LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA
Dovilė Kromelytė
MITYBOS YPATUMAI ASMENŲ, SERGANČIŲ ŠIRDIES
IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOMIS
EATING HABITS OF PERSONS WITH
CARDIOVASCULAR DISEASES
Veterinarinės maisto saugos ištęstiniu studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: prof. habil. dr. Dalia Sekmokienė
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Mitybos ypatumai asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2016 05 01 Dovilė Kromelytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2016 05 01 Dovilė Kromelytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
... ...
Prof. habil. dr. Dalia Sekmokienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų paplitimas ir tyrimai susiję su mityba ... 10
1.2. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. ... 11
1.3. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. ... 13
1.4. Mityba sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. ... 15
1.5. Dokumentai, reglamentuojantys sveiką mitybą. ... 22
2. TYRIMO METODAI IR APIMTIS ... 25
3. TYRIMO REZULTATAI ... 28
3.1. 1 uždavinys. Respondentų, sergančių ŠKL, mitybos įpročių vertinimas ... 28
3.2. 2 uždavinys. Bendrosios praktikos gydytojų nuomonė apie širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių asmenų mitybą ... 52
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 55
5. IŠVADOS ... 59
6. REKOMENDACIJOS ... 60
4
SUTRUMPINIMAI
1. Abs. sk. – absoliutus skaičius 2. Angl. – angliškai
3. ASPĮ – Asmens sveikatos priežiūros įstaiga 4. BPG – bendrosios praktikos gydytojas 5. ES – Europos Sąjunga
6. HI SIC - Higienos instituto Sveikatos informacijos centras 7. KMI – kūno masės indeksas
8. KS – kraujo spaudimas 9. Proc. – procentai
10. PSO – Pasaulio sveikatos organizacija 11. RV – rizikos veiksniai
12. Sav. – savaitė
5
SANTRAUKA
Mitybos ypatumai asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis
Dovilė Kromelytė
Magistro baigiamasis darbas
Tyrimo tikslas – įvertinti Vilniaus miesto savivaldybėje ir Vilkaviškio miesto savivaldybėje
asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, ir bendrosios praktikos gydytojų požiūrį į mitybą, skirtą sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti Vilniaus miesto ir Vilkaviškio miesto sav. širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų asmenų mitybos ypatumus.
2. Įvertinti dirbančių Vilniaus miesto ir Vilkaviškio miesto sav. bendrosios praktikos gydytojų nuomonę apie širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių asmenų mitybą.
Tyrimo metodai: pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis (I00-I99), mitybos
įpročiams įvertinti atliktas kiekybinis aprašomojo pobūdžio tyrimas. Panaudotas anoniminės anketinės apklausos metodas, kurį sudarė 42 klausimai. Gydytojų teikiamos informacijos vertinimui atliktas kokybinis tyrimas. Panaudotas tyrėjos sudarytas klausimynas, kurį sudarė 12 klausimų. Kiekybiniame tyrime skirtumo statistinis reikšmingumas buvo vertinamas pagal pasirinktą statistinio reikšmingumo lygmenį α = 0,05, o rezultatų skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais kai p ≤ α. Kokybinio tyrimo rezultatai buvo analizuojamai turinio analizės metodu.
Rezultatai ir išvados: tyrime dalyvavusių asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis,
mityba yra nesubalansuota ir netinkanti, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis: per daug vartojama riebaus gyvulinės kilmės maisto, druskos ir cukraus, kasdienės mitybos racione trūksta jūros gėrybių produktų ir šviežių daržovių. Asmenys, kurie pakeitė mitybą, diagnozavus širdies ir kraujagyslių ligas, laikosi dietinių rekomendacijų ir jų mityba yra labiau subalansuota, nei asmenų, kurie nepakeitė mitybos, kai jiems buvo diagnozuota širdies ir kraujagyslių ligos. Asmenys, kurie laikosi dietinių rekomendacijų ir vartoja maisto papildus jaučia sveikatos pagerėjimą. Bendrosios praktikos gydytojai savo pacientams duoda patarimus mitybos klausimais, susijusiais su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau tik 13,6 proc. respondentų pakeičia savo mitybos įpročius.
6
Subalansuota mityba ir tinkamai parinkti maisto papildai gali pagerinti sveikatos būklę asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis.
Raktažodžiai: mityba, mitybos įpročiai, širdies ir kraujagyslių ligos, bendrosios praktikos
7
SUMMARY
Eating habits of persons with
cardiovascular diseases
Dovilė Kromelytė
Master’s thesis
The aim of the thesis was to assess the attitude of persons with cardiovascular diseases as
well as general practitioners towards nutrition balanced for persons with cardiovascular diseases in Vilnius city and Vilkaviskis city municipalities.
Task of the thesis were: 1) to assess eating habits of persons with heart and vascular diseases in Vilnius city and Vilkaviskis city municipalities; 2) to assess the attitude towards nutrition balanced for persons with cardiovascular diseases of general practioners working Vilnius city and Vilkaviskis city municipalities.
Methods: a quantitative descriptive study was conducted to assess eating habits of patients with cardiovascular diseases (I00-I99). An anonymous questionnaire survey method was performed, questionnaire consisted of 42 questions. Qualitative research has been conducted to assess information provided by doctors. Researcher created a questionnaire of 12 open-ended and semi-open-ended questions. Statictical differences were identified according to statistical significance level of α = 0.05. Differences were regarded as significant at p ≤ α. Qualitative data was assessed by using content analysis method.
Results and conclusions: Persons with cardiovascular diseases diet was imbalanced and improper for their condition. Excessive consumption of animal source foods high in fats, salt and sugar, daily diet lacked seafood products and fresh vegetables. Nutrition of individuals who changed their diet after the diagnosis of cardiovascular diseases according to dietary recommendations was more balanced than in those who did not change their diet, when diagnosed with cardiovascular diseases. Individuals who followed dietary recommendations and took supplements felt improvement of their health. General practitioners provided their patients with advice on nutrition issues related to cardiovascular diseases, but only 13.6 % of the respondents changed their eating habits. A balanced diet and proper selection of nutritional supplements in patients with cardiovascular disease can improve their health.
8
ĮVADAS
Sveikatą lemia įvairūs veiksniai – sveikatos determinantai, tokie kaip socialinės ir ekonominės sąlygos, elgsena ir gyvensenos ypatumai. Lalonde 1974 m. pagrindė didžiausią įtaką sveikatai lemiančius veiksnius ir nurodė, kad gyvensena ir elgsena lemia 50 proc. sveikatos, genetiniai ir biologiniai veiksniai – 20 proc., aplinka – 20 proc. ir sveikatos apsauga – 10 proc. [1]. Vienas pagrindinių sveikatą lemiančių gyvensenos veiksnių bei ligų riziką mažinančių elementų yra sveika ir subalansuota mityba [2]. Mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad mityba gali lemti iki 30 proc. sveikatos [3]. Mityba yra susijusi su sergamumu širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis ligomis [1, 4]. PSO prognozuoja, jog 2020 metais mirtingumas nuo lėtinių neužkrečiamųjų ligų gali padaugėti net iki 73 proc. [5]. Lietuvoje ir visoje likusioje Europoje pagrindinė mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) [6, 7]. Visoje Europoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų užima pirmąją vietą tarp visų mirties atvejų. Dėl minėtų ligų Europos regione kasmet miršta daugiau kaip 4 milijonai gyventojų, Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse – beveik 2 milijonai žmonių [8, 7]. 2010 m. ŠKL sudarė 36 proc., IŠL – 13 proc. visų mirčių ES šalyse [9, 7]. Lietuvoje kasmet nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų standartizuoti mirtingumo nuo ŠKL rodikliai yra vieni didžiausių ES. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, 2011 m. Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos sudarė beveik pusę (47,7 proc.) vyrų ir 65,1 proc. moterų mirties priežasčių [10, 7], 2012 m. – 56,6 proc. visų mirties priežasčių [11], 2014 m. – 56 proc. visų mirties priežasčių [12]. Pagrindiniai ŠKL rizikos veiksniai, lemiantys šių ligų išsivystymą yra psichinis ir socialinis stresas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas. Šie rizikos veiksniai skatina II tipo cukrinio diabeto, hipertenzijos, padidėjusio cholesterolio koncentracijos kraujyje atsiradimo riziką. Pastarieji rizikos veiksniai taip pat priskiriami prie ŠKL rizikos veiksnių [13, 7]. Pagrindiniai ŠKL problemos sprendimo būdai – subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas [14].
Siekiant sumažinti minėtų rizikos veiksnių įtaką ŠKL išsivystymui, kuriamos sveiką gyvenseną skatinančios programos. Pasaulyje ir Lietuvoje yra vykdomos sveikatos gerinimo programos, kuriomis siekiama sumažinti žmonių sergamumą ir mirtingumą. Lietuvos sveikatos 2014 - 2025 programos vienas iš tikslų yra formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje programoje numatyta sumažinti mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų [11]. Lietuvoje taip pat vykdomos šviečiamojo pobūdžio programos: Vilniuje širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa „Mano širdis – mano gyvenimas“ [15].
9
Lietuvos ir užsienio šalių patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų, kad tai pasiekti reikia suprasti ligos atsiradimo priežastį, nustatyti rizikos veiksnius. Rizikos veiksnių nustatymas ir mažinimas iš esmės gali pakeisti sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodiklius.
Šio tyrimo tikslas yra įvertinti Vilniaus miesto ir Vilkaviškio miesto savivaldybėse asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, ir bendrosios praktikos gydytojų požiūrį į mitybą, skirtą sergantiems ŠKL.
Tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai:
1. Įvertinti Vilniaus miesto ir Vilkaviškio miesto sav. širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų asmenų mitybos ypatumus.
2. Įvertinti dirbančių Vilniaus miesto ir Vilkaviškio miesto sav. bendrosios praktikos gydytojų nuomonę apie širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių asmenų mitybą.
Tyrimo rezultatus bus galima panaudoti praktinėje visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veikloje, rengiant ir tikslingai nukreipiant visuomenės sveikatos ugdymo programas, siekiant pagerinti asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, požiūrį į tinkamos mitybos pasirinkimą. Tyrimo rezultatai bus naudingi rengiant šviečiamojo pobūdžio seminarus asmenims, supažindinant juos su tinkamos mitybos pasirinkimu, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, bei padėti formuoti sveikos mitybos sąsajas su širdies ir kraujagyslių ligomis supratimą.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Sveika mityba yra vienas pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei ligų profilaktikos elementų. Kiekviena valstybė rengia maisto kokybės, saugos ir gyventojų mitybos gerinimo strategijas, kuriose pagrindinis dėmesys teikiamas žmonių sveikatai. Pagrindinė šios strategijos įgyvendinimo priemonė yra mokslo žiniomis pagrįstas visuomenės sveikos mitybos mokymas [2, 15].
Didžiausią įtaką Lietuvos gyventojų sergamumui ir mirtingumui turi širdies ir kraujagyslių ligos, todėl rengiant mitybos gerinimo strategijas ypač svarbu atsižvelgti į asmenų, sergančių ŠKL, mitybą. Tokie rizikos veiksniai kaip netinkama mityba (daug sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio turintis maistas), nutukimas, fizinis pasyvumas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, stresas turi didžiausią įtaką išsivystyti ŠKL [16]. Manoma, kad gyventojų suvartojamo maisto davinio sudėtis turi įtakos cholesterolio koncentracijai kraujyje, ypač sočiųjų riebalų rūgščių sudėtis ir jų suvartojami kiekiai [16, 17]. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad sveika mityba, atitinkanti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų [16, 18 ,19].
1.1. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų paplitimas ir tyrimai susiję su mityba
Sergamumas ir mirtingumas ŠKL LietuvojeLietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis didėja. 2010 m. Lietuvoje ŠKL sirgo 194,2/1000 gyventojų (gyv.), 2011 m. – 206,3/1000 gyv., 2012 m. - 232/1000 gyv., 2013 m. – 239,4/1000 gyv., o 2014 m. net 246,1/1000 gyv.
Lietuvos trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2014 m. sudarė 84,2 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė (56,0 proc.) visų mirusiųjų Lietuvoje [20]. HI SIC duomenimis vyrų sudarė 47 proc., moterų - 64,9 proc. visų mirties priežasčių. Mirtingumas nuo ŠKL Lietuvoje didėjo iki 2013 m., nuo 2014 m. yra stebimas nežymus mažėjimas, tačiau mirtingumo rodikliai vis tiek išlieka aukšti. 2010 m. nuo ŠKL mirė 718,8/100 000 gyv., 2011 m. – 716,5/100 000 gyv., 2012 m. – 775,5/100 000 gyv., 2013 m. – 789,7/100 000 gyv., o 2014 m. – 768,1/100 000 gyventojų [21]. Paskutinių metų mokslinių tyrimų duomenimis, tokie rizikos veiksniai kaip padidintas arterinis kraujospūdis, hipercholesterolemija, rūkymas nulemia kardiovaskulinių ligų išsivystymą iki 86 proc. Dauguma pacientų taip ir nepasiekia tikslinio arterinio kraujospūdžio (AKS) ir bendrojo cholesterolio koncentracijos [22, 23, 24]. Yra nustatyta, kad apie 1 milijardui žmonių diagnozuotas
11
padidintas kraujospūdis, o apytikriai 7,1 milijonas mirčių pasaulyje per metus ištinka dėl šios priežasties [22, 25].
Moksliniai tyrimai vykdomi Lietuvoje, siekiant įvertinti gyventojų mitybą
Lietuvoje nuolat vykdomi tyrimai, susiję su gyventojų mitybos ypatumais. 2013 m. vykdytas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti Lietuvos gyventojų mitybos įpročius 2013 metais atskleidė, kad gyventojų mityba nėra sveikatinanti – per mažai vartojama šviežių daržovių ir vaisių, žuvies ir jos produktų, mažiau nei pusė gyventojų laikosi mitybos režimo [26].
2015 m. Lietuvoje buvo atliktas suaugusių žmonių mitybos įpročių vertinimas remiantis sveikos gyvensenos principais, kurio tikslas buvo išanalizuoti suaugusių žmonių mitybos įpročius. Rezultatai leido daryti išvadas, kad didžiosios dalies gyventojų Vakarų Lietuvoje mityba nėra pakankamai sveika: valgoma nereguliariai, mėsos suvartojama per daug, o daržovių, vaisių ir grūdinių produktų per mažai. Reikia skirti daugiau dėmesio visuomenės švietimui ir sveikos gyvensenos bei mitybos ugdymui [27].
Moksliniai tyrimai rodo, kad pastebimų mitybos įpročių gerėjimo tendencijų kol kas nematyti. Priešingai, mityba darosi vis labiau nevisavertė [28]. Pastarojo dešimtmečio tendencijos išlieka nepasikeitusios: nepakankamai vartojama grūdinių produktų, vaisių, šviežių daržovių, o cholesterolio ir natrio per daug [36].
1.2. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.
Kraujotakos sistemos ligoms priskiriamos ligos, susijusios su aukštu kraujospūdžiu, cholesteroliu, cukralige ir rūkymu, tačiau dažniausia mirties nuo šios grupės ligų priežastis – išeminė širdies liga (IŠL) ir smegenų kraujagyslių ligos [29].
Dažniausios Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos:
Širdies nepakankamumas - tai visų įmanomų širdies ligų komplikacija. Organizmui pradeda
trūkti deguonies, kai širdis nepajėgia pervaryti kraujo kiekio, kuris reikalingas normaliai kraujotakai užtikrinti. Sveikos širdies darbą, jai smarkiau dirbant, reguliuoja hormonai ir simpatinė nervų sistema, o esant nesveikai širdžiai, jos sienelės raumuo fizinio krūvio metu storėja ir nuo per didelio fizinio krūvio – suglemba.
Pagrindinės priemonės širdies nepakankamumui gydyti: 1) Priežasčių šalinimas, 2) Tausojimas, 3) Dieta, 4) Vaistai, 5) Komplikacijų profilaktika, 6) Reabilitacija.
Vainikinių arterijų liga - koronarų nepakankamumu vadinama būklė, kai širdies raumens
ląstelės negauna reikiamo deguonies kiekio. Žmogus deguonies trūkumą junta ne tik fiziškai sportuojant ar dirbant, bet ir užsiimant kasdiene įprasta veikla. Deguonies trūkumas nuo įprastinio
12
fizinio krūvio prasideda kai koronarai susiaurėja 50 proc. jų spindžio, o susiaurėjus iki 90 proc. deguonies trūkumas jaučiamas net ilsintis [30].
Hipertenzija – statistiniai duomenys rodo, kad vienam iš trijų pasaulio gyventojų yra
nustatomas padidėjęs kraujo spaudimas. Dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o tie, kurie žino, jeigu ir žino, tai nesigydo, nes pakankamai gerai jaučiasi. Lietuvos širdies asociacija perspėja dėl padidėjusio kraujo spaudimo – arterinės hipertenzijos – pavojaus. Padidėjęs kraujo spaudimas einant laikui gali rimtai sutrikdyti sveikatą. Tai – pavojingas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Geriausias (optimaliausias) suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80. Pavojaus sveikatai vis dar nėra, jeigu skaičiai neperžengia 140/90, tačiau jei kraujospūdis viršija 140/90 – būtina susirūpinti (1 lentelė).
1 lentelė. Suaugusiųjų kraujospūdžio klasifikacija.
Pagrindinė hipertenzijos atsiradimo priežastis - padidėjęs kraujospūdis, kuris dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties (iki 90 proc. visų ligos atvejų). Tokiu atveju nustatoma pirminė arterinė hipertenzija.
Paveldimas polinkis hipertenzijai gali turėti įtakos pirminei hipertenzijai, per didelė kūno masė, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, amžius, cukrinis diabetas, fizinis pasyvumas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, stresas, skysčių susilaikymas organizme (sūraus maisto vartojimas).
Retkarčiais kraujospūdžio padidėjimą gali sukelti persirgtos inkstų ar kitos ligos (apie 10 proc. atvejų). Tuo atveju yra nustatoma antrinė arterinė hipertenzija [31].
Aukšto kraujospūdžio mažinimo svarba aiškiai įrodyta daugeliu tyrimų: net vidutinis kraujospūdžio sumažėjimas – apie 10–12 mmHg sistolinio (SKS) ir 5–6 mmHg diastolinio (DKS) – sumažina insulto riziką vidutiniškai 38 proc., koronarinės širdies ligos (KŠL) – 16 proc., o kardiovaskulinio mirtingumo – 21 proc. [32, 33].
Kategorija Sistolinis KS Diastolinis KS
Optimalus < 120 ir < 80
Normalus 120 - 129 ir (ar) 80 - 84
Aukštas - normalus 130 - 139 ir (ar) 85 - 89 I laipsnio hipertenzija (lengva) 140 - 159 ir (ar) 90 - 99 II laipsnio hipertenzija (vidutinė) 160 - 179 ir (ar) 100 - 109 III laipsnio hipertenzija (sunki) > 180 ir (ar) > 110 Izoliuota sistolinė hipertenzija > 140 ir < 90
13 Tachikardija - tai širdies susitraukimų dažnio padidėjimas, kai širdies susitraukimų dažnis
viršija 60-80 kartų per minutę. Širdis gali pradėti stipriau plakti susijaudinus, išgėrus stiprios kavos ar arbatos, fizinio krūvio metu, parūkius, ilgai būnant nevėdinamoje patalpoje.
Susirgti tachikardija sąlygoja šie veiksniai: įgimtos ar įgytos širdies ligos, aukštas arterinis kraujospūdis, širdies audinių pažeidimas dėl širdies ligų, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, dažnas kavos vartojimas, reakcija į tam tikrus vaistus, hipertiroidizmas, anemija, elektrolitų disbalansas [31].
Miokardo infarktas – tai širdies raumens dalies žūtis dėl maitinančių kraujagyslių sutrikimo,
kai vainikinėmis kraujagyslėmis nebeprateka kraujas. Miokardo infarktui išsivystymui įtakos turi keletas priežasčių: dažniausia – aterosklerozė. Cholesterolio ir kitų medžiagų kaupimasis kraujagyslių sienelėje mažina jos spindį tol , kol jis sumažėja tiek, jog širdies daliai, maitinamai tos kraujagyslės, ima trūkti deguonies ir maisto medžiagų. [34].
1.3. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.
Pagrindinius kardiovaskulinius rizikos veiksnius (RV) galima suskirstyti į dvi grupes: modifikuojamus ir nemodifikuojamus rizikos veiksnius.
Modifikuojami kardiovaskuliniai RV yra: arterinis kraujospūdis (sistolinis ir diastolinis), cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, fizinis aktyvumas, kairiojo skilvelio hipertrofija. Nemodifikuojami kardiovaskuliniai RV: amžius, lytis, šeiminė anamnezė, etninė grupė, rasė [22].
Netinkama mityba. Per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų,
kalio, magnio kiekis, per gausiai vartojamos sočiųjų riebalų rūgštys, angliavandeniai, druska ypač kenkia širdžiai ir kraujagyslėms [35].
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per didelis sočiųjų riebalų rūgščių suvartojimas yra vienas pagrindinių kraujotakos sistemos ligų sukėlėjų. Norint išvengti lėtinių neinfekcinių ligų – labai svarbu visavertė mityba, kuri turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, tap pat labai svarbus tinkamų maisto produktų vartojimas.
Išeminės širdies ligos atsiradimą labiausiai skatina riebaus maisto vartojimas, kuriame gausu sočiųjų riebalų rūgščių, transmononesočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio, kurie didina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją kraujyje ir skatina ŠKL išsivystymą. Nustatyta, kad bendro cholesterolio koncentracijai padidėjus 1 proc. rizika susirgti kraujotakos sistemos ligomis gali padidėti 2 proc. Arterinis kraujospūdis dažniau padidėja nutukusiems žmonėms. Hipertenzijos riziką taip pat didina didelis valgomosios druskos kiekis maiste. Polinesočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys esančios augaliniuose aliejuose ir riebioje žuvyje turi įtakos cholesterolio koncentracijos mažėjimui kraujyje. Moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp maisto, praturtinto
14
antioksidacinias savybias turinčiais vitaminais, vartojimo ir sumažėjusios rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis [36, 37, 38].
Nutukimas. Per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje ES šalių nutukimo paplitimas
išaugo tris kartus: daugiau nei pusė suaugusių europiečių turi antsvorio, o kas ketvirtas – nutukimą. Nustatyta, kad nutukusių ir antsvorį turinčių asmenų skaičius pasaulyje viršija skaičių žmonių, kurie turi ribotą maisto racioną, badauja ir turi mažesnę nei normali kūno masę [36, 39]. Nutukimas tampa vis svarbesne sveikatos problema. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita, dėl to dažniau serga koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir trumpiau gyvena. Ypač pavojinga, kai kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 30. Asmenų, kurių KMI yra didesnis nei 35, mirtingumas net 2 kartus viršija mirtingumą asmenų, kurių KMI yra 25 ir mažesnis.
Fizinis pasyvumas. Pasyvūs žmonės, kurie fizine veikla užsiima rečiau nei 2 -3 kartus per
savaitę, neužsigrūdinę, du kartus dažniau atsiduria padidintos rizikos grupėje, susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl fizinio pasyvumo kraujyje padaugėja riebalų, nutunkama, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą. Apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų gali tik nuolatinis judėjimas. Širdies ligų grėsmė sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį užsiima aktyvia fizine veikla.
Rūkymas. Nikotinas ne tik priverčia mūsų širdį dažniau plakti, bet ir sukelia kraujagyslių
spazmus bei didina kraujospūdį. Nikotinas apsunkina širdies darbą, jos plakimas padažnėja iki 20 kartų per minutę dažniau nei nerūkančio asmens. Rūkymas turi įtakos aterosklerozinių plokštelių susidarymui ant kraujagyslių sienelių, kraujo krešulių susidarymui kraujagyslėse, kurie labai padidina miokardo infarkto grėsmę ir priartina ankstyvos mirties priežastį.
Aukštas kraujospūdis. Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat siekia
140/90 mmHg (net ir ramybės metu) arba daugiau. Padidėjęs kraujospūdis kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, apsunkina širdies darbą.
Cukrinis diabetas. Neretas žmogus sendamas suserga diabetu, o tuo pačiu metu dažnai ir
hipertenzija. Cukrinis diabetas gali būti svarbus rizikos veiksnys anksčiau susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Šių ligų padidėjusią grėsmę lemia daugybė veiksnių: padidėjęs kraujospūdis, sutrikusi kraujo lipidų pusiausvyra, nutukimas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje (sveiko žmogaus kraujyje jis neturėtų viršyti 5,5 milimolių litre (mmol/l), sutrikusi inkstų veikla.
Stresinės situacijos. Stresas, kuris tęsiasi ilgą gyvenimo laikotarpį, gali tapti vienu
svarbiausiu rizikos veiksnių, susergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Sergant depresija, dėl didelės psichoemocinės įtampos kur kas dažniau sutrinka širdies veikla, kraujyje padidėja hormonų
15
katecholaminų skaičius, kuris iššaukia kraujagyslių spazmus ir sutrikdo kraujo lipidų normalią pusiausvyrą, dėl to žmogų gali ištikti staigi mirtis.
Alkoholio vartojimas. Jei žmogus alkoholio suvartoja daugiau nei po du optimalius vienetus
(dvi taurės vyno arba bokalas alaus) per dieną, jo širdies funkcija silpnėja, atsiranda didesnė staigios mirties tikimybė, yra pakenkiama širdies raumeniui ir atsiranda tiesioginė įtaka hipertenzijos raidai.
Paveldimumas. Jei šeimoje esančios moterys, jaunesnės nei 65 m., ir vyrai, jaunesni nei 55
m., yra sirgę hipertenzija ar mirę nuo jos.
Lytis. Koronarine širdies liga dažniau serga vyrai nei moterys (moterų sergamumas padidėja
po menopauzės).
Amžius. Vyrų – didesnis kaip 45 metai, moterų – didesnis kaip 55 metai [35].
1.4. Mityba sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
Norint, kad mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, būtina laikytis sveikos mitybos taisyklių. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis rekomenduojama vartoti maisto produktus, kuriuose gausu: omega 3 riebalų rūgščių, vitamino C, vitamino E, vitamino D, kalcio, kalio, magnio, dialiltrisulfido (česnakas), polifenolių [40].
Omega – 3 riebalų rūgštis
Polinesočiosios riebalų rūgštys yra privalomos ir būtinos organizmo gyvybinei veiklai palaikyti. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra augalinės ir gyvūninės kilmės ir skirstomos į: omega-3 (linoleno, eikozapentaeno (EPR), dokozaheksaeno (DHR) ir kt.), omega-6 (linolo, arachido ir kt.), omega-9 (eruko ir kt.). Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys svarbios kraujo klampumui ir krešumui (mažina trombocitų agregaciją), kraujospūdžiui, organizmo atsparumui. Nenormalus omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis yra susijęs su kraujagyslių membranų lipidų sudėties pokyčiais ir padidėjusia tikimybe susirgti ateroskleroze ir uždegiminėmis ligomis. Linolo (omega-6) riebalų rūgštys turėtų sudaryti apie 4 proc. bendro paros energijos poreikio, linoleno riebalų rūgštims (omega-3, eikozapentaeno ir dokozaheksaeno pirmtakas) – iki 0,5 proc. energijos poreikio. PSO rekomenduojamas omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis yra 2:1–5:1. Rūgščių, kurių žmogaus organizmas nesintetina (linolo ir alfa linoleno), reikia gauti su maistu. Nepakeičiamųjų riebalų rūgščių yra ir augaliniuose (daugiausiai linolo), ir gyvūniniuose (daugiausiai linoleno) maisto produktuose. Linolo rūgštis – pagrindinė sudedamoji dalis daugelyje augalinių aliejų (kukurūzų, saulėgrąžų, sojų). Alfa linoleno rūgšties turi žalialapiai augalai, sojų, sėmenų ir rapsų aliejai. Šiaurės jūrų ir vandenynų žuvys yra pagrindinis omega-3 riebalų rūgščių šaltinis [41].
16
Žmogaus organizmas nesintezuoja vitamino C, todėl turime jo gauti su maistu. Vitaminas C reikalingas kraujagyslėms: jis dalyvauja angliavandenių bei baltymų apykaitoje, susidarant kolagenui, nuo kurio priklauso kraujagyslių sienelių pralaidumas bei audinių atsinaujinimas. Vitaminas C yra antioksidantas, kuris mažina laisvųjų radikalų kiekį. Jis didina organizmo atsparumą įvairioms ligoms. Dėl vitamino C trūkumo organizme sumažėja vario, mangano, cinko, geležies, gali sutrikti širdies veikla. Siekiant išvengti vitamino C trūkumo, reikia nuolat vartoti šviežių vaisių ir daržovių, ypač turtingų vitamino C, o pastebėjus trūkumo požymių — papildyti savo racioną specialiais maisto papildais, turinčiais vitamino C [42].
Vitaminas E (tokoferolis)
Vitaminas E (tokoferolis) organizme veikia kaip antioksidantas, apsaugo kūno ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.Natūralūs vitamino E šaltiniai yra nerafinuotas aliejus, kepenys, riešutai, kiaušinio trynys, pieno produktai, žirniai, pupelės, špinatai. Suaugusiems žmonėms per parą reikia 10 mg, vaikams - 7 mg vitamino E. Esant vitamino E pertekliui organizme padidėja kraujavimų rizika, susilpnėja imunitetas, [43].Pasaulyje yra atliktas tyrimas, kurio metu apklausus 200 000 respondentų iš įvairių bendruomenių visame pasaulyje, buvo gauti neįtikėtini įrodymai – maitinantis maistu, kuriame yra daug vitamino E ar naudojami vitamino E maisto papildai, sumažėja rizika susirgti širdies ligomis [44].
Vitaminas D
Vitamino D stoka padidina riziką susirgti ŠKL. Vitamino D trūkumas žmogaus organizme gali padvigubinti mirties riziką – jį atstačius mirties rizika sumažėja iki 60 proc. Europoje atlikto tyrimo duomenis nustatyta, kad žmonės, kurių organizme buvo per mažas vitamino D kiekis, diabetu sirgo du kartus daugiau, nei turintys organizme pakankamą vitamino D kiekį, 40 proc. tiriamųjų asmenų buvo linkę į aukštą kraujo spaudimą ir trečdalis į širdies raumenų nusilpimą ir turėjo didesnę mirties riziką. 90 proc. šio vitamino turėtume gauti iš saulės spindulių ir tik 10 procentų iš maisto. Odos ląstelės sąveikaudamas su saule, skatina vitamino D gamybą organizme. Pagrindiniai vitamino D šaltiniai yra riebi žuvis, kiaušiniai ir pieno produktai, 20 min praleidimo lauke saulėtą dieną [45].
Kalis
Kalis – svarbiausias organizmo mikroelemntas, kuris yra sutinkamas visuose gyvuose organizmuose. Reguliuoja kraujo spaudimą, palaiko normalią organizmo skysčių pusiausvyrą, reikalingas normaliam nervų sistemos funkcionavimui ir širdies raumenų veiklai, slopina laisvųjų radikalų neigiamą poveikį ląstelėms, mažina trombų susidarymą arterijose. Nustatyta, kad
17
suvartojant daugiau kalio, mažėja hipertenzijos ir su ja susijusių ligų (insulto, infarkto, inkstų nepakankamumo) rizika. Didelis kalio trūkumas gali sukelti pavojingus sveikatai širdies ritmo sutrikimus ir padidėjusį kraujospūdį. Kalio dažniausiai trūksta dėl nevisavertės mitybos ir dietų, žarnyno ligų, sutrikdančių kalio įsisavinimą, hormoninių vaistų, cukrinio diabeto [46]. Maisto produktai, kuriuose gausu kalio: pupelėse ir žirniuose (apie 1300 mg kalio 100 g produkto), riešutuose (apie 600 mg/100 g), špinatuose, kopūstuose ir petražolėse (apie 550 mg/100 g), bulvėse (452 mg/100 g), vaisiuose – bananuose, papajose (apie 300 mg/100 g) [47]. Rekomenduojama paros norma: optimali paros dozė yra 3000-4000 mg; pacientams, sergantiems širdies ligomis, reikėtų dar daugiau kalio - 6000 mg per dieną [46].
Magnis
Magnis – vienas svarbiausių mineralų. Jis dalyvauja ląstelių energijos gamyboje, fermentų veikloje, reguliuoja nervų impulsų plitimą. Nuo šio mineralo priklauso kalcio, kalio, fosforo, vario, vitamino C ir cinko įsisavinimas. Magnis palaiko ritmingą širdies veiklą, mažina kraujagyslių aterosklerozės vystymąsi. Nustatyta, kad vienus metus vartojant 350 mg magnio per dieną mažėja širdies priepuolių ir staigių mirčių nuo širdies ligų skaičius. Trūkstant magnio, gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimai. Dažniausiai magnio trūksta dėl šių veiksnių: nevisavertė mityba, dieta, intensyvus protinis darbas, stresas, alkoholis, per didelis kavos vartojimas, vėmimas, viduriavimas, aktyvus sportas, dažnas lankymasis pirtyse, diuretikų vartojimas. Magnio paros norma yra 300 – 800 mg. Visą magnio dozę turime gauti su maistu; valgant greitą maistą, kurio pagrindą sudaro rafinuotas maistas ir konservantai, didelis kiekis cukraus ir druskos, atsiranda magnio stygius organizme; nepakankamai magnio gaunama badaujant, metant svorį. Maisto produktai, kuriuose yra magnio: 100 g kviečių grūdų yra 308 mg, 100 g riešutų – 270 mg, 100 g pupų (baltųjų) – 130 mg, 100 g saulėgrąžų – 420 mg, 100 g špinatų – 58 mg, nemažai magnio turi brokoliai, kiauliena, jautiena, lašiša, upėtakis. Maisto racione turi būti šviežių daržovių ir vaisių, vietoje valgomosios druskos naudojama jūros arba mineralų druską, gaminami patiekalai iš rudųjų ryžių (baltuose šlifuotuose ryžiuose yra tik magnio pėdsakai), grikių, perkama duoną su sėlenomis. Maiste turi būti medžiagų, padedančių magnį įsisavinti: vitaminai B6 (bananai, užkeptos bulvės, rudieji ryžiai, grikių kruopos) ir vitaminas B13 (oroto rūgštis), kurio yra ožkos piene [48]. Kalis ir magnis organizme vienas nuo kito neatsiejami, nes magnis yra būtinas kaliui įsisavinti ląstelėse. Šie mineralai veikia kraujo spaudimo reguliavimą, stiprina širdies raumenį ir reguliuoja ritmą, nervinių impulsų plitimą [49].
Polifenoliai
Arbata – savo vartojimo dažnumu nusileidžia tik vandeniui. Žmogaus racione arbata turėtų pakeisti kavą, nes joje yra mažiau kofeino ir ji daro teigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Tyrimai
18
rodo, kad kai kurios arbatos gali padėti norint išvengti širdies ligų, diabeto, skatinti svorio mažėjimą, mažinti cholesterolio kiekį. Pagrindinės arbatų rūšys yra – žalioji, juodoji, baltoji ir raudonoji arbata, jos visos išgaunamos iš to paties augalo, kilusio iš Kinijos ir Indijos – „Camellia
sinensis“, skiriasi tik jų apdorojimo ir paruošimo būdai. Šis augalas pasižymi kaip turintis daugybę
cheminių medžiagų, kurios apibendrinant vadinamos polifenoliais. Arbatos nauda sveikatai – polifenoliai yra galingi antioksidantai, į kuriuos įeina ir flavonoidai, kurie saugo nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio ir tai padeda širdies ligų ir užsikimšusių arterijų [23].
Žalioji arbata – gaminama jos sudžiūvusius lapelius garinant arba skrudinant, o po to vėl džiovinant. Žaliosios arbatos antioksidantai turi teigiamos įtakos norint sustabdyti progresavimą ar norint išvengti užsikimšusių arterijų, deginti riebalus, sumažinti insulto riziką ir teigiamai veikia cholesterolio kiekį kraujyje.
Juodoji arbata – gaminama iš fermentuotų Camellia sinensis lapų, ji turi daugiausiai kofeino iš visų arbatų. Juodoji arbata gali sumažinti blogo cholesterolio kiekį kraujyje ir taip sumažinti insulto riziką.
Raudonoji (ulongo) arbata – tai iš dalies fermentuota arbata, kuri mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje [50].
Graikiniai riešutai ir jų aliejus
Graikiniai riešutai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl ypač rekomenduojami sergantiesiems ŠKL. Atlikus mokslinius tyrimus, paaiškėjo, kad net vienkartinis graikinių riešutų aliejaus pavartojimas pagyvina kraujagyslių funkcijas. Graikiniai riešutai padeda transportuoti „gerąjį cholesterolį“ (DTL) ir efektyviai šalina „blogojo“ cholesterolio perteklių iš organizmo. Graikinių riešutų aliejus palankus kraujagyslėms. Mokslininkai teigia, kad graikinių riešutų aliejus, vartojant jį pavalgius, kraujagysles veikia daug geriau. Tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kurių kraujagyslės neretai yra pažeistos. Aliejus veikia ląstelių, dengiančių kraujagyslių vidinę sienelę – endotelio – vientisumą. Didelės reikšmės turi graikiniuose riešutuose esantys alfalinoleno rūgštis, gamatokoferolis ir fitosterolis, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Alfalinoleno rūgštis yra polinesočiosios rūgšties omega-3 atmaina, gamatokoferolis – pagrindinė vitamino E forma, o fitosteroliai – į cholesterolį panašios molekulės, kurios randamos daugelyje augalų ir jų sėklų. Studija parodė, kad nedideli mitybos įpročių pakeitimai, maistą papildant graikiniais riešutais ar jų aliejumi, gali žymiai sumažinti žmonių riziką sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Valgantieji graikinius riešutus ar jų produktus daug lengviau pergyvena stresines situacijas. Rekomenduojama norma – 67 g riešutų per dieną [51].
19
Spanguolėse yra organinių rūgščių, fruktozės, gliukozės, pektinų, vitaminų P, B1, B2, B6, C, PP, įvairių mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, cinko, vario, stroncio, fosforo, geležies, aliuminio, boro, mangano, nikelio – viso 25 cheminiai elementai [52]. Spanguolėse esantys junginiai išplečia venas, maitinančias miokardą, ir pagerina širdies darbą. Kadangi spanguolės turi daug flavonoidų ir polifenolių, jos mažina vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį kraujyje – padeda išvengti aterosklerozės ir infarkto, dėl esančių organinių junginių pagerėja kraujotaka, širdies, kepenų darbas, didina kraujagyslių elastingumą, mažina uždegiminius procesus, lėtina aterosklerozę. Kadangi spanguolės turi daug flavonoidų ir polifenolių, jos mažina vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį kraujyje – taigi padeda išvengti aterosklerozės ir infarkto [53].
Alyvuogių aliejus
Alyvuogių aliejus turi baltymų, mineralinių druskų ir oleino, vitaminų A, D, E, K, B, C ir P, mažina insulino kiekį kraujuje, trombų formavimosi riziką, kraujospūdį ir gerina arterijų sienelių elastingumą [54]. Alyvuogių aliejus nėra hidrogenizuotas aliejus. Hidratacija sukuria pavojingus „transriebalus“, kurių yra margarine ir kituose supakuotuose maisto produktuose [55]. Svarbiausias faktas – mažina riziką susirgti širdies ligomis ir reguliuoja kraujospūdį. Daugelyje mokslo darbų ne kartą įrodytas teigiamas alyvmedžių aliejaus poveikis širdies veiklai, kraujospūdžiui [54]. Tyrimo, kuris publikuotas „Molecular Nutrition & Food Research“, metu buvo aiškinamasi, kaip keturi polifenoliniai junginiai apsaugo raudonąsias kraujo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio. DHPEA-EGA pasirodė esąs efektyviausias, net ir esant nedidelei koncentracijai. Alyvuogių aliejuje, lyginant su kitais, yra daugiausia antioksidantų DHPEA-EGA. Šie antioksidantai gali sudaryti iki pusės viso antioksidantų, kurie yra alyvuogių aliejuje, kiekio [55]. Alyvuogės turi didelį kiekį riebalų rūgščių, iš kurių net 75 proc. yra gerosios mononesočiosios riebalų rūgštys. Šios riebalų rūgštys teikia stabilumo organizmo ląstelių membranai. Kartu su vitaminu E, o jo alyvuogėse taip pat gausu, saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų [54].
Augalai širdžiai
Nakvišų aliejuje (lot. Oenothera) yra gama linoleno rūgšties, padedančios organizme palaikyti nesočiųjų riebalų rūgščių pusiausvyrą. Nakvišų aliejus reguliuoja hormonų veiklą ir kraujospūdį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, širdies ligų riziką.
Vaistinė agurklė (lot. Borago oficinalis) – natūralus polinesočiosios linoleno rūgšties šaltinis. Jos sudėtyje yra didelis linoleno bei gama linoleno nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis. Abi šios rūgštys būtinos žmogaus organizmui, o gama linoleno rūgštis yra vienintelis ir pagrindinis komponentas,
20
reikalingas prostaglandino gamybai žmogaus organizme. Prostaglandinas stabdo kraujo krešulių susidarymą kraujagyslėse bei stiprina jų sienelių struktūrą.
Gudobelė (lot. Crataegus) – tai „maistas širdžiai“, arba dar kitaip vadinama – „širdies toniku“. Gudobelės lapų ir žiedų sudėtyje esančios medžiagos – flavonoidai (hiperozidas, kvercetinas, vitebsinas), fenolkarboninės rūgštys, rauginės medžiagos, saponinai, turi teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Tyrimais nustatyta, kad gudobelių preparatai palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją, padeda, kai padidėja kraujospūdis.
Europinis alyvmedis (lot. Olea europaea) – Viduržemio jūros šalių augalas. Svarbūs sveikatai yra alyvmedžio žiedai ir lapai. Jų sudėtyje esantys antioksidantas vitaminas E bei mononesočiosios riebalų rūgštys padeda palaikyti optimalų cholesterolio kiekį ir turi teigiamą įtaką širdies bei kraujagyslių sistemai. Alyvmedžių žiedų ir lapų ekstraktas gali padėti, kai padidėja kraujospūdis, palaiko kraujagyslių sienelių funkciją. Jame gausu flavonoidų, kurie dalyvauja baltymų apykaitoje, turi antioksidacinį poveikį
Valgomasis česnakas (lot. Allium sativum) – daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 60 cm aukščio. Augalinė žaliava – valgomojo česnako svogūnai. Daugybė tyrimų įrodo česnako reikšmingą poveikį žmogaus organizmo apsauginėms savybėms. Tyrimai rodo, kad česnakas padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat gali padėti, kai kalkėja kraujagyslės, palaiko kraujagyslių sienelių funkciją [56].
Bendrosios dietinės rekomendacijos, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
Maistas turi būti įvairus, gaunamos energijos suvartojimas turi užtikrinti idealų kūno svorį;
Daugiau valgyti vaisių, daržovių, grūdinių produktų, neriebių pieno produktų, riebios žuvies ir liesos mėsos;
Riebalų kiekis neturi viršyti 30 proc. bendro kalorijų skaičiaus, su maisto gaunamo cholesterolio kiekis neturi viršyti 300 mg per dieną;
Sočiuosius riebalus reikia keisti daržovėse ir jūros gyvūnuose esančiais sudėtiniais angliavandeniais, mono ir polinesočiaisiais riebalais [35].
Kraujo spaudimą reguliuojanti DASH dieta
Gyvenimo būdo pakeitimas turi didelį poveikį mažinant arterinį kraujo spaudimą ir tai turėtų būti rekomenduojama visiems pacientams, sergantiems hipertenzija. Svarbiausi pakeitimai: svorio kontrolė, fizinis aktyvumas, bedruskė dieta, alkoholio vartojimo mažinimas, o svarbiausia – laikytis valgymo plano atsižvelgiant į PSO rekomenduojamą mitybą (DASH dieta), kurioje pabrėžiama, kad
21
reikėtų vartoti daug vaisių ir daržovių, sudėtinių angliavandenių, neriebių pieno produktų, mažinti sočiųjų riebalų vartojimą. Laikantis tokių rekomendacijų, sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo: sumažinus svorį 10 kg, sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo 5–10 mm Hg, laikantis nurodytos dietos – 8–14 mm Hg, vartojant bedruskę dietą – 2–8 mm Hg, padidinus fizinį aktyvumą – 4–9 mm Hg, sumažinus alkoholio vartojimą – 2–4 mm Hg [57].
Australijos nacionalinio sveikatos instituto užsakymu atlikti du tyrimai pateikė įdomių įrodymų, kaip dieta galima kontroliuoti kraujo spaudimą. Abi studijos yra vadinamos DASH (Dietary Approaches to Stop Hypertension – „pasiūlymai, kaip mityba sustabdyti hipertenziją“) dieta. Pirmasis tyrimas atliktas 1997 m. nustatyta, kad kraujo spaudimo lygis gali pastebimai nukristi vartojant maistą, turintį mažai riebalų, sočiųjų riebalų bei cholesterolio ir gausiai valgant vaisių, daržovių bei neriebių pieno produktų. Ši dieta apsaugo nuo hipertenzijos, ir kai kuriais atvejais sumažina kraujo spaudimą kaip hipertenziją slopinantys vaistai. Rezultatai buvo pastebėti per 2 savaites, o dieta išliko veiksminga dar 8 savaites (nepaisant asmens lyties, etniškumo ar buvusio kraujo spaudimo). DASH dieta siūlo maisto produktus, kuriuose yra daug skaidulų, kalcio, magnio ir kalio; visi jie lemia mažesnį kraujo spaudimą. Taip pat siūlo mažiau vartoti sočiųjų riebalų. Kasdien reikia 8–10 kartų valgyti vaisių ir daržovių, suvartoti 2–3 produktus neriebių pieno produktų. Vėlesniais tyrimais, atliktais 2000 m., buvo siekiama nustatyti, ar mažesnis druskos vartojimas gali dar labiau lemti rezultatus. Valgomojoje druskoje ir kituose produktuose esantis natris gali padidinti kraujo spaudimą priversdamas organizmą sulaikyti vandenį, dėl to padidėja kraujo kiekis ir kraujo spaudimas. Dėl natrio susitraukia kapiliarai. Šis tyrimas atskleidė, kad DASH dieta kartu su druskos vartojimo sumažinimu yra puikus gydymo būdas. Visi dalyviai turėjo naudos dėl sumažinto druskos kiekio.
DASH dietos patarimai:
Grūdai ir jų produktai: kasdien 7–8 porcijos;
Vaisiai ir daržovės: kasdien 4–5 porcijos;
Neriebūs ar mažai riebalų turintys pieno produktai: kasdien 2–3 porcijos;
Mėsa, paukštiena ar žuvis: kasdien po 2 porcijas ar keletą mažesnių po 85 g;
Riešutai, sėklos ar ankstinės daržovės: per savaitę po 4–5 porcijas;
Riebalai: kasdien po 2–3 porcijas, venkite sočiųjų riebalų;
Saldumynai: ne daugiau nei 5 kartus per savaitę [66].
Visiems, norintiems išvengti ŠKL, Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos rekomenduoja prisilaikyti Sveiko Europiečio kodo – 0 3 5 140 5 3 0:
22 3 – tiek kilometrų greitu žingsniu reikia nueiti kasdien arba ėjimą galima pakeisti 30 min.
vidutinio intensyvumo fizine veikla;
5 – 5 porcijos daržovių ir vaisių kasdien;
140 – sistolinis arterinis kraujo spaudimas mažesnis nei 140 mmHg;
5 – bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 5 mmol/l;
3 – mažo tankio („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l.
0 – nėra antsvorio ir cukrinio diabeto [35].
1.5. Dokumentai, reglamentuojantys sveiką mitybą.
2010 metais baigė galioti 1998 m. parengta ir patvirtinta Lietuvos sveikatos programa [58, 60], kuri tuo metu atitiko valstybės galimybes, bet buvo per daug optimistiška. Lietuvai sunkiai sekėsi užtikrinti programos tikslų įgyvendinimą, bet visos nuo 1998 m. dirbusios vyriausybės dėjo pastangas, kad būtų likviduotas atsilikimas [59, 60]. 2009 m. buvo pasiekta vidutinė gyvenimo trukmė, kuri atitiko Lietuvos sveikatos programoje 2010 m numatytą tikslą. Nors buvo įgyvendintas vienas pagrindinių Lietuvos sveikatos programos tikslų, yra svarbu užtikrinti, kad 2011–2020 m. Lietuvos gyventojų sveikatos lygis priartėtų prie ES šalių gyventojų, sumažėtų mirtingumas ir sergamumas, kuris yra išvengiamas. Būtina atnaujinti sveikatos apsaugos sistemą, pirmumo tvarka plėtoti medicinių tyrimų ir technologijų plėtrą, kontroliuoti neefektyvaus medicinio gydymo plėtrą, teikti informaciją visuomenei apie sveikos gyvensenos ir tinkamai parinkto gydymo naudą geresnei gyvenimo kokybei [60].
Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa (Programa) nustato sveikatinamo veiklos tikslus ir uždavinius, siekiamus sveikatos lygio rodiklius, kurie būtini įgyvendinti Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, nustatytus tikslus. Strateginis Programos tikslas yra pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai. Būtent trečiajame ir ketvirtajame Programos tiksluose skiriamas dėmesys sveikai mitybai lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai, ypač ŠKL prevencijai, nes vykdant ankstesnę Sveikatos 1998–2010 m. programą nepavyko sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų masto Lietuvoje. Sergamumas ŠKL suaugusiųjų tarpe didėja: 2005 m. – 229,8/1000 gyv., 2008 m. – 269,6/1000 gyv., 2011 m. – 321,2/1000 gyv., 2014 m. – 359,8/1000 gyventojų [21].
Trečias Sveikatos 2014–2025 m. programos tikslas, kuriuo siekiama formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą. Trečiajam tikslui pasiekti buvo iškelti trys uždaviniai: 1) sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą; 2) skatinti sveikos mitybos įpročius; 3) ugdyti optimalaus fizinio aktyvumo įpročius.
23
Visi trys uždaviniai glaudžiai susiję su ŠKL prevencija. Trečio tikslo pirmam uždaviniui pasiekti numatytos tokios priemonės: mažinti psichoaktyvių medžiagų paklausą ir vartojimą, taikant PSO rekomenduojamas priemones, kurios yra efektyvios, moksliškai pagrįstos ir apima psichoaktyvių medžiagų reklamos ribojimą, pardavimo vietas ir pardavimo laiką. Taip pat organizuoti socialines prevencines kampanijas tikslinėms asmenų grupėms, pasitelkiant NVO, šviesti visuomenę apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalą sveikatai.
Programos trečio tikslo antram uždaviniui įgyvendinti numatytos šios priemonės: vykdyti gyventojų mitybos įpročių stebėseną ir reguliariai vertinti antsvorio ir su juo susijusių ligų riziką sveikatai, gyventojų mitybos ir su ja susijusių sveikatos problemų pokyčius.
Sveikatos 2014–2025 m. programos trečio tikslo trečiam uždaviniui pasiekti numatytos tokios priemonės: sudaryti galimybes žmonėms būti fiziškai aktyviais darbe, buityje, laisvalaikio metu ir gerinti susiekimą, skatinantį fizinį aktyvumą. Mokslinėje literatūroje gausu įrodymų, kad didžioji pasaulio gyventojų, net 60 proc., yra fiziškai pasyvūs arba nepakankamai aktyvūs. Aktyvi fizinė veikla sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, stiprina imunitetą, raumenų sistemą, mažina ir leidžia kontroliuoti kūno masę, gali sumažinti riziką susirgti depresija. Remiantis PSO Pasaulio maisto, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijos rekomendacijomis, pakaktų pusės valandos vidutinio intensyvumo fizinės veiklos kasdien, kad rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėtų
Situacija Lietuvoje rodo, kad nesportuoja ir nesimankština beveik pusė Lietuvos gyventojų, kai ES valstybių narių vidurkis siekia beveik 40 proc. Gyventojų fizinis pasyvumas yra pagrindinė nutukimo priežastis. Nutukimas paplitimas pastaraisiais metais tik didėja ir tampa svarbia sveikatos problema. Nutukusiems žmonėms gresia didesnė tikimybė susirgti išemine širdies liga ir hipertenzija.
Ketvirtas Programos tikslas yra užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuota į gyventojų poreikius ir vienas iš uždavinių yra stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę. XXI a. lėtinės neinfekcinės ligos tapo visuotine sveikatos problema. Pagrindinės šių ligų priežastys susijusios su žmogaus elgsena: netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių paplitimas, kuris nuolat didėja. Šie veiksniai didžiausią įtaką turi sergamumui ir mirtingumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Mažinti sergamumui ir mirtingumui nuo ŠKL numatyta šioje Programoje diegti efektyvias visuomenės sveikatos strategijas, kuriomis būtų siekiama pakeisti socialines normas, skatinat sveiką gyvenseną, sveiką mitybą ir mažinti modifikuojamų rizikos veiksnių paplitimą ir poveikį [11].
Taip pat didelis dėmesys sveikai mitybai ir lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai skiriama programoje „Sveikata 2020“, kurios tikslas yra reikšmingai pagerinti žmonių sveikatą ir gerovę,
24
sumažinti netolygumus sveikatos srityje, stiprinti visuomenės sveikatą bei užtikrinti, kad sveikatos priežiūros sistemos būtų orientuotos į žmogų – universalios, teisingos, tvarios ir kokybiškos. Strategija „Sveikata 2020“ pagrįsta keturiomis prioritetinėmis politinės veiklos sritimis, kurios tarpusavyje susijusios, viena nuo kitos priklausomos ir viena kitą papildančios: 1) investuoti į žmonių sveikatą, taikant gyvenimo ciklo modelį ir suteikiant žmonėms daugiau galimybių; 2) spręsti pagrindines regiono žmonių sveikatos problemas, susijusias su neužkrečiamosiomis ir užkrečiamosiomis ligomis; 3) stiprinti į žmones orientuotas sveikatos priežiūros sistemas, visuomenės sveikatos gebėjimus ir pasirengimą nenumatytiems atvejams; 4) kurti atsparias bendruomenes ir palankią aplinką [61].
Sveikatos programose didelis dėmesys nukreiptas į sveikos mitybos įpročių skatinimą. Šiandien yra sukaupta pakankamai mokslinių įrodymų, kad mityba, atitinkanti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, gali padėti išvengti su mityba susijusių lėtinių neinfekcinių ligų, o nesubalansuota mityba skatina nutukimą, lipidų apykaitos sutrikimus, didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai kinta teigiama linkme: vis dažniau vartojama daržovių, augalinių aliejų, grūdinių produktų, atsisakoma gyvulinės kilmės riebalų. Nors Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai gerėja, yra svarbu, kad Lietuvos gyventojų maisto sudėtis atitiktų PSO rekomendacijas, ugdyti sveikos mitybos įpročius, didinant socialinės reklamos sveikatos tema mastą, teikti informaciją apie subalansuotą mitybą ir jos įtaką sveikatai, skatinti Lietuvos įmones gaminti ir tiekti vidaus rinkai sveikatai palankų maistą, ypač atsižvelgiant į vaikų ir jaunimo sveikatinimo reikmes, informaciją apie maisto produktų sudėtį pateikti aiškiai, suprantamai ir matomoje vietoje, dažniau vykdyti projektus, kurie skatina taisyklingą požiūrį į sveikatą bei mitybą ir juos palaikyti visoms valstybės institucijoms, nuolatos vykdyti gyventojų mitybos įpročių stebėseną ir gautus rezultatus panaudoti praktinėje veikloje, siekiant formuoti sveikesnę visuomenę.
25
2. TYRIMO METODAI IR APIMTIS
Tyrimo tipas. Tyrimo laikotarpiu atliktas kiekybinis aprašomojo pobūdžio ir kokybinis
tyrimai.
Tyrimo objektas. Asmenų, sergančių ŠKL, mitybos įpročiai.
Populiacija. 1 uždavinio tyrimo populiacija buvo asmenys, sergantys ŠKL. 2 uždavinio
tyrimo populiacija buvo BPG.
1 uždavinys
Pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis (I00-I99), mitybos įpročiams įvertinti atliktas kiekybinis aprašomojo pobūdžio tyrimas. Ligoninės tyrimui pasirinktos patogosios imties metodu. Tokiu būdu Vilniaus miesto sav. pasirinktos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. Vilkaviškio savivaldybėje pasirinkta VšĮ Vilkaviškio ligoninė. Tyrimui pasirinkti visi minėtose ligoninėse, vidaus ligų skyriuose, hospitalizuoti vyresni nei 18 m. pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, sutikę dalyvauti anketinės apklausos tyrime. Anketinė apklausa vykdyta 2014–2015 m. spalio–vasario mėnesiais. Tyrimui atlikti visose atrinktose ligoninėse buvo gautas vidaus ligų skyrių vedėjų žodinis sutikimas. Prieš pradedant pildyti anketą, visi respondentai buvo supažindinti su anketos pildymo instrukcijomis, buvo informuoti, kad dalyvavimas tyrime yra savanoriškas, apklausa yra anoniminė ir jų atsakymai bus naudojami tik statistiniams apibendrinimams, jiems buvo pateiktas tyrimo tikslas. Tyrimui skirtas anketas tyrėjas pats dalino respondentams, anketos buvo pildomos vietoje. Vidutiniškai anketos pildymas truko 15–20 min. Sutikusiam tyrime dalyvauti pacientui buvo duodama anketa ir tuščias vokas. Užpildytą anketą respondentas pats įdėjo į voką ir užklijuotą atidavė tyrėjui.
Kiekybinio tyrimo imtį sudarė visi minėtose ligoninių vidaus ligų skyriuose hospitalizuoti pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Buvo vykdomas ištisinis kiekybinis tyrimas, anketos dalintos visiems iš eilės tyrimo apklausos laikotarpiu sutikusiems dalyvauti tyrime pacientams. Anketinės apklausos laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybėje apklausta 85 respondentai, o Vilkaviškio miesto savivaldybėje apklausta 23 respondentai. Klausimyną sudaro 42 klausimas (1 priedas), iš jų 39 uždari ir 3 atviri klausimai. Klausimynas suskirstytas į dvi klausimų grupes: socio–demografinius ir pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, mitybos įpročių vertinimą klausimus. Anketinei apklausai naudotas tyrėjo sudarytas klausimynas. Klausimyno patikimumui nustatyti naudotas test–retest metodas. Atliktas bandomasis tyrimas 2014 m. rugsėjo 1
26
d. su pakartojimu po 10 dienų. Paskaičiuotas Cohen‘o Kappa koeficientas svyravo nuo 0,2 iki 0,85. Klausimynų formuluotės buvo koreguotos, jei koeficientas buvo mažesnis už 0,7, taip pat atsižvelgiant į bandomojo tyrimo dalyvių komentarus.
2 uždavinys
Gydytojų teikiamos informacijos vertinimui atliktas kokybinis tyrimas. Panaudotas tyrėjos sudarytas klausimynas, kurį sudarė atviri ir pusiau atviri klausimai (2 priedas). Klausimynas buvo suderintas su magistrinio darbo vadove. Patogiosios imties metodu atrinkti 6 Vilniaus m. sav. esantys šeimos medicinos centrai ir 4 Vilkaviškio m. sav. Iš kiekvieno atrinkto šeimos medicinos centro apklausta po vieną BPG. Informantai buvo informuojami apie tyrimą, dalyvavimas buvo anonimiškas ir savanoriškas. Informantų buvo prašoma atsakyti į klausimus, kurie susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis, sergančių asmenų mitybą.
Duomenų tvarkymas ir analizė
Pacientų anketinės apklausos duomenims tvarkyti sukurta duomenų bazė SPSS programoje. Siekiant išvengti klaidų, pirminiai duomenys peržiūrėti prieš vedant į programą ir dar kartą patikrinti, perkėlus į elektroninę laikmeną. Nekokybiškai užpildytos anketos buvo pašalintos iš tolimesnės duomenų analizės. Tyrime nekokybiškomis anketomis laikytos tokios anketos, kuriose nebuvo pažymėti kontroliniai klausimai (1 ir 19), neužpildyta daugiau kaip pusė anketos ir grąžintos neužpildytos. Taip pat buvo atliekamas tyrimo duomenų masyvo patikrinimas, apskaičiuojant atsakymų pasiskirstymo dažnį, patikrinta, ar nėra neįtikėtinų reikšmių (išskirtys, didžiausia ir mažiausia reikšmės).
BPG anketinės apklausos kiekvienam klausimui sudarytos kategorijos pagal visų gydytojų dažniausiai pateiktus atsakymo variantus. Atsakymų variantų kategorijos buvo sukoduotos ir suvestos į Microsoft Excel programą.
Statistika
Kiekybiniame tyrime skirtumo statistinis reikšmingumas buvo vertinamas pagal pasirinktą statistinio reikšmingumo lygmenį ά = 0,05. Rezultatų skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p ≤ 0,05. Skirtumai tarp grupių buvo palyginti taikant chi kvadrato ( χ2 ) testą. Tyrime pateikiami tik statistiškai reikšmingi pjūviai. BPG bei maisto produktų rinkos analizei kokybinių tyrimo atsakymų rezultatai buvo suskirstyti į kategorijas ir atlikta turinio analizė.
27 Etika
Tyrimas planuotas pagal bendruosius mokslinių tyrimų reikalavimus, jo atlikimui Bioetikos komiteto leidimas nebuvo reikalingas. Kokybinis ir kiekybinis tyrimai buvo atlikti tik respondentui / informantui savanoriškai sutikus ir gavus žodinį sutikimą. Kiekvienas respondentas / informantas buvo informuotas apie teisę nedalyvauti tyrime arba nutraukti tyrimą bet kuriuo metu. Tyrimo klausimynai buvo anonimiški, juose pateikti atsakymai buvo naudojami tik apibendrintai statistinei analizei. Su tyrimo metu surinktais duomenimis susipažino tik tyrimą atlikęs asmuo ir tyrimo vadovas.
Savarankiškas darbas
Pirmam uždaviniui pasiekti buvo specialiai sudaryta 42 klausimų anoniminė anketa (1 priedas) apie širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių vyresnių nei 18 m. asmenų mitybą. Anketinė apklausa vykdyta Vilniaus miesto savivaldybėje ir Vilkaviškio miesto savivaldybėje esančiose stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ), vidaus ligų skyriuose. Anketinė apklausa atlikta 2014–2015 m. spali–vasario mėn. Per tiriamąjį laikotarpį surinktos 135 anketos. Patikrinus anketas ir atmetus tyrimui netinkamas anketas, į anketinių duomenų vedimo formą suvestos 103 anketos, kurios panaudotos tolimesnei duomenų analizei. Anketinių duomenų vedimo forma sudaryta Microsoft Excel (2013 m.) programa. Suvedus visas anketas, jos buvo dar kartą patikrintos, o anketinių duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 statistinę programą. Gydytojų klausimyną (2 priedas) sudarė atviro ir uždaro pobūdžio klausimai, todėl kiekvieno klausimo atsakymai buvo suskirstyti į kategorijas. Kategorijos sudarytos atsižvelgiant į dažniausiai gydytojų pateiktus atsakymus.
28
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. 1 uždavinys. Respondentų, sergančių ŠKL, mitybos įpročių vertinimas
Socio – demografiniai respondentų duomenysAiškinantis respondentų, sergančių ŠKL, mitybos įpročius, apklausta 103 tyrime sutikę dalyvauti asmenys. Vilniaus miesto sav. apklausta 80, Vilkaviškio miesto sav. – 23 respondentai. Didžioji dalis (77,7 proc.) apklausta Vilniaus miesto sav. Apklausoje daugiau apklausta vyrų nei moterų, atitinkamai 62,1 proc. ir 37,9 proc. Vidutinis respondentų amžius buvo 50,5 (± 1,75). Jauniausias apklausoje dalyvavęs respondentas buvo 24 metų amžiaus, vyriausias – 91 m. Beveik visi (78,6 proc.) apklaustųjų tyrimo metu turėjo darbą, beveik pusės respondentų (44,7 proc.) pajamos per mėnesį siekė 700 – 1000 eurų, tik 10,7 proc. apklaustųjų per mėnesį gavo iki 300 eurų pajamų. Trečdalis (33 proc.) respondentų nurodė, kad lankosi privačiose ASPĮ, likusieji – valstybinėse ASPĮ. Daugiau nei trečdalis (37,9 proc.) respondentų lankosi ASPĮ, kai pajunta neigiamus sveikos pojūčius arba keletą kartų per pusmetį (28,2 proc.), beveik dešimtadalis (9,7 proc.) lankosi bent keletą kartų per mėnesį (2 lentelė).
2 Lentelė. Socio – demografiniai respondentų duomenys (abs. sk., proc.)
Kintamieji Abs. sk. Proc.
Širdies ir kraujagyslių liga
Hipertenzija 82 79,6
Tachikardija 7 6,8
Žemas kraujo spaudimas 14 13,6
Lytis Vyras 64 62,1 Moteris 39 37,9 Savivaldybė Vilnius 80 77,7 Vilkaviškis 23 22,3 Lankymasis pas BPG
Bent kartą per mėnesį 20 19,4
Bent kartą per pusmetį 32 31,1
Bent kartą per metus 12 11,6
Lankosi, kai pajunta neigiamus sveikatos pojūčius 39 37,9 Ar dirba Taip 81 78,6 Ne 22 21,4 Pajamos iki 300 eurų 11 10,7 300–500 eurų 20 19,4 500–700 eurų 14 13,6 700–1000 eurų 46 44,7 Virš 1000 eurų 12 11,7
29
Vertinant respondentų sergamumą ŠKL (1 paveikslas), nustatyta, kad daugiausiai respondentų buvo sergančių hipertenzija, mažiausiai - tachikardija (χ2 = 7,810, p = 0,018). Vertinant ŠKL sergamumą tarp Vilniaus m. sav. ir Vilkaviškio m. sav. nustatyta, kad hipertenzija sirgo 76,8 proc. vilniečių, o Vilkaviškio m. sav. 82,6 proc. respondentų. Lyginant sergamumą tachikardija, nustatyta, kad tik 5 proc. Vilniaus ir 13 proc. Vilkaviškio respondentų sirgo tachikardija. Žemą kraujo spaudimą turėjo 4, 3 proc. Vilkaviškio ir 16,3 proc. Vilniaus respondentų.
1 paveikslas. Respondentų sergamumas ŠKL pagal lytį Sveikatą lemiantys veiksniai
Respondentų buvo klausiama apie žalingus įpročius, fizinį aktyvumą ir kitus su gyvensena susijusius veiksnius (3 lentelė). Dažniausiai respondentai savo sveikatos būklę vertino kaip vidutinę (60,2 proc.), 35 proc. vertino kaip pakankamai gerą ir tik vienas respondentas savo sveikatos būklę įvertino labai gerai. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad trečdalis respondentų nurodė, kad kasdien rūko tabaką, o alkoholinius gėrimus dažniau nei du kartus per savaitę vartoja penktadalis respondentų. Dažniausiai (58,3 proc.) alkoholinius gėrimus vartoja kartą per savaitę ar rečiau. Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad nerūko tabako, o penktadalis nevartoja alkoholio. Stresines situacijas patiria daugiau nei pusė respondentų (56,3 proc.), kiti atsakiusieji nepatiria arba nežino. Įvertinus respondentų fizinį aktyvumą, nustatyta, kad mažiau nei pusė (40,8 proc.) respondentų (kasdien arba keletą kartų per savaitę) sportuoja. Panaši dalis respondentų (38,8 proc.) sportuoja retai, o penktadalis – nesportuoja.
30 3 Lentelė. Respondentų sveikatą lemiantys veiksniai (abs. sk., proc.)
Kintamieji Abs. sk. Proc.
Tabako rūkymas
Kasdien 34 33,0
Kartą per savaitę 3 2,9
Nerūko 66 64,1
Alkoholio vartojimas
Kasdien 0 0
Daugiau nei du kartus per savaitę 22 21,4
Vieną kartą per savaitę ar rečiau 60 58,2
Nevartoja 21 20,4
Fizinis aktyvumas
Kasdien 3 2,9
1–2 kartus per savaitę 39 37,9
1–2 kartus per mėnesį 40 38,8
Nesportuoja 21 20,4 Patiriamas stresas Taip 58 56,3 Ne 35 34,0 Nežino 10 9,7 Sveikatos būklės vertinimas Labai gera 1 1,0 Pakankamai gera 36 35,0 Vidutinė 62 60,2 Bloga 4 3,8
Respondentų buvo klausta, kaip jie vertina savo mitybą. Visi nurodė, kad savo mitybą vertina kaip visavertę, nė vienas respondentas nesirgo cukriniu diabetu, o padidintą cholesterolio kiekį kraujyje turėjo trečdalis respondentų.
Tyrimo metu nustatyta, kad didesnes pajamas (daugiau nei 500 eurų/mėn.) gaunantys respondentai geriau vertina savo sveikatą, nei gaunantys mažesnes pajamas (χ2 = 50,760, p ≤0,001), geriau sveikatą vertina respondentai, kurie lankosi pas BPG kartą per pusmetį, nei tie, kurie lankosi dažniau (χ2 = 126,726, p ≤0,001). Galima daryti prielaidą, kad respondentai, kurie rečiau lankosi ASPĮ, turi nežymius sveikatos sutrikimus ar investuoja į sveikatos gerinimą daugiau, dėl didesnių gaunamų pajamų, todėl savo sveikatą vertina geriau. Moterys savo sveikatos būklę vertina geriau nei vyrai (χ2 = 13,365, p = 0,001), atitinkamai 58,3 proc. moterų savo sveikatą vertina pakankamai gerai, o vyrų – tik 41,7 proc. (2 paveikslas).
31 2 paveikslas. Respondentų sveikatos būklės vertinimas pagal lytį
Respondentai, kurie sportuoja keletą kartų per savaitę, savo sveikatą vertina geriau, nei nesportuojantys (χ2 = 43,740, p = 0,003). Padidinto cholesterolio kiekį kraujyje turintys respondentai savo sveikatą vertina blogiau, nei tie, kurių kraujyje nėra cholesterolio kiekio pertekliaus (χ2 = 18,792, p = 0,001) (3 paveikslas).
3 paveikslas. Cholesterolio kiekio kraujyje įtaka respondentų nuomonei apie savo sveikatos būklę Respondentų mitybos įpročių vertinimas
Aiškinantis, ar respondentams, diagnozavus ŠKL, jie pakeitė savo mitybos įpročius, anketinių duomenų analizė parodė, kad tik 13,6 proc. atsakiusiųjų pakeitė savo mitybą. Nustatyta, kad tik
