3.1. 1 uždavinys. Respondentų, sergančių ŠKL, mitybos įpročių vertinimas
Socio – demografiniai respondentų duomenysAiškinantis respondentų, sergančių ŠKL, mitybos įpročius, apklausta 103 tyrime sutikę dalyvauti asmenys. Vilniaus miesto sav. apklausta 80, Vilkaviškio miesto sav. – 23 respondentai. Didžioji dalis (77,7 proc.) apklausta Vilniaus miesto sav. Apklausoje daugiau apklausta vyrų nei moterų, atitinkamai 62,1 proc. ir 37,9 proc. Vidutinis respondentų amžius buvo 50,5 (± 1,75). Jauniausias apklausoje dalyvavęs respondentas buvo 24 metų amžiaus, vyriausias – 91 m. Beveik visi (78,6 proc.) apklaustųjų tyrimo metu turėjo darbą, beveik pusės respondentų (44,7 proc.) pajamos per mėnesį siekė 700 – 1000 eurų, tik 10,7 proc. apklaustųjų per mėnesį gavo iki 300 eurų pajamų. Trečdalis (33 proc.) respondentų nurodė, kad lankosi privačiose ASPĮ, likusieji – valstybinėse ASPĮ. Daugiau nei trečdalis (37,9 proc.) respondentų lankosi ASPĮ, kai pajunta neigiamus sveikos pojūčius arba keletą kartų per pusmetį (28,2 proc.), beveik dešimtadalis (9,7 proc.) lankosi bent keletą kartų per mėnesį (2 lentelė).
2 Lentelė. Socio – demografiniai respondentų duomenys (abs. sk., proc.)
Kintamieji Abs. sk. Proc.
Širdies ir kraujagyslių liga
Hipertenzija 82 79,6
Tachikardija 7 6,8
Žemas kraujo spaudimas 14 13,6
Lytis Vyras 64 62,1 Moteris 39 37,9 Savivaldybė Vilnius 80 77,7 Vilkaviškis 23 22,3 Lankymasis pas BPG
Bent kartą per mėnesį 20 19,4
Bent kartą per pusmetį 32 31,1
Bent kartą per metus 12 11,6
Lankosi, kai pajunta neigiamus sveikatos pojūčius 39 37,9 Ar dirba Taip 81 78,6 Ne 22 21,4 Pajamos iki 300 eurų 11 10,7 300–500 eurų 20 19,4 500–700 eurų 14 13,6 700–1000 eurų 46 44,7 Virš 1000 eurų 12 11,7
29
Vertinant respondentų sergamumą ŠKL (1 paveikslas), nustatyta, kad daugiausiai respondentų buvo sergančių hipertenzija, mažiausiai - tachikardija (χ2 = 7,810, p = 0,018). Vertinant ŠKL sergamumą tarp Vilniaus m. sav. ir Vilkaviškio m. sav. nustatyta, kad hipertenzija sirgo 76,8 proc. vilniečių, o Vilkaviškio m. sav. 82,6 proc. respondentų. Lyginant sergamumą tachikardija, nustatyta, kad tik 5 proc. Vilniaus ir 13 proc. Vilkaviškio respondentų sirgo tachikardija. Žemą kraujo spaudimą turėjo 4, 3 proc. Vilkaviškio ir 16,3 proc. Vilniaus respondentų.
1 paveikslas. Respondentų sergamumas ŠKL pagal lytį Sveikatą lemiantys veiksniai
Respondentų buvo klausiama apie žalingus įpročius, fizinį aktyvumą ir kitus su gyvensena susijusius veiksnius (3 lentelė). Dažniausiai respondentai savo sveikatos būklę vertino kaip vidutinę (60,2 proc.), 35 proc. vertino kaip pakankamai gerą ir tik vienas respondentas savo sveikatos būklę įvertino labai gerai. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad trečdalis respondentų nurodė, kad kasdien rūko tabaką, o alkoholinius gėrimus dažniau nei du kartus per savaitę vartoja penktadalis respondentų. Dažniausiai (58,3 proc.) alkoholinius gėrimus vartoja kartą per savaitę ar rečiau. Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad nerūko tabako, o penktadalis nevartoja alkoholio. Stresines situacijas patiria daugiau nei pusė respondentų (56,3 proc.), kiti atsakiusieji nepatiria arba nežino. Įvertinus respondentų fizinį aktyvumą, nustatyta, kad mažiau nei pusė (40,8 proc.) respondentų (kasdien arba keletą kartų per savaitę) sportuoja. Panaši dalis respondentų (38,8 proc.) sportuoja retai, o penktadalis – nesportuoja.
30 3 Lentelė. Respondentų sveikatą lemiantys veiksniai (abs. sk., proc.)
Kintamieji Abs. sk. Proc.
Tabako rūkymas
Kasdien 34 33,0
Kartą per savaitę 3 2,9
Nerūko 66 64,1
Alkoholio vartojimas
Kasdien 0 0
Daugiau nei du kartus per savaitę 22 21,4
Vieną kartą per savaitę ar rečiau 60 58,2
Nevartoja 21 20,4
Fizinis aktyvumas
Kasdien 3 2,9
1–2 kartus per savaitę 39 37,9
1–2 kartus per mėnesį 40 38,8
Nesportuoja 21 20,4 Patiriamas stresas Taip 58 56,3 Ne 35 34,0 Nežino 10 9,7 Sveikatos būklės vertinimas Labai gera 1 1,0 Pakankamai gera 36 35,0 Vidutinė 62 60,2 Bloga 4 3,8
Respondentų buvo klausta, kaip jie vertina savo mitybą. Visi nurodė, kad savo mitybą vertina kaip visavertę, nė vienas respondentas nesirgo cukriniu diabetu, o padidintą cholesterolio kiekį kraujyje turėjo trečdalis respondentų.
Tyrimo metu nustatyta, kad didesnes pajamas (daugiau nei 500 eurų/mėn.) gaunantys respondentai geriau vertina savo sveikatą, nei gaunantys mažesnes pajamas (χ2 = 50,760, p ≤0,001), geriau sveikatą vertina respondentai, kurie lankosi pas BPG kartą per pusmetį, nei tie, kurie lankosi dažniau (χ2 = 126,726, p ≤0,001). Galima daryti prielaidą, kad respondentai, kurie rečiau lankosi ASPĮ, turi nežymius sveikatos sutrikimus ar investuoja į sveikatos gerinimą daugiau, dėl didesnių gaunamų pajamų, todėl savo sveikatą vertina geriau. Moterys savo sveikatos būklę vertina geriau nei vyrai (χ2 = 13,365, p = 0,001), atitinkamai 58,3 proc. moterų savo sveikatą vertina pakankamai gerai, o vyrų – tik 41,7 proc. (2 paveikslas).
31 2 paveikslas. Respondentų sveikatos būklės vertinimas pagal lytį
Respondentai, kurie sportuoja keletą kartų per savaitę, savo sveikatą vertina geriau, nei nesportuojantys (χ2 = 43,740, p = 0,003). Padidinto cholesterolio kiekį kraujyje turintys respondentai savo sveikatą vertina blogiau, nei tie, kurių kraujyje nėra cholesterolio kiekio pertekliaus (χ2 = 18,792, p = 0,001) (3 paveikslas).
3 paveikslas. Cholesterolio kiekio kraujyje įtaka respondentų nuomonei apie savo sveikatos būklę Respondentų mitybos įpročių vertinimas
Aiškinantis, ar respondentams, diagnozavus ŠKL, jie pakeitė savo mitybos įpročius, anketinių duomenų analizė parodė, kad tik 13,6 proc. atsakiusiųjų pakeitė savo mitybą. Nustatyta, kad tik
32
penktadalis (17,1 proc.) respondentų, sergančių hipertenzija pakeitė savo mitybą, likusieji tyrimo dalyviai atsakė, kad nepakeitė savo mitybos.
Mitybos įpročių nepakeitę respondentai dažniausiai nurodė, kad jiems trūksta valios pakeisti mitybos įpročius (75,3 proc.), taip pat įvardijo kitas priežastis: gydytojai nenurodė, kad mitybą reikia keisti (3,4 proc.), trūko informacijos, kaip pakeisti mitybos įpročius (21,3 proc.).
Atskiru klausimu pasiteiravus respondentų, ar BPG yra davęs mitybos patarimų, susijusių su mityba sergant ŠKL, absoliuti dauguma (88,3 proc.) nurodė, kad yra gavę mitybos patarimų, 11,7 proc. nurodė, kad nėra gavę patarimų ar nežino. Nustatyta, kad dažniausiai mitybos patarimus gauna visi respondentai, sergantys tachikardija ir turintys žemą kraujo spaudimą, ir tik apie 15 proc. sergančiųjų hipertenzija nurodė, kad negauna mitybos patarimų iš BPG ar nežino (4 paveikslas).
4 paveikslas. Respondentams duodamų BPG mitybos patarimų, sergant ŠKL, pasiskirstymas pagal ligą
Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma (74,8 proc.) respondentų nesilaiko specialių dietų, skirtų sergant ŠKL, ketvirtadalis atsakiusiųjų nurodė, kad laikosi dietų, iš jų 17,5 proc. laikosi dietų be gydytojo paskyrimo. Iš visų respondentų, kurie nepakeitė mitybos įpročių diagnozavus ŠKL, tik 12,6 proc. turėdami galimybę keisti mitybos įpročius, vis tiek nekeistų mitybos (4 lentelė).
33 4 Lentelė. Respondentų mitybos įpročių keitimo vertinimas (abs. sk., proc.)
Abs. sk. Proc. Ar diagnozavus širdies ligą pakeitėte savo mitybos įpročius
Taip 14 13,6
Ne 89 86,4
Kodėl nepakeitėte savo mitybos įpročių
Gydytojas nenurodė, kad mitybą reikia keisti 3 3,4 Trūko informacijos, kaip pakeisti mitybos įpročius 19 21,3 Trūko valios pakeisti mitybos įpročius 67 75,3
Jei turėtumėte galimybę, ar pakeistumėte savo mitybos įpročius
Taip 90 87,4
Ne 13 12,6
Ar esate kada nors gyvenime sulaukęs/usi mitybos patarimų iš savo BPG
Taip 91 88,3
Ne 8 7,8
Neatsimena 4 3,9
Ar esate kada nors gyvenime laikęsis/usis dietos, skirtos sergant ŠKL
Taip, tik su gydytoju paskyrimu 3 2,9
Taip, be gydytojo paskyrimo 18 17,5
Abiem atvejais 5 4,9
Ne 77 74,8
Druskos vartojimas
Vertinant respondentų atsakymus apie druskos ir cukraus suvartojamą kiekį per parą, remtasi PSO rekomendacijomis [36] ir respondentų atsakymai suskirstyti į dvi kategorijas: suvartojamas druskos kiekis per parą skirstytas į daugiau nei 5 g/ parą arba mažiau nei 5 g/parą. Suvartojamo cukraus kiekis per parą skirstytas į daugiau/ mažiau nei 10 g/parą.
Tyrimo apklausos metu nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų suvartoja druskos daugiau nei 5 g/parą, kas rodo, kad suvartojamas druskos kiekis viršija rekomenduojamą paros normą. Ketvirtadalis respondentų teigia, kad per parą suvartoja iki 5 g druskos, tik penki respondentai nurodė, kad druskos nevartoja visiškai (5 paveikslas).
34 5 paveikslas. Respondentų suvartojamos druskos kiekis per parą
Įvertinus, ar respondentai pakeitė mitybos įpročius, diagnozavus ŠKL, su suvartojamu druskos kiekiu per parą, nustatyta, kad asmenys, kurie pakeitė mitybos įpročius suvartoja iki 5 g per parą, o respondentai, kurie nepakeitė mitybos įpročių, suvartoja daugiau nei rekomenduojama paros norma (χ2 = 19,975, p = 0,001).
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų suvartojamo druskos kiekio per parą. Dažniau moterys druskos suvartoja iki 5 g per parą, o daugiau vyrų suvartoja daugiau nei 5 g druskos per parą (χ2 = 21,524, p ≤ 0,001) (6 paveikslas).
35
Anketinių duomenų analizė parodė, kad tachikardija sergantys respondentai dažniausiai per parą suvartoja daugiau nei 5 g druskos, lyginant su kitomis ŠKL sergančiais pacientais (hipertenzija, žemas kraujo spaudimas) (χ2 = 15,83, p = 0,018) (7 paveikslas).
7 paveikslas. Respondentų, sergančių ŠKL, suvartojamos druskos kiekis per parą
Respondentai, kurių kraujyje yra padidėjęs cholesterolio kiekis, druskos suvartoja mažiau nei 5 g per parą, lyginat su cholesterolio pertekliaus kraujyje neturinčiais respondentais (χ2 = 18,715, p = 0,003). Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp gaunamų pajamų per mėnesį ir suvartojamo druskos kiekio per parą. Nustatyta, kad didesnes pajamas gaunantys respondentai daugiau suvartoja druskos per parą lyginant su mažesnes pajamas gaunančiais apklaustaisiais (χ2 = 40,613, p ≤ 0,001). Patiriamas stresas turi įtakos suvartojamam druskos kiekiui per parą. Dažniau stresą patiriantys respondentai suvartoja druskos daugiau nei 5 g per parą, nei mažiau streso patiriantys (χ2 = 17,825, p = 0,009).
Cukraus vartojimas
Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad per parą suvartoja cukraus daugiau 10 g/parą, 16,5 proc. nurodė suvartojantys cukraus iki 10 g/parą, tokia pati dalis atsakiusiųjų nurodė, kad cukraus nevartoja (8 paveikslas).
36 8 paveikslas. Respondentų suvartojamo cukraus kiekis per parą
Įvertinus, ar respondentai pakeitė mitybos įpročius, diagnozavus ŠKL, su suvartojamu cukraus kiekiu per parą, nustatyta, kad asmenys, kurie pakeitė mitybos įpročius suvartoja iki 10 per parą, o respondentai, kurie nepakeitė mitybos įpročių, suvartoja daugiau nei rekomenduojama paros norma (χ2 = 11,460, p = 0,010). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų suvartojamo cukraus kiekio per parą. Dažniau moterys cukraus suvartoja iki 10 g per parą, o tuo tarpu, daugiau vyrų suvartoja cukraus daugiau nei 10 g per parą (χ2 = 34,556, p ≤ 0,001) (9 paveikslas).
37
Anketinių duomenų analizė parodė, kad tachikardija sergantys respondentai dažniausiai per parą suvartoja daugiau nei 10 g druskos, lyginant su kitomis ŠKL (hipertenzija, žemas kraujo spaudimas) sergančiais pacientais (χ2 = 40,094, p ≤ 0,001) (10 paveikslas).
10 paveikslas. Respondentų, sergančių ŠKL, suvartojamo cukraus kiekis per parą
Tyrimo metu nustatyta, kad patiriamas stresas turi įtakos suvartojamam cukraus kiekiui per parą. Mažiau streso patiriantys respondentai suvartoja daugiau cukraus nei dažniau stresines situacijas patiriantys apklaustieji (χ2 = 12,665, p = 0,046). Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp gaunamų pajamų per mėnesį ir suvartojamo cukraus kiekio per parą. Nustatyta, kad didesnes pajamas gaunantys respondentai suvartoja cukraus per parą daugiau lyginant su mažesnes pajamas gaunančiais apklaustaisiais (χ2 = 37,164 p ≤ 0,001).
Riebus gyvulinės kilmės maisto vartojimas
Tyrimo apklausos metu nustatyta, kad riebų gyvulinės kilmės maistą keletą kartą per dieną vartoja beveik pusė respondentų (43,7 proc.), po penktadalį respondentų riebų gyvulinės kilmės maistą vartoja kartą per dieną ar keletą kartų per savaitę, mažiau nei dešimtadalis vartoja rečiau nei kartą per savaitę (11 paveikslas).
38 11 paveikslas. Respondentų riebaus gyvulinės kilmės maisto vartojimas
Anketinių duomenų analizė parodė, kad asmenys, kurie gavo patarimų apie mitybą, sergant ŠKL iš BPG, mažiau vartojo riebaus gyvulinės kilmės maisto nei patarimų negavę asmenys (χ2 = 20,714, p = 0,004). Įvertinus, ar respondentai pakeitė mitybos įpročius, diagnozavus ŠKL, nustatyta, kad asmenys, kurie pakeitė mitybos įpročius vartoja riebaus gyvulinės kilmės maisto mažiau, nei asmenys, kurie nepakeitė mitybos (χ2 = 37,202, p ≤ 0,001). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų vartojamo riebaus gyvulinės kilmės maisto. Moterys riebaus gyvulinės kilmės maisto vartoja mažiau nei vyrai (χ2 = 37,719, p ≤ 0,001) (12 paveikslas).
12 paveikslas. Respondentų riebaus gyvulinės kilmės maisto vartojimas pagal lytį
39
Anketinių duomenų analizė parodė, kad tachikardija sergantys respondentai dažniausiai per parą suvartoja daugiau riebaus gyvulinės kilmės maisto, lyginant su kitomis ŠKL (hipertenzija, žemas kraujo spaudimas) sergančiais respondentais (χ2 = 32,550, p ≤ 0,001) (13 paveikslas).
13 paveikslas. Respondentų, sergančių ŠKL, riebaus gyvulinės kilmės maisto vartojimas
Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp gaunamų pajamų per mėnesį ir vartojamo riebaus gyvulinės kilmės maisto. Nustatyta, kad didesnes pajamas gaunantys respondentai daugiau vartoja riebaus gyvulinės kilmės maisto lyginant su mažesnes pajamas gaunančiais apklaustaisiais (χ2 = 26,456, p = 0,009. Asmenys, kurie retai sportuoja ar visiškai nesportuoja dažniau vartoja riebų gyvulinės kilmės maistą lyginant su dažnai sportuojančiais respondentais (χ2 = 32,235, p ≤ 0,001).
Jūros gėrybių vartojimas
Vertinant respondentų jūros gėrybių vartojimą nustatyta, kad bent kartą per dieną jūros gėrybių vartoja tik 13,6 proc., o net trečdalis respondentų vartoja rečiau nei kartą per savaitę (14 paveikslas).
40 14 paveikslas. Respondentų jūros gėrybių vartojimas
Anketinių duomenų analizė parodė, kad asmenys, kurie gavo patarimų apie mitybą, sergant ŠKL iš BPG, daugiau vartojo jūros gėrybių nei patarimų negavę asmenys (χ2 = 17,738, p = 0,034). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp jūros gėrybių vartojimo ir sergamumo ŠKL. Anketinių duomenų analizė parodė, kad asmenys, kurie turi žemą kraujo spaudimą dažniau vartoja jūros gėrybes, nei kitomis ŠKL (hipertenzija, tachikardija) (χ2 = 23,782, p = 0,005) (15 paveikslas).
41 Šviežių daržovių vartojimas
Tyrimo apklausos metu vertintas šviežių daržovių suvartojimas ir nustatyta, kad daugiau nei 80 proc. atsakiusiųjų šviežias daržoves vartoja bent kartą per dieną, o kartą per savaitę ar rečiau – 7,8 proc. (16 paveikslas).
16 paveikslas. Respondentų šviežių daržovių vartojimas
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų šviežių daržovių vartojimo. Moterys šviežias daržoves vartoja dažniau nei vyrai (χ2 = 18,472, p ≤ 0,001) (17 paveikslas).
42
Anketinių duomenų analizė parodė, kad žemą kraujo spaudimą turintys ir tachikardija sergantys respondentai daugiau suvartoja šviežių daržovių, lyginant su hipertenzija sergančiais respondentais (χ2 = 19,858, p = 0,025) (18 paveikslas).
18 paveikslas. Respondentų, sergančių ŠKL, šviežių daržovių vartojimas
Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp Vilniaus ir Vilkaviškio miesto sav. gyvenančių respondentų. Vilniaus miesto sav. gyvenantys respondentai, kurie serga ŠKL, vartoja daugiau šviežių daržovių nei Vilkaviškio miesto sav. gyvenantys respondentai, kurie serga ŠKL (χ2 = 14,736, p = 0,006). Nustatyta, kad dažniau sportuojantys respondentai šviežias daržoves vartoja dažniau lyginant su retai ar visai nesportuojančiais respondentais (χ2 = 74,571, p ≤ 0,001). Duomenų analizė atskleidė, kad respondentai, kurių kraujyje yra nepadidėjęs cholesterolio kiekis, šviežių daržovių suvartoja daugiau, lyginat su cholesterolio kraujyje turinčiais respondentais (χ2 = 30,215, p ≤ 0,001) (19 paveikslas).
43 19 paveikslas. Respondentų šviežių daržovių vartojimas lyginant su cholesterolio kiekiu kraujyje
Skaidulinių, ląsteliena praturtintų maisto produktų vartojimas
Į klausimą, ar vartoja skaidulinius, ląsteliena praturtintus maisto produktus, 68,9 proc. atsakė teigiamai, trečdalis nurodė, kad nevartoja. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų skaidulinių, ląsteliena praturtintų maisto produktų vartojimo. Moterys skaidulinių, ląsteliena praturtintų maisto produktų vartoja dažniau nei vyrai (χ2 = 16,015, p ≤ 0,001) (20 paveikslas).
20 paveikslas. Respondentų skaidulinių, ląsteliena praturtintų maisto produktų vartojimas pagal lytį
44
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skaidulinių, ląsteliena praturtintų maisto produktų vartojimo ir sergamumo ŠKL. Anketinių duomenų analizė parodė, kad absoliučiai visi žemą kraujo spaudimą turintys respondentai vartoja šiuos maisto produktus, sergantys tachikardija – 85,7 proc. , o hipertenzija – 62,2 proc. vartoja skaidulinius, ląsteliena praturtintus maisto produktus (χ2 = 8,968, p = 0,01) (21 paveikslas).
21 paveikslas. Respondentų, sergančių ŠKL, skaidulinių, ląsteliena praturtintų maisto produktų vartojimas
Kavos (kofeino turinčių produktų) vartojimas
Į klausimą, ar vartoja kavą (kofeino turinčius produktus) 89,3 proc. atsakė teigiamai, dešimtadalis nurodė, kad nevartoja. Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad kofeino turinčius produktus vartoja bent keletą kartų per dieną, o trečdalis atsakiusiųjų nurodė, kad vartoja bent kartą per dieną. Žaliąją arbatą vartoja beveik 75 proc. respondentų (22 paveikslas).
45 22 paveikslas. Respondentų kavos (kofeino turinčių produktų) vartojimas
Geriamojo vandens vartojimas
Anketinės apklausos metu nustatyta, kad beveik pusė respondentų geriamojo vandens per parą suvartoja daugiau nei du litrus. Iki dviejų litrų suvartoja beveik apie 45 proc., nežino, kiek suvartoja per parą, beveik 6 proc. (23 paveikslas).
23 paveikslas. Respondentų geriamojo vandens suvartojimas per parą
Anketinių duomenų analizė parodė, kad asmenys, kurie gavo patarimų apie mitybą, sergant ŠKL iš BPG, daugiau geria vandens nei patarimų negavę asmenys (χ2 = 20,845, p = 0,006).
46 5 Lentelė. Respondentų mitybos įpročiai (abs. sk., proc.)
Kintamieji Abs. sk. Proc.
Riebaus gyvulinės kilmės maisto suvartojimas
Keletą kartų per dieną 45 43,7
3,
1 kartas per dienas 22 21,4
Keletą kartų per savaitę 28 27,2
Rečiau nei kartą per savaitę 8 7,8
Jūros gėrybių suvartojimas
Keletą kartų per dieną 8 7,8
1 kartas per dienas 6 5,8
Keletą kartų per savaitę 30 29,1
1 kartą per savaitę 25 24,3
Rečiau nei kartą per savaitę 34 33,0
Šviežių daržovių suvartojimas
Keletą kartų per dieną 49 47,6
,6
1 kartas per dienas 34 33,0
Keletą kartų per savaitę 11 10,7
1 kartą per savaitę 6 5,8
Rečiau nei kartą per savaitę 3 2,9
Skaidulinių, ląsteliena praturtinto maisto vartojimas
Vartoja 71 68,9
Nevartoja 32 31,1
Kavos (kofeino turinčių produktų) suvartojimas
Keletą kartų per dieną 62 67,4
1 kartas per dienas 27 29,3
Keletą kartų per savaitę 3 3,3
Geriamojo vandens suvartojimas per parą
Daugiau nei 2 litrus 50 48,5
Mažiau nei 2 litrus 15 14,6
Apie 2 litrus 32 31,1
Nežino 6 5,8
Maisto produktų ir maisto papildų, skirtų sergant ŠKL, vartojimas
Respondentų buvo klausiama, apie maisto produktus ir papildus, skirtus sergant ŠKL, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad maisto produktus, skirtus sergant ŠKL, parduotuvėse perka daugiau nei trečdalis respondentų (35,9 proc.), o maisto papildus, skirtus sergant ŠKL, vaistinėse pirko net trys ketvirtadaliai (75,7 proc.) (24 paveikslas).
47 24 paveikslas. Respondentų maisto produktų ir maisto papildų, skirtų sergant ŠKL įsigijimas
Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad visiško sveikatos pagerėjimo pakeitus mitybą ar pradėjus vartoti maisto produktus/ papildus, skirtus ŠKL, nepajuto nė vienas respondentas. Kartais sveikatos pagerėjimą jaučia du trečdaliai respondentų, o sveikatos būklė nepakito net 33 proc. apklaustųjų.
Apskaičiuotas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp respondentų, kurie perka maisto papildus vaistinėse, skirtus sergant ŠKL, ir asmenų, kurie neperka. Respondentai, kurie perka maisto papildus, skirtus, sergant ŠKL, sveikatos būklės pagerėjimą jaučia dažniau nei asmenys, kurie neperka (χ2 = 22,696, p ≤ 0,001) (25 paveikslas).
25 paveikslas. Respondentų sveikatos būklės pokyčiai vartojant maisto papildus, skirtus sergant ŠKL
48 6 Lentelė. Respondentų maisto produktų ir maisto papildų, skirtų sergant ŠKL, įsigijimas pagal ligą (proc.)
Kintamieji Hipertenzija Tachikardija Žemas kraujo spaudimas Ar perkate parduotuvėse maisto
produktus, skirtus sergant ŠKL
Taip 39,0 14,3 28,6
Ne 61,0 85,7 71,4
Ar perkate vaistinėse maisto papildus, skirtus sergant ŠKL
Taip 70,7 100,0 92,9
Ne 29,3 0 7,1
Anketinės apklausos metu nustatyta, kad beveik du trečdaliai respondentų mano, kad Lietuvoje yra lengva įsigyti maisto produktus/ papildus, sergant ŠKL. Penktadalis respondentų galimybę įsigyti įvardijo kaip labai lengva, o apie 20 proc. apklaustųjų nurodė, kad įsigyti maisto produktus/ papildus, skirtus sergant ŠKL, yra sunku arba jie nežino, kur įsigyti (26 paveikslas).
26 paveikslas. Respondentų nuomonė apie maisto produktų/ papildų, skirtų sergant ŠKL, įsigijimo galimybes Lietuvoje
Anketinių duomenų analizė parodė, kad apklaustųjų nuomone jiems lengva gauti informacijos susijusios su mityba, kuri skirta sergantiems ŠKL. Respondentai nurodė, kad jiems pakanka informacijos visais, su mityba, sergant ŠKL, klausimais (78 proc.). Daugiau nei dešimtadalis respondentų nurodė, kad naudojasi tik gydytojų teikiama informacija, taip pat daugiau nei 10 proc. mano, kad informacija yra nekonkreti, teikiama tik apie sveiką gyvenseną arba yra jiems nepasiekiamose erdvėse (pvz. tik socialinėje medijoje) (27 paveikslas).
49 27 paveikslas. Respondentų nuomonė apie informacijos prieinamumą, skirtą sergant ŠKL
Respondentų nuomone, didžiausią įtaką mitybos pasirinkimui daro noras gerai jaustis – 57,3 proc., dviem penktadaliams asmenų atsakomybė prieš šeimos narius ir finansinė padėtis, apie 4 proc. apklaustųjų mitybos pasirinkimui įtakos nedaro niekas (28 paveikslas).
28 paveikslas. Respondentų, pagrindinės priežastys dėl ko keičiama mityba, sergant ŠKL
Anketinės apklausos duomenų analizė parodė, kad net 93,2 proc. apklaustųjų artimųjų (šeimos narių, draugų, bendraamžių, kolegų) laikosi visavertės mitybos principų. Trys ketvirtadaliai respondentų artimųjų palaiko apklaustųjų, sergančių ŠKL, mitybos įpročius.
50
Į klausimą, ar žinote dietas, skirtas sergant ŠKL, daugiau nei pusė respondentų atsakė teigiamai, o likusi pusė respondentų nežino dietų, skirtų sergant ŠKL arba jų nepamena (29 paveikslas).
29 paveikslas. Respondentų žinios apie dietas, skirtas sergant ŠKL
Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė respondentų žino dietas, skirtas sergant ŠKL, bet tik šeštadalis (16,5 proc.) visų apklaustųjų laikosi dietos, kuri yra skirta, sergant ŠKL.
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp respondentų, kurie laikosi dietos, skirtos ŠKL ir jaučia teigiamą mitybos poveikį sveikatos būklei, ir tarp respondentų, kurie nesilaiko dietos, skirtos sergant ŠKL. Absoliučiai visi respondentai, kurie laikosi dietos, skirtos sergant ŠKL, jautė teigiamą mitybos poveikį sveikatai (χ2 = 10,033, p = 0,001) (30 paveikslas).
51 30 paveikslas. Respondentų sveikatos būklės pokyčiai, laikantis dietos, skirtos sergant ŠKL
Anketinės apklausos rezultatai apie ŠKL sergančius respondentus parodė, kad jų mityba ir nesubalansuota ir nėra tinkama sergant ŠKL. Dauguma respondentų jūros gėrybes valgo rečiau nei kartą per savaitę, riebų gyvulinės kilmės maistą vartoja keletą kartų per dieną, kavą (kofeino turinčius produktus) geria keletą kartų per dieną, cukraus ir druskos suvartoja daugiau nei rekomenduojama paros normą. Nors dauguma respondentų žino dietas ir rekomendacijas kaip reikia maitintis sergant ŠKL, bet tik maža dalis respondentų jų laikosi ir maitinasi taip, kaip rekomenduojama, sergant ŠKL.
52
3.2. 2 uždavinys. Bendrosios praktikos gydytojų nuomonė apie širdies ir
kraujagyslių ligomis sergančių asmenų mitybą
Tyrime dalyvavo 6 BPG, dirbantys Vilniaus m. sav. ir 4 BPG, dirbantys Vilkaviškio m. sav. šeimos medicinos centruose. Tyrime dalyvavo 9 moterys ir 1 vyras (7 lentelė).
7 Lentelė. Tyrimo dalyvių charakteristikos
Kodas Lytis Miestas
Specialybė ASPĮ
A Mot. Vilkaviškis BPG Šeimos medicinos centras B Mot. Vilkaviškis BPG Šeimos medicinos centras C Mot. Vilkaviškis BPG Šeimos medicinos centras D Mot. Vilkaviškis BPG Šeimos medicinos centras E Mot. Vilnius BPG Šeimos medicinos centras F Vyr. Vilnius BPG Šeimos medicinos centras G Mot. Vilnius BPG Šeimos medicinos centras H Mot. Vilnius BPG Šeimos medicinos centras I Mot. Vilnius BPG Šeimos medicinos centras J Mot. Vilnius BPG Šeimos medicinos centras
Analizės metu atliktas kodavimas, išskirtos 8 subkategorijos, siekant išskirti akcentus, kurie atsispindėjo informantų atsakymuose bei išskirtos 3 kategorijos, ieškant bendrybių tarp išskirtų subkategorijų. 8 lentelėje pateikiami kokybinių duomenų analizės rezultatai (matrica).