http://wattagnet.com/Poultry_International/9319.html 2010 spalio 18d.).
Didžiausias augalin÷s kilm÷s medžiagų aktyvumas būna virškinamajame trakte. Fitochemin÷s medžiagos gali selektyviai įtakoti mikroorganizmus antimikrobiniu aktyvumu ar teigiamos mikrofluoros stimuliavimu. Augalin÷s kilm÷s medžiagos padeda gyvūnams pasisavinti maistą ir aktyvina endokrinin÷s sistemos veiklą bei tarpinį maisto metabolizmą (Apajalahti et al., 1999).
Fitobiotinio preparato Sangrovit panaudojimo ypatumai gyvūnų mityboje Sangrovit produktas yra standartizuotas pašarų priedas.
Sangrovit paskutinio šimtmečio 90 – ųjų metų pradžioje išvyst÷ agronomas ir veterinaras Klausas Neufeldas (Klaus Neufeld), kaip alternatyvą antimikrobiniams produktyvumo skatintojams. Sangrovit įtrauktas į „aromatą ir apetitą skatinančių pašarų priedų“ grupę. Kiekvienais metais visame pasaulyje šio pašaro papildo gauna 20 mln. Kiaulių ir 100 mln. M÷sinių viščiukų (Struck, 2002) . Sangrovit naudojamas su bet kokia pašaro rūšimi ir kombinuojamas su bet kokia atskiro pašaro ir pašarų papildo forma, pavyzdžiui, mikroelementais, amino rūgštimis, enzimais ir probiotikais. Sangrovit esančios veikliosios medžiagos papildomai stimuliuoja kepenis. Šis poveikis turi ypatingą reikšmę, nes šiandieninių didžiausio produktyvumo gyvūnų kepenis – jų
organizmo pagrindinį medžiagų apykaitos organą – nenormaliai apsunkina š÷rimo formą. Sangrovit saugumo rodiklis yra 1200, tai reiškia, kad tik kas 1200 – ąjį perdozavimą gali atsirasti toksinis poveikis. Sangrovit iš toksikologiniu požiūriu laikomas saugesniu priedu. Sangrovit produktas yra atsparus karščiui, jį galima vartoti ir su skystu pašaru, nes jis nenus÷da. Sangrovit yra naudojamas šeriant penimas kiaules, paršelius, vištas dedeles, m÷sinius galvijus, viščiukus broilerius.
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Tyrimai atlikti 2009-2011 metais Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje ir AB „Vilniaus paukštynas“.
Bandymas atliktas laikantis 1997 11 06 „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo“ Nr. 8 – 500 („Valstyb÷s žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR Valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įstatymų: „D÷l laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4 – 361) ir „D÷l laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4 – 16).
Lesinimo bandymas atliktas su 1 – 35 dienų Cobb 500 linijų derinio viščiukais broileriais. 600 paukščių buvo suskirstyti į 4 grupes. Kiekvieną grupę sudar÷ 3 pogrupiai po 50 viščiukų, iš viso po 150 paukščių kiekvienoje grup÷je.
1 lentel÷. Bandymo schema
Grup÷s Rodiklis I tiriamoji kontrolin÷ grup÷ II tiriamoji grup÷ III tiriamoji grup÷ IV tiriamoji grup÷ Paukščių skaičius grup÷je Standartiniai kombinuotieji lesalai + + + + Fitobiotinis preparatas Sangrovit - + - - Fitobiotinis preparatas Sangrovit + probiotinis preparatas Bactocell - - + - Probiotinis preparatas Bactocell - - - + 1 5 0 ( iš v is o 6 0 0 )
Lesinimas. Broileriai buvo lesinami iki soties. Viščiukai per visą bandymo laikotarpį buvo lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais. II tiriamosios grup÷s lesalai buvo papildyti fitobiotiniu preparatu Sangrovit, III tiriamosios grup÷s lesalai buvo papildyti fitobiotiniu priedu Sangrovit kartu su probiotiniu preparatu Bactocell, į IV tiriamosios grup÷s lesalus buvo įterptas probiotinis preparatas Bactocell. Bandymo schema pateikta (1 lentel÷je).
Lesinimo bandymo metu buvo tirti parametrai:
1. Individualaus viščiuko kūno mas÷s svoris 1, 8, 21, 35 amžiaus dieną;
2. Lesalų sąnaudos kiekvienam pogrupiui per periodą 1 – 8, 9 – 21, 22 – 35 amžiaus dienomis;
3. Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui 1 – 8, 9 – 21, 22 – 35 amžiaus dienomis;
4. Paukščių išsaugojimas per visą bandymo periodą.
2 lentel÷. Kombinuotųjų lesalų maistingumas, %
Apskaičiuotos vert÷s, % I (kontr.) II (fitobiotikas) III (fit. + prob.) IV (probiotikas Apykaitos energija (MJ/ kg) 13,23 13,23 13,23 13,23 Žali baltymai 20,91 20,91 20,90 20,90 Žali riebalai 6,51 6,51 6,51 6,51 Žalia ląsteliena 2,45 2,45 2,45 2,45 Žali pelenai 2,83 2,83 2,83 2,83 Lizinas 1,16 1,26 1,26 1,26 Metioninas/cisteinas 0,97 0,97 0,97 0,97 Triptofanas 0,26 0,26 0,26 0,26 Linolo rūgštis 1,83 1,83 1,83 1,83 Treoninas 0,85 0,85 0,85 0,85 Cistinas 0,37 0,37 0,37 0,37 Metioninas 0,62 0,62 0,62 0,62 Lizinas 1,15 1,15 1,15 1,15 Krakmolas 44,93 44,92 44,90 44,91 Cukrus 4,26 4,26 4,26 4,26 Na Cl 0,24 0,24 0,24 0,24 Ca 0,96 0,96 0,96 0,96 P (bendras) 0,66 0,66 0,66 0,66 Na 0,17 0,17 0,17 0,17 Cl 0,20 0,20 0,20 0,20 K 0,79 0,79 0,79 0,79 Mg 0,17 0,17 0,17 0,17 P 0,44 0,44 0,44 0,44
Fiziologinių tyrimų metodika
Eksperimento pabaigoje viščiukai broileriai buvo paskersti laikantis eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijos (Close et. al., 1997).
Po skerdimo pašalintas virškinimo traktas tarp Mekelio divertikulo ir 2 cm tarp klubin÷s žarnos ir aklosios žarnos jungties, paimtas žarnų turinys liofilizuotas ir atomo absorbcijos spektrofotometrijos metodu nustatyti makroelementų kiekiai. Maisto medžiagų virškinimo koeficientai apskaičiuoti pagal formulę:
100
/
/
1
3 2 3 2 /
×
×
×
−
=
racione chimuse chimuse racione racione P CaP
Ca
O
Cr
P
Ca
O
Cr
VK
kur: VKCa/P racione – Ca/P virškinimo koeficientas.
Aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto kiekis nustatytas Foss-Tecator metodu ASN 3302. Kraujo serume nustatyti šie rodikliai: bendro baltymo, albumino, globulinų α1, α2, β, γ kiekiai pagal Tietzs (1998) metodiką.
Trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentracija nustatyta dujų chemotografu (Shimadzu GC – 14A su stikliniu 2,5mm x 2,6mm vamzdeliu užpildytu 10 % SP -1200/ 1% HPO ant 80/100 Chromosorb W AW, vamzdelio temperatūra 110 ºC, detektorius FID temperatūra 108 ºC, injektoriaus temperatūra 195 ºC). Aklosios žarnos trumpųjų grandinių riebalų rūgščių telkinio dydis skaičiuotas kaip trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija virškinamajame turinyje (Zdunczyk et. al., 2004).
Naudotų preparatų charakteristika
Probiotinis preparatas Bactocell - tai koncentruotas gyvų pieno rūgštį gaminančių bakterijų preparatas, skirtas pagerinti vienaskrandžių gyvūnų mitybą ir sveikatą.
Bactocell - tai smulkūs, baltos spalvos milteliai, technologiniuose procesuose išlieka stabilūs iki 80°C.
Preparate esanti bakterijų rūšis Pedioccocus acidilactici registruota Pastero instituto kolekcijoje (CNCM), Paryžiuje, Nr. MA 18/5M (ES numeris: 9).
Šis preparatas yra patvirtintas daugelyje šalių (Europos Sąjungoje, JAV ir kt.). Preparatą leista naudoti Europos Sąjungos komisijos 84/40 EC direktyvos pagrindu.
Fitobiotinis preparatas Sangrovit - tai grynas ir natūralus pašarų priedas, gaunamas iš apys÷klio Macleaya cordata, priklausančių augalų Papaveraceae šeimai. Tai labai veiksmingas iš augalo gautas lesalo priedas. Natūraliomis priemon÷mis jis padidina lesalų suvartojimą, taip pat sumažina baltymų skilimą žarnyne. Sangrovit yra mikrogranul÷s, be žiedadulkių, malonaus kvapo, labai lengvai dozuojamas, stabilūs karščiui, sl÷giui ir rūgštims.
Biometriniai skaičiavimai
Bandymo rezultatai, buvo vertinami statistiškai naudojantis programiniu paketu STATISTICA versija 6,0. Nustatant lesalų priedų įtaką tirtiems rodikliams naudojome vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Skirtumai nustatyti naudojant Dunkano testą. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi, kai p<0,05.
4. TYRIMO REZULTATAI
4.1. Fitobiotinio priedo Sangrovit ir probiotiko Bactocell įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, lesalų sunaudojimui, išsaugojimui
Vienas iš pagrindinių viščiukų broilerių produktyvumo parametrų yra jų svoris. Pagal lesinimo bandymo ištirtus parametrus, apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai.
3 lentel÷. Broilerių kūno mas÷, g
Grup÷ I (kontr.) II (fitobiotikas) III (probiotikas) IV (fit.+ prob.) Viščiuko kūno mas÷, g
1 amž. d. 42,57 ± 0,16 42,57 ± 0,14 42,57 ± 0,12 42,58 ± 0,12 8 amž. d. 159,5 ± 2,12 100 172,8 ± 2,18*** 108 157,9 ± 2,34 99 166,4± 2,00* 104 21 amž. d. 851,88 ± 12,93 100 907,77 ± 10,18*** 107 875,47 ± 9,46 103 893,54 ± 9,41** 105 35 amž. d. 2303,22 ± 21,88 100 2328,28 ± 21,10 101 2262,62 ± 24,90 98 2254,16 ± 27,99 98
P.S. Duomenys patikimai skyr÷si nuo kontrolin÷s grup÷s * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.
Daugelis tyrimų naudojant fitobiotinius ir probiotinius preparatus nurodo, kad naudojant lesalų priedus gautas teigiamas rezultatas (Parvez S., 2006; Gružauskas ir kt., 2007). Naudojant fitobiotiką Sangrovit ir probiotiką Bactocell nustatyta, kad preparatai tiek kartu, tiek atskirai skatino viščiukų broilerių produktyvumą. Mūsų tyrimu atveju, analizuojant 8 dienų amžiaus, didžiausias poveikis yra naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit, t.y. 13,3 g ar 8 % daugiau lyginant su kontroline grupe (p<0,001). Naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit ir probiotinį priedą Bactocell, skirtumas yra 6,9 g ar 4,4 % daugiau, nei kontrolin÷je grup÷je (p<0,05). Naudojant vien tik probiotiką Bactocell, skirtumas yra -1,6 g ar 1,2 % (p>0,05), svoris sumaž÷jo. Analizuojant sekantį augimo laikotarpį, t.y. 21 dienos amžiaus didžiausias skirtumas taip pat yra naudojant fitobiokiką Sangrovit, t.y. 55,89 g ar 6,2 % didesnis nei kontrolin÷je grup÷je (p<0,001), naudojant fitobiotinio ir probiotinio priedo mišinį, skirtumas 41,66 g ar 4,3 % didesnis nei kontrolin÷je
grup÷je (p<0,01). Ir naudojant vien tik probiotinį priedą, skirtumas yra mažiausias t.y. 23,59 g ar 2.7 % (p>0,05). Ir analizuojant 35 dienų amžiaus rodiklius, didžiausias skirtumas pastebimas su fitobiotiniu priedu, t.y. 25,06 g ar 1,1 % (p>0,05) didesnis lyginant su kontroline grupe, naudojant fitobiotinio ir probiotinio priedo mišinį priesvoris gautas mažiausias, t.y. -49,06 g ar 2,2 % (p>0,05) mažiau nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant vien tik probiotiką, skirtumas yra -40,6 g ar 1,8 % (p>0,05) mažesnis nei kontrolin÷je grup÷je.
4 lentel÷ Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, kg/kg
Grup÷ I (kontr.) II (fitobiotikas) III (probiotikas) IV (fit. + prob.) 1 – 8 amž. d. 1,45 ± 0,08 100 1,34 ± 0,08 93 1,42 ± 0,07 98 1,33 ± 0,03 92 9 – 21 amž. d. 1,69 ± 0,07 100 1,65 ± 0,01 98 1,65 ± 0,01 98 1,65 ± 0,01 98 22 – 35 amž. d. 1,95 ± 0,07 100 1,97 ± 0,13 101 1.97 ± 0,19 101 1,97 ± 0,09 101 1 – 35 amž. d. 1,81 ± 0,02 100 1,79 ± 0,06 99 1,79 ± 0,09 99 1,79 ± 0,03 99
P.S. Duomenys patikimai skyr÷si nuo kontrolin÷s grup÷s * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.
Lesalų sąnaudos yra svarbus ekonominis rodiklis. Duomenys lesalų sąnaudoms 1kg priesvorio gauti yra pateiktos 4 lentel÷je. Lyginant 1 - 8 dienų amžiaus, su kontroline grupe, mažiausios lesalų sąnaudos yra naudojant probiotiko ir fitobiotiko mišinį, t.y. 0,12 kg ar 8,3 % mažiau, naudojant vien tik fitobiotinį priedą 0,11 kg ar 7,6 % mažiau, nei kontrolin÷je grup÷je, Naudojant tik probiotiką lesalų sąnaudos nežymiai kito, t.y. 0,03 kg ar 2,1 %. Duomenys ženkliai nesiskyr÷. Lyginant 9 – 21 amžiaus dienos lesalų sąnaudas su kontroline grupe skirtumas 0,04 kg ar 2,4%. Lesalų sąnaudos visuose pogrupiuose buvo vienodas. Analizuojant 22-35 dienų amžiaus lesalų sąnaudas, kontrolin÷je grup÷je lesalų sąnaudos buvo mažiausios, visose kitose 3 grup÷se lesalų sąnaudos padid÷jo vienodai, t.y. 0,02 kg ar 1.1% . Ir lyginant viso augimo periodo lesimo sąnaudos kito nežymiai,
kontrolin÷je grup÷je buvo 1,81 kg, o likusiose grup÷se 1,79 kg ar 2,2 %. Duomenys statistiškai
nepatikimi (p>0,05).
5 lentel÷. Viščiukų broilerių gaištamumas, %
Grup÷ I (kontr.) II
(fitobiotikas)
III (probiotikas) IV (fit. + prob.)
1 – 8 amž. d. 1,3 3,3 2,0 0,7
9 – 21 amž. d. 2,5 2,0 2,0 3,0
22 – 35 amž. d. 5,3 2,7 3,3 4,0
Vidurkis 3,03 2,66 2,43 2,56
Lyginant 5 lentel÷s duomenis, mažiausias viščiukų kritimo skaičius pirmame auginimo tarpsnyje yra naudojant fitobiotinių ir probiotinių priedų mišinį, skirtumas su kontroline grupe yra 0,6 % mažesnis. Naudojant šiuos lesalų priedus atskirai gaištamumas išauga ( su fitobiotiku 2 % ir probiotiku – 0.7 %, lyginant su kontroline grupe). 2 auginimo periode, mažiausias gaištamumas yra naudojant tiek fitobiotiką, tiek probiotiką, t.y. 0,5 % mažesnis, nei kontrolin÷je grup÷je, tačiau naudojant šių priedų mišinį kritimas išauga 0,5 %. 3 auginimo periode, mažiausias kritimas yra naudojant fitobiotikus, t.y. 2,6 % mažesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant probiotikus, gaištamumas sumaž÷ja 2 % ir naudojant fitobiotikus ir probiotikus, gaištamumas sumaž÷ja 1,3 %. Bet kokiu atveju, lesalų priedai dav÷ teigiamą poveikį, nes gaištamumas sumaž÷jo. Atliktas bandymas parod÷, kad naudoti lesalų priedai viščiukų broilerių gaištamumui įtakos netur÷jo. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05).
4.2. Preparatų įtaka trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai ir amoniako koncentracijai viščiukų broilerių virškinamajame trakte (µmol/g)
6 lentel÷. Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija viščiukų broilerių virškinamajame trakte (µmol/g)
Riebalų
rūgštys I (kontr.) II (fitobiotikas) III (probiotikas) IV (fit.+prob.) Acto 79,66±0,99 69,81±0,93*** 83,15±0,59** 80,47±1,07 Propiono 13,44±0,30 11,03±0,30*** 11,32±0,17*** 10,53±0,23*** Izosviesto 1,57±0,05 0,81±0,02*** 0,91±0,04*** 0,78±0,02*** Sviesto 21,40±0,37 24,04±0,25*** 28,12±0,39*** 34,39±0,76*** Izovalerijono 1,99±0,10 1,08±0,04*** 1,48±0,09*** 1,24±0,04*** Valerijono 2,24±0,08 2,28±0,08 2,27±0,08 2,71±0,06*** Viso 120,30±1,26 109,03±0,99*** 127,26±0,71*** 130,11±1,85*** C2 (acto r.) 66,17±0,29 63,95±0,34*** 65,37±0,37 61,92±0,21*** C3 (propiono r.) 11,14±0,20 10,07±0,24*** 8,89±0,12*** 8,10±0,14*** C4 (sviesto r.) 17,89±0,33 22,17±0,30*** 22,07±0,26*** 26,29±0,33*** P.S. Duomenys patikimai skyr÷si nuo kontrolin÷s grup÷s * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.
Bakterijų fermentacijos metu storajame žarnyne iš TGRR daugiausiai susidaro acto, propiono ir sviesto rūgštys. TGRR yra greitai įsiurbiamos storajame žarnyne ir teikia iki 30 % organizmui būtinos energijos (Yen et al., 1991). TGRR, daugiausiai sviesto rūgštis, yra pagrindiniai aklosios ir gaubtin÷s žarnų epitelio jaunų ląstelių energijos šaltinis. Propionatas gali modeliuoti cholesterolio koncentraciją ir kepenų cholesterolgenezę organizme (Wright et al., 1990). TGRR taip pat sumažina žarnų chimuso pH ir sukuria patogenin÷ms rūšims nepalankią aplinką (Topping ir Clifton, 2001). Didžiausias acto riebalų rūgšties kitimas pastebimas su probiotiku, t.y. 3,49 didesnis negu kontrolin÷je grup÷je, mažiausias skirtumas naudojant fitobiotiką yra -9,85 mažiau negu kontrolin÷je grup÷je. Gauti duomenys yra statistiškai patikimi. Lyginant propiono riebalų rūgštis, naudojant visus lesalo priedus, propiono riebalų rūgščių kiekis sumaž÷jo, naudojant fitobiotiką - 2,41, probiotiko ir fitobiotiko mišinį – 2,91, ir naudojant probiotiką – 2,12. (p<0,05). Yra žinoma, kad šakotų grandinių riebalų rūgščių (izosviesto, izovalerijonų ir valerijonų) koncentracija padid÷ja suintensyv÷jus proteolitiniam skylimui ir esant lengvai fermentuojamai
ląstelienai (Swanson et al., 2002). Lyginant izosviesto riebalų rūgštis, taip pat naudojant visus lesalų priedus sumaž÷jo lyginant su kontroline grupe. Naudojant fitobiotiką skirtumas yra 0,76, fitobiotiko ir probiotiko mišinį- 0,79, probiotiką – 0,66 (p<0,05). Analizuojant sviesto riebalų rūgštis, didžiausias efektas buvo naudojant fitobiotiko ir probiotiko mišinį, t.y. 12,99 daugiau nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant fitobiotiką- 2,64 daugiau, nei kontrolin÷je grup÷je, ir lyginant su probiotiku – 6,72 daugiau. Analizuojant izovalerijono riebalų rūgštis, didžiausias kiekis buvo kontrolin÷je grup÷je. Lyginant valerijono riebalų rūgštis, didžiausias skirtumas yra naudojant fitobiotiko ir probiotiko mišinį, t.y. 0,47 didesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Kitos grup÷s skyr÷si nežymiai. Lyginant bendrą kiekį riebalų rūgščių, didžiausias skirtumas yra naudojant fitobiotiko ir probiotiko mišinį, t.y. 9,81 didesnis nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant probiotiką skirtumas – 6,96 didesnis, o fitobiotiką – 11 mažesnis nei kontrolin÷je grup÷je.Laisvosios riebalų rūgštys ląstel÷se naudojamos trigliceridų, fosfolipidų ir sfingolipidų sintezei. Jei trigliceridai yra rezerviniai riebalai, tai fosfolipidai nekaupiami, tačiau jie svarbūs atsinaujinant ląstelų ir jų organoidų suirusioms membranoms. Laisvųjų riebalų rūgščių oksidacija intensyviausiai vyksta kepenų, inkstų, širdies raumens, riebalinio audinio, griaučių raumenų ir kitose ląstel÷se (Praškevičius ir kt., 2003). Lyginant lentel÷s duomenis, yra pastebima, kad mažiausias skirtumas naudojant acto rūgštį yra su probiotiku Bactocell ir fitobiotiku Sangrovit 4,25 %. Naudojant propiono rūgštį, didžiausias skirtumas taip pat yra naudojant probiotiko ir fitobiotiko mišinį, t.y. 3,04 %. Analizuojant sviesto riebalų rūgštį nuo visų riebalų rūgščių kiekio, didžiausias skirtumas yra taip pat yra naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit ir probiotinį priedą Bactocell, t.y. 8,4 %.
7 lentel÷. Amoniakinio azoto kiekis viščiukų broilerių aklųjų žarnų turinyje
Rodiklis I grup÷
(kontrolin÷)
II grup÷ III grup÷ IV grup÷ Amoniakinis azotas 559,61 ± 124,68 500,73 ± 113,09 573,16 ± 36,28 509,15 ± 55,69
Organizmas strukturinius baltymus naudoja ląstelių ir jų organoidų statybai. Baltymų hidroliz÷s produktai yra aminorūgštys, kurios vartojamos kitų junginių sintezei. Baltymų apykaita priklauso ir nuo organizmo aprūpinimo vitaminais. (Praškevičius ir kt., 2003). Lyginant 7 lentel÷s duomenis, yra pastebima, kad mažiausias amoniakinio azoto kiekis viščiukų broilerių aklųjų žarnų turinyje yra naudojant fitobiotiką Sangrovit, t.y. 58,88 mažiau nei kontrolin÷je grup÷je, naudojant tik probiotiką Bactocell - padid÷jo 13,55. Analizuojant fitobiotinio ir probiotinio mišinio įtaka, kiekis sumaž÷jo 50,46. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05).
4.3. Preparatų įtaka kalcio ir fosforo pasisavinimui
Kalcis ir fosforas sudaro daugiau kaip 70 proc. organizme esančių mineralinių medžiagų. Jie yra vieni svarbiausių neorganinių medžiagų, dalyvaujančių daugelyje gyvo organizmo fiziologinių funkcijų. Broilerių racionuose turi būti tam tikras kalcio ir fosforo kiekis, nes per didelis jų kiekis trukdo vienas kito absorbcijai, taigi augančių paukščių lesaluose ypač svarbu išlaikyti kalcio ir įsisavinamojo fosforo santykį (Gružauskas ir kt., 2010)
8 lentel÷. Ca ir P virškinamumo koeficientai
Grup÷ I (kontr.) II III IV
Ca 46,05 ± 25,19 48,57 ± 12,78 48,78 ± 11,54 48,25 ± 7,07 P 52,03 ± 18,85 53,71 ± 10,56 56,64 ± 4,91 52,32 ± 7,68
Analizuojant lesaluose esančio monokalcio fosfato poveikį viščiukų broilerių fiziologinei būklei, produktyvumui, lesalų sąnaudoms, išsaugojimui bei Ca ir P kiekiui kraujo serume, buvo atliktas lesinimo bandymas su skirtingu monokalcio fosfato bei įsisavinamojo fosforo kiekiu.
Ir pastebima, kad didžiausias Ca virškinamumo koeficientas yra naudojant probiotiką Bactocell, t.y. 2,73 didesnis nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit Ca virškinamumas buvo didesnis 2,52 lyginant su kontroline grupe. Naudojant šių lesalų priedų mišinį – 2,2 didesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Didžiausias P virškinimo koeficientas yra naudojant probiotikus, t.y. 4,61 mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit 1,68 didesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Ir naudojant šių priedų kombinacijas skirtumas – 0,29 didenis lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05).
4.4. Preparatų įtaka kraujo parametrams
Albuminai yra pagrindiniai kraujo serumo baltymai, pagrindin÷s jų funkcijos yra prisijungti vandenį (yra labai hidratuoti), tod÷l palaiko kraujo osmosinį sl÷gį ir yra įvairių hidrofobinių medžiagų nešiklis, atlieka plastinę funkciją ir sudaro tam tikras baltymų atsargas, reguliuoja įvairių medžiagų koncentraciją kraujyje. Normali albuminų koncentracija kraujo serume yra 35-55 g/l. (Praškevičius ir kt., 2003).
9 lentel÷. Fitobiotinio preparato Sangrovit su probiotiniu preparatu Bactocell ir augalinio aliejaus įtaka viščiukų broilerių kraujo parametrams
Grup÷ I (kontr.) II (fitobiotikas) III (fit. + prob.) IV (probiotikas) Albuminas, % 55,60 ± 3,14 53,20 ± 1,22 54,78 ± 3,45 48,26 ± 6,05 α 1 globulinas 4,0 ± 0,73 4,26 ± 0,59 4,16 ± 0,35 3,52 ± 1,03 α 2 globulinas 9,76 ± 1,02 7,92 ± 0,33 6,22 ± 0,92** 6,78 ± 1,69 β globulinas 18,84 ± 5,21 28,76 ± 1,07 22,50 ± 2,36 25,69 ± 6,83 Gama globulinas 11,78 ± 2,84 8,82 ± 1,29 12,34 ± 3,07 15,70 ± 4,86 Bendras baltymas 37,60 ± 1,33 33,96 ± 3,95 38,10 ±3,36 40,48 ± 3,04 Cholesterolis 4,32 ± 0,16 3,39 ± 0,53 3,47 ± 0,1 3,68 ± 0,20** DTL - cholesterolis 3,10 ± 0,00 2,55 ± 0,29** 2,58 ± 0,07*** 2,79 ± 0,15** MTL- cholesterolis 0,73 ± 0,20 2,99 ± 3,13 0,44 ± 0,12* 0,59 ± 0,15 Trigliceridai 0,92 ± 0,30 0,86 ± 0,32 1,06 ± 0,16 0,52 ± 0,09***
P.S. Duomenys patikimai skyr÷si nuo kontrolin÷s grup÷s * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.
Analizuojant 9 lentel÷s pateiktus duomenis, pastebima, kad didžiausi rodiklių kitimai (albuminai %) yra naudojant tik probiotiką, t.y 7,34 proc. Mažesnis lyginant su kontroline grupe. Naudojant vien tik fitobiotiką 2,4 proc. Mažiau, probiotikų ir fitobiotikų mišinį – 0,82 proc mažiau lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05).
Globulinai – silpnai rūgščių ir neutraliųjų paprastųjų ir sud÷tingųjų globulinų baltymų mišinys. Globulinai kartu su albuminais palaiko kraujo koloidų osmosinį sl÷gį. Lyginant 2 grup÷s duomenis, didžiausią įtaką taip pat tur÷jo probiotikas 0,48 proc. mažiau lyginant su kontroline grupe, naudojant fitobiotiką skirtumas yra 0,26 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe ir naudojant fitobiotinių ir probiotinių priedų mišinį skirtumas yra 0,16 didesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05). Analizuojant 3 grup÷s duomenis, didžiausias kitimas yra naudojant fitobiotinių ir probiotinių priedų mišinį, t.y. 3,54 proc mažesnis lyginant su kontroline grupe, naudojant vien tik probiotiką – 2,98 proc mažesnis ir naudojant fitobiotiką- 1,84 proc mažesnis lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05). β globulino rodikliai labiausiai pasikeite, naudojant fitobiotiką, t.y. 9,92 proc padid÷jo lyginant su kontroline grupe, naudojant fitobiotinių ir probiotinių priedų mišinį – 3,66 proc, ir naudojant probiotiką – 3,15 proc. Padid÷jo lyginant su kontroline grupe (p<0,001). Duomenys statistiškai
nepatikimi (p>0,05). Bendras baltymas, didžiausias jo skirtumas yra naudojant fitobiotiką, t.y. 3,64 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe. Didžiausias skirtumas gautas naudojant probiotiką, t.y. 2,88 proc. didesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant šių priedų mišinį skirtumas gautas nedidelis, t.y. 0,5 proc.
Cholesterolis sintetinamas daugelyje organizmo ląstelių, tačiau intensyviausiai sintez÷ vyksta kepenyse ir žarnyno ląstel÷se. Jo kiekis labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Cholesterolis vandenyje netirpsta, tod÷l kraujo plazmoje jis įeina į lipoproteinų sud÷tį. Analizuojant gautus rezultatus, didžiausias skirtumas yra naudojant fitobiotiką Sangrovit, t.y. 0,93 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05), į lesalus įterpiant probiotiką Bactocell, ar jo mišinį su fitobiotiku Sangrovit, cholesterolio kiekis gautas mažesnis lyginant su kontroline grupe.
DTL- cholesterolis tiesiogiai perneša cholesterolį ir cholesterolio esterius iš kitų audinių į kepenis arba perneša cholesterolio esterius į kitus lipoproteinus, dalyvaujant cholesterolį pernešančiam baltymui. (Praškevičius ir kt., 2003).
Analizuojant šios grup÷s rodiklius, jo kiekis sumaž÷jo, t.y. naudojant fitobiotiką sumaž÷jo 0,55 proc. (p<0,01), naudojant fitobiotiką su probiotiku – 0,52 proc. (p<0,001) ir naudojant probiotiką – 0,31 proc. (p<0,01).
Analizuojant trigliceridų rodiklius, gauti rezultatai yra tokie: naudojant fitobiotiką – 0,06 proc. Mažiau nei kontrolin÷je grup÷je.(p>0,05), fitobiotiko ir probiotiko mišinį – 0,14 proc. Daugiau nei kontrolin÷je grup÷je (p>0,05). Ir naudojant vien tik probiotiką – 0,4 proc mažiau nei kontrolin÷je grup÷je (p<0,001).
IŠVADOS
1. Probiotinio priedo Bactocell įtakoje viščiukų broilerių kūno mas÷ 35 amžiaus dieną sumaž÷jo 1,8 % (p>0,05). Fitobiotinio priedo Sangrovit įtakoje padid÷jo 1,1 % (p>0,05). Probiotinių ir fitobiotinių preparatų kombinacijos sumažino viščiukų broilerių kūno masę 2,2 % (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
2. Per visą bandymo laikotarpį (1-35 d.), lesalų sąnaudos 1kg priesvorio gauti II, III ir IV tiriamosiose grup÷se buvo 1,79 kg, o kontrolin÷je 1,81 kg, t.y. 1,2 % (p>0,05) didesnis. 3. Naudojant probiotiką Bactocell, viščiukų broilerių gaištamumas sumaž÷jo 0,37 % (p>0,05),
fitobiotiką Sangrovit – 0,6 % (p>0,05), o šių priedų kombinacijų pasekoje – 0,47 % (p>0,05) nei kontrolin÷je grup÷je.
4. Amoniako koncentracija viščiukų broilerių aklosios žarnos virškinamajame turinyje, naudojant fitobiotiką 55,88 mg/100g (p>0,05) buvo mažesn÷, naudojant probiotiką 13,55 mg/100g (p>0,05) buvo didesn÷, o įterpus šių priedų kombinacijas 50,46 mg/100g (p>0,05) buvo mažesn÷, nei kontrolin÷je grup÷je.
5. Naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit, kalcio virškinamumas pager÷jo 2,52 proc. (p>0,05), o naudojant probiotinį priedą Bactocell - 2,73 % (p>0,05). Įterpiant į lesalus šių priedų kombinacijas, jis buvo – 2,2 % mažesnis, nei kontrolin÷je grup÷je. Naudojant viščiukų broilerių lesinimui fitobiotinį priedą Sangrovit fosforo virškinamumas buvo 1,68 proc. (p>0,05), probiotinį priedą Bactocell – 4,61 proc (p>0,05),o įterpiant šių priedų kombinacijas – 0,29 proc.(p>0,05) didesnis nei kontrolin÷je grup÷je.
6. Bendra trumpųjų grandinių riebalų rųgščių koncentracija, naudojant probiotinį priedą Bactocell padid÷jo 6,96 µmol/g, šių priedų kombinacijų pasekoje – 9,81 µmol/g, o naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit sumaž÷jo 11,27 µmol/g.
7. Viščiukų broilerių kraujo rodikliai kaip globulinai, albuminai, naudojant fitobiotinį priedą Sangrovit ir probiotinį priedą Bactocell buvo, fiziologin÷s normos ribose. Min÷tų priedų panaudojimas sumažino viščiukų broilerių kraujyje DTL- cholesterolio, MTL- cholesterolio ir trigliceridų koncentracijas (p<0,001).
REKOMENDACIJOS
Siekiant pagerinti viščiukų broilerių produktyvumą, bei išsaugojimą, optimizuoti virškinimo procesus, lesalus tikslinga praturtinti probiotiniu priedu Bactocell 3 x 106 KSV/kg lesalų, taip pat fitobiotiniu lesalų priedu Sangrovit® 30 mg/kg lesalų.
PADöKA
Nuoširdžiai d÷koju savo darbo vadovui prof. habil. dr. Romui Gružauskui už suteiktą informaciją, žinias ir visokeriopą pagalbą ruošiant magistro diplominį darbą. Esu labai d÷kinga Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijos jaunesniosioms mokslo darbuotojoms, Astai Racevičiūtei Stupelienei, Vilmai Šašytei ir Virginijai Jarulei, taip pat lekt. dr. Agilai Semaškaitei už supratimą ir pagalbą atliekant mokslinius tyrimus.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Apajahti J.,Bedford M. R. Improve bird performance by feeding its microflora. World Poultry. 1999.Vol. 15.No 2. P.20-23.
2. Bedford M.R. Exogenous enzymes in monogastric nutrition-their current value and future benefits. Anim Feed Sci. 2000. Vol. 86. P.1-13
3. Close B., Banister K., Baumans Bernoth E. M., Bromage N., Bunyan J., Erhardt W., Flecknell P., Gregory N., Hackbarth H., Morton D., Warwick C. Laboratory Animals. 1997; Part 2. Vol. 31. P. 1 – 32.
4. Conway P.L. Prebiotics and human health: The state of the art and future perspectives. Scand J Nutr. 2001. Vol. 45. P.13-21.
5. Fuller R. Probiotics in man and animals. J Appl Bacteriol. 1989. Vol. 66. P.365-378.
6. Gil De Los Santos J.R., Storch O.B., Gil-Turnes C. Bacillus ccreus var. taynii and Saccharomyccs bnulardii increased feed efficiency in broilers infected with Salmonella Enteritidis. Br. Poult. Sci. 2005. Vol. 46. P. 494–497.
7. Gružauskas R., Racevičiūt÷-Stupelien÷ A., Šašyt÷ V., Semaškait÷ A., Mieželien÷ A., Alenčikien÷ G., T÷velis V., Gimbutas A. Fermentinio preparato, organinių rūgščių mišinio ir prebiotiko įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir paukštienos juslin÷ms savyb÷ms. Veterinarija ir zootechnika. – ISSN 1392-2130. 2007. T 37 (59). P. 13–19.
8. Haj Ayed M., Laamari Z., Rekik B. Effects of incorporating an antibiotic “Avilamycin” and a probiotic “Activis” in broiler diets // American Society of Animal Science. Proceedings, Western Section. 2004. Vol. 55. P. 237-240.
9. Halfhide B. Role of the European Probiotic Association. Role of probiotics in animal nutrition and their link to the demands of European consumers. Proceedings. 2003. P. 3-4 10. Hamilton-Miller J. Probiotics and prebiotics in elderly. Postgrand Medicine Journal. 2004.
Vol. 80. P. 447-451.
11. Hees, H.D. (2003): Sekundare Pflanzeninhalttsstoffe: antinutritive Faktoren mit Potential als Futter zusatze in des Rindviehfutterung. Schriftenreihe Institut fur Nutztierwissenschaften, ETH Zurich, Band 24: 89-102.
12. Hylands P.J., Poulev P.P Immuno stimulants: maximizing the healt and efficiency of animalthrough plant-derived biomolecules // Biotechnology in the Feed Industry. Proceedings of Alltech‘s Eleventh Annual Symposium, Nottingham University Prees. 2003. P. 123 – 134.
13. Hylands P.J., Poulev P.P Immuno stimulants: maximizing the healt and efficiency of animal through plant-derived biomolecules // Biotechnology in the Feed Industry. Proceedings of Alltech‘s Eleventh Annual Symposium, Nottingham University Prees. 2003. P. 123 – 134.
14. http://en.engormix.com/MAfeedmachinery/articles/the
-effectphytobioticsperformance_285.htm Priega per internetą 2010 spalio 15d.
15. http://wattagnet.com/Poultry_International/9319.htm Priega per internetą 2010 spalio 18d. 16. Isolauri E., Kirjavainen P.V., Salminen S. Probiotics: a role in the treatment of intestinal
infection and inflammation? // Gut. 2002. Vol. 50. P.54-59.
17. Yen J.T., Nienaber J.A., Hill D.A., Pond W.G. Potential contribution of absorbed volatile fatty acids to whole-animal energy requirement in conscious swine. J. Anim. Sci. 1991. Vol. 69. P. 2001-2012.
18. Jarul÷ V., Gružauskas R., Racevičiut÷-Stupelien÷ A., Šašyt÷ V., Semaškait÷ A., Ruibys R. Skirtingo kalcio ir fosforo santykio lesale įtaka viščiukų broilerių produktyvumui bei kraujo rodikliams. Veterinarija ir zootechnika. ISSN 1392-2130. Kaunas. 2010. T. 49 (71). P. 44.
19. Jodkonis L., Jokimas J., Kaziliūnien÷ K. Lietuvoje registruotų antibakterinių medžiagų panaudojimas žem÷s ūkio gyvūnų pašarams ruošti. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, 2000. T. 10(32). P. 58–60.
20. Jukna V., Šimkus A. Probiotikų ir fitobiotikų įtaka kiaulių m÷sin÷ms savyb÷ms ir m÷sos kokybei. Veterinarija ir zootechnika. T. 38 (60).2007.P.13.
21. Jukna V., Šimkus A. Probiotikų ir fitobiotikų įtaka kiaulių m÷sin÷ms savyb÷ms ir m÷sos kokybei// Veterinarija ir zootechnika. T. 29 (51). 2005.
22. Juśkiewicz J., Zuńczyk Z., Jankovski J. Effect of adding mannan-oligosaccharide to the die ton the performance, weight of digestive tract segments, and caecal digesta parameters in young turkeys. J. Anim. Feed Sci. 2003. Vol. 12. P. 133-142.
23. Juškien÷ V., Tarvydas V., Uchockis V., Nainien÷ R., Zapasnikien÷ B., Juška R. Gyvulininkyst÷s žinynas.2007. P.22.
24. Juškiewicz J. Zduńczyk Z., Jankowski J., Król B. Caecal metabolism in young turkeys fed diets supplemented with oligosacharides // Archiv fur Geflugelkunde. 2002. No. 5. P. 206-210.
25. Kabir M.L., Rahman M.M., Rahman M.B., Rahman M.M., Ahmed S.U. The dynamics of probiotics on growth performance and immune response in broilers. Int. J. Poult. Sci. 2004. Vol. 3. P. 361–364.
26. Klandorf H.,Ibgal M., Probert L.L., Kenney P.B. Age-related changes in tissue pentosioline and clear- forse: effect of diet restriction and aminoguadinine // 10th European Poultry Conference / Abstracts. Jerusalem, Israel, June 21-26, 1998. P.111
27. Kluth, H., Schulz,. E., Halle, I. und Rodehutscord, M. (2002): Zur Wirksamkeit von Krautern und atherischen Olen bei Schwein und Geflugen. Tagungsband der 7 Wittenberger Tagung zur Schweine- und Feflugelernahrung: 66-74.
28. Logminas V. Lietuvos paukščiai. Vilnius. 1979
29. Mingan Ch. Alternatives to in – feed antibiotics in monogastric animal industry. University of New England Australia. ASA Technical Bulletin 2001. Vol. 30.
30. Naumann C., Bassler R. Methodenbuch, Band III. Die chemische Untersuchung von Futtermitteln. VDLUFA – Verlag, Darmstadt. 1993.
31. Oliver- Bever, B. (1983) Medicinal plants in tropical West Africa III. Antiinfection therapy with higher plants. Journal of Ethnopharmacology, 9:1-83.
32. Parvez S., Malik K.A., Kang S.A., Kim H.Y. Probiotics and their fermented food products are beneficial for health. J Appl Microbiol. 2006.P.1-15.
33. Pfirter, H.P. (2005) Beeinflussung der Verdauungsprozesse und Leistung der Tiere durch technologische Futterbarbeitung. Schriftenreihe Institut fur Nutztierwissenschaften, ETH Zurich, Band 26: 59-83.
34. Praškevičius Z., Ivanauskas L., Stasiūnien÷ N., Burneikien÷ J., Radavičius H., Lukoševičius L., Kondratas D. Biochemija. KMU Leidykla, Kaunas, 2003.
35. R. Bobinien÷ Biologiškai veikliųjų medžiagų poveikio paukščių produktyvumui ir produkcijos kokybei tyrimai. Kaunas. 2009. P. 41
36. R. Gružauskas, V. Šašyt÷, A. Racevičiūt÷-Stupelien÷ Visaverčių kombinuotųjų lesalų receptūrų sudarymas paukščiams. Kaunas. 2005. P. 12
37. Reid G., Jass J., Sebulsky T., McCormick K. Potential Uses of Probiotics in Clinical Practice // Clinical Mikrobiology Reviews. 2003. Vol. 16, No.4. P.658-672.
38. Semaškait÷ A., R. Gružauskas, V. T÷velis, Racevičiūt÷-Stupelien÷ A., Šašyt÷ V., Zduńczyk Z., Juśkiewicz J. Prebiotikų fruktooligosacharidų ir probiotikų Pediococcus Acidilactici įtaka viščiukų broilerių produktyvumui // 14-oji Baltijos šalių paukštininkyst÷s konferencija. Mokslo darbai. Pranešimai ir santraukos. ISBN 9955-668-52-0. 2006. P. 37. 39. Skowrońska A., Mikulski D., Mikulska M., Zapotoczny P., Zmysłowska I., Szczypiński
P.M. Fluorescensin÷s hibridizacijos in situ (fish) metodologiniai aspektai ir pritaikymas kalakutų virškinimo trakto bakterijoms identifikuoti// Veterinarija ir zootechnika. T.48 (70). 2009. P. 65.
40. Struck, J. (2002) Die Natur als Partner- Phytobiotics stellt sich gesellschaftlichen Trends. KRAFTFUTTER/FEED MAGAZINE, 3/02: 106-109.
41. Swanson K.S., Grieshop C.M., Flickinger E.A., Bauer L.L., Wolf B.W., Chow J.M. Fruktooligosaccharides and Lactobacillus acidophilus modify bowel function and protein catabolites excreted by healthy humans. J Nutr 2002;132:3042-50.
42. Tellez G., Higgins S.E., Donoghue A.M., Hargis B.M. Digestive physiology and role of microorganisms. J. Appl. Poult. Res. 2006. Vol. 15. P.136-144.
43. Tietzs, N. W. Total protein determination. Clinical Guide to Laboratory Tests, 3 rd ed., W. B. Saunders, Philadelphia. 1998. P. 518-519.
44. Topping D.L., Clifton M. Short-chain fatty acids and human colonic function:roles of resistant starch and nonstarch polysaccharides. Physiol Rev 2001;81:1031-64.
45. Tschirner, K. (2004): Untersuchungen zur Wirksamkeit und zum Nachweis des pflanzlichen Alkaloids Sanguinarin beim Schwein. Dissertation, Institut fur Tierernahrung und Stoffweschselphysiologie der Christian-Albrechts-Universitat zu Kiel.
46. Venho E. Antibiotic growth promoter (AGP) free diets, intestinal microflora managment andmaintaining performance of poultry without AGP,s by using enzymes and betaine. // Proceedings 8 th Baltic Poultry Conference. Finland. 2000. P. 76-78.
47. Vicente J.L., Avina L., Torres-Rodriguez A., Hargis B., Tellez G. Effect of a Lactobacillus spp. Based Probiotic Culture Product on Broiler Chicks Performance under Commercial Conditions. Int J Poult Sci. 2007. Vol. 6 No.3. P. 154–156.
48. Wald, C. (2003): Gewurze & Co – eine Ubersicht. Lohmann Informatikon, 3: 7-11.
49. Wenk. C, (2003) Zusatznnutzen und Risiken von Futterzusatzstoffen fur den Menschen. Schriftenreihe Institut fur Nutztierwissenschaften, ETH Zurich, Band 24: 103-112.
50. Witte W. Antibiotic use in animal husbandry and resistance development in humaninfections.APUA Newsletter16 (3) :1. P.4-6.
51. Wright R.S., Anderson J.W., Bridges S.R. Propionate inhibits hepatocyte lipid synthesis Proc Soc Exp Biol Med. 1990.Vol. 195. P. 26-29.
52. Priega per internetą: www.horizonpress.com
53. Zduńczyk Z., Juśkiewicz J., Jankowski J., Koncicki A. Performance and caecal adaptation of turkeys to diets without or with antibiotic and with different levels of mannan-oligosaccharide. Arch. Anim. Nutr. 2004. Vol. 58. P. 367-378.
