FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
DOVILĖ KVEDARAITĖ
NATŪRALIŲJŲ PRIEMONIŲ, NAUDOTŲ PAKRUOJO RAJONE
2012 ‒ 2013 m., ETNOFARMACINIS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Tauras Mekas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
NATŪRALIŲJŲ PRIEMONIŲ, NAUDOTŲ PAKRUOJO RAJONE
2012 ‒ 2013 m., ETNOFARMACINIS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr.
Tauras Mekas
Data
Recenzentas
Dr. Ž. Pranskūnienė
Data
Darbą atliko
magistrantė
Dovilė Kvedaraitė
Data
KAUNAS, 2014
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 10 2. TYRIMO METODIKA ... 14 3. REZULTATAI... 153. 1. Respondentų demografiniai duomenys ir tiriamoji vietovė ... 15
3. 2. Augalinės kilmės žaliavų vartojimas ... 17
3. 2. 1. Augalų šeimos... 17
3.2.2. Vaistiniai augalai... 18
3. 3. Vaistinių augalų panaudojimas pagal šeimas ... 20
3. 3. 1. Asteraceae šeima ... 20 3. 3. 2. Rosaceae šeima ... 22 3. 3. 3. Lamiaceae šeima... 23 3. 3. 4. Apiaceae šeima ... 24 3. 3. 5. Brassicaceae šeima ... 25 3. 3. 6. Ericaceae šeima ... 25 3. 3. 7. Alliaceae šeima ... 26 3. 3. 8. Tiliaceae šeima... 27 3. 3. 9. Urticaceae šeima... 27 3. 3. 10. Liliaceae šeima... 27 3. 3. 11. Plantaginaceae šeima... 28 3. 3. 12. Cannabaceae šeima ... 28 3. 3. 13. Solanaceae šeima ... 29 3. 3. 14. Grossulariaceae šeima ... 29 3. 3. 15. Fagaceae šeima ... 29 3. 3. 16. Fabaceae šeima ... 30 3. 3. 17. Polygonaceae šeima ... 30 3. 3. 18. Amaranthaceae šeima ... 30 3. 3. 19. Geraniaceae šeima ... 31
3. 3. 20. Kitų šeimų augalai... 31
3. 5. Dažniausiai gydomos ligos ... 46
3. 7. Gyvūninės kilmės žaliavų naudojimas ... 48
3. 8. Grybų panaudojimas ... 50
3. 9. Kiti gydimo būdai ... 51
4. PALYGINAMOJI ANALIZĖ ... 51
4. 1. Telšių raj. Varnių apylinkėje 2006 m. ir Pakruojo raj. Pašvitinio sen. 2012 ‒ 2013 m. vartotų vaistinių augalų ir jų šeimų palyginimas ... 51
4.2. Dažniausiai gydytos ligos Pakruojo raj. 2012 ‒ 2013 m. ir Telšių raj. Varnių apylinkėje 2006 m. ... 54
5. IŠVADOS ... 55
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56
7. PRIEDAI ... 61
1 Priedas. Respondentų apklausos anketa. ... 61
SANTRAUKA
Dovilė Kvedaraitė, magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. T. Mekas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. ‒ Kaunas.
Atliktas tyrimas „Natūraliųjų priemonių, naudotų Pakruojo rajone 2012 ‒ 2013 m., etnofarmacinis tyrimas“, kurio tikslas buvo surinkti ir susisteminti etnofarmacinę informaciją apie Pakruojo rajone gydymo tikslais naudojamas natūralios kilmės priemones. Tyrimo uždaviniai buvo surinkti informaciją apie Pakruojo rajone dažniausiai vartojamas natūralios kilmės priemones; susisteminti surinktą etnofarmacinę informaciją; nustatyti kokios ligos dažniausiai gydomos vaistiniais augalais; nustatyti dažniausiai vartojamus vaistinius augalus; palyginti duomenis apie dažniausiai cituotas šeimas, vaistinius augalus ir ligas su 2006 m. gautais duomenimis Telšių raj. Varnių apylinkėje.
Buvo sudaryta anketa ir atliekamas interviu. Respondentai buvo atrenkami pagal amžių ir taikant „Sniego gniūžtės“ atrankos metodą. Apklausta 20 respondentų (2 vyrai ir 18 moterų), kurių amžiaus vidurkis 78,15.
Nustatyta, kad dažniausiai gydomos yra kvėpavimo takų ligos (24 % visų citavimų skaičiaus), virškinamojo trakto sutrikimai ( 20 % visų gydomų ligų skaičiaus), nervų ir širdies ‒ kraujagyslių ligos ( po 9 % visų citavimų skaičiaus), žaizdos, nudegimai, įkandimai, kitos traumos ir uždegimai ( 8% visų ligų citavimų skaičiaus), odos ir reumatinės ligos (sudaro po 5% visų gydomų ligų).
Tyrimo metu užfiksuoti 102 vaistiniai augalai, 4 grybai, 8 gyvūninės kilmės priemonės, bei kitos priemonės, tokios kaip druska, degtinė. Taip pat palygintos, kai kurių vaistinių augalų vartojimo indikacijos su nustatytu farmakologiniu poveikiu (pasaulinės sveikatos organizacijos monografijose buvo ieškoma augalų, kuriuos minėjo tyrime dalyvavę respondentai).
Dažniausiai minėti augalai buvo vaistinė ramunė Matricaria recutita L. (cituota 20 kartų), mažalapė liepa Tilia Cordata Mill. L. ir vaistinė medetka Calendula officinalis L., pipirmėtė Mentha
piperita L. (cituota po 19 kartų), paprastoji avietė Rubus idaeus L. ir didžioji dilgėlė Urtica dioica L.
(cituotos po 18 kartų).
Atlikus palyginimą su turimais duomenimis iš Pakruojo raj. ir Telšių raj. Varnių apylinkės (2006 m.) nustatyta, kad Asteraceae šeima yra populiariausia šeima Varnių apylinkėje ir Pakruojo raj.. Kitų augalų šeimų populiarumas skiriasi Pakruojo raj. ir Varnių apylinkėje. Populiariausias augalas Varnių apylinkėje vaistinė medetka, kuri pagal populiarumą buvo antroje vietoje Pakruojo raj., o pirmoje vietoje ‒ vaistinė ramunė. Varnių apylinkėje 2006 m. ir Pakruojo raj. Pašvitinio sen. 2012 ‒
2013 m. dažniausiai gydytos kvėpavimo takų, virškinamojo trakto ir nervų ligos, o rečiau gydytos onkologinės, akių ir parazitinės ligos.
SUMMARY
In Pakruojis district was introduced study „Use of natural remedies in Pakruojis district ethnopharmacy study on 2012 ‒ 2013“. The aim was collect and organize ethno pharmaceutical information about natural remedies used for therapeutic purposes in Pakruojis area. Objectives of the study was collect information about natural remedies in Pakruojis area; systematized collected data; identify what kind of disease ussually treated with medicinal plants; find out the most popular medicinal plants; compare the most commonly cited family, medicinal plants and diseases with research in Telšiai region Varniai disrict on 2006.
Firstly, was made a questionnaire and then conducted interviews. People were selected according age and using the „snowball“ sampling method. Interviewed 20 people ( 2 men and 18 women) with an average age of 78,15.
It was found that the most commonly use are to treat the respiratory tract infection ( 24% of the total number of citations), gastrointestinal disorders ( 20% of all treated illnesses), nervous and cardiovascular disease ( both 9% of the total number of citations), wounds, burns, bites, other trauma and inflammation ( 8% of the total number of citations), skin and rheumatic diseases ( representing 5% of the treated disease).
The study recorded 102 medicinal plants, 4 mushrooms, 8 animal products and other materials, such as salt, yeast, vodka. Also compared some medicinal plants use with the pharmacological effects.
Most popular plants was camomile Matricaria recutita L. ( cited 20 times), lime tree Tilia
cordata Mill. L., peppermint Mentha piperita L. and marigold Calendula officinalis L.( cited 19
times), raspberry Rubus idaeus L. and nettle Urtica dioca L.( both cited 18 times).
Was made comparison between information in Pakruojis district and Telšiai region Varniai district. Was found that Asteraceae family is the most popular family in Varniai district and in
Pakruojis district. Popularity of other families was different. The most popular plant in Varniai district was Calendula officinalis ( it was second popular plant in Pakruojis district). Matricaria recutita was the most popular plant in Pakruojis district. There was no significant difference between the treated disease in Varniai district and in Pakruojis district Pašvitinys parish. The most commonly treated the respiratory tract, gastrointestinal tract and nervous diseases. Lesser treated oncology, eye and parasitic diseases.
ĮVADAS
XIX a. ar net seniau žmonės buvo linkę gydytis natūralios kilmės priemonėmis, tačiau vystantis vaistų gamybai pirmenybė atiteko cheminiams vaistams. Žinios apie natūralias gydymosi priemones buvo perduodamos iš kartos į kartą. Pradėjus daugiau vartoti cheminius vaistus, žinių perdavimas apie natūralias priemones sumažėjo. Šiuo metu vis dažniau prisimenamas gydymasis natūralios kilmės priemonėmis, kuris taikomas kaip pagalbinė priemonė gydantis cheminiais vaistais.
Gydymasis natūralios kilmės priemonėmis sukelia skirtingas žmonių reakcijas, tai galima pamatyti apklausus savo pažįstamus: vieni pateisina tokį gydymąsi, nes jei priemonė padėjo proseneliams, seneliams, tai kodėl turėtų nepadėti ir man; kiti yra prieš, nes mano, kad daugelis vaistinių augalų yra skirti tik arbatoms ir neturi jokio poveikio, tačiau šiuo metu vaistinių augalinių preparatų veiksmingumas yra nustatytas ne tik remiantis perduotomis žmonių žiniomis, bet ir įvairiausiais jų sudėties tyrimais. Liaudies medicinoje vyrauja tikėjimas, kad visos ligos turi vaistą, toks tikėjimas palengvina ligonio sveikimą.
Etnofarmacija, tai tarpdisciplininis mokslas. Tyrimai susiję su farmacinėmis priemonėmis, kurios vertinamos atsižvelgiant į kultūrinius veiksnius. Mokslas apima natūralių medžiagų identifikavimą, klasifikavimą ir pažinimą [40].
Seniausios liaudies medicinos žinios yra surinktos ir sukauptos Kinijoje bei Indijoje. Šiuo metu Lietuvoje yra atlikta ir aprašyta nedaug etnofarmacinių tyrimų. Lietuvoje liaudies medicinos žinios buvo pradėtos rinkti tik XIX a. pabaigoje [26].
Apie 1000 augalų rūšių Europos farmacijos pramonėje yra naudojamos gydymo tikslais, o Lietuvoje liaudies medicinoje naudojama apie 460 rūšių. Dažniausiai naudojamos rūšys – Matricaria
recutita L., Thymus vulgaris L., Mentha piperita L., Melissa officinalis L., Calendula officinalis L., Echinacea purpurea (L.) Moench., Leonurus cardiaca L., Valeriana officinalis L.. Lietuvoje 6 proc.
augalų auginami vaistažolių ūkiuose, 29 proc. vaistinių augalų renkami natūraliose jų augimo vietose, ir 65 proc. yra importuojami, daugiausia iš Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, Turkijos, Egipto ir Kinijos. Taigi Lietuva yra priskiriama prie tų šalių, kurios importuoja vaistinę augalinę žaliavą [26].
Etnofarmacinių tyrimų žinios gali būti pritaikomos ieškant naujų augalinių vaistinių preparatų. Žinios svarbios gamtos apsaugos, kultūriniais aspektais. Pasaulyje atliekant etnofarmacinius tyrimus yra atkreipiamas dėmesys į žinių kitimą laike ( kaip žinios pasiskirsčiusios tarp įvairaus amžiaus žmonių grupių) ir erdvėje (kaip žinios pasiskirsto žmonėms persikeliant gyventi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą ) [26].
Darbo tikslas ‒ surinkti ir susisteminti etnofarmacinę informaciją apie Pakruojo rajone gydymo tikslais naudojamas natūralios kilmės priemones.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti ir susisteminti informaciją apie Pakruojo rajone dažniausiai vartojamas natūralios kilmės gydymo priemones.
2. Nustatyti kokios ligos dažniausiai gydomos vaistiniais augalais. 3. Nustatyti dažniausiai vartojamus vaistinius augalus.
4. Palyginti duomenis apie dažniausiai cituotas šeimas, vaistinius augalus ir ligas su 2006 m. gautais duomenimis Telšių raj. Varnių apylinkėje.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Lietuvoje etnofarmaciniai ‒ etnobotaniniai tyrimai nėra populiarūs, nėra patvirtintos metodikos kaip atlikti tokio pobūdžio tyrimus. Liaudies medicinos medžiaga pradėta kaupti tik XIX a. pabaigoje. Prie liaudies medicinos žinių kaupimo prisidėjo G. Petkevičaitė, kuri 1911 m. išspausdino „Medžiaga lietuvių liaudies medicinai“ [10], M. Slančiauskas, kuris 1866 m. vaikščiodamas po šiaurės Lietuvos kaimus ėmė užrašinėti moterų žinias apie liaudies mediciną [35], J. Basanavičius 1898 m. išleidęs „Medžiaga mūsų tautiškai vaistininkystei“ [2]. 2004 m. išleista J. Basanavičiaus „Juodoji knyga“, kurioje yra Motiejaus Ališausko 1874 m. užrašyti burtai bei prietarai, Mato Slančiausko medžiaga, atsiųsta Gabrielės Petkevičaitės ‒ Bitės medžiaga, bei tekstai gauti iš Viliaus Kalvaičio, kuris XIX a. pabaigoje sunkiomis sąlygomis rinko su mitologija susijusią medžiagą vokietinamoje Mažojoje Lietuvoje [1].
Liaudies medicina domėjosi dr. E. Šimkūnaitė, N. Paražinskaitė, A. Vileišis, J. Šurkus [26]. Etnofarmacinio pobūdžio tyrimus yra atlikusios KMU magistrantės Ž. Petkevičiūtė, U. Gudelytė ir LSMU magistrantė I. Šimkutė. Ž. Petkevičiūtė Telšių rajone Varnių apylinkėje 2006 metais užfiksavo 119 vaistinių augalų, 11 gyvūnų rūšių ir 5 grybus vartojamus gydymo tikslais. Varnių apylinkėje natūraliomis priemonėmis buvo gydomos virškinamojo trakto ligos, kvėpavimo takų ligos, žaizdos ir kt. traumos, įkandimai, nervų sistemos bei inkstų ‒ šlapimo takų ligos [33]. I. Šimkutė atliko tyrimą Plungės rajone 2009 ‒ 2010 m.. Tyrimo metu Plungės rajone nustatytos 136 natūralios kilmės medžiagos, kurios buvo naudojamos gydymo tikslais. Iš 136 medžiagų 113 buvo augalinės kilmės, 17 – gyvūninės kilmės, 4 grybų rūšys ir 2 kitos natūralios kilmės žaliavos – lininė marlė ir salietra. Populiariausias vaistinis augalas ‒ Calendula officinalis L., o dažniausiai minimas vaistinės žaliavos paruošimo būdas ‒ arbatos [34]. „Tradiciškai Lietuvoje augintų dekoratyvinių augalų etnofarmacinis tyrimas“ atliktas ir aprašytas 2010 m. U. Gudelytės. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad dauguma dekoratyvinių augalų rūšių, kurios auginamos Lietuvoje, buvo naudojamos liaudies medicinoje. Išsiaiškinta, kad 125 augalų rūšys buvo ar vis dar yra naudojamos liaudies medicinoje. Nustatyta, kad tirtais vaistiniais augalais dažniausiai gydomos virškinamojo trakto ligos, kvėpavimo takų, nervų sistemos ir odos ligos [29].
Vilniaus universitete 2006 m. A. Šulskienė parašė magistro baigiamąjį darbą „Augalai lietuvių liaudies medicinoje“.
2012 m. žurnale „Medicinos teorija ir praktika“ publikuotas V. Naumavičiaus, J. R. Naujalio straipsnis „Lietuvos fitoterapinė patirtis: į vaistinių augalų sąvadus retai įtraukiamų induočių augalų rūšys“. Lietuvoje yra apie 1350 savaiminių induočių rūšių augalų, o vaistiniams augalams priskiriama 458 rūšis. Nustatyta, kad Lietuvos induočių augalų retas įtraukimas į lietuviškus vaistinių augalų
sąrašus priklauso nuo augalų ar jų šeimos medicininės vertės ištirtumo, taksonominio artumo, gamtosaugos statuso ir visiškai nepriklauso nuo jų geografinio paplitimo bei nuodingumo [30].
2011 m. R. Petkevičius parašė magistrinį darbą „Nervinių sutrikimų gydymas tradicinėmis priemonėmis XX ‒ XXI a. pr. Aukštaitijoje ir Dzūkijoje“. Atlikus tyrimą ir išanalizavus duomenis buvo nustatyta, kad smilkymas, kuriam dažnai naudojami augalai, yra gana specifiška priemonė gydyti išgąsčiui. Taip pat nustatyta, kad gydymui kartu su augalais naudojamos apeigos [31].
2012 m. elektroniniame serialiniame leidinyje „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ paskelbtas straipsnis „Nerviniai sutrikimai ir jų gydymas Užpalių apylinkių XX ‒ XXI a. tradicinėje medicinoje“. Straipsnyje didelis dėmesys yra skiriamas gydymo tradicijos raidai, žymesnių žolininkų asmenybėms, vaistinių medžiagų paruošimui ir vartojimui. Tyrimo metu Užpalių apylinkėse buvo išsiaiškinta kaip buvo gydomos psichiatrinės ligos. Lyginant su kitų Lietuvos regionų duomenimis, Užpaliuose tradicijos beveik sunykusios, paveiktos mokslinės medicinos žinių [32].
Terminai „etnobotanika“, „etnozoologija“, „etnobiologija“, „etnoekologija“ nebuvo žinomi atitinkamai iki 1895, 1899, 1935 ir 1954 metų. Etnobiologija Europoje atsirado anksčiau. Ši mokslinė tyrimų rūšis nebuvo vystoma kaip atskira disciplina, bet per šimtmečius mokslininkai per botaniką, ekologiją, etnologiją, fiziologiją, farmakologiją ir zoologiją padarė svarbų įnašą etnobiologijoje [47].
XVIII a. viduryje etnobiologams svarbūs empiriniai duomenys buvo sistemingai surinkti Linėjaus ir jo amžininkų. Galima paminėti Jens Christian Svabo (1746–1824) , John Lightfoot (1735– 1788) iš Škotijos, Jose´ Quer y Martı´nez (1695–1764) iš Ispanijos ir Fe´lix de, Avelar Brotero (1744– 1828) iš Portugalijos, Krzysztof Kluk (1739– 1796) iš Lenkijos, kurie visą gyvenimą paskyrė botanikai [25,47].
Kazimierz Moszyn´ski (1887-1959) lenkų etnografas, taip pat biologas. Jo darbe „Kultura ludowa Slowian“ (Slavų liaudies kultūra) pateikiama informacija apie augalus, kurie naudojami maistui, dažikliams, medicinai ir magijai, taip pat pateikiami įsitikinimai susiję su gyvūnais. 1930 metais bandė sukūrti pirmą Lenkijos etnografinį atlasą [47].
Heinrich Marzell (1885- 1970) buvo kelių šimtų straipsnių ir 20 knygų autorius. Jo 5 dalių „Wӧrterbuch der deutschen Pflanzennamen“ ( Vokiškų augalų pavadinimų žodynas ) (1943- 1979) žodynas yra vienas svarbiausių darbų. XIX a. viduryje augalų etnofarmacinė informacija tapo mokslinių tyrimų sritis [47].
2004 m. buvo atliktas tyrimas Italijoje. Tyrimo metu buvo nustatyta 110 augalinės kilmės, 30 gyvūninės kilmės ir 20 mineralinės ar pramoninės ( ne farmacinės ) kilmės priemonių, kurios naudojamos liaudies medicinoje. Kai kurių augalų ar jų dalių panaudojimas buvo užfiksuotas pirmą kartą Italijoje [41].
2011 m. publikuotas straipsnis apie liaudies fitoterapiją Amaflio pakrantėje, Pietų Italijoje. Išsiaiškinta, kad Amaflio pakrantėje gydymo tikslais naudojamos 102 augalų rūšys, kurios turi 276 skirtingus panaudojimus. 183 panaudojimai yra nauji šioje vietovėje, o 34 ‒ nauji Italijoje. Liaudies medicinoje natūralios kilmės priemonės naudojamos gydyti kvėpavimo takų, urogenitalines, skeleto, virškinamojo trakto ir odos ligas. Daugiausia žinių apie vaistinius augalus ir jų panaudojimą ligų gydime turėjo vidutinio amžiaus namų šeimininkės ( žinių lygis mažėja ) [46].
2007 m. parengtame straipsnyje pateiktas tyrimas, kurio metu išsiaiškinta, kad tradicinė medicina vis dar populiari tarp pakistaniečių imigrantų gyvenančių Anglijoje. Du trečdaliai apklaustų pakistaniečių teigė, kad jie teikia pirmenybę tradicinei medicinai. Imigrantai naudoja 56 gydymo būdus. Populiariausias gydymosi būdas yra gydymasis augalinės kilmės priemonėmis. Daugiau nei pusė gydymosi būdų priskiriami maisto medicinai. Nustatyta, kad žinių lygis apie tradicinę mediciną mažėja tarp jaunosios kartos, taip pat žinių lygis priklauso nuo kiek senai pakistaniečiai yra imigravę į Angliją [42].
1995 m. atliktas tyrimas ir publikuotas straipsnis apie tradicinę turkų mediciną Juodosios jūros regionuose. Tyrimo metu nustatytos 194 gydymosi priemonės, kurias sudarė 96 augalai, 5 gyvūnų rūšys. 97 gydymo būdai buvo paminėti pirmą kartą turkų liaudies medicinoje. Daugiausia augalų rūšių buvo naudojama gydyti virškininamojo trakto negalavimams: pilvo skausmams, diarėjai, hemarojui, opoms (net 49 rūšys) [37].
2011 m. publikuotas straipsnis apie tradicinių vaistinių augalų naudojimą Indijoje. Tyrimo metu nustatytos 47 augalų rūšys, kurios naudojamos įvairioms ligoms gydyti. Augalai priklausė 37 augalų šeimoms. Informacija buvo renkama bendraujant su gydytojais ir kaimo vyresniaisiais gyventojais. Vaistiniai augalai dažniausiai vartojami gydant pilvo skausmus, odos ligas, galvos skausmą, karščiavimą, opas, virusines infekcijas ir problemas susijusias su menstruacijomis [48].
2007 m. publikuotas straipsnis apie vaistinių augalų naudojimą psichinių ligų gydyme Nigerijoje. Buvo apklausti 67 tradicinę mediciną praktikuojantys žmonės. Nustatyti įvairūs metodai, kurie taikomi gydyti psichikos ligas, tai muzika, užkalbėjimai ir vaistiniai augalai, kurie naudojami įvairiomis formomis ‒ nuovirais, milteliais, dideliais skysčių kiekiais, kuriuos reikia gerti, įkvėpti, maudytis, naudojamas smilkymas, skysčių leidimas į veną ar po oda. Išsiaiškinta, kad gydymui naudojama 18 augalų rūšių, kurios priklauso 12 šeimų [38].
2005 m. publikuotas straipsnis apie turkų, kurie gyvena Kelne tradicinę fitoterapiją. Tyrimo metu nustatyta 115 augalų rūšių ir 167 fitoterapiniai panaudojimai, taip pat keletas mineralinių ir gyvūninių žaliavų. Ketvirtadalis nustatytų vaistų priklauso maistinėms medžiagoms. Pusė gydymui naudojamų augalų gaunama iš Turkijos, keletas augalų yra auginami Kelno apylinkėse [43].
2000 m. balandį ‒ birželį, rugpjūtį ir lapkritį, bei 2001 m. kovą ‒ liepą buvo atliktas etnofarmacinis tyrimas šiaurės Basilicatoje Italijoje tarp ten gyvenančių albanų. Buvo apklausti 44 žmonės, išsiaiškintos 54 botaninės rūšys, kurios vartojamos liaudies fitoterapijoje. Kelių rūšių tradicinis terapinis panaudojimas anksčiau nebuvo užfiksuotas pietų Italijoje. Kitos priemonės: gyvūninės, mineralinės ir pramoninės medžiagos. Kai kada, kai kurios medžiagos ar net augalai nenaudojami nei išoriškai, nei į vidų, o naudojami kaip simbolinės ritualinės priemonės per dvasines ceremonijas [40].
2011 m. publikuotame straipsnyje pateikta etnofarmacinė informacija iš tyrimo atlikto Indijoje. Tyrimo metu gauta etnofarmacinė informacija apie 24 augalus, kurie priklauso 19 šeimų. Išsiaiškinta kokių augalų kokios dalys naudojamos liaudies medicinoje: visos augalo dalys Cuscuta
reflexa Roxb., šaknys Convolvulus arvensis L., Tribulus terrestris L., Gymnema sylvestre
(Retz.)R.Br.ex Schult., Ficus benghalensis L., Cleome gynandra Linn. ir Aerva javanica (Burm.f.) Juss.ex. Schult. ir kt.[45].
2005 m. publikuota apžvalga apie ajurvedą ir tradicinę kinų mediciną. Ajurveda, tradicinė indų medicina ir tradicinė kinų medicina yra seniausios pasaulyje. Kinai sėkmingai tyrinėjo ir sukaupė nemažai žinių apie tradicinę mediciną, o indams vis dar reikia mokslinių tyrinėjimų, kad būtų sukaupta didesnė ir tikslesnė duomenų bazė apie jų liaudies mediciną[44].
2. TYRIMO METODIKA
Lietuvoje etnofarmaciniams tyrimams nėra paruoštos metodikos, todėl atliekant šį tyrimą, sudarant apklausos anketą buvo remtasi bendrais metodologiniais principais [9]. Apklausos anketa paruošta atsižvelgiant į bendrus anketų sudarymo principus ( 1 priedas ). Tai kokybinio pobūdžio tyrimas.
Vykdant tyrimą buvo naudojamasi parengta anketa ir atliekamas interviu. Atliekant interviu buvo tikimasi surinkti kuo tikslesnę ir kokybiškesnę informaciją apie respondentų vartojamus augalus, grybus, gyvūnus ir kitas naudojamas medžiagas.
Išanalizavus ir apibendrinus metodinių tyrimų nurodymus buvo išskirti pagrindiniai darbo etapai:
anketos sudarymas ( gautas leidimas atlikti tyrimą iš LSMU Bioetikos centro );
pasirinktos vietovės žmonių apklausa, norint išsiaiškinti kokius augalus, grybus, gyvūnus ar kitas medžiagas jie vartoja sirgdami įvairiomis ligomis;
paminėtų žaliavų identifikavimas, remiantis „Spalvotu augalų atlasu“ ( „Cvetovoi atlas rastenij“) 1990 m. [24], O. Ragažinskienės ir kt. „Vaistinių augalų enciklopedija“ 2005 m. [11], K.K. Vilkonio atlasu „Lietuvos žaliasis rūbas“ 2001 m. [13];
etniniams pavadinimams identifikuoti buvo naudojami žodynai: „Lietuviškas botanikos žodynas“ 1938 m. [12], „Lietuvių kalbos žodynas“ 1986 ‒ 2002 m. [8]. “Botanikos vardų žodynas“ 1998 m. buvo panaudotas identifikuoti augalų rūšių ir šeimų lotyniškiems pavadinimams [5]. Taip pat naudotasi Lietuvos farmakopėja (1938 m.) [7] ir „Allgemeine pharmakognose“ ( 1932 m. ) gyvūninės kilmės žaliavų lotyniškiems pavadinimams [23].
Buvo stengiamasi apklausti vyresnio amžiaus respondentus, kad būtų pateikiama kuo senesnė ir tikslesnė informacija apie liaudies medicinos žinias, kurias jie gavo iš savo tėvų, senelių. Buvo tikimasi, kad televizija ir spauda bus mažiau įtakojusi vyresnio amžiaus žmonių žinias apie liaudies mediciną.
Gauta informacija buvo užrašoma, pažymint etninius augalų, gyvūnų, grybų bei kitų medžiagų pavadinimus, pritaikymą ligų gydyme, jų apibūdinimus. Užrašoma informacija kaip džiovinami augalai, kokiomis formomis vartojami, kaip paruošiami. Apklausa buvo vykdoma Pakruojo rajone Pašvitinio seniūnijoje. Buvo bendraujama aukštaičių tarme.
Apklausta 20 respondentų ( 2 vyrai ir 18 moterų ), kurių amžiaus vidurkis 78,15. Žmonės buvo atrenkami pagal amžių ir taikant „Sniego gniūžtės“ atrankos metodą. Apklausos pabaigoje buvo prašoma rekomenduoti kitą žmogų, kuris galėtų pasidalinti savo žiniomis apie liaudies mediciną.
3. REZULTATAI
3. 1. Respondentų demografiniai duomenys ir tiriamoji vietovė
Žiemgalių žemė, tai Lietuvos šiaurės vakaruose ir Latvijos pietvakariuose esantis lygumų kraštas. Pakruojo rajonas yra žiemgalos dalis. Žemė šiose vietose yra derlinga, todėl vietoje seniau buvusių natūralių pievų, pelkių, dabar daugiausia ‒ dirbami laukai ir kultūrinės lankos. Dirvožemį sudaro molis, priemolis, priešsmėlis, kai kur pasitaiko dolomito telkinių [4].
Pakruojo rajonas yra Šiaulių apskrityje, šiaurės rytinėje dalyje, netoli Latvijos sienos. Žiemgalos bei Mūšos ‒ Nemunėlio žemumos užimą didžiausią dalį Pakruojo rajono. Rajone yra keli valstybės saugomi parkai. Pro Pakruojo rajoną teka Mūša, kurios intakai yra Kruoja, Šiladis, Daugyvenė, taip pat yra tvenkinių. Miškai užima nedidelį plotą Pakruojo rajono (daugiausia lapuočių medynai), kaip didesni miškai išskiriami Pakruojo, Gedžiūnų, Klusiškių ir Rozalimo miškai [52]. Auga eglynai, drebulynai, beržynai. Miškuose, kur drėgnesnė žemė, galima rasti retesnių augalų, tokių kaip dygiųjų bestiebių usnių, plačialapių kurpaičių ir kt.[4]. Žemės ūkio panaudojimui skirtas plotas sudaro daugiau nei pusė bendro ploto, keliai sudaro 1,6 %, vandenys sudaro 2 %, pastatais užstatyta teritorija – 2,3 %, miškai užima 19,5 %, o kita žemė – 3,1 % bendro ploto. Vietovė pažymėta žemėlapyje ( 1 pav. ) [52].
Žiemgala nuo seno ir iki dabar yra naminio salyklinio alaus darymo ir gaminamų miltinių virtinių tradicijų regionas. Iki šiol yra išlikęs posakis, kad namuose gali pritrūkti duonos, bet ne alaus. Ir atsisakyti jo paragauti yra įžeidimas. Alus padėdavo ir giminėms bendrauti, ir svarbius reikalus tvarkyti [4,6].
Alus ir dabar yra daromas švenčių proga. Apynius žmonės naudoja ne tik alaus darymui, bet ir gydymo tikslais ( nuo nemigos, virškinimui gerinti ). Kraujažolės sultys sumaišytos su alumi yra geriamos esant peršalimui, o alus su kiaušiniu‒ nuo mažakraujystės.
Jovarų kaime 1990 metais buvo įsteigta individuali įmonė, kurios pagrindinė veikla kaimiško alaus gamyba ir didmeninė prekyba. 1995 metais pradėtas gaminti „Jovarų“ alus pagal senas, net 130 metų senumo tradicijas. 2004 metais kanadiečiai šį alų išrinko metų atradimu pasaulinėje tradicinėje alaus rinkoje, o nuo 2007 metų alui suteikiamas kulinarinio paveldo statusas [3].
Savivaldybėje yra 2 miestai ( Linkuva ir Pakruojis ) ir 5 miesteliai ( Klovainiai, Lygumai, Pašvitinys, Rozalimas ir Žeimelis ) [52].
Pašvitinys – miestelis Pakruojo rajone, prie kelio Linkuva – Joniškis. Pašvitinys yra seniūnijos centras. 2001 m. Pašvitinyje gyveno 440 žmonių. Miestelis pažymėtas žemėlapyje raudonu kvadratu ( 2 pav. ) [56].
1 pav. Pakruojo rajonas Lietuvos žemėlapyje [52]
2 pav. Pašvitinio miestelis Pakruojo rajone [56]
Tyrime dalyvavo respondentai iš Pašvitinio, bei šalia Pašvitinio esančių kaimų: Peleniškių km., Gražaičių km., Voronių km., Peluodžių km..
Respondentai buvo apklausiami 2012 metų rudenį ‒ 2013 metų vasarą. Jų buvo klausiama ne tik kokias vaistingas žaliavas naudoja ir nuo kokių ligų, bet taip pat iš kur gaunama informacija apie gydymąsi natūralios kilmės priemonėmis. 60,60 % respondentų teigė, kad informaciją gavo iš šeimos narių, senelių, draugų ar pažįstamų. Kiti tyrimo dalyviai tikino informaciją gavę iš laikraščių, žurnalų, televizijos. Dažniausiai buvo atsakoma, kad informacija gauta tiek iš šeimos narių, tiek iš žurnalų.
Buvo apklausti 2 vyrai ir 18 moterų ( 3 pav. ), kurių amžiaus vidurkis 78,15, naudojantis iš anksto sudaryta anketa ir atliekant interviu. Respondentų buvo prašoma nurodyti kitą asmenį, kuris galėtų papasakoti apie gydymąsi natūraliomis priemonėmis. Vieni respondentai bendravo noriai, o kiti ne, nepaisant to, kad kai kurie respondentai buvo pažįstami. Savo nenorą bendrauti respondentai išreiškė „kam visa to reikia“, „nusipirk kalendorių ar žurnalą, ten pilna būdų kaip gydytis“ ir kt. Kai kurių respondentų apklausą apsunkino tai, kad jie tiesiog pamiršdavo receptūras arba žinodavo pusę sudedamųjų dalių, o dalies neprisimindavo.
3 pav. Respondentų lytis
3. 2. Augalinės kilmės žaliavų vartojimas
Tyrimo metu respondentai įvardino 102 augalus, kurie vartojami gydymo tikslais. Paminėti tokie augalai, kaip didžioji dilgėlė, vaistinė medetka, paprastoji avietė ir kt. Iš viso paminėtos 46 augalų šeimos,o populiariausia šeima buvo Asteraceae .
3. 2. 1. Augalų šeimos
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 37 ‒ 70 tūkst. rūšių naudojamos kaip vaistiniai ir aromatiniai augalai ‒ tai sudaro 14 ‒ 28 proc. visų rūšių ar 35 ‒ 70 proc. visų naudojamų augalų [27].
Susisteminus tyrimo metu gautus duomenis, sužinota kokios augalų šeimos dažniausiai naudojamos ligų gydymui Pakruojo raj. Pašvitinio seniūnijoje. Populiariausios šeimos yra šios:
Asteraceae, bendras citavimų skaičius 103 kartai, Rosaceae ‒ cituota 70 kartų, Lamiaceae ‒ cituota 61
kartą, Apiaceae ‒ cituota 49 kartus, Brassicaceae ‒ cituota 23 kartus, Ericaceae ‒ cituota 20 kartų,
Alliaceae ‒ cituota 20 kartų. Tiliaceae ‒ cituota 19 kartų, Urticaceae ‒ cituota 18 kartų, Asphodelaceae
‒ cituota 17 kartų, Plantaginaceae ‒ cituota 14 kartų, Cannabaceae ‒ 14 kartų, Solanaceae ‒ cituota 12 kartų, Grossulariaceae ‒ 12 kartų, Fagaceae ‒ cituota 11 kartų, Fabaceae ‒ cituota 11 kartų,
Polygonaceae iš viso cituota 10 kartų, Amaranthaceae ‒ cituota 10 kartų, Geraniaceae ‒ cituota 10
kartų. Iš viso paminėtos 46 augalų šeimos.
Lytis
10%
90%
Vyras Moteris
Toliau buvo atrinktos populiariausios augalų šeimos, kurių citavimų skaičius buvo daugiau nei 9 kartai. Surinkti duomenys pateikti grafiškai 4 pav.
4 pav. Dažniausiai cituotos vaistinių augalų šeimos
3.2.2. Vaistiniai augalai
Atliekant interviu, respondentai augalus įvardino žinomais pavadinimais, tačiau pasitaikė keletas augalų, kuriuos žmonės įvardino liaudiškais pavadinimais: degimas ‒ miškinė sidabražolė, naktinyčia ‒ paprastoji juodgalvė, paleistuvė ‒ kalankė, vasilka ‒ rugiagėlė, alijošius ‒ alavijas, bitinėlis ‒ paprastoji juodgalvė, marūnas ‒ paprastoji bitkrėslė, žvangučiai ‒ trikertė žvaginė. Norint identifikuoti augalus įvardintus liaudiškais pavadinimais, buvo prašoma parodyti turimus augalus arba juos apibūdinti, kad juos būtų galima identifikuoti panaudojant atlasus: O. Ragažinskienės ir kt. „Vaistinių augalų enciklopedija“ ( 2005 m. ) [11], K. K. Vilkonio „Lietuvos žaliasis rūbas“ ( 2001 m. ) [13], Spalvotas augalų atlasas“ ( 1990 m.) [24].
Įvertinus interviu metu gautus duomenis, nustatyta kokie populiariausi augalai vartojami ligų gydyme. Dažniausiai minėtas augalas buvo vaistinė ramunė Matricaria recutita L.( cituota 20 kartų),
Asteraceae šeimos. Augalas kaupia eterinį aliejų, flavanoidus. Tyrimais įrodyta, kad vaistinė ramunė Asteraceae 17% Rosaceae 12% Lamiaceae 10% Apiaceae 8% Kitos 15% Amaranthaceae 2% Geraniaceae 2% Fagaceae 2% Fabaceae 2% Polygonaceae Juss. 2% Grossulariaceae 2% Solanaceae 2% Cannabaceae 2% Plantaginaceae 2% Liliaceae 3% Urticaceae 3% Tiliaceae 3% Ericaceae3% Alliaceae3% Brassicaceae 4%
turi priešuždegiminį, antispazminį poveikį, o antipiretinis poveikis nustatytas in vitro [19]. Respondentai teigė, kad vaistinės ramunės žiedų arbatą vartoja nuo skrandžio uždegimų, nemigos, plaučių ligų, apsinuodijus. Apklausti žmonės arbatą geria, kad sumažintų temperatūrą, pagerintų žarnyno veiklą. Kompresus vartoja esant akių uždegimui, arbata skalauja gerklę esant anginai, burnos žaizdelėms.
Antroje vietoje pagal dažnumą buvo įvardinta mažalapė liepa Tilia Cordata Mill. L. Tiliaceae šeimos ir vaistinė medetka Calendula officinalis L. Asteraceae šeimos. Abu augalai buvo cituoti po 19 kartų. Mažalapė liepa kaupia flavanoidus, gleives, fenolines rūgštis, taninus. Tyrimais įrodyta, kad mažalapė liepa lengvina peršalimo simptomus, o spazmolitinis veikimas nustatytas in vitro [18]. Apklaustieji nurodė, kad liepos žiedų arbatą vartoja nuo peršalimo, gripo, slogos, galvos skausmo. Liepžiedžių arbatą taip pat geria metant svorį, norėdami slopinti uždegimą, skalauja burną, kai joje yra žaizdelių. Vaistinė medetka kaupia polisacharidus, flavanoidus, saponinus, eterinį aliejų. Įrodytas farmakologinis poveikis gydant odos ligas, kaip spazmus mažinanti priemonė. Triterpeniniai alkoholiai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu in vivo [46]. Respondentai vaistinės medetkos žiedų arbatą vartoja nuo įvairių uždegimų, esant gimdos ligoms, nuo vėžio. Vieni respondentai teigė, kad žiedų arbata mažina kraujospūdį, o kiti, kad didina kraujospūdį. Taip pat vartojama norint sumažinti menstruacijų metu esančius skausmus. 19 kartų buvo cituota ir pipirmėtė Mentha piperita L.
Lamiaceae šeimos.
Paprastoji avietė Rubus idaeus L. Rosaceae šeimos ir didžioji dilgėlė Urtica dioica L.
Urticaceae šeimos cituotos po 18 kartų. Didžioji dilgėlė kaupia terpenus, riebalinius aliejus,
polisacharidus. Tyrimais nustatytas priešuždegiminis poveikis. Stimuliuoja limfocitų proliferaciją in vitro. Vartojama gydant gerybinę prostatos hiperplaziją, šlapimo takų sutrikimus [18]. Respondentai didžiųjų dilgėlių lapų arbatas ar žolės nuovirus vartoja nuo galvos skausmo, esant sąnarių uždegimui, šlapimui skatinti, apetitui gerinti, vantas naudoja odos ligoms gydyti. Taip pat kraujui „valyti“ ( negalima, jei kraujas lėtai kreša ), plaukams stiprinti ( plauna nuoviru ), imunitetui stiprinti, kraujavimui stabdyti ( esant moteriškoms ligoms ). Arbata nuo cukrinio diabeto. Tyrime dalyvavę respondentai paprastųjų aviečių lapų arbatą vartoja nuo peršalimo, gripo ( skatina prakaitavimą ), imuniteto stiprinimui.
Respondentų dažniausiai vartojami augalai pateikti 5 pav. Augalai vartojami vieni ar mišiniais, įvairiomis formomis, bet dažniausiai arbatomis.
Iš diagramos ( 5 pav. ) matyti, kad jau be minėtų augalų dažniausiai yra vartojami Artemisia
absinthium L., Aloe vera, Anethum graveolens L., kurie cituoti po 17 kartų. Plantago major L., Allium sativum L. ir Humulus lupulus L. cituoti po 14 kartų. 5 pav. pateikti dažniausiai cituoti vaistiniai
20 19 19 18 18 17 19 17 17 14 14 14 12 12 12 12 12 11 11 11 11 10 10 10 0 5 10 15 20 25 Matricaria recutita L. Tilia Cordata Mill. L. Calendula officinalis L. Rubus idaeus Urtica dioica Artemisia absinthium Mentha piperita L. Aloe vera Anethum graveolens L. Plantago major Allium sativum Humulus lupulus Ribes nigrum Thymus vulgaris/Thymus serpyllum Sorbus aucuparia Carum carvi Tussilago farfara Solanum tuberosum Vaccinium oxycoccos Quercus robur Melissa officinalis Pelargonium odoratissimum Beta vulgaris atrorubra Polygonum aviculare L. V a is ti n ia i a u g a la i Citavimų skaičius
5 pav. Pašvitinio seniūnijoje populiariausi vaistiniai augalai
3. 3. Vaistinių augalų panaudojimas pagal šeimas
3. 3. 1. Asteraceae šeima
Tyrimo duomenimis dažniausiai cituota ( 103 kartus ( 17 % viso citavimų skaičiaus ) ) šeima buvo Asteraceae. Buvo įvardinta 14 šios šeimos vaistinių augalų rūšių.
Asteraceae šeimos augalai kaupia flavanoidus, seksviterpeno laktonus. Kai kurie augalai
kaupia pirolizidino alkaloidus, kurie yra hepatotoksiški ( Tussilago farfara L.). Taip pat diterpenoidus ir inuliną, eterinį aliejų [31].
Ankstyvasis šalpusnis Tussilago farfara L. buvo cituotas 12 kartų. Respondentai šalpusnio žiedų ir lapų arbatą vartoja nuo kosulio, peršalimo, gripo. Lapų arbata geriama imuninetui stiprinti, nuo bronchito, astmos. Esant cistitui vartojamas užpilas: 2 arbatinius šaukštelius susmulkintų lapų užpilti karštu vandeniu, palaukti ir gerti 2 ‒ 3 puodelius per dieną.
Paprastoji saulėgrąža Helianthus annuus L. cituota 1 kartą. Nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus reikia gerti po 1 valgomąjį šaukštą ryte prieš pusryčius nuo tulžies akmenligės.
Vaistinė medetka Calendula officinalis L. buvo cituota 19 kartų. Pagal gautus duomenis vaistinės medetkos žiedų arbata vartojama nuo įvairių uždegimų, vėžio, gimdos ligų. Slopina menstruacijų metu esantį skausmą. Pagal vienus respondentus kelia kraujospūdį, o pagal kitus ‒ mažina.
Paprastoji trūkažolė Cichorium intybus L. buvo cituota 1 kartą. Vartojamas trūkažolės antpilas: susmulkinamos šaknys, užpilamos verdančiu vandeniu, tada uždengiama ir palaikoma kol nusistovi. Geriama vietoje arbatos, kai sutrinka kasos darbas.
Vaistinė ramunė Matricaria recutita L. buvo cituota 20 kartų. Respondentai vaistinių ramunių žiedų arbatą vartoja nuo skrandžio uždegimo, nemigos, uždegimų, apsinuodijus, esant kitiems skrandžio negalavimams, anginai. Vartojama plaučių ligoms gydyti, kartu su medumi skalaujama burna, kai joje yra žaizdelių. Arbata geriama mažinti karščiavimui, virškinimui gerinti. Esant akių uždegimui naudojami vatos kompresai suvilgyti vaistinių ramunių žiedų arbata.
Kartusis kietis ( pelynas ) Artemisia absinthium L. cituotas 17 kartų. Pelyno žolės arbata vartojama nuo viduriavimo, gerinti virškinimui. Pelynų vanta naudojama sergant skrandžio ligomis (artėjant pilnačiai ).
Paprastoji kiaulpienė Taraxacum officinale L. buvo cituota 4 kartus. Respondentai kiaulpienių šaknų užpilą vartoja prieš valgį nuo „blogojo“ cholesterolio ( susmulkina šaknis, užpila karštu vandeniu ). Kiaulpienės jaunų lapų arbata vartojama nuo peršalimo.
Rugiagėlė Centaurea cyanus L. cituota 4 kartus. Žiedų arbata vartojama nuo inkstų, kepenų uždegimo.
Paprastoji kraujažolė Achillea millefolium L. cituota 8 kartus. Respondentai kraujažolės žolės arbatą ar užpilą vartoja nuo širdies skausmo, padidėjusio kraujospūdžio, gastrito. Vartojama reguliuoti skrandžio rūgštingumą. Nuo inkstų akmenligės vartojamas žolės ir žiedų užpilas su degtine, geriama po 2 valgomuosius šaukštus ( praskiedžiama vandeniu ) prieš valgį. Sultys sumaišytos su medumi nuo negyjančių žaizdų ( vidinių ) po 3 arbatinius šaukštelius per dieną.
Paprastoji varnalėša Arctium tomentosum Mill. buvo cituota 6 kartus. Varnalėšų šaknų nuoviras naudojamas stiprinti plaukams, esant reumatui, skaudantiems sąnariams. Antpilas skatina diurezę, prakaitavimą, vartojamas nuo gastrito. Lapų antpilas vartojamas nuo reumato.
Rausvažiedė ežiuolė Echinacea purpurea L. cituota 6 kartus. Tyrimo metu apklausti respondentai teigė, kad ežiuolės žolės arbata vartojama stiprinti imunitetui, gerinti atmintį.
Paprastoji bitkrėslė Tanacetum vulgare L. buvo cituota 3 kartus. Žolės nuoviras, kaip ir žiedų užpilas vartojamas nuo reumato. Žiedų užpilas vartojamas parazitams iš organizmo varyti. Lapų arbata
nuo peršalimo. Šaknų nuoviras nuo „blogojo“ cholesterolio: šaknis susmulkinti, turi susidaryti 3 šaukštai masės, tada užpilti 2 stiklinėmis vandens ir virti 15 min., gerti prieš valgį po 3 šaukštus.
Didysis pūtelis Tragopogon pratensis L. cituotas 1 kartą. Žolės arbata vartojama nuo gripo, plaučių uždegimo.
Daugiametė saulutė Bellis perennis L. buvo cituota 1 kartą. Saulutės žiedų arbata vartojama nuo vidurių užkietėjimo, sergant dvylikapirštės žarnos uždegimu ( žiedai užplikomi karštu vandeniu ir laikomi 2 val., po to geriama prieš valgį ).
3. 3. 2. Rosaceae šeima
Rosaceae šeima cituota 70 kartų ( 12% bendro citavimų skaičiaus ). Respondentai įvardino
12 šios šeimos skirtingų augalų.
Kaupia flavanoidus, tokius kaip rutiną, viteksiną, fenolines rūgštis, saponinus, gleives, riebalų rūgštis [20].
Respondentai paprastąją avietę Rubus idaeus L. paminėjo 18 kartų. Paprastųjų aviečių lapų arbata respondentų vartojama nuo peršalimo, gripo.
Paprastoji vyšnia Prunus cerasus L. buvo cituota 2 kartus. Vyšnių uogų sultys vartojamos sergant bronchitu, esant kosuliui, nes padeda atsikosėti. Sultys su pienu vartojamos esant sąnarių ligoms.
Paprastasis šermukšnis Sorbus aucuparia L. cituotas 12 kartų. Paprastojo šermukšnio uogos vartojamos nuo viduriavimo, mažakraujystės.
Paprastasis erškėtis Rosa canina L. cituotas 8 kartus. Erškėčių vaisių arbata arba trintos uogos vartojamos imunitetui stiprinti. Vaisių užpilas vartojamas nuo kosulio: 1 valgomasis šaukštas uogų užpilamas stikline verdančio vandens ir palaukiama kol nusistovės, tada nukošiama. Geriama po 2 stiklines per dieną. Susmulkinti vaisiai ‒ nėščiosioms stiprinti. Arbata vartojama gerinti darbingumui, virškinimui.
Vienapiestė gudobelė Crataegus monogyna L. buvo cituota 5 kartus. Vienapiestės gudobelės uogų užpilas vartojamas nuo širdies skausmų. Gudobelių vaisių sultys geriamos po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną sergant širdies ir kraujagyslių ligomis ( sutrinti 0,5 kg vaisių, užpilti ½ stiklinės vandens, pakaitinti ir nuspausti ).
Braškė Fragaria x ananassa cituota 4 kartus. Respondentai braškių uogas vartoja imunitetui stiprinti, slopinti apetitui, bei mažinti insulto rizikai.
Paprastoji gervuogė Rubus caesius L. cituota 1 kartą. Gervuogių uogos vartojamos nuo cukrinio diabeto, anginos ir nervų sutrikimų.
Paprastoji žemuogė Fragaria vesca L. buvo cituota 7 kartus. Paprastosios žemuogės lapų arbata vartojama nuo peršalimo, gripo, cukrinio diabeto. Mažina insulto riziką, stiprina imunitetą. Vartojama nuo kvėpavimo takų ligų, esant podagrai, šlapimo takų akmenligei, vidurių užkietėjimui.
Miškinė sidabražolė Potentilla erecta L. cituota 8 kartus. Sidabražolės šakniastiebių nuoviras naudojamas skalauti gerklę sergant angina, esant burnoje žaizdelių. Vartojamas nuo viduriavimo, esant skrandžio uždegimui.
Miškinė obelis Malus sylvestris L. Mill. cituota 2 kartus. Miškinės obelies obuolių nuoviras geriamas esant sąnarių skausmams. Į emaliuotą puodą dedami 3 ‒ 5 obuoliai, pilama 2 l vandens, verdama 10 min., po to leidžiama 4 val. nusistovėti ir geriama kelis kartus per dieną.
Japoninis svarainis Chaenomeles japonica cituotas 2 kartus. Japoninio svarainio lapų užpilas naudojamas plaukams stiprinti ( sauja lapų užpilama stikline vardančio vandens, šiltai aprišamas indas ir paliekamas 1 valandai, tada nukošiama ir skalaujami plaukai ).
Paprastoji ieva Prunus padus L. cituota 1 kartą. Respondentė paprastosios ievos žievės užpilą naudojo skaudantiems sąnariams ( užpilti stikline ar buteliu spirito, palaikyti savaitę ir tada tepti skaudamus sąnarius ).
3. 3. 3. Lamiaceae šeima
Tyrimo duomenimis Lamiaceae šeima buvo cituota 61 kartą ( 10 % bendro citavimų skaičiaus). Buvo paminėta 13 augalų rūšių.
Lamiaceae šeimos augalai kaupia eterinį aliejų, flavanoidus, terpenoidus, fenolius. Rozmarino
ir kavos rūgščių darinius [14,19].
Paprastoji juodgalvė Prunella vulgaris L. buvo cituota 6 kartus. Paprastosios juodgalvės žolės arbata vartojama nuo kosulio ir slogos, peršalimo, nemigos, didina kraujospūdį.
Pipirmėtė Mentha piperita L. cituota 19 kartų. Lapų arbata vartojama nuo nemigos, esant nerimui. Lengvina atsikosėjimą, skatina tulžies išsiskyrimą, gerina virškinimą, slopina spazmus.
Tikroji levanda Lavandula angustifolia L. cituota 3 kartus. Respondentai levandos žiedų arbatą vartoja esant nemigai, galvos skausmui, „nuo nervų“.
Vaistinis čiobrelis/ paprastasis čiobrelis/ citrininis čiobrelis Thymus vulgaris L./ Thymus
serpyllum /Thymus citriodorus cituotas 13 kartų. Vaistinio čiobrelio/ paprastojo čiobrelio/ citrininio
Vaistinė melisa Melissa officinalis L. buvo cituota 11 kartų. Melisos lapų arbatą respondentai vartoja nuo nemigos, nerimo, gerinti virškinimui. Vartojama atminties gerinimui, nuo galvos skausmo, mažina ūžimą ausyse, gerina apetitą. Taip pat vartojama esant skrandžio ligoms, dantenų uždegimui.
Vaistinis šalavijas Salvia officinalis L. cituotas 3 kartus. Šalavijo lapų arbata vartojama nuo gripo. „Nuo visų ligų“ ne tik arbata, bet ir lapų užpilas: 100 g šalavijo lapų užpilami 0,5 l balto vyno, laikoma tamsoje 10 dienų ir tada geriama po 50 g 3 kartus per dieną.
Paprastoji sukatžolė Leonurus cardiaca L. cituota 1 kartą. Paprastosios sukatžolės žolės užpilas vartojamas esant stenokardijai: užpilti karštu vandeniu, leisti nusistovėti 40 min., gerti po 1 valgomąjį šaukštą 7 kartus per dieną.
Paprastasis raudonėlis Origanum vulgare L. cituotas 2 kartus. Paprastojo raudonėlio žolės arbata vartojama nuo kosulio, gerinti virškinimui.
Vaistinė juozažolė Hyssopus officinalis L. cituota 2 kartus. Juozažolės žolės arbata vartojama nuo prostatos, nuoviras pažeistai burnai skalauti.
Kvapusis bazilikas Ocimum basilicum L. cituotas 1 kartą. Respondentė baziliko arbatą vartoja „ nuo nervų“, virškinimui gerinti, spazmams malšinti.
3. 3. 4. Apiaceae šeima
Tyrimo duomenimis Apiaceae šeima cituota 48 kartus ( 8 % bendro citavimų skaičiaus ). Respondentai paminėjo 7 augalų rūšis.
Apiaceae šeima kaupia eterinį aliejų, flavanoidus ( kemferolio gliukoronidas ), furano
kumarinus [21].
Valgomoji morka Daucus carota var. Sativa cituota 8 kartus. Valgomųjų morkų šakniavaisių sultys stiprina akis, imunitetą. Vartojamos nuo „blogojo“ cholesterolio, mažakraujystės. Gydomi išbėrimai, pūlinukai, opos ( į vidų ir išoriškai ). Morkų ir pieno mišinys ( lygiomis dalimis ) po 2 valgomuosius šaukštus 4 kartus per dieną nuo bronchito.
Sėjamoji petražolė Petroselinum crispum L. cituota 6 kartus. Petražolės žolė vartojama vėžio prevencijai, stiprinti imunitetui, kaulus, reguliuoti menstruacijų ciklą. Petražolė vartojama nuo šlapimo nelaikymo. Sultys nuo įvairių akių ligų ( gerti su vandeniu ar kitomis sultimis ).
Paprastasis kmynas Carum carvi L. cituotas 12 kartų. Paprastojo kmyno sėklų arbata vartojama gerinti virškinimą, mažinti kraujospūdį, nuo įvairių virškinimo sutrikimų.
Paprastasis krapas Anethum graveolens L. buvo cituotas 17 kartų. Paprastojo krapo sėklų arbata mažina kraujospūdį, nuo nemigos, slopina vėmimą.
Blakinė kalendra Coriandrum sativum L. cituota 3 kartus. Respondentės kalendros sėklų arbatą vartoja nuo vidurių pūtimo, gerinti apetitą, palengvinti atsikosėjimą, nuo galvos skausmo. Arbata geriama esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, karščiuojant.
Paprastasis pankolis Foeniculum vulgare L. cituotas 1 kartą. Respondentė pankolių sėklų arbatą geria esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Lapais gardina salotas.
Valgomasis salieras Apium graveolens L. cituotas 1 kartą. Valgomasis salieras mažina kraujospūdį, „blogojo“ cholesterolio kiekį.
3. 3. 5. Brassicaceae šeima
Brassicaceae šeima buvo cituota 23 kartus ( 4 % visų citavimų skaičiaus ). Respondentai
tyrimo metu įvardino 4 šios šeimos augalus.
Augalai kaupia eterinį aliejų, flavanoidus, angliavandenius, mineralines medžiagas [28]. Gūžinis kopūstas Brassica oleracea L. buvo cituotas 9 kartus. Gūžinio kopūsto sultys naudojamos žaizdoms, nudegimams gydyti. Sultys vartojamos skrandžio sulčių rūgštingumui didinti, esant skrandžio uždegimui. Rauginti kopūstai nuo „blogojo“ cholesterolio, taip pat vitaminų šaltinis. Kopūstų lapai dedami ant pūliuojančių žaizdų, kaip skausmą mažinantys kompresai, esant radikulitui, votims. Lapai uždedami ant skaudamų vietų ir nuimami, tik kai apdžiūna.
Valgomasis krienas Armoracia rusticana L. cituotas 4 kartus. Krienų sumaltos šaknys vartojamos apetitui gerinti, dedama ant skaudamos vietos. Vartojamas krienas nuo skorbuto, skaudamiems sąnariams gydyti ( ištraukia karštį ).
Juodasis ridikas Raphanus sativus L. var niger cituotas 8 kartus. Juodasis ridikas yra išskobiamas, tada į vidų dedama medaus ir palaikoma. Susidaro sultys, kurios geriamos nuo kosulio po 1 šaukštą 3 kartus dienoje.
Trikertė žvaginė Capsella bursa-pastoris L. cituota 2 kartus. Trikertės žvaginės žolės užpilas nuo gastrito ( žolė užpilama degtine ), viduriavimo, mažina kraujospūdį.
3. 3. 6. Ericaceae šeima
Ericaceae šeima apklausos metu cituota 20 kartų ( 3% visų citavimų skaičiaus ).
Šios šeimos augalai kaupia flavanoidus, organines rūgštis, antocianinus, fenolines rūgštis, galo rūgštis, triterpenus [20, 22].
Paprastoji spanguolė Vaccinium oxycoccos L. cituota 11 kartų. Respondentai spanguolių uogas vartoja imunitetui stiprinti, vėžio prevencijai. Su medumi uogas vartoja „nuo visų ligų“. Uogos taip pat didina skrandžio sulčių rūgštingumą.
Mėlynė Vaccinium myrtillus L. cituota 3 kartus. Mėlynių uogos vartojamos akims stiprinti, nuo vidurių užkietėjimo. Lapų arbata nuo viduriavimo. Ūglių arbata mažina cukraus ( gliukozės ) kiekį kraujyje. Uogų antpilas ‒ nuo mažakraujystės. Pavilgai iš uogų nuoviro ‒ odos nudegimams gydyti.
Bruknė Vaccinium vitis-idaea L. cituota 5 kartus. Bruknės lapų arbata vartojama nuo šlapimo pūslės uždegimo. Bruknių sulčių ir pieno mišinys vartojamas sergant bronchitu.
Miltinė meškauogė Arctostaphylos uva-ursi L. cituota 1 kartą. Meškauogės lapų arbata vartojama nuo šlapimo pūslės uždegimo.
3. 3. 7. Alliaceae šeima
Alliaceae šeima cituota 20 kartų ( 3% visų citavimų skaičiaus ). Tyrimo metu respondentai
paminėjo 2 augalų rūšis.
Alliaceae šeimos augalai kaupia cisteino sulfoksidą, mikroelementus: Ca, K, Na,
angliavandenius, eterinį aliejų, riebalus, B grupės vitaminus [19].
Valgomasis svogūnas Allium cepa L. cituotas 6 kartus. Svogūno sultys su medumi vartojamos skalauti gerklę esant anginai. Sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Sultis reikia pavirinti su medumi ir vandeniu, ir gerti 3 kartus per dieną po 1 šaukštą nuo kosulio. Taip pat sultys stiprina plaukus. Esant slogai sultimis suvilgyta vata kišama į nosį.
Valgomasis česnakas Allium sativum L. cituotas 14 kartų. Česnakas vartojamas imunitetui stiprinti, nuo peršalimo, mažinti kraujospūdžiui. Česnako skiltele patrynus karpas, jos išnyksta. Česnakus nuvalyti ( 300 g ) ir užpilti 1 l gryno spirito, laikyti mėnesį. Gerti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną, galima užsigerti pienu ‒ nuo mažakraujystės ir aterosklerozės. Česnako skiltelė dedama ant pūliuojančio danties.
3. 3. 8. Tiliaceae šeima
Tyrimo metu Tiliaceae šeima buvo cituota 19 kartų ( 3% visų citavimų skaičiaus ). Respondentai paminėjo 1 rūšies augalą.
Tiliaceae šeima, o tiksliau Tilia cordata Mill. L. kaupia flavanoidus, pvz.: rutiną, gleives,
fenolines rūgštis, taninus [18].
Mažalapė liepa Tilia cordata Mill. L. buvo cituota 19 kartų. Respondentai liepžiedžių arbatą vartoja nuo peršalimo, gripo, galvos skausmo, slogos. Esant uždegimui, metant svorį. Taip pat skalauja burną, kai joje yra žaizdelių .
3. 3. 9. Urticaceae šeima
Susisteminus apklausos rezultatus, paaiškėjo, kad Urticaceae šeima cituota 18 kartų ( 3% visų citavimų skaičiaus ). Apklausiami žmonės paminėjo 1 augalą.
Urticaceae šeima kaupia terpenus, riebalinius aliejus, polisacharidus, oksalolo rūgštį, lektinus
[18].
Respondentai didžiąją dilgėlę Urtica dioica L. citavo 18 kartų. Dilgėlių lapų ar visos žolės nuoviras vartojamas plaukams stiprinti, diurezei skatinti. Lapų arbata ‒ apetitui gerinti, kraujavimui stabdyti ( esant moteriškoms ligoms ), imunitetui stiprinti. Antpilas su medumi vartojamas galvos skausmui mažinti. Dilgėlių sultys tepamos ant odos žaizdų, dilgėlinė vanta naudojama sergant odos ligomis. Arbata geriama ir nuo cukrinio diabeto, sąnarių uždegimo. Lapų užpilas: užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti 5 min., kai pritraukia gerti po 1 stiklinę, kasdien ir taip porą savaičių ‒ valo kraują, bet jei kraujas kreša lėtai, tai negalima gerti.
3. 3. 10. Liliaceae šeima
Liliaceae šeima apklausos metu buvo cituota 17 kartų ( 3% visų citavimų skaičiaus ).
Respondentai minėjo 1 augalo rūšį.
Liliaceae šeima kaupia hidroksiantrono darinius, polisacharidus, sterolius, taninus [19].
Alavijas Aloe vera buvo cituotas 17 kartų. Alavijo sultys naudojamos nuo uždegimo, tepamos ant žaizdų, nuo astmos, kokliušo. Sultys su medumi gerina apetitą, bet reikia vartoti atsargiai. Lapus smulkiai supjaustyti, išspausti sultis ir gerti po 1 arbatinį šaukštelį prieš valgį esant skrandžio
uždegimui; senesnio alavijo lapus supjaustyti ir užpilti degtine, palaikyti savaitę ir gerti nuo kosulio. Sultys sumaišytos su vandeniu nuo gerklės skausmo. 1,5 kg alavijo ( 3 ‒ 5 metų augimo ) sumalti mėsmale, taip pat reikia 3,5 kg raudonųjų vynuogių vyno 16 ‒ 18 ° stiprumo, 2,3 kg bičių medaus ( gegužės mėnesio ). Alavijas iki nupjovimo turi būti nelaistomas 5 dienas. Viską sumaišyti ir laikyti tamsoje 5 dienas ( apvyniojamas stiklinis indas ). Vartoti 3 kartus per dieną po 1 valgomąjį šaukštą prieš valgį, mažiausiai 2 ‒ 3 savaites, geriausia vartoti 1,5 mėn. Vartojama nuo kasos vėžio.
3. 3. 11. Plantaginaceae šeima
Tyrimo metu Plantaginaceae šeima cituota 14 kartų ( 2% visų citavimų skaičiaus ). Respondentai citavo 1 augalo rūšį.
Šeima kaupia iridoidus ( aukubiną, melitozidą ), gleives, flavanoidus, alkaloidus, amino rūgštis, monosacharidus [18].
Plačialapis gyslotis Plantago major L. cituotas 14 kartų. Respondentai gysločių lapus deda ant žaizdų, pūliuojančių vietų, nes mažina karštį, ant vočių, sumušimų. Taip pat kraujavimui stabdyti. Sultys gerina apetitą, darbingumą. Užpilas vartojamas sergant bronchitu, mažina viduriavimą ( po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį ).
3. 3. 12. Cannabaceae šeima
Cannabaceae šeima cituota 14 kartų ( 2% visų citavimų skaičiaus ). Apklausiami respondentai paminėjo 1 augalo rūšį.
Cannabaceae šeimos augalas Humulus lupulus L. kaupia dervas, eterinį aliejų ( humuleną ), flavanoidus ( rutiną ) [21].
Paprastasis apynys Humulus lupulus L. cituotas 14 kartų. Paprastojo apynio spurgų arbata vartojama nuo nemigos, viduriavimo, peršalimo, virškinimui gerinti. Arbata mažina kraujospūdį, ramina, vartojama esant nervų uždegimui. Virškinimo gerinimui: 1 valgomąjį šaukštą užpilti 1 stikline karšto vandens ir gerti po pusę stiklinės prieš valgį 3 ‒ 4 kartus per dieną ( tinka vartoti esant skrandžio uždegimui ). Apynių nuoviras naudojamas plaukams stiprinti.
3. 3. 13. Solanaceae šeima
Solanaceae šeima cituota 12 kartų ( 2% visų citavimų skaičiaus ). Respondentai paminėjo 2
augalo rūšis.
Valgomoji bulvė Solanum tuberosum L. buvo cituota 11 kartų, o Solanum lycopersicum L. 1 kartą. Solanaceae šeima kaupia alkaloidus.
Respondentai bulvės sultis vartoja esant skrandžio žaizdoms, padidėjusiam skrandžio rūgštingumui ( gerti 3 kartus per dieną po pusę stiklinės sulčių ir pagulėti 0,5 h, gydytis 7 ‒ 10 dienų ). Bulvės išvirtos su lupenomis dedamos į audeklą ir ant kaklo ‒ esant anginai, gerklės skausmui. Bulvių sultys vartojamos, kai odoje atsiranda pigmentinių dėmių, sergant gūžiu ( padidėjusi skydliaukė ).
Pomidoras Solanum lycopersicum vartojamas sergant virškinimo ligomis, akių ligomis. Sultys tepamos ant pūliuojančių odos žaizdų.
3. 3. 14. Grossulariaceae šeima
Grossulariaceae šeima cituota 12 kartų ( 2% visų citavimų skaičiaus ). Ribes nigrum L. buvo
vienintelis šios šeimos augalas, kurį citavo respondentai.
Augalas kaupia vitaminą C, geležį, magnį, vitaminą B5, flavanoidus [55].
Juodųjų serbentų Ribes nigrum L. lapų arbata vartojama nuo peršalimo, imunitetui stiprinti ( sultys irgi ). Lapų arbata mažina gliukozės kiekį kraujyje. Serbentų sultys nuo galvos skausmo 3 kartus per dieną po ¼ stiklinės. Sultys su citrina nuo gerklės skausmo. Žiedpumpurių užpilas ( užpilama degtine, palaikoma porą savaičių, nukošiama ir geriama po 1 šaukštą per dieną ) nuo širdies skausmo.
3. 3. 15. Fagaceae šeima
Fagaceae šeima tyrimo metu cituota 11 kartų ( 2% visų citavimų skaičiaus ). Vienintelis
cituotas šios šeimos augalas Quercus robur L..
Paprastasis ąžuolas Quercus robur L. kaupia raugines medžiagas, galo rūgštį, dervas, flavanoidus [53].
Respondentai ąžuolo žievės nuovirą vartoja nuo viduriavimo, uždegimo. Skalauja burną, kai yra žaizdelių. Nuoviras tamsina plaukus. Gilės naudojamos kavai, taip pat nuo viduriavimo.
3. 3. 16. Fabaceae šeima
Fabaceae šeima cituota 11 kartų ( 2% visų citavimų skaičiaus ). Cituotos 3 augalų rūšys. Fabaceae šeima kaupia izoflavanoidus: daidzeną, genisteiną [22].
Raudonasis dobilas Trifolium pratense L. cituotas 8 kartus. Raudonojo dobilo žiedų arbata vartojama nuo peršalimo, nemigos. Užpilas ( užpilti degtine ) vartojamas imunitetui stiprinti. Sudėjus žiedus į stiklainį, užpylus degtine ir palaikius mėnesį, geriama potencijai gerinti ir imunitetui stiprinti.
Daržinė pupelė Phaseolus vulgaris L. cituota 1 kartą. Daržinės pupelės pupelių nuoviras mažina gliukozės kiekį kraujyje.
Pupa Vicia faba L. cituota 2 kartus. Pupų tyrė vartojama nuo viduriavimo.
3. 3. 17. Polygonaceae šeima
Apklausos metu Polygonaceae Juss. šeima cituota 11 kartų ( 2% visų citavimų skaičiaus ). Respondentai paminėjo 2 augalų rūšis.
Polygonaceae šeima kaupia flavanoidus: kemferolį, kvercetiną ir kt., gleives, taninus,
lignanus [18].
Respondentai 10 kartų citavo paprastąją takažolę Polygonum aviculare L. Apklaustieji takažolės žolės arbatą vartoja nuo tulžies akmenligės, uždegimo ar tulžies skausmų. Vartojamas ir užpilas ( užpilama karštu vandeniu ). Arbata taip pat plečia kraujagysles.
Daržovinis rabarbaras Rheum rhabarbarum L. cituotas 1 kartą. Rabarbarų lapkočių užpilas vartojamas viduriams laisvinti.
3. 3. 18. Amaranthaceae šeima
Amaranthaceae šeima cituota 10 kartų ( 2 % visų citavimų skaičiaus ). Paminėta 1 augalo
rūšis.
Šeima kaupia betalaino pigmentus, kurie pasižymi antioksidantiniu veikimu [36]. Taip pat kaupia saponinus, izoflavanoidus, triterpenoidus [54].
Respondentai vartoja burokėlį Beta vulgaris atrorubra. Burokėlių sultys yra vartojamos imunitetui stiprinti, nuo mažakraujystės, aukšto kraujospūdžio, esant užkietėjusiems viduriams.
Burokėlių sultys sumaišytos su morkų, spanguolių sultimis ir medumi, yra vartojamos imunitetui stiprinti.
3. 3. 19. Geraniaceae šeima
Respondentai Geraniaceae šeimą citavo 10 kartų ( 2 % visų citavimų skaičiaus ). Cituota 1 augalo rūšis.
Geraniaceae šeima kaupia fenolinius junginius, kurie pasižymi antibakteriniu aktyvumu [39].
Kvapiosios pelargonijos ( jeronimo ) Pelargonium odoratissimum L. sultys naudojamos nuo ausies uždegimo, galvos skausmo, moteriškų ligų ( esant menopauzei ). Naudojamos plaukams stiprinti. Kai skauda širdį reikia įkvėpti pelargonijos kvapo ir pasidarys geriau.
3. 3. 20. Kitų šeimų augalai
Kitos šeimos cituotos 91 kartą ( 15% visų citavimų skaičiaus ).
Hippocastanaceae šeima cituota 9 kartus. Paminėtas tik paprastasis kaštonas Aesculus hippocastanum L.. Kaštonų vaisių užpilas naudojamas tepti skaudamiems sąnariams ir kitoms
skaudančioms vietoms. Taip pat užpilas plečia kraujagysles. Užpilas gaunamas užpilant degtine ar actu.
Betulaceae šeima cituota 8 kartus. Respondentai citavo karpotąjį beržą Betula pendula. Beržų
lapų arbata plečia kraujagysles. Beržų lapų užpilas degtine vartojamas nuo kosulio. Pumpurų arbata vartojama nuo kosulio. Beržų sula valo organizmą. Beržų lapų ir pumpurų nuoviras nuo šlapimo pūslės ir inkstų akmenligės ( geriama 3 kartus per dieną po 100 ml ). Beržų pupelytės ( kai limpa ) užpilamos degtine , palaikomos porą savaičių ir naudojamos, kai skauda skrandį.
Hypericaceae Juss. tyrimo metu paminėta 8 kartus. Respondentai vartoja paprastąją jonažolę Hypericum perforatum L. Jonažolės žolės arbata vartojama nuo uždegimų, padidėjusio kraujospūdžio,
depresijos. Pagal kitus respondentus jonažolė didina kraujospūdį. Respondentai jonažolę įvardina kaip augalą nuo visų ar 90, 100 ligų .
Papaveraceae šeima cituota 7 kartus. Didžiosios ugniažolės Chelidonium majus L. sultys
naudojamos nuo karpų ( tepti kelias dienas ar savaites, geriau ką tik pražydusios ugniažolės sultys ). Nuo galvos skausmo ( žolę susmulkinti ir sumaišyti su actu, bei tepti smilkinius, o prieš tai galvą
išplauti vandeniu su druska ). Glaukomai esant: sultis sumaišyti su vandeniu 1:1, suvilgyti audinį ir dėti prie akies.
Respondentai Elaeagnaoceae šeimą citavo 6 kartus. Šaltalankių Hippophae rhamnoides L. uogos vartojamos imunitetui stiprinti, nuo uždegimų. Sultys taip pat nuo uždegimų, tepamos žaizdos. Uogos užpilamos verdančiu vandeniu ir paverdamos, nukošiamos, dedama medaus ir geriama prieš valgį nuo skrandžio skausmų ( 2 ‒ 3 stiklinės per dieną ). Esant peršalimui: sultis sumaišyti su vandeniu ir druska ‒ mirkyti kojas.
Violaceae šeima cituota 5 kartus. Respondentai vartoja trispalvę našlaitę Viola tricolor L..
Trispalvių našlaičių žolių užpilas vartojamas šalinti iš organizmo toksinus.
Caprifoliaceae šeima cituota 7 kartus. Paprastojo putino Viburnum opulus L. ( cituota 5
kartus ) uogos ir uogų sultys laisvina vidurius. Uogos didina skrandžio sulčių rūgštingumą. Žievės nuoviras nuo bronchito. Respondentai šeivamedžio Sambucus nigra L. ( cituota 2 kartus ) žiedų užpilą vartoja nuo bronchito ( užpilama karštu vandeniu, palaikoma 30 min., geriama prieš valgį po ketvirtį stiklinės ).
Cucurbitaceae šeima cituota 5 kartus. Respondentai vartoja 2 rūšių augalus. Paprastasis
moliūgas Cucurbita pepo L. cituotas 4 kartus. Moliūgų sėklos vartojamos kirmėlėms varyti iš organizmo, o moliūgų minkštimas laisvina vidurius, skatina šlapinimąsi. Paprastasis agurkas Cucumis
sativus L. cituotas 1 kartą. Agurkų sultys su medumi po 2 ‒ 3 valgomuosius šaukštus 2 ‒ 3 kartus per
dieną nuo kosulio.
Juglandaceae šeima cituota 4 kartus. Respondentai įvardino graikinį riešutmedį Juglans regia
L.. Graikinių riešutų kevalų užpilas ( užpilama degtine ) nuo bronchito, druskų nusėdimo, auglių, skydliaukės veiklos sutrikimų, imunitetui stiprinti ( paruošimo būdas: 4 graikinių riešutų kevalus užpilti 0,5 l degtinės. Kevalai į butelį sudedami, užpilami degtine ir butelis sandariai uždaromas. 7 dienas laikoma šiltoje ir tamsioje vietoje. Vartoti prieš valgį ryte po 1 valgomąjį šaukštą. ). Lapų arbata nuo uždegimų.
Apklausos metu Commelinaceae šeima cituota 4 kartus. Auksinio ūso Callisia fragans žolė dedama ant žaizdų, sumuštų vietų, skaudamų sąnarių. Žolė užpilta degtine nuo sąnarių skausmo ( trinama ).
Dryopteridaceae šeima cituota 4 kartus. Miškinio paparčio Dryopteris filix-mas šakniastiebis
užpilamas degtine ir naudojama trinti skaudamas vietas, skaudamus sąnarius, nuo radikulito, esant nugaros „nusmelkimui“.
Vitaceae šeima cituota 3 kartus. Vynuogių Vitis vinifera L. sultys vartojamos esant aukštam
