12 šios šeimos skirtingų augalų.
Kaupia flavanoidus, tokius kaip rutiną, viteksiną, fenolines rūgštis, saponinus, gleives, riebalų rūgštis [20].
Respondentai paprastąją avietę Rubus idaeus L. paminėjo 18 kartų. Paprastųjų aviečių lapų arbata respondentų vartojama nuo peršalimo, gripo.
Paprastoji vyšnia Prunus cerasus L. buvo cituota 2 kartus. Vyšnių uogų sultys vartojamos sergant bronchitu, esant kosuliui, nes padeda atsikosėti. Sultys su pienu vartojamos esant sąnarių ligoms.
Paprastasis šermukšnis Sorbus aucuparia L. cituotas 12 kartų. Paprastojo šermukšnio uogos vartojamos nuo viduriavimo, mažakraujystės.
Paprastasis erškėtis Rosa canina L. cituotas 8 kartus. Erškėčių vaisių arbata arba trintos uogos vartojamos imunitetui stiprinti. Vaisių užpilas vartojamas nuo kosulio: 1 valgomasis šaukštas uogų užpilamas stikline verdančio vandens ir palaukiama kol nusistovės, tada nukošiama. Geriama po 2 stiklines per dieną. Susmulkinti vaisiai ‒ nėščiosioms stiprinti. Arbata vartojama gerinti darbingumui, virškinimui.
Vienapiestė gudobelė Crataegus monogyna L. buvo cituota 5 kartus. Vienapiestės gudobelės uogų užpilas vartojamas nuo širdies skausmų. Gudobelių vaisių sultys geriamos po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną sergant širdies ir kraujagyslių ligomis ( sutrinti 0,5 kg vaisių, užpilti ½ stiklinės vandens, pakaitinti ir nuspausti ).
Braškė Fragaria x ananassa cituota 4 kartus. Respondentai braškių uogas vartoja imunitetui stiprinti, slopinti apetitui, bei mažinti insulto rizikai.
Paprastoji gervuogė Rubus caesius L. cituota 1 kartą. Gervuogių uogos vartojamos nuo cukrinio diabeto, anginos ir nervų sutrikimų.
Paprastoji žemuogė Fragaria vesca L. buvo cituota 7 kartus. Paprastosios žemuogės lapų arbata vartojama nuo peršalimo, gripo, cukrinio diabeto. Mažina insulto riziką, stiprina imunitetą. Vartojama nuo kvėpavimo takų ligų, esant podagrai, šlapimo takų akmenligei, vidurių užkietėjimui.
Miškinė sidabražolė Potentilla erecta L. cituota 8 kartus. Sidabražolės šakniastiebių nuoviras naudojamas skalauti gerklę sergant angina, esant burnoje žaizdelių. Vartojamas nuo viduriavimo, esant skrandžio uždegimui.
Miškinė obelis Malus sylvestris L. Mill. cituota 2 kartus. Miškinės obelies obuolių nuoviras geriamas esant sąnarių skausmams. Į emaliuotą puodą dedami 3 ‒ 5 obuoliai, pilama 2 l vandens, verdama 10 min., po to leidžiama 4 val. nusistovėti ir geriama kelis kartus per dieną.
Japoninis svarainis Chaenomeles japonica cituotas 2 kartus. Japoninio svarainio lapų užpilas naudojamas plaukams stiprinti ( sauja lapų užpilama stikline vardančio vandens, šiltai aprišamas indas ir paliekamas 1 valandai, tada nukošiama ir skalaujami plaukai ).
Paprastoji ieva Prunus padus L. cituota 1 kartą. Respondentė paprastosios ievos žievės užpilą naudojo skaudantiems sąnariams ( užpilti stikline ar buteliu spirito, palaikyti savaitę ir tada tepti skaudamus sąnarius ).
3. 3. 3. Lamiaceae šeima
Tyrimo duomenimis Lamiaceae šeima buvo cituota 61 kartą ( 10 % bendro citavimų skaičiaus). Buvo paminėta 13 augalų rūšių.
Lamiaceae šeimos augalai kaupia eterinį aliejų, flavanoidus, terpenoidus, fenolius. Rozmarino
ir kavos rūgščių darinius [14,19].
Paprastoji juodgalvė Prunella vulgaris L. buvo cituota 6 kartus. Paprastosios juodgalvės žolės arbata vartojama nuo kosulio ir slogos, peršalimo, nemigos, didina kraujospūdį.
Pipirmėtė Mentha piperita L. cituota 19 kartų. Lapų arbata vartojama nuo nemigos, esant nerimui. Lengvina atsikosėjimą, skatina tulžies išsiskyrimą, gerina virškinimą, slopina spazmus.
Tikroji levanda Lavandula angustifolia L. cituota 3 kartus. Respondentai levandos žiedų arbatą vartoja esant nemigai, galvos skausmui, „nuo nervų“.
Vaistinis čiobrelis/ paprastasis čiobrelis/ citrininis čiobrelis Thymus vulgaris L./ Thymus
serpyllum /Thymus citriodorus cituotas 13 kartų. Vaistinio čiobrelio/ paprastojo čiobrelio/ citrininio
Vaistinė melisa Melissa officinalis L. buvo cituota 11 kartų. Melisos lapų arbatą respondentai vartoja nuo nemigos, nerimo, gerinti virškinimui. Vartojama atminties gerinimui, nuo galvos skausmo, mažina ūžimą ausyse, gerina apetitą. Taip pat vartojama esant skrandžio ligoms, dantenų uždegimui.
Vaistinis šalavijas Salvia officinalis L. cituotas 3 kartus. Šalavijo lapų arbata vartojama nuo gripo. „Nuo visų ligų“ ne tik arbata, bet ir lapų užpilas: 100 g šalavijo lapų užpilami 0,5 l balto vyno, laikoma tamsoje 10 dienų ir tada geriama po 50 g 3 kartus per dieną.
Paprastoji sukatžolė Leonurus cardiaca L. cituota 1 kartą. Paprastosios sukatžolės žolės užpilas vartojamas esant stenokardijai: užpilti karštu vandeniu, leisti nusistovėti 40 min., gerti po 1 valgomąjį šaukštą 7 kartus per dieną.
Paprastasis raudonėlis Origanum vulgare L. cituotas 2 kartus. Paprastojo raudonėlio žolės arbata vartojama nuo kosulio, gerinti virškinimui.
Vaistinė juozažolė Hyssopus officinalis L. cituota 2 kartus. Juozažolės žolės arbata vartojama nuo prostatos, nuoviras pažeistai burnai skalauti.
Kvapusis bazilikas Ocimum basilicum L. cituotas 1 kartą. Respondentė baziliko arbatą vartoja „ nuo nervų“, virškinimui gerinti, spazmams malšinti.
3. 3. 4. Apiaceae šeima
Tyrimo duomenimis Apiaceae šeima cituota 48 kartus ( 8 % bendro citavimų skaičiaus ). Respondentai paminėjo 7 augalų rūšis.
Apiaceae šeima kaupia eterinį aliejų, flavanoidus ( kemferolio gliukoronidas ), furano
kumarinus [21].
Valgomoji morka Daucus carota var. Sativa cituota 8 kartus. Valgomųjų morkų šakniavaisių sultys stiprina akis, imunitetą. Vartojamos nuo „blogojo“ cholesterolio, mažakraujystės. Gydomi išbėrimai, pūlinukai, opos ( į vidų ir išoriškai ). Morkų ir pieno mišinys ( lygiomis dalimis ) po 2 valgomuosius šaukštus 4 kartus per dieną nuo bronchito.
Sėjamoji petražolė Petroselinum crispum L. cituota 6 kartus. Petražolės žolė vartojama vėžio prevencijai, stiprinti imunitetui, kaulus, reguliuoti menstruacijų ciklą. Petražolė vartojama nuo šlapimo nelaikymo. Sultys nuo įvairių akių ligų ( gerti su vandeniu ar kitomis sultimis ).
Paprastasis kmynas Carum carvi L. cituotas 12 kartų. Paprastojo kmyno sėklų arbata vartojama gerinti virškinimą, mažinti kraujospūdį, nuo įvairių virškinimo sutrikimų.
Paprastasis krapas Anethum graveolens L. buvo cituotas 17 kartų. Paprastojo krapo sėklų arbata mažina kraujospūdį, nuo nemigos, slopina vėmimą.
Blakinė kalendra Coriandrum sativum L. cituota 3 kartus. Respondentės kalendros sėklų arbatą vartoja nuo vidurių pūtimo, gerinti apetitą, palengvinti atsikosėjimą, nuo galvos skausmo. Arbata geriama esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, karščiuojant.
Paprastasis pankolis Foeniculum vulgare L. cituotas 1 kartą. Respondentė pankolių sėklų arbatą geria esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Lapais gardina salotas.
Valgomasis salieras Apium graveolens L. cituotas 1 kartą. Valgomasis salieras mažina kraujospūdį, „blogojo“ cholesterolio kiekį.
3. 3. 5. Brassicaceae šeima
Brassicaceae šeima buvo cituota 23 kartus ( 4 % visų citavimų skaičiaus ). Respondentai
tyrimo metu įvardino 4 šios šeimos augalus.
Augalai kaupia eterinį aliejų, flavanoidus, angliavandenius, mineralines medžiagas [28]. Gūžinis kopūstas Brassica oleracea L. buvo cituotas 9 kartus. Gūžinio kopūsto sultys naudojamos žaizdoms, nudegimams gydyti. Sultys vartojamos skrandžio sulčių rūgštingumui didinti, esant skrandžio uždegimui. Rauginti kopūstai nuo „blogojo“ cholesterolio, taip pat vitaminų šaltinis. Kopūstų lapai dedami ant pūliuojančių žaizdų, kaip skausmą mažinantys kompresai, esant radikulitui, votims. Lapai uždedami ant skaudamų vietų ir nuimami, tik kai apdžiūna.
Valgomasis krienas Armoracia rusticana L. cituotas 4 kartus. Krienų sumaltos šaknys vartojamos apetitui gerinti, dedama ant skaudamos vietos. Vartojamas krienas nuo skorbuto, skaudamiems sąnariams gydyti ( ištraukia karštį ).
Juodasis ridikas Raphanus sativus L. var niger cituotas 8 kartus. Juodasis ridikas yra išskobiamas, tada į vidų dedama medaus ir palaikoma. Susidaro sultys, kurios geriamos nuo kosulio po 1 šaukštą 3 kartus dienoje.
Trikertė žvaginė Capsella bursa-pastoris L. cituota 2 kartus. Trikertės žvaginės žolės užpilas nuo gastrito ( žolė užpilama degtine ), viduriavimo, mažina kraujospūdį.
3. 3. 6. Ericaceae šeima
Ericaceae šeima apklausos metu cituota 20 kartų ( 3% visų citavimų skaičiaus ).
Šios šeimos augalai kaupia flavanoidus, organines rūgštis, antocianinus, fenolines rūgštis, galo rūgštis, triterpenus [20, 22].
Paprastoji spanguolė Vaccinium oxycoccos L. cituota 11 kartų. Respondentai spanguolių uogas vartoja imunitetui stiprinti, vėžio prevencijai. Su medumi uogas vartoja „nuo visų ligų“. Uogos taip pat didina skrandžio sulčių rūgštingumą.
Mėlynė Vaccinium myrtillus L. cituota 3 kartus. Mėlynių uogos vartojamos akims stiprinti, nuo vidurių užkietėjimo. Lapų arbata nuo viduriavimo. Ūglių arbata mažina cukraus ( gliukozės ) kiekį kraujyje. Uogų antpilas ‒ nuo mažakraujystės. Pavilgai iš uogų nuoviro ‒ odos nudegimams gydyti.
Bruknė Vaccinium vitis-idaea L. cituota 5 kartus. Bruknės lapų arbata vartojama nuo šlapimo pūslės uždegimo. Bruknių sulčių ir pieno mišinys vartojamas sergant bronchitu.
Miltinė meškauogė Arctostaphylos uva-ursi L. cituota 1 kartą. Meškauogės lapų arbata vartojama nuo šlapimo pūslės uždegimo.
3. 3. 7. Alliaceae šeima
Alliaceae šeima cituota 20 kartų ( 3% visų citavimų skaičiaus ). Tyrimo metu respondentai
paminėjo 2 augalų rūšis.
Alliaceae šeimos augalai kaupia cisteino sulfoksidą, mikroelementus: Ca, K, Na,
angliavandenius, eterinį aliejų, riebalus, B grupės vitaminus [19].
Valgomasis svogūnas Allium cepa L. cituotas 6 kartus. Svogūno sultys su medumi vartojamos skalauti gerklę esant anginai. Sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Sultis reikia pavirinti su medumi ir vandeniu, ir gerti 3 kartus per dieną po 1 šaukštą nuo kosulio. Taip pat sultys stiprina plaukus. Esant slogai sultimis suvilgyta vata kišama į nosį.
Valgomasis česnakas Allium sativum L. cituotas 14 kartų. Česnakas vartojamas imunitetui stiprinti, nuo peršalimo, mažinti kraujospūdžiui. Česnako skiltele patrynus karpas, jos išnyksta. Česnakus nuvalyti ( 300 g ) ir užpilti 1 l gryno spirito, laikyti mėnesį. Gerti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną, galima užsigerti pienu ‒ nuo mažakraujystės ir aterosklerozės. Česnako skiltelė dedama ant pūliuojančio danties.
3. 3. 8. Tiliaceae šeima
Tyrimo metu Tiliaceae šeima buvo cituota 19 kartų ( 3% visų citavimų skaičiaus ). Respondentai paminėjo 1 rūšies augalą.
Tiliaceae šeima, o tiksliau Tilia cordata Mill. L. kaupia flavanoidus, pvz.: rutiną, gleives,
fenolines rūgštis, taninus [18].
Mažalapė liepa Tilia cordata Mill. L. buvo cituota 19 kartų. Respondentai liepžiedžių arbatą vartoja nuo peršalimo, gripo, galvos skausmo, slogos. Esant uždegimui, metant svorį. Taip pat skalauja burną, kai joje yra žaizdelių .
3. 3. 9. Urticaceae šeima
Susisteminus apklausos rezultatus, paaiškėjo, kad Urticaceae šeima cituota 18 kartų ( 3% visų citavimų skaičiaus ). Apklausiami žmonės paminėjo 1 augalą.
Urticaceae šeima kaupia terpenus, riebalinius aliejus, polisacharidus, oksalolo rūgštį, lektinus
[18].
Respondentai didžiąją dilgėlę Urtica dioica L. citavo 18 kartų. Dilgėlių lapų ar visos žolės nuoviras vartojamas plaukams stiprinti, diurezei skatinti. Lapų arbata ‒ apetitui gerinti, kraujavimui stabdyti ( esant moteriškoms ligoms ), imunitetui stiprinti. Antpilas su medumi vartojamas galvos skausmui mažinti. Dilgėlių sultys tepamos ant odos žaizdų, dilgėlinė vanta naudojama sergant odos ligomis. Arbata geriama ir nuo cukrinio diabeto, sąnarių uždegimo. Lapų užpilas: užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti 5 min., kai pritraukia gerti po 1 stiklinę, kasdien ir taip porą savaičių ‒ valo kraują, bet jei kraujas kreša lėtai, tai negalima gerti.
3. 3. 10. Liliaceae šeima
Liliaceae šeima apklausos metu buvo cituota 17 kartų ( 3% visų citavimų skaičiaus ).
Respondentai minėjo 1 augalo rūšį.
Liliaceae šeima kaupia hidroksiantrono darinius, polisacharidus, sterolius, taninus [19].
Alavijas Aloe vera buvo cituotas 17 kartų. Alavijo sultys naudojamos nuo uždegimo, tepamos ant žaizdų, nuo astmos, kokliušo. Sultys su medumi gerina apetitą, bet reikia vartoti atsargiai. Lapus smulkiai supjaustyti, išspausti sultis ir gerti po 1 arbatinį šaukštelį prieš valgį esant skrandžio
uždegimui; senesnio alavijo lapus supjaustyti ir užpilti degtine, palaikyti savaitę ir gerti nuo kosulio. Sultys sumaišytos su vandeniu nuo gerklės skausmo. 1,5 kg alavijo ( 3 ‒ 5 metų augimo ) sumalti mėsmale, taip pat reikia 3,5 kg raudonųjų vynuogių vyno 16 ‒ 18 ° stiprumo, 2,3 kg bičių medaus ( gegužės mėnesio ). Alavijas iki nupjovimo turi būti nelaistomas 5 dienas. Viską sumaišyti ir laikyti tamsoje 5 dienas ( apvyniojamas stiklinis indas ). Vartoti 3 kartus per dieną po 1 valgomąjį šaukštą prieš valgį, mažiausiai 2 ‒ 3 savaites, geriausia vartoti 1,5 mėn. Vartojama nuo kasos vėžio.
3. 3. 11. Plantaginaceae šeima
Tyrimo metu Plantaginaceae šeima cituota 14 kartų ( 2% visų citavimų skaičiaus ). Respondentai citavo 1 augalo rūšį.
Šeima kaupia iridoidus ( aukubiną, melitozidą ), gleives, flavanoidus, alkaloidus, amino rūgštis, monosacharidus [18].
Plačialapis gyslotis Plantago major L. cituotas 14 kartų. Respondentai gysločių lapus deda ant žaizdų, pūliuojančių vietų, nes mažina karštį, ant vočių, sumušimų. Taip pat kraujavimui stabdyti. Sultys gerina apetitą, darbingumą. Užpilas vartojamas sergant bronchitu, mažina viduriavimą ( po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį ).
3. 3. 12. Cannabaceae šeima
Cannabaceae šeima cituota 14 kartų ( 2% visų citavimų skaičiaus ). Apklausiami respondentai paminėjo 1 augalo rūšį.
Cannabaceae šeimos augalas Humulus lupulus L. kaupia dervas, eterinį aliejų ( humuleną ), flavanoidus ( rutiną ) [21].
Paprastasis apynys Humulus lupulus L. cituotas 14 kartų. Paprastojo apynio spurgų arbata vartojama nuo nemigos, viduriavimo, peršalimo, virškinimui gerinti. Arbata mažina kraujospūdį, ramina, vartojama esant nervų uždegimui. Virškinimo gerinimui: 1 valgomąjį šaukštą užpilti 1 stikline karšto vandens ir gerti po pusę stiklinės prieš valgį 3 ‒ 4 kartus per dieną ( tinka vartoti esant skrandžio uždegimui ). Apynių nuoviras naudojamas plaukams stiprinti.
3. 3. 13. Solanaceae šeima
Solanaceae šeima cituota 12 kartų ( 2% visų citavimų skaičiaus ). Respondentai paminėjo 2
augalo rūšis.
Valgomoji bulvė Solanum tuberosum L. buvo cituota 11 kartų, o Solanum lycopersicum L. 1 kartą. Solanaceae šeima kaupia alkaloidus.
Respondentai bulvės sultis vartoja esant skrandžio žaizdoms, padidėjusiam skrandžio rūgštingumui ( gerti 3 kartus per dieną po pusę stiklinės sulčių ir pagulėti 0,5 h, gydytis 7 ‒ 10 dienų ). Bulvės išvirtos su lupenomis dedamos į audeklą ir ant kaklo ‒ esant anginai, gerklės skausmui. Bulvių sultys vartojamos, kai odoje atsiranda pigmentinių dėmių, sergant gūžiu ( padidėjusi skydliaukė ).
Pomidoras Solanum lycopersicum vartojamas sergant virškinimo ligomis, akių ligomis. Sultys tepamos ant pūliuojančių odos žaizdų.
3. 3. 14. Grossulariaceae šeima
Grossulariaceae šeima cituota 12 kartų ( 2% visų citavimų skaičiaus ). Ribes nigrum L. buvo
vienintelis šios šeimos augalas, kurį citavo respondentai.
Augalas kaupia vitaminą C, geležį, magnį, vitaminą B5, flavanoidus [55].
Juodųjų serbentų Ribes nigrum L. lapų arbata vartojama nuo peršalimo, imunitetui stiprinti ( sultys irgi ). Lapų arbata mažina gliukozės kiekį kraujyje. Serbentų sultys nuo galvos skausmo 3 kartus per dieną po ¼ stiklinės. Sultys su citrina nuo gerklės skausmo. Žiedpumpurių užpilas ( užpilama degtine, palaikoma porą savaičių, nukošiama ir geriama po 1 šaukštą per dieną ) nuo širdies skausmo.
3. 3. 15. Fagaceae šeima
Fagaceae šeima tyrimo metu cituota 11 kartų ( 2% visų citavimų skaičiaus ). Vienintelis
cituotas šios šeimos augalas Quercus robur L..
Paprastasis ąžuolas Quercus robur L. kaupia raugines medžiagas, galo rūgštį, dervas, flavanoidus [53].
Respondentai ąžuolo žievės nuovirą vartoja nuo viduriavimo, uždegimo. Skalauja burną, kai yra žaizdelių. Nuoviras tamsina plaukus. Gilės naudojamos kavai, taip pat nuo viduriavimo.
3. 3. 16. Fabaceae šeima
Fabaceae šeima cituota 11 kartų ( 2% visų citavimų skaičiaus ). Cituotos 3 augalų rūšys. Fabaceae šeima kaupia izoflavanoidus: daidzeną, genisteiną [22].
Raudonasis dobilas Trifolium pratense L. cituotas 8 kartus. Raudonojo dobilo žiedų arbata vartojama nuo peršalimo, nemigos. Užpilas ( užpilti degtine ) vartojamas imunitetui stiprinti. Sudėjus žiedus į stiklainį, užpylus degtine ir palaikius mėnesį, geriama potencijai gerinti ir imunitetui stiprinti.
Daržinė pupelė Phaseolus vulgaris L. cituota 1 kartą. Daržinės pupelės pupelių nuoviras mažina gliukozės kiekį kraujyje.
Pupa Vicia faba L. cituota 2 kartus. Pupų tyrė vartojama nuo viduriavimo.
3. 3. 17. Polygonaceae šeima
Apklausos metu Polygonaceae Juss. šeima cituota 11 kartų ( 2% visų citavimų skaičiaus ). Respondentai paminėjo 2 augalų rūšis.
Polygonaceae šeima kaupia flavanoidus: kemferolį, kvercetiną ir kt., gleives, taninus,
lignanus [18].
Respondentai 10 kartų citavo paprastąją takažolę Polygonum aviculare L. Apklaustieji takažolės žolės arbatą vartoja nuo tulžies akmenligės, uždegimo ar tulžies skausmų. Vartojamas ir užpilas ( užpilama karštu vandeniu ). Arbata taip pat plečia kraujagysles.
Daržovinis rabarbaras Rheum rhabarbarum L. cituotas 1 kartą. Rabarbarų lapkočių užpilas vartojamas viduriams laisvinti.
3. 3. 18. Amaranthaceae šeima
Amaranthaceae šeima cituota 10 kartų ( 2 % visų citavimų skaičiaus ). Paminėta 1 augalo
rūšis.
Šeima kaupia betalaino pigmentus, kurie pasižymi antioksidantiniu veikimu [36]. Taip pat kaupia saponinus, izoflavanoidus, triterpenoidus [54].
Respondentai vartoja burokėlį Beta vulgaris atrorubra. Burokėlių sultys yra vartojamos imunitetui stiprinti, nuo mažakraujystės, aukšto kraujospūdžio, esant užkietėjusiems viduriams.
Burokėlių sultys sumaišytos su morkų, spanguolių sultimis ir medumi, yra vartojamos imunitetui stiprinti.
3. 3. 19. Geraniaceae šeima
Respondentai Geraniaceae šeimą citavo 10 kartų ( 2 % visų citavimų skaičiaus ). Cituota 1 augalo rūšis.
Geraniaceae šeima kaupia fenolinius junginius, kurie pasižymi antibakteriniu aktyvumu [39].
Kvapiosios pelargonijos ( jeronimo ) Pelargonium odoratissimum L. sultys naudojamos nuo ausies uždegimo, galvos skausmo, moteriškų ligų ( esant menopauzei ). Naudojamos plaukams stiprinti. Kai skauda širdį reikia įkvėpti pelargonijos kvapo ir pasidarys geriau.
3. 3. 20. Kitų šeimų augalai
Kitos šeimos cituotos 91 kartą ( 15% visų citavimų skaičiaus ).
Hippocastanaceae šeima cituota 9 kartus. Paminėtas tik paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum L.. Kaštonų vaisių užpilas naudojamas tepti skaudamiems sąnariams ir kitoms
skaudančioms vietoms. Taip pat užpilas plečia kraujagysles. Užpilas gaunamas užpilant degtine ar actu.
Betulaceae šeima cituota 8 kartus. Respondentai citavo karpotąjį beržą Betula pendula. Beržų
lapų arbata plečia kraujagysles. Beržų lapų užpilas degtine vartojamas nuo kosulio. Pumpurų arbata vartojama nuo kosulio. Beržų sula valo organizmą. Beržų lapų ir pumpurų nuoviras nuo šlapimo pūslės ir inkstų akmenligės ( geriama 3 kartus per dieną po 100 ml ). Beržų pupelytės ( kai limpa ) užpilamos degtine , palaikomos porą savaičių ir naudojamos, kai skauda skrandį.
Hypericaceae Juss. tyrimo metu paminėta 8 kartus. Respondentai vartoja paprastąją jonažolę Hypericum perforatum L. Jonažolės žolės arbata vartojama nuo uždegimų, padidėjusio kraujospūdžio,
depresijos. Pagal kitus respondentus jonažolė didina kraujospūdį. Respondentai jonažolę įvardina kaip augalą nuo visų ar 90, 100 ligų .
Papaveraceae šeima cituota 7 kartus. Didžiosios ugniažolės Chelidonium majus L. sultys
naudojamos nuo karpų ( tepti kelias dienas ar savaites, geriau ką tik pražydusios ugniažolės sultys ). Nuo galvos skausmo ( žolę susmulkinti ir sumaišyti su actu, bei tepti smilkinius, o prieš tai galvą
išplauti vandeniu su druska ). Glaukomai esant: sultis sumaišyti su vandeniu 1:1, suvilgyti audinį ir dėti prie akies.
Respondentai Elaeagnaoceae šeimą citavo 6 kartus. Šaltalankių Hippophae rhamnoides L. uogos vartojamos imunitetui stiprinti, nuo uždegimų. Sultys taip pat nuo uždegimų, tepamos žaizdos. Uogos užpilamos verdančiu vandeniu ir paverdamos, nukošiamos, dedama medaus ir geriama prieš valgį nuo skrandžio skausmų ( 2 ‒ 3 stiklinės per dieną ). Esant peršalimui: sultis sumaišyti su vandeniu ir druska ‒ mirkyti kojas.
Violaceae šeima cituota 5 kartus. Respondentai vartoja trispalvę našlaitę Viola tricolor L..
Trispalvių našlaičių žolių užpilas vartojamas šalinti iš organizmo toksinus.
Caprifoliaceae šeima cituota 7 kartus. Paprastojo putino Viburnum opulus L. ( cituota 5
kartus ) uogos ir uogų sultys laisvina vidurius. Uogos didina skrandžio sulčių rūgštingumą. Žievės nuoviras nuo bronchito. Respondentai šeivamedžio Sambucus nigra L. ( cituota 2 kartus ) žiedų užpilą vartoja nuo bronchito ( užpilama karštu vandeniu, palaikoma 30 min., geriama prieš valgį po ketvirtį stiklinės ).
Cucurbitaceae šeima cituota 5 kartus. Respondentai vartoja 2 rūšių augalus. Paprastasis
moliūgas Cucurbita pepo L. cituotas 4 kartus. Moliūgų sėklos vartojamos kirmėlėms varyti iš organizmo, o moliūgų minkštimas laisvina vidurius, skatina šlapinimąsi. Paprastasis agurkas Cucumis
sativus L. cituotas 1 kartą. Agurkų sultys su medumi po 2 ‒ 3 valgomuosius šaukštus 2 ‒ 3 kartus per
dieną nuo kosulio.
Juglandaceae šeima cituota 4 kartus. Respondentai įvardino graikinį riešutmedį Juglans regia
L.. Graikinių riešutų kevalų užpilas ( užpilama degtine ) nuo bronchito, druskų nusėdimo, auglių, skydliaukės veiklos sutrikimų, imunitetui stiprinti ( paruošimo būdas: 4 graikinių riešutų kevalus užpilti 0,5 l degtinės. Kevalai į butelį sudedami, užpilami degtine ir butelis sandariai uždaromas. 7 dienas laikoma šiltoje ir tamsioje vietoje. Vartoti prieš valgį ryte po 1 valgomąjį šaukštą. ). Lapų arbata nuo uždegimų.
Apklausos metu Commelinaceae šeima cituota 4 kartus. Auksinio ūso Callisia fragans žolė dedama ant žaizdų, sumuštų vietų, skaudamų sąnarių. Žolė užpilta degtine nuo sąnarių skausmo ( trinama ).
Dryopteridaceae šeima cituota 4 kartus. Miškinio paparčio Dryopteris filix-mas šakniastiebis
užpilamas degtine ir naudojama trinti skaudamas vietas, skaudamus sąnarius, nuo radikulito, esant nugaros „nusmelkimui“.
Vitaceae šeima cituota 3 kartus. Vynuogių Vitis vinifera L. sultys vartojamos esant aukštam
Linaceae šeima buvo cituota 3 kartus. Sėjamojo lino Linum usitatissimum L. sėklos ir
sėmenų aliejus vartojamas vidurių laisvinimui ( dedama į gaminamą maistą ). Pakaitinus linų sėmenis ( galima vietoje jų dėti pelenus ) dedama ant kaklo esant anginai.
Oleaceae šeima cituota 2 kartus. Paprastųjų alyvų Syringa vulgaris L. žiedų arbata nuo
bronchito.
Acoraceae šeima cituota 2 kartus. Balinio ajero Acorus calamus L. šaknų nuoviras
naudojamas plaukams stiprinti ( nuo plaukų slinkimo ), esant dantų skausmui.
Salicaceae šeima cituota 2 kartus. Paminėtos 2 augalų rūšys. Gluosnio Salix alba L. žievės
užpilas nuo skrandžio veiklos sutrikimų ( užpilama karštu vandeniu ir laikoma 8 val. ). Drebulių
Populus tremula L. žievės antpilas gerina apetitą, slopina kosulį.
Crassulaceae šeima cituota 2 kartus. Plunksninės kalankės Kalanchoe pinnatum lapų užpilas
naudojamas skaudamoms vietoms tepti ( supjaustyti lapai užpilami degtine ). Sultys nuo ausies skausmo.
Hydrangeaceae šeima cituota 1 kartą. Naudojamas darželinis jazminas Philadelphus coronarius L.. Respondentė juozažolės, levandų, jazminų, bazilikų, čiobrelių žiedus susmulkina,
sudeda į drobinį maišelį ir pasikabina prie lovos, prieš gulant pajudina ‒ pasklinda malonus kvapas, veikia raminančiai.
Corylaceae šeimos augalas paprastasis lazdynas Corylus avellana L. cituotas 1 kartą.
Lazdyno lapų užpilas vartojamas nuo venų išsiplėtimo ( 1 valgomasis šaukštas susmulkintų lapų ir žievės užpilamas stikline verdančio vandens, paliekama nusistovėti. Nukošiama ir geriama prieš valgį po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną. ).
Cupressaceae šeimos augalas paprastasis kadagys Juniperus communis L. cituotas 1 kartą.
Kadagio vaisiai užplikomi karštu vandeniu ir vartojami nuo nuovargio ( ne daugiau 8 uogų per dieną ).
Caryophyllaceae šeimos augalas daržinė žliūgė Stellaria media L. cituota 1 kartą. Šutinta
žliūgė dedama ant skaudamų vietų, sumušimų. Naudojama nuo radikulito. Sultys vartojamos esant vitamino C ir E trūkumui.
Apklausos metu Primulaceae šeimos augalas pavasarinė raktažolė Primula veris L. cituota 1 kartą. Pavasarinės raktažolės lapų arbata vartojama nuo kosulio ( žiedų arbata taip pat ), gerina apetitą ( lapai skinami balandžio mėnesį ).
Tropaeolaceae šeimos augalas didžioji nasturtė Tropaeolum majus L. cituota 1 kartą.
Nasturtų lapų arbata vartojama organizmui stiprinti.
Pinaceae šeimos augalas paprastoji pušis Pinus sylvestris L. cituotas 1 kartą. Parsinešus kelias
pumpurai užpilami pienu ir verdama 10 ‒ 15 min., tada atvėsinama, nukošiama ir geriama po 100 ml 3 kartus per dieną nuo peršalimo.
Valerianaceae šeimos augalas vaistinis valerijonas Valeriana officinalis L. cituotas 1 kartą.
Valerijonų šaknų nuoviras vartojamas, kad būtų užtikrinamas geras miegas, ramina.
Aceraceae šeimos paprastasis klevas Acer platanoides L.cituotas 1 kartą. Paprastojo klevo